Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. (G. J.) ieškinį atsakovei A. Š. (A. S.) bei atsakovės A. Š. (A. S.) priešieškinį ieškovui G. J. (G. J.) dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas G. J. ir atsakovė A. Š. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 10). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys bendrų vaikų neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 21).

Dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovė priešieškiniu prašo santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio – ieškovo kaltės.

24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015; kt.).

25. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

26. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 p.) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 p.), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 31 p.).

27. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 32 p.).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 p.).

29. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 str.).

30. Pažymėtina, jog įvertinus šalių pateiktus argumentus ir įrodymus dėl santuokos iširimo, matyti, kad šalys vienas kito kaltę grindžia iš esmės panašiais argumentais, pavyzdžiui, abu sutuoktiniai vienas kitą kaltina psichologinio ir fizinio smurto naudojimu kito atžvilgiu, nepasiteisinusiais lūkesčiais, susijusiais su santuokos sudarymu, lojalumo pareigos pažeidimu, nepakankamu domėjimusi vienas kito interesais ir poreikiais, atsakovė išimtinę ieškovo kaltę grindžia nesaikingu alkoholio vartojimu, taip pat aplinkybe, jog ieškovas užkirto jai kelią gauti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei dėjo pastangas, kad atsakovė apskritai nebegalėtų gyventi Lietuvoje. Taigi, abi šalys viena kitą kaltina netinkamu elgesiu vienas kito atžvilgiu.

31. Pažymėtina, jog iš byloje pateiktų įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų) negalima padaryti pagrįstos išvados, jog šalys iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo vienas kito atžvilgiu smurtavo (psichologiškai ir (ar) fiziškai), kadangi byloje pateikti policijos 2017 m. gegužės 2 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimai, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vis dėl to, minėti įrodymai (policijos nutarimai) patvirtina aplinkybę, jog šalių santykiai iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo buvo pakankamai konfliktiški. Taip pat byloje nėra pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad šalių santuoka iširo būtent dėl ieškovo nesaikingo alkoholio vartojimo. Vis dėl to, iš byloje esančių rašytinių įrodymų, o taip pat ir šalių žodinių paaiškinimų matyti, jog būtent ieškovas pirmas prarado suinteresuotumą santuokos išsaugojimu, todėl ir inicijavo santuokos nutraukimo procesą. Tuo pačiu iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė viso proceso metu nerodė suinteresuotumo nutraukti santuoką, tačiau atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji dėjo realias pastangas išsaugoti šeimą ir santuoką.

32. Byloje nustatyta, kad ieškovas pirmą kartą pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką 2018 m. rugsėjo mėnesį, atsakovė šios aplinkybės nenuginčijo, o į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2019 m. sausio 22 d. Be to, iš esmės 2018 m. spalio mėnesį atsakovei tapo žinoma apie ieškovo ketinimų nutraukti santuoką rimtumą, kai ieškovas atsisakė tarpininkauti atsakovei gaunant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, o 2018 m. lapkričio mėnesį ieškovo advokato sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekto pateikimas atsakovei tik dar kartą patvirtino ieškovo ketinimų realumą. Vis dėl to, atsakovė nepateikė iš esmės jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ji sužinojusi apie tokius ieškovo ketinimus ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekiant išsaugoti šeimą ir santuoką arba būtų pati kreipusi į teismą dėl santuokos nutraukimo būtent dėl tokių ieškovo veiksmų.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovo elgesys, kuomet jis dar iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme nepadėjo atsakovei, kaip savo sutuoktinei, gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ko pasekmėje atsakovė prarado teisę į valstybinį sveikatos draudimą, t. y. tuo metu, kai šalys gyveno santuokoje, atsisakė prisidėti prie šio atsakovės poreikio patenkinimo, šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip ieškovo, kaip sutuoktinio, lojalumo pareigos kito sutuoktinio atžvilgiu pažeidimas. Kita vertus, nesant byloje įrodymų, jog atsakovė bandė aiškintis, kokios aplinkybės nulėmė ieškovo norą nutraukti santuoką bei dėjo pastangas išsaugoti šeimą, darytina išvada, jog atsakovė taip pat yra pažeidusi savo kaip sutuoktinės pareigas, t. y. laiku nepastebėjo ir nesprendė arba ignoravo santuokoje kylusias problemas. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu vienas iš sutuoktinių santuokoje jaučiasi blogai, kitas sutuoktinis negali lengvabūdiškai tikėtis, kad tokia sutuoktinio būsena praeis savaime. Taigi, darytina išvada, jog atsakovė, kaip sutuoktinė, buvo nepakankamai atidi kito sutuoktinio atžvilgiu bei nepakankamai dėjo pastangas, siekiant šeimos ir santuokos išsaugojimo. Paminėtina ir tai, jog byloje nenuginčyta aplinkybė, jog dar 2018 m. pavasarį pati atsakovė buvo pasiūliusi ieškovui nutraukti šalių santuoką.

34. Apibendrindamas šio sprendimo 30–33 punktuose nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad šalių santuokos iširimo priežastis nulėmė ne konkretūs ir išimtinai ieškovo veiksmai, pavyzdžiui, atsisakant padėti atsakovei gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kas, kaip minėta, laikytina lojalumo pareigos pažeidimas, arba kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, o iš esmės abiejų sutuoktinių neveikimas siekiant išsaugoti santuoką dėl pilnai neišsipildžiusių lūkesčių, turėtų sudarant santuoką, taip pat sutuoktinių skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, šeimines vertybes, tarpusavio teises ir pareigas. Teismo vertinimu faktiškai šalių santuoka iširo dar iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, kuomet ieškovas pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką. Tai reiškia, jog teismas nagrinėjamu atveju nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo elgesio pradedant nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio ir santuokos iširimo fakto, o veikiau atvirkščiai, sprendžia, kad būtent pats santuokos iširimo faktas nulėmė tokį ieškovo elgesį. Taip pat santuokos iširimo priežastis negalėjo nulemti ieškovo 2020 m. kovo 18 d. panaudotas smurtas atsakovės atžvilgiu, kadangi tai įvyko praėjus metams nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo. Taigi, byloje nėra pateikta pakankamų įrodymų, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas išimtinai vienas sutuoktinis.

35. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą (byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir išsakytus argumentus, taip pat liudytojų parodymus) bei jų tarpusavio ryšį, vadovaudamasis šio sprendimo 26–28 punktuose nurodyta kasacinio teismo suformuota teismų praktika, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju šalių santuoka iširo dėl sutuoktinių skirtingo požiūrio į santuokinį gyvenimą, šeimines vertybes, tarpusavio teises ir pareigas, taip pat abi šalys nedėjo pakankamų pastangų, siekdami išsaugoti šeimą.

36. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė savo pareigas, nepakankamai atsakingai žiūrėjo į šeimą, nepakankamai dėmesio skyrė vienas kitam ir santykių išsaugojimui, reikiamu metu nesugebėjo rasti sprendimo, todėl konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Minėta, kad CK 3.61 straipsnio taikymui neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Teismas sprendžia, jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad sutuoktiniai pradės gyventi visavertį santuokinį gyvenimą bei bendrai tvarkyti ūkį, todėl šeimos išsaugoti nebeįmanoma (CPK 384 str. 6 d.).

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkintinas visiškai, o atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.).

Dėl neturtinės žalos priteisimo

39. Pažymėtina, kad iš atsakovės į bylą pateiktų medicininių dokumentų (2019 m. kovo 18 d.) matyti, jog atsakovė pati gydytojui yra nurodžiusi, jog skausmas juosmenyje pas atsakovę atsirado prieš kelis metus iki apsilankymo pas gydytoją (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 151). Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovės sveikatos problemos prasidėjo už ilgo iki 2018 m. rudens įvykių. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovės sveikatos būklės pablogėjimas laiko prasme yra glaudžiai susijęs su 2018 m. rudens įvykiais, kuomet ieškovas pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką, be to, atsisakė atsakovei tarpininkauti gaunant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, iš ko išplaukia, jog ieškovo veiksmai galėjo įtakoti atsakovės sveikatos sutrikimų paūmėjimą. Vis dėl to, byloje nėra pakankamų įrodymų padaryti pagrįstą išvadą, jog jeigu ne ieškovo veiksmai, atsakovės sveikata nebūtų pablogėjusi dėl kitų (objektyvių) priežasčių. Minėtos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų ir atsakovės sveikatos sutrikimų. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka pripažinta iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 3.70 straipsnio 2 dalies, tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti atsakovės priešieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

41. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovui G. J. paliekama jo pavardė – J., o atsakovei A. Š. paliekama pavardė – S. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

42. Šalys viena iš kitos išlaikymo neprašo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

43. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str., 3.62 str. 3 d.). Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymu arba pagal sutartį (CK 3.87 str.). Pažymėtina, kad pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jo vardu. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe. Vadovaujantis CK 3.127 straipsnio 3 dalimi, turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 str. 1 d.).

44. Pažymėtina, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011; 2018 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-611/2018).

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise 2015 m. balandžio 14 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3648 pagrindu priklauso 1/714 dalis 1,7143 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 47,27 kv. m bendro ploto butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 13–27). Taip pat ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 28). Minėtas turtas ieškovo įgytas iki santuokos su atsakove sudarymo, ginčo tarp šalių dėl minėto turto teisinio režimo nėra, todėl minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nėra dalinamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių neturi (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11, 29). Bylos duomenimis ir iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kito registruotino kilnojamojo turto. Tarp šalių ginčo šioje dalyje byloje nėra.

46. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys gyvendamos santuokoje įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: lovą už 690,00 Eur; miegamojo sienines lempas (2 vnt.) už 72,20 Eur; sofą už 880,00 Eur; indaplovę už 320,00 Eur; gartraukį už 73,00 Eur; orkaitę už 205,00 Eur; kaitlentę už 129,00 Eur; blenderį už 106,25 Eur; svetainės lempą už – 130,00 Eur; virtuvės lempą už 31,00 Eur; koridoriaus lempas (2 vnt.) už 26,00 Eur; vonios lempą už 55,00 Eur; miegamojo šviestuvą už 70,21 Eur; darbo kambario šviestuvą už 17,97 Eur; vonios veidrodį su lentyna už 26,00 Eur; svetainės užuolaidas už 150,00 Eur; miegamojo užuolaidas už 30,00 Eur; kilimėlius (3 vnt.) už 12,00 Eur; kilimėlius (2 vnt.) už 12,00 Eur; puodus už 60,00 Eur; keptuves (2 vnt.) už 65,00 Eur; čiužinį už 435,00 Eur; virtuvės baldus už 1 830,00 Eur; rašomąjį stalą už 150,00 Eur; koridoriaus spintą už 370,00 Eur; miegamojo spintą už 1 200,00 Eur; pietų kėdes (4 vnt.) už 300,00 Eur; pietų stalą už 390,00 Eur; darbo kambario spintą už 1 800,00 Eur; svetainės spinteles (2 vnt.) už 52,00 Eur; televizorių už 874,00 Eur; šaldytuvą už 364,00 Eur; skalbimo mašiną už 339,00 Eur; mikrobangų krosnelę už 50,00 Eur; dulkių siurblį už 54,00 Eur; lygintuvą už 45,00 Eur; arbatinuką už 12,00 Eur; sumuštinių keptuvę už 26,00 Eur; vonios lentynėles (2 vnt.) už 19,80 Eur; vonios lempą už 40,00 Eur; darbo kambario užuolaidas už 255,00 Eur; svetainės karnizus už 15,00 Eur; virtuvės karnizus už 12,00 Eur; miegamojo karnizus už 12,00 Eur; darbo kambario karnizus už 15,00 Eur; sofos užtiesalą už 17,00 Eur; lėkštes už 15,00 Eur; puodelius už 25,00 Eur; peilius už 40,00 Eur; plakiklį už 106,00 Eur. Pažymėtina, kad ginčo, jog šiame punkte nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įgyti šalių santuokos metu, taip pat dėl šių daiktų įgijimo vertės, iš esmės nėra. Taip pat tarp šalių nėra ginčo, jog kilnojamųjų daiktų sąraše nurodyti daiktai blenderis ir plakiklis yra tas pats daiktas, kuris per klaidą buvo nurodytas du kartus, todėl laikytina, kad šalys įgijo tik vieną blenderį (plakiklį). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog byloje įrodyta, kad visi minėti daiktai įgyti šalių santuokoje ir yra išlikę iki santuokos pabaigos. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl atitinkamų daiktų įgijimo aplinkybių bei jų teisinio režimo, taip pat dėl šių daiktų rinkos vertės santuokos pabaigoje nustatymo ir jų padalijimo būdo.

48. Šalys aplinkybes, susijusias su santuokoje įgytų kilnojamųjų daiktų įsigijimu, taip pat jų teisiniu režimu, grindžia išlikusiais jų įsigijimo kvitais, čekiais ir sąskaitomis (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 45–69; 3 t., b. l. 22, 24, 28), šių daiktų fotonuotraukomis (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 164, 166-169, 172, 174-177, 183, 185, 187-193; 3 t., b. l. 23, 170), savo paaiškinimais ir liudytojų parodymais.

49. Pažymėtina, jog iš byloje esančių įrodymų visumos teismas negali padaryti vienareikšmiškos išvados, jog konkretūs kilnojamieji daiktai buvo įsigyti už vieno ar kito sutuoktinio asmenines lėšas. Tačiau atsižvelgdamas į ginčo ribas, civiliniame procese galiojantį šalių dispozityvumo principą (CPK 13 str.), į tai, jog ieškovas iš esmės pripažino, jog tam tikrus daiktus pirko atsakovė, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas daro išvada, jog labiau tikėtina, kad kilnojamieji daiktai: lova; sofa; indaplovė; gartraukis; orkaitė; blenderis (maišytuvas); miegamojo sieninės lempos (2 vnt.); svetainės lempa; virtuvės lempa; miegamojo šviestuvas; darbo kambario šviestuvas; vonios veidrodis su lentyna; kaitlentė; svetainės užuolaidos; miegamojo užuolaidos; kilimėliai (viso 5 vnt.); puodai ir keptuvės (2 vnt.), buvo įgyti iš atsakovės lėšų. Pažymėtina, jog iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė daugumos minėtų daiktų pirkimo metu nedirbo, taigi, neturėjo pajamų šaltinio. Tačiau iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, prieš persikeldama į Lietuvą, turėjo santaupų (el. b. apyrašo 3 t., b. l. 20), kurios pripažintinos atsakovės asmenine nuosavybe. Pripažinus, jog aukščiau išvardintus daiktus pirko atsakovė iš savo lėšų, nenustačius, jog atsakovė daiktų įsigijimo metu buvo gavusi pajamų, kurios būtų pripažintinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, laikytina, kad atsakovė daiktus pirko iš savo santaupų, kurios buvo atsakovės asmeninė nuosavybe. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiame punkte išvardinti daiktai pripažintini atsakovės asmenine nuosavybe. Ieškovas, kaip minėta, šių aplinkybių nenuginčijo, taip pat neįrodė, jog sofos įsigijimui panaudojo jam asmenines nuosavybes teise priklausančias lėšas, t. y. 220,00 Eur.

50. Tuo pačiu įvertinęs byloje pateiktus kilnojamųjų daiktų įgijimo ir (ar) mokėjimo už juos dokumentus (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 56–69), kuriuose kaip mokėtoja ar pirkėja nurodoma ieškovo motina S. J., taip pat ieškovo paaiškinimus ir liudytojos S. J. parodymus, teismas sprendžia, jog labiau tikėtina, kad kilnojamieji daiktai: koridoriaus spinta už 370,00 Eur; miegamojo spinta už 1 200,00 Eur; pietų stalas už 390,00 Eur; kėdės (4 vnt.) už 300,00 Eur; rašomasis stalas už 150,00 Eur; darbo kambario spintos už 1 800,00 Eur; darbo kambario užuolaidos už 255,00 Eur; taip pat virtuvės baldai už 1 830,00 Eur, buvo įgyti už ieškovo motinos S. J. asmenines lėšas. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas jos ranka surašytas sąrašas apie jos ir ieškovo panaudotas lėšas įsigyjant kilnojamąjį turtą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 21, 28) nepaneigia byloje pateiktų didesnę įrodomąją galią turinčių įrodymų, t. y. mokėjimo dokumentų ir sąskaitų, kuriuose mokėtoja (pirkėja) nurodyta S. J. (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 56–69), kadangi šie dokumentai surašyti su šalimis nesusijusių asmenų. Kita vertus, pati atsakovė jos pateiktą įrodymą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 21, 28) pripažįsta tik iš dalies, ginčydama įrašą, jog ieškovas panaudojo 200,00 Eur sofos pirkimui. Be to, su minėtu įrodymu nesutinka ir ieškovas. Atsižvelgiant į tai, vienos bylos baigtimi suinteresuotos šalies ranka surašytas dokumentas, kai yra tarp šalių ginčas dėl šio įrodymo turinio teisingumo, negali būti pripažintas patikimu įrodymu objektyvumo požiūriu. Taip pat nepripažintinas pagrįstu atsakovės argumentas, jog S. J. negalėjo 2015 m. turėti tiek lėšų (6 295,00 Eur), kad nupirkti minėtus daiktus ir padovanoti ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje neginčyta aplinkybė, jog ieškovo tėvai padėjo ieškovui įsigyti ginčo butą, t. y. padovanojo tam tikrą dalį lėšų ginčo buto įsigijimui. Kita vertus, nepaisant S. J. nedidelių pajamų, ieškovo motina minėtą sumą galėjo būti sukaupusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovė nenuginčijo aplinkybės, jog S. J. turėjo faktines materialines galimybes sumokėti už minėtus daiktus. Taigi, bylos duomenimis, S. J., sumokėjusi už minėtus daiktus, juos padovanojo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui apstatyti, todėl nesant byloje duomenų, jog S. J. šiuos daiktus padovanojo šalims jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, šie daiktai pripažintini ieškovo asmenine nuosavybe. Remiantis išdėstytu, šiame sprendimo punkte nurodyti kilnojamieji daiktai į dalintino turto balansą neįtrauktini ir tarp sutuoktinių nedalintini.

51. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad ji neturi kito gyvenamojo būsto, taip pat tai, jog tam tikrus jai asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, dėl jų integralumo ir gabaritų, pasiėmus jie gali prarasti tam tikras funkcines bei naudingąsias savybes, taip pat ir vertę, prašo šiuos daiktus, o būtent: lovą už 690,00 Eur; indaplovę už 320,00 Eur; gartraukį už 73,00 Eur; orkaitę už 205,00 Eur; kaitlentę už 129,00 Eur, palikti ieškovui, o jai priteisti šių daiktų vertę atitinkančią kompensaciją. Įvertinęs ieškovės ir jos atstovės argumentus, teismas sprendžia, jog šis atsakovės reikalavimas yra pagrįstas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, todėl tenkintinas. Pažymėtina, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokoje įgyto turto rinkos vertės santuokos pabaigoje. Atsakovė turto rinkos vertę skaičiuoja pagal jų įsigijimo vertę, o ieškovas nurodo, jog turto rinkos vertė santuokos pabaigoje turėtų būti skaičiuojama pritaikius turto nusidėvėjimo koeficientą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena iš šalių neteikė byloje įrodymų, pagrindžiančių santuokos pabaigoje dalintino turto rinkos vertę. Kita vertus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovo nurodomas turto rinkos vertės santuokos pabaigoje nustatymo metodas yra teisingesnis, kadangi kilnojamieji daiktai jų naudojimo metu natūraliai nusidėvi, todėl ir jų vertė atitinkamai mažėja. Paminėtina ir tai, jog visi šiame punkte nurodyti daiktai buvo įgyti 2015 m. pabaigoje, t. y. daugiau nei prieš 6 metus.

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Vadinasi, CK 3.119 straipsnio nuostata dėl dalijamo turto rinkos kainų, galiojančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, laiko prasme gali būti siejama su paminėtomis aplinkybėmis, t. y. su civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo ar tik dėl turto padalijimo iškėlimu; teismas turėtų atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalys turi teisę teikti į bylą jų nurodomą turto vertę pagrindžiančius įrodymus, o teismas turi teisę, esant poreikiui, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 30 punktas). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso nuo konkretaus turto rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019, 72 punktas).

53. Minėta, jog tiek ieškovas, prašydamas taikyti 70 proc. arba 100 proc. nusidėvėjimo koeficientą, tiek atsakovė, prašydama turto vertę skaičiuoti pagal jo įsigijimo vertę, iš esmės nepateikė jokių įrodymų jų nurodomai turto vertei pagrįsti. Vadovaudamasis šio sprendimo 51 punkte padarytomis išvadomis, teisingumo protingumo ir sąžiningumo principai, taip pat šio sprendimo 52 punkte kasacinio teismo suformuota teismų praktika, teismas sprendžia, jog apskaičiuojant atsakovei išmokėtiną kompensaciją už ieškovui paliekamus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, yra pagrindas taikyti daiktų nusidėvėjimo koeficientą: lovai 50 proc. nusidėvėjimo koeficientą, o elektros prekėms – indaplovei, gartraukiui, orkaitei ir kaitlentei 70 proc. nusidėvėjimo koeficientą. Remdamasis išdėstytu, teismas priteisia ieškovui asmeninėn nuosavybėn atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: lovą, kurios vertė santuokos pabaigoje sudaro 345,00 Eur (690,00 Eur - 50 proc.); indaplovę, kurios vertė 96,00 Eur (320,00 Eur - 70 proc.); gartraukį, kurio vertė 21,90 Eur (73,00 Eur - 70 proc.); orkaitę, kurios vertė 61,50 Eur (205,00 Eur - 70 proc.); kaitlentę, kurios vertė 38,70 Eur (129,00 Eur - 70 proc.), o atsakovei atitinkamai priteisia iš ieškovo 563,10 Eur (345,00 + 96,00 + 21,90 + 61,50 + 38,70) dydžio kompensaciją. Likę šio sprendimo 49 punkte nurodyti atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji daiktai paliktini atsakovei ir tarp sutuoktinių nedalintini.

54. Vadovaudamasis šio sprendimo 49–50 punktuose nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad šalys santuokos metu iš bendrų lėšų įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: koridoriaus lempas (2 vnt.) už 26,00 Eur; vonios lempą už 55,00 Eur; čiužinį už 435,00 Eur; svetainės spinteles (2 vnt.) už 52,00 Eur; televizorių už 874,00 Eur; šaldytuvą už 364,00 Eur; skalbimo mašiną už 339,00 Eur; mikrobangų krosnelę už 50,00 Eur; dulkių siurblį už 54,00 Eur; lygintuvą už 45,00 Eur; arbatinuką už 12,00 Eur; sumuštinių keptuvę už 26,00 Eur; vonios lentynėles (2 vnt.) už 19,80 Eur; vonios lempą už 40,00 Eur; svetainės karnizus už 15,00 Eur; virtuvės karnizus už 12,00 Eur; miegamojo karnizus už 12,00 Eur; darbo kambario karnizus už 15,00 Eur; sofos užtiesalą už 17,00 Eur; lėkštes už 15,00 Eur; puodelius už 25,00 Eur; peilius už 40,00 Eur, viso už bendrą 2 542,80 Eur sumą, todėl šie daiktai pripažintini šalių bendrąja jungtines sutuoktinių nuosavybe.

55. Atsakovė prašo visus šio sprendimo 54 punkte nurodytus daiktus priteisti ieškovui, o atsakovei priteisti kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį, lygią pusei turto vertės. Atsakovė prašo dalintino turto rinkos vertę skaičiuoti pagal jo įsigijimo vertes, o ieškovas prašo, nustatant turto rinkos vertę, taikyti turto nusidėvėjimo koeficientą, kuris ieškovo skaičiavimu sudaro nuo 70 proc. iki 100 proc. Paminėtina, jog šio sprendimo 54 punkte nurodytų daiktų rinkos vertę pagrindžiančių įrodymų byloje nei viena iš šalių taip pat nepateikė. Paminėtina ir tai, jog visi minėti daiktai įgyti laikotarpiu nuo 2015 m. pabaigos iki 2017 m. pabaigos, t. y. prieš 4–6 metus. Vadovaudamasis šio sprendimo 51 punkte padarytas teismo išvadas, teismas analogiškai sprendžia, jog ieškovo nurodomas turto rinkos vertės santuokos pabaigoje nustatymo metodas yra teisingesnis, kadangi, kaip minėta, kilnojamieji daiktai jų naudojimo metu natūraliai nusidėvi, todėl ir jų vertė atitinkamai mažėja. Tuo pačiu atsižvelgdamas į tai, jog šio sprendimo 54 punkte nurodyti daiktai neprarasdami savo funkcinių savybių ir naudingumo nusidėvi skirtingai, teismas sprendžia, kad santuokos nutraukimo metu šių daiktų rinkos vertė sudaro ne daugiau nei 50 proc. nuo jų įsigijimo kainos, t. y. 1 271,40 Eur (2 542,80 - 50 proc.). Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovės nurodytus argumentus, kad ji neturi kito gyvenamojo būsto ir jai nebus kur laikyti minėtų daiktų, taip pat į tai, kai kurie daiktai, pavyzdžiui, karnizai, šviestuvai, lentynėlės ir pan., juos demontavus gali prarasti savo funkcines ir naudingąsias savybes, taigi ir vertę, teismas sprendžia, kad teisingiau bus santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: koridoriaus lempas (2 vnt.); vonios lempą; čiužinį; svetainės spinteles (2 vnt.); televizorių; šaldytuvą; skalbimo mašiną; mikrobangų krosnelę; dulkių siurblį; lygintuvą; arbatinuką; sumuštinių keptuvę; vonios lentynėles (2 vnt.); vonios lempą; svetainės karnizus; virtuvės karnizus; miegamojo karnizus; darbo kambario karnizus; sofos užtiesalą; lėkštes; puodelius; peilius, priteisti ieškovui asmeninėn nuosavybėn. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Pagal CK 3.117 straipsnio 3 dalį, jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui priteisto kilnojamojo turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, atsakovei iš ieškovo priteistina 635,70 Eur (1 271,40 / 2) dydžio piniginė kompensacija (CK 3.117 str. 3 d.). Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 1 198,80 Eur (563,10 + 635,70) dydžio piniginė kompensacija.

57. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) pripažįstami asmenine sutuoktinių nuosavybe, todėl nėra dalinami. Įvertinus tai, jog, viena vertus, ieškovas neįrodė, kad atsakovė iš bendrų lėšų yra įgijusi darbo įrankius savo profesinei veiklai, kita vertus, jeigu tokie įrankiai ir buvo įgyti, jie pripažintini atsakovės asmenine nuosavybe, ieškovo reikalavimas šioje dalyje dėl kompensacijos jam priteisimo už atsakovei liekančius darbo įrankius, pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Dėl kompensacijos už turto sumažinimą priteisimo

58. Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pagal CK 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. CK 3.115 straipsnio 1–2 dalys numato, jog jeigu iš bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą

59. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2015 m. balandžio 2 d., t. y. iki santuokos sudarymo, sudarė su AB SEB banku Kredito sutartį Nr. 15A1518210943-38, kurios pagrindu pasiskolino iš banko 20 000,00 Eur sumą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir kurios pagrindu bankui minėtas butas buvo įkeistas (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 26, 32–43). Byloje pateikta AB SEB banko 2019 m. kovo 1 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 2 d. iki 2019 m. kovo 1 d. vykdydamas minėtą Kredito sutartį ieškovas sumokėjo bankui 5 810,83 Eur kreditui padengti, 1 158,46 Eur palūkanų ir 0,52 Eur delspinigių, viso 6 969,81 Eur (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 6). Taip pat iš byloje pateikto ieškovo sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašo nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), t. y. nuo santuokos sudarymo, iki 2019 m. sausio 22 d., t. y. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, vykdydamas minėtą Kredito sutartį sumokėjo bankui viso 6 556,87 Eur kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 34–43). Pažymėtina, jog ieškovas byloje nepateikė įrodymų, kad minėtos įmokos šalims gyvenant santuokoje buvo mokamos iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų (CPK 178 str.).

60. Atsakovės skaičiavimu ieškovas santuokos metu dengdamas būsto paskolą bankui sumokėjo iš bendrų lėšų 6 540,96 Eur sumą, todėl atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo ½ dalį kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais dydžio, t. y. 3 270,48 Eur (6 540,96 / 2), kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo, iš bendrų lėšų įvykdžius ieškovo asmeninę prievolę (CK 3.98 str. 3 d., 3.115 str. 2 d.).

61. Pažymėtina, kad ieškovas mokėdamas iš bendrų lėšų kredito įmokas bankui, kurių pagrindu dengė įsiskolinimą už asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, tenkino išimtinai savo poreikius ir tokiu būdu bendromis lėšomis didino savo asmeninę nuosavybę, todėl ieškovui kyla pareiga kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą atsakovei.

62. CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti.

63. Atsižvelgdamas į tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. sausio 22 d., t. y. šalims gyvenant santuokoje ir galiojant turto bendrumo prezumpcijai, ieškovas bankui sumokėjo bendrą 6 556,87 Eur kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais sumą, vadovaudamasis šio sprendimo 43, 58 ir 62 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad yra pagrindas peržengti priešieškinio ribas minėtoje dalyje ir priteisti atsakovei iš ieškovo 3 278,43 Eur (6 556,87 / 2), t. y. ½ dalies dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

64. Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo ½ dalį ieškovo santuokos metu sumokėtų draudimo įmokų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir buto būsto draudimą, t. y. 257,00 Eur (513,00 / 2) dydžio kompensaciją.

65. Bylos duomenimis, ieškovas 2016–2018 m. laikotarpiu už jam priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą sumokėjo viso 381,90 Eur sumą, o už buto draudimą sumokėjo bendrą 131,16 Eur sumą, t. y. viso 513,06 Eur sumą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 138–142).

66. Pažymėtina, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymo sąlyga yra privaloma naudojamoms transporto priemonėms, t. y. nepriklauso nuo transporto priemonių savininkų valios. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalims gyvenant santuokoje ieškovas jam priklausančią transporto priemonę naudojo išimtinai jo poreikiams. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog išlaidos, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymu, buvo patirtos šeimos poreikiams tenkinti, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog šiomis išlaidomis buvo sumažintas sutuoktinių bendras turtas. Be to, teismo vertinimu, santuokos metu buto draudimui patirtos išlaidos atitiko šeimos interesus, kadangi tokiu būdu buvo apdraustas ne tik ieškovui priklausantis turtas, tačiau taip pat ir šeimos gyvenamoji vieta, todėl tiek minėtu pagrindu, tiek ir dėl tokių išlaidų (131,16 Eur) mažareikšmiškumo, taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog šiomis išlaidomis buvo sumažintas sutuoktinių bendras turtas. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

67. Atsakovė taip pat prašo priteisti jai iš ieškovo 444,50 Eur dydžio kompensaciją, t. y. ½ dalį ieškovo santuokos metu sumokėtų baudų už administracinius nusižengimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2017 m. spalio 19 d., t. y. santuokos metu, ieškovas už padarytus administracinius nusižengimus į valstybės biudžetą sumokėjo bendrą 889,00 Eur baudų sumą (el. b. apyrašo 4 t., b. l. 180–182). Atsižvelgiant į tai, kad minėtos baudos buvo sumokėtos santuokos metu, t. y. preziumuojant, kad iš bendrų lėšų ir ieškovui šios prezumpcijos nenuginčijus, baudos buvo sumokėtos už ieškovo padarytus teisės pažeidimu, laikytina, kad tokiu buvo sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl vadovaujantis šio sprendimo 43 ir 58 punktuose nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalies dydžio ieškovo santuokos metu sumokėtų baudų piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 444,50 Eur (889,00 / 2).

68. Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 3 722,93 Eur (3 278,43 + 444,50) dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d., 3.115 str. 1–2 d.).

Dėl kompensacijos už vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą

70. Byloje pateikta 2015 m. gegužės 24 d. rangos darbų bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei apmokėjimo už šiuos darbus etapais sąmata, kurią pasirašė ieškovas ir rangovas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 44). Minėtoje sąmatoje yra numatyta atlikti darbus už bendrą 4 812,00 Eur sumą, taip pat nurodyta, jog ieškovas rangovui nenustatytu laiku sumokėjo 4 150,00 Eur sumą. Iš minėtos sąmatos taip pat matyti, jog pagal ją turėjo būti atlikti dažymo bei durų montavimo darbai. Ieškovas taip pat pateikė buto pirkimo-pardavimo sutarties priedą Nr. 3, kuriame nurodoma, jog butas parduodamas su tinku ištinkuotomis sienomis (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 88). Byloje taip pat pateikta UAB „Mažeikių Varduva“ 2015 m. liepos 29 d. išrašyta išankstinio mokėjimo sąskaita Nr. 29-3 už perkamus dažus ir pigmentus bendrai 306,86 Eur sumai (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 85–86). Atkreiptinas dėmesys, jog minėtoje sąskaitoje pirkėjas nėra nurodytas. Ieškovas taip pat į bylą pateikė 2015 m. kovo 25 d. preliminarią ieškovui priklausančio buto remonto darbų sąmatą, parengtą M. V., kurioje nurodoma preliminari bendra numatomų darbų kaina – 5 223,12 Eur (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 175). Minėtoje sąmatoje bendra buto sienų gruntavimo, glaistymo ir dažymo darbų kaina įvertinta 1 454,03 Eur. Atsakovė ieškovui priklausančio buto viduje įmontuotų durų vertę grindžia panašaus pobūdžio durų kainomis, paskelbtomis interneto svetainėje www.geriausiosdurys.lt (el. b. apyrašo 8 t., b. l. 8–22). Bylos duomenimis, ginčo bute sumontuotos 3 vidaus durys.

71. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių žodinių paaiškinimų nėra įmanoma nustatyti tikslaus ieškovui priklausančio buto remonto darbų atlikimo laiko, atliktų remonto darbų vertės, taip pat atsiskaitymo už šiuos remonto darbus laiko. Pažymėtina, kad liudytojas A. L., kuris iš jo žodžių montavo ieškovo bute signalizaciją, taip pat negalėjo tiksliai nurodyti, kada tiksliai ieškovo bute buvo nudažytos sienos ir įmontuotos durys. Nors liudytoja S. J. teisme parodė, jog visi buto remonto darbai, tame tarpe ir sienų dažymo bei durų įmontavimo darbai, buvo atlikti iki šalių santuokos sudarymo, tačiau įvertinus liudytojos artimą giminystės ryšį su ieškovu (liudytoja yra ieškovo motina), taip pat įvertinus susiklosčiusius liudytojos santykius su atsakove, tarp jų vyksta ginčas dėl administracinio nusižengimo padarymo, laikytina, kad liudytoja gali būti suinteresuota duoti atsakovei nenaudingus parodymus, todėl šios liudytojos parodymai dėl šio aspekto vertintini kritiškai ir teismas jais nesivadovauja. Liudytoja J. K. (Y. K.) duodama parodymus nurodė, jog ji lankėsi ieškovo bute dar iki šalių santuokos sudarymo ir tuo metu ieškovo buto sienos dar nebuvo nudažytos, taip pat nebuvo sumontuotos durys.

72. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, vadovaudamasis šio sprendimo 29 punkte nurodytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ieškovui priklausančio buto sienų dažymo darbai, taip pat vidaus durys buvo įsigytos ir sumontuotos po (duomenys neskelbtini), t. y. po šalių santuokos sudarymo. Teismo vidiniu įsitikinimu, šiuo klausimu atsakovės pozicija buvo nuoseklesnė, o liudytojos J. K. (Y. K.) parodymai patikimesni. Vis dėl to, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus apie dažų ir pegmentų įsigijimą (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 85–86), teismas sprendžia, jog buto sienų dažymui skirti dažai buvo taip pat įsigyti po santuokos sudarymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog patys dažai buvo įsigyti iki santuokos sudarymo, t. y. iš ieškovo asmeninių lėšų.

73. Kadangi byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų apie atliktų darbų ir įsigytų medžiagų vertę, teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, ypač byloje pateiktą 2015 m. kovo 25 d. preliminarią buto remonto darbų sąmatą (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 175), taip pat šalių pozicijas, sprendžia, kad yra pagrindas buto sienų gruntavimo, glaistymo ir dažymo darbų vertę nustatyti pagal minėtą sąmatą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad buto sienų gruntavimo, glaistymo ir dažymo darbų kaina sudarė 1 454,03 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie buto vidaus durų įsigijimo ir sumontavimo darbų kainą, vadovaudamasis atsakovės pateiktomis panašių durų kainomis 2021 m. (el. b. apyrašo 8 t., b. l. 8–22) kaip orientiru, tačiau tuo pačiu darydamas prielaidą, jog 2015 m. tokios durys galėjo kainuoti pigiau, daro išvadą, kad vienų buto vidaus durų įsigijimo ir sumontavimo kaina 2015 m. rudenį galėjo sudaryti apie 150,00 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad ieškovo bute sumontuotų 3 vnt. durų įsigijimo ir sumontavimo darbai kainavo 450,00 Eur. Darytina išvada, jog viso po santuokos sudarymo ieškovo bute buvo atlikta darbų ir įsigyta medžiagų už bendrą 1 904,03 Eur sumą.

74. Kadangi byloje nėra įrodyta, jog minėti darbai ir medžiagos buvo apmokėti išimtinai iš ieškovo asmeninių lėšų, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas buvo pagerintas šalių bendromis lėšomis, kas sudaro pagrindą spręsti kompensacijos už santuokos metu iš bendrų lėšų atliktus ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus atsakovei priteisimo klausimą.

75. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad atsakovė santuokos su ieškovu metu prisidėjo prie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, todėl jai priteistina kompensacija, atitinkanti įdėtą darbą, lėšas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-964-619/2017). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis šio sprendimo 70–73 punktuose nustatytų aplinkybių visuma, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog yra teisinis pagrindas priteisti atsakovei ½ dalį santuokos metu atliktų darbų ir įsigytų medžiagų vertės, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 952,01 Eur (1 904,03 / 2) dydžio kompensacija už santuokos metu panaudotas bendras šeimos lėšas į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

Dėl kompensacijos už suteiktas komunalines paslaugas ir kompensacijos už buities darbus priteisimo

76. Ieškovas nurodo, jog atsakovė nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo teisme gyvena ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, tačiau visiškai neprisideda prie šių paslaugų apmokėjimo. Ieškovo teigimu, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 23 d. ieškovo butui buvo suteikta komunalinių paslaugų už bendrą 2 554,00 Eur sumą, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ½ šių išlaidų dalį, t. y. 1 277,00 Eur (2 554,00 / 2).

77. Ieškovas savo reikalavimą grindžia į bylą pateiktais mokėjimo už komunalines paslaugas dokumentais (kvitais) (el. b. apyrašo 5 t., b. l. 83–84, 89–96; 7 t., b. l. 76–112, 119–120), taip pat tuo faktu, jog atsakovė iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame bute ir naudojasi butui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis.

78. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 23 d. gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovas mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas (turto priežiūros (kitas) paslaugas, elektros energiją, šilumos energiją, geriamojo vandens tiekimą, interneto paslaugas, atliekų tvarkymą).

79. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškovo bute apsigyveno po santuokos sudarymo kaip šeimos narė. Ieškovui pasikreipus į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, atsakovė toliau liko gyventi ieškovui priklausančiame bute, nors tarp šalių, kaip nustatyta, jau santuoka buvo iširusi. Byloje duomenų apie tai, kad šalys po bylos iškėlimo žodžiu ar raštu būtų susitarusios dėl atsakovės naudojimosi ieškovui priklausančiu butu tvarkos nepateikta. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad po bylos iškėlimo tarp šalių susiklostė iš esmės mišrūs naudojimosi ieškovui priklausančiu butu santykiai, t. y. šeimos teisiniai santykiai ir iš dalies pagal nutylėjimą panaudos teisiniais santykiai (CK 6.629 str.). Pagal CK 6.636 straipsnį, panaudos gavėjas privalo išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą, taip pat daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, atsakovei, kaip panaudos gavėjai, tenka ir pareiga išlaikyti turtą, kuriuo ji naudojosi. Kita vertus, nors tarp šalių faktiškai ir susiklostė panaudos teisiniai santykiai, tačiau vis dėl to dar ir siejo šeimos teisiniais santykiai. Be to, iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog nors po bylos iškėlimo šalys nevedė bendro ūkio, tačiau bent iš dalies bendrai rūpinosi ieškovui priklausančiu butu. Atsižvelgiant į tai, kad šalis faktiškai siejo ne tik panaudos teisiniai santykiai, tačiau ir šeimos teisiniai santykiai, įvertinus komunalinių išlaidų susidarymo pagrindus, tai, jog dalis išlaidų, susijusių su turto priežiūros, atliekų tvarkymo, patalpų šildymo išlaidomis, yra susijusios su savininko pareiga išlaikyti ir prižiūrėti turtą ir atsakovės naudojimasis ieškovo butu negalėjo daryti įtakos šių išlaidų dydžiui, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismo vertinimu, teisingiau bus šių išlaidų dalies nepriteisti iš atsakovės. Paminėtina ir tai, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė naudojosi butui teikiamomis interneto paslaugomis, todėl reikalavimas dėl šių išlaidų dalies atlyginimo atmestinas.

80. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovas už butui tiekiamą geriamąjį vandenį viso sumokėjo 210,58 Eur, už elektros energiją – 559,53 Eur, už šilumos energiją – 873,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gyvendama ieškovo bute naudojosi tiek šaltu, tiek karštu vandeniu, taip pat elektros energija, teismas sprendžia, kad atsakovė proporcingai turi prisidėti ir prie išlaidų už šias paslaugas apmokėjimo. Pažymėtina, jog byloje įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų mokėjusi už šias paslaugas nepateikta. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas priteisti iš atsakovės ½ dalį išlaidų už elektros energiją ir geriamojo vandens teikimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į šilumos energijos kainą įeina ne tik karšto vandens tiekimo išlaidos, tačiau ir patalpų šildymo išlaidos, kurios priskirtinos prie turto išlaikymo išlaidų, atsakovė turėtų atlyginti 1/3 dalį išlaidų už šilumos energiją. Remiantis išdėstytu, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 105,29 Eur (210,58 / 2) kompensacija už butui patiektą geriamąjį vandenį, 279,76 Eur (559,53 / 2) kompensacija už butui patiektą elektros energiją bei 291,16 Eur (873,49 / 3) kompensacija už butui patiektą šilumos energiją. Taigi, ieškovo ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir viso ieškovui iš atsakovės priteistina 676,21 Eur (105,29 + 279,76 + 291,16) dydžio kompensacija.

82. Atsakovė savo reikalavimą grindžia savo padarytomis užmokesčio už atliktus buities darbus paskaičiavimo lentelėmis (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 16–38) bei ta aplinkybe, jog ji gyvendama ieškovui priklausančiame bute tvarkė ir prižiūrėjo šį butą. Toks atsakovės reikalavimas pripažintinas nepagrįstu. Pirma, kaip teismas konstatavo šio sprendimo 79 punkte, po bylos iškėlimo šalis siejo mišrūs teisiniai santykiai, atitinkantys tiek šeimos, tiek panaudos teisinių santykių požymius. Antra, atsakovės reikalaujamas užmokestis pagal savo esmę atitinka darbo užmokesčio požymius, nors šalis nesiejo jokie rašytiniai darbo ar civilinės sutarties teisiniai santykiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovės dalį išlaidų už butui suteiktas komunalines paslaugas, atsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė prie ieškovui priklausančio buto išlaikymo prisidėjo savo darbu ir, be kita ko, tuo pagrindu sumažino ieškovui priteistinos kompensacijos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei neįrodžius šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovės priešieškinis šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

84. Pažymėtina, kad kiti šalių procesiniuose dokumentuose ar žodiniuose paaiškinimuose išdėstyti argumentai, taip pat liudytojų parodymai ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, šios bylos išsprendimui neturi esminės teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

87. Bylos duomenimis, ieškovas už ieškinį viso sumokėjo 113,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 6; 5 t., b. l. 97; 7 t., b. l. 66–67), taip pat bylos nagrinėjimo metu patyrė 157,30 Eur išlaidų už procesinių dokumentų vertimą (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 170) bei 1 700,00 Eur išlaidų advokato pagalbai (teisinėms paslaugoms) apmokėti, kurias sudaro: 900,00 Eur užmokestis už advokato pagalbą – procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 169) bei 800,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 171–173).

88. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas pagrįsdamas išlaidas už teisinę pagalbą pateikė į bylą UAB „Tikroji turto kaina“ 2018 m. lapkričio 6 d., 2018 m. gruodžio 7 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. išrašytas sąskaitas už procesinių dokumentų parengimą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, pateikė 2018 m. lapkričio 6 d. atstovavimo sutartį, sudarytą su advokatu Audriumi Serapinu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 7). Jokių atstovavimo sutarčių sudarytų tarp ieškovo ir UAB „Tikroji turto kaina“ ar tarp advokato Audriaus Serapino ir UAB „Tikroji turto kaina“ byloje nepateikta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog UAB „Tikroji turto kaina“ neturi advokato ar advokato padėjėjo teisinio statuso.

89. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąrašas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, įtvirtintas CPK 56 straipsnyje ir jis yra baigtinis. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į CPK 56 straipsnyje nustatytą sąrašą, negali atstovauti civiliniame procese pagal pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Šiame straipsnyje nenumatyta galimybė, kad bylos šaliai atstovautų teisinių paslaugų įmonė. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad atstovavimui nustatyti apribojimai ir reikalavimai lemia ir atstovavimo išlaidų paskirstymo, priteisimo reglamentavimą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimui priteisti CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015).

90. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas toje dalyje, kurioje šias paslaugas ieškovui suteikė UAB „Tikroji turto kaina“ pripažintinos nepagrįstos, todėl ir neatlygintinos. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 170,30 Eur (113,00 + 900,00 + 157,30) bylinėjimosi išlaidų, kurios pripažintinos pagrįstomis.

91. Nagrinėjamu atveju atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. kovo 4 d. sprendimu Nr. 22.(NTP-2)-19-T-770-3943, 2020 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-423-2238, 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-T-2590-13386 ir 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-20-P-2590-10970 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 str. 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 129–130; 6 t., b. l. 6, 42; 8 t., b. l. 23–24). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 26 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-7452 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog valstybės išlaidos teikiant atsakovei A. Š. antrinę teisinę pagalbą (advokato paslaugas) sudaro 1 056,26 Eur (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 162–167).

92. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – 70 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių + 40 proc. – turtinių reikalavimų / 2), atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies – 34 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (50 proc. – dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių + 0 proc. – dėl neturtinės žalos atlyginimo + 51 proc. – dėl turtinių reikalavimų / 3).

93. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, 96 bei 98 straipsniais, ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 819,21 Eur (1 170,30 Eur x 0,70) bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 359,13 Eur (1 056,26 Eur x 0,34) išlaidų, teikiant atsakovei antrinę teisinę pagalbą.

94. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 79,00 Eur (250,00 x 12) + 500,00) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

95. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 78,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis patenkinti iš dalies, o atsakovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistina 23,53 Eur (78,42 x 0,30) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo G. J. (G. J.) palikti pavardę „J.“, A. Š. (A. S.) palikti pavardę „S.“.

Pripažinti, kad santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai: lova; sofa; indaplovė; gartraukis; orkaitė; blenderis (maišytuvas); miegamojo sieninės lempos (2 vnt.); svetainės lempa; virtuvės lempa; miegamojo šviestuvas; darbo kambario šviestuvas; vonios veidrodis su lentyna; kaitlentė; svetainės užuolaidos; miegamojo užuolaidos; kilimėliai (viso 5 vnt.); puodai ir keptuvės (2 vnt.), atsakovei A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Pripažinti, kad santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai: koridoriaus spinta; miegamojo spinta; pietų stalas; kėdės (4 vnt.); rašomasis stalas; darbo kambario spintos; darbo kambario užuolaidos; virtuvės baldai, ieškovui G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti ieškovui G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn atsakovei A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus: lovą, kurios vertė 345,00 Eur; indaplovę, kurios vertė 96,00 Eur; gartraukį, kurio vertė 21,90 Eur; orkaitę, kurios vertė 61,50 Eur; kaitlentę, kurios vertė 38,70 Eur.

Priteisti atsakovei A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 563,10 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 10 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priteistus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus.

Priteisti ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybėn santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: koridoriaus lempas (2 vnt.), kurių vertė 13,00 Eur; vonios lempą, kurios vertė 27,50 Eur; čiužinį, kurio vertė 217,50 Eur; svetainės spinteles (2 vnt.), kurių vertė 26,00 Eur; televizorių, kurio vertė 437,00 Eur; šaldytuvą, kurio vertė 182,00 Eur; skalbimo mašiną, kurios vertė 169,50 Eur; mikrobangų krosnelę, kurios vertė 25,00 Eur; dulkių siurblį, kurio vertė 27,00 Eur; lygintuvą, kurio vertė 22,50 Eur; arbatinuką, kurio vertė 6,00 Eur; sumuštinių keptuvę, kurios vertė 13,00 Eur; vonios lentynėles (2 vnt.), kurių vertė 9,90 Eur; vonios lempą, kurios vertė 20,00 Eur; svetainės karnizus, kurių vertė 7,50 Eur; virtuvės karnizus, kurių vertė 6,00 Eur; miegamojo karnizus, kurių vertė 6,00 Eur; darbo kambario karnizus, kurių vertė 7,50 Eur; sofos užtiesalą, kurio vertė 8,50 Eur; lėkštes, kurių vertė 7,50 Eur; puodelius, kurių vertė 12,50 Eur; peilius, kurių vertė 20,00 Eur, kurių bendra vertė 1 271,40 Eur (tūkstantis du šimtai septyniasdešimt vienas euras 40 ct).

Priteisti atsakovei A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 635,70 Eur (šešių šimtų trisdešimt penkių eurų 70 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui priteisto turto vertę viršijančią jo dalį bendrame turte.

Priteisti atsakovei A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3 722,93 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 93 ct) dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Priteisti atsakovei A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 952,01 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų 01 ct) dydžio piniginę kompensaciją už ieškovui už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus.

Priteisti ieškovui G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 569,01 (penkių šimtų šešiasdešimt devynių eurų 01 ct) dydžio piniginę kompensaciją už butui suteiktas komunalines paslaugas.

Pripažinti ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę AB SEB bankui pagal 2015 m. balandžio 2 d. Kredito sutartį Nr. 15A1518210943-38 po santuokos nutraukimo asmenine G. J. (G. J.) prievole iki visiško jos įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini), 819,21 Eur (aštuonis šimtus devyniolika eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 359,13 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis eurus 13 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 23,53 Eur (dvidešimt trijų eurų 53 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.