Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietybė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nuo (duomenys neskelbtini) nedirbanti, netekėjusi, auginanti (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini), praeityje neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji E. A. kaltinta tuo, kad ji 2024 m. sausio 23 d. laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.30 val. kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, po žodinio konflikto ir grumtynių su taip pat neblaivia L. N., tyčia kumščiu sudavė nedaugiau keturių smūgių ant grindų sėdinčiai L. N. į galvą ir spyrė du kartus jai į kūną, taip mušdama sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir kūno srityse, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

L. N. el. paštu pateikė fotografijas, kuriose matomas veidas su galimai kraujo žymėmis (1 t., b. l. 82-86);

Dėl veikos kvalifikavimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji 2024 m. sausio 23 d., laikotarpyje nuo 00.00 val. iki 01.30 val., kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, po žodinio konflikto ir grumtynių su taip pat neblaivia L. N., tyčia kumščiu sudavė nedaugiau keturių smūgių ant grindų sėdinčiai L. N. į galvą ir spyrė du kartus jai į kūną, taip mušdama sukėlė nukentėjusiajai L. N. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veide ir kūno srityse, kas priežastiniame ryšyje pagal neteisėtų veiksmų pasekoje atsiradusias pasekmes atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Dėl veikos kvalifikacijos ginčo nėra, kadangi L. N. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kurioje konstatuoti padariniai, trauminių poveikių skaičius, atitiktis nežymaus sveikatos sutrikdymo mastui, nurodžius, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad būnant gyvenamojoje vietovėje kaltinamoji smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu įvykusių grumtynių metu. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad tarp proceso dalyvių įvykio dieną vyko muštynės, ką patvirtina patirti abiejų patirti sužalojimai, būtent, kad ir pačiai kaltinamajai, kaip matyti bylos duomenimis, specialisto išvadoje yra konstatuoti sužalojimai, kurie padaryti trauminių poveikių pasekoje. Tuo tarpu nukentėjusioji sužalota suduodant smūgius rankomis ir spardant kojomis, atitinka užduotyje pateiktą aplinkybių laikotarpį. Bylos duomenimis tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios vyko fizinio pobūdžio grumtynės, kurių metu, viena kitą žalojo. Atliekant akistatą kaltinamoji pripažino, kas vis dėl to pasibaigus būtinosios ginties sąlygoms, būdama įpykusi, ji sudavė smūgius tiek rankomis, tiek spyrius kojomis nukentėjusiajai į kūną, padarydama sužalojimus, kas yra nurodyta specialisto išvadoje. Kad nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo padaryta kaltinamajai inkriminuojama nusikalstama veika patvirtina ir kaltinamosios parodymai, kuriais teismas abejoti pagrindo neturi ir, kurie iš esmės sutapo tarpusavyje ir buvo analogiški duotiems ikiteisminio tyrimo metu, lyginant juos tarpusavyje ir sąveikoje su nukentėjusiosios parodymais ir kitais aptartais faktiniais bylos duomenimis. Vertinant visas šias aplinkybes visumoje ir sąveikoje su kitais bylos duomenimis, kaltinamosios kaltės pripažinimą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, nukentėjusiosios pirminis pareiškimas, kuriame aiškiai ir detalizuotai aprašyta nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, liudytojų užfiksuoti parodymai ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti tyrimui reikšmingi duomenys, kurie ištirti teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamosios kaltę vienareikšmiškai patvirtina ir specialisto išvada, kuri tiesiogiai atlikus nukentėjusiosios apžiūrą, teismo vertinimu, yra motyvuota, argumentuota, kuria abejoti, esant priežastiniam ryšiui tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių, teismas pagrindo neturi ir, kuri duoda pagrindą išvadai, kad kaltinimas pasitvirtino, veika kvalifikuota teisingai kaltinimo apimtyje. Kadangi kaltinamajame akte nėra inkriminuotas sužalojimas, susijęs su danties nuskėlimu, nes ikiteisminio tyrimo duomenys to nepatvirtino, tuo tarpu teismas nagrinėja byla kaltinimo apimtyje, todėl, kaip numato nekaltumo prezumpcijos principas, visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamosios naudai. Nesant objektyvių duomenų, vienareikšmiškai pagrindžiančių, kad būtent dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų atsirado nukentėjusiajai nusikalstamos pasekmės – 22-o danties vainiko nuskėlimas, todėl tokie veiksmai nesudaro pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti. Visi kiti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai kaltinamosios atžvilgiu inkriminuoti tinkamai, šių neteisėtų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, tarp ko yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nukentėjusiosios parodymai dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, būdo, aplinkybių, kuriomis jos atžvilgiu kilo specialistų konstatuoti padariniai, atitinka tiek kaltinamosios parodymus, tiek kitą bylos medžiagą, prieštaravimų juose nėra. Taigi, kaltinamosios kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visetu, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje neprieštarauja, tarp kurių yra loginė grandininė seka ir sąveika, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji pilnai prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką, kad nurodytu laiku ir aplinkybėmis, apsvaigusi nuo alkoholio dėl tarpusavio nesutarimų, atsiradusių kaip bendros veiklos pasekmė, kaltinimo apimtyje neteisėtais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą. E. A. kaltė pilnai įrodyta, atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimo sudėtį ir yra tinkamai kvalifikuota. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bylos duomenimis matyti, jog kaltinamoji E. A. yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūrusi, viena augina mažametę dukrą, jos finansinė padėtis nėra gera, ji praeityje neteista, psichiatro narkologo įskaitoje neįrašyta, šiuo metu nedirba, administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji ketina gera valia pagal galimybes atlyginti civilinį ieškinį, su kuriuo iš dalies sutinka, išskyrus dantų implantavimą ir gydymą. Kaltinamoji teismo posėdyje atsiprašė nukentėjusiosios, žada gyventi dorai, suvokia netinkamai pasielgusi. E. A. kaltinama nusikalstamos veikos, kuri įstatymo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, yra teisiama pirmą kartą, dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos, kaip matyti bylos duomenimis, turėjo reikšmės tiek kaltinamosios, tiek ir nukentėjusiosios kartu draugiškai pavartotas alkoholio kiekis, ko pasekoje būnant abiem neblaivioms, susiginčijus dėl praeities gyvenimo draugo, įvyko tarpusavio smurto apraiškos, kurių metu kilo padariniai nukentėjusiosios ir kaltinamosios atžvilgiu. Kaltinamosios atsakomybę lengvina, kad prisipažino ir atsiprašė nukentėjusiosios, gailisi, kad taip įvyko (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, pagal aplinkybes tokius veiksmus išprovokavo ir nukentėjusiosios netinkamas elgesys kaltinamosios atžvilgiu. Tokias aplinkybes patvirtina specialisto išvada, kad kaltinamoji dėl nukentėjusiosios nederamų veiksmų tą vakarą taip pat patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nukentėjusiosios elgseną, turėjusią įtakos nusikaltimo padarymui, atsižvelgiant į prokurorės išsakytą poziciją, kaltinamajai, kaip pirmą kartą teisimam asmeniui, skirtina prokurorės pasiūlyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bausmės rūšis, kuri, teismo vertinimu, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų, nagrinėjamu atveju atitinka BK 41 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. N. civiliniu ieškiniu prašė atlyginti 2 274,78 Eur dydžio išlaidas dėl nukentėjusiajai atliktų medicininių procedūrų, vaistų bei kelionių pas medikus, advokatą ir teismą. Dar 597,00 Eur nukentėjusioji turės sumokėti už numatomą danties vainikėlio pagaminimą bei jo sumontavimą ant implanto. Bendra patirta turtinė žala sudaro 2 871,78 Eur. Neturtinė žala skaičiuotina 4000,00 Eur sumai. Kaltinamoji E. A. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu, kadangi jos per didelės, atsižvelgiant į padarinius, o dėl danties visiškai nesutiko. Patirtos gydymo bei kelionių išlaidos nurodytos prie ieškinio pridėtoje lentelėje, iš kurios matyti, jog nukentėjusiajai gydymo bei kelionių išlaidos sudaro 2 274,78 Eur, iš UAB „Albadenta“ sudaryto gydymo plano matyti, jog nukentėjusioji turės sumokėti dar 597,00 Eur už numatomą danties vainikėlio pagaminimą bei jo sumontavimą ant implanto, todėl bendra 2 871,78 Eur suma priteistina iš kaltinamosios E. A..

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji E. A. iš esmės kalta padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, ji nesutinkanti tik dėl nuskelto danties, kaip įvykio pasekmės, nes tai, pasak jos, buvo padaryta dar iki šios veikos padarymo, dėl ko civilinis ieškinys šioje dalyje nepagrįstas. Dėl to nepasisakė ir prokurorė, perduodama bylą teisminiam nagrinėjimui kaltinamajame akte, tokios aplinkybės aiškiai ir nedviprasmiškai nepatvirtintos ir specialisto išvadoje nurodžius kad 22-o danties vainikas nuskeltas iki šaknies, kraštai aštrūs, dantenų kraujosruvų nėra. Kitų objektyvių duomenų byloje dėl paminėto kaltinamosios kaltei pagrįsti byloje nėra. Pažymėtina, kad BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje turtinės žalos atlyginimo didžioji dalis susijusi su kaltinime nenurodyta pasekme, danties sugadinimu, būtent rekonstrukcijos išlaidos, kurios nėra tiesiogiai susiję su baudžiamąja byla, kadangi nėra priežastiniame ryšyje dėl kaltinamajai pareikšto kaltinimo, objektyvių įrodymų, kad tokios išlaidos yra būtent šios nusikalstamos veikos pasekmė, teismo vertinimu, byloje nėra. Juolab, kad dalis jų nurodomos netgi į ateitį. Todėl civilinio ieškinio išlaidos, susijusios su danties atkūrimo išlaidomis, gydymo išlaidomis, vykimo pas gydytojus odontologus, vaistai, šioje dalyje yra atmestina. Visų pirma akcentuojant tai, kad teismas bylą nagrinėja kaltinimo apimtyje.

Neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusioji L. N. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 4 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šią žalą L. N. patyrė dėl sukelto fizinio skausmo, nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo, negatyvių dvasinių išgyvenimų, iki šiol jaučiamų liekamųjų reiškinių, nepatogumų, kuriuos nukentėjusioji patyrė ir patiria gydymo metu bei po jo, patirto streso, padidėjusio jautrumo, neramaus ir nekokybiško miego, padidėjusio nervinio ir emocinio dirglumo, įtampos kurią nukentėjusioji jaučia iki šiol. Kadangi patirta neturtinė žala L. N. nėra atlyginta, ji reiškia byloje 4 000,00 Eur civilinį ieškinį.

Kaltinamoji E. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra vieniša mama, labai, labai sunkiai verčiasi, jos vidutinės mėnesio pajamos yra 700,00 Eur. Iš aukščiau aptartų įrodymų teismas nustatė, jog kaltinamosios E. A. tyčiniai veiksmai nežymiai sutrikdė L. N. sveikatą. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų nukentėjusioji neabejotinai jautė fizinį skausmą, jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, stresą, įtampą, padidėjo jautrumas, nervinis ir emocinis dirglumas. Pasak nukentėjusiosios, į neturtinę žalą įeina visi išgyvenimai, negali susitikti su draugais, dėl savo būklės turėjo eiti pas psichologą, blogai jaučiasi, buvo išrauti plaukai, buvo juos prisiauginusi, bet nesilaiko, pamačius E. nejauku, per kūną ėjo šiurpuliukai.

Nustatydamas nukentėjusiajam protingą ir teisingą satisfakciją dėl patirtos žalos, teismas atsižvelgia į teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Kuomet padaromas tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų iki maždaug 1 700 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2014, 2K-473/2013, 2K-12/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-389-497/2017, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-685-327/2017). Virš vieno tūkstančio eurų už nežymų sveikatos sutrikdymą priteisiama tik išskirtiniais atvejais, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai visam gyvenimui ar ilgam laikotarpiui, tačiau tokių aplinkybių bylos duomenimis nenustatyta.

Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum), kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.).

Dėl neturtinės žalos, sutiktina kad nukentėjusioji patyrė tam tikro pobūdžio išgyvenimus ir fizinį skausmą, žala, kaip ir numato įstatymas turi būti priteisiama, tačiau vertintina ir nukentėjusiosios elgsena, aplinkybės, kuriomis padaryta nusikalstama veika, objektyvūs byloje pateikti duomenys, kad dėl minėto konflikto nukentėjusiosios buvo sužalota ir kaltinamoji, liekamieji reiškiniai, kaltininko turtinė padėtis. Šioje baudžiamojoje byloje įvertinus veikos aplinkybes, nukentėjusiosios veiksmus, kaltinamosios finansinę būklę, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500,00 Eur sumos, kadangi tokia suma pagal faktines bylos aplinkybes yra adekvati ir pakankamo dydžio satisfakcija patirtai skriaudai atlyginti ir atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo kriterijus, ką ir akcentuoja teismai priteisdami ir nustatydami neturtinės žalos dydį už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas pagal kilusius padarinius ir kitas pirmiau aptartas aplinkybes.

Dėl kitų išlaidų, išlaidų gynėjui, grįžimui iš užsienio šalies, kurioje gyvena ir dirba nukentėjusioji, vykimui į teismą yra priteisiamos iš kaltinamosios nukentėjusiosios naudai, kas pateiktais skaičiavimais 2024 m. birželio 19 – 21 dienomis sudaro 573,29 Eur.

Teismas, pripažinęs kaltinamąją kaltu, gali nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiųjų civilinių ieškovių patirtas advokato pagalbos išlaidas (BPK 103 straipsnis). Kadangi šios išlaidos yra pagrįstos (2 t., b. l. 26), todėl priteistinos iš kaltinamosios 600,00 Eur sumoje apmokėtos už advokato paslaugas surašant civilinį ieškinį.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jos gyvenamosios vietos (2 t., b. l. 6-7) ir dokumento – asmens tapatybės kortelės (1 t., b. l. 189-190) paėmimas, kurios, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. A. paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą, bausmės atlikimo metu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nukentėjusiosios L. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. A. L. N. 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, 573,29 Eur turtinei žalai, sietinai su procesu, atlyginti bei 600,00 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

E. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ir asmens dokumento paėmimą, kuris saugomas byloje įsiūtame voke, palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.