Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1894-673/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-06-27Kauno apylinkės teismas
  2. Apeliacija2025-10-01Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-27
Bylos Nr.
1-1894-673/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26302-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nukentėjusysis
A. D.
Advokatai
Linas Mažonas, Arvydas Verpečinskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1894-673/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26302-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.7.; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.3; 1.1.8.6.14; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9; 1.2.4.4.1; 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 27 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė,sekretoriaujant Sandrai Navickienei, dalyvaujant:prokurorei Astai Kaminskienei,nukentėjusiajam A. D. ir jo atstovui advokatui Linui Mažonui,visų kaltinamųjų gynėjui advokatui Arvydui Verpečinskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

1) D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui ir viešosios tvarkos pažeidimu) padarymu;

2) A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2025-02-18 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (Jonavoje) nuosprendžiu pagal BK 284 str. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. - 1 metų laisvės atėmimu, remiantis BK 92 str. - bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, nuosprendis įsiteisėjęs 2025-05-21,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui ir viešosios tvarkos pažeidimu) padarymu;

3) D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui ir viešosios tvarkos pažeidimu) padarymu;

4) H. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui ir viešosios tvarkos pažeidimu) padarymu;

5) K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui ir viešosios tvarkos pažeidimu) padarymu;

6) A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje (nesunkiu sveikatos sutrikdymu žmogui ir viešosios tvarkos pažeidimu) padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. liepos 6 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – poilsio skvere, esančiame (duomenys neskelbtini)., D. I., A. K., H. O., K.P., A. S. - būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir D. M., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra: nenustatytą kiekį kartų sudavė smūgius A. D. į veidą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę paviršinę žaizdelę apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, 22-o danties išmušimą kairės pusės viršutiniame žandikaulyje, 33-io ir 44-o dantų išnirimą apatiniame žandikaulyje, kai dėl dantų sužalojimo nukentėjusysis sirgo ilgiau, kaip 10 dienų, dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą.

Visi šeši kaltinamieji: D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. - pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais prisipažino visiškai.

Visi patvirtino, kad 2024 m. liepos 6 d. apie 02.00 val., skvere, esančiame (duomenys neskelbtini)., būdami girti, išskyrus D. M., visi sudavė smūgius A. D., kiekvienas iš jų galėjo pataikyti jam į veidą. Suvokia, kad sužalojo nukentėjusįjį, sukėlė jam skausmą. Suvokia, kad kiti įvykį matę pašaliniai asmenys dėl jų veiksmų turėjo jaustis blogai. Jei būtų buvę blaivūs, nebūtų taip pasielgę. Gailisi. Atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko su nukentėjusiojo ir Ligonių kasos civiliniais ieškiniais, ieškinių dydžio ir nukentėjusiojo atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos neginčijo. Visi, išskyrus A. K., prašė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažadėjo daugiau nebenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2024-07-05 vakare, (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko Mindaugo karūnavimo dienos šventė. Jo nepilnametė dukra D. D. buvo šventėje. Su dukra buvo sutarę, kad jis ateis jos pasitikti. 2024-07-06 apie 02 val. nakties, jis išėjo iš namų pasitikti D.. Jam išėjus pro kiemo vartus, gatvėje pamatė pro šalį einančių jaunuolių kompaniją. Jis uždarė vartus ir kažkuris iš ėjusių jaunuolių pasakė: „žiūrėk, išeina“. Jis jų pasiteiravo, ką jie stebi. K. P. atsakė, kad viskas gerai, kad nieko jie čia nestebi. Jis nuėjo link miestelio parko, o jaunuoliai nuėjo į priešingą pusę, t. y. link D. I. namų. Tuo metu su jaunuolių kompanija D. I. nebuvo. D. pasitiko (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, kartu su dukra ėjo (duomenys neskelbtini) gatve link namų. Einant (duomenys neskelbtini) gatve sutiko tą pačią jaunuolių kompaniją, kuriuos prieš tai buvo sutikęs prie savo namų. Šį kartą su jais kartu dar buvo ir D. I.. Jaunuolius pažįsta, kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus, tai yra K. P., A. S., D. I., D. M., jo seserį R. M.. Taip pat jų kompanijoje buvo dar du jam nepažįstami vaikinai, kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Šios vaikinus pažįsta jo dukra A. D., nes ji su jais mokėsi vienoje mokykloje, žinojo, kad tai A. K. ir H. O.. Eidamas namo jis buvo įsijungęs telefoną, klausėsi muzikos. Dukra D. jam pasakė, kad jaunuoliai kalba apie jį. Jaunuoliai, jį apstojo, kažkuris iš kompanijos pasakė: „achu***nas senis“. Jaunuolių paklausė, kodėl jie taip kalba. Priešais jį atsistojo ir kelią jam užkirto K. P., kuris sakė nekreipti į juos dėmesio, nes jie neblaivūs. Tuo metu jis pajuto smūgį iš tos pusės, kurioje stovėjo A. K. ir H. O.. Pajutęs smūgį ir vengdamas sulaukti daugiau smūgių, jis sugriebė K. P. už džemperio ir jį stumtelėjo nuo savęs. Tuo metu labai gerai matė, kaip A. S. sudavė jam smūgį, todėl gindamasis jis jam spyrė ir S. nugriuvo. Tada jis pajuto smūgį iš kairės pusės, kurioje stovėjo K. P.. R. M. šaukė, kad jis prieš jos brolį „šokinėja“. Jis R. M. nustūmė nuo savęs. Tuo metu pajuto labai stiprų smūgį iš tos pusės, kurioje stovėjo A. K. ir H. O.. Smūgis buvo stiprus, ar jis buvo suduotas ranka ar koja - negali pasakyti, nepastebėjo, tačiau ėmė stipriai skaudėti apatinę lūpą, pajuto, kad kliba dantys, negalėjo kalbėti. Vengdamas daugiau smūgių, rankomis dengėsi veidą ir tuo metu vėl pajuto smūgį į veidą ir galvą. Kas jam sudavė smūgius ir kokiu būdu - nematė, nes rankomis dengėsi veidą. Kiek, kuris tiksliai sudavė jam smūgius, negali pasakyti. Nurodė, kad buvo mušamas visų jaunuolių. Muštynių metu dukra D. paskambino mamai, t. y. jo sutuoktinei O. D. ir pasakė, kad jį muša. Nustoję jį mušti dalis jaunuolių išsiskirstė, liko tik K. P., A. S., H. O. ir A. K.. K. P. pradėjo klausinėti, ar jis rašys pareiškimą į policiją. K. pasakė, kad yra išmuštas jo dantis. K. atsakė, kad jam tai nesvarbu, vis klausinėjo, ar jis rašys pareiškimą. Jis jam atsakė, kad rašys. Netrukus į įvykio vietą atbėgo jo vyresnioji dukra A., kuri pamačiusi A. K. ir H. O. jų klausė, ką jie čia veikia ir kodėl jį sumušė. Jie dukrai atsakė, kad nežinojo, kad jis yra jos tėvas, sakė, kad jeigu būtų žinoję, nebūtų lindę. A. A. K. ir H. O. pažįsta, nes su jais mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. Po to į įvykio vietą atbėgo jo sutuoktinė ir atvyko policijos pareigūnai. Atvykus medikams jis pasigedo piniginės ir mobilaus ryšio telefono. Jo mobilaus ryšio telefone instaliuota telefono buvimo vietos nustatymo programėlė, todėl dukra A., naudodamasi savo mobiliuoju telefonu, stebėjo, kur yra jo telefonas. Iš pradžių rodė, kad jo telefonas yra M. name, o po to per tą pačią programėlę pamatė, kad jo telefonas juda pro miestelio ambulatoriją, link liūno. Pareigūnai nuvažiavo minėta kryptimi ir ten pamatė du vaikinus, iš kurių vienas buvo D. I., kuris ir turėjo jo mobilaus ryšio telefoną. Pareigūnai telefoną jam parvežė ir grąžino. Tvirtina, kad jo telefone garsas buvo įjungtas. Dukros, ieškodamos jo telefono, skambino net kelis kartus ir signalas buvo geras. Jis apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau savo piniginės nerado. Piniginėje buvo jo asmens dokumentai: vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, „Swedbank“ banko kortelė, „Revolut“ banko kortelė ir 310 eurų (2 kupiūros po 100 eurų, 2 kupiūros po 50 eurų ir 1 kupiūra 10 eurų nominalo). Po įvykio greitosios pagalbos medikų jis buvo pristatytas į Kauno klinikas. 2024-07-07 apie 14-15 val., savo kiemo sode, netoli tvoros, jis rado numestą savo piniginę. Piniginėje buvo visi jo dokumentai, bet nebuvo pinigų, t. y. 310 eurų. Kokiomis aplinkybėmis dingo jo mobilaus ryšio telefonas ir piniginė, tiksliai nežino, bet gali būti, kad muštynių metu galėjo iškristi iš šortų kišenės, kuri yra neužsegama. Kad kas nors kraustytų jo šortų kišenes, nepajuto. Iki šiol nei vienas iš jį mušusių asmenų jo neatsiprašė. Prideda sudarytą įvykio schemą, kurioje nurodė kaltinamųjų išsidėstymą jo atžvilgiu įvykio metu (1 t., b. l. 50-59, 64-70).

Liudytoja O. D. parodė, kad A. D. yra jos sutuoktinis. 2024 m. liepos pradžioje (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko šventė. Jie buvo šventėje, grįžo namo, o D. kartu su jais negrįžo. Po kurio laiko ji paskambino D. pasiklausti, kur ji yra, o ji nurodė, kad grįžta namo. Kiek tuo metu buvo valandų nepamena. A. išėjo pasitikti D.. A. išėjus, ji ruošėsi eiti miegoti. Praėjus apie 20-30 minučių po A. išėjimo, atbėgusi dukra A. pasakė, kad tėtis sumuštas, kad apie tai jai pranešė D.. Jos abi nubėgo į įvykio vietą. Atbėgusi pamatė A. kruvinu veidu, o šalia jo stovėjo 4 jaunuoliai, iš kurių ji pažino A. S., K. P.į, kuris buvo įsikibęs A. į rankas. K. P. rėkė A. klausdamas, ar šis rašys pareiškimą. Kitus du vaikinus atpažino dukra A., iš kurių vienas buvo kruvinas. A. jų pasiteiravus, kodėl jie sumušė jos tėtį, pastarieji atsakė, kad nežinojo, kad tai jos tėtis, būtų žinoję, būtų nelietę. Atėjusi į įvykio vietą D. nematė. Pamačiusi, kad vyksta konfliktas ir vyro veidas kruvinas, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. A. pastebėjo, kad nebeturi piniginės ir mobilaus ryšio telefono. Šių daiktų ieškojo įvykio vietoje, tačiau nerado. A. savo telefonu, naudodamasi programėle, stebėjo, kur A. telefonas, programėlė parodė, kad telefonas yra šalia daugiabučio namo, kurį miestelyje vadina „pentagonu“, (duomenys neskelbtini). Einant prie minėto namo pamatė prie mokyklos stovinčius tris vaikinus, kurių gražiai paprašė grąžinti A. piniginę ir telefoną. Nei vieno iš vaikinų ji nepažino, tačiau mėlynais drabužiais vilkintis vaikinas, kaip vėliau sužinojo – A. K., jai pasakė: „p**k na*ui šliundra, neturim mes jokių telefonų“. Kiti su juo buvę du vaikinai iš vis nereagavo į jos žodžius. Vengdama konflikto ji grįžo prie A.. Tuo metu dukros ieškojo įvykio vietoje A. piniginės ir telefono. Netrukus į vietą atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams papasakojo apie dingusį telefoną ir nurodė, kur jis yra. Pareigūnai, sekdami programėle, rado asmenis, kurie turėjo telefoną, jie nurodė, kad jį rado, nors abi dukros eilę kartų skambino į telefoną, tačiau niekas neatsiliepė. Su dukrų pagalbą buvo nustatyti visi asmenys, kurie užpuolė A.. Apie įvykį D. nieko nepasakojo, kadangi ji pažįsta tuos asmenis. Iš A. pasakojimo jai yra žinoma, kad A. prieš įvykį su tais jaunuoliais susitiko gatvėje prie namų, o po to pasitikęs dukterį ir grįždamas namo, tų jaunuolių buvo užpultas ir sužalotas. A. sakė, kad jį puolė visi kartu, kas iš priekio, kas iš nugaros, įskaitant ir merginą, kuri jam apdraskė veidą, tačiau vienas iš vaikinų sudavė smarkų smūgį, po kurio vyrui pradėjo skaudėti apatinį žandikaulį, dantis. Kuris asmuo sudavė tą smūgį, dėl kurio jam išniro dantis, nesakė. Po įvykio, sekmadienį, buvo rasta A. piniginė, rasta šalia tvoros, tačiau pinigų joje nebuvo. Iki šios dienos nei vienas iš vyrą užpuolusių asmenų A. neatsiprašė, žalos neatlygino (1 t., b. l. 105-109).

Nepilnametė liudytoja D. D. parodė, kad 2024 m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko šventė, kurioje ji buvo su draugėmis. Pamena, kad vidurnaktį buvo fejerverkai, po šventės, tai buvo jau 2024-07-06, ėjo pas savo draugą G. Č.. Jai būnant pas G., paskambino tėtis A., liepė eiti namo ir pasakė, kad ateina jos pasitikti. Ji ėjo namo ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje sutiko tėtį. Eidama naudojosi telefonu, su tėčiu nesikalbėjo. Jos dėmesį atkreipė riksmai, kuriuos išgirdusi pakėlė galvą. Tai buvo parkelyje prie suoliuko, pamatė apie 6-7 asmenis ir tėtį. Kadangi buvo tamsu, parkelis nebuvo apšviestas, tiksliai nieko nematė, tik matė konfliktą, kad stumdosi, mušasi. Pamena, kad tėtis stovėjo susikibęs su kažkokiu vaikinu, tada matė, kaip kažkas iš grupės asmenų užsimojo ir kumščiu sudavė tėčiui į galvą. Iš grupės jaunuolių ji atpažino K. P., A. S., H. O., vaikiną, kurį žino pravarde „K.“, D. I.. Kitų asmenų ji nepažinojo. Jos išvardinti asmenys rėkavo, kažkas rėkė, kad apsiramintų, tėtis klausė, kas jam sudavė, ji pati rėkė, kad visi apsiramintų, tačiau konfliktas vyko. Kadangi buvo daug asmenų ir jie visi rėkavo, ji atsitraukė nuo tos vietos maždaug 15 metrų atstumu į kitą kelio pusę ir ten būdama skambino mamai, o jai neatsiliepus, skambino savo seseriai A. D. ir pranešė, kad mušamas jų tėtis. Matė, kad visi stumdėsi, buvo triukšmas, o tėtis stovėjo viduryje grupės asmenų, kartais jį kažkas suimdavo ir laikydavo, kartais tėtis kažką suimdavo ir laikydavo, t. y. jie stumdėsi. Ji prašė liautis, tačiau niekas nereagavo. Matė, kad tėtis sužalotas. Burnos sritis buvo ištinusi, kraujavo. Tėtis iki įvykio turėjo su savimi mobilaus ryšio telefoną ir piniginę. Po įvykio tėtis pasigedo piniginės ir mobilaus ryšio telefono, jų ieškojo, tačiau nerado. Po įvykio ji buvo susitikusi su išvardintais asmenimis, kuriuos matė konflikto metu, tačiau apie jų konfliktą su tėčiu ji nekalbėjo, todėl nežino, dėl ko įvyko konfliktas tarp tėčio ir jos pažįstamų asmenų. Nurodo, kad ji įvykio pradžios nematė, kadangi naršė telefone. Tik išgirdusi triukšmą pakėlė galvą ir pamatė konfliktą. Matė momentą, kuomet tėtis stovėjo susikibęs su vienu iš jų, o kitas asmuo tėčiui sudavė vieną smūgį į galvos sritį. Po to jaunuoliai su tėčių stumdėsi, rėkavo. Tarp grupės asmenų, kurie buvo šalia tėčio, buvo ir R. M., kuri rėkavo. Ar buvo ir D. M., pasakyti negali. Viskas vyko parkelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) miestelyje, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, konflikto metu parkelis buvo neapšviestas, t. y. žibintai buvo išjungti, tačiau ji stovėjo nuo konfliktuojančių dviejų metų atstumu, todėl juos atpažino ir matė, kaip jos tėtis buvo mušamas suduodant jam smūgius (1 t., b. l. 114-118).

Liudytojas G. Č. apklausos metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje pas savo tėvus. 2024-07-05 (duomenys neskelbtini) vyko šventė, kurioje laiką leido su drauge, vartojo alkoholį, jo išgėrė daug, todėl daugelio įvykio aplinkybių neprisimena. Šventė baigėsi po vidurnakčio ir jis su drauge grįžo namo. Nepamena, kada tiksliai parkelyje pamatė jaunuolių kompaniją, t. y. ar kaip lydėjo draugę, ar jau vėliau. Jaunuolių kompanijoje buvo jo pažįstamas K. P., matė ir A. D.. Kas tą naktį vyko ir kokie dar asmenis buvo parkelyje, nepamena dėl neblaivumo. Apie įvykusį įvykį sužinojo ryte. Tik po įvykio praėjus kuriam laikui iš kaimo gyventojų sužinojo, kad tą naktį tarp A. D. ir jaunuolių grupės įvyko konfliktas, muštynės (1 t., b. l. 120-123).

Liudytojas L. V. parodė, kad K. P., D. I., A. S., D. M., R. M., A. K., H. O. yra jo pažįstami. Nukentėjęs A. D. jam žinomas iš matymo. 2024-07-05 (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko šventė, kurioje buvo su dalimi iš išvardintų asmenų, su jais vartojo alkoholį, tačiau įvykio aplinkybes prisimena. Pasibaigus šventei, apie vidurnaktį, tai galėjo būti 2024-07-06 apie 00.30 val., jis su išvardintais asmenimis ėjo link (duomenys neskelbtini) miestelyje esančio parkelio. Prie parkelio prie jų prisijungė dar keli asmenys, po to, lyg, D. I. paprašė jį palydėti iki namų, todėl visi ėjo link D. namų. Jų grupė pasiskirstė – D. ėjo priekyje su R. M., o didžioji dalis asmenų ėjo už D., iš viso jų galėjo būto apie 7 ar 8. Šioje grupėje buvo visi išvardinti asmenys, tik nebuvo D. M. ir A. K.. Jiems einant gatve, kurioje gyvena D., iš savo kiemo išėjęs A. D. paklausė, ko jie žiūri į jį. A. D.žiūrėjo jiems tiesiai į akis, jie buvo kokių 3 metrų atstumu. Po jo pasakymo jie apsisuko ir jis su K. P. paklausė A., kas nutiko, o jis atsakė, ko čia vaikštot po mano gatvę, ko čia žiūrit. Jie jam atsakė, kad gatvė bendra ir niekam nedraudžiama vaikštinėti. A. D. buvo neblaivus ir nuėjo į parkelio pusę, o jie nuėjo toliau link D. namų, kur jo luktelėjo ir grįžo atgal ta pačia gatve link parkelio. Grįžę į parkelį jie visi kalbėjosi, prie jo priėjęs vyras, pravarde „Č.“, tai yra G. Č., pasiteiravo, kodėl jie kabinėjasi prie A.. Tai pamatęs prie jų, o tiksliau prie G. Č., priėjo A. S., kuris su juo kažką kalbėjosi. Ką jie kalbėjosi - negirdėjo, nes tuo metu jis kalbėjosi telefonu su savo broliu, kad jį pasiimtų. Kalbėdamas su broliu, jis ėjo link autobusų stotelės, brolis atvyko jo pasiimti maždaug už 5-6 minučių, todėl kas vyko toliau, nematė ir negirdėjo, kadangi išvyko. Prieš jam išvykstant A. D. parkelyje nematė. Tik kitą dieną draugai jam pasakė, kad įvyko muštynės su A. D., bet kas mušėsi, nesakė (1 t., b. l. 125-128).

Liudytoja A. D. apklausos metu parodė, kad K. P., D. I., A. S., D. M., R. M., A. K., H. O. yra asmenys, kuriuos ji pažįsta, kadangi dalis asmenų gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, o kiti - buvę klasiokai. 2024-07-05 (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko šventė, kurioje dalyvavo ir laiką leido su savo šeima, tai yra mama O. D., tėčiu A. D., mažamete seserimi D., savo draugu ir šeimos draugais. Šventėje buvo iki pat pabaigos, sulaukė fejerverkų ir apie vidurnaktį grįžo namo, šventės metu tėtis su niekuo nekonfliktavo. Sesuo D. šventės metu laiką leido su savo draugu G. Č. ir draugėmis, su seserimi kartas nuo karto susitikdavo šventėje, tačiau po šventės šeima grįžo namo, o D. namo neparėjo. Jie grįžo namo apie 00.20 val., buvo jau 2024-07-06. Mama buvo blaivi, tėtis buvo išgėręs, tačiau nedaug, orientavosi aplinkoje. Būdama namuose ji girdėjo, kaip tėtis telefonu kalbėjosi su D., iš pokalbio suprato, kad D. draugas G. palydės ją link namų pusę kelio, o kitą dalį tėtis ją pasitiks ir kartu pareis namo. Girdėjo, kada tėtis išėjo iš namų, tačiau paties to momento nematė, suprato, kad tėtis eina pasitikti D.. Tėčiui išėjus, būdama kambaryje, netrukus išgirdo triukšmą gatvėje - rėkavo keletas asmenų, lyg būtų grupė asmenų. Girdėjo juoką, tačiau ką jie rėkė ir kas rėkavo - neatpažino, tėčio balso neatpažino. Po 10-15 minučių po tėčio išėjimo jai paskambino sesuo D., prašė kuo skubiau kviesti mamą, nes parkelyje sumušė tėtį. Ji greitai pakėlė mamą ir abi išbėgo į parkelį, esantį (duomenys neskelbtini) miestelyje. Atbėgusi pamatė tėtį, kuris ranka buvo prisidengęs burną, tėčio ranka buvo kruvina. Matė, kaip K. P. rankomis buvo sugriebęs tėtį už rankų ir laikydamas už jų šaukė klausdamas, ar šis rašys pareiškimą. Tėtis jam sakė, kad jis išmušė jam dantis. Šalia jų stovėjo A. S. ir H. O.. Jie stovėjo kelių metrų atstumu nuo tėčio ir K., bei juokėsi. Ji pradėjo rėkti ką jie daro. Prisimena, kad kažkuris iš asmenų, kuris tiksliai nematė, jai atbėgus į įvykio vietą ir pradėjus rėkti ką čia darot, pasakė, kad jei būtų žinoję, kad čia jos tėtis, nebūtų jo mušę. Kas tai pasakė nematė. H. O. pradėjo gintis, kad jis tėčio nemušė. Ji matė ant H. lūpos sužalojimą. Mamai pasakius, kad kvies policiją, A. S.kreipėsi į K. P. sakydamas, kad reikia iš čia bėgti, nes kviečia „mentus“, po ko K. P. paleido tėtį ir su A. S. atsitraukė tolėliau. Paleistas tėtis ėmė tikrinti savo kišenes sakydamas, kad nėra jo telefono ir piniginės. Tuo metu prie namo, kurį (duomenys neskelbtini) miestelyje vadina „pentagonu“, girdėjo triukšmą, tačiau kas ten buvo, nematė ir nėjo žiūrėti. Ji tėtį pasodino ant suoliuko ir naudodamasi savo telefone per programėlę stebėjo, kur yra tėčio telefonas, kadangi šeima telefonuose turi programėlę, kurioje kiekvienas mato, kur yra kiti šeimos nariai. Matė, kad tėčio telefonas yra netoliese to namo, vadinamo „pentagonas“. Su mama visur įvykio vietoje ieškojo tėčio telefono ir piniginės, tačiau nerado. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė kelis asmenis. Su pareigūnais pagal programėlę ėjo ieškoti tėčio telefono. Eidami pamatė einančius D. M. ir D. I., pas kurį ir buvo rastas tėčio telefonas. Pareigūnai sulaikė: D. I., A. S., K. P., A. K.. Ji pati įvykio vietoje atbėgusi matė K. P., A. S., H. O.. Kitų asmenų nematė, tačiau kitus pareigūnų sulaikytus asmenis atpažino tėtis. Ji matė, kaip pareigūnai D. ir D. I.nuvedė prie GMP automobilio, kuriame buvo tėtis ir tėtis nurodė į D. I., pasakė, kad jis buvo įvykio metu. D. M. tėtis nenurodė, todėl pareigūnai jį paleido. Pamena, kad jai atbėgus į įvykio vietą, prie tėčio priėjęs D. M. tėčiui pasakė - ko jis čia „ant jaunimo šokinėja“ ir nuėjo link namo. Po įvykio praėjus kelioms dienoms ji tėčio klausė, kokie asmenys buvo įvykio metu, tai tėtis apibūdino asmenis, kurie jį užpuolė. Pagal tėčio apibūdinamą ji atpažino visus asmenis, kuriuos išvardino apklausos pradžioje, kadangi visus asmenis matė šventėje ir visus prisimena, prisimena, kaip jie buvo apsirengę. Pagal tėčio apibūdinimą surado visus asmenis, parodė jų nuotraukas ir tėtis atpažino visus asmenis, kurie buvo įvykio metu. Tėtis pasakojo, kad jis ėjo pasitikti D., kurią atlydėjo G. Č.. Kai D. su tėčių namo jau ėjo vieni, pakelyje sutiko minėtą grupę jaunuolių, kurie pirmi kažką pasakė jos tėčiui, o tėtis jiems atsakė atgal ir tada įvyko konfliktas. Įvykio metu tėtis prarado telefoną ir piniginę. Telefoną pareigūnai rado pas D. I., o piniginę rado po kelių dienų su visais dokumentais įmestą į kiemą, tačiau joje nebebuvo pinigų. Kiek jai žinoma, tėčio piniginėje buvo 300 eurų. Iki įvykio, kurio metu buvo sumuštas jos tėtis, jis jokių konfliktų su asmenimis neturėjo. Kiek ji žino K. P., su kuriuo mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, tai jis visada kibdavo prie kitų žmonių ir inicijuodavo konfliktus, visada su kitais elgėsi nepagarbiai. Taip pat, kiek ji žino A. K., su kuriuo metus laiko mokėsi vienoje klasėje, jis taip pat yra konfliktiškas, dažnai dalyvauja muštynėse ir konfliktuose, žino, kad jis vartoja ir narkotines medžiagas (1 t., b. l. 130-138).

Liudytoja R. M. parodė, kad 2024-07-05 (duomenys neskelbtini) miestelyje vyko šventė, kurioje ji buvo kartu su K. P., D. I., A. S., H. O., L. V. ir broliu D. M.. Jie buvo stadione, vartojo alkoholį, ji irgi gėrė degtinę. Apie vidurnaktį prie jų prisijungė A. K.. Šventė baigėsi apie 00.30 val., jie visi ėjo link D. I. namų. Kiek pamena, jos brolio D. su jais nebuvo, jis laiką leido namo kieme (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pas D. I. link namų jie ėjo su tikslu pasiimti alkoholio. Ji ėjo priekyje su D. I., gerokai už jų ėjo likusi kompanija. Jai stovint prie namo, o D. nuėjus į vidų, matė, kaip kiti su jais buvę draugai buvo šalia A. D. namų. A. D.pažįsta, taip pat pažįsta jo dukras, kur viena iš jų draugauja su jos pusbroliu G. Č.. D. užtruko trumpai, netrukus grįžo prie jos. Pamena, kad D. I. būnant namuose, draugų kompanija gatvėje rėkavo, su kažkuo, būdami netoli A. D. namų, konfliktavo, tačiau su kuo konfliktavo nematė, o D. I. grįžus iš namų ir jiems visiems einant kartu, draugai pasakė, kad susiginčijo su A. D.. Iš D. I. namų jie visi ėjo į parkelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, nes ten yra suoliukai ir jie ketino vartoti alkoholį. Ji buvo smarkiai apgirtusi, todėl detaliai įvykio detalių nepamena. Pamena, kad kažkuriuo metu A. K. pasišalino nuo jų ir po kelių akimirkų atvažiavo su dviračiu. Iš kur jis dviratį gavo, nežino. Ji pastebėjo tarp jų kompanijos stovintį A. D., kuris stūmė A. S., o pastarasis koja užkliuvo už betoninės šiukšliadėžės ir nugriuvo ant nugaros. Įvykio metu parkelis nebuvo apšviestas, tačiau buvo apšviesta pagrindinė (duomenys neskelbtini) gatvė, šalia kurios ir vyko konfliktas, todėl ji ir matė. Tuo pat metu matė, kaip link tos vietos, kur A. D. pastūmė A. S., bėga A. K., kuriam bėgant link tos vietos, prie jos priėjo D. I. ir pakvietė eiti iš ten, nes prasideda nesąmonės. Ji kartu su D. I., L. V. ir jo seserimi S. V., kuri taip pat buvo su jais, ėjo link netoliese esančių jos namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Netrukus atvyko L. ir S. brolis, kuris juos pasiėmė. Atvykus policijos pareigūnams matė sulaikytus asmenis, kas tokie buvo – neprisimena. Pripažįsta, kad ji įžeidinėjo pareigūnus. Kitą diena sužinojo, kad tarp jos pažįstamų ir A. D. įvyko konfliktas, kurio metu A. D. buvo sužalotas. Ji pati to nematė, nes buvo maždaug 5 metrų atstumu, negali pasakyti, kas sumušė A. D.. Dėl A. D. telefono jai yra žinoma iš D. I. pasakojimo, tai yra, kad A. telefonas buvo rastas pas D., tačiau kokiomis aplinkybėmis jis pas jį atsirado, nepamena. Apie A. D. piniginę jai nieko nėra žinoma (1 t., b. l. 140-144).

Liudytojas D. R. – policijos pareigūnas, parodė, kad 2024-07-05 nakties metu buvo gautas pranešimą apie muštynes (duomenys neskelbtini) miestelyje. Budėtojas į vietą išsiuntė kelis ekipažus. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) miestelyje ir išlipus iš tarnybinio automobilio, išgirdo triukšmą prie daugiabučio namo, todėl kartu su kitu kolega sulaikė kieme rastus asmenis, juos pasodino į tarnybinių automobilių laikino sulaikymo patalpas. Įvykio vietoje buvusi nukentėjusiojo dukra nurodė, kad programėlėje mato, kur yra tėčio dingęs telefonas. Jis kartu su kolega ir minėta mergina ėjo ieškoti telefono, prisimena, kad lyg prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „Aibė“ sutiko du asmenis, kurių pasiteiravus ar jie su savimi turi mobilaus ryšio telefoną, vienas iš asmenų nurodė, kad turi. Jam ištraukus iš kišenės turimą telefoną, su jais buvusi nukentėjusiojo dukra atpažino, kad telefonas priklauso jos tėvui. Jie abu asmenis atsivedė prie greitosios pagalbos automobilio, kuriame sėdėjo nukentėjęs vyras. Nukentėjęs, pamatęs abu asmenis, vieną iš jų, pas kurį ir buvo rastas nukentėjusiojo telefonas, atpažino, o kito asmens neatpažino, todėl šis asmuo buvo paleistas, jo duomenų neužsirašė. Kadangi asmuo, pas kurį buvo rastas telefonas, buvo atpažintas, jis buvo pasodintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Po to, jis nukentėjusiajam rodė sulaikytus asmenis, kuriuos nukentėjusysis atpažino, nurodė, kad jie dalyvavo įvykyje. Kitus asmenis, kurių nukentėjęs neatpažino, paleido (1 t., b. l. 146-149).

Rašytiniai įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1392-2024(02) nurodyta, kad A. D. konstatuota muštinė paviršinė žaizdelė apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas apatinėje lūpoje, 22-o danties išmušimas kairės pusės viršutiniame žandikaulyje, 33-44 danties išnirimas apatiniame žandikaulyje, kraujosruva po dešinės akie obuolio jungine. Sužalojimai padaryti nurodytas sritis paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku 2024-07-06. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi savigynai, nebūdingi savęs žalojimuisi, nebūdingi griuvimui. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamajam esant įvairiose padėtyse. 33-44-o dantų išnirimas apatiniame žandikaulyje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t. b. l. 88-90).

2024-07-10 Protokole - pareiškime nurodyta, kad A. D. pranešė, jog 2024-07-06 apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje jis ėjo pasitikti savo nepilnametės dukters D. D. ir jiems grįžtant namo (duomenys neskelbtini) gatve, sutiko jaunuolių kompaniją, kuriuos pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojus, tai yra K. P., A. S., D. M., jo sesserį R. M., D. I.. Taip pat jų kompanijoje buvo dar du vaikinai, gyvenantys (duomenys neskelbtini), tai A. K. ir H. O.. Visi minėti jaunuoliai jį mušė į įvairias kūno vietas. Įvykio metu buvo sužalota burna, prakirsta lūpa, išmuštas vienas viršutinis dantis ir nuo sužalojimų kliba dar vienas viršutinis ir penki apatiniai dantys. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti kaltininkus (1 t., b. l. 1- 4).

Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2024-07-06 apie 02 val. 15 min., Kauno apskr. VPK OVS specialisto nurodymu vyko adresu (duomenys neskelbtini), kur buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos vyras mušasi su keliais asmenimis. Vyrui išmušti dantys, kraujuoja. Atvykus į įvykį, netoli nurodyto namo, buvo pastebėti keli asmenys, kurie juos pamatę pradėjo bėgti. Asmenys buvo sulaikyti. Nustatyta, kad tai K. P., D. I., A. S. ir A. K.. Įvykio vietoje pranešėja O. D. paaiškino, kad jos vyrą A. D., ėjusį pasitikti iš šventės grįžtančios dukters D. D., užpuolė ir sumušė keli asmenys. Nukentėjęs A. D.skundėsi žandikaulio, lūpų skausmu, sakė, jog jam išmušti dantys, jam buvo sunku kalbėti. Atvykę GMP medikai, apžiūrėję A. D., dėl sumušto viršutinio žandikaulio ir išmušto viršutinio žandikaulio priekinio danties, jį išvežė į Kauno klinikas. Nukentėjęs A. D. nurodė, kad jį sumušė policijos sulaikyti asmenys (1 t., b. l. 34-35).

Akistatos protokole nukentėjusysis A. D. patvirtino, kad įvykyje dalyvavo ir D. M.. D. M. neigė dalyvavęs įvykyje (3 t., b. l. 74-76).

Policijos registruojamų įvykių registre (ROIK0124000409978) nurodyta, kad 2024-07-06 02.14 val., telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) kreipėsi pranešėja, kuri pranešė, kad girdi triukšmą prie mokyklos, galimai mušasi. Kiek asmenų mušasi nemato. Pranešėjos vyras mušasi su keliais asmenimis, vyrui (duomenys neskelbtini) m., jam išmušti dantys, kraujuoja (1 t., b. l. 36-39).

Bendro pagalbos centro garso įraše užfiksuota, kaip pranešėja praneša, kad buvo užpultas ir sužalotas jos vyras, kuriam kraujuoja burna, užpuolikai yra šalia (1 t., b. l. 162-164).

Aprašytuose vaizdo įrašuose, fiksuotuose (duomenys neskelbtini) miestelyje įrengtų vaizdo kamerų, kuriomis stebimas (duomenys neskelbtini) miestelio parkas, užfiksuota:

pirmame įraše matoma data ir laikas – 2024-07-06 02:13:46, tamsus paros metas, stebimas (duomenys neskelbtini) miestelio parkas. Matoma, kaip nuo ekrano kairėje pusėje matomų krūmų grupė asmenų prieina pėsčiųjų perėją. Asmenų kiekio ir veido bruožų nesimato. Grupė stoviniuoja prie perėjos, ką daro nesimato. Nuo minėtų krūmų į parkelį ateina 2 asmenys, vienas vilki mėlynos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, tamsios spalvos šortais, o kitas asmuo, galimai moteris, vilki juodos spalvos aptemptomis kelnėmis, rožinės spalvos marškinėliais ilgomis rankovėmis. Abu asmenys pasišalina už medžių, esančių ekrane tiesiai. Minėtiems asmenims einant nuo krūmų, minėta grupė asmenų, buvusi prie perėjos, skirstosi, pasišalina įvairiomis kryptimis;

antrame vaizdo įraše matoma data ir laikas – 2024-07-06 02:22:05, tamsus paros metas. Matoma, kaip nuo pėsčiųjų perėjos ateina 3 asmenys, kurie eina parkeliu, iš jų vienas prieina prie krūmų, šlapinasi, kiti du apsisuka ir eina atgal link pėsčiųjų perėjos, paskui juos ateina ir trečias asmuo. Dėl įrašo kokybės asmenų apibūdinti nėra galimybės, jų tiksliai nesimato. 02.31 val. šviesos užgesta, ekrane tamsu;

trečiame vaizdo įraše reikšmingų duomenų nėra;

ketvirtame vaizdo įraše matoma data ir laikas – 2024-07-06 02:30:24. Įraše stebima gatvė, pastato prieigos. Užfiksuota, kaip nuo kameros pusės į kitą gatvės pusę perbėga mergina, vilkinti šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, šviesios spalvos džemperiu, šviesių plaukų, kuri nubėga tiesiai kitoje kelio pusėje esančiu pėsčiųjų takeliu. Paskui ją per gatvę eina moteris, ilgais plaukais, vilkinti pilkos spalvos džinsinėmis kelnėmis, pilkos spalvos džemperiu, kuri nueina į tą pusę, į kurią nubėgo mergina (1 t., b. l. 154-157).

Aprašytuose vaizdo įrašuose, fiksuotuose policijos pareigūnų kūno kameromis, nurodyta: kad nufilmuotas tamsus paros metas, pareigūnai vyksta į įvykio vietą, atvykę išlipa iš tarnybinio automobilio, daugiabučio dviejų aukštų namo kieme pamato tolumoje bėgančius asmenis, juos vejasi, sustabdo du vaikinus, iš kurių vienas atpažįstamas kaip K. P., kitas atpažįstamas kaip A. S., juos palydi iki tarnybinių automobilių. K. P. pareigūnas pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, šalia tarnybinio automobilio matoma moteris - O. D., kuri pasakoja, kad vienas asmuo buvo aukštas. Pareigūnai grįžta prie daugiabučio namo, eina ieškoti kitų asmenų. Automobilyje, stovinčiame šalia namo, pamato kelis sėdinčius asmenis, juos išlaipina ir vedasi prie tarnybinio automobilio, du asmenis pasodina į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Vienas iš tų asmenų, vilkintis mėlynos spalvos sportinį kostiumą ir juodos spalvos liemenę, atpažįstamas kaip A. K.. Pareigūnai toliau tęsia paiešką, vaikštinėja parko prieigose, sutinka merginą, kuri atpažįstama kaip A. D., kuri pasako, kad ieško tėvo telefono, nurodo kryptį, kuria pasišalino asmenys. Pareigūnai eina merginos nurodyta kryptimi. Vėliau grįžta prie tarnybinių automobilių. Pareigūnui paklausus prie automobilių stovinčios O. D. ar ji matė visus asmenis, ji pasako, kad K. P. „šokinėjo“, kai ji kvietė policiją, K. P.sakė, kad kai atvažiuos policija, tai ir jie gaus į galvą. Pareigūnai nusiveda moterį prie tarnybinio automobilio, parodo K. P.. O. D. patvirtina, kad tai K. P., kuris dalyvavo ir grasino sumušti atvykusius policijos pareigūnus. Pareigūnai parodo kitame tarnybiniame automobilyje sėdintį A. S., o O. D. jį atpažįsta, sako, kad tai S., kuris irgi dalyvavo įvykyje. O. D. nurodo, kad vyras gali nurodyti jį sumušusius asmenis. O. D. atpažįsta ir A. K., kuris taip pat dalyvavo įvykyje. Pareigūnui pasiteiravus O. D. - kiek dar asmenų trūksta, ji pasako, kad jai įstrigęs baltai apsirengęs asmuo, kuris pabėgo, buvęs su S. ir P., bei sakęs, kad mažai gavo. Po pokalbio A. D. pasako, kad mato tėčio telefoną ir pareigūnai eina nurodyta kryptimi. Prie parduotuvės pareigūnai sustabdo dar du asmenis, iš kurių vienas atpažįstamas kaip D. I.. Asmenų pasiteiravus ar turi su savimi telefoną, D. I. nurodo, kad turi. A. D. atpažįsta tėvo telefoną. D. I. sako, kad telefoną prieš valandą rado prie suoliuko. Pareigūnui pasiteiravus, kur mušėsi, D. I. sako, kad nežino, kad išsiterliojo. Pareigūnai vedasi abu asmenis iki greitosios pagalbos automobilio. Nukentėjęs A. D., pamatęs D. I. sako, kad pastarasis dalyvavo įvykyje, o kitas su juo buvęs asmuo nesusijęs.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su R. M..

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai išlipa iš tarnybinio automobilio ir eina link daugiabučio dviejų aukštų namo. Įraše matoma, kaip pareigūnai nuo namo pusės link tarnybinio automobilio vedasi asmenį, kuris iš ankstesnių vaizdo įrašų atpažįstamas kaip K. P.. Įvykio vietoje matomi trys policijos ekipažai, matoma, kaip į laikino sulaikymo patalpą yra sodinamas A. S.. Prie tarnybinių automobilių matoma O. D., kuri pasakoja jai žinomas įvykio aplinkybes. Pareigūnai atveda A. K., pasodina jį į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnė su kitais pareigūnais vaikštinėja miestelyje, ieško kitų įvykio dalyvių. Matoma, kaip į įvykio vietą atvyksta GMP automobilis, pareigūnai toliau tęsia asmenų paiešką.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip nustatomas A. S., K. P., D. I., A. K. neblaivumas. Prie tarnybinio automobilio atėjusiai R. M. pareigūnai nurodo pasitraukti ir nueidama ji pasako necenzūrinį žodį.

Vaizdo įraše nufilmuota, kaip policijos pareigūnas sulaiko bėgantį asmenį - A. S.. Pareigūnas sulaikytojo asmens klausia, kas nuėjo į vidų, o A. S. atsako, kad nematė. Pareigūnai eina link daugiabučio dviejų aukštų namo, sustabdo asmenį, kuris nesusijęs su įvykiu, asmenį paleidžia ir eina link automobilio, stovinčio šalia namo, ir iš automobilio priekio išlaipina du asmenis, iš kurių vienas atpažįstamas, kaip A. K.. Asmenys įsodinamu į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Parkelyje vaikštanti A. D. pareigūnams nurodo, kad ieško tėvo mobilaus ryšio telefono, nurodo, kad skambina į tėčio telefoną, bet niekas neatsiliepia. Su A. D. yra O. D., kuri nurodo asmenis, dalyvavusius įvykyje, tai yra K. P., A. S., A. K.. Pareigūnai su A. D.ieško telefono, kurio buvimo vietą mergina mato savo telefone. Pareigūnai sustabdo dar du asmenis, iš kurių vienas atpažįstamas, kaip D. I.. Pareigūnams pasiteiravus, ar jie su savimi turi telefoną, D. I. pasako, kad turi. Pareigūnas klausia D. I., kodėl kruvinos jo rankos, o jis atsako, kad nežino. A. D. nurodo, kad įvykyje dalyvavo: D. I., A. S., A. K., kuris jį mušė ir kažką turėjo rankose (1 t., b. l. 165-175).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – viešas parkas (1 t., b. l. 40-47).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl išklotinių analizės nurodyta, kad 2024-07-06 03:11:03 val. iš D. D. telefono užfiksuoti du išeinantys skambučiai A. D.. Pagal policijos registruojamų įvykių registro duomenis pareigūnai į įvykio vietą atvyko 2024-07-06 02:31:13 val. (1 t., b. l. 102-103).

Alkotesteriu nustatyti neblaivumai: 02.43 val. A. D. - 1,07 % (promilių), 02.58 val. K. P. - 1,77 %, 03.00 val. D. I. - 0,78 %, 03.02 val. A. S. - 0,96 %, 03.06 val. A. K. - 3,71 % (1 t., b. l. 195-197).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad 2024 m. liepos 6 d. apie 02.00 val., viešoje vietoje – poilsio skvere, esančiame (duomenys neskelbtini), D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. - būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir D. M., veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra: nenustatytą kiekį kartų sudavė smūgius A. D. į veidą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam muštinę paviršinę žaizdelę apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą apatinėje lūpoje, kraujosruvą po dešinės akies obuolio jungine, 22-o danties išmušimą kairės pusės viršutiniame žandikaulyje, 33-io ir 44-o dantų išnirimą apatiniame žandikaulyje, kai dėl dantų sužalojimo nukentėjusysis sirgo ilgiau, kaip 10 dienų, dėl ko nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. D. sveikatą.

BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nusikaltimas padaromas tyčia. Tarp veikos ir pasekmių turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai sukeliamos BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos pasekmės. BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnį 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas nusikaltimo padaryme. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra ne mažiau kaip dviejų vykdytojų dalyvavimas ir veikos bendrumas. Subjektyvusis bendrininkavimo požymis yra tyčia, pasireiškianti kiekvieno bendrininko suvokimu, kad jis kartu su kitais asmenimis bendrai dalyvauja nusikaltimo padaryme. Susitarimas yra būtinas bendrininkavimo požymis, tačiau pagal BK 25 straipsnio 2 dalį susitarimas nebūtinai turi būti išankstinis ir įmanomas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo bei galimas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais (asmens elgesys, iš kurio galima spręsti apie jo norimą atlikti veiką, kvalifikuoti jo atliktos veikos turinį ir pan.). Bendrininkavimą apibūdinančios nuostatos nereikalauja, kad visi bendrininkai pilnai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį. Bendrininku pripažįstamas kiekvienas asmuo, kuris, veikdamas bendrai su kitais asmenimis, realizuoja tik dalį jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių. Pasekmės, atsiradusios dėl bendros veikos, visiems bendrininkams bendros ir atskirai nedalijamos.

Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog visų šešių kaltę pripažinusių kaltinamųjų veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu, tai yra visiems kaltinamiesiems mušant kitą žmogų, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, kas buvo atlikta viešoje vietoje, matant ir pašaliniams asmenims, kurie aiškiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų buvo kviečiama policija, greitoji medicinos pagalba, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat visų šešių kaltinamųjų veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes smurtaudami bendrais veiksmais jie nukentėjusįjį nesunkiai sužalojo.

Kaltais prisipažinę kaltinamieji nurodė, kad viešoje vietoje, esant pašaliniams asmenims, konfliktavo su nukentėjusiuoju, sudavė jam, galėjo suduoti ir į veidą, turėjo matyti ir matė, kaip kaltinamajam pradėjo bėgti kraujas. Patvirtino, kad tokiems jų veiksmams, išskyrus kaltinamąjį D. M., įtakos turėjo jų apsvaigimas nuo alkoholio.

Be kaltinamųjų prisipažinimo, jų kaltę padarius nusikalstamą veiką įrodo ištirti ir anksčiau aprašyti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, kurie visumoje patvirtino, kad kaltinamieji viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl ko jį nesunkiai sužalojo.

Kaltinamųjų kaltę patvirtino ir ištirti aukščiau paminėti bei aprašyti rašytiniai įrodymai, kurių svarbiausiame - teismo medicinos specialisto išvadoje, buvo konstatuoti nukentėjusiajam įvykio metu padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti smūgiuojant ir sužalojimai buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Rašytiniai įrodomai taip pat patvirtina, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, matant ir kitiems asmenims. Vaizdo įrašai patvirtina, kad įvykio vietoje nukentėjęs ir jo sutuoktinė, iš jiems parodytų sulaikytų asmenų, atpažino tuos, kurie dalyvavo konflikte ir mušė nukentėjusįjį.

Kaltinimo pakoregavimas veikos kvalifikacijos nekeičia, kaltinamųjų teisės į gynybą nepažeidžia.

Kaltinamųjų psichinį santykį su jų veika įrodo kaltinamųjų veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus ir niekuo nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams.

Padaryta nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis viešoje vietoje buvo sumuštas, sužalotas, dėl to ilgai sirgo, tai yra ilgiau, nei 10 dienų, įvykį matę asmenys buvo sutrikę, buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta.

Įrodymų visuma nustatyta, kad viešosios tvarkos pažeidimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia. Jau būdami suaugę ir psichiškai sveiki kaltinamieji privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad mušdami nukentėjusįjį gali jį sužaloti ir to norėjo. Tačiau byloje nepakanka duomenų, kad kaltinamieji norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau savo pavojingais smurtiniais veiksmais, tame tarpe smūgiuojant į ypač gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį, tai yra į galvos/veido sritį, jie sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. nesunkiai sužalodami žmogų veikė netiesiogine tyčia.

Nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrais veiksmais, turėdami bendrą tikslą, pritardami vienas kito daromiems veiksmams, todėl nebeturint reikšmės kas ir kokius konkrečius veiksmus tuo metu atliko, tai yra veikė bendrininkų - bendravykdytojų grupėje.

Tarp kaltinamųjų pavojingos veikos ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką kaltinamieji, elgdamiesi kaip bendravykdytojai, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdė sveikatą, jų veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sutaptis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, daro išvadą, kad D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą ir nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltais prisipažino (BK 59 str. 2 d.). Ir nors visi kaltinamieji nurodė, kad gailisi, tačiau atsižvelgiant į jų poziciją ikiteisminio tyrimo metu kaltais neprisipažįstant, į tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė tik teismo inciatyva, pripažinti, kad jie gailisi nuoširdžiai, teismo manymu, nėra pagrindo. Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad buvo atlyginta žala Ligonių kasai (BK 59 str. 2 d.).

Kaltinamųjų D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas, teismo manymu, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir patys kaltinamieji. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto veikdami bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.

Dėl bausmės skyrimo A. K..

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus, kurie yra tyčiniai, baigti; į tai, kad yra kaltinamojo atsakomybę tiek lengvinančių, tiek ir sunkinančių aplinkybių; į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis: vieną kartą teistas už analogišką nusikalstamą veiką, teistumo šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo, baustas administracine tvarka, 2019 m. Jonavos PSPC lankėsi pas gydytoją psichiatrą, diagnozė - (duomenys neskelbtini), moksleivis.

Kaltinamajam už nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo kriterijais - mažesnės nei vidurkis (BK 50 str.), bausmes tarpusavyje subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir dalinio sudėjimo būdu, nes sunkių pasekmių, kaip jos suprantamos teismų praktikoje, veikomis nesukelta, subendrinant su 2025-02-18 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (Jonavoje) nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme (BK 63 str. 9 d.), ir, atsižvelgiant į tai, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistumo dar neturėjo, teismui pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, atsižvelgiant į jo jauną amžių, į tai, kad jis turi dirbti, nes privalo atlyginti žalą, taip pat ir į valstybėje vykdomą/formuojamą bausmių politiką, kad kuo mažiau asmenų bausmes atlikinėtų kalėjimuose, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir, atsižvelgiant į tai, kad antrą kartą teisiamas už tokią pačią veiką, atidedant įstatyme numatytam ilgesniam nei vidutinis terminui, tam tikrą laiką paskiriant intensyvią priežiūrą, taip pat skiriant ir įpareigojimus, nes atidėdamas bausmės vykdymą teismas dar kartą suteikia kaltinamajam galimybę pasikeisti be nedelsiamos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo kalėjime (BK 75 straipsnio 2 ir 6 dalys).

Dėl kaltinamųjų D. I., H. O., K. P., A. S. ir D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.

Anksčiau neteisti penki kaltinamieji D. I., H. O., K. P., A. S. ir D. M. pateikė teismui prašymus atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant prašomų laiduotojų atsakomybei.

Prokurorė sutiko su laidavimo taikymu.

Pretendentai tapti laiduotojais:

1) A. I. nurodė, kad ji yra kaltinamojo D. I. mama, neteista, dirba, mano, kad kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, nes gyvena kartu ir gerai sutaria, kaltinamojo padarytą veiką vertino blogai.

2) M. D. nurodė, kad jis yra geras H. O. draugas, neteistas, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, mano, kad kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, nes su kaltinamuoju yra draugai nuo vaikystės, gerai sutaria, kaltinamojo padarytą veiką vertino blogai.

3) 5) I. P. nurodė, kad yra K. P. mama ir gerai pažįsta sūnaus draugą D. M., kuris yra našlaitis, pati yra neteista, nedirba, nes augina sunkiai sergantį sūnų, mano, kad abiem kaltinamiesiems galės daryti teigiamą įtaką, nes gyvena kartu su sūnumi, o su D. M. gerai sutaria, jis jai padeda, kaltinamųjų padarytą veiką vertino labai blogai.

4) R. S. nurodė, kad yra A. S. močiutė, neteista, dirba, mano, kad kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, nes dažnai bendrauja ir gerai sutaria, kaltinamojo padarytą veiką vertino blogai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minimi penki kaltinamieji anksčiau neteisti, jų padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, yra dvi kaltinamųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamieji pripažino savo kaltę, atlygino dalį žalos nukentėjusiajam ir visą žalą Ligonių kasai, pažadėjo nebenusikalsti, tvirtino, kad procesas jiems buvo pamoka.

Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kaltinamieji ateityje nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, todėl šiuo metu kaltinamieji formaliai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateikti pretendentų tapti laiduotojais prašymai perduoti kaltinamuosius jų atsakomybei pagal laidavimą.

Iš Įtariamųjų/kaltinamųjų ir nuteistųjų registro gauti duomenys rodo, kad laiduotojais pretenduojantys tapti asmenys šiuo metu nėra teisti, galiojančią administracinę nuobaudą už nesunkų KET pažeidimą turi tik R. S.. Teisiamojo posėdžio metu laiduotojais pretenduojantys tapti asmenys patvirtino, kad palaiko savo prašymus perduoti kaltinamuosius jų atsakomybėn pagal laidavimą, tvirtino, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems, nepateisino kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos, veiką vertino blogai.

Įvertinęs pretendentų tapti laiduotojais charakterizuojančią medžiagą, jų ryšius su kaltinamaisiais, asmenines savybes, teismas sprendžia, kad jie yra verti teismo pasitikėjimo ir tinkami būti laiduotojais, galinčiais daryti kaltinamiesiems teigiamą įtaką.

Taigi teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamuosius D. I., H. O., K. P., A. S. ir D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant juos prašomų laiduotojų atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, į kaltinamųjų elgesį nukentėjusiojo atžvilgiu po nusikalstamos veikos ir daro išvadą, jog laidavimas turi būti skiriamas ilgesniam terminui, nei minimalus.

Dėl užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika nesunki, kaltinamieji mokosi, registruoti Užimtumo tarnyboje, privalo atlyginti žalą, o įvertinus ir laiduotojus charakterizuojančių duomenų visumą, teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji teisiami pirmą kartą, darant išvadą, kad jų padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinis atvejis kaltinamųjų gyvenime, baudžiamojo poveikio priemonės nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamiems kaltinamiesiems šįkart neskirtinos.

Kardomosios priemonės.

Visiems šešiems kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės - rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 192,99 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. D. gydymo, priteisimo (1 t., b. l. 180-182). Visą nurodytą žalą Ligonių kasai atlyginus ir civilinei ieškovei ieškinio atsisakius (4 t., b. l. 109), procesas dėl Ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Nukentėjusysis A. D. pareiškė civilinį ieškinį, kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu, dėl 4070,37 Eur turtinės ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (4 t., b. l. 1-15).

Visi šeši kaltinamieji su ieškiniu sutiko visiškai, jo dydžio neginčijo.

Keturi kaltinamieji nukentėjusiajam iki paskutinio posėdžio atlygino viso 417 Eur. Nukentėjęs sutiko, kad ši suma buvo išskaityta iš jo prašomos priteisti turtinės žalos.

Atsižvelgiant į kaltinamųjų poziciją visiškai neginčijant jiems pareikšto civilinio ieškinio, į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pavojingumą, kuriuos grindžia ir įrodo medicininiais dokumentais (tame tarpe 1 t. b. l. 82, 4 t. b. l. 34-36) ir kt., į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus ir nepatogumus, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys yra realus, todėl tenkintinas visiškai, prašomą ir dar neatlygintą turtinę ir neturtinę žalą solidariai priteisiant iš kaltinamųjų, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su visų kaltinamųjų bendrais kaltais veiksmais (BPK 115 str., CK 6.250 str.).

Kadangi kaltinamieji yra suaugę, sveiki ir darbingi, tai yra jau galintys ir privalantys dirbti, dirbti vien jau dėl to, kad patys atlygintų žalą, nors kai kurie iš jų vis dar yra moksleiviai, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienam kaltinamajam atlyginti tenkanti ieškinio dalis dėl jų nesunkiai sužaloto žmogaus nėra labai didelė (po 1020 Eur kiekvienam, įskaitant ir nukentėjusiojo išlaidas už advokato pagalbą), nusikaltimas padarytas beveik prieš metus, tai yra atsižvelgiant į tai, kad buvo pakankamai laiko pasirūpinti ir nukentėjusiojo atsiprašymu, ir žalos atlyginimu, nes iki paskutinio posėdžio nukentėjusiajam buvo atlyginta tik nedidelė žalos dalis, atsižvelgiant ir į bylos medžiagoje minimą netinkamą kaltinamųjų elgesį po nusikaltimo padarymo - terminas žalai atlyginti nėra nustatomas, nuosprendžiui įsiteisėjus nukentėjusiajam nedelsiant išduodant vykdomąjį raštą, kad jis dėl žalos išieškojimo galėtų kreiptis į antstolį ir pradėtų priverstinį išieškojimo procesą, dėl kurio kaltinamiesiems, jei žala nebus atlyginta iki jos išieškojimą perims antstolis, teks atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui.

Daiktiniai įrodymai.

3 (trys) kompaktiniai diskai su vaizdo/garso įrašais, saugomi voke prie 3 bylos tomo, paliktini toliau saugoti byloje.

Proceso išlaidos.

Nukentėjusysis/jo atstovas prašė iš kaltinamųjų priteisti viso 2800,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašymas grindžiamas pinigų priėmimo kvitais, banko dokumentais (4 t., b. l. 16-20, 31-33).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusįjį advokatas atstovavo jau ikiteisminiame tyrime (pirmas orderis išrašytas 2024-11-15), dalyvavo su nukentėjusiuoju procesiniuose veiksmuose, konsultavo, ruošė ieškinį, rengėsi/dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, sumai neviršijant ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosios ir administracinėse bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti maksimalių dydžių sumų, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., 2800 Eur dydžio nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš visų kaltinamųjų lygiomis dalimis.

VGTPT kaltinamiesiems buvusių paskirtų gynėjų išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad gynybą užtikrino teismas, tačiau kaltinamieji sudarė susitarimus su kitu advokatu/gynėju, iš kaltinamųjų valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti:

- pagal BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimu;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimu;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1) punktu, bausmes tarpusavyje subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę - 1 metų laisvės atėmimą;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 mažinti ir paskirti – 8 mėnesių laisvės atėmimą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmę dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės - subendrinti su 2025 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (Jonavoje) nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą;

vadovaujantis BK 75 straipsnio 2-6 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikui, 1 (vienerių) metų laikui paskiriant A. K. intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant jį nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, nurodytuose Probacijos tarnybai, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laiku A. K. įpareigojant:

1) mokytis, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,2) dalyvauti elgesio (smurtinio) pataisos programoje,

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (bet kokio alkoholio ir narkotinių/psichotropinių medžiagų be gydytojo paskyrimo).

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtų įpareigojimų, intensyvios priežiūros sąlygas, pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam paskiriamos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas ir nuteistasis pasiunčiamas į kalėjimą atlikti jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant mamą A. I., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą D. I. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

H. O. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant draugą M. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą H. O. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

K. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant mamą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą K. P. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A.S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant močiutę R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą A. S. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas), baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant bendrakaltinamojo K. P. mamą I. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą D. M. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamiesiems, kurie nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiami pagal laidavimą, kad tuo atveju, jeigu jie, būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per laidavimo laiką padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jie per laidavimo laiką padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl to kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui (-ams), kad jis (jie) turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Procesą dėl Ligonių kasos civilinio ieškinio, žalą atlyginus, nutraukti.

Priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. 3653,37 Eur (trijų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 37 ct) turtinės ir 2000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui A. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš kaltinamųjų D. I., A. K., H. O., K. P., A. S. ir D. M. – iš kiekvieno kaltinamojo po 466,67 Eur (po keturis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 67 ct) - proceso (advokato atstovavimo) išlaidas nukentėjusiajam/civiliniam ieškovui A. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus: 3 (tris) kompaktinius diskus su vaizdo/garso įrašais, saugomus voke prie 3 bylos tomo, palikti toliau saugoti byloje.

Proceso (VGTPT kaltinamiesiems buvusių skirtų gynėjų) išlaidų iš kaltinamųjų valstybei nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusio Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Laima Šablevičienė