Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Nukentėjusiosios L. N. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Priteista iš E. A. L. N. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 573,29 Eur turtinei žalai atlyginti ir 600 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. A. nuteista už tai, kad ji 2024 m. sausio 23 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.30 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, po žodinio konflikto ir grumtynių su taip pat neblaivia L. N., tyčia kumščiu sudavė nedaugiau keturių smūgių ant grindų sėdinčiai L. N. į galvą ir spyrė du kartus jai į kūną, taip mušdama sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir kūno srityse.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistosios E. A. gynėjas advokatas Egidijus Milašius prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. A. apeliacinis skundas atmetamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistoji E. A. iš esmės neginčija kaltės nei jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti E. A. veiksmų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl nuteistosios kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajai paskirtos bausmės, teigiant, jog paskirta bausmė yra per griežta bei nesutinkama su priteisto civilinio ieškinio dydžiu.

8. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį, jos dydį bei skiriamus įpareigojimus, atsižvelgė į tai, kad E. A. yra jauno ir darbingo amžiaus, viena augina mažametę dukrą, jos finansinė padėtis nėra gera, ji praeityje neteista, šiuo metu nedirba, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu, E. A. atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, teismas įvertino ir tai, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos, reikšmės turėjo tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiosios kartu pavartotas alkoholio kiekis, ko pasėkoje įvyko konfliktas, naudojant smurtinius veiksmus, kurių metu kilo padariniai nukentėjusiosios ir kaltinamosios atžvilgiu. Teismas pripažino E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, be to, įvertino ir tai, kad tokius veiksmus išprovokavo ir nukentėjusiosios netinkamas elgesys kaltinamosios atžvilgiu. Taigi, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistoji taip pat patyrė sužalojimus, buvo įvertinti pirmosios instancijos teismui parinkus tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, ją charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad E. A. parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės skyrimo tikslus.

9. Kaip jau minėta, švelniausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatoma bausmė yra viešieji darbai. Nors E. A. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, iš esmės charakterizuojama teigiamai, dėl ko manytina, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, visgi skirti pačią švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo. Nors E. A. bylos duomenimis niekur nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, viena augina mažametį vaiką, todėl akivaizdu, jog jai būtina pasirūpinti savo vaiku, imtis visų priemonių, jog turėtų pragyvenimo šaltinį. Manytina, jog skirti viešųjų darbų bausmę atsižvelgiant į aptartas aplinkybes nebūtų proporcinga. Todėl teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės dydį skyrė E. A. 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Atsižvelgiant į E. A. asmenybę, nustatytų lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, aukštesnysis teismas sprendžia, jog paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri yra šiek tiek didesnė už sankcijoje numatytą minimumą, savo dydžiu nėra per griežta, atitinkanti teisingumo ir proporcingumo principus. Juolab, jog paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajai paskirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

11. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. A. laisvės apribojimo bausmę, taip pat nustatė ir įpareigojimus, t. y. įpareigojimą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančią medžiagas. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė nusikalstamas veika, be to, nusikaltimo darymo metu E. A. buvo neblaivi, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai kartu su laisvės apribojimo bausme paskyrė įpareigojimus – dalyvauti elgesį keičiančiose programose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visgi, apeliantė nesutinka su jai paskirtu įpareigojimu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje. E. A. teigimu, ji negalės vykdyti šio įpareigojimo, kadangi ji negalės registruotis į Užimtumo tarnybą, nes šioje baudžiamojoje byloje yra paimtas jos asmens dokumentas. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog E. A. viena iš paskirtų kardomųjų priemonių yra išties dokumento paėmimas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nuspręstą šią kardomąją priemonę palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Tai reiškia, jog E. A. pradėjus vykdyti laisvės apribojimo bausmę, asmens tapatybės kortelė, saugoma prie baudžiamosios bylos medžiagos, bus tuojau pat grąžinta nuteistajai. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstas nuteistosios teiginys dėl negalėjimo vykdyti teismo paskirto įpareigojimo – tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

12. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta ar per švelni bausmė. Aptartais duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, E. A. parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, tiek skiriamus įpareigojimus atsižvelgė į visus reikšmingus duomenis, skiriant bausmę. Apylinkės teismas įvertino tiek padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek veikos sunkumą (nesunkus nusikaltimas), tiek nuteistosios asmenybę bei pačios nukentėjusiosios provokuojančius veiksmus. Apylinkės teismo paskirta bausmė nėra nei per švelni, nei per griežta, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl bausmės skyrimo.

Dėl civilinio ieškinio

13. Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2871,78 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš E. A.. Pirmosios instancijos teismas, civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš E. A. L. N. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 573,29 Eur turtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde nuteistoji nurodydama, jog jai yra per griežta piniginė bauda, suprantama, jog nesutinka su priteisto civilinio ieškinio dydžiu. Apeliantė nurodo, jog ji yra vieniša mama, be to, pati nukentėjusioji ją užpuolė jos pačios namuose.

14. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

15. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos priteisimo dydžio nustatė, jog dalis civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos, susijusios su danties atkūrimo išlaidomis, gydymo išlaidomis, vykimu pas gydytojus odontologus, vaistais yra nepagrįstas. Apylinkės teismas nustatė, kad išlaidos, susijusios su grįžimu iš užsienio šalies, kurioje gyvena ir dirba nukentėjusioji, vykimu į teismą yra priteisiamos iš E. A. nukentėjusiosios naudai, kas sudaro 573,29 Eur. Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti kvitai, t. y. skrydžio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bilietai, kuro kvitas, kas patvirtina, jog nukentėjusioji išties dėl E. A. padarytos nusikalstamos veikos patyrė išlaidas susijusias su vykimu į teismą. Dėl ko, apylinkės teismas pagrįstai šias nukentėjusiosios patirtas išlaidas priteisė iš E. A..

16. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas iš dalies pareikštą nukentėjusiosios civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš nuteistosios E. A. nukentėjusiosios naudai priteisė 500 Eur sumą.

17. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

18. Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutikdama su priteistu civilinio ieškinio dydžio, nurodo, jog ji yra vieniša mama, auginanti mažametį vaiką, be to, nukentėjusioji taip pat atliko smurtinius veiksmus prieš nuteistąją. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. N. dėl E. A. veiksmų patyrė fizinį skausmą, buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, todėl yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Neabejotina, jog L. N. patyrė neigiamus išgyvenimus ir stresą, diskomfortą bendraujant su kitais asmenimis dėl pasireiškusių kraujosruvų ne tik kūno srityse, tačiau ir veido srityje. Šiuo atveju E. A. veikė tyčia, tarpusavio konflikto metu, nuteistosios ir nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atliekami smurtiniai veiksmai. Kaip ir teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje priteisiant neturtinę žalą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnyje, įvertinus padarytų sužalojimų mąstą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, paprastai vyrauja priteisiamos sumos nuo 150 iki 1200 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-699/2017, 2K-128-489/2020, 2K-256-648/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog 500 Eur suma, kas neprieštarauja minėtai teismų praktikai, įvertinus bylos aplinkybes bei pačios nukentėjusiosios veiksmus yra adekvati ir atitinkanti protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Nors nuteistoji išties viena augina mažametį vaiką, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelė. Svarbu pažymėti, jog nuteistoji yra jauno ir darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes atlyginti savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajai padarytą žalą. Skundą nagrinėjantis teismas, mažinti priteisto civilinio ieškinio dydį dėl žalos atlyginimo neįžvelgia jokio pagrindo, dėl ko ir šioje dalyje apeliacinis skundas atmestinas.

19. Iš skundo turinio galima suprasti, jog nuteistoji nesutinka ir su nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato pagalbai priteista 600 Eur suma. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių).

21. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas prašymas atlyginti 600 Eur nukentėjusiosios patirtų išlaidų už advokato atstovavimą. Byloje pateiktas mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, jog L. N. 2024 m. birželio 19 d. į advokato G. Č. kontorą atliko 100 Eur mokėjimą, bei pateiktas 2024 m. birželio 21 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad L. N. advokatui G. Č. sumokėjo 500 Eur sumą. Nors byloje nėra detalių duomenų apie suteiktas paslaugas, tačiau tai, kad nukentėjusioji patyrė šias atstovavimo išlaidas neabejojama. Pateiktame prašyme priteisti proceso išlaidas nurodyta, jog buvo suteiktos šios paslaugos – konsultacijos, prašymų parengimas, susipažinimas su bylos medžiaga, civilinio ieškinio parengimas. Bylos duomenys patvirtina, jog buvo rengiamas civilinis ieškinys, neabejojama, jog buvo teikiamos teisinės konsultacijos nukentėjusiajai, susipažinta su baudžiamąją byla. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos – 600 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžio. Byloje nėra duomenų apie itin sudėtingą nuteistosios finansinę padėtį, todėl skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog šios išlaidos pagrįstai buvo priteistos iš E. A. nukentėjusiosios naudai.

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apeliacinio proceso tvarka

22. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2024 m. spalio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant E. A., sudaro 95,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

23. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

24. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti nuteistajai E. A. gynėja, numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistosios valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistosios skundą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistosios priteistas civilinis ieškinys bei nukentėjusiosios patirtos atstovavimo išlaidos. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajai šioje byloje buvo teikiama ne jos iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. A. antrinę teisinę pagalbą iš jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistosios E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš E. A. valstybės naudai 95,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.