Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-541-459/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-23
Bylos Nr.: e2A-541-459/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05627-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė, Aurimas Brazdeikis
Atsakovas: M. M.
Ieškovas: V. M.

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.10Kiti su santuoka susiję klausimai
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.2Apeliacijos ribojimai

Civilinė byla Nr. e2A-541-459/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05627-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.10; 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurimo Brazdeikio ir Jolantos Gailevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo M. M. (toliau – ir atsakovas) kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – M.; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko H. M. gyvenamąją vietą su ieškove (motina) jos gyvenamojoje vietoje; 4) priteisti iš atsakovo vaiko H. M. išlaikymui po 300 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi H. M. tvarką, nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi du kartus per mėnesį kas antrą savaitgalį, pasiimant sūnų penktadienį vakare iš anksto sutartu laiku ir sutartoje vietoje, o grąžinant sekmadienį vakare sutartu laiku ir sutartoje vietoje. Atsakovui bendraujant su sūnumi jis privalo nurodyti, kurioje vietoje vyks bendravimas, jo bendravimo su sūnumi vieta turi atitikti sanitarines, higienos sąlygas. Konkrečią dieną, kada norės bendrauti su sūnumi, atsakovas praneša ne vėliau kaip prieš dvi dienas telefonu. Be to, sūnui pradėjus lankyti mokyklą, atsakovas turi bendrauti vieną kartą pasirinktinai per mokyklines atostogas – rudens, žiemos, pavasario; 6) padalyti santuokoje įgytą turtą – transporto priemonę AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė 1 500,00 Eur, priteisti atsakovui, o jai už transporto priemonę priteisti 750,00 Eur kompensaciją; 7) priteisti iš atsakovo sūnui H. M. 500,00 Eur pasisavintas pinigines lėšas. Pagrindiniai ieškovės ieškinio argumentai:

1.1. Atsakovas dirbo ir išlaikė šeimą finansiškai, tačiau namų buitimi ir sūnaus priežiūra nesirūpino, rūpinosi išimtinai tik savo poreikiais. Ilgainiui ieškovė iš atsakovo pradėjo jausti ir psichologinį smurtą, patyčias jos atžvilgiu. 2022 m. rugpjūčio 5 d. atsitiktinai pastebėjo atsakovo susirašinėjimo su kita moterimi žinutes, iš kurių buvo matyti, kad su ja siekia kurti bendrą ateitį. Sužinojusi apie tai, siekė nutraukti santuoką, tačiau atsakovas prašė suteikti dar vieną galimybę išsaugoti šeimą. 2022 m. rugsėjo mėn. atsakovas išvažiavo dirbti į Švediją, grįždavo kas porą mėnesių, tačiau bendrai laiko su ja ir sūnumi neleisdavo, nes vykdavo su dukra iš ankstesnių santykių į reabilitaciją. Net ir grįžęs į Lietuvą, atsakovas šeima nesirūpino. Tokiu būdu atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas, nes jos negerbė ir prieš ją vartojo psichologinį smurtą, nesirūpino šeima, jos gerove. Po 2023 m. rugpjūčio 20 d. įvykusio konflikto atsakovui buvo išduotas orderis, kuris vėliau buvo panaikintas. Atsakovas išvyko gyventi į Kalvarijos sav. pas savo tėvą ir nuo to laiko jie gyvena atskirai.

1.2. Sūnui reikia pirkti ne tik maistą, rūbus, avalynę, bet reikalingas ir papildomas ugdymas. Šiuo metu sūnus lanko lopšelį-darželį, už kurį kiekvieną mėnesį reikia mokėti apie 104 Eur. Be to, sūnus turi sveikatos problemų, vaikšto ant pirštų galiukų. Jam būtina lankyti reabilitacijos procedūras, periodiškai konsultuotis su neurologu. Be to, sūnus nuolat serga peršalimo ligomis. Kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui būtina skirti apie 734 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingas žmogus, todėl turi galimybę teikti sūnui reikalingą išlaikymą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas M. M. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; 2) ieškovei nepalikti santuokinės pavardės ir grąžinti mergautinę pavardę; 3) priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 150 Eur nuo teismo nutarties paskelbimo dėl santuokos nutraukimo; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri labiausiai atitiktų visų proceso šalių interesus; 5) nedalyti santuokoje įgyto turto – transporto priemonės „Audi A6“, kurio dabartinė vertė nėra nustatyta; 6) priteisti sūnui 500 Eur pasiskolintą sumą. Atsakovas taip pat pareiškė, kad neprieštarauja sūnaus gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Pagrindiniai patikslinto atsiliepimo argumentai:

2.1. Atsakovas nuo 2023 m. rugsėjo mėnesio sūnui teikia išlaikymą pagal savo turimas finansines galimybes, t. y. po 150 Eur. Taip pat moka už vaiko gyvybės draudimą bei kaupiamąjį fondą dar 31,08 Eur. Atsakovas turi dar vieną dukrą, kuriai moka išlaikymą po 450,00 Eur kas mėnesį.

2.2. Atsakovas nesutiko, kad būtų dalijamas santuokoje įgytas automobilis AUDI A6. Paaiškino, kad prieš santuoką turėjo nuosavą automobilį „Peugeot 406“, jį pardavęs nusipirko „Opel Zafyra“, su kuriuo važiuodavo su ieškove į komandiruotes Vokietijoje. Grįžus į Lietuvą, įsigijo „Mazda Premacy“. Atsakovas finansavo ieškovės vairavimo mokymo kursus ir padėjo jai morališkai, o susilaukus sūnaus ir pasikeitus šeimos poreikiams jai padėjo įsigyti nuosavą automobilį „Peugeot 206“. Pardavęs „Mazda Premacy“ ir pasiėmęs vartojimo kreditą, įsigijo automobilį AUDI A6. Tuo metu ieškovė nedirbo, nes buvo motinystės atostogose. Vartojimo kreditą ėmė savo vardu jį visą pats ir išmokėjo. Ieškovė, neatsižvelgusi į atsakovo nuomonę ir jam būnant komandiruotėje, pardavė savo automobilį, motyvuodama, jog jai 2 automobiliai per daug vienu metu, nors antras automobilis buvo jo. Šiuo metu ieškovė nori pasipelnyti, kadangi nė prie vieno jo nuosavybės vardu automobilio įsigijimo nėra prisidėjusi. Ieškovė dabartinio automobilio vertę nurodo 1 500 Eur, nors automobilis yra pirktas 2020 m. gegužės 29 d., pagamintas 1999 m., o 2020 m. rugpjūčio 4 d. turėjo eismo įvykį, kurio metu numušė į kelią išbėgusį laukinį žvėrį. Dėl to automobilis patyrė rimtus kėbulo sudaužymus, taigi net ir po atsakovo atlikto remonto automobilio kėbulas neatrodo kaip naujo automobilio, vidus taip pat yra susidėvėjęs. Todėl automobilio kaina yra mažintina, ją galėtų įvertinti nebent ekspertas.

Šalies argumentai

2.3. Ieškovė melagingai teigė dėl psichologinio smurto ir susirašinėjimo žinutėmis. Atsakovas į Švediją išvažiavo, nes buvo vienintelis šeimoje dirbantis ir tik toks darbas galėjo užtikrinti pakankamą pragyvenimą bei šeimos gerovę. Į Lietuvą grįždavo įvairiai, kas porą mėnesių ir tuoj pat, esant reikalui, tarkim, kai ieškovė buvo susilaužiusi ranką. Laiką leisdavo bendrai. Atsakovas šeima rūpindavosi netgi ir būdamas komandiruotėje. Šiuo atveju dėl santuokos iširimo kalta pati ieškovė, nes ji stokojo iš esmės visų santuokinių įgūdžių. Po 2023 m. rugpjūčio 20 d. konflikto atsakovui buvo išduotas orderis, kuris vėliau buvo panaikintinas, todėl nukentėjusysis tame konflikte buvo atsakovas. Gavęs orderį nesiartinti prie savo šeimos, atsakovas išvyko gyventi pas tėvą.

3. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šeima Skyriui yra žinoma. Buvo nustatytas vienas galbūt nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas. Šeimai nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. taikomas atvejo vadybos procesas ir jis vyksta iki šiol. Skyrius palaiko ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos, neprieštarauja ieškovės siūlomai nustatyti bendravimo tvarkai. Skyriaus nuomone, abiejų šalių nurodyto dydžio išlaikymo sumos galėtų patenkinti kasdienius nepilnamečio vaiko poreikius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies:

4.1. Nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

4.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko jos santuokinę pavardę.

4.3. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.

4.4. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

4.5. Patvirtino atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nurodant, kad atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi du kartus per mėnesį kas antrą savaitgalį, pasiimti sūnų penktadienį vakare iš anksto sutartu laiku ir sutartoje vietoje, o grąžinti sekmadienį vakare sutartu laiku ir sutartoje vietoje. Atsakovui bendraujant su sūnumi jis privalo nurodyti, kurioje vietoje vyks bendravimas, jo bendravimo su sūnumi vieta turi atitikti sanitarines, higienos sąlygas. Konkrečią dieną, kada norės bendrauti su sūnumi, atsakovas praneša ne vėliau kaip prieš dvi dienas telefonu. Be to, sūnui pradėjus lankyti mokyklą atsakovas turi bendrauti vieną kartą pasirinktinai per mokyklines atostogas – rudens, žiemos, pavasario.

4.6. Šalių santuokos metu įgytą automobilį AUDI A6 asmeninės nuosavybės teisėmis priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė iš atsakovo 500 Eur kompensaciją.

4.7. Bylos dalį dėl 500,00 Eur priteisimo nutraukė.

4.8. Priteisė iš atsakovo 701,04 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 195 Eur žyminį mokestį valstybei.

5. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

5.1. Teismas padarė išvadą, kad sutuoktinių santuoka faktiškai iširo, kadangi šalys nuo 2023 m. rudens nebegyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Taip pat nebėra tikimybės, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir nėra tikslinga imtis dar papildomų priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas, kadangi net ir nenustačius (neįrodžius) atsakovo nurodytos ieškovės neištikimybės fakto, nustatyta, kad pas ieškovę, nesant sutuoktinio, lankydavosi jos šeimos draugas (kaip nurodo ieškovė), kurie kartu bendravo ir pan. Atsakovas tuo buvo nepatenkintas, tuo galbūt buvo pakirstas atsakovo pasitikėjimas sutuoktine. Tačiau ieškovė nedėjo veiksmų situacijai pakeisti ir atkurti sutuoktinio pasitikėjimą. Kita vertus, ir pats atsakovas galbūt smurtavo prieš ieškovę – tai patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, be to, atsakovas susirašinėjo su kita moterimi – tai patvirtina ieškovės pateiktas atsakovo susirašinėjimo su kita moterimi tekstas (sveikina Eglutę su gimtadieniu, linki, kad ir toliau šviestų žalios akys, ir t. t.). Taigi ir atsakovas pakirto ieškovės pasitikėjimą juo. Teismo vertinimu, dėl šalių tarpusavio nesutarimų ir konfliktų atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų matyti akivaizdi tarpusavio pagarbos stoka, o tarp sutuoktinių atsiradus nesutarimų, šie nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, trūko abipusės tolerancijos, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos ir supratimo. Todėl teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

5.2. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju pripažinus, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalims turint bendrą vaiką, atsakovo argumentai, jog ieškovei nepaliktina santuokinė pavardė, neturi teisinės reikšmės.

5.3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu sutiko prašomą priteisti vaiko išlaikymui reikalingą sumą sumažinti iki 274 Eur. Pagal bylai pateiktus įrodymus vaiko ugdymu ir priežiūra rūpinasi ieškovė. Vaikas lanko lopšelį-darželį, kuris kainuoja 104,20 Eur per mėnesį. Ieškovė nuomojasi butą, kurio nuomos mokestis per mėnesį – 250 Eur. Ieškovė taip pat patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms. Teismo manymu, nereikia įrodinėti šių visuotinai žinomų aplinkybių.

5.4. Atsakovas pateikė duomenis, jog nuo 2024 m. sausio 10 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Darbo sutartyje nurodoma, kad nustatomas ne mažesnis nei 7,09 Eur priskaitytas valandinis darbo užmokestis. Teismo vertinimu, atsakovo priskaitytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei 1 182,25 Eur. Be to, atsakovas gali gauti priedus prie atlyginimo. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovas turi kitą išlaikytinę, t. y. dukrą, kuriai turi teikti 450 Eur išlaikymą.

5.5. Įvertinęs tai, kad atsakovo pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, jis turi prisidėti didesne dalimi, t. y. proporcingai atsižvelgiant į jo pajamas. Esant tokiai situacijai, teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovas gali savo sūnui teikti 274,00 Eur išlaikymą, kuris, atsižvelgiant į vaiko poreikius, dabartinį pragyvenimo lygį, laikytinas atitinkančiu protingumo bei realumo kriterijų.

Atsiliepimas

5.6. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį ir teismo posėdyje iš esmės ieškovės siūlomai nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkai prieštaravimų nepateikė, taip pat nenurodė savo siūlomos tvarkos. Be to, ieškovė paaiškino, kad nedaro jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumi, priešingai, skatina ir nori, jog jis su juo bendrautų. Todėl teismas patvirtino ieškovės ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo tvarką su šalių sūnumi.

Žemesnės instancijos teismas

5.7. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį „Audi A6“. Ieškovė automobilį įvertino 1 500,00 Eur, t. y. ta pačia suma, už kurią jis ir buvo pirktas 2020 m. Tačiau teismo posėdyje automobilio vertę sumažino iki 1 000 Eur ir atitinkamai prašė patį automobilį priteisti atsakovui, o jai kompensaciją – pusę šio automobilio vertės, t. y. 500,00 Eur. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta automobilio verte, teigdamas, kad automobilis tiek nevertas arba kad jis bevertis. Teismas išaiškino atsakovui, jog, esant ginčui dėl turto vertės, jis gali pateikti kitus įrodymus, tačiau atsakovas jokių įrodymų apie automobilio vertę nepateikė. Teismas kritiškai įvertino atsakovo aiškinimą, kad automobilis bevertis, nes jis juo naudojasi, važiuoja į darbą. Pagal internetinės svetainės www.autoplius.lt informaciją net metais senesnis automobilis parduodamas už 1 490,00 Eur. Kitas 1998 m. laidos automobilis AUDI A6 parduodamas už 1 150 Eur. Todėl teismas nusprendė, kad, nesant kitų įrodymų, ieškovės nurodytą 1 000,00 Eur automobilio vertę iš esmės galima laikyti teisinga.

5.8. Teismas nutraukė bylos dalį dėl 500,00 Eur priteisimo, ieškovei atsisakius nuo ieškinio reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Apeliaciniu skundu atsakovas M. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

6.1. ieškovės ieškinį atmesti;

6.2. nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės;

6.3. po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę;

6.4. nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove;

6.5. priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos, įpareigoti taip pat papildomai apmokėti 31,08 Eur už sūnaus gyvybės draudimą bei kaupiamąjį fondą;

6.6. patvirtinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką;

6.7. šalių santuokos metu įgytą automobilį AUDI A6 asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti atsakovui;

6.8. priteisti iš ieškovės 234,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų ir kitas išlaidas, susijusias su apeliaciniu skundu.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

7.1. Ieškovė neįrodė, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Iš ieškovės pastebėto susirašinėjimo žinutėmis atsakovas nemato nieko nedoro, nes žinutėje buvo tik pažįstamo žmogaus sveikinimas gimtadienio proga. Atsakovas nesijaučia kaltas dėl santuokos iširimo ir mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė. Atsakovas dėl ieškovės kaltės teikė byloje įrodymus ir uždavinėjo klausimus liudytojams, tik nėra pateikęs neištikimybės filmuotos medžiagos, to būtų neįmanoma padaryti esant darbinėje komandiruotėje Švedijoje.

7.2. Atsakovas sutinka, kad šalių nepilnametis vaikas turi būtinuosius poreikius ir juos reikia tenkinti. Tačiau priteistas išlaikymas yra dirbtinai iškeltas, tą atsakovas įrodinėjo teisme. Ieškovė nepateikė teismui jokių realių prilyginamų išlaidų įrodymų visumos arba gebėjimo teikti pačiai atitinkamai proporcingai reikalaujamo išlaikymo dydžio įrodymus.

7.3. Nors teismo nustatyti duomenys apie atsakovo darbovietę yra tikslūs, tačiau teismas pamiršo, jog nuo nustatyto valandinio darbo užmokesčio išskaičiuojami ir visi socialiniai mokesčiai. Tai reiškia, jog nurodytas valandinis darbo užmokestis neturėtų būti imamas kaip atskaitos taškas atsakovo pajamoms nustatyti. Neturėtų būti taikomi ir metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2024 metais rodikliai, nes atsakovo darbo grafikas yra ne penkiadienis, o pamaininis po 11 val. ir slankiuoju grafiku. Tie atsakovo darbo sutartyje nurodyti galimi priedai yra už papildomas pamainas pagal įmonės gamybinį būtinumą. Teismas neįvertino fakto, ar atsakovas geba mokėti visą išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį dukrai bei sūnui.

7.4. Teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į atsakovą, t. y. į atsakovo darbo slankųjį grafiką, atsakovo gyvenimo sąlygas, tokios bendravimo tvarkos atsakovo būsimas išlaidas. Nustatyta bendravimo tvarka nepagalvota nei apie patį vaiką, nei apie jam būsimus nepatogumus.

7.5. Atsakovui nesuprantama, kodėl teismas rėmėsi pavyzdžiais iš kitų civilinių bylų, ir prašo išaiškinimo apie tokį procesinio sprendimo priiminėjimo standartą.

7.6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio l dalies 6 punkte nustatyta, kad kituose ginčuose mokamas l00 Eur žyminis mokestis, kurio ieškovė nemokėjo, ir taip tokių išlaidų nepatyrė. Be to, teismas pritaikė ir CPK 82 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog žyminis mokestis dar ir indeksuojamas, atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Atsakovo žiniomis, šis indeksas 2023 m. siekė l01,2. Taip pat pagal CPK 83 straipsnį ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

8. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė V. M. prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti valstybės patirtas išlaidas už antrinę teisinę pagalbą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

8.1. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus ir savo apeliacinį skundą grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovas pirmosios instancijos teisme priešieškinio su savarankiškais reikalavimais nebuvo pateikęs, o savo nesutikimo su ieškiniu argumentus ir prašymus buvo išdėstęs atsiliepime į ieškinį. Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, atsakovas nurodo naujus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos, dėl išlaikymo priteisimo ir dėl santuokoje įgyto automobilio AUDI A6 padalijimo.

8.2. Teismai nagrinėdami civilines bylas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nuo kurios žemesnės instancijos teismai negali nukrypti, todėl teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, išsakydamas savo argumentus dėl santuokos iširimo priežasčių, turėjo teisę remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiškose bylose.

8.3. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo buvo priteistas 274,00 Eur išlaikymas, kuris yra teisingas ir pakankamas, kad būtų patenkinti būtinieji vaiko poreikiai. Savo nepilnamečius vaikus išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Prašydamas priteisti sūnui 150,00 Eur išlaikymą, atsakovas motyvuoja, kad jo pajamos yra per mažos ir kad jis turi dar vieną vaiką, kurio išlaikymui kas mėnesį moka po 450,00 Eur. Atsakovas neatsižvelgia į nepilnamečio sūnaus, kuris turi sveikatos problemų, interesus. Atsakovas yra sveikas, darbingas žmogus, jis nepateikė bylai duomenų, kad dėtų maksimalias pastangas gauti didesnes pajamas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, negali būti pagrindu, kad kitas jo vaikas gautų minimalų, net būtinųjų poreikių nepatenkinantį išlaikymą.

8.4. Atsakovas savo apeliaciniame skunde nurodo naujus reikalavimus dėl bendravimo tvarkos, kurių nebuvo pareiškęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime į ieškinį atsakovas buvo nurodęs, kad prašo nustatyti bendravimo tvarką, kuri labiausiai atitiktų visų proceso šalių interesus, tačiau konkrečios bendravimo tvarkos, pagal kurią norėtų bendrauti su sūnumi, apeliantas nenurodė, nes su sūnumi ir tuo metu, ir dabar bendrauja minimaliai.

8.5. Atsakovui teismas ne kartą siūlė pateikti įrodymus apie transporto priemonės vertę, tačiau šia teise nepasinaudojo ir tik teismui padalijus turtą ir iš atsakovo priteisus ieškovei 500,00 Eur kompensaciją už transporto priemonę, jis kartu su apeliaciniu skundu pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir tvarkos

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – šalių 2023 m. liepos 22 d. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją, atsakovo 2024 m. sausio mėn. atsiskaitymo lapelį, 2021 m. vasario 22 d. pažymą dėl mediacijos atlikimo, taip pat 2024 m. vasario 12 d. automobilio „Audi A6“ vertinimo ataskaitą.

13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovas nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius įrodymus, nenurodė, kodėl naujai teikiamų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti. Juo labiau, kad atsakovo teikiami duomenys apie mediaciją galėjo būti pateikti ir pirmosios instancijos teisme, o dėl įrodymų, galinčių pagrįsti automobilio vertę, pateikimo pirmosios instancijos teismas dar 2023 m. gruodžio 14 d. parengiamojo posėdžio metu (garso įrašas nuo 31 min. 40 sek.) išaiškino atsakovui pareigą teikti jo atsikirtimus dėl automobilio vertės, galinčius pagrįsti įrodymus, teisę nusisamdyti turto vertintoją automobilio vertei nustatyti bei pasekmes, jei atsakovas jokių įrodymų dėl automobilio vertės neteiks, t. y. kad automobilio vertė bus nustatinėjama pagal byloje esančius įrodymus (automobilio pirkimo–pardavimo sutartį). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija atsisako priimti atsakovo teikiamus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

14. Ieškovė pareikštu ieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką ir padalyti santuokoje įgytą transporto priemonę AUDI A6, automobilį priteisiant atsakovui, o jai – 750,00 Eur kompensaciją (bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašomos kompensacijos dydį sumažino iki 500 Eur). Atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieškovės ieškinį prašė nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, kuri labiausiai atitiktų visų proceso šalių interesus, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 150 Eur nuo teismo nutarties paskelbimo dėl santuokos nutraukimo ir nedalyti automobilio „Audi A6“.

15. Atsakovas tiek pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. parengiamojo posėdžio, tiek 2024 m. sausio 23 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas posėdžio metu atsakovui išaiškino teisę reikšti priešieškinį ir prašyti nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką tokią, kokios pageidautų atsakovas, taip pat nurodė, kad šiuo atveju teismas negali palikti nenustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Atsakovas savo bendravimo tvarkos nesiūlė, priešieškinio byloje nereiškė.

16. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl dispozityviose bylose apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-381/2023, 24 punktas).

17. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 43 punktas). Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008; 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 44 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-381/2023).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovas apeliaciniu skundu kelia naujus reikalavimus – patvirtinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, šalių santuokos metu įgytą automobilį AUDI A6 asmeninės nuosavybės teisėmis priteisti atsakovui, taip pat ne tik priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos, bet ir įpareigoti papildomai apmokėti 31,08 Eur už sūnaus gyvybės draudimą bei kaupiamąjį fondą. Šių reikalavimų atsakovas pirmosios instancijos teisme nereiškė ir byloje priešieškinio neteikė. Todėl dėl šių atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų ir juos pagrindžiančių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes šios aplinkybės išeina už bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir, atitinkamai, apeliacinio proceso, ribų.

19. Teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, jog pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį, pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ar motina ir kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (liet. galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl teismų pareigos laikytis sukurtų precedentų

20. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jam nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas rėmėsi pavyzdžiais iš kitų civilinių bylų, ir prašo išaiškinimo apie tokį procesinio sprendimo priiminėjimo standartą.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-315-915/2018, 18 punktas). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi (liet. sprendimo pagrindas), t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tuo tarpu tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2022, 62 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas konkretų tarp šalių kilusį ginčą, gali vadovautis savo paties ar aukštesnės instancijos teismų pateiktais išaiškinimais, susijusiais su bylai aktualios teisės normos dispozicijos aiškinimu, t. y. kiek tai nėra susiję su tos teisės normos pritaikymu konkrečiai situacijai pagal nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-701/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotais išaiškinimais analogiškose ar iš esmės panašiose bylose ir procesinių teisės normų pažeidimo nepadarė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokinės pavardės

23. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, o atsakovas atsiliepime – dėl ieškovės kaltės.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, konstatavęs, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų ir konfliktų atsiradimo neabejotinai prisidėjo tiek ieškovė, tiek ir atsakovas. Abu sutuoktiniai nedėjo pastangų šeimai išsaugoti, iš šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių ir teismo posėdžiuose duotų paaiškinimų matyti akivaizdi tarpusavio pagarbos stoka, o tarp sutuoktinių atsiradus nesutarimų, šie nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, trūko abipusės tolerancijos, abiem sutuoktiniams trūko tarpusavio pagarbos ir supratimo.

25. Atsakovas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad jis nesijaučia kaltu dėl santuokos iširimo ir mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta išimtinai ieškovė. Atsakovas dėl ieškovės kaltės teikė byloje įrodymus ir uždavinėjo klausimus liudytojams, tik nėra pateikęs neištikimybės filmuotos medžiagos, to būtų neįmanoma padaryti esant darbinėje komandiruotėje Švedijoje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

26. Pagal CK 3.60 straipsnio nuostatas sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis); sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (2 dalis); preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienus metus visiškai ja nesirūpina (3 dalis).

27. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

28. Atsakovo teigimu, ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodo aplinkybė, kad pas ieškovę, nesant sutuoktinio ir be atsakovo sutikimo, lankydavosi šalių pažįstamas asmuo, kuris, pasak ieškovės ir liudytojo A. S. parodymų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kartu bendravo kaip ir su A. S. seserimi E. Š.. Vis dėlto, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad šalių bute lankėsi šalių pažįstamas asmuo, nepatvirtina, kad ieškovė buvo neištikima. Nesant byloje kitų įrodymų, pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai pripažino, kad šalių santykiai pašlijo dėl tarpusavio nesutarimų, konfliktų, tarpusavio pagarbos, tolerancijos ir supratimo stokos. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismas ne kartą yra nurodęs, jog nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

29. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija nemato pagrindo klausimą dėl šalių santuokos iširimo kaltės spręsti kitaip nei pirmosios instancijos teismas, todėl daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

30. Atmetus atsakovo apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, atsakovo reikalavimas dėl ieškovės santuokinės pavardės taip pat atmetamas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovas apeliaciniu skundu nepritaria tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui ir prašo priteisti mažesnį išlaikymo dydį (po 150 Eur kiekvieną mėnesį), argumentuodamas, kad priteistas išlaikymo dydis yra dirbtinai iškeltas, ieškovė nepateikė teismui jokių realių prilyginamų išlaidų įrodymų visumos arba gebėjimo teikti pačiai atitinkamai proporcingai reikalaujamo išlaikymo dydžio įrodymus. Be to, teismas netiksliai įvertino jo gaunamą darbo užmokestį ir neįvertino fakto, ar atsakovas geba mokėti visą išlaikymo sumą kiekvieną mėnesį dukrai bei sūnui. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus.

32. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

33. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

34. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

35. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 ir 22 punktai).

36. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį.

37. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

38. Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio mėn. 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių yra 924 Eur

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečiam sūnui reikalingas apie 734 Eur išlaikymas per mėnesį. Vaikas lanko lopšelį-darželį, kuris kainuoja 104,20 Eur per mėnesį, ieškovė nuomojasi butą, kurio nuomos kaina per mėnesį sudaro 250,00 Eur. Pagal pateiktus byloje įrodymus, šalių nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, kurioms spręsti yra reikalingos papildomos išlaidos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė neabejotinai patiria ir visas kitas su vaiko auginimu susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms.

40. Atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei pateiktame apeliaciniame skunde neginčijo kiekvieno šalių nepilnamečio sūnaus poreikio atskirai, neteikė savo apskaičiavimų, galinčių parodyti, kad 734 Eur vaiko išlaikymo suma būtų neprotingai didelė ir nepagrįsta, tik abstrakčiai teigė, kad priteistas išlaikymo dydis yra dirbtinai iškeltas. Teisėjų kolegijai, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytus šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, nekyla esminių abejonių dėl vaiko poreikių. Todėl mano, kad ieškovės nurodyta nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui reikalinga 734 Eur išlaikymo suma yra adekvati.

41. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

42. Kaip minėta, priteistinas išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, šis vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

43. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia, kad jis negali teikti šalių sūnui didesnio išlaikymo nei 150 Eur per mėnesį, nes jo gaunamos pajamos nėra pakankamos jo paties pragyvenimui bei išlaikymo dviem nepilnamečiams vaikams teikimui, iš kurių dukrai pagal teismo procesinį sprendimą teikiamas 450 Eur išlaikymas. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas yra jaunas (33 metų amžiaus), sveikas (byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų), darbingas vyras, todėl turintis visas galimybes užsitikrinti didesnes pajamas tiek savo poreikių patenkinimui, tiek ir nepilnamečių vaikų išlaikymo teikimui, iš jų iš esmės tik minimalaus išlaikymo teikimui šalių nepilnamečiam sūnui. Juo labiau, kad, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-297-828/2023 teismas 2023 m. birželio 20 d. sprendime nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos su komandiruotpinigiais ankstesnėje darbovietėje sudarė apie 2 000 Eur per mėnesį (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 274 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

45. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat kvestionuoja iš jo į valstybės biudžetą priteistas bylinėjimosi išlaidas, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovė realiai šių išlaidų nepatyrė, o pirmosios instancijos teismas neturėjo indeksuoti žyminio mokesčio, nes, pasak atsakovo, vartotojų kainų indeksas 2023 m. siekė l01,2. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovo argumentams.

46. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Vadinasi, nors ieškovė ir buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau tai nereiškia, kad valstybė šioje byloje nepatyrė teisingumo vykdymo išlaidų, būtent dalies kurių išieškojimas į valstybės biudžetą ir numatytas CPK 96 straipsnio 1 dalyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išieškojo iš atsakovo žyminį mokestį, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista.

48. CPK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį Oficialiosios statistikos portale. Aktualios CPK nuostatos dėl žyminio mokesčio įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d., todėl žyminio mokesčio indeksavimas atliekamas, taikant vartotojų kainų indeksą, apskaičiuotą laikotarpiui nuo 2017 m. liepos mėn. iki atitinkamo ketvirčio pradžios. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis).

49. Ieškovė ieškinį pirmosios instancijos teisme pareiškė 2023 m. rugsėjo 19 d. Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2023 m. rugsėjo mėn. indeksas (t. y. 2023 m. III ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudarė 145,8 ir, priešingai nei nurodo atsakovas, buvo didesnis už 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai indeksavo mokėtiną žyminį mokestį.

Dėl procesinės bylos baigties ir kitų apeliacinio skundo argumentų

50. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

51. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

52. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, iš kurios matyti, kad valstybė patyrė 360,42 Eur advokato antrinės teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei, išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas yra atmestas, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. M. 360,42 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų 42 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, priteistas sumas įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Atsisakyti priimti atsakovo M. M. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus.

Teisėjai Raimonda Andrulienė Aurimas Brazdeikis Jolanta Gailevičienė