Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. J. (G. J.) ir atsakovės A. Š. (A. S.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei A. Š. bei atsakovės A. Š. priešieškinį ieškovui G. J. dėl santuokos nutraukimo ir su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB SEB bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. J. prašė: 1) santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti pavardę J., o atsakovei – S.; 3) visus sutartinius įsipareigojimus pagal 2015-04-02 G. J. su AB SEB banku sudarytą kredito sutartį Nr. 15A1518210943-38 po santuokos nutraukimo palikti ieškovo asmenine prievole; 4) priteisti iš atsakovės 400,00 Eur kompensaciją už atsakovei liekančius darbo įrankius; 5) priteisti iš atsakovės 1 277,00 Eur už laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-07-23 butui suteiktas komunalines paslaugas; 6) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1. su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini), vaikų nesusilaukė. Sutuoktinių požiūris į šeimą bei tikslai išsiskyrė, daugėjo nesutarimų. Bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Mano, jog santuokos iširimą lėmė tai, jog dėl atsakovei diagnozuoto nevaisingumo, nesusilaukė vaikų. Šalys pažeidė sutuoktinių pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2. santuokos metu sutuoktiniai neįgijo dalijamo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Iki santuokos sudarymo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/714 dalis žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonė „Audi A6 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo asmeninė nuosavybė, o sutartiniai įsipareigojimai pagal 2015-04-02 kredito sutartį su AB SEB banku lieka ieškovo asmenine prievole. Kilnojamasis turtas buvo įgytas santuokoje, tačiau iš asmeninių kiekvieno iš sutuoktinių lėšų, todėl nedalintinas ir atitenka tam sutuoktiniui, kuris turtą įsigijo. Buto remonto darbai (sienų dažymas, tinkavimas, įrengtos durys) atlikti ieškovo asmeninėmis lėšomis iki santuokos sudarymo. Atsakovė iki šiol gyvena ieškovui priklausančiame bute ir nemoka už komunalines paslaugas, todėl turi gražinti pusę sumos už komunalines paslaugas, suteiktas nuo 2019-01-01 iki 2021-07-23. Viso suteikta paslaugų už 2 554,00 Eur, todėl atsakovei tenka 1 277,00 Eur. Iš atsakovės priteistina 400,00 Eur už darbo įrankius (kirpimo mašinėles („Panasonic“ ir „Andis“), šepečius, šukas ir kitus įrankius), kuriuos ji naudoja profesinėje veikloje;

3. ieškovo buitiniai barniai nelaikytini psichologiniu smurtu, jis priklausomybių neturi. Nuo 2018 m. lapkričio mėn. šalys neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Atsakovė neišmoko lietuvių kalbos ir nesiintegravo į medicininių paslaugų rinką, todėl nerado darbo medicinos srityje. Veiksmus dėl atsakovei, kaip Baltarusijos pilietei, reikalingo leidimo laikinai gyventi gavimo ieškovas atliko, tik 2019-02-20 perspėjo Migracijos departamentą dėl santuokos nutraukimo. Pablogėjus atsakovės sveikatai, ieškovas ją vežiojo pas gydytojus, ją slaugė ir rūpinosi;

4. daiktai dalintini natūra be kompensacijos, atsakovė galės kilnojamuosius daiktus pasiimti į naują gyvenamąją vietą. Turto už atsakovės asmenines lėšas nebuvo įgyta. Atsakovė kredito įmokų nemokėjo, ji nedirbo nuo 2015-08-29 iki 2017-06-01. Remonto darbai atlikti ir durys įrengtos iki santuokos sudarymo ieškovo asmeninėmis lėšomis. Laikė, kad turto vertė sumažėjusi dėl natūralaus nusidėvėjimo. Bendra prašomo pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe įgijimo turto vertė sudarė 2 309,00 Eur, o dabartinė rinkos vertė – 693,00 Eur.

0. santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Po santuokos sudarymo, baigus remontą, nuo 2015 m. gruodžio mėn., apsigyveno bute (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra Baltarusijos Respublikos pilietė, jos nuolatinė gyvenamoji vieta deklaruota šiame bute, išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo metu šalys gyvena tame pačiame bute, palaiko santuokinius ryšius, tačiau santuoka yra iširusi ir nėra galima ją išsaugoti. Atsakovė dėl santuokos atsisakė sėkmingo gyvenimo ir karjeros galimybių tėvynėje, Lietuvoje darbo pagal specialybę negavo, įgijo kirpėjos specialybę ir dirba kirpėja;

1. šalys kartu įrengė sutuoktinio vardu pirktą butą, iš bendrų pajamų ir atsakovės santaupų mokėjo kreditą už butą, mokesčius už komunalines paslaugas, pirko reikalingus daiktus. Išryškėjo sutuoktinio nenoras turėti vaikų, netolerancija, pažadų netesėjimas, melas, piktnaudžiavimas alkoholiu, agresyvumas, godumas, dėl ko pašlijo šalių santykiai, atsakovė patyrė psichologinį, vieną kartą – ir fizinį smurtą. Ieškovas nenuvyko į Migracijos departamentą dėl atsakovei išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pratęsimo. Ėmė blogėti atsakovės sveikata, buvo reikalinga operacija, tačiau ieškovas nedavė sutikimo leidimui laikinai gyventi Lietuvoje, o pasibaigus leidimo galiojimui, buvo automatiškai panaikinti atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo šeimos bute duomenys, ji prarado teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas. Sutuoktinis, žinodamas, kad atsakovė yra užsienio pilietė, neturi Lietuvoje artimųjų, ja nesirūpino, apsunkino atsakovės padėtį Lietuvoje, atsakovė patyrė stresą ir pažeminimą. Dėl streso labai pablogėjo atsakovės savijauta, dėl sunkios ligos negalėjo dirbti beveik du mėnesius, negalėjo gauti nedarbingumo lapelio, negavo pajamų. Gavusi tarpininkavimą iš darbo, atsakovė 2019-02-25 gavo leidimą Lietuvoje dirbti ir gyventi. Atsakovė bandė išsaugoti šeimą, tačiau ieškovas, jai nežinant, inicijavo santuokos nutraukimo procesą;

2. dėl negauto sutikimo laikinai gyventi Lietuvoje ir pasibaigusio leidimo galiojimo, atsakovė patyrė daug neigiamų pasekmių: nutrūko jos nepertraukiamo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje turėjimo terminas, laiku nebuvo atlikta operacija, dėl nuolatinio streso ir neaiškios ateities 2018-12-03 sunkiai susirgo, atsakovė nevaldė kojų, negalėjo judėti, negavo nemokamos medicininės pagalbos, nutrūko privalomas sveikatos draudimas, atsakovė buvo išregistruota iš gyvenamosios vietos ir įrašyta į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nors iki šiol gyvena su vyru (duomenys neskelbtini). Papildomą stresą patyrė dėl tikrovės neatitinkančių teiginių, kad negali turėti vaikų, pateikimo teismui. Atsakovė patyrė neigiamas pasekmes, sunkius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinį ir fizinį skausmą: įtampą, nesaugumą, didelį dvasinį diskomfortą, bejėgiškumą, nerimą dėl savo ateities, bendravimo galimybių sumažėjimą, įvairius rūpesčius, materialines išlaidas. Prašo priteisti 25 000,00 Eur neturtinę žalą;

3. nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo, tačiau atsakovė iki santuokos asmeninės nuosavybės teise turėjo santaupų, 2016-06-12 pardavė asmeninį automobilį ir įsigijo daiktus, kurie pripažintini asmenine atsakovės nuosavybe (lova – 518,00 Eur, miegamojo sieninė lempa (2 vnt.) – 72,20 Eur, sofa – 880,00 Eur, indaplovė – 320,00 Eur, gartraukis – 73,00 Eur, orkaitė – 205,00 Eur, kaitlentė – 129,00 Eur, blenderis – 106,25 Eur, svetainės lempa – 130,00 Eur, virtuvės lempa – 31,00 Eur, koridoriaus lempos (2 vnt.) – 26,00 Eur, vonios lempa – 55,00 Eur, miegamojo lempa – 70,21 Eur, darbo kambario lempa – 17,97 Eur, vonios veidrodis su lentyna – 26,00 Eur, svetainės užuolaidos – 150,00 Eur, miegamojo užuolaidos – 30,00 Eur, kilimėliai (3 vnt.) – 12,00 Eur, kilimėliai (2 vnt.) – 12,00 Eur, puodai – 60,00 Eur, keptuvės (2 vnt.) – 65,00 Eur, bendra turto vertė 2 988,63 Eur. Kadangi dalies daiktų negalės pasiimti, o lova ieškovo apgadinta, priteistina 925,00 Eur kompensacija;

4. sutuoktiniai iš bendrų lėšų įrenginėjo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, pirko baldus, buitinę techniką, kitus daiktus, mokėjo kreditą. Daiktai priteistini ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei išmokant pusės rinkos vertės 4 731,4 Eur kompensaciją (čiužinys – 435,00 Eur, virtuvės baldai – 1 830,00 Eur (+ 300,00 Eur asmeninių atsakovės lėšų), rašomasis stalas – 150,00 Eur, koridoriaus spinta – 370,00 Eur, miegamojo spinta – 1 200,00 Eur pietų kėdės (4 vnt.) – 300,00 Eur, pietų stalas – 390,00 Eur, darbo kambario spinta – 1 800,00 Eur, svetainės spintelės (2 vnt.) – 52,00 Eur, televizorius – 874,00 Eur, šaldytuvas – 364,00 Eur, skalbimo mašina – 339,00 Eur, mikrobangų krosnelė – 50,00 Eur, dulkių siurblys – 54,00 Eur, lygintuvas – 45,00 Eur, arbatinukas – 12,00 Eur, sumuštinių keptuvė – 26,00 Eur, vonios lentynėlė (2 vnt.) – 19,80 Eur, vonios lempa – 40,00 Eur, darbo kambario užuolaidos – 255,00 Eur, svetainės karnizai – 12,00 Eur, miegamojo karnizai – 12,00 Eur, darbo kambario karnizai – 15,00 Eur, sofos užtiesalas – 17,00 Eur, lėkštės – 15,00 Eur, puodeliai – 25,00 Eur, peiliai – 40,00 Eur, plakiklis – 106,00 Eur);

5. sutiko, kad ieškovo prievolė AB SEB bankui liktų asmenine G. J. prievole, tačiau prašė priteisti kompensaciją už sumokėtas kredito įmokas. Iš viso santuokos metu, t. y. nuo 2015 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. balandžio mėn. sumokėta 6 540,96 Eur, todėl atsakovei priteistina 3 270,48 Eur. Į ieškovui priklausančio buto remontą santuokos metu investuota bendrų lėšų - 877,00 Eur buto sienų dažymo ir tinkavimo darbams, atlikti 2015 m. spalio-lapkričio mėn., 300,00 Eur – buto durų įrengimas. Santuokos metu ieškovui paskirtos 889,00 Eur administracinės baudos sumokėtos iš bendrų lėšų, todėl atsakovei priteistina 444,50 Eur kompensacija. Priteistina 569,01 Eur kompensacija už bute atsakovės dirbtus buities darbus: langų, grindų valymą, kambarių tvarkymą, skalbimą, šiukšlių išnešimą ir kt., atliktus laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. liepos mėn. pagal atsakovės sudarytą ir pateiktą atliktų darbų sąrašą;

6. laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaidas už komunalines paslaugas, šalys vedė bendrą ūkį, ieškovas nereikalavo prisidėti prie buto išlaikymo, ieškovo prašoma priteisti suma neatitinka mokėjimo kvituose nurodytos sumos ½ dalies. Neįrodyta, kad santuokos metu ji įsigijo kirpimo mašinėles.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

0. vietoje 563,10 Eur piniginės kompensacijos už ieškovui priteistus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus ieškovas prašo priteisti 398,01 Eur, nes lova už 690 Eur pirkta 2015-10-29, nusidėvėjimas pagal Vyriausybės 2009-06-10 nutarimu Nr. 564 patvirtinus normatyvus yra 10 proc. per metus (414 Eur), todėl lovos kaina 276 Eur. Atsakovė 2021-11-18 paaiškinimuose nurodo, kad indaplovę (96 Eur) paims, todėl vertė turi būti atimama. Gaunama 398,01 Eur (563,01 Eur – 96 Eur – 69 Eur);

1. 635,70 Eur kompensacija už ieškovui priteisto turto vertę viršijančią jo dalį bendrame turte nepriteistina, nes 2 542,80 Eur, 10 000 JAV dolerių ieškovui prieš vestuves padovanojo jo tėvas. Nebuvo skaičiuojamas turto nusidėvėjimo pagal valstybės normatyvus. Televizorius (437 Eur), pirktas 2016-06-26, nusidėvėjimas 14 proc. per metus (305,90 Eur); šaldytuvas (182 Eur), pirktas 2015-09-27, nusidėvėjimas 16,6 proc. per metus (182 Eur); skalbimo mašina (169,5 Eur), pirkta 2015-09-27, nusidėvėjimas 16,6 proc. per metus (169,50 Eur); čiužinys (217,50 Eur), pirktas 2015-10- 27, nusidėvėjimas 10 proc. per metus (130,50 Eur). Skaičiuojama: 635,7 Eur - (87,4+91+84,75+21,75) = 350,80 Eur;

2. 3 722,93 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, mažintina iki 2 053,43 Eur. Kreditas + bauda = 444,50 + 3 278,43 = 3 722,93 Eur. Kredito suma 2 450 Eur išmokėta iš tėvo dovanotų pinigų 3 278,43 – 1 225 = 2 053,43 Eur. Bauda už eismo įvykius (444,50 Eur) sumokėta iš tėvo dovanotų pinigų. Administracinės baudos buvo apmokėtos iš asmeninių lėšų, kurios buvo sukauptos iki santuokos. Apie avariją atsakovė žinojo iki 2015-09-10, todėl ieškovas reikalavimo taikyti 3 metų ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį;

3. 952,01 Eur kompensacija už ieškovui už asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus nepriteistina, kadangi remonto darbai (parketo klojimo, elektros, santechnikos, dažymo-glaistymo) atlikti iki santuokos. Sienų dažymas ir glaistymas bei 3 durys apmokėta iki santuokos. Atsakovė pripažino klydusi, kad vykdė tinkavimą ir sienų dažymą. Ieškovas pateikė firmų sąmatas, kad sienų glaistymas ir dažymas nekainuoja 3 600 Eur. Šviestuvai sumontuoti iki 2015-09-30, baldai (virtuvė, lova, koridoriaus spinta) sumontuoti 2015-11-1/15. Atsakovė nedarė remonto, todėl negali reikalauti 952,01 Eur už remontą. Praėjo 6 metai, pagal statybinius normatyvus kartą per 10 metų glaistymo ir dažymo darbai turi būti atnaujinti, reiškia nusidėvėjimas yra 60 proc. (952,01-571,12 = 380,89 Eur);

4. kompensacija už butui suteiktas komunalines paslaugas didintina iki 1 277,00 Eur. Neteisingai nurodytos komunalinės išlaidos: vietoje 569,01 Eur turi būti 676,21 Eur. Išlaidas sudaro: elektros energija – 559,6 / 2 = 279,76 Eur; šildymas-karštas vanduo – 873,49 / 3 = 291,16 Eur (gyveno dviese – 436,74 Eur); šaltas vanduo – 210,58 / 2 = 105,29 Eur; atliekos 114,32 / 2 = 57,16 Eur (nepaskaičiuota); internetas 370 / 2 = 185 Eur (nepaskaičiuota, naudojamas žiūrint televizorių); namo aptarnavimo išlaidos – 481,52 / 2 = 240,76 Eur (nepaskaičiuota);

5. prašo, nustačius daiktų vertes, daiktus natūra padalinti taip, kad nereikėtų mokėti piniginės kompensacijos. Toks padalinimo būdas atitiks abiejų interesus, kadangi atsakovė galės jai tenkančius kilnojamuosius daiktus, pasiimti į naują gyvenamą vietą;

6. nesutinka su kredito įmokų dalies kompensacija. Nuo paskolos sutarties sudarymo t. y. nuo 2015-04-02 iki 2019-03-01 bankui išmokėta 6 969,81 Eur. Iki 2015-08-29 iš bendros išmokėtos sumos atimama 5 mėnesių įmokos (100,57 Eur x 5 mėn. = 502,85 Eur). Viso gaunama 6 466,96 Eur. Atsakovė įmokų nemokėjo, nuo 2015-08-29 iki 2017-06-01 nedirbo, ieškovas išlaikė šeimą. Ieškovo asmeninė nuosavybė nepadidėjo. Nemokant kredito, reikėtų nuomotis būstą, mokėti nuompinigius iš bendrų šeimos lėšų. Įmokų mokėjimas atitiko šeimos interesus, taip buvo tenkinami atsakovės poreikiai būstui;

7. atsakovė suklaidino teismą, jog į buto remontą (sienų dažymas, tinkavimas, įrengtos durys) investuotos bendros lėšos ir prašė priteisti 2 100 Eur kompensaciją. Reikalavimui pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų, nes darbai ir durys atlikti iki santuokos sudarymo. Bankui asmeninėmis lėšomis 5 kartus sumokėta po 500 Eur (2 450 Eur). Bankui sumokėta 4 016,96 Eur. Pradėjusi dirbti atsakovė lėšas naudojo savo reikmėms;

8. prašė prijungti naujus įrodymus, rėmėsi tuo, kad byla priskiriama šeimos bylų kategorijai. Pateikė UAB „Virista“ 2022-02-03 pažymą dėl darbų vykdymo technologijos eiliškumo; 2015-03-26 mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovo tėvas D. J. perveda apeliantui 10 000 JAV dolerių buto įsigijimui (šis dokumentas buvo teiktas pirmosios instancijos teismui). 2022-03-28 prašymu prašė prijungti naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus dėl A. Š. apeliacinio skundo ir PVM sąskaitas faktūras ir mokėjimų kvitus;

9. prašė sprendimo įvykdymą išdėstyti, nurodant kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad apelianto turtinė padėtis nelengva – nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, pajamos – tik darbo užmokestis.

0. teismo išvada dėl įrodymų nepakankamumo kaltei dėl santuokos iširimo pagrįsti, neatitinka faktinių aplinkybių. Nėra atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų, nenurodyta, kokių veiksmų, neatliko atsakovė, kaip buvo galima išspręsti šeimos problemas. Motyvai dėl atsakovės kaltės yra abstraktūs. Atsakovė gyveno šeimai įprastą gyvenimą, nesiekė santuokos nutraukimo, visapusiškai rūpinosi šeima, buvo lojali. Teismas nepagrįstai atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo susiejo su aplinkybe, kad, sužinojusi apie ieškovo ketinimą nutraukti santuoką, pati nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovė pripažino, kad apie santuokos nutraukimą sužinojo 2018 m. lapkričio mėn., kai paskambino iš Skyrybų centro. Po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo šalys apie pusę metų, maždaug iki 2019 m. liepos mėnesio gyveno tame pačiame bute ir vedė bendrą ūkį;

1. atsakovė, kaip Baltarusijos pilietė, dėl ieškovo veiksmų, kai sutuoktinis nedavė sutikimo pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu, atsidūrė sudėtingoje situacijoje, baigiantis leidimo laikinai gyventi Lietuvoje terminui, jai grėsė deportacija, nors Lietuvoje ji nepertraukiamai gyveno ir dirbo beveik ketverius metus. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad tuo metu atsakovė sunkiai sirgo, negalėjo vaikščioti, dėl pažeidžiamumo ji objektyviai negalėjo atlikti aktyvių veiksmų santuokai išsaugoti;

2. ieškovas ir santuokos metu jos atžvilgiu buvo naudojęs smurtą, bet ji mylėjo sutuoktinį ir į policiją nesikreipė. Tai paliudijo O. K.. Ieškovo polinkį smurtauti patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-14 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-1122/2021, policijos 2019-11-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės nurodyto smurto fakto. Policijos 2019-11-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas praėjus 10 mėnesių po ieškinio dėl santuokos nutraukimo padavimo, todėl nepatvirtina šalių santykių. Policijos 2017-05-02 nutarime užfiksuoto konflikto iniciatorius buvo ieškovas, jis atsakovės atžvilgiu panaudojo smurtą, bet į policiją ji nesikreipė, nenorėdama gadinti šeimyninių santykių. Kada sutuoktinis ant jos kūno pamatė smurto žymes, parašė policijai skundą, kad ji tariamai jį sužalojo;

3. teismas netinkamai vertino įrodymus, kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį, o pavartojęs, provokavo konfliktus, todėl padarė neteisingą išvadą, kad nesaikingas alkoholio vartojimas nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Atsakovė davė nuoseklius paaiškinimus, pateikė įrodymus (nuotraukos, liudytojos J. K. parodymai, kad ieškovas beveik kasdien namuose vartoja alkoholį, tampa agresyvus). Teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles;

4. teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pripažinus ieškovą kaltu dėl santuokos iširimo, ši sprendimo dalis keistina. Ieškovas, gyvendamas santuokoje, elgėsi ypač amoraliai, nebuvo lojalus sutuoktinei, jos negerbė. Nepadėjo integruotis į gyvenimą Lietuvoje, mokytis lietuvių kalbos, atliko veiksmus, kad jai būtų panaikinta teisė gyventi Lietuvoje ir ji būtų deportuota. Ieškovas tyčia slėpė, kad ruošiasi nutraukti santuoką ir nepadės pratęsti leidimo gyventi Lietuvoje, vis žadėjo vykti į Migracijos departamentą tvarkyti dokumentų, ir tik 2018 m. lapkričio mėn. pranešė, kad nemato prasmės dėl leidimo gyventi Lietuvoje sutuoktinei išdavimo. Galimai, ieškovas tikėjosi, kad leidimui gyventi Lietuvoje pasibaigus, ji turės išvykti iš Lietuvos arba bus deportuota;

5. 2018-11-09 pasibaigė leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas, 2019-02-25 su darbdavės pagalba, jai buvo išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje su darbu susijusiu pagrindu. Sutuoktiniui tyčia siekiant, kad apeliantei būtų panaikinta teisė gyventi Lietuvoje, atsakovė prarado teisę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu ir nespėjo laiku gauti leidimo gyventi darbo pagrindu, dėl ko nutrūko 5 metų nepertraukiamo gyvenimo Lietuvoje terminas, po kurio ji turėjo teisę gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Nuo 2018-11-09 iki 2019-02-25 atsakovė neteko visų socialinių garantijų: neturėjo teisės naudotis TLK apmokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nors dirbo ir darbdavys mokėjo už ją PSD įmokas; buvo išdeklaruota iš gyvenamosios vietos, nes ieškovas parašė į Migracijos departamentą raštą, jog nesuteiks sutuoktinei teisės gyventi jam priklausančiame bute; tuo metu dėl patirto didžiulio streso, paūmėjo lėtinė stuburo liga, ji 2018 m. gruodžio mėnesį negalėjo 5 dienas vaikščioti, negalėjo gauti nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų; praradusi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą, jai negalėjo būti atlikta planinė gimdos miomos šalinimo operacija (per tą laiką mioma padidėjo 2 cm); sumažėjo jos pajamos, nes neturėdama teisės draustis PSD, ji negavo laikino nedarbingumo išmokos, ėmė nemokamas atostogas. Sutuoktinis be jokio pagrindo kaltino ją nevaisingumu;

6. teismas nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir atsakovės sveikatos sutrikimų. Atsakovė teismui paaiškino, kad 2018 m. gruodžio mėnesį lėtinė stuburo liga jai paūmėjo dėl patirto streso (ją tartum suparalyžiavo, nejuto kojų, negalėjo stovėti, gulėti, skaudėjo stuburą, kaklą, pečius, 5 dienas negalėjo vaikščioti). Teismas neturėjo pagrindo nelaikyti paaiškinimų įrodymais bylos aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovė išgyveno labai sudėtingą laikotarpį, kai sužinojo apie sutuoktinio inicijuojamą santuokos nutraukimo procesą, kad jis netarpininkaus jai pratęsiant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje;

7. teismas nepagrįstai pripažino, kad santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai (koridoriaus spinta; miegamojo spinta; pietų stalas; kėdės (4 vnt.); rašomasis stalas; darbo kambario spintos; darbo kambario užuolaidos; virtuvės baldai) ieškovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas nereiškė ieškinio dėl turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, todėl teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. S. J. dėl sunkios turtinės padėties negalėjo turėti 6 295,00 Eur. Ieškovo motina skunde teismui administracinėje byloje nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, nes ji gyvena iš pensijos, pensija sudaro 409 Eur, teisme tvirtino, kad jai finansiškai padeda vaikai. Dokumentai S. J. vardu nepatvirtina fakto, kad daiktai nupirkti už jos pinigus ir, kad buvo padovanoti sūnui. Sutuoktiniams bandant pasidalinti turtą, ieškovas pripažino, kad A. Š. buvo davusi 1 500 Eur virtuvės baldų įsigijimui. Ieškovo pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų patikimumo: iš 2015-10-24 120 Eur, 2015-11-07 200 Eur, 2015-12-01 50 Eur pinigų priėmimo kvitų už baldus nematyti, už kokius baldus mokėta; 2017-04-24 1 200 Eur mokėjime už spintą mokėtojas įrašytas kitu rašikliu; 390 Eur už stalą, 150 Eur už rašomąjį stalą – pateiktos tik sąskaitos, nėra mokėjimo dokumentų. Šalys bendrai įrenginėjo butą, pirko baldus, buitinę techniką, naudojo bendrus sutuoktinių pinigus, įskaitant vestuvėms dovanotus pinigus;

8. pagal CK 6.469 straipsnio 1 dalį sutartis, kai dovanojama didesnė kaip vieno tūkstančio penkių šimtų eurų suma, turi būti rašytinės formos. Rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ieškovas nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas negalėjo remtis ieškovo motinos parodymais dėl jos priešiško nusiteikimo atsakovės atžvilgiu. Ji buvo pareiškusi nepagrįstus kaltinimus atsakovei administracinio nusižengimo byloje. Daiktų įgijimo metu ieškovas buvo vedęs ir butas buvo šeimos gyvenamoji vieta, todėl, jeigu daiktai ir buvo dovanoti, tai buvo dovanoti šeimai;

9. nepagrįstai sumažinta buto vidaus durų vertė. Atsakovė durų vertę įrodinėjo panašaus pobūdžio durų kainomis iš interneto svetainės www.geriausiosdurys.lt, paaiškino, kad už duris sumokėta 600,00 Eur. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad įrodymai apie durų įsigijimo ir sumontavimo kainą yra pas ieškovą, tačiau jis jų nepateikė. Liudytoja S. J. teisme parodė, kad durys buvo įsigytos už 900,00 Eur;

10. teismas teisingai nustatė, kad atsakovė ieškovo bute apsigyveno po santuokos sudarymo kaip šeimos narė ir iškėlus bylą liko gyventi ieškovui priklausančiame bute, tačiau neteisinga, kad šalių santuoka buvo iširusi iki ieškovo kreipimosi į teismą. Šalys iki maždaug 2019 m. liepos mėnesio gyveno viename bute ir vedė bendrą ūkį, gyveno santuokinį gyvenimą. Buto panaudos santykiai nesusiklostė, nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė panaudos sutartis. Butui taikytinas šeimos turto teisinis režimas, kuris pasibaigs tik šalims nutraukus santuoką (CK 3.84 straipsnis, 3.86 straipsnis). Ieškovas nereikalavo, kad atsakovė prisidėtų prie buto išlaikymo, nebuvo sudarytas susitarimas. Šalių pareigų pasiskirstymas šeimos gyvenamosios patalpos atžvilgiu išliko ir santuokos nutraukimo proceso metu, jie bendrai naudojosi bute esančiais kilnojamaisiais daiktais, sprendė klausimus dėl buto priežiūros ir išlaikymo. Ieškovas pretenzijas pareiškė tik po to, kai atsakovė pareiškė turtinius reikalavimus. Tokiu atveju, teismas nepagrįstai netenkino reikalavimo priteisti 569,1 Eur kompensaciją už darbą tvarkant bendrą namų ūkį;

Motyvuojamoji dalis

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės apeliacinis skundai tenkintinas iš dalies.

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

22. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). CK 3.27 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais.

23. Atsakovė priešieškinyje nurodė ir pateikė dokumentus, kad 2015-09-14, tarpininkaujant sutuoktiniui, Migracijos departamentui buvo pateikti reikiami dokumentai ir ji 2015-11-09 gavo leidimą laikinai gyventi, galiojusį iki 2016-11-09 bei leidimą, galiojusį nuo 2016-11-09 iki 2018-11-09. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje turėjo baigtis 2018-11-09, o dokumentus leidimo pratęsimui turėjo paduoti iki 2019-10-08. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2018-10-24 atsakovė padavė prašymą gauti leidimą laikinai gyventi darbinės veiklos pagrindu, pridėdama darbdavės O. K. tarpininkavimo raštą. 2018-11-09 pasibaigė leidimo gyventi Lietuvoje galiojimas. Naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje su darbu susijusiu pagrindu išduotas 2019-02-25 su darbdavės pagalba. 2019-03-18 Migracijos departamento rašte pažymėta, kad 2019-02-20 G. J. Migracijos departamentui pateikė prašymą, nurodydamas, kad nesutinka, jog atsakovė deklaruotų gyvenamąją vietą ir gyventų jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Duomenys patvirtina, kad nuo 2018-11-09 iki 2019-02-25 atsakovė neturėjo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

24. Atsakovė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus turėjo teisę, kaip ieškovo sutuoktinė, gyventi Lietuvoje. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato teisę gauti leidimą laikinai gyventi santuokos su Lietuvos Respublikos piliečiu pagrindu. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas sąlygas (su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi) arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas. Tame tarpe reikalaujama pateikti rašytinį pasižadėjimą, kad užsienietis deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje. Teisė į šeimos susijungimo pagrindu išduotą leidimą laikinai gyventi priklauso ir tuo atveju, kai pradedamas santuokos nutraukimo procesas, o taip pat ir nutraukus santuoką. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 43 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato teisę gauti leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu ir tada, kai atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatytoje tvarkoje. Taigi atsakovės siekis gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra teisėtas. Šio siekio atsakovė negalėjo įgyvendinti dėl to, kad sutuoktinis atsisakė tarpininkauti sutvarkant reikiamus dokumentus.

25. Atsakovė nurodo, jog ji dėl santuokos persikėlė iš Baltarusijos Respublikos, yra baigusi Minsko valstybinį medicinos institutą ir įgijusi bendrosios praktikos gydytojo specialybę, po internatūros įgijo gydytojo-radiologo kvalifikaciją ir dirbo gydytoja-radiologe, dėl santuokos atsisakė karjeros galimybių tėvynėje. Atsakovės medicinos diplomas yra pripažintas ir patvirtintas Lietuvoje, tačiau gydytojos darbo negavo. Iš byloje pateiktų dokumentų (DOK-21142) matyti, kad atsakovė lankė lietuvių kalbos kursus ir įgijo B1 lietuvių kalbos lygį. Atsakovė pateikė dokumentus (DOK-142172), kuriuose nurodoma, jog ji mokėjo už medicinos paslaugas.

26. Taigi dėl ieškovo, kaip sutuoktinio, pareigos pažeidimo atsakovei kilo itin sunkios pasekmės, susijusios su leidimo laikinai gyventi pasibaigimu. Sutikdama dėl santuokos apsigyventi su ieškovu, atsakovė persikėlė iš kitos valstybės, turėjo atsisakyti kvalifikuoto gydytojos darbo, leidimo gyventi išdavimas jai buvo ypatingai svarbus, nes ji galėjo būti išsiųsta iš šalies, kurioje gyveno daugiau nei trejus metus, turėjo darbą, kūrė gyvenimą, gyveno santuokoje, santuoka nenutraukta, dokumentai dėl skyrybų neparengti. Ieškovui buvo žinoma, jog dėl leidimo gyventi neišdavimo atsakovė gali būti išsiųsta iš šalies, prarasti darbą, socialinį draudimą, negauti medicinos paslaugų. Nepaisydamas itin sunkių pasekmių sutuoktinei, ieškovas veikė priešingai atsakovės interesams ir pažeidė sutuoktinio pareigas. Pareigų pažeidimas įvyko šalims gyvenant santuokoje, todėl nepagrįsta laikyti, kad šis ieškovo veiksmas priežastiniu ryšiu nesusijęs su santuokos iširimu. Ieškovo pozicija, kad jis kartu su atsakove važiuoti į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo, kadangi nematė bendro gyvenimo perspektyvų, teismo vertinimo nekeičia, kadangi negalima laikyti, kad tuo metu santuoka buvo faktiškai iširusi. Nusprendęs nutraukti santuoką, ieškovas turėjo sąžiningai atsakovei apie tai pranešti, parengti skyrybų dokumentus, pakankamu terminu nurodyti, jog jis nesiims veiksmų dėl leidimo išdavimo, kad atsakovė leidimą galėtų gauti kitu pagrindu. Atsakovė neigia, jog ieškovas jai pranešė atsisakymo tarpininkauti išduodant leidimą priežastis, teigė, kad sutuoktinis ją vis klaidino, kad ketina padėti pateikti dokumentus.

27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovas pažeidė sutuoktinio pareigas, kai jis nepadėjo atsakovei sutvarkyti reikiamus dokumentus ir tarpininkauti gaunant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Tačiau vertintina, jog ieškovo atsisakymas tarpininkauti sutuoktinei išduodant leidimą laikinai gyventi, priežastiniu ryšiu yra susijęs su santuokos iširimu. Ieškovo elgesys atsakovei sukėlė didelius praradimus, todėl tai turėjo turėti įtakos ir atsakovės sprendimui dėl tolesnio santuokos tęsimo.

28. Ieškovas nenurodė konkrečių atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, teigė, kad atsakovė be pagrindo provokuoja konfliktus, jis jaučiasi jai nereikalingas. Atsakovė tai neigė, aiškino, jog nepaisydama nesutarimų, gyveno šeimai įprastą gyvenimą ir nesiekė santuokos nutraukimo, rūpinosi ieškovu ir buvo lojali. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog atsakovės kaltė pasireiškė iš esmės nepakankamu dėmesiu sutuoktinio pergyvenimams, nelaikytinas pagrįstu. Tuo metu, kai tarp šalių prasidėjo nesutarimai, ieškovas atsisakė tarpininkauti gaunant leidimą gyventi Lietuvoje, atsakovei pablogėjo sveikata, iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2019-03-18 neurologo konsultacijos išraše nurodyta, jog skausmai juosmens srityje atsirado prieš kelis metus, tačiau 2018-12-03 staiga labai paūmėjo, aptirpo kojos, atsirado silpnumas, diagnozuota stuburo stenozė, generalizuotas nerimo sutrikimas. Atsakovė 2018-10-22 buvo nukreipta į ligoninę gimdos miomos pašalinimo operacijai. Sutiktina su atsakove, jog dėl pablogėjusios sveikatos neturėjo objektyvių galimybių atlikti aktyvių veiksmų santuokai išsaugoti.

29. Taip pat atsakovė apeliaciniame skunde nurodo ir kitus ieškovo kaltės aspektus, kad ieškovas nesaikingai vartojo alkoholį bei santuokos metu atsakovės atžvilgiu buvo naudojęs smurtą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-10-14 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-165-1122/2021 ieškovas nuteistas už 2020-03-18 įvykius, t. y. įvykius, kurie įvyko jau po santuokos iširimo. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2019-11-29 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovės nurodyto smurto fakto taip pat yra susijęs su po skyrybų proceso pradžios vykusiais įvykiais. Kiti atsakovės teikti įrodymai dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo nėra pakankami neginčijamam faktui patvirtinti.

30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, sprendžiama, jog šalių santuoka iširo ne dėl abiejų sutuoktinių, o dėl ieškovo G. J. kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

31. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 25 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo pakeisti teismo sprendimą ir priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė neturtinės žalos jai padarymo faktą įrodinėja dėl ieškovo veiksmų pablogėjusia savo sveikata.

32. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011).

33. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Vertindamas ieškovės sveikatos sutrikimus, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovės sveikatos būklės pablogėjimas laiko prasme yra glaudžiai susijęs su 2018 m. rudens įvykiais, kuomet ieškovas pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką, bei atsisakė atsakovei tarpininkauti gaunant leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, teismas laikė, jog ieškovo veiksmai galėjo įtakoti atsakovės sveikatos sutrikimų paūmėjimą, tačiau priežastinį ryšį laikė nepakankamu.

35. Su teismo išvada dėl priežastinio ryšio nebuvimo nesutiktina. Tai, kad 2018 m. pabaigoje ieškovei sutriko sveikata, patvirtina byloje esantys duomenys. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neginčija aplinkybės, jog atsakovės sveikata 2018 m. pabaigoje–2019 m. pradžioje buvo pablogėjusi. Byloje esančiame VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2019-03-18 neurologo konsultacijos išraše nurodyta, jog atsakovės skausmai juosmens srityje atsirado prieš kelis metus, tačiau 2018-12-03 staiga labai paūmėjo, aptirpo kojos, atsirado silpnumas, diagnozuota stuburo stenozė, generalizuotas nerimo sutrikimas. Byloje (DOK-142172) pateikti 2018-12-06 VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pervežimo paslaugų apmokėjimo kvitai, UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos“ neurochirurgo konsultacijos, dienos stacionaro paslaugų apmokėjimo dokumentai bei su atsiliepimu pateiktas UAB „Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos“ 2018-12-06 gydytojo konsultacijos lapas. VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2018-12-07 siuntime liga nurodyti ūmūs intensyvūs skausmai. 2018-12-05 atsakovė pateikė prašymą dėl nemokamų atostogų suteikimo, priežastimi nurodė – dėl ligos. 2020 m. rugsėjo 11 d. išraše iš atsakovės medicininių dokumentų (el. b. apyrašo 7 t., b. l. 6) nurodyta, kad skundai dėl skausmų juosmens / klubų srityje atsakovę vargina kelis metus. Šiame išraše taip pat nurodyta, jog kelis mėnesius stebimas paūmėjimas. Be to, atsiliepdama į ieškinį atsakovė nurodė bei pateikė dokumentus, kad jai 2018-06-14 diagnozuota mioma, ji nukreipta operaciniam gydymui 2018-10-22. Miomos dydis 6 x 7 (2018-06-14) padidėjo iki 7,7 x 8 (2019-03-19). Tuo patvirtinamas atsakovės sveikatos pablogėjimo faktas 2018 m. pabaigoje.

36. Kadangi 2018-12-03 įvykęs atsakovės sveikatos pablogėjimas atsirado netrukus po ieškovo veiksmų, atsisakant tarpininkauti dėl leidimo laikinai gyventi gavimo, labiau tikėtina, jog sveikatos sutrikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su ieškovo veiksmais sukeltu stresu, kai ieškovei grėsė teisės gyventi Lietuvoje praradimas, deportacija, kilo nerimas dėl galimumo gauti medicinines paslaugas po leidimo gyventi panaikinimo. Negalima reikalauti, kad šalis įrodytų tai, ko iš esmės neįmanoma įrodyti, t. y. aplinkybės, jog jeigu ne ieškovo veiksmai, atsakovės sveikata nebūtų pablogėjusi dėl kitų (objektyvių) priežasčių. Tuo atveju, kai nėra galimybių įrodyti vienareikšmiai pagrįstą priežastinį ryšį, kaip šiuo atveju negalima neabejotinai įrodyti priežastinio ryšio tarp emocinių pergyvenimų ir sveikatos pablogėjimo, turi būti daroma labiausiai tikėtina išvada. Nors VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ 2019-03-18 neurologo konsultacijos išraše, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra gydytojui nurodžiusi, jog skausmas atsirado prieš kelis metus iki apsilankymo pas gydytoją, tačiau tiek byloje surinkti ir aptarti rašytiniai įrodymai, tiek ieškovo aplinkybių pripažinimas patvirtina, jog atsakovei 2018 m. pabaigoje buvo skausmo paūmėjimas, dėl ko ji išėjo nemokamų atostogų.

37. Taip pat neturtinės žalos padarymą bei kilusius pergyvenimus atsakovė sieja su tuo, kad ieškovas pradėjo teigti, jog ji negali susilaukti vaikų. Aplinkybė, kad ieškovei diagnozuotas nevaisingumas, yra nurodyta ieškinyje, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ieškovas nepateikė. Taip pat atsakovė nurodo, jog jos interesai pažeisti ir dėl to, kad nutrūko nepertraukiamo gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikas. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje yra išduodamas užsieniečiui, kai jis pragyveno Lietuvos Respublikoje teisėtai be pertraukos pastaruosius 5 metus turėdamas šiame įstatyme nurodytą teisę gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą arba nacionalinę vizą. Kadangi atsakovei šeimos susijungimo pagrindu išduotas leidimas baigėsi 2018-11-09, o kitą leidimą ji gavo tik 2019-02-25, tai atsakovės teisėtas gyvenimas buvo pertrauktas ir gali būti pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tokios aplinkybės nebūtų kilusios, jei ieškovas būtų tinkamai vykdęs pareigas bei arba tuo metu, kai atsakovė buvo jo sutuoktinė, būtų tarpininkavęs dėl leidimo išdavimo, arba savalaikiai pranešęs, jog sieks nutraukti santuoką ir dėl leidimo netarpininkaus.

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

39. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog atsakovės argumentai, kad ji patyrė neigiamas pasekmes, sunkius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, emocinį ir fizinį skausmą: įtampą, nesaugumą, didelį dvasinį diskomfortą, bejėgiškumą, nerimą dėl savo ateities, bendravimo galimybių sumažėjimą, įvairius rūpesčius, yra pagrįsti. Kadangi buvo patirtos rimtos pasekmės dėl sveikatos pablogėjimo, užsieniečio statuso pasikeitimo, neteisingų duomenų apie sveikatos būklę skleidimo, vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, sprendžiama, kad atsakovei priteistinos neturtinės žalos dydis sudaro 3 000 Eur.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

40. Apeliaciniu skundu G. J. prašo dalyje panaikinti ir dalyje pakeisti teismo sprendimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo. Apeliantas nesutinka su tuo, kad atsakovei priteista 563,10 Eur piniginė kompensacija už ieškovui priteistus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus; atsakovei priteista 635,70 Eur piniginė kompensacija už ieškovui priteisto turto vertę viršijančią jo dalį bendrame turte; atsakovei priteista 952,01 Eur piniginė kompensacija už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus; atsakovei priteista 3 722,93 Eur piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Taip pat nesutinka ir prašo pakeisti sprendimą dalyje, kurioje ieškovui iš atsakovės priteista 569,01 Eur piniginė kompensacija už butui suteiktas komunalines paslaugas; teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

41. Apeliaciniu skundu A. Š. prašo priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius daiktus (koridoriaus spinta; miegamojo spinta; pietų stalas; kėdės (4 vnt.); rašomasis stalas; darbo kambario spintos; darbo kambario užuolaidos; virtuvės baldai), o atsakovei A. Š. iš ieškovo G. J. priteisti 1 574,00 Eur piniginę kompensaciją; priteisti atsakovei 266,00 Eur (75,00 Eur + 191,00 Eur) kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą; atmesti ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už butui suteiktas komunalines paslaugas priteisimo arba, palikus galioti teismo sprendimą šioje dalyje, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 569,01 Eur kompensaciją – užmokestį už bute (duomenys neskelbtini), dirbtus buities darbus.

42. G. J. ginčija teismo nustatytų kilnojamųjų daiktų vertę. Nurodo, kad remiasi Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais, kurie patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 564. Jo vertinimu, lovos kaina - 690 Eur, pirkta 2015-10-29, nusidėvėjimas pagal valstybes normatyvus 10 proc. per metus – 414 Eur = 276 Eur, ne 345 Eur. Apeliantas remdamasis atsakovės rašytiniais paaiškinimais 2021-11-18, nurodo, kad indaplovę ji pasiima sau, jos kaina - 96 Eur. Todėl keistinas kompensacijos dydis - 563,01 – 96 – 69 = 398,01 Eur. Analogišku būdu apeliantas skaičiuoja ir televizoriaus, šaldytuvo, skalbimo mašinos, čiužinio vertę. Nurodo, kad kompensacija turėtų būti ne 635,7 Eur , o 350,80 Eur. Apeliantas nurodo, kad už santuokos metu iš bendrų lėšų įgytus šiuos kilnojamuosius daiktus, jokia suma nepriteistina, kadangi G. J. turtas buvo nupirktas už 2 542,80 Eur, o pinigus jam prieš vestuvės padovanojo tėvas – 10 000 JAV dolerių. Be to, nepritaikytas koeficientas turto nusidėvėjimo pagal valstybės normatyvus. Prašo, nustačius daiktų vertes, daiktus padalinti natūra.

43. Atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-06-10 nutarimas Nr. 564 „Dėl minimalios ilgalaikio materialiojo turto vertės nustatymo ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalių ir maksimalių ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams sąrašo patvirtinimo“ nereguliuoja turto vertės nustatymo, privačių asmenų namų ūkyje naudojamo turto nusidėvėjimo normatyvų (reguliuoja viešajame sektoriuje naudojamo turto nusidėvėjimo normatyvus, kurie negali būti tapatinami su namų ūkyje naudojamo turto nusidėvėjimo normatyvais), todėl šioje byloje netaikytinas.

44. Teismas sprendė, jog apskaičiuojant atsakovei išmokėtiną kompensaciją už ieškovui paliekamus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, yra pagrindas taikyti daiktų nusidėvėjimo koeficientą: lovai 50 proc. nusidėvėjimo koeficientą, o elektros prekėms – indaplovei, gartraukiui, orkaitei ir kaitlentei, - 70 proc. nusidėvėjimo koeficientą. Remdamasis išdėstytu, teismas priteisė ieškovui asmeninėn nuosavybėn atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus: lovą, kurios vertė santuokos pabaigoje sudaro 345,00 Eur (690,00 Eur - 50 proc.); indaplovę, kurios vertė 96,00 Eur (320,00 Eur - 70 proc.); gartraukį, kurio vertė 21,90 Eur (73,00 Eur - 70 proc.); orkaitę, kurios vertė 61,50 Eur (205,00 Eur - 70 proc.); kaitlentę, kurios vertė 38,70 Eur (129,00 Eur - 70 proc.), o atsakovei atitinkamai priteisė iš ieškovo 563,10 Eur (345,00 + 96,00 + 21,90 + 61,50 + 38,70) dydžio kompensaciją. Šalys santuokos metu iš bendrų lėšų įgijo šiuos kilnojamuosius daiktus: koridoriaus lempas (2 vnt.) už 26,00 Eur; vonios lempą už 55,00 Eur; čiužinį už 435,00 Eur; svetainės spinteles (2 vnt.) už 52,00 Eur; televizorių už 874,00 Eur; šaldytuvą už 364,00 Eur; skalbimo mašiną už 339,00 Eur; mikrobangų krosnelę už 50,00 Eur; dulkių siurblį už 54,00 Eur; lygintuvą už 45,00 Eur; arbatinuką už 12,00 Eur; sumuštinių keptuvę už 26,00 Eur; vonios lentynėles (2 vnt.) už 19,80 Eur; vonios lempą už 40,00 Eur; svetainės karnizus už 15,00 Eur; virtuvės karnizus už 12,00 Eur; miegamojo karnizus už 12,00 Eur; darbo kambario karnizus už 15,00 Eur; sofos užtiesalą už 17,00 Eur; lėkštes už 15,00 Eur; puodelius už 25,00 Eur; peilius už 40,00 Eur, viso už bendrą 2 542,80 Eur sumą. Šie daiktai pripažinti bendrąja jungtines sutuoktinių nuosavybe. Teismas sprendė, kad santuokos nutraukimo metu šių daiktų rinkos vertė sudaro ne daugiau nei 50 proc. nuo jų įsigijimo kainos, t. y. 1 271,40 Eur (2 542,80 - 50 proc.). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė neturi, kur laikyti minėtų daiktų, bei tai, kad kurie daiktai juos demontavus gali prarasti savo funkcines ir naudingąsias savybes ir vertę, teismas juos priteisė ieškovui asmeninėn nuosavybėn, o atsakovei iš ieškovo priteisė 635,70 Eur (1 271,40 / 2) dydžio piniginę kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis).

45. Dalintino turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Pagal CK 3.100 straipsnį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys. Turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006).

46. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

47. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė daiktų vertę. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, kad baldų nusidėvėjimas turėjo būti nustatytas taikant Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvus. Pagal šiuos normatyvus baldų nusidėvėjimas skaičiuojamas mokestiniais tikslais ir viešbučiuose. Namų apyvokos daiktams šis metodas netaikytinas. Pažymėtina ir tai, kad toks klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas. Teismas kilnojamųjų daiktų vertę nustatė, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, įvertinęs jų galimą nusidėvėjimą. Su tokiu vertinimu teisėjų kolegija sutinka.

48. Apeliantas nurodo, kad atsakovė savo paaiškinimuose išreiškė norą 2021-11-18 indaplovę pasiimti sau. Atsakovė su tokiu argumentu nesutinka, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai indaplovę priteisė atsakovui, nes ji yra įmontuota į atsakovui natūra priteistus virtuvės baldus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas indaplovę priteisti ieškovui atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, kadangi įmontuoti kilnojamieji daiktai yra susiję su kitais neperkeliamais baldais, todėl apelianto prašymas mažinti kompensaciją indaplovės verte, pripažintinas nepagrįstu. Tas pats pasisakytina ir dėl ieškovo prašymo kilnojamuosius daiktus dalinti natūra.

49. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad atsižvelgiant į tai kad atsakovė neturi kito gyvenamojo būsto ir neturi kur laikyti minėtų daiktų, taip pat į tai, kad dalis daiktų, pavyzdžiui, karnizai, šviestuvai, lentynėlės ir pan., juos demontavus gali prarasti savo funkcines ir naudingąsias savybes bei vertę, teisingiau yra santuokoje įgytus kilnojamuosius daiktus: koridoriaus lempas (2 vnt.); vonios lempą; čiužinį; svetainės spinteles (2 vnt.); televizorių; šaldytuvą; skalbimo mašiną; mikrobangų krosnelę; dulkių siurblį; lygintuvą; arbatinuką; sumuštinių keptuvę; vonios lentynėles (2 vnt.); vonios lempą; svetainės karnizus; virtuvės karnizus; miegamojo karnizus; darbo kambario karnizus; sofos užtiesalą; lėkštes; puodelius; peilius, priteisti ieškovui asmeninėn nuosavybėn.

50. Ieškovas nurodo, jog minėtas turtas buvo nupirktas už 2 542,80 Eur, o pinigus jam prieš vestuvės padovanojo tėvas – 10 000 JAV dolerių. Teikdamas paaiškinimus teismui ieškovas 2015-03-26 mokėjimo nurodymu nesirėmė ir šiuo dokumentu reikalavimų dėl turto dalinimo negrindė. Ieškovas neįrodinėjo, jog jis, iš jam asmeniškai tėvo dovanotų pinigų, įsigijo ir asmeninės nuosavybės teise valdė tam tikrą turtą ir padengė išlaidas. Toks argumentas, kaip nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme, negali būti teikiamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Pateiktas įrodymas nebuvo prijungtas, todėl teisėjų kolegija šioje apeliacinio skundo dalyje plačiau nepasisako.

51. Apeliantė A. Š. nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje teismas pripažino, kad santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai: koridoriaus spinta; miegamojo spinta; pietų stalas; kėdės (4 vnt.); rašomasis stalas; darbo kambario spintos; darbo kambario užuolaidos; virtuvės baldai, ieškovui G. J. priklauso asmeninės nuosavybės teise. Nurodo, kad ieškovas nėra pareiškęs ieškinio reikalavimo dėl turto pripažinimo jo asmenine nuosavybe, todėl teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Pirmosios instancijos teismas nevertino įrodymų apie ieškovo motinos pakankamai sunkią turtinę padėtį, dėl kurios ji negalėjo išleisti 6 295,00 Eur sumos daiktams. Pateikti daiktų įsigijimo dokumentai ieškovo motinos S. J. vardu, nepatvirtina, kad šie daiktai nupirkti už jos pinigus. Teismas, spręsdamas, kad virtuvės baldai įsigyti už S. J. pinigus, netinkamai vertino įrodymus. Ieškovo į bylą pateikti dokumentai kelia abejonių dėl jų patikimumo – nesimato, už kokius baldus mokėta, 2017-04-24 1 200 Eur mokėjimo dokumente už spintą - mokėtojas įrašytas kitu rašikliu, negu išrašytas mokėjimo kvitas. Pateiktos tik sąskaitos S. J. vardu, bet nėra mokėjimo dokumentų. Tačiau net jei mokėjimo dokumentuose ir yra nurodyta S. J., tai nepatvirtina, kad ji už daiktus mokėjo savo, o ne ieškovo duotais, pinigais. Minėtus kilnojamuosius daiktus pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe galima būtų, jeigu S. J. būtų juos rašytine dovanojimo sutartimi dovanojusi ieškovui. Liudytojos S. J. parodymais teismas iš viso neturėjo vadovautis dėl liudytojos šališkumo, priešiško nusiteikimo atsakovės atžvilgiu ir ypatingai glaudaus ir artimo, jos ryšio su sūnumi – ieškovu G. J.. Tuo metu, kada daiktai buvo įsigyti, ieškovas buvo vedęs ir butas buvo šeimos gyvenamoji vieta. Todėl, jeigu daiktai ir buvo dovanoti, tai buvo dovanoti šeimai. Ieškovė pretenduoja į šių kilnojamųjų daiktų vertės ½ dalies kompensaciją, prašo priteisti 1 574,00 Eur piniginę kompensaciją (6 295,00 / 2 = 3 148,00 Eur / 2).

52. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus kilnojamųjų daiktų įgijimo ir (ar) mokėjimo už juos dokumentus, kuriuose kaip mokėtoja ar pirkėja nurodoma ieškovo motina S. J., ieškovo paaiškinimus ir liudytojos S. J. parodymus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad kilnojamieji daiktai: koridoriaus spinta už 370,00 Eur; miegamojo spinta už 1 200,00 Eur; pietų stalas už 390,00 Eur; kėdės (4 vnt.) už 300,00 Eur; rašomasis stalas už 150,00 Eur; darbo kambario spintos už 1 800,00 Eur; darbo kambario užuolaidos už 255,00 Eur; taip pat virtuvės baldai už 1 830,00 Eur, buvo įgyti už ieškovo motinos S. J. asmenines lėšas. Remdamasis bylos duomenimis, teismas konstatavo, kad S. J., sumokėjusi už minėtus daiktus, juos padovanojo ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui apstatyti.

53. CK 3.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; <...> 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas <...> Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, įstatymu nenustatyta prezumpcija, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

54. Apeliantė be pagrindo skunde nurodo, kad nebuvo pagrindo minėto kilnojamojo turto pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe, nes ieškovas buvo vedęs ir butas buvo šeimos gyvenamoji vieta, todėl, jeigu daiktai ir buvo dovanoti, tai buvo dovanoti šeimai. Apeliantė skunde tvirtina, kad šis kilnojamasis turtas turi būti pripažintas šalių santuokoje įgyta bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas tarp šalių lygiomis dalimis, jai priteisiant kompensaciją.

55. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Bylos duomenys rodo (DOK-124729), kad santuokos metu įgyti kilnojamieji daiktai: rašomasis stalas, koridoriaus spinta, miegamojo spinta, darbo kambario spintos, pietų stalas ir kėdės (4 vnt.), virtuvės baldai, darbo kambario užuolaidos, buvo pirkti ieškovo G. J. motinos. Minėtą turtą ieškovas prašė pripažinti asmenine nuosavybe ir neįtraukti į dalintino turto sąrašą. Atsižvelgiant į pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, spręstina, kad ieškovas įrodė, kad minėtas kilnojamasis turtas buvo padovanotas jo motinos ir priklauso jam asmeninės nuosavybes teise. Apeliantė neįrodė, kad S. J. dovanotas turtas ieškovui buvo dovanotas ne jam asmeniškai, o perduotas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas, o apeliantės argumentai – atmestini kaip nepagrįsti.

56. Teisėjų kolegija pripažino teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovui jo motina nupirko kilnojamąjį turtą ir padovanojo asmeninės nuosavybės teise. Byloje nebuvo ginčyta aplinkybė, jog ieškovo tėvai padėjo ieškovui įsigyti butą, padovanojo dalį lėšų buto įsigijimui. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovo motinos turtinę padėtį ir nurodė, kad nepaisant S. J. nedidelių pajamų, ieškovo motina minėtą sumą, daiktų įgijimui, galėjo būti sukaupusi. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai, dėl kurių ji nesutinka su minėta pirmosios instancijos teismo išvada, yra iš esmės analogiški tiems, kurie buvo išdėstyti ir pirmosios instancijos teisme, kuriuos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visų byloje esančių įrodymų visumoje, tinkamai nustatė šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, savo procesinį sprendimą argumentavo ir tinkamai motyvavo. Spręstina, jog atsakovė nenuginčijo aplinkybės, jog S. J. turėjo faktines materialines galimybes sumokėti už minėtus daiktus.

57. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisės normų, reglamentuojančių dalijamo bendro turto vertės nustatymą, nepažeidė, dalijamo bendro turto vertę nustatė, vadovaudamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, atsižvelgdamas į rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, bei dalintinų daiktų naudojimą, ir šiuo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą.

b) Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą

58. Apeliantas nesutinka dėl atsakovei iš ieškovo priteistos 3 722,93 Eur dydžio piniginės kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Apeliantas nurodo, kad šioje dalyje priteistina suma yra 2 053,43 Eur, kadangi kredito 2 450 Eur suma ir 444,5 Eur bauda išmokėta iš apelianto tėvo jam dovanotų pinigų. Apelianto asmeninėmis lėšomis (ankščiau prieš santuoka sukauptomis lėšomis) bankui buvo išmokėta 5 kartus po 500 Eur - 2 450 Eur. Apeliantas pateikia savo paskaičiavimus 3 278,43 – 1 225 = 2 053,43 Eur, 444,5 - 444,5 = 0,00 Eur, 0,00 + 2053,43 = 2 053,43 Eur. Atitinkamai, atsakovei šioje dalyje priteistina suma yra 2 053,43 Eur. Papildomai nurodo, kad santuoka sudaryta 2015-08-29, tuomet iš bendros išmokėtos sumos turi būti atimama 5 mėnesių įmokos (100,57 Eur x 5 mėn. = 502,85 Eur). Iš apelianto banko sąskaitos nuo santuokos sudarymo iki 2019-03-01 buvo sumokėta 6 466,96 Eur. Atsakovė nebuvo atlikusi nei vienos įmokos, ji nedirbo nuo 2015-08-29 iki 2017-06-01 ir pajamų negaudavo, apeliantas vienas išlaikė šeimą. Ieškovas pažymi, kad apie avariją atsakovė žinojo iki 2015-09-10, todėl ieškovas prašė taikyti 3 metų ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį dėl 444,50 Eur dėl asmenines atsakovo prievoles, kurios buvo įvykdytos iš bendrų sutuoktinių lėšų, priteisimo dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Atsakovė nurodo, kad apeliacinio skundo teiginiai, kad kredito įmokos su palūkanomis ir delspinigiais, taip pat baudos sumokėtos iš tėvo dovanotų pinigų nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

59. Ieškovas 2015-04-02, iki santuokos sudarymo, sudarė su AB SEB banku Kredito sutartį Nr. 15A1518210943-38, kurios pagrindu pasiskolino iš banko 20 000,00 Eur sumą buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui ir kurios pagrindu bankui minėtas butas buvo įkeistas. Byloje pateikta AB SEB banko 2019-03-01 pažyma, kurioje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2015-04-02 iki 2019-03-01, vykdydamas minėtą Kredito sutartį, ieškovas sumokėjo bankui 5 810,83 Eur kreditui padengti, 1 158,46 Eur palūkanų ir 0,52 Eur delspinigių, viso 6 969,81 Eur. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog nuo 2015-08-29 iki 2019-01-22, šalims gyvenant santuokoje ir galiojant turto bendrumo prezumpcijai, ieškovas bankui sumokėjo bendrą 6 556,87 Eur kredito įmokų su palūkanomis ir delspinigiais sumą. Teismas sprendė, kad yra pagrindas peržengti priešieškinio ribas minėtoje dalyje ir priteisė atsakovei iš ieškovo 3 278,43 Eur (6 556,87 / 2), t. y. ½ dalies dydžio piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

60. Ieškovas nuo 2015-09-02 iki 2017-10-19, t. y. santuokos metu, už padarytus administracinius nusižengimus į valstybės biudžetą sumokėjo bendrą 889,00 Eur baudų sumą. Baudos, už ieškovo padarytus teisės pažeidimus, buvo sumokėtos iš bendrų lėšų, laikytina, kad sumažinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina ½ dalies dydžio ieškovo santuokos metu sumokėtų baudų piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, t. y. 444,50 Eur (889,00 / 2). Viso atsakovei iš ieškovo priteistina 3 722,93 Eur (3 278,43 + 444,50) dydžio piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

61. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad minėtos įmokos ir baudos, šalims gyvenant santuokoje, buvo mokamos iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų, ir šioje dalyje apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

62. Pažymėtina tai, kad apelianto skundas yra gana padrikas, nenuoseklus, o pateikiami paskaičiavimai ir argumentai dėl tos pačios kompensacijos skirtinguose skundo dalyse skiriasi (apeliacinio skundo 5 lape pateiktas paskaičiavimas dėl galutinės 2 053,43 Eur kompensacijos, nurodoma, kad apelianto tėvo dovanotais pinigais buvo padengta dalis kredito ir baudos, o skundo 7 / 8 lape pateikiami kiti argumentai ir kiti paskaičiavimai dėl minėtos kompensacijos – nurodoma, kad iš bendros kredito išmokėtos sumos reikia atimti 5 mėnesių įmokas (100,57 Eur x 5 mėn. = 502,85 Eur), kurios išmokėtos iki santuokos, pabrėžiama, kad santuokos metu atsakovė prie įmokų neprisidėjo, nes nedirbo). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nenuoseklūs, besikeičiantys ir prieštaraujantys vieni kitiems ieškovo argumentai, kelia abejonės dėl jų patikimumo ir tikrumo. Apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos išvados, jog ieškovas mokėdamas iš bendrų lėšų kredito įmokas bankui, kurių pagrindu dengė įsiskolinimą už asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą, tenkino išimtinai savo poreikius, didino savo asmeninę nuosavybę. Todėl sutiktina su teismo sprendimu, jog ieškovui kyla pareiga kompensuoti bendrosios nuosavybės sumažėjimą atsakovei.

63. Apeliantas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už ieškovo sumokėtą baudą už padarytą administracinį nusižengimą.

64. Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

65. 62. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Todėl spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).

66. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas dėl priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už ieškovo sumokėtą baudą už padarytą administracinį nusižengimą ir atsakovės priešieškinio reikalavimą tenkino.

67. Nagrinėjamu atveju, šalims gyvenant santuokoje ir naudojantis bendromis santuokinėmis lėšomis, atsakovė nepatyrė jokio savo teisių pažeidimo. Labiau tikėtina, kad ji pagrįstai tikėjosi toliau kartu gyventi, naudotis bendru turtu, todėl nekėlė klausimų dėl baudų už padarytą administracinį nusižengimą, kas būtų reiškę kivirčų kilimo galimybę, ko, gyvenant šeimoje, yra stengiamasi išvengti. Tik santuokai faktiškai nutrūkus ir ieškovui inicijavus skyrybų procesą teisme, pateikus ieškinį, į kurį nebuvo įtraukta kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, atsakovė suprato savo teisių pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškinį gavo 2019-01-30. Nuo šio momento ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas. Kadangi patikslintas priešieškinis, kuriame pareikštas reikalavimas dėl kompensacijos atsakovei priteisimo už ieškovo sumokėtą baudą už padarytą administracinį nusižengimą, teisme gautas 2019-07-23, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas.

68. Apeliantė nurodo, kad ieškovas santuokos metu (2016-2018 m.) bendras sutuoktinių lėšas naudojo jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (automobilio) draudimui. Iš viso sumokėta 381,00 Eur. Ieškovas į bylą nėra pateikęs įrodymų, kad ginčo automobilis buvo naudojamas bendrų šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovė nesinaudojo ieškovui priklausančiu automobiliu. Teismas be teisėto pagrindo atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl 191,00 Eur (381,00 Eur/2) kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą draudimo įmokų už automobilį sumai.

69. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės prašymą priteisti jai iš ieškovo ½ dalį ieškovo santuokos metu sumokėtų draudimo įmokų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą ir buto būsto draudimą, t. y. 257,00 Eur (513,00 / 2) dydžio kompensaciją.

70. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė nepateikė argumentų ir įrodymų, jog ieškovas automobilį, šalims gyvenant santuokoje, naudojo išimtinai tik savo poreikiams. Todėl sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad išlaidos, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių sudarymu, buvo patirtos šeimos poreikiams tenkinti.

c) Dėl kompensacijos už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimus

71. Apeliantas nurodo, kad šioje dalyje kompensacija nepriteistina, kadangi buto remonto darbai buvo atlikti iki santuokos. Atsakovė suklaidino teismą nurodydama, jog į buto remontą buvo investuotos bendros lėšos ir prašo jai priteisti 2 100 Eur kompensaciją. Savo reikalavimui pagrįsti atsakovė nepateikė įrodymų. Apeliantas pateikia savo paskaičiavimus, pagal statybinius normatyvus vieną kartą per 10 metų glaistymo ir dažymo darbai turi būti atnaujinti - todėl nusidėvėjimas 60 proc., kadangi praėjo 6 metai - 952,01 x 60 proc. = 571,12 Eur, galutinė suma 952,01 - 571,12 = 380,89 Eur.

72. Atsakovės vertinimu, teismas pagrįstai atsakovės poziciją laikė nuoseklesne, o liudytojos J. K. (Y. K.) parodymus, kad ji prieš pat vestuves lankėsi bute ir matė, kad bute nebuvo durų ir buvo nenudažytos sienos, tačiau jau buvo įrengtas parketas, kuris jos apsilankymo metu buvo uždengtas, patikimesniais nei liudytojos – ieškovo motinos S. J.. Teismas pagrįstai, vadovavosi ieškovo pateikta 2015-03-25 preliminaria buto remonto darbų sąmata ir sprendė, kad buto sienų gruntavimo, glaistymo ir dažymo darbų kaina sudarė 1 454,03 Eur ir už šiuos darbus priteisė atsakovei 726,5 Eur (1 454,03 /2) piniginę kompensaciją. Atsakovė teisme davė paaiškinimus, kad dėl sienų remontą atliekančių specialistų užimtumo negalint atlikti sienų glaistymo ir dažymo darbų, tačiau esant laisviems grindų įrengimo specialistams, buvo nuspręsta nukrypti nuo įprastos statybos darbų tvarkos - pirmiau sudėti grindis, o vėliau atlikti sienų remontą. Apeliacinio skundo teiginiai, kad sienų glaistymo ir dažymo darbai buvo atlikti, o durys įsigytos ir sumontuotos iki santuokos nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Faktas, kad ieškovas turėdamas dokumentus, jų neteikia į bylą liudija jo nesąžiningumą.

73. Atsakovė apeliaciniam skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad vienų buto vidaus durų įsigijimo ir sumontavimo kaina 2015 m. rudenį galėjo sudaryti apie 150,00 Eur. Teismas vietoje 300 Eur kompensacijos, priteisė ieškovei 225,00 Eur, t. y. 75,00 Eur mažesnę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas vidaus durų vertę sumažino netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nepagrįstai nesivadovavo atsakovės paaiškinimais, kad už minėtas duris buvo sumokėta 600 Eur, i neatsižvelgė ir į tai, kad įrodymai apie buto vidaus durų įsigijimo ir sumontavimo darbų kainą yra pas ieškovą, tačiau jis jų nepateikė. Nepagrįstai sumažino durų vertę neįvertinęs ir liudytojos S. J. parodymų, kad durys buvo įsigytos už 900,00 Eur. Prašo priteisti atsakovei A. Š. iš ieškovo G. J. 75,00 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

74. Teismas darė išvadą, kad buto sienų gruntavimo, glaistymo ir dažymo darbų kaina sudarė 1 454,03 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie buto vidaus durų įsigijimo ir sumontavimo darbų kainą, darė prielaidą, jog 2015 m. vienų buto vidaus durų įsigijimo ir sumontavimo kaina 2015 m. rudenį galėjo sudaryti apie 150,00 Eur. 3 vnt. durų įsigijimo ir sumontavimo darbai kainavo 450,00 Eur, viso po santuokos sudarymo ieškovo bute buvo atlikta darbų ir įsigyta medžiagų už bendrą 1 904,03 Eur sumą, todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 952,01 Eur (1 904,03 / 2) dydžio kompensacija už santuokos metu panaudotas bendras šeimos lėšas į ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

75. Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalintino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinės bylos nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

76. Šalys aktyviai byloje teikė paaiškinimus ir įrodymus apie atliktus remonto darbus bute. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių žodinių paaiškinimų nėra įmanoma nustatyti tikslaus ieškovui priklausančio buto remonto darbų atlikimo laiko, atliktų remonto darbų vertės, atsiskaitymo už šiuos remonto darbus laiko. Teismas įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ieškovui priklausančio buto sienų dažymo darbai ir vidaus durys buvo įsigytos ir sumontuotos po šalių santuokos sudarymo. Apeliantas neįrodė, kad minėti darbai buvo atlikti išimtinai tik už jo asmenines lėšas. Ieškovas nepateikė naujų argumentų, kurie leistų teigti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ar priimtas pažeidžiant teisės normas. Ieškovas iš esmės nurodė tuos pačius motyvus, kuriuos jau buvo nurodęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada.

77. Atsakovė nepateikė įrodymų apie šalių patirtas išlaidas perkant vidaus duris, tačiau nurodė, jog jos kainavo 600 Eur ir pateikė panašių durų kainas 2021 m. Ieškovas neteikė kitų duomenų dėl vidaus durų vertės. Spręsdamas dėl durų kainos 2015 metais, teismas rėmėsi išimtinai bylos medžiaga ir savo vidiniu įsitikinimu. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teismo nebuvo įvertinti. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas bei nesant apeliantės pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, teisėjų kolegijai nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Kolegija visiškai sutinka su teismo sprendimo dalies dėl kompensacijos už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą argumentais ir išvadomis, o šalių nesutikimo su šia sprendimo dalimi argumentus atmeta.

d) Dėl kompensacijos už suteiktas komunalines paslaugas ir kompensacijos už buities darbus priteisimo

78. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu ir mano, kad šioje dalyje priteistina suma yra 1 277,00 Eur. Nurodo, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įsivėlė klaida ir vietoje 569,01 Eur, turi būti - 676,21 Eur, kaip nurodyta sprendime. Apeliantas kelia klausimą kodėl mokestis už šildymą ir karštą vandenį yra dalinamas iš 3, jei jie gyveno dviese ir nurodo, kad už šildymą ir karštą vandenį priteistina suma yra 436,74 Eur. Nurodo, kad nepadalinti mokesčiai už Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus paslaugas 114,32 / 2 = 57,16 Eur; už internetą 370 / 2 = 185 Eur, kuris naudotas žiūrint televizorių; už namo aptarnavimą (laiptinės valymas, priešgaisrinės sistemos priežiūra, lifto technine priežiūra, pastato energetinio ūkio priežiūra, pastato šilumos ūkio priežiūra, technine priežiūra, teritorijos apšvietimo ir pastato bendroji elektra) - 481,52 / 2 = 240,76 Eur.

79. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškinio reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už butui suteiktas komunalines paslaugas priteisimo atmesti arba, palikus galioti, teismo sprendimą šioje dalyje, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 569,01 Eur kompensaciją – užmokestį už bute (duomenys neskelbtini), jos dirbtus buities darbus. Nurodo, kad nuo sutuoktinių bendro gyvenimo bute pradžios, įskaitant ir laikotarpį po bylos iškėlimo, šalys bendrai sprendė visus namų ūkio ir buto išlaikymo klausimus: atsakovė dirbo namų ūkio darbus (tvarkė kambarius, valė langus, grindis, skalbė, nešė šiukšles ir kt.), pirko ir perka būtinas buitinės chemijos ir kitas priemones, skirtas butui tvarkyti, o ieškovas dengė visas buto išlaikymo išlaidas, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas. Aptartas šalių pareigų pasiskirstymas liko ir santuokos nutraukimo proceso metu. Prašoma priteisti ne tik mokėjimus už komunalines paslaugas, bet tiek buto išlaikymo, tiek namo, kuriame yra butas, bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, kurių mokėjimo prievolė tenka ieškovui, kaip buto savininkui. Apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovės 1277 Eur dydžio kompensaciją yra nepagrįstas įrodymais. Nurodo, kad ji komunalinėmis paslaugomis bute naudojasi minimaliai, todėl nepagrįstai prašoma priteisti net ½ dalį išlaidų. Jeigu teismas tenkintų ieškovo reikalavimą dėl kompensacijos už komunalines paslaugas priteisimo, tokiu atveju ji neturėtų būti priteista nuo 2019-01-01 iki 2019-09-01, nes tuo laikotarpiu šalys gyveno santuokinį gyvenimą.

80. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo atmesti ieškovo G. J. reikalavimą dėl piniginės kompensacijos už butui suteiktas komunalines paslaugas priteisimo iš atsakovės arba, palikus galioti teismo sprendimą šioje dalyje, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 569,01 Eur kompensaciją – užmokestį už bute jos dirbtus buities. Naudojosi butu išimtinai kaip ieškovo šeimos narys, šalys bendrai sprendė klausimus, susijusius su buto priežiūra ir jo išlaikymu, todėl teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės ieškovo naudai dalį išlaidų komunalinėms paslaugoms, tačiau netenkino jos reikalavimo priteisti jai 569,01 Eur kompensaciją už jos darbą tvarkant bendrą namų ūkį.

81. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-07-23 gyveno ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2021-09-20 ieškovas mokėjo už butui teikiamas komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad po bylos, dėl santuokos nutraukimo, iškėlimo tarp šalių susiklostė mišrūs naudojimosi ieškovui priklausančiu butu santykiai, t. y. šeimos teisiniai santykiai ir iš dalies pagal nutylėjimą panaudos teisiniais santykiai (CK 6.629 straipsnis). Įvertinus komunalinių išlaidų susidarymo pagrindus, tai, jog dalis išlaidų, susijusių su turto priežiūros, atliekų tvarkymo, patalpų šildymo išlaidomis, yra susijusios su savininko pareiga išlaikyti turtą, šių išlaidų dalies nepriteisė iš atsakovės. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė naudojosi butui teikiamomis interneto paslaugomis, todėl reikalavimą dėl šių išlaidų dalies atlyginimo atmetė. Ieškovas už butui tiekiamą geriamąjį vandenį viso sumokėjo 210,58 Eur, už elektros energiją – 559,53 Eur, už šilumos energiją – 873,49 Eur. Teismas sprendė, kad atsakovė proporcingai turi prisidėti ir prie išlaidų už šias paslaugas apmokėjimo. Ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 105,29 Eur (210,58 / 2) kompensacija už butui patiektą geriamąjį vandenį, 279,76 Eur (559,53 / 2) kompensacija už butui patiektą elektros energiją bei 291,16 Eur (873,49 / 3) kompensacija už butui patiektą šilumos energiją. Ieškovui iš atsakovės priteisė 676,21 Eur (105,29 + 279,76 + 291,16) dydžio kompensaciją.

82. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo jos naudai 569,01 Eur kompensaciją – užmokestį už ieškovo bute jos dirbtus buities darbus (langų, grindų valymą, kambarių tvarkymą, skalbimą, šiukšlių išnešimą ir kt.). Atsakovė reikalavimą grindė savo padarytomis paskaičiavimo lentelėmis bei aplinkybe, jog ji tvarkė ir prižiūrėjo butą. Teismas sprendė, kad toks reikalavimas nepagrįstas.

83. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais, jog tuo laikotarpiu, kuomet atsakovė gyveno bute, jai tenka pareiga prižiūrėti turtą, kuriuo ji naudojosi. Iš byloje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, jog nors po bylos iškėlimo šalys nevedė bendro ūkio, tačiau bent iš dalies bendrai rūpinosi ieškovui priklausančiu butu. Todėl teismas iš atsakovės priteisė tik tas išlaidas, kurių dydžiui atsakovės naudojimasis ieškovo butu galėjo daryti įtaką. Sutiktina, tiek su atsakovės argumentais, tiek su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad dalis prašomų priteisti išlaidų (tokių kaip - laiptinės valymas, priešgaisrinės sistemos priežiūra, lifto technine priežiūra, pastato energetinio ūkio priežiūra, pastato šilumos ūkio priežiūra, technine priežiūra, teritorijos apšvietimo ir pastato bendroji elektra) yra susijusios su turto priežiūros išlaidomis ir su savininko pareiga išlaikyti turtą, nes jų dydis nepriklauso nuo bute gyvenančių asmenų skaičiaus. Todėl šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovė naudojosi internetu. Tokių įrodymų ar argumentų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, todėl minėtos išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į tai, kad į šilumos energijos kainą įeina ne tik karšto vandens tiekimo išlaidos, tačiau ir patalpų šildymo išlaidos, kurios yra priskirtinos prie turto išlaikymo išlaidų, atsakovei priteista atlyginti 1/3 dalis išlaidų už šilumos energiją. Apeliantas skunde nenurodė argumentų, kodėl jo ginčijamos teismo išvados yra nepagrįstos, jis tik pateikia savo paskaičiavimus ir apsiriboja teiginiu, kokio dydžio kompensacija turėtų būti jam priteista.

84. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendime padaryta klaida. Rašymo klaidos procesiniame sprendime taisomos CPK 276 straipsnio tvarka. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Klaidos nėra taisomos apeliacinio proceso tvarka, o gali būti ištaisytos paduodant pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

85. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 569,01 Eur kompensaciją – užmokestį už bute jos dirbtus buities: langų, grindų valymą, kambarių tvarkymą, skalbimą, šiukšlių išnešimą ir kt. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį atsakovės reikalavimą išsamiai apie tai pasisakė sprendime ir teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo vertinimui.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

86. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis nėra lengva – nekilnojamasis turtas įkeistas bankui, pajamos – tik darbo užmokestis atitinkantis valstybės vidurkį, todėl tūkstantinių kompensacijų apeliantas neturi galimybės sumokėti. Apeliantas prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti – nurodant kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Atsakovė su tokiu apeliacinio skundo prašymu nesutinka.

87. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pasinaudodamas replikos teise po baigiamųjų kalbų, ieškovo atstovas papildomai prašė mokėtinos kompensacijos išmokėjimą atsakovei išdėstyti nuo 6 iki 12 mėnesių.

88. CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

89. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra ginčo turto bendraturčiai, jiems priklausančios santuokoje įgyto turto dalys yra lygios (po 1/2 dalį), taigi, sprendžiant turto padalijimo klausimą, negali būti akcentuojami ar ginami vieno iš bendraturčių interesai. Teismas, nuspręsdamas, kad turto padalijimas natūra yra negalimas, ir priteisdamas ieškovei piniginę kompensaciją, negali jos mokėjimo išdėstyti tokiam ilgam terminui, kad tokia kompensacija prarastų iš esmės visą savo kompensuojamąją vertę. Apelianto prašymas kompensacijos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams. Įvertintini abiejų šalių interesai ir atsižvelgtina į tai, kad atsakovės turtinė padėtis nėra geresnė už ieškovo. Byloje nustatyta, jog atsakovė yra Baltarusijos pilietė, ji nurodo, kad jos leidimas laikinai gyventi Lietuvoje galioja tik iki 2022 m. lapkričio mėn., ji gyvena nuomojamame bute, dirba kirpėja, naudojasi valstybės apmokama teisine pagalba šioje byloje. Ieškovas, tuo tarpu, turi darbą – dirba inžinieriumi, turi nekilnojamą turtą, jam liko ir to turto pagerinimai, kuriais ji gali savo nuožiūra naudotis iškart įsiteisėjus teismo sprendimui, pats apmoka advokato paslaugas. Be to, ieškovo prašymas nepagrįstas jokiomis aplinkybėmis ir įrodymais, sudarančiais pagrindą atidėti ar išdėstyti piniginės kompensacijos išmokėjimą atsakovei, su prašymu nepateiktas adekvatus būsimos piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimas. Apeliantas taip pat nepateikė kitų savo finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų (pvz., duomenų apie banko sąskaitas, dabartines vidutines mėnesines pajamas). Sprendimo vykdymo išdėstymas aiškiai būtų neteisingas, diskriminacinis atsakovės atžvilgiu, neužtikrintų ginčo šalių lygiateisiškumo, todėl teismo negali būti taikomas.

90. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovės – tenkinti iš dalies. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyse dėl kaltės dėl santuokos iširimo bei neturtinės žalos atlyginimo turi būti pakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

91. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs keletą ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, sprendė, jog ieškinys patenkintas iš dalies – 70 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (100 proc. patenkintų reikalavimų dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių + 40 proc. – turtinių reikalavimų / 2), atsakovės priešieškinis taip pat patenkintas iš dalies – 34 proc. patenkintų turtinių ir neturtinių reikalavimų (50 proc. – dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių + 0 proc. – dėl neturtinės žalos atlyginimo + 51 proc. – dėl turtinių reikalavimų / 3). Kadangi nėra galimybių tiksliai įvertinti ieškinio ir priešieškinio tenkinimo proporcijas, apeliacinės instancijos teisme pakeista nežymi sprendimo dalis, tai bylinėjimosi išlaidos neperskirstamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimo dalį dėl kaltės dėl santuokos iširimo bei neturtinės žalos atlyginimo ir šioje dalyje sprendimą išdėstyti:

„Ieškovo G. J. (G. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės A. Š. (A. S.), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 29 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 3908, nutraukti dėl G. J. kaltės.

Priteisti A. Š. iš G. J. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.“

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.