Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Melienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) U. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., (skolininkė) A. K., (išieškotoja) A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos (U. K. skundą dėl antstolės S. Ž. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė S. Ž., A. K., A. B.. Pareiškėja U. K. (toliau – pareiškėja) 2025 m. balandžio 21 d. skundu prašė: 1) nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto, 2) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją, 3) įpareigoti antstolę S. Ž. sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės S. Ž. po pažeidimo atliktus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškėjos skundas netenkintinas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017).

Pagal CPK 510 straipsnio 3 dalį, jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – SVI) ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys), neviršyti jiems suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Antstolio atlikti vykdymo veiksmai nesilaikant įstatymo nuostatų laikytini ultra vires, t. y. atlikti viršijant savo įgaliojimus, ir yra neteisėti, todėl priimti dokumentai, įforminantys tokius veiksmus, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Kartu CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, inter alia (be kita ko), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliūtis ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jos būtų pašalintos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 19 punktą). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika).

Šiuo atveju pareiškėja 2025 m. balandžio 21 d. skundu reiškė šiuos reikalavimus: 1) nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto, 2) sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki vykdymo procesas bus grąžintas į iki pažeidimo buvusią situaciją, 3) įpareigoti antstolę S. Ž. sugrąžinti vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) į iki pažeidimo buvusią situaciją ir panaikinti antstolės S. Ž. po pažeidimo atliktus veiksmus.

Kadangi Vilniaus Apygardos teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. liepos 7 d. nutartį dalyje dėl pareiškėjos U. K. reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto ir šioje dalyje skundą dėl antstolės veiksmų perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl teismas pasisako tik dėl reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. Ž. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. spalio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkių A. K. ir U. K. išieškotojai A. B..

Pareiškėja skunde nurodė, kad antstolė S. Ž. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbusi antrąsias varžytynes skolininkėms A. K. ir U. K. priklausančios namų valdos, susidedančios iš žemės sklypo, gyvenamojo namo, tvarto ir kiemo statinių, esančios (duomenys neskelbtini), už pradinę turto pardavimo kainą – (duomenys neskelbtini) Eur, varžytynes antstolė paskelbusi, nepaisydama, kad parduodamas turtas yra paskutinis skolininkių gyvenamasis būstas, o išieškotinos sumos likutis (įskaitant prie išieškojimo prisijungusio antstolio A. A. vykdomoje vykdomojoje byloje išieškotinos sumos likutį) neviršijantis 10 MMA.

CPK 663 straipsnio 1dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų, šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos, jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis), teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste, prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPP 663 straipsnio 4 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad antstolė S. Ž. nuo 2012 m. spalio 23 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 17 d. vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 14 348,64 Eur skolos išieškojimą iš skolininkų A. K. ir U. K. išieškotojai A. B.. Antstolės vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2025 m. balandžio 22 d. liko neišieškota 4 635,12 Eur skolos (2025 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 15 punktas).

Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkėms A. K. ir U. K. skyrė 10 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolės S. Ž. 2020 m. birželio 26 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimto reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 11 d. iki antstolės reikalavimo įvykdymo. Skolininkės nevykdė antstolės reikalavimo ir nesuteikė galimybės turto vertintojui apžiūrėti areštuoto turto. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs skolininkių atskiruosius skundus, 2020 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1490-230/2020 Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartį paliko nepakeistą (2025 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 16 punktas).

2023 m. balandžio 7 d. Kauno apygardos teismo vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu antstolis A. A. nuo 2023 m. sausio 4 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 5 000 Eur baudos už antstolės S. Ž. reikalavimo nevykdymą išieškojimą iš skolininkės U. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, iki 2025 m. gegužės 19 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liko neišieškota 3 828,64 Eur baudos. Marijampolės apylinkės teismo vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu antstolė A. L. nuo 2023 m. sausio 9 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 5 000 Eur baudos už antstolės S. Ž. reikalavimo nevykdymą išieškojimą iš skolininkės A. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, iki 2025 m. gegužės 20 d. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) liko neišieškota 2 919,96 Eur baudos (2025 m. gegužės 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 18 punktas).

Antstolė 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme nurodanti, kad jos žinioje esančioje vykdomojoje byloje skolos likutis 5203,48 Eur, antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose – 4143,49 Eur, antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose - 4232,94 Eur, bendras išieškotinos skolos likutis antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. bylose yra 13 579,83 Eur, t. y., skolos suma viršijanti 10 M?? (??K 663 straipsnio 3 dalis).

2025 m. gruodžio 16 d. Antstolio A. A. padėjėjas Z. J. pateikė informaciją, kurioje nurodė, kad antstolės S. Ž. kontora 2025 m. sausio 7 d. elektroniniu paštu informuota, kad U. K. skolos likutis su vykdymo išlaidomis antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose 2025 m. sausio 7 d. buvo 4333,08 Eur. 2025 m. balandžio 23 d. papildomai išieškota 122,28 Eur skolos ir vykdymo išlaidų. Po 2025 m. sausio 7 d. daugiau piniginių lėšų, išskyrus 2025 m. balandžio 23 d. mokėjimą, skolai ar vykdymo išlaidoms nepervesta. Iš nurodyto seka, kad skundo nagrinėjimo metu (2025 m. balandžio 29 d.) antstolio A. A. žinioje esančiose vykdomosiose bylose skolos likutis buvo 4210,80 Eur.

2025 m. gruodžio 16 d. Antstolės A. L. patvarkyme dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad bendras skolos ir vykdymo išlaidų likutis antstolės A. L. žinioje esančiose vykdomosiose bylose 2025 m. balandžio 29 d. buvo 4065,41 Eur.

Atsižvelgiant į nurodytą, bendras išieškotinos skolos likutis antstolių S. Ž., A. L. ir A. A. bylose yra 13479,69 Eur (5203,48 Eur + 4210,80 Eur + 4065,41 Eur). Nors antstolė S. Ž. 2025 m. balandžio 29 d. patvarkyme netiksliai nurodė antstolių A. L. ir A. A. žinioje esančių vykdomųjų bylų skolos likučius, tačiau bendra skolų suma vis tiek viršija 10 M?? (??K 663 straipsnio 3 dalis).

Skolininkė 2025 m. liepos 1 d. gautame atsiliepime teismui nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2025 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-538-894/2025 sumažinęs tiek pareiškėjai, tiek ir skolininkei baudos dydį už antstolės reikalavimų nevykdymą nuo 5 Eur iki 2 Eur, bendra išieškotina suma, kaip nurodoma nutartyje, sudaranti 6383,72 Eur, be to, antstolė paskelbtas varžytynes jau atšaukusi.

Atkreiptinas dėmesys, kad byla nagrinėjama pagal tokias faktines aplinkybes, kokios egzistavo pareiškėjos skundo pateikimo teismui metu, todėl ir antstolės veiksmų teisėtumas tikrinamas pagal tuo metu egzistavusias faktines aplinkybes (šiuo atveju 2025 m. balandžio 29 d. antstolei pareiškėjos 2025 m. balandžio 21 d. skundą perdavus nagrinėti teismui).

Apibendrinant skundu formuluojamą reikalavimą ir jo turinį bei aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog prašomas nutraukti išieškojimas iš paskutinio skolininkių būsto nagrinėjamas CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka ir sietinas su CPK 663 straipsnyje nustatytomis sąlygomis: a) antstolė vykdanti priverstinį išieškojimą iš skolininkių turto dėl sumų, skolininkių nesumokėtų už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, b) antstolė areštavusi skolininkėms priklausantį turtą, c) tai teismas gali nustatyti, atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.

CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalyje taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalies nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, skolininkas turi imtis visų priemonių, kad nenutrūktų vykdomas išieškojimas iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kadangi įstatyme nėra numatyta, kiek laiko turi būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas (lengvata), kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. paaiškėjus, jog darant išskaitas iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas, gali būti vykdomas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-421-357/2019).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde nenurodo jokių objektyvių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų išieškojimo iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto negalimumą. Skunde apsiribojama teiginiu, kad pardavus paskutinį skolininkių gyvenamąjį būstą neigiamų pasekmių patirtų ne tik skolininkės, bet ir kartu gyvenantys jų motina bei pensinio amžiaus tėvas. Paskutinio skolininkių būsto aplinkybę pareiškėja sieja su skolos likučiu, kuris, jos vertinimu, neviršija 10 MMA, tačiau iš esmės dvi skirtingo pobūdžio aplinkybes grindžia vieną kita, nepateikdama nei vienos iš jų patvirtinančių rašytinių įrodymų. Be to, skolos likučio dydis nurodomas subjektyviai, pareiškėjai palankiu būdu, siekiant jį priskirti prie neviršijančio 10 MMA dydžio, nors, kaip konstatuota aukščiau, antstolių vykdomose vykdomosiose bylose nustatytos faktinės aplinkybės – tiek skolos dydžio, tiek paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto klausimu – akivaizdžiai neatitinka pareiškėjos skunde pateiktų teiginių. Taip pat pažymėtina, kad išieškojimas vykdomas ne dėl komunalinių mokesčių, elektros energijos ar kitų paslaugų apmokėjimo įsipareigojimų nevykdymo, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir iš esmės prieštaraujančiu realiai vykdomos vykdomosios bylos faktinei situacijai, dėl ko netenkintinas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja neįrodė ir teismas nenustatė, kad, vykdydama išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė nesilaikė CPK Vykdymo proceso normų reikalavimų ar Sprendimų vykdymo instrukcijos reikalavimų bei pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus, todėl pareiškėjos skundo dėl antstolės veiksmų netenkina (atmeta).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 Eur, šioje byloje susidariusios 96,43 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteisiamos iš pareiškėjos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos U. K. skundo dėl antstolės veiksmų dalyje dėl reikalavimo nutraukti išieškojimą iš paskutinio skolininkių gyvenamojo būsto netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos U. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 96,43 Eur (devyniasdešimt šešių eurų 43 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodu 5662.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.