- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2-431-516/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Kirkiliavas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kirkiliavas“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu atsakovei pasibaigusios dėl bankroto ir išregistruotos iš Juridinių asmenų registro uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Enifas“ nemokumo administratorei UAB „Kirkiliavas“, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 920 610,30 Eur žalą, padarytą UAB „Enifas“.
2. Nurodė, kad pasibaigusios dėl bankroto UAB „Enifas“ nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“, atlikdama pareigas, neteisėtais veiksmais padarė UAB „Enifas“ didelę žalą (1 920 610,30 Eur). Ieškovo teigimu, nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ atliko neteisėtus veiksmus UAB „Enifas“ atžvilgiu, kadangi: 1) nemokumo administratorė 2019 m. spalio 23 d. pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 atsisakymo, nenurodydama priežasties; 2) nemokumo administratorė 2019 m. spalio 22 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje Nr. 2-2898-619/2019; 3) nemokumo administratorė 2019 m. spalio 23 d. pateikė prašymą Vilniaus apylinkės teismui dėl taikos sutarties tvirtinimo civilinėje byloje Nr. e2-1546-918/2019; 4) nemokumo administratorė 2018 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai pardavė ūkinį pastatą, unikalus Nr. 1098-3018-6026; 5) nemokumo administratorė 2018 m. rugpjūčio 20 d. neteisėtai pakeitė betono aikštelės paskirtį, unikalus Nr. 4400-0379; 6) nemokumo administratorė suklastojo Jungtinės veiklos sutartį, kuri lėmė žemės nuomos nutraukimo sutartį; 7) nemokumo administratorė suklastojo 170 843 Eur kreditorinį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. netiesioginį ieškinį.
Šalies argumentai
4. Teismas nustatė, kad ieškovas J. J. su tapačiu (iš esmės identišku) netiesioginiu ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi 2024 m. gruodžio 10 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi byloje Nr. e2-3285-565/2024 ieškovo pareikštą netiesioginį ieškinį priimti atsisakyta, kaip nenagrinėtiną teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nutarties teisėtumas patvirtintas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi Nr. e2-90-790/2025.
5. Nurodė, kad ieškovas netiesioginį ieškinį grindžia neteisėtais UAB „Enifas“ nemokumo administratorės UAB „Kirkiliavas“ veiksmais, kuriais nemokumo administratorė tariamai pažeidė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 66 straipsnį. Netiesioginis ieškinys, kaip galima suprasti iš jo turinio, yra reiškiamas UAB „Enifas” naudai ir jos interesais. Anksčiau analogiško ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėję teismai yra konstatavę, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 priėmė sprendimą pripažinti bankrutavusios UAB „Enifas“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 22 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Enifas“ iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2024 m. kovo 18 d. Kadangi juridinis asmuo yra pasibaigęs, nei jo interesais, nei jo vardu jokie reikalavimai, įskaitant ir reikalavimą priteisti nebeegzistuojančiai bendrovei žalą, nebegali būti reiškiami. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį, ir į tai, kad ieškovas su analogiškais netiesioginiais ieškiniais jau ne kartą buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą, kuriuos buvo atsisakyta priimti: Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2698-656/2024, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-800-464/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2447-562/2024, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-698-553/2024.
6. Pažymėjo, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą su analogišku ieškiniu, iš esmės papildydamas jį tik dviem pagrindais: „suklastojo Jungtinės veiklos sutartį, kuri įtakojo žemės nuomos sutartį“ ir „suklastojo kreditorinį reikalavimą 170 843 Eur sumai“, nei naujų argumentų, kurie galėtų būti vertinami kitaip, nei teismai situaciją yra įvertinę, ir (ar) naujų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą kitokioms išvadoms dėl netiesioginio ieškinio pateikimo prielaidų, nepateikė. Todėl ieškovo J. J. pakartotinai pateiktą netiesioginį ieškinį atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
7. Nurodė, kad tiek Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3285-565/2024, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-90-790/2025 ieškovui buvo išaiškintos CPK 95 straipsnyje įtvirtintos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Teismas dar kartą ieškovui išaiškino, kad pakartotinis kreipimasis į teismą, kai teismai jau yra įvertinę ir konstatavę, jog prielaidų kreipimuisi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, nesant subjekto, kurio naudai toks ieškinys reiškiamas, nėra, reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, t. y. akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys pateiktas nemokumo administratorei UAB „Kirkiliavas“, suklastojusiai Jungtinės veiklos sutartį, kuri įtakojo žemės nuomos sutartį. Nemokumo administratorė taip pat suklastojo kreditorinį reikalavimą už 170 833,64 Eur sumą ir padarė didžiulę žalą UAB „Enifas“ (1 920 600,30 Eur), t. y. neteisėtai pavogė UAB „Enifas“ turtą ir pinigines lėšas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo bylos esmės, o prisidengė pasibaigusia UAB „Enifas“ veikla.
8.2. Nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ pati pripažino pateikusi teismui suklastotą galutinę bankroto ataskaitą, kurią teismas netikrindamas patvirtino. Vėliau nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ apsigalvojusi pateikė teismui prašymą, norėdama ištaisyti savo klaidas, padarytas ataskaitoje, tačiau teismas atmetė jo prašymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (ne)egzistavimo
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas.
11. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).
12. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).
13. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį motyvavo iš esmės tuo, kad apelianto reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi: 1) jis nesukelia ieškovui J. J. (toliau – apeliantas) materialiųjų teisinių padarinių; 2) klausimą dėl iš esmės analogiško turinio netiesioginio ieškinio nepriėmimo jau yra išsprendę teismai ankstesnėmis nutartimis. Apelianto manymu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, kadangi pirmosios instancijos teismas netiesioginį ieškinį turėjo priimti nagrinėti, nepaisant to, kad UAB „Enifas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir jos veikla pasibaigusi. Su tokiais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti.
15. Iš apelianto pirmosios instancijos teismui pateikto netiesioginio ieškinio matyti, kad tokiu procesiniu dokumentu apeliantas siekia, jog iš atsakovės būtų priteistas 1 920 610,30 Eur žalos atlyginimas, kadangi, apelianto manymu, tokio dydžio žalą atsakovė padarė UAB „Enifas“. Iš netiesioginio ieškinio turinio darytina išvada, kad jis reiškiamas UAB „Enifas“ vardu ir interesais, siekiant priverstinai įgyvendinti UAB „Enifas“, kaip apelianto skolininko, teises atsakovės atžvilgiu.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio, kuriame pateiktas netiesioginio ieškinio apibrėžimas, 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal to paties straipsnio 5 dalį patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.
17. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 68 punktas).
18. Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinoms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 69 punktas).
19. Asmeniui neįrodžius pirmiau aptartų sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, ir, atitinkamai, tai yra teisinis pagrindas teismui šį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 26, 28, 29 punktai).
20. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad juridinio asmens statusas įgyjamas nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 straipsnio 1 dalis). Nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnis). Vadovaujantis CK 2.95 straipsnio 3 dalimi, pasibaigusio juridinio asmens statusas įgyjamas nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nuo šio (pasibaigimo) momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius (praranda teisę savo vardu įgyti ir turėti teises ir pareigas, būti ieškovu ir atsakovu teisme).
21. Kasacinio teismo išaiškinta, kad išregistravus likviduotą dėl bankroto juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tolesni ginčai dėl neegzistuojančio juridinio asmens negali būti inicijuojami, o kreditorių teisės į teisminę gynybą išlieka iki teismo sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos įsiteisėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-798/2024).
22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2536-467/2019 UAB „Enifas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi UAB „Enifas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta galutinė UAB „Enifas“ bankroto ataskaita. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-97-577/2023 apeliantas įtrauktas į UAB „Enifas” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu UAB „Enifas” veikla pripažinta pasibaigusia. Dėl nurodyto sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad UAB „Enifas“ yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, taigi jos veikla yra negrįžtamai pasibaigusi (CK 2.95 straipsnio 3 dalis).
23. Lietuvos apeliacinis teismas šiame kontekste jau yra nurodęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog UAB „Enifas“, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs, jo interesais reikalavimai teisme nebegali būti reiškiami (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-516/2024). Išregistravus UAB „Enifas“ iš Juridinių asmenų registro, nėra subjekto, kurio interesais gali būti reiškiamas netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo, todėl teisminis ginčas neegzistuojančio subjekto interesais nėra galimas. Patenkinus ieškovo netiesioginį ieškinį dėl žalos priteisimo pasibaigusiam juridiniam asmeniui, kurio interesais yra reiškiamas turtinio pobūdžio ieškinys, toks teismo sprendimas nesukeltų jokių materialiųjų teisinių pasekmių. O tai sudaro pagrindą netiesioginį ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-360-854/2024).
24. Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).
25. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nustačius, kad apeliantas pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas pasibaigusio juridinio asmens (UAB „Enifas“) vardu ir interesais, ir kurio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas (ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) apelianto pateiktam netiesioginiam ieškiniui atsisakyti priimti.
26. Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog apeliaciniame teisme jau buvo spręsta dėl anksčiau Vilniaus apygardos teismui apelianto paduotų netiesioginių ieškinių, kuriuose nurodyti iš esmės analogiški reikalavimai tai pačiai atsakovei, grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑2698‑656/2024, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-800-464/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2447-562/2024, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2‑698‑553/2024; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3285-565/2024, kuri palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-90-790/2025). Apelianto siekis nuolatos teikti iš esmės analogiško turinio netiesioginius ieškinius, kurie įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pripažinti nenagrinėtinais civilinio proceso tvarka, yra nesuderinamas su CPK 2 straipsnyje nurodytu civilinio proceso tikslu ginti savo galbūt pažeistas materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomus interesus, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų reikalavimams, pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.
27. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir jai gali būti taikomi ribojimai, su sąlyga, kad jie atitinka teisėtą tikslą ir yra proporcingi). Jei ieškinio pagrindu nurodomos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad reiškiamais reikalavimais siekiama ne apginti pažeistas apelianto subjektines teises, bet piktnaudžiauti procesu, toks procesinis elgesys gali prieštarauti subjektinės teisės paskirčiai. Teisės kreiptis į teismą ribojimai, EŽTT taikomi tam tikroms pareiškėjų kategorijoms, pavyzdžiui, įkyriems bylininkams ar įkyriems ginčų dalyviams (angl. vexatious litigants), pripažintini atitinkančiais teisėtą tikslą ir proporcingais (EŽTT 1985 m. gruodžio 2 d. nutarimas byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 11559/85; 2000 m. kovo 9 d. nutarimas dėl peticijos priimtinumo byloje Graeme prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 41519/98). EŽTT praktikoje nurodyta, kad bet koks pareiškėjo elgesys, kuris aiškiai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje nustatytai individualios peticijos teisės paskirčiai ir apsunkina tinkamą teismo funkcionavimą arba tinkamą bylos nagrinėjimą jame, yra piktnaudžiavimas peticijos teise (EŽTT 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Mirolubovs ir kiti prieš Latviją, peticijos Nr. 798/05).
28. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė atsisakymo priimti ieškinį pagrindą, įtvirtiną CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto netiesioginį ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka. Atskirajame skunde pateikti argumentai nepatvirtina skundžiamos nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.