- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- 2S-421-357/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00461-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Kategorijos
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio buto, suinteresuoti asmenys antstolė R. A., E. R., D. P., A. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pareiškimu prašė nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jos šeima kito gyvenamojo ploto neturi, todėl pardavus butą, ji su nepilnamečiais vaikais atsidurtų gatvėje. Turi keturis nepilnamečius vaikus.
2. Pareiškėja I. S. teismui pateikė paaiškinimą, kuriuo pasižadėjo pradėti mokėti susidariusias skolas. Paaiškinime nurodė, kad turi keturis nepilnamečius vaikus, pasižadėjo mokėti susidariusias skolas, kadangi ieškosi darbo, apmokėti skolas padės vyresnysis sūnus ir sugyventinis (b. l. 33).
3. Antstolis A. B. pateikė informaciją, kad I. S. skolos likutis kreditoriams yra 401,75 Eur ir 610,31 Eur vykdymo išlaidos antstoliui (b. l. 22-27).
4. Antstolė E. R. pateikė informaciją, kad I. S. skolos likutis kreditoriams (UAB „Gelvora“ ir UAB „4finance“) yra 2648,07 Eur ir 516,76 Eur vykdymo išlaidos antstoliui (b. l. 32).
5. Antstolė R. A. pateikė informaciją, kad ji vykdo keturias vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo, iš kurių trys – dėl administracinių baudų išieškojimo (bendra administracinių baudų suma – 519 Eur). Bendra skolų ir vykdymo išlaidų suma – 1753,55 Eur. Pirmoji byla dėl 28 Eur administracinės baudos išieškojimo užvesta 2016-03-15, tačiau iki šiol I. S. skolų visiškai nemokėjo.
6. Antstolė D. P. pateikė informaciją, kad vykdo vieną vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš I. S. UAB „J. I.“ naudai. Bendra skolų ir vykdymo išlaidų suma – 1244,76 Eur. Byla užvesta 2015-10-26, tačiau iki šiol I. S. skolos visiškai nemokėjo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjos pareiškimą.
8. Teismas nurodė, didžioji dalis pareiškėjos skolos atsirado pagal jos prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus bei dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-71/2014 nurodė, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad pareiškėjos skola didžiąja dalimi atsirado iš laisva valia prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, nesusijusių su suvartotais energijos ištekliais, komunalinių ar kitokių paslaugų apmokėjimu, taip pat dėl laikų nesumokėtų baudų už administracinius teisės pažeidimus, ir neatitinka CPK 663 straipsnio 4 dalies nustatytos skolos prigimties, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo šiuo atveju remtis minėta įstatymo nuostata.
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja pareiškime nurodė, kad skolą stengsis grąžinti dalimis iš darbo užmokesčio, kurį gaus įsidarbinusi, tačiau duomenų, jog būtų dėjusi pastangas susirasti darbą nepateikė, užimtumo tarnyboje taip pat neregistruota. Duomenų, kad turėtų sveikatos problemų ir negalėtų dirbti, byloje taip pat nėra. Duomenų, kad būtų dėjusi pastangas mažinti turimus įsiskolinimus iki antstoliams areštuojant turtą, taip pat nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja I. S. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį. Nurodė, kad pareiškėjos šeima kito gyvenamojo ploto neturi, todėl pardavus butą pareiškėja su nepilnamečiais vaikais atsidurtų gatvėje. Pažymėjo, kad šiuo metu yra įsidarbinusi ir bus pajėgi dengti susidariusias skolas.
11. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos pareiškimas nevykdyti išieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto.
14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus – darbo sutarties kopiją. Nors apeliantė aiškiai nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus ir nenurodė tokio prašymo pagrįstumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šis rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima naujus rašytinius įrodymus.
15. Byloje pirmosios instancijos teismo neginčijamai nustatyta, kad antstolė E. R. 2019-02-06 surašė turto arešto aktą – buvo areštuotas butas, adresu (duomenys neskelbtini). 5-3 (vertė 4400 Eur) ir 1/8 pagalbinio ūkio pastato (vertė 100 Eur) (b. l. 7, 9). Antstolė R. A. 2019-01-22 priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie leidimą pardavinėti kito antstolio areštuotą turtą (b. l. 10-12). Antstolė E. R. 2019-02-07 pranešimu informavo I. S. apie galimas skelbti areštuoto turto varžytines ir išaiškina teisę iki varžytinių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją (b. l. 15). Bendra iš I. S. išieškotina suma sudaro 7175,20 Eur.
16. CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto.
17. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, didžioji dalis pareiškėjos skolos atsirado pagal jos prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus bei dėl nesumokėtų baudų už administracinės teisės pažeidimus, o pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014 nurodė, kad sąvoka „kitokias paslaugas“ siejama tik su kitomis galimomis namo (buto) aptarnavimo (komunalinėmis) paslaugomis – proceso teisės normose nustatytos bendrosios taisyklės išimtys negali būti aiškinamos plečiamai. Taigi, pirmosios instancijos teismas išanalizavęs skolos susidarymo aplinkybes, skolos prigimtį skundžiamoje nutartyje teisingai pasisakė dėl CPK 663 straipsnio 4 dalies normos taikymo ir šioje normoje vartojamų sąvokų aiškinimo.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos taikytinos esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-248/2018; ir kt.).
19. Kasacinis teismas taip pat nurodė, jog ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo; esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014; ir kt.).
20. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d nutartimi apeliantė buvo įpareigota pateikti duomenis apie turimą darbą ir gaunamas pajamas. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad jos šeima yra socialiai remtina, t.y. kad savivaldybė šeimai teikia socialinę paramą. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju išieškotojams sukeliamų neigiamų pasekmių reikšmė yra mažesnė, nei neigiamų pasekmių mastas skolininkės socialiai remtinai šeimai. Nukreipus išieškojimą į paskutinį skolininkės gyvenamąjį būstą, tai neatitiktų socialinio aspekto prioritetiškumo.
21. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė duomenis, kad ji nuo 2019 m. balandžio mėn. dirba UAB „Norfos mažmena“. Iš šių duomenų taip pat matyti, kad iš apeliantės darbo užmokesčio buvo pradėtos vykdyti išskaitos pagal vykdomuosius raštus. Iš viso balandžio ir gegužės mėnesiais pagal vykdomuosius raštus iš darbo užmokesčio išieškota 263,30 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentu, kad ji pajėgi dengti susidariusias skolas.
22. Pagal CPK 663 straipsnio 1 dalį pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, – per aštuoniolika mėnesių, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos. Ši CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostata įsigaliojo 2018 m. spalio 1 d. 2018 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII-1460 numatyta, jog CPK 663 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2018 m. spalio 1 d.) nuostatos taikomos ir vykdomosioms byloms, pradėtoms iki 2018 m. spalio 1 d.
23. CPK 663 straipsnio 1 dalis iš esmės yra skirta apsaugoti skolininko interesus, nepažeidžiant kreditoriaus interesų, apibrėžia skolininko ir kreditoriaus interesų balansą, tačiau jos taikymo pagrindimui turi būti pateikti objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Įvertinęs apeliantės įsiskolinimų dydį, pateiktus duomenis apie gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įsiskolinimas galėtų būti sumokėtas per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą 18 mėnesių laikotarpį darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, jog pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, kad pareiškėja atleidžiama nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėja turi imtis visų priemonių, kad nenutrūktų vykdomos išieškojimas iš jos darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kadangi įstatyme nėra numatyta kiek laiko turi būti taikomas CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytas apribojimas (lengvata), kad nebūtu išieškoma iš paskutinio būsto. Pasikeitus aplinkybėms, t. y. paaiškėjus, jog darant išskaitas iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų pajamų sprendimas nebus įvykdytas, gali būti vykdomas išieškojimas iš skolininkei priklausančio būsto.
25. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą dėl apribojimo išieškoti skolas iš paskutinio pareiškėjai priklausančio būsto tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą nutartį. Tačiau bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie pareiškėjos gaunamas pajamas ir konstatavus, kad įsiskolinimas galėtų būti sumokėtas per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą 18 mėnesių laikotarpį, yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad I. S. skolos išieškotojoms vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti išieškomos iš paskutinio jai priklausančio būsto, esančio (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.