Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-315-465/2025

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-04-29
Bylos Nr.: e2-315-465/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13820-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Margarita Ambrazaitienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: J. B.
Išvadą teikia: Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.7Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles
3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
3.4.1.1Bendri šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai
3.4.1.2Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. e2-315-465/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13820-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.1; 3.4.1.2 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,sekretoriaujant Vaivai Zarembaitei, Svetlanai Žurienei,dalyvaujant ieškovei J. B., ieškovės atstovei advokatei J. L.,atsakovui J. B., atsakovo atstovui advokatui D. F.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, ir atsakovo J. B. priešieškinį, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-13800), pareikštu atsakovui J. B., kuriuo jį patikslinusi (DOK-96562) prašo: 1) nutraukti J. B. ir J. B. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2090, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti šias pavardes: J. B. – iki santuokos turėtą pavardę „S.“, J. B. – pavardę jo nuožiūra; 3) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo išlaikymo vienas kitam neteikia; 4) nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su motina J. B.; 5) nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu J. B.; 6) nustatyti tokią tėvo J. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. B. ir J. B. tvarką: „Tėvas J. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir J. B. bendrauja tėvo J. B. ir motinos J. B. bendru susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. norą“; 7) nustatyti tokią motinos J. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. B. tvarką: „Motina J. B. su nepilnamečiu vaiku J. B. bendrauja tėvo J. B. ir motinos J. B. bendru susitarimu, atsižvelgdami į nepilnamečio vaiko J. B. norą“; 8) priteisti iš tėvo J. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams: J. B. – po 653 Eur, J. B. – po 278 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki kiekvieno iš jų pilnametystės, pervedant išlaikymo sumas į motinos J. B. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank bei indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama J. B.; 9) priteisti iš motinos J. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. B. po 278 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, pervedant išlaikymo sumas į tėvo J. B. vardu atidarytą banko sąskaitą bei indeksuojant šias išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepilnamečio vaiko J. B. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriamas J. B.; 10) priteisti iš atsakovo J. B., J. B., išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą: už J. B. – 1 674 Eur, už J. B. – 7 746 Eur, už J. B. – 2 121 Eur; 11) priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad santuoką su atsakovu sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2090. Kartu su atsakovu susilaukė trijų vaikų, kurie yra nepilnamečiai: J. B., gim. (duomenys neskelbtini) J. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini) Ieškovei su atsakovu gyvenant kartu tarp jų nuolat kildavo konfliktai dėl bendro ūkio vedimo, vaikų priežiūros ir auklėjimo, finansinio atsakovo indėlio į šeimos poreikių tenkinimą trūkumo. Iki pradinio ieškinio pateikimo teismui dienos su atsakovu kelis kartus jau buvo faktiškai išsiskyrę (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimas Civilinėje byloje Nr.2-33890-930/2015, vėliau panaikintas) ir nustoję gyventi kartu – ieškovė su vaikais likdavo gyventi jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena iki šiol, o atsakovas išsikeldavo gyventi pas savo motiną arba išsinuomodavo butą. Po kurio laiko su atsakovu susitaikydavo, nuspręsdavo pabandyti kurti bendrą gyvenimą toliau, prisitaikyti vienas prie kito, kartu auginti vaikus. Vis dėlto, didėjančių tarpusavio konfliktų išspręsti taikiai jiems nebepavyko, ir teko pasukti skirtingais keliais – atsakovas 2022 m. spalio 13 d. išsikraustė iš namų, šiuo metu jie jau daugiau nei vienerius metus kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, nesidalina buitimi. Jų šeima yra faktiškai iširusi, jos iširimo aplinkybių aiškinimasis ir kaltės įrodinėjimas byloje nebeturi prasmės, todėl nenorėdama patirti nereikalingų piniginių ir laiko kaštų, taip pat suprasdama, kad kaltės įrodinėjimas byloje sukeltų papildomą stresą tiek ieškovei, tiek atsakovui, kas galėtų neigiamai paveikti nepilnamečius vaikus, iš kurių vyriausiasis sūnus J. B. ieškovės ir atsakovo tarpusavio konfliktus išgyvena itin jautriai, sutinka, kad jos ir atsakovo santuoka, nesigilinant į jos iširimo aplinkybes, būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas priešieškiniu prašo santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. Su šiuo atsakovo reikalavimu iš esmės ieškovė sutinka, tik patikslina, kad faktiškai išsiskyrė ir nustojo gyventi kartu su atsakovu 2022 m. spalio 13 d. Prašo po santuokos nutraukimo sugrąžinti iki santuokos turėtą pavardę – S., o atsakovui – palikti pavardę jo nuožiūra. Tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki, darbingo amžiaus, jų turimas turtas ir gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti, todėl reikalavimas dėl tarpusavio išlaikymo nėra reiškiamas. Tiek ieškovei ir atsakovui dar gyvenant kartu, tiek atsakovui išsikrausčius, vaikais daugiausiai rūpindavosi ieškovė. Jos santykiai su vaikais J. B., kuriam šiuo metu yra 10 metų, ir dukra J. B., kuriai šiuo metu yra 7 metai, yra labai artimi, jie puikiai sutaria, vaikai yra pripratę gyventi su ieškove, name, kuriame gyvena nuo pat gimimo. Vaikai prie jos yra labai prisirišę kaip ir ieškovė prie jų. Dukra J. B. neturi jokių sveikatos ar elgesio sutrikimų, jai gerai sekasi mokykloje. Sūnui J. B. yra nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, diagnozuotas dėmesio sutrikimas ir fonologinis kalbos sutrikimas (disleksija) (kartu su 2023 m. rugsėjo 20 d. ieškiniu į bylą pateiktos tai patvirtinančios Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. kovo 1 d. pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo). J. susiduria su sunkumais: lėtas veiklos tempas, sunku susikaupti ir būti dėmesingu, greitai pavargsta (negali atlikti didelės apimties užduočių, jas reikia skaidyti į dalis, o atliekant užduotis reikalingos pertraukėlės), nepasitiki savo jėgomis, todėl jam reikalingas papildomas dėmesys, atliekant užduotis jo veiklos rezultatus pozityviai veikia skatinimai, pagyrimai (net ir už mažus laimėjimus). Dėl nurodytų aplinkybių įprastose bendrojo lavinimo mokykloje J. nebūtų suteikiamas jo poreikius atitinkantis ugdymas. J. mokytis pradėjo Nacionalinėje K. M. Čiurlionio menų mokykloje, iš kurios buvo pašalintas, nes susidūrė su mokymosi sunkumais, o mokykla neturėjo galimybių užtikrinti J.mokymąsi pagal jam Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos nustatytus sutrikimus. 2021–2022 m. J. lankė privačią Demokratinę mokyklą, tačiau ir joje jam sunkiai sekėsi, o pati mokykla nurodė, kad J. reikalinga pagalba ir specifiniai mokymo metodai, kurios ši mokykla negali suteikti, todėl nuo 2022 m. rugsėjo mėn. J. mokosi „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje, kuri yra vienintelė Lietuvoje mokykla, orientuota į vaikų, turinčių skaitymo ir rašymo bei kitus sutrikimus, ugdymą. Šioje mokykloje J. mokymosi rezultatai pagerėjo, čia jis gauna jo poreikius atitinkantį ugdymą, be to pagerėjo jo emocinė būsena ir pasitikėjimas savimi. Taip pat, atsižvelgiant į Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos nurodytas rekomendacijas, J. nuo 2021 m. nuolatos (išskyrus vasaros atostogas) lanko logopedo užsiėmimus MB „Mokymosi ypatumų centras Labirintas“, kuriame taikoma mokymosi sistema, kai kitokiam vaikui pritaikomos kitokios priemonės, o ne standartizuoti visuomenei priimti metodai. Šie užsiėmimai, parinkta pedagogė bei jos taikoma mokymosi sistema padeda J. įveikti ne tik kalbos, kalbėjimo ir rašymo sutrikimus, bet ir socializacijos problemas, J. pasitikėdamas parinktu pedagogu (nes jis labai sunkiai prisileidžia, nepasitiki kitais), mokosi pasitikėti savimi ir kitais asmenimis, o šiame centre įgyti įgūdžiai jam padeda įveikti mokymosi sunkumus. Atsakovas vaikais rūpinasi atmestinai, galima sakyti, net visai nesirūpina – po išsiskyrimo 2022 m. spalio 13 d. jis iki 2023 m. gegužės mėnesio buvo iš viso dingęs iš visų trijų vaikų gyvenimo, vėliau retkarčiais atsirasdavo, kelias valandas su vaikais pabendraudavo, ilgesnio bendravimo su vaikais nesiekė. Tuo tarpu ieškovė vaikų niekada nėra apleidusi, nuolat jais rūpinai, net kai yra užsiėmusi darbais, suorganizuoja, kad jais pasirūpintų mano tėvai – vaikų seneliai, kurie jai neretai padeda ir su kuriais vaikai taip pat labai gerai sutaria, noriai su jais leidžia laiką. Vaikai J. ir J. su ieškove jaučiasi saugiai ir ramiai, todėl svarbu užtikrinti, kad situacija nepasikeistų, ir vaikai ir toliau gyventų su ja. Prašo nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Ieškovės ir atsakovo sūnus J. B. nuo 2023 m. spalio 9 d. faktiškai gyvena su atsakovu. Ieškovės santykiai su šiuo vaiku, kuriam jau netrukus sueis 16 metų, šiuo metu yra įtempti, dėl vaiko elgesio kyla problemų tiek mokykloje, tiek namie, jis itin jautriai išgyvena lojalumo konfliktą tarp ieškovės ir atsakovo. Sūnui po 2023 m. balandžio 26 d. – 2023 m. gegužės 2 d. įvykdyto smurto prieš ieškovę ir atsisakymo vykti pas atsakovą buvo taikytas laikinos globos institutas, šeimai taikyta atvejo vadyba ir sudarytas paramos/pagalbos planas. J. su atsakovu pradėjo gyventi po tarp sūnaus ir ieškovės įvykusio konflikto, kurio metu sūnus prieš ją smurtavo, grasino peiliu, ir ieškovei dėl jos pačios saugumo užtikrinimo teko kviesti policiją, taip pat atsakovą, ir prašyti jo, kad pasiimtų sūnų, apie įvykį taip pat buvo informuota ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir sūnaus J. B. tarpusavio santykiai yra įtempti, ir jai kartais nebepavyksta suvaldyti jų tarpusavio konfliktų, bei į tai, kad atsakovo, kaip tėvo, sūnus klauso labiau, taip pat įvertinant paties vaiko norą gyventi su tėvu bei tą aplinkybę, kad jau kuris laikas su tėvu jis ir gyvena, sutinka, kad nepilnamečio vaiko J. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu. Vaikai jau pakankamo amžiaus, kad galėtų išreikšti norą praleisti laiką su vienu ar kitu iš tėvų. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais J. B. ir J. B. tvarkos. Nustatytina tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais J. B. ir J. B. tvarka: „tėvas J. B. su nepilnamečiais vaikais J. B. ir J. B. bendrauja tėvo J. B. ir motinos J. B. bendru susitarimu atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. norą, bei įvertinant vaikų užimtumą“. Konkrečios ieškovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. B. tvarkos nustatymas taip pat nėra reikalingas, kadangi sūnus jau yra beveik 16 metų amžiaus, t. y., jis jau yra pakankamai brandus, kad išreikštų savo norą bendrauti su ieškove, todėl ir jų bendravimas turėtų vykti atsižvelgiantį jo norą. Nustatytina tokia ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. B. tvarka: „motina J. B. su nepilnamečiu vaiku J. B. bendrauja tėvo J. B. ir motinos J. B. bendru susitarimu atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko J. B. norą“.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2024 m. MMA – 924 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur. Nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą vaikui valstybės mokamomis išmokomis (2024 m. – 152,90 Eur vienam vaikui, kai šeimoje yra 3 ir daugiau vaikai). T. y., kiekvienam iš tėvų tenkanti orientacinė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis sudaro apie 278 Eur ((708,42 Eur - 152,90 Eur) / 2) kiekvienam vaikui per mėnesį. Nepilnametė dukra J. B. yra sveika mergaitė, jokių papildomų poreikių neturi, todėl jos išlaikymui yra pakankama minimali išlaikymo suma – po 278 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Realiai dukters išlaikymui ieškovė išleidžia daugiau, tačiau iš atsakovo didesnės nei minimalios išlaikymo nepilnametei dukrai sumos nereikalauja, todėl jų įrodinėjimas šiuo atveju nėra reikalingas. Dėl to nepilnamečio vaiko J. B. išlaikymui iki jos pilnametystės iš atsakovo priteistina po 278 Eur per mėnesį suma. Tuo tarpu sūnui J. B. yra nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai, jam diagnozuoti dėmesio sutrikimas ir fonologinis kalbos sutrikimas (disleksija) (į bylą pateiktos tai patvirtinančios Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos 2021 m. kovo 1 d. pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo ir dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo). Tam, kad būtų užtikrinta J. reikalinga pagalba mokantis, ir kad jis galėtų pasivyti bendraamžius, J. B. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio lanko disleksijai draugišką mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, orientuotą į vaikų, turinčių skaitymo ir rašymo bei kitus sutrikimus ugdymą. Šioje mokykloje puikiai atliepiami mūsų vaiko poreikiai, sūnus gauna jam reikalingą individualų dėmesį, besimokant šioje mokykloje tiek sūnaus mokymosi rezultatai, tiek jo emocinė būsena pagerėjo, todėl siekiant užtikrinti, kad sūnus toliau jaustųsi gerai, gautų ugdymą pagal savo galimybes, svarbu užtikrinti vaikui galimybes ir toliau mokytis šioje jo poreikius atitinkančioje mokykloje. Atsakovas 2022 metais, ieškovei suradus šią mokyklą, sutiko, kad J. reikėtų lankyti būtent šią mokyklą, tačiau dabar tai neigia ir prie mokyklos išlaidų mokėjimo prisidėti vengia. Šios mokyklos lankymas per mėnesį kainuoja apie 650 Eur. J. B. nuo 2021 m. gegužės taip pat lanko užsiėmimus pas logopedą MB „Mokymosi ypatumų centras Labirintas“. Lankymasis pas logopedę sūnui yra būtinas, kadangi ši veikla padeda jam pamažu įveikti sunkumus. J. B. pas logopedę šiuo metu lankosi kas savaitę, vieno apsilankymo kaina – 40 Eur, dėl to jo lankymasis pas logopedę per mėnesį vidutiniškai kainuoja 100 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sūnaus J. B. išlaikymui be būtinųjų jo poreikių tenkinimui per mėnesį reikalingos minimalios išlaikymo sumos (po 278 Eur iš kiekvieno iš tėvų) reikalinga ir papildoma 750 Eur per mėnesį suma jo specialiųjų poreikių tenkinimui (po 375 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Dėl to nepilnamečio vaiko J. B. išlaikymui iki jo pilnametystės iš atsakovo priteistina po 653 Eur (278 Eur + 375 Eur) per mėnesį dydžio suma.

4. Su atsakovu gyvenantis sūnus J. B. yra sveikas, neturi jokių papildomų poreikių, kurių tenkinimui būtų patiriamos papildomos išlaidos, todėl jo išlaikymui iki jo pilnametystės iš ieškovės priteistina po 278 Eur per mėnesį suma. Ieškovė nuo 2022 m. spalio 1 d. 1,125–1,5 etato dirba (vaistininke) (duomenys neskelbtini) jos pajamas sudaro vidutiniškai apie 2400 Eur per mėnesį. Neretai susiklosto ir taip, kad vaikai ar vienas iš jų serga, tada ieškovei tenka juos slaugyti, imti nedarbingumo pažymėjimus, dėl to galimybės užsidirbti sumažėja. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) inžinieriumi mechaniku, išvadą byloje teikiančios institucijoms atstovams atsakovas yra nurodęs, kad jo pajamas sudaro apie 1 200 Eur per mėnesį. Nors atsakovas teigia, kad 100 Eur per mėnesį yra toks išlaikymo dydis, kurį jis išgali mokėti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, ir dėl to turi galimybes dėti papildomas pastangas į tai, kad išgalėtų patenkinti savo nepilnamečių vaikų poreikius. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio (atsakovo išsikraustymo iš namų, kuriuose ieškovė liko gyventi su nepilnamečiais vaikais) iki 2023 m. gruodžio mėnesio (teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui priėmimo) atsakovas nepilnametei dukrai J. B. teikė po 100 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Dukrai J. B. tiek atsakovo išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu, tiek dabar yra pakankamas minimalus išlaikymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 549,65 Eur. Nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą vaikui valstybės mokamomis išmokomis (2022 m. – 127,88 Eur, kadangi šeimoje yra 3 vaikai), t. y., kiekvienam iš tėvų tenkanti orientacinė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis sudaro apie 211 Eur ((549,65 Eur-127,88 Eur) / 2) kiekvienam vaikui per mėnesį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA – 840 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 633,20 Eur. Nepilnamečiui vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą vaikui valstybės mokamomis išmokomis (2023 m. – 136,22 Eur, kadangi šeimoje yra 3 vaikai), t. y., kiekvienam iš tėvų tenkanti orientacinė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dalis sudaro apie 249 Eur ((633,20 Eur-136,22 Eur) / 2) kiekvienam vaikui per mėnesį. Taigi atsakovo išlaikymo J. įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio apskaičiuojama taip: (211 Eur - 100 Eur) x 3 mėn. + (249 Eur - 100 Eur) x 12 mėn. = 2 121 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio (atsakovo išsikraustymo iš namų, kuriuose ieškovė liko gyventi su nepilnamečiais vaikais) iki 2023 m. gruodžio mėnesio (teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui priėmimo) atsakovas nepilnamečiui sūnui J. B. taip pat teikė po 100 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. J. reikalinga išlaikymo suma sudaro minimalus išlaikymas (2022 m. – po 211 Eur iš kiekvieno iš tėvų; 2023 m. – po 249 Eur iš kiekvieno iš tėvų), ir prie jo pridėtinas ankstesnėje šio patikslinto ieškinio dalyje aprašyta ir apskaičiuota J. specialiesiems poreikiams tenkinti būtina suma – papildomai po 375 Eur per mėnesį iš kiekvieno iš tėvų (išlaikymo įsiskolinimo susidarymo metu J. jau buvo nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai). Taigi J. išlaikymui atsakovas 2022 m. turėjo skirti po 586 Eur (211 Eur + 375 Eur) per mėnesį, 2023 m. – po 624 Eur (249 Eur + 375 Eur) per mėnesį. Taigi atsakovo išlaikymo J. įsiskolinimo suma už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio apskaičiuojama taip: (586 Eur - 100 Eur) x 3 mėn. + (624 Eur - 100 Eur) x 12 mėn. = 7 746 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio , kuomet atsakovas išsikraustė iš namų, iki 2023 m. spalio mėnesio, kai sūnus J. apsigyveno su tėvu, atsakovas nepilnamečiui sūnui J. B. teikė po 100 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą. Sūnus J. B. jokių papildomų poreikių, kurių tenkinimui būtų patiriamos papildomos išlaidos, neturi, todėl jam yra pakankamas minimalus išlaikymas (2022 m. – po 211 Eur iš kiekvieno iš tėvų; 2023 m. – po 249 Eur iš kiekvieno iš tėvų). Kadangi laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. spalio mėnesio sūnus gyveno su ieškove, ir atsakovas jo išlaikymui skyrė tik po 100 Eur per mėnesį, atsakovo išlaikymo J. įsiskolinimo suma už nurodytą laikotarpį apskaičiuojama taip: (211 Eur – 100 Eur) x 3 mėn. + (249 Eur - 100 Eur) x 9 mėn. = 1 674 Eur.

5. Santuokos metu ieškovė su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi nekilnojamojo turto – 2004 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1278 pagrindu įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo metu, kai 2004 m. ieškovė įsigijo šį turtą, žemės sklype jau stovėjo įrengtas namas, į jį įsikraustė gyventi, vėliau, maždaug 2008 m. kartu su ieškove gyventi atsikraustė ir atsakovas. Nors atsakovas priešieškinyje teigia, kad ieškovės įgytas namas buvo nebaigtos statybos ir jį kartu įrenginėjo tiek iki santuokos sudarymo, tiek jau sudarius santuoką, iš tikrųjų visi atlikti darbai (vietinės nuotekų sistemos įrengimas, dujotiekio atvedimas, įvairūs remonto darbai buvo atlikti iš ieškovės tėvų (V. P. ir A. P.) asmeninių lėšų. Atsakovas, priešieškinyje nurodydamas, kad namą įrenginėjo kartu, ir kad jam priklauso kompensacija už atliktus namo pagerinimus, nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo, konkrečiai nenurodė nei vieno atlikto namo pagerinimo. Atsakovas įrodymų neturi būtent dėl to, jog namo įrenginėjimo procese jis nedalyvavo ir prie jo finansiškai neprisidėjo. Namo statybų pabaiga įregistruota tik 2021 m., nes namo įrengimas užtruko, kadangi nei ieškovė, nei atsakovas neturėjo tam pinigų, viską finansavo ieškovės tėvai Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, po santuokos nutraukimo nurodytas turtas paliktinas ieškovės asmeniniu turtu, o atsakovui priteisti kompensacijos už šio turto pagerinimą pagrindo nėra.

Atsiliepimas

6. Atsakovas priešieškinyje nurodo, kad santuokos metu (2017 m. balandžio 24 d.) šalys buvo įsigiję automobilį HONDA CRV, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, atsakovo teigimu, šį automobilį ieškovė 2023 m. balandžio 21 d. slapta nuo atsakovo pardavė už 9 000 Eur ir tuo pagrindu jis reikalauja iš jos pusės sumos, t. y. 4500 Eur. Su tokiu atsakovo reikalavimu iš esmės ieškovė nesutinka. Paaiškino, kad minėtas automobilis buvo įgytas 2007 m. gruodžio 20 d. ir pradžioje šis automobilis buvo ieškovės tėvams V. P. ir A. P. priklausančios įmonės (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Ieškovės tėvai leido jai naudotis šiuo automobiliu nuo pat įsigijimo momento ir visada juo ieškovė važinėjo pati. Kai tėvai, sulaukę pensinio amžiaus, nusprendė uždaryti savo įmonę, tarp ieškovės ir šios įmonės buvo sudaryta šio automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ir joje buvo nurodyta automobilio įsigijimo kaina – 1000 Eur. Kadangi šalys pinigų neturėjo, tėvai ieškovei neatlygintinai davė (padovanojo) šią pinigų sumą ir ja buvo atsiskaityta su (duomenys neskelbtini) Taigi, kadangi šis automobilis buvo įsigytas už ieškovės asmenines lėšas, gautas dovanojimo sandorio pagrindu, šis automobilis pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe. Atitinkamai, nėra pagrindo ieškovei kompensuoti atsakovui šio automobilio kainos. Minėtas automobilis buvo parduotas ieškovės sprendimu, nes po 2023 m. balandžio 20 d. įvykdyto vandalizmo atvejo (buvo pranešta policijai), kuomet buvo sugadinti kiemo vartai, apšvietimo lempos, akmenimis apmėtytas namo fasadas, ieškovė bijojo, kad tai gali pasikartoti ir galėtų būti suniokotas automobilis, kuris buvo laikomas kieme. Šios aplinkybės atsakovui yra taip pat žinomos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo priteisti atsakovo iš ieškovės jo prašomą 4 500 Eur dydžio kompensaciją už nurodyto automobilio pardavimą nėra. Bendrų kreditorių su atsakovu neturi, asmeninių kreditorių ieškovė neturi, ieškovės žiniomis, atsakovas asmeninių kreditorių taip pat neturi. Ieškovės ir atsakovo šeiminiai santykiai yra iširę daugiau nei vienerius metus, šiuo metu kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo nebegyvena, galimybės išsaugoti šeimą nėra, todėl prašo nenustatyti termino susitaikyti.

Šalies argumentai

7. Atsakovas J. B. pateikė byloje priešieškinį (DOK- 166732), kuriuo prašė: 1) nustatyti, kad atsakovo J. B. ir ieškovės J. B. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.; 2) vaiko J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu J. B.; 3) priteisti iš ieškovės J. B. vaiko J. B. išlaikymą – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-10-09) iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) automobilį VOLKSWAGEN, VW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti J. B. asmenine nuosavybe; 5) priteisti iš ieškovės J. B. atsakovo J. B. naudai 4 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Atlikus užskaitymus, iš ieškovės atsakovui priteisti 3 550 Eur kompensacija; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neteikia savarankiško prašymo, tik nurodo, jog ieškovė inicijavo santuokos nutraukimą – ji atsakovą išvarė iš namų. Prašo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti jų vaikų J. B., J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakove, todėl teikia savarankišką reikalavimą. Jau iki ieškinio pateikimo, ieškovė turėjo įtemptus santykius su šalių vyresniuoju sūnumi J., net rašė atsakovui SMS žinutę (pridedama): ,,pasiimk J. į Kauną, socialinius darbuotojus informavau, ieškok mokyklos”, t. y. reikalavo, kad jis pasiimtų sūnų gyventi pas save. Galiausiai 2023-10-09 įvyko eilinis ieškovės konfliktas su J., ji iškvietė policiją, kad neva vaikas prieš ją smurtauja. Sūnus J. paskambino atsakovui, atsakovas iš karto nuvyko pas ieškovę į namus, ten taip pat atvyko policija. Pareigūnai pabendravo su atsakovu, pabendravo su ieškove (ieškovė atsakovą į namus neįleido), kuri nuolat rėkė, elgėsi neadekvačiai ir galiausiai policija iš namų išvedė J. ir perdavė atsakovui. Taigi, nuo 2023-10-09 J. B. de facto gyvena su atsakovu. Apie 2023-10-09 įvykį taip pat yra informuota Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – VTAĮT). Iš byloje esančių VTAĮT išvados matyti, kad ieškovė su J. B. jau konfliktuoja nuo 2023 metų, be to, yra įrodymai, kad J. B. gyventi su ieškove nesaugu, nes jos tėvas (senelis) smurtavo prieš vaiką. Taip pat ir pati ieškovė neprieštarauja, kad J. gyventų su atsakovu, net po to, kai 2023-11-09 vaikas paliko jos namus, jis FB paskyroje tuo džiaugėsi. Prašo vaiko J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu ir atitinkamai priteisti iš ieškovės išlaikymą – po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-10-09 iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat ieškovas sutinka su atsakovės reikalavimu vaikams J. B. ir J. B. priteisti iš jo išlaikymą po 250 Eur. Atsakovas neprašo nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. B. tvarka, nes jis tik skatina motinos bendravimą su vaiku. Neprieštarauja su ieškovės prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikais J. B. ir J. B. tvarka, tik pažymi, kad turi būti nurodyta, kad atsakovas bendrauja su vaikais, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams po 150 Eur atsakovas nesutinka, jis mokėjo vaikams išlaikymą iki bylos iškėlimo teisme dienos pagal savo išgales. Šalys turi bendrą turtą – santuokos metu buvo įsigyti du automobiliai: HONDA CRV, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (ieškovė ji pardavė paslapčia nuo atsakovo), ir VOLKSWAGEN, VW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovas. Atsakovas automobilį VOLKSWAGEN, VW, VIN kodas (duomenys neskelbtini) įsigijo 2023-02-21, t. y. po to, kai santuoka faktiškai buvo nutraukta – kaip teisingai nurodė ieškinyje atsakovė, jie kartu negyvena daugiau negu metus, konkrečiai nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. Todėl atsakovas prašo nustatyti, kad atsakovo ir ieškovės santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. Atsakovas gavo duomenis, kad ieškovė iki santuokos nutraukimo, slapčia nuo atsakovo, pradavė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę priklausiusį automobilį HONDA CRV, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas 2017-04-24. Kaip matyti iš pardavimo sutarties, šis automobilis buvo parduotas už 9 000 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 4 500 Eur kompensacija. Nėra ginčo, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, valdomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat nėra ginčo, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Bet šalys kartu gyveno nuo 2004 metų, ir dar būnant ne santuokoje, jiems (duomenys neskelbtini) gimė vyriausias sūnus J. B.. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovė 2004-03-18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-1278 pagrindu asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi žemės sklypą (su statiniais), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bet šis namas buvo nebaigtos statybos, praktiškai jį ieškovė ir atsakovas įrenginėjo kartu iki santuokos ir sudarius santuoką. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad šio gyvenamojo namo statybos pradžia yra 2001 metai, o pabaiga – 2021 m., kadastriniai matavimai buvo atlikti 2021-06-18, deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pasirašyta 2021-06-18. Jau po santuokos sudarymo atsakovas nuolat išimdavo pinigus iš savo banko sąskaitos ir duodavo ieškovei, kuri tais pinigais atsiskaitydavo už statybines medžiagas, namo įrengimo darbus.

Atsiliepimas

8. Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (DOK-114758), kuriuo prašė ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas palaiko savo priešieškinio reikalavimus, nurodo, kad iš esmės sutinka su ieškovės reikalavimu nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo prašo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti jų vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą kartu su atsakovė, o sūnaus J. B. – gyvenamąją vietą su atsakovu. Taip pat sutinka su ieškovės reikalavimu dukrai J. B. priteisti iš jo išlaikymą po 278 Eur, o iš ieškovės sūnui J. B. – taip pat 278 Eur. Neprieštarauja su ieškovės teismo prašoma nustatyti šalių bendravimo su vaikais tvarka, tik pažymi, kad tėvų bendravimas su vaikais negali priklausyti nuo vaikų norų, o turi būti suderintas tik tarp šalių. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo sūnui J. B., atsakovas nesutinka. Kaip matyti iš ieškovės argumentų šiuo klausimu, ji nurodo, kad neva J. B. per mėnesį reikia 1 306 Eur, iš kurių – 650 Eur už mokslus mokykloje ,, (duomenys neskelbtini)”, 100 Eur už logopedą, ir 556 Eur išlaidų, kurių neva nereikia įrodinėti (po 278 Eur iš kiekvieno tėvo). Su tuo nesutinka. Visų pirma, ieškovė privalo įrodyti, kiek ji šiuo metu išleidžia už logopedo paslaugas, nepakanka duomenų, kurie buvo teikti 2023 metais kartu su pradiniu ieškiniu: ieškovė yra pateikusi savo banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2022-10-01 iki 2023-09-20, iš kurio matyti, kad už mokslus vaikui buvo mokėta tik už 9 mėn. o ne už 12 mėn., todėl, 650*9=5 800 Eur per metus, vienam iš tėvu atitenka 2 825 Eur per metus, arba 243,75 Eur per mėn. Nėra pateikta įrodymų, kiek buvo mokama už mokslus 2023/2024 metais. Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad UAB ,,Mokymosi ypatumų centras“ (kuris užsiima disleksija) buvo apmokėta viso 320 Eur, kas sudaro viso apie 27 Eur per mėnesį (13,50 Eur suma atitektų vienam tėvui). Prie pradinio ieškinio ieškovė pateikė 2023-03-11 banko pavedimą iš kitos savo banko sąskaitos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), sumokėta suma – 80 Eur. Vadinasi per 2023 metus už logopedą buvo sumokėta tik 400 Eur, kas sudaro 33 Eur per mėnesį (bet ne 100 Eur, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje), arba 16,50 Eur vienam tėvui. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą vaikams: už J. B. – 1 674 Eur, už J. B. – 7 746 Eur, už J. B. – 2 121 Eur, atsakovas nesutinka, jis mokėjo vaikams išlaikymą iki bylos iškėlimo teisme dienos pagal savo išgales. Ieškovės darbo užmokestis svyruoja nuo 1990 Eur iki 2600 Eur. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 1300 – 1200 Eur per mėnesį. Šiuo metu atsakovas su sūnumi J. gyvena Kaune, atsakovas į darbą vyksta į Vilnių, todėl jei teismas priteis ieškovės prašomą įsiskolinimą, sūnui J. B. išlaikymą po 653 Eur (kažkodėl iš šios sumos ieškovė neatėmė savivaldybės teikiamos išmokos vaikui (šiuo metu 96,25 Eur)), tai ieškovui liks pragyventi tik apie 300 Eur. Be to pažymėtina, kad pati ieškovė tiek vaikams išlaikymo neteikia: iš jos paminėto banko sąskaitos išrašo matyt, kad ji savo grožio procedūroms per mėnesį skiria apie 150 Eur, rūkymo reikmėms – 174 Eur, du kartus mokėjo būrėjai P., sumokėjo 250 Eur, perka sau visokiausius bižuterijos reikmenis.

Šalies argumentai

9. Atsakovas palaikė priešieškinio argumentus dėl turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, padalinimo ir kompensacijos. Nors patikslintame ieškinyje ieškovė nurodo, kad ginčo automobilis HONDA CRV, identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), valst.Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), pripažintinas asmenine jos nuosavybe, tokio reikalavimo ji neformuluoja, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šį turtą buvus bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį). Priešingai negu nurodė ieškovė, Automobilis buvo pirktas santuokos metu iš bendrų šalių lėšų, ieškovė nuslėpė nuo atsakovo Automobilio pardavimo faktą. Kaip matyti iš pardavimo sutarties, šis automobilis buvo parduotas už 9 000 Eur, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 4 500 Eur kompensaciją. Nėra ginčo, kad šalys neturi nekilnojamojo turto, valdomo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taip pat nėra ginčo, kad šalys sudarė santuoką (duomenys neskelbtini). Bet šalys kartu gyveno nuo 2004 metų, ir dar būnant ne santuokoje, jiems (duomenys neskelbtini)gimė vyriausias sūnus J. B.. Taip pat nėra ginčo, kad ieškovė 2004-03-18 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2-1278 pagrindu asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi žemės sklypą (su statiniais), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kartu su pastatu - gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bet šis namas buvo nebaigtos statybos, praktiškai jį ieškovė ir atsakovas įrenginėjo kartu iki santuokos ir sudarius santuoką. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad šio gyvenamojo namo statybos pradžia yra 2001 metai, o pabaiga – 2021 m., kadastriniai matavimai buvo atlikti 2021-06-18, deklaracija apie statybos užbaigimą buvo pasirašyta 2021-06-18. Jau po santuokos sudarymo atsakovas nuolat išimdavo pinigus iš savo banko sąskaitos ir duodavo ieškovei, kuri tais pinigais atsiskaitydavo už statybines medžiagas, namo įrengimo darbus.

10. Atsakovas J. B. pateikė prašymą dėl priešieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-176985), kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad atsakovo J. B. ir ieškovės J. B. santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.; 2) vaiko J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu J. B.; 3) priteisti iš ieškovės J. B. vaiko J. B. išlaikymą – po 278 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023-10-09 iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 4) automobilį VOLKSWAGEN, VW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti J. B. asmenine nuosavybe; 5) priteisti iš ieškovės J. B. atsakovo J. B. naudai 4 500 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Atlikus užskaitymus, iš ieškovės atsakovui priteisti 3 550 Eur kompensaciją; 6) įpareigoti ieškovę J. B. grąžinti atsakovui J. B. 561,56 Eur išmokų, gautų iš Vilniaus miesto savivaldybės už nepilnametį sūnų J. B.; 7) ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, atsižvelgiant į atsakovo 2024-07-30 atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį (toliau – Išmoka). Nuo 2023-01-01 iki 2023-12-31 Išmoka buvo 85,75 Eur vienam vaikui. Papildoma Išmoka kiekvienam vaikui iš gausios šeimos (kai auginami trys ir daugiau vaikų) siekė 50,47 Eur, t.y., viso – 136,22 Eur. Nuo 2024-01-01 Išmoka yra 96,25 Eur, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui kartu su papildoma dalimi –152,9 Eur. Pagal Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 19 punktą, Savivaldybės administracija nutraukia išmokų mokėjimą vaikui (asmeniui), kuriam išmoka paskirta, pakeitus gyvenamąją vietą ir persikėlus gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), – nuo kito mėnesio, kurį vaikas (asmuo) persikėlė nuolat gyventi pas kitą iš tėvų (įtėvių) ar globėją (rūpintoją), pirmos dienos. Išmokas: tris po 136,22 Eur (viso 408,64 Eur, 2023 m. spalis, lapkritis gruodis) ir 152,90 Eur (2024 m. sausis) už sūnų J. B. už laikotarpį nuo to laiko, kai J. B. jau gyveno pas atsakovą (2023-10-09) iš Vilniaus miesto savivaldybės gaudavo ieškovė, bet gautus pinigus J. B. neskirdavo, o atsakovas Išmokas pradėjo gauti nuo 2024-02-08 už 2024 m. vasario mėn. Taigi, ieškovė nepagrįstai nuo 2023-10-01 iki 2024-01-31 iš Vilniaus miesto savivaldybės gaudavo išmokas už nepilnametį vaiką J. B., šiuos pinigus J. neskirdavo, tokiu būdu ieškovė įpareigotina grąžinti gautas 561,56 Eur išmokas atsakovui.

11. Ieškovė J. B. pateikė atsikirtimą į atsakovo J. B. prašymą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo (DOK-186223), kuriuo prašė atsakovo reikalavimą įpareigoti grąžinti atsakovui 561,56 Eur išmokų, gautų iš Vilniaus miesto savivaldybės už nepilnametį sūnų J. B. tenkinti iš dalies – įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovui 373,51 Eur išmokų, gautų iš Vilniaus miesto savivaldybės už nepilnametį sūnų J. B.. Nurodė, kad sutinka su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad sūnus J. B. nuo 2023 m. spalio 9 d. su ieškove faktiškai nebegyvena, bei kad iki 2024 m. vasario mėnesio ieškovė vis tiek gaudavo Vilniaus miesto savivaldybės mokamas išmokas už nepilnametį sūnų J. B., tačiau nesutinka su atsakovo paskaičiavimais dėl ieškovės atsakovui grąžintinų išmokų dydžių. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 17 str. 4 d. numatyta, kad išmokos mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 dienos. Tai reiškia, kad už 2023 m. rugsėjo mėnesį išmoka ieškovei išmokėta 2023 m. spalio mėnesį, už 2023 m. spalio mėnesį –2023 m. lapkričio mėnesį, už 2023 m. lapkričio mėnesį – 2023 m. gruodžio mėnesį, už 2023 m. gruodžio mėnesį – 2024 m. sausio mėnesį, už 2024 m. sausio mėnesį – 2024 m. vasario mėnesį. Kadangi ieškovės ir atsakovo sūnus J. B. nuo 2023 m. spalio 9 d. faktiškai gyvena su atsakovu, atsakovas galėtų reikšti reikalavimą dėl ieškovės iš Vilniaus miesto savivaldybės už J. B. gautų išmokų už 2023 m. spalio mėnesio 23 dienas (31 d. – 8 d.) (gautų 2023 m. lapkričio mėnesį), už 2023 m. lapkričio mėnesį (gautų 2023 m. gruodžio mėnesį) ir už 2023 m. gruodžio mėnesį (gautų 2024 m. sausio mėnesį). Reikalavimo dėl už 2024 m. sausio mėnesį (gautų 2024 m. vasario mėnesį) išmokų atsakovas nesuformulavo. Iš ieškovės pateikiamo banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2023 m. lapkričio mėnesį gautos išmokos už vaikus dydis yra 408,66 Eur, t. y., vienam vaikui tenkanti dalis sudaro 136,22 Eur (408,66 Eur / 3 vaikai), todėl už 2023 m. spalio mėnesio 23 dienas sumokėtos išmokos dydis sudaro 101,07 Eur (136,22 Eur / 31 d. x 23 d.). 2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesiais gautų išmokų dydis yra 408,66 Eur, t. y., vienam vaikui tenkanti už 2023 m. lapkričio mėnesį ir 2023 m. gruodžio mėnesį išmokėtų išmokų dalis sudaro 136,22 Eur (408,66 Eur / 3 vaikai). Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto savivaldybės išmokėtų išmokų už nepilnametį vaiką J. B. suma, kurią ieškovė būtų įpareigota grąžinti atsakovui, galėtų būti ne didesnė nei 373,51 Eur (101,07 Eur (už 2023 m. spalio mėnesio 23 dienas, išmokėta 2023 m. lapkričio mėnesį) + 136,22 Eur (už 2023 m. lapkričio mėnesį, išmokėta 2023 m. gruodžio mėnesį) + 136,22 Eur (už 2023 m. gruodžio mėnesį, išmokėta 2024 m. sausio mėnesį)).

12. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateikė byloje išvadą (DOK-163519) kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai žinoma nuo 2019-12-04 dėl galimų vaiko (J.) teisių pažeidimų, nuo 2019-12-05 iki 2020-06-16 šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. 2023-04-26 nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai; 2023-06-14 nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. Vertinant vaikų situacijas, vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, pakartotinai inicijuota atvejo vadyba, šeimai teikiamos socialinės priežiūros paslaugos (2023-04-29 1VSV-2226, 2023-05-02 1VSV-2262 ir 1VSV-2264, 2023-08-31 1VSV-4699, 2023-05-18 Pagalbos planas pridedami). Atkreipė dėmesį, kad 2023-10-11 Tarnybos vyr. specialistei apsilankius ieškovės ir vaikų gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), namuose buvo tik sūnus J. ir dukra J.. J. B. teigimu, 2023 m. spalio 9 d. įvyko konfliktas tarp jos ir sūnaus J., kurio metu vaikas peiliu grasino padurti ieškovę. Moteris nurodė, jog iškvietė pareigūnus; šiuo metu vaikas yra su tėvu. Pasak J. B., ji neprieštarauja, kad vyresnysis sūnus gyventų su tėvu, nes jis terorizuoja, skaudina ją, brolį ir sesę. Tarnybos vyr. specialistei kalbant telefonu su atsakovu, J. B. nurodė, kad intensyviai ieško būsto nuomai Vilniuje; buto paieškos metu gyvena Kaune adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, jis kiekvieną dieną vežioja sūnų į ugdymo įstaigą Vilniuje. Pasak vyro, dėl didelių nuomos kainų - paieškos užtrunka, todėl buvo sutarta, jog jis paskambins ir informuos specialistę, kai bus išnuomotas būstas ir sudarytos sąlygos apsilankymui. Atsakovas nurodė, jog kelių savaičių bėgyje planuoja rasti būstą ir persikraustyti į Vilnių (prideda 2023-10-13 šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. 1ŠTA-559, aktą 1ŠTA-560, vaikų nuomonės išklausymo aktus Nr.(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2023-10-12 tarnybinį pranešimą 2TSD-2229). Kaip matyti iš pridedamų dokumentų, tarp ieškovės J. B. ir sūnaus J. vyksta nesutarimai, konfliktai, barniai dėl ugdymo įstaigos nelankymo, motinos žodžiais, dėl sūnaus paaugliško maištavimo, mažesnių vaikų erzinimo ir kt. Šiuo metu J. gyvena su tėvu, J. ir J. - su motina.

13. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pateikė byloje išvadą (DOK-193920), kurioje nurodė, kad Skyriaus vyriausioji specialistė lankėsi atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovas su sūnumi J. B. gyvena dviejų kambarių bute su visais patogumais, kuris, anot atsakovo, yra nuomojamas. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. J. turi savo atskirą kambarį. Kambaryje yra dvigulė lova, rašomasis stalas, televizorius, kompiuteris, ausinės, dvi klaviatūros, dvi pelytės, du monitoriai, vairajuostė, pedalai, mikrofonas, spinta, lentynos. Kambarys erdvus, neapkrautas daiktas, tvarkingas, šviesus. Sudarytos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Apsilankymo metu atsakovas nurodė, jog šiuo metu (duomenys neskelbtini), inžinierius-mechanikas. Jo mėnesio pajamos apie 1 200 Eur. Atsakovas nurodė, jog su ieškove skyriumi gyvena apie metus laiko. Pasak atsakovo, ieškovė vaikais nepasirūpina, vaikus palieka močiutei arba savieigai. Atsakovas teigė, jog vyriausias sūnus su juo gyvena nuo 2023 m. spalio 9 d. Atsakovas teigė, kad pabaigus mokslo metus kraustysis su vaiku gyventi į Kauną. Atsakovas nurodė, jog likusiems vaikams teikia 200 Eur/mėn. išlaikymą. Atsakovas informavo, jog vaikui nėra draudžiama bendrauti su Ieškove, tačiau pats vaikas nenori ir nerodo iniciatyvos. J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini), eina į 9-tą klasę. Papildomai lanko kikbokso treniruotes sporto klube (duomenys neskelbtini). J. B., gimęs (duomenys neskelbtini) lanko privačią mokyklą – (duomenys neskelbtini), eina į 4-tą klasę. Papildomai vaikas lanko logopedą, lengvąją atletiką. J. B., gimusi (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini), eina į 1-ą klasę. Papildomai lanko prailgintą grupę, karate treniruotes. Vaikų sveikatos priežiūra atliekama VšĮ Centro poliklinikoje. J. ir J. nuomonės Skyriaus specialistų išklausytos anksčiau ir vaiko nuomonės išklausymo aktai pateikti prijungimui prie nagrinėjamos civilinės bylos. Skyriaus vyriausioji specialistė išklausė nepilnamečio J. nuomonę, su juo bendrauta jo kambaryje. J. nurodė, jog su tėčiu pradėjo gyventi nuo 2023 m. spalio 9 d., kai buvo mamos išvarytas iš namų. Vaikinas pasakojo, jog labai smarkiai pykosi su mama, ją pravardžiavo. Anot jaunuolio, mama pyko, nes jis nelankė mokyklos, praleisdavo pamokas, nesistengė, priekaištavo, nesiklausė. J. teigė, jog tą dieną, kai mama jį išvarė iš namų, įvyko konfliktas ir nesusipratimas su peiliu - „mama sakė eik pas tėvą ir pastūmė, o aš jai atsakiau – nesistumdyk, turiu peilį“. Anot vaikino, mama pagalvojo, jog jis jai grasina, nors peilio nebuvo išsitraukęs. Mama iškvietė policijos pareigūnus. J. teigė, jog po to įvykio jį pasiėmė tėtis ir jis su juo nuo šiol gyvena. J. dalinosi, jog apie 1,5 sav. gyveno Kaune ir tėtis vežiojo jį į mokyklą. Teigė, jog pradėjo lankyti pamokas, labiau stengtis, pradėjo taisyti pažymius ir bandyti pasikelti metinį vidurkį (šiuo metu vidurkis yra apie 4,83). J. sakė, jog toks pokytis įvyko, nes nebeliko baimės grįžti namo, kur mama kažko reikalauja, nurodinėja, aiškina. Pasak vaikino, su tėčiu jis jaučiasi ramiau, saugiau, atsirado motyvacija. J. dalinosi, kad gyvenant su mama neturėjo motyvacijos niekam – „nervino kiekvieną dieną, žadėjo, kad nupirks telefoną ir mopedą, jeigu lankysiu pamokas“. J. sakė, kad dabar su mama nėra jokio bendravimo, mobiliuoju telefonu susisiekia su broliu ir sese. Vaikinas mamą apibūdino – „griežta, apsimelavusi, nesirūpinanti vaikais, nemandagi“. J. teigė, jog mamą vadina melage, nes ji visiems sako, kad uždirba 1 500 Eur/mėn., tačiau jos uždarbis kur kas didesnis; taip pat kad nupirks mopedą, bet pažado neištesėjo. Vaikinas dalinosi, jog mama neprižiūrėdavo brolio ir sesers – nepadėdavo ruošti namų darbų, nenuprausdavo prieš miegą, nevarydavo miegoti, nemigdydavo. J. nurodė, jog nori likti gyventi su tėčiu. Tėtį apibūdino – „puikus, gražus, mandagus, džentelmenas, geras, autoritetas, tėtis be minusų“. Dalinosi – „prakontroliuoja namų darbus, jeigu reikia pataria, pasako kada grįžti namo“. Pasak vaikino, santykiai su tėčiu yra puikūs. Vaikinas sakė, jog gali su mama bendrauti, tačiau ji turėtų atsiprašyti, nes iš namų išvijo. J. dalinosi – „mama sugriovė šeimą, išvarė tėvą, o dabar išvarė mane“. Anot jaunuolio, su sese ir broliu jis norėtų susitikti ir bendrauti – „jaudinuosi dėl brolio ir sesers, nes gyvena su nelabai kokia moterimi ir jiems paskiau bus blogai, jais nesirūpina ir liks tokie, kai ji, be gyvenimo tikslų“. J. sakė, jog tėtis jam duoda pinigų ir perka visko ko reikia. Anot jo, mama nieko nepirko ir neperka – „nieko neperka, viską ant savęs išleidžia – kvepalai, papuošalai, rankinės, neduoda mano vaiko pinigų“. Vaikinas patikslino, jog kitiems mokslo metams nori išvykti gyventi į Kauną, nes ten turi draugų, patinka miestas. Pažymėjo, kad vaikinas vengė akių kontakto, norėjo kuo greičiau užbaigti pokalbį, nenorėjo kalbėti apie mamą, nesileido į detales. Pokalbio metu kelis kartus buvo pakartojęs „nenoriu apie ją kalbėti“. Vaikiną teko skatinti atsakinėti į klausimus plačiau ir aiškiau. Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma, tačiau nuo paskutinių pateiktų dokumentų naujų pranešimų apie galimus vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimus šeimoje neregistruota, taip pat šeimai tęsiamas atvejo vadybos procesas. Ieškovė ieškiniu prašo visų trijų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, tačiau Skyriaus specialistei lankantis jos gyvenamojoje vietoje nurodė, jog neprieštarautų, jeigu J. liktų gyventi su Atsakovu. Atsakovas priešieškinio prašo J. gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsižvelgiant į šiuo metu byloje esančią medžiagą, vaikų išsakytas nuomones, jų amžių, Skyriaus vertinimu, galimai tikslinga, kad J. ir J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina J. B., o nepilnamečio J. su jų tėvu J. B.. Ieškovė ieškinyje pateikia kelis bendravimo tvarkos punktus, pagal kuriuos prašo nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką. Atsakovas pateiktame priešieškinyje pažymi, jog iš esmės neprieštarauja su ieškovės teismo prašoma nustatyti jo bendravimo su vaikais J. ir J. tvarka, tik pažymi, kad turi būti nurodyta, kad atsakovas bendrauja su vaikais, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką. Skyriaus vertinimu, nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovas galėtų nuosekliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų gyvenime. Be kita ko, tėvai visada tarpusavyje geranoriškai gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, susikeisti dienomis ir pan. Skyrius tik atkreipia dėmesį į 7.2. punktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas su vaikais bendrauja antradienį ir ketvirtadienį. Atsakovas įvardijo, kad pasibaigus sūnaus J. mokslo metams planuoja kraustytis atgal į Kauną, todėl kyla klausimas, ar tokia bendravimo tvarkos sąlyga taptų realiai įgyvendinama ir kiek tikslinga tokį punktą įvardinti bendravimo tvarkoje, kadangi bendravimo tvarka turi būti realiai įgyvendinama. Skyrius atkreipia dėmesį, kad bendravimas tarp ieškovės, atsakovo ir vaikų pirmiausia turi atitikti nepilnamečių geriausius interesus ir būti jiems priimtinas. Bendraujant turi būti atsižvelgta į jų amžių, dienos režimą, poreikius ir kitas tuo metu egzistuojančias aplinkybes. Be to, labai svarbu užtikrinti, jog būtų kuriamas ir išsaugotos ryšys tarp pačių vaikų. Ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečių vaikų geriausiais interesais. Skyriaus vertinimu, galimai prašoma priteisti išlaikymo suma atitiktų vaikų geriausius interesus.

14. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius dėl pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų pateikė byloje išvadą (DOK-117515), kurioje nurodė, kad naujų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų Tarnyba neturi. Kaip matyti iš patikslinto ieškinio ir atsiliepimo į ieškinį, ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nėra. Tarnyba neprieštarauja tėvų susitarimui. Patikslintu ieškiniu taip pat didinamas išlaikymas vaikams: J. ir J. prašoma priteisti po 278 Eur/mėn., kuris, Tarnybos vertinimu, patenkintų tik minimalius, būtiniausius vaikų poreikius; J. - po 635 Eur/mėn., kas galimai atitiktų specialiųjų poreikių turinčio vaiko interesus.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

15. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

16. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas palaikė priešieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti.

17. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką informuotas tinkamai, nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti bylą institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovas J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje Nr. 2090. Santuokoje gimė trys vaikai : J., gim. (duomenys neskelbtini)m., J., gim. (duomenys neskelbtini)m. ir J., gim. (duomenys neskelbtini) m. (e. bylos 1t., b. l. 130-132, 135).

Dėl santuokos nutraukimo

19. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui tenkančių pareigų pažeidimas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis).

20. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu, vienas kito nuomonės paisymu bei siekiu visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, o taip pat tolerancija ir pakantumu, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, būti lojaliems ir veikti visos šeimos interesais, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu, kas bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas patvirtino, jog nebėra suinteresuoti santuoką išsaugoti.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (2010 m. gegužės 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.).

22. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis) jiems nesugebėjus siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba bei jų gyvenimui kartu tapus nebepakeliamu dėl prioritetų sankirtos. Abi šalys siekio taikytis neišreiškė. Nustačius aplinkybes, kad bendras ieškovės ir atsakovo gyvenimas faktiškai pasibaigęs, santuoka iširusi, todėl nėra tikslinga skirti terminą susitaikymui.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo

23. Kasacinis teismas aiškina, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalis įtvirtina aiškų momentą, nuo kada anksčiau nei pats santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms gali kilti teisiniai padariniai – nuo sutuoktinių faktinio negyvenimo kartu. Tačiau teisės normoje nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomas faktinis negyvenimas kartu. Vertinant sistemiškai, laikytina, kad faktinis negyvenimas kartu turėtų būti nustatomas pagal tai, ar sutuoktiniai nebeveda kartu bendro ūkio. Todėl vien sutuoktinių gyvenimas skirtinguose būstuose nereiškia, kad šalys nebeveda bendro ūkio, lygiai kaip ir gyvendami tame pačiame būste sutuoktiniai gali nebetvarkyti bendro ūkio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020 85 punktas). Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, svarbus prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019 34, 36 punktus).

24. Remiantis šalių paaiškinimais matyti, kad nuo 2022m. rudens sutuoktiniai nebegyveno kartu ir bendro ūkio nebevedė. Atsakovo teigimu, santuokos nutraukimo pasekmės turėtų būti taikomos nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. Ieškovė, pripažindama poreikį nustatyti santuokos nutraukimo pasekmių taikymo pradžią, tikslina, jog faktinis atsakovo išsikraustymas iš šeimos gyvenamosios vietos įvyko 2022 m. spalio 13 d., todėl būtent nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojama termino pradžia. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių iš esmės nekyla ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių taikymo šalims nustojus kartu gyventi bei vesti bendrą ūkį, patikslinta diena, o būtent 2022 m. spalio 13 d. ir laikytina šalių faktinio santuokos nutraukimo data, nuo kada taikytinos santuokos nutraukimo pasekmės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

25. Ieškovės prašymu ieškovei paliekama jos iki santuokos turėta pavardė „S.“, atsakovui paliekama jo turėta pavardė – „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

26. Šalys byloje nereiškė reikalavimų dėl išlaikymo vienas kitam priteisimo, todėl teismas dėl šio klausimo nepasisako (CK 3.72 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

27. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

28. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai J. ir J. gyvena su ieškove, atsakovas sutinka, kad vaikų J. ir J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina (ieškove). Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad šalių sūnus J. nuo 2023 m. spalio 9 d. gyvena su atsakovu. Ieškovė neprieštaravo dėl sūnaus J. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove ir atsakovu prieštarautų vaikų interesams, atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų J. B. ir J. B. gyvenamąją vietą su motina, o atsakovo reikalavimas nepilnamečio sūnaus J. B. gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, tenkinamas.

Dėl nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos nustatymo

29. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes tik atsižvelgiant į juos gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina).

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 26 punktas).

31. Nagrinėjamu atveju ieškovė patikslintu ieškiniu nenurodė konkrečios tėvo bendravimo tvarkos su tėvu, prašo nustatyti, kad „ tėvas J. B. su nepilnamečiais vaikais J. ir J. bendrauja šalių bendru susitarimu atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų norą bei įvertinant vaikų užimtumą“. Analogišką bendravimo tvarką ieškovė prašo nustatyti ir jos bendravimui su nepilnamečiu sūnumi J., kurio gyvenamoji vieta nustatoma su tėvu. Atsakovas atsiliepime jo ir ieškovės bendravimo tvarkos su vaikais taip pat nekonkretizavo, tik pažymėjo, jog susitarimas turi būti tarp tėvų ir negali priklausyti nuo vaikų noro.

32. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių nekilo ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, nei viena iš šalių detalios bendravimo tvarkos, atliepiančios nepilnamečių vaikų užimtumą ir šalių darbo grafikus, nepateikė, teismas mano tikslingu konkrečių bendravimo tvarkos sąlygų nenustatyti, leidžiant šalims pačioms susitarti dėl to, kaip ir kokiu būdu vyks tarpusavio bendravimas su skyrium gyvenančiais tėvais.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo

33. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.

34. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

35. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

36. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis, kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. sudaro 924,00 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaikui valstybės mokama išmoka siekia 152,90 Eur (kai šeimoje auga 3 ir daugiau vaikų), todėl išlaikymo dydis, paskaičiuotas pagal orientacinį kriterijų ir atskaičius išmoką sudaro 556 Eur per mėnesį ((708,42 Eur – 152, 90 Eur).

37. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek ir atsakovas prašė su jais gyvenantiems vaikams J. ir J. priteisti išlaikymą, kurio dydis atitinka orientacinį kriterijų, pagrindžiančių išlaikymo dydį įrodymų neteikė. Remiantis bylos duomenimis šalių nepilnamečiai vaikai J. ir J. jokių specialių poreikių neturi, o šalys sutinka, kad būtų nustatomas išlaikymas J. ir J. periodinėmis išmokomis po 278 Eur iki vaikų pilnametystės (708 Eur – 152,90 Eur)/2. Pažymėtina, kad nuo 2025m. sausio 1 d. MMA buvo padidintas iki 1038 Eur (atskaičius mokesčius 777 Eur). Tokiu būdu išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui, skaičiuojamas vadovaujantis orientaciniu kriterijumi nuo 2025 m. sausio 1 d. siekia 582 Eur (777 Eur – 194,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys, reikšdamos reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams J. ir J. rėmėsi orientaciniu kriterijumi, nereikalaujančiu rinkti papildomų įrodymų dėl vaikų poreikių užtikrinimo, teismas, vadovaudamasis jam teikiamu aktyviu vaidmeniu šeimos bylose, bei siekdamas užtikrinti prioritetinius vaikų interesus, laiko tikslingu įvertinti nuo 2025 m. sausio 1d. padidėjusį MMA dydį, ir nustatyti kad nuo 2025 m. sausio 1 d. nepilnamečiams vaikams J. ir J. yra reikalingas kiekvienam po 582 Eur dydžio išlaikymas, kuris lygiomis dalimis, t. y. po 291 Eur, teikiamas abiejų tėvų iki vaikų pilnametystės.

38. Bylos duomenimis nustatyta, jog nepilnamečiui J. nustatyti vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Tai patvirtina į bylą pateikta 2021-03-01 Pažyma dėl specialiojo ugdymosi ir (ar) švietimo pagalbos skyrimo bei šių poreikių įvertinimo (e bylos 1t., b. l. 77-82). Iš dokumentų turinio matyti, jog berniukui yra diagnozuotas kompleksinis sutrikimas : dėmesio sutrikimas ir fonologinis kalbos sutrikimas (disleksija). Vilniaus pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų komisija nustatė, kad vaiko pasiekimai atitinka tik kai kuriuos ugdymo tarpsniui būdingus pasiekimus, ugdymo procesui reikalinga logopedo, psichologo, specialaus pedagogo pagalba, reikalingas bendrosios švietimo programos pritaikymas. Rašytiniai duomenys taip pat patvirtina, jog nepilnametis J. nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio lanko (duomenys neskelbtini)“ (e. bylos 4t., b. l. 63-70). Mokymasis šioje ugdymo įstaigoje kainuoja apie 650 Eur per mėnesį (e. bylos 1t., b. l. 69, 3 t., b. l. 9-30). Vykdant specialistų nurodymus, nepilnamečiui J. teikiama logopedo pagalba, kuri per mėnesį siekia apie 100 Eur per mėnesį (e. bylos 1 t., b. l. 86-88,91,92, 3t., b. l. 31-40). Taigi galima pagrįstai teigti, kad šalių nepilnamečiam vaikui J. reikalingos papildomos piniginės lėšos jo specialiems poreikiams patenkinti. VšĮ Centro poliklinikos šeimos gydytojo atlikti įrašai apie vaiko sveikatą 2019-2023 metais, teismo vertinimu šių poreikių reikalingumo nepaneigia (e. bylos 3t., b. l. 75-86). 2024 m. lapkričio mėnesį atliktas pakartotinis vaiko specialių poreikių įvertinimas patvirtina išlikusius vaiko specifinius mokymosi ypatumus ir vidutinius specialiuosius ugdymo poreikius (e. bylos 3 t., b. l. 197-199). Tuo remiantis galima pagrįstai teigti, kad nepilnamečiui J. jo specialiems poreikiams užtikrinti yra reikalingos papildomos piniginės lėšos, kurios ieškovės paskaičiavimais sudaro 750 Eur per mėnesį. Nėra ginčo dėl to, kad pagal mokymosi paslaugų sutartį už nepilnamečio J. mokymąsi privačioje mokykloje bei už logopedo teikiamas paslaugas moka ieškovė ir tai patvirtinta rašytiniais įrodymais (e. bylos 1t., b. l. 21-76). Taip pat pažymėtina, kad paslaugų kaina už mokslą mokama visus metus (Sutarties 4.1 p.), todėl atsakovo argumentai, kad išlaidos mokymuisi turėtų būti skaičiuojamos tik už 9 mėnesius, vertintini kritiškai. Iš į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad atsakovas dalyvavo 2022 m. rugsėjo 1-osios šventėje, kuomet šeima dar gyveno kartu, įmokėjo pradinius įnašus už mokslą, todėl atsakovo teisinė pozicija neigiant nepilnamečio sūnaus specialius poreikius bei keliant klausimus dėl sutarties su ugdymo įstaiga pasirašymo aplinkybių, laikytina nenuoseklia. Duomenų, kad atsakovas būtų kvestionavęs ugdymo įstaigos pasirinkimą iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad specialių sūnaus poreikių neigimas ir jų ignoravimas yra parankus atsakovo gynybinei pozicijai pagrįsti. Kiti būtinieji nepilnamečio J. poreikiai nebuvo įrodinėjami, todėl skaičiuotini remiantis orientaciniu kriterijumi pagal tuo metu nustatytą MMA. Tokiu būdu nepilnamečiui J. per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31d. buvo reikalingas 1305 Eur (750 Eur + 708 Eur – 152,90 Eur) dydžio išlaikymas, o nuo 2025 m. sausio 1d. – 1332 Eur (750 Eur +777 Eur – 194,60 Eur) dydžio išlaikymas.

39. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Nors tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, kartu pripažįstama, kad jis nėra lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

41. Remiantis bylos duomenimis ieškovė dirba 1,5 etato (duomenys neskelbtini) o jos mėnesio darbo užmokestis vidutiniškai siekia 2500 Eur (e. bylos 3t., b. l. 57). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise yra įsigijusi žemės sklypą su gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1t., b. l. 114-119). Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju, mėnesio darbo užmokestis siekia apie 1400 Eur (e. bylos 1t., b. l.11). Nekilnojamojo turto registruoto savo vardu neturi.

42. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus, turi pastovias darbines pajamas, galimybes ieškoti papildomo darbo, įgyti naujų profesinių įgūdžių, vystyti individualią veiklą, siekiant užtikrinti vaiko būtinuosius poreikius bei palankias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Duomenų, kad dėl atsakovo darbingumo sumažėjimo dėl jo sveikatos būklės byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Todėl kritiškai vertintini atsakovo teiginiai, kad jo finansinė situacija neleidžia teikti didesnio išlaikymo vaikams. Atsakovo nurodomi argumentai yra deklaratyvūs, neparemti įrodymais ir nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovo finansinė padėtis yra sąlygojama objektyvių veiksnių. Pastebėtina, jog ieškovė dirba daugiau, nei pilnu etatu, o duomenų, kad atsakovas dėtų pastangas dirbti didesniu krūviu ar ieškotis papildomo darbo, nėra. Pažymėtina, jog turtinės padėties kriterijus nėra lemiantis, sprendžiant dėl priteistino vaikams dydžio. Teismas, nenustatęs objektyvių aplinkybių, ribojančių atsakovo galimybes teikti reikalingą išlaikymą nepilnamečiams vaikams bei vadovaudamasis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principais, sprendžia, jog šiuo atveju prie vaikų išlaikymo abu tėvai turėtų prisidėti lygiomis dalimis. Pažymėtina, jog ieškovei, su kuria nuolatos gyvena du nepilnamečiai vaikai, iš kurių vienas turi specialių poreikių, tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, nei atsakovui, besirūpinančiam vienu nepilnamečiu vaiku. Kitų išlaikytinių atsakovas neturi.

43. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams J. ir J. iš esmės yra laikytinas įrodytu, todėl tenkintinas. Tokiu būdu nuo bylos iškėlimo dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. iš atsakovo nepilnametei J. priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 278 Eur kas mėnesį, o nuo 2025 m. sausio 1 d. iki jos pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 291 Eur kas mėnesį. Nepilnamečiui J. nuo bylos iškėlimo dienos iki 2024 m. gruodžio 31 d. priteistinas iš atsakovo išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 652 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1d. iki vaiko pilnametystės priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 666 Eur kas mėnesį. Atsakovo reikalavimas priteisti išlaikymą nepilnamečiui J. tenkintinas pilnai, iš ieškovės nepilnamečiui J. priteistinas išlaikymas nuo 2023m. spalio 9d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. periodinėmis išmokomis po 278 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. – 291 Eur iki J. pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečių vaiko išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytojais skiriami tėvai J. B. ir J. B. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

44. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaiko poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

45. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

46. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 straipsnis). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y., netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

47. Ieškovės paskaičiavimais dukrai J. per laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio susidarė 2121 Eur išlaikymo įsiskolinimas, kuris buvo paskaičiuotas remiantis tuo metu galiojusiu MMA, iš jo atėmus valstybės mokamą išmoką vaikams (633,20 Eur - 136,22 Eur) bei atsakovo tuo metu skiriamą vaiko išlaikymui 100 Eur dydžio sumą. Analogiškai ieškovė paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą sūnui J. už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. spalio 9d. (iki nepilnametis išsikėlė gyventi pas atsakovą), kuris siekia 1674 Eur. Nepilnamečiui sūnui J., kurio išlaikymui yra reikalingos papildomos lėšos specialių poreikių patenkinimui, ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. gruodžio mėnesio iš atsakovo priteisti 7746 Eur išlaikymo įsiskolinimą ((586 -100) x 3 mėn. + (624 -100) x 12 mėn.). Atsakovas su šiais reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad išlaikymą vaikams mokėjo pagal savo finansines išgales.

48. Remiantis bylos duomenimis nuo 2022 m. spalio mėnesio atsakovas prie nepilnamečių vaikų išlaikymo prisidėjo iš dalies, mokėdamas kiekvienam po 100 Eur per mėnesį. Duomenų, kad prie išlaikymo buvo prisidėta didesnėmis sumomis, nei nurodo ieškovė, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš to seka, kad šalims pradėjus gyventi atskirai, didesne finansinė našta, siekiant užtikrinti trijų nepilnamečių vaikų poreikius, iš kurių vienam nustatyti specialūs poreikiai, teko ieškovei. Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiams J. ir J. paskaičiuotas remiantis orientaciniu kriterijumi, taigi, jo dydis iš esmės leidžia užtikrinti tik būtinuosius vaiko poreikius. Taip pat bylos medžiaga patvirtinta, kad nepilnamečiui J. specialūs poreikiai buvo nustatyti 2021-03-01, t. y. dar iki išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo laikotarpio pradžios, todėl jų patenkinimui išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo laikotarpiu buvo reikalingos papildomos piniginės lėšos (e. bylos b. l. 1t. 77-82). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, kad gyvendamas skyrium išlaikymą vaikams teikė pilnai, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai išlaikymo įsiskolinimą, laikytinas pagrįstu. Kita vertus, atsižvelgtina į tai, kad nepilnamečiams vaikams priteisiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo, šiuo atveju nuo 2023 m. rugsėjo 20 d., dienos, todėl įsiskolinimo dydis skaičiuotinas iki šios datos, o ne iki 2023m. gruodžio mėnesio, kaip nurodo ieškovė. Remiantis išdėstytu ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą tenkintinas iš dalies. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 1625 Eur ((211 Eur – 100 Eur) x 3 + (249 Eur - 100 Eur) x 8 +100 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už nepilnametę J., 1625 Eur (211 Eur -100 Eur) x 3 + (249 Eur – 100 Eur) x 8 +100 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už nepilnametį J. ir 6066 Eur (586 Eur – 100 Eur) x 3 + 624 Eur – 100 Eur) x 8 + 416 Eur) išlaikymo įsiskolinimas už nepilnametį J.. Likusi ieškinio dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikytina nepagrįsta, todėl netenkintina.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo bei kompensacijos išmokėjimo

1. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalis numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija yra nuginčijama, tačiau šią prezumpciją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

49. Atsakovo teigimu šalių bendrą turtą sudaro du automobiliai : Honda CRV, VIN kodas (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir Volkswagen, VW, VIN kodas (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) Pastarasis automobilis Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo buvo įsigytas 2023 m. vasario 21 d., t. y. jau po to, kai šalys nebegyveno kartu ir bendro ūkio nevedė. Konstatavus, kad santuokos nutraukimo pasekmės taikomos nuo 2022 m. spalio 13d., transporto priemonė VW, v/n (duomenys neskelbtini) pripažintina asmenine atsakovo nuosavybe. Bylos duomenimis automobilis Honda CRV, v/n (duomenys neskelbtini) 2023m. balandžio 21 d. buvo parduotas už 9000 Eur, todėl atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 4500 Eur kompensaciją.

50. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad transporto priemonė Honda CRV , v/n (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. gruodžio 20 d. priklausė (duomenys neskelbtini) (e. bylos 3t., b. l. 188 -190). Liudytojai V. P. ir A. P. patvirtino, kad ši įmonė priklausė jiems ir kad nuo pat įsigijimo momento šiuo automobiliu jie leido naudotis savo dukrai – ieškovei J. B.. 2017-04-18 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) už 200 Eur pardavė automobilį Honda CRV, v/n (duomenys neskelbtini) ieškovei (e. bylos 3 t., b. l. 193). Į bylą patektas Kasos pajamų orderis patvirtina, kad 200 Eur grynaisiais pinigais už parduodamą automobilį Honda CRV, v/n (duomenys neskelbtini), atsiskaitė ieškovės motina V. P., kuri paliudijo, kad nurodyti 200 Eur buvo dukrai dovanoti (e. bylos 3 t., b. l. 194). Pažymėtina, kad įstatymas dovanojimo sutarties rašytinės formos nereikalauja (CK 6.469 straipsnio 1 dalis). Įvertinus liudytojų parodymus bei į bylą pateiktus rašytinius įrodymus galima spręsti, kad transporto priemonė Honda CRV ieškovės buvo įgyta asmeninėmis lėšomis, kurias jai dovanojo tėvai, todėl nėra pagrindo teigti, kad ši nuosavybė buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis išdėstytu atsakovo reikalavimas priteisti 4500 Eur kompensaciją už parduotą turtą atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl įpareigojimo grąžinti valstybės mokamas išmokas už J. B.

Byloje nustatyta, kad nepilnametis J. B. nuo 2023 m. spalio 9 d. su ieškove nebegyvena, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės mokama universali išmoka ieškovei buvo mokama ir toliau. Iš ieškovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad į jos banko sąskaitą už J. (kartu ir už kitus vaikus) buvo pervestos išmokos 2023 m. spalio 9d., 2023 m. lapkričio 8d., 2023 m. gruodžio 8 d. ir 2024 m. sausio 15 d. (e bylos 3t., b. l.187). Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. universalios išmokos dydis vienam vaikui (kai auginami trys ir daugiau vaikų) sudarė 136,22 Eur, o nuo 2024m. sausio 1d. – 152,90 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pagal LR išmokų vaikams įstatymo 174 straipsnio 4 dalį išmokos mokamos už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d., o tai reiškia, kad 2023m. spalio mėnesį išmokėta išmoka už rugsėjį, konstatuotina, kad atsakovui priklausytų išmoka už spalio mėnesio 23 d., (101,07 Eur), lapkritį (136,22 Eur), gruodį (136,22 Eur) bei sausį (152,90 Eur).

Remiantis nurodytais argumentais, atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę grąžinti išmokėtas įmokas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovės jo naudai 530,41 Eur gautų išmokų. Ieškinio reikalavimas dėl likusios dalies atmestinas.

Dėl priešpriešinių sumų įskaitymo

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo reikalavimas dėl valstybės mokamų išmokų grąžinimo už sūnų J. buvo iš dalies patenkintas, tikslinga atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimą sūnui J.. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, už nepilnametį sūnų J. ieškovės naudai iš atsakovo priteistinas 1094,59 Eur (1625 Eur – 530,41 Eur) dydžio išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

51. Pagal CK 3.126 straipsnį, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodyti duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Ieškovė nurodė, kad santuokoje šalys bendrų kreditorių neįgijo, byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys turėtų prievolių tretiesiems asmenims, todėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

52. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečiams vaikams J., J. bei J. buvo priteistas laikinas išlaikymas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

54. Ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti iš dalies, t. y. iš esmės patenkinus ieškinio reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas patenkintas 81 proc. Atsakovo priešieškinio reikalavimai taip pat tenkinti iš dalies, įpareigojus ieškovę grąžinti dalį valstybės mokėtų įmokų bei atmestus reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo. Atsakovo reikalavimai nustatyti nepilnamečio J. B. gyvenamąją vietą su tėvu bei priteisti iš ieškovės sūnui išlaikymą, buvo patenkinti pilnai. Atsižvelgtina į tai, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo byloje nekilo. Atlikus paskaičiavimus, teismo vertinimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas 95 proc., o atsakovo priešieškinys 80 proc.

55. Ieškovės J. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 219 Eur žyminio mokesčio bei 10 950,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. bylos 1 t. b. l. 95, 129, 4 t. b. l. 19-29). Atsakovo J. B. bylinėjimosi išlaidas sudaro 209,75 Eur žyminio mokesčio, 1815 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. viso 2024 Eur (e. bylos 3t., b. l. 178, 4t., b. l. 11-16).

56. Būtina pažymėti, kad visgi ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės atstovų pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 14 d. nurodytos tokios paslaugos kaip Prašymo dėl bendravimo tvarkos rengimas ir Reikalavimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos rengimas, Susitarimo dėl bendravimo tvarkos pakeitimo rengimas, jo derinimas, Sutarties projekto regimas, jos derinimas, Sutarties tikslinimas yra to paties pobūdžio pasikartojančios ir tapatų rezultatą reiškiančios paslaugos ir vertintinos kaip ikiteisminėje stadijoje suteiktos teisinės paslaugos. O tokios paslaugos kaip atstovavimas derybose (komunikacija el. paštu), sutarties peržiūrėjimas, vertinimas, analizė; konsultacija žodžiu – susitikimas su kliente, ieškinio projekto aptarimas; susirašinėjimas (el. paštu); susitikimas su klientu, darbas su EPP (peržiūrėjimas, tikrinimas, dokumentų atsisiuntimas / išsaugojimas, persiuntimas klientui; pokalbis telefonu su klientu negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas). Taip pat pripažįstama, kad byloje negali būti priteisiamos atlyginti išlaidos už tokias paslaugas kaip prašymo dėl mediacijos parengimas, kai poreikis rengti šiuos dokumentus kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad vienai iš šalių neturėtų tekti atsiskaitymo už šias teisines paslaugas, nulemtas pačios kitos šalies (jos atstovo) veiksmų, našta. Pagrindą netenkinti šalies prašymo atlyginti už minėtų dokumentų parengimą patirtas išlaidas sudaro ir tai, kad nurodyti dokumentai yra daugiau techninio pobūdžio, o jų parengimas iš jos atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023 64 punktas).

57. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų už teiktas teisines paslaugas PVM sąskaitų faktūrų turinio matyti, jog savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, už kurias nustatyti paslaugų įkainiai, buvo laikomos tokios paslaugos, kaip derybinės pozicijos rengimas, teisinė konsultacija telefonu, susipažinimas su bylos procesiniais dokumentais, prašymų ieškovės vardu pateikimas teismui (pvz. dėl teismo posėdžio atidėjimo ir pan.), bylos duomenų peržiūra, pildymas formos antstolių sistemoje dėl išlaikymo išieškojimo. Teismo vertinimu, dalis šių darbų buvo techninio pobūdžio, nereikalaujančių specialių žinių, arba laikytinos sudėtine dalimi kitų paslaugų, susijusių su atstovavimu apskritai. Remiantis išdėstytu, ieškovės patirtos 10 950 Eur bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai mažintinos per pusę. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo ieškiniai buvo tenkinti iš dalies, proporcingai patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai ieškovei priteistina iš atsakovo 5201 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 1619 Eur. Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 3582 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58. Ieškovė už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškinį šioje dalyje tenkinus iš atsakovo valstybės naudai priteistina 258,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo (666 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.; 291 x 12 x 3 proc. x 75 proc.)) Atsakovas už reikalavimą priteisti sūnui J. išlaikymą taip pat buvo atleistas nuo žyminio mokesčio, todėl tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, iš ieškovės priteisti valstybės naudai 78,00 Eur žyminio mokesčio (291 Eur x 12 mėn. x3 proc. x 75 proc.). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Santuoką tarp J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2090, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nustatyti, kad santuokos nutraukimas J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi – nuo 2022 m. spalio 13 d.

Po santuokos nutraukimo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti iki santuokos turėtą pavardę „S.“, o J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti pavardę – „B.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečio J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) nuo priešieškinio padavimo dienos (2023 m. spalio 20 d.) iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis po 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) per mėnesį iki sūnaus J. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 278 Eur (du šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus) nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis po 291 Eur (du šimtus devyniasdešimt vieną eurą) iki dukters J. pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 652 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus) nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., o nuo 2025 m. sausio 1 d. periodinėmis išmokomis po 666 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus) iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams J. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Paskirti atsakovą J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti, iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1625 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaikymo įsiskolinimą už dukrą J., 1094,59 Eur (vieną tūkstantį devyniasdešimt keturis eurus 59 ct) išlaikymo įsiskolinimą už nepilnametį sūnų J. ir 6066 Eur (šešis tūkstančius šešiasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimą už nepilnametį sūnų J. ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Likusią ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Nustatyti, kad motina J. B. su sūnumi J. B., bendrauja jos ir tėvo J. B. bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko užimtumą.

Nustatyti, kad tėvas J. B. su nepilnamečiais vaikais J. ir J. bendrauja bendru jo ir motinos J. B. sutarimu, atsižvelgiant į vaikų užimtumą.

Pripažinti transporto priemonę Volkswagen, VW, v/n (duomenys neskelbtini) WIN kodas (duomenys neskelbtini), asmenine J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.

Likusią priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3582 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 258 Eur (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš ieškovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 78 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir 2024 m. rugsėjo 10 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo priteisimo panaikinti nuo sprendimo priėmimo dienos.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui, VĮ „Regitra“, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Margarita Ambrazaitienė