- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- e2-800-464/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- J. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. J. procesinį dokumentą, pavadintą netiesioginiu ieškiniu, dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J. kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu netiesioginiu ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023.
2. Nurodė, kad likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Enifas“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kirkiliavas“, atlikdama pareigas, iššvaistė LUAB „Enifas“ turtą, tuo padarydama didelę žalą (1 749 767,30 Eur) LUAB „Enifas“. Nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ pateikė Vilniaus apygardos teismui netinkamai įformintą galutinę LUAB „Enifas“ bankroto ataskaitą patvirtinimui, tačiau teismas, netikrindamas pateiktų dokumentų, ją patvirtino. Dėl nurodytų aplinkybių negalima buvo patvirtinti LUAB „Enifas“ pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo J. J. procesinį dokumentą, pavadintą netiesioginiu ieškiniu.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-97-577/2023 buvo įtrauktas į LUAB „Enifas” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pripažino LUAB „Enifas” veiklą pasibaigusia, šis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 24 d. Priėmus sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, bankroto procesas ir teisme nagrinėjama bankroto byla pasibaigia.
5. Teismo nurodė, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismas priėjo prie išvados, kad susiklosčiusioje situacijoje netiesioginis ieškinys negali būti reiškiamas, todėl atsisakė jį priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
6. Teismas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1410-562/2024 jau buvo atsisakęs priimti panašaus pobūdžio ieškovo netiesioginį ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-119-516/2024, išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties, paliko ją nepakeistą, be kita ko, nurodęs, kad, pasibaigus juridiniam asmeniui, nei jo interesais, nei jo vardu jokie reikalavimai nebegali būti reiškiami. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi taip pat tuo pačiu pagrindu jau buvo atsisakyta priimti analogišką ieškovo netiesioginį ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys pateiktas nemokumo administratorei UAB „Kirkiliavas“, kuri padarė didžiulę žalą LUAB „ Enifas“, t. y. neteisėtai pavogė jos turtą ir pinigines lėšas. Ieškovas yra LUAB „Enifas“ kreditorius, todėl turi teisę teikti netiesioginį ieškinį LUAB „Enifas“ vardu.
8.2. Nemokumo administratorė UAB „Kirkiliavas“ pati pripažino pateikusi teismui klaidingą galutinę ataskaitą, kurią teismas nepagrįstai patvirtino.
8.3. LUAB „ Enifas“ veikla nėra pasibaigusi, nes šiuo metu vyksta 7 civilinės bylos, kuriose ieškove yra LUAB „ Enifas“.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ar dėl bet kokių reikalavimų, kurie negali būti nagrinėjami teisme.
10. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).
11. Iš apelianto pirmosios instancijos teismui pateikto procesinio dokumento, pavadinto netiesioginiu ieškiniu, matyti, kad apeliantas jame prašo panaikinti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023, priimtą bankroto byloje dėl juridinio asmens pabaigos. Būtent taip yra suformuluotas šio ieškinio dalykas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka), skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad toks apelianto reikalavimas iš viso negali būti nagrinėjamas teisme, kadangi jis nesukels apeliantui materialiųjų teisinių padarinių.
12. Pasisakydamas dėl reikalavimų, keliamų ieškinio dalykui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinyje būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023).
13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).
14. Nagrinėjamu atveju apelianto pateikto procesiniame dokumente suformuluotas reikalavimas „panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023“ (ieškinio dalykas) neatitinka nė vieno Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje įtvirtinto civilinių teisių gynimo būdo, dėl kurio būtų galima kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu, taigi ir materialiųjų teisinių padarinių bylos šalims jis negalėtų sukelti. Be to, nurodytas procesinio dokumento, pavadinto netiesioginiu ieškiniu, reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas dar ir dėl kitos priežasties – Lietuvoje galiojančios instancinės teismų priimamų procesinių dokumentų peržiūros sistemos.
15. Visiškai akivaizdu, kad apeliantas nepareiškė CK 6.68 straipsnyje numatyto netiesioginio ieškinio (kai kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, siekia priverstinai įgyvendinti skolininko teises, pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus), o prašo būtent Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 panaikinimo, faktiškai dar kartą siekdamas užginčyti šio teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Tačiau toks apelianto pateiktu procesiniu dokumentu siekiamas rezultatas yra nesuderinamas su CPK 2 straipsnyje nurodytu civilinio proceso tikslu ginti savo galbūt pažeistas materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomus interesus, prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų reikalavimams, pagal kuriuos dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.
16. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2536-467/2019 LUAB „Enifas“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Kirkiliavas". Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 2 d. nutartimi LUAB „Enifas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 3 d. nutartimi patvirtinta galutinė LUAB „Enifas“ bankroto ataskaita. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-97-577/2023 apeliantas įtrauktas į LUAB „Enifas” kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu LUAB „Enifas” veikla pripažinta pasibaigusia. Dėl nurodyto sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 apeliantas teikė apeliacinį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. vasario 22 d. atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, savo procesine teise apskųsti teismo sprendimą, siekiant jo pagrįstumo ir teisėtumo patikros, apeliantas jau yra pasinaudojęs, todėl visiškai nepagrįstai kelia jo panaikinimo klausimą procesiniame dokumente, kurį teismas atsisakė priimti.
17. Pažymėtina, kad pagal CPK 18 straipsnio nuostatas įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 279 straipsnio 4 dalyje taip pat yra įtvirtintas ir draudimas šalims bei kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ar jų teisių perėmėjams iš naujo reikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, kai dėl to jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 16 punktas).
18. Kadangi civilinėje byloje Nr. eB2-97-432/2023 priimtas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimas įsiteisėjo (CPK 279 straipsnio 1 dalis), nei kelti paties sprendimo galiojimo klausimo, nei kvestionuoti jame nustatytų faktų naujoje byloje jau nebegalima.
19. Skirtingai nei teigia apeliantas, iš valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat matyti, kad LUAB „Enifas“ jau yra išregistruota iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, taigi jos veikla neabejotinai yra pasibaigusi (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas šiame kontekste jau yra nurodęs, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog LUAB „Enifas“, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigęs, jo interesais reikalavimai teisme nebegali būti reiškiami (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-119-516/2024). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat yra išaiškinta, kad, pasibaigus bendrovei, jokie procesiniai veiksmai byloje negalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018).
20. Atsižvelgiant į tai, kad LUAB „Enifas“, kurio interesais apeliantas tvirtina teikiantis procesinį dokumentą, pavadintą netiesioginiu ieškiniu, yra pasibaigęs ir išregistruotas iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro, į tai, kad šiame apelianto procesiniame dokumente nėra reiškiami reikalavimai, atitinkantys CK 1.138 straipsnyje įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kuriais būtų siekiama apeliantui materialiųjų teisinių padarinių atsiradimo, kad, ignoruojant instancinę teismų procesinių sprendimų peržiūros sistemą, faktiškai siekiama pakartotinės dabar jau įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros, darytina išvada, kad apelianto procesinis dokumentas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas priėmimo klausimą išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.