Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. A. (V. A.) apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

- pagal BK 243 straipsnį – areštas 45 paroms;

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, T. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, T. D. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „BMW 320 d”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš T. D. V. A. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „BMW 320 d”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai;

- CD diskus (5 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais bylos gale voke, palikti saugoti byloje.

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 30 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūra informuota apie tai, kad liudytojos G. Š. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. T. D. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. liepos 8 d. apie 20.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „BMW 320 d“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 2022 m. liepos 8 d. 21.13 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ (patikrinimo Nr. 14552) nustatytas 2,87 promilių neblaivumas.

2. Be to, T. D. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnyje už tai, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, 2020 m. vasario 24 d. būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022 m. liepos 8 d. apie 20.43 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę automobilį „BMW 320 d“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių neblaivumas), tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Be to, T. D. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2022 m. liepos 15 d. apie 02.34 val. (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, sudavė rankomis bei spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau nei 10 smūgių V. A. į veido sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas V. A. lūpos sumušimą, pasireiškusį priekinio danties išnirimu su kraujavimu, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį ir nubausti liudytoją G. Š. dėl melagingų parodymų davimo, taip pat iš nuteistojo priteisti didesnę sumą nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtai žalai atlyginti.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais.

4.1. Teigia, kad nuteistasis T. D. buvo primokęs liudytoją G. Š. meluoti, ši liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ne kartą buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, tačiau ir toliau šmeižė nukentėjusįjį, sakydama, kad nukentėjusysis mušė liudytoją, liepė jai meluoti, buvo nuvažiavęs su liudytojos broliu mušti T. D.. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas suprato, kad liudytoja melavo, bet jos nenubaudė, nors to prašė ir nukentėjusysis, ir prokuroras. Taip pat teigia, kad jam priteista 500 Eur suma yra nepakankama jo dantų sutvarkymui.

5. Atsiliepimų į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. apeliacinį skundą negauta.

6. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras Žilvinas Generauskas ir nuteistojo T. D. gynėjas prašė nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. apeliacinio skundo turinio, juo nėra ginčijami nuteistajam T. D. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nuteistojo kaltės padarius šias nusikalstamas veikas ar paskirtos bausmės klausimai. Nukentėjusysis kelia klausimą dėl liudytojos atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei skundžia nuosprendžio dalį, kuria išspręstas jo pareikštas civilinis ieškinys. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl liudytojos atsakomybės už melagingų parodymų davimą

9. Apeliaciniu skundu prašoma patraukti liudytoją G. Š. baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimą (BK 235 straipsnio 1 dalis) ir nubausti ją įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau atkreipiamas nukentėjusiojo dėmesys, kad tokių įgaliojimų teisėjų kolegija analizuojamu atveju neturi. Skundžiamu nuosprendžiu G. Š. kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas, todėl pateikti apeliacinio skundo dėl galimos šio asmens kaltės jam galimai padarius kitą nusikalstamą veiką, nebuvo pagrindo. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė ne liudytojos G. Š., bet nuteistojo T. D. kaltės klausimą, todėl dėl liudytojos G. Š. veiksmų, kuriuos nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde įvardina kaip nusikalstamus, teisėjų kolegija nepasisako.

10. Taip pat atkreipiamas nukentėjusiojo dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas neskundžiama 2025 m. sausio 30 d. nutartimi informavo Šiaulių apygardos prokuratūrą apie tai, kad liudytojos G. Š. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (4 t., b. l. 14). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūra pavedė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui organizuoti pirmosios instancijos teismo 2025 m. sausio 30 d. nutartyje nurodytų aplinkybių patikslinimą ir procesinio sprendimo priėmimą medžiagoje Nr. M-2-05-00027-25 (4 t., b. l. 19). Taigi, liudytojos atsakomybės už melagingų parodymų davimą klausimas sprendžiamas kitoje byloje.

Dėl žalos atlyginimo

11. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančio BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies jį patenkina arba atmeta. Atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, taigi, tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistojo T. D. priteisti 1 000 Eur dydžio žalą turtinei ir neturtinei žalai atlyginti – dėl sukelto fizinio skausmo ir išmuštų dviejų dantų (1 t., b. l. 106).

12. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį tenkino iš dalies – iš nuteistojo T. D. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. A. priteisė 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nesutinka su tokiu priteistos žalos dydžiu ir tvirtina, kad priteistas žalos dydis nepagrįstai sumažintas iki 500 Eur, kadangi tokia suma yra nepakankama jo dantų sutvarkymui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas V. A. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos (medicininių išlaidų) atlyginimo pagrįstai atmetė, kadangi civilinis ieškinys šioje dalyje nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

13. Kaip matyti, T. D. nuteistas dėl nežymaus V. A. sveikatos sutrikdymo. Specialisto išvada Nr. G 1079/2022(04) patvirtina, kad smurtiniais T. D. veiksmais nukentėjusiajam padaryti šie sužalojimai: lūpos sumušimas, pasireiškęs priekinio danties išnirimu su kraujavimu (1 t., b. l. 147). 2022 m. lapkričio 25 d. Šiaulių teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus pateikta informacija patvirtina, kad teritorinei ligonių kasai žala nebuvo padaryta (1 t., b. l. 166), taigi V. A. iškart po įvykio dėl patirtų sužalojimų nebuvo gydomas. Duomenų apie vėlesnį jo gydymąsi medicinos įstaigoje, medikamentų pirkimą ir pan. nepateikė ir pats nukentėjusysis. Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje bei apklausų metu nurodė, kad įvykio metu vieną dantį jam išmušė nuteistasis, o kitą dantį, kuris po sumušimo klibėjo, išsitraukė pats ir išmetė, tačiau aplinkybių dėl dviejų dantų išmušimo, be paties nukentėjusiojo, kuris įvykio metu buvo neblaivus (2,95 promilės), parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Nustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas sudarė nukentėjusiajam sąlygas pateikti duomenis, patvirtinančius jo patirtas ar būsimas išlaidas už medicinines, odontologines paslaugas dantų sutvarkymui ir nukentėjusysis patvirtino, kad tokius duomenis pateiks, tačiau pirmosios instancijos teismui jų nepateikė, kartu su apeliaciniu skundu tokių duomenų taip pat negauta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė ir toliau sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

14. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, nustatydamas priteistinos žalos dydį teismas turi atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikšmingas aplinkybes: turtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Teismų praktikoje priimtų sprendimų dėl neturtinės žalos atlyginimo analizė rodo, kad didesnės sumos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiamos daugiau išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgesniam laikotarpiui ir pan. Paprastai, priteisiant neturtinę žalą dėl BK 140 straipsnio skirtingose dalyse numatytų nusikalstamų veikų, neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja gana plačiose ribose, t. y. nuo 150 Eur iki 2000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-693/2019, 2K-128-489/2020, 2K-393-489/2017, 2K-220-689/2018, 2K-142-303/2021, 2K-236-495/2021, 2K-256-648/2022, 2K-21-697/2022, 2K-188-303/2023, 2K-29-648/2023, 2K-63-942/2023, 2K-207-628/2023, 2K-26-1073/2024, 2K-48-489/2025 ir kt.).

15. Priteisiant neturtinę žalą kiekvienu atveju svarbu įvertinti tiek nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir kintančią ekonominę situaciją, dėl ko, atsižvelgiant į tai, jog pastaruoju metu kasacine tvarka nagrinėjamose bylose pagal BK 140 straipsnį, neturtinės žalos klausimas sprendžiamas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas vertino ir naujausią (2024–2025 metų) teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, patikrintose apeliacine tvarka. Iš apygardų teismų procesinių sprendimų nustatyta, kad įprastai neturtinė žala priteistina nuo 100 Eur iki 1200 Eur, išskirtiniais atvejais – iki 3000 Eur (Vilniaus apygardos teismo bylos Nr. 1A-476-1058/2024, 1A-98-908/2025, Kauno apygardos teismo bylos Nr. 1A-558-348/2024, 1A-540-397/2024, 1A-512-844/2024, Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. 1A-182-380/2024), kas reiškia, kad praktika priteisiant neturtinės žalos dydžius pastaruoju metu išlieka kaip ir aukščiau nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose.

16. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad dėl nusikalstamų T. D. veiksmų V. A. patyrė neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl priteistino jos dydžio. Priteisdamas 500 Eur neturtinę žalą iš nuteistojo pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes – nuteistojo T. D. tyčiniais smurtiniais veiksmais (suduodant rankomis bei spiriant kojomis nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau nei 10 smūgių V. A. į veido sritį ir kitas kūno vietas) nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – lūpos sumušimas, pasireiškęs priekinio danties išnirimu su kraujavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikaltimo padarymo aplinkybės sudaro pagrindą tikėti, kad nukentėjusysis, be nustatytų sužalojimų, galėjo patirti ir pirmosios instancijos teismo nurodytus neigiamus išgyvenimus – išgąstį, nerimą, nesaugumo jausmą, diskomfortą, pažeminimą, nusivylimą. Be to, nuteistasis yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, todėl nors ir nedirbantis, tačiau turintis visas galimybes savo turtinę padėti pagerinti.

17. Įvertinusi tiek specialisto išvadoje įvardintus V. A. nustatytus sužalojimus ir dėl to patirtą fizinį skausmą, nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus, tai, jog nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 500 Eur yra teisinga ir proporcinga V. A. patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti suma, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, analogiškose bylose formuojamą teismų praktiką, todėl didinti ją nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje laikytinas teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. vasario 27 d. pažymą Nr. APD-2025-02598, kurioje prašoma priteisti valstybei 187,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjo advokato Vilmanto Poškaus nuteistajam T. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 32).

19. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

21. Nagrinėjamu atveju Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. sausio 9 d. nuosprendį apskundė nukentėjusysis V. A.. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartimi nuteistajam T. D. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vilmantas Poškus (4 t., b. l. 29).

22. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nukentėjusiojo V. A. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjos paskyrimo teisinį pagrindą, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tai, kad nuteistasis nuosprendžio neskundė), sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, netenkinti.