Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.1.; 2.4.7

2017 m. lapkričio 8 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pra­ne­šė­jas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylin­kės teismo 2017 m. lie­pos 12 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu pagal Lie­tuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems me­tams. Pagal BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta, kad galutinė bausmė yra laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numa­ty­tą įpareigojimą: bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies: priteista iš kalti­na­mojo E. S. nukentėjusiajam A. M. 300 (trys šimtai) eurų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad padarė viešosios tvarkos pažeidimą: 2017 m. vasario 11 d. apie 3.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – kebabinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties prikibo prie A. M. bei sudavė jam du smūgius į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.Kauno apylinkės teismas sprendė, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis pri­si­pažino nusikaltęs ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą pa­da­rė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Teismas darė išvadą, kad jam skirtina vidutinio griežtumo bausmė. Teismas taip pat atsižvelgė į nuken­tė­ju­siojo skunde išdėstytus argumentus ir teismų praktiką nustatant neturtinės žalos dydį, nuken­tė­ju­siajam A. M. padarytą neturtinę žalą įvertino 300 Eur.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis A. M. prašo E. S. pripažinti kal­tu pagal BK 284 straipsnį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir priteisti iš E. S. A. M. naudai 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, jog Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į byloje esančius nuteistąjį cha­rak­terizuojančius įrodymus, tinkamai neindividualizavo bausmės, todėl netin­kamai parinko bausmės rūšį. Teismas neatsižvelgė į tai, kad E. S. per pas­taruosius du metus teisiamas jau trečią kartą, teismų paskirtos bausmės nedarė jokio po­vei­kio nuteistojo elgesiui. Šios aplinkybės rodo, kad E. S. yra linkęs nusikalsti, jo daromi tyčiniai nusikaltimai yra pavojingi visuo­me­nei. Nukentėjusysis buvo sumuštas be jokios dings­ties. Šios aplinkybės rodo E. S. pavojingumą ir didesnį veikos pavo­jin­gu­mą, neigiamai charak­teri­zuo­ja nuteistąjį. Nu­teistojo asmeniniai interesai negali turėti prio­­rite­ti­nės reikšmės prieš baudžiamojo pro­ce­so tikslus, viešąjį interesą. Apelianto teigi­mu, E. S. turėtų būti skirta lais­vės atėmimo bausmė artima sankcijoje nu­matytam bausmės vidurkiui, baus­mės vykdymas atidėtas vieneriems metams.Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl pa­tirtų sužalojimų apeliantas patyrė didelį fizinį skausmą. Įvykio metu A. M. at­simena tik vieną jam suduotą smūgį, tačiau įvertinus įrašus medicininiuose dokumentuose suvokia, kad buvo suduota daugiau nei vienas smūgis, buvo mušamas netekęs sąmonės. Dėl padarytų suža­lo­ji­mų apeliantas porą dienų buvo priverstas gydytis ligoninėje, o vėliau ambulatoriškai. Ape­liantas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, paže­mi­ni­mą, nepa­togumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Po įvykio skaudėjo su­muš­tą veidą, galvą, krūtinę ir tai ribojo apelianto veiksmų laisvę. Dėl patirtų dvasinių išgy­venimų jį kan­ki­no nemiga. Buvo sumuštas kitų žmonių akivaizdoje. Dėl netei­sėtų E. S. veiksmų turėjo atsitraukti nuo savo kasdieninio darbo, nes reikėjo lankytis policijos komi­sariate. Apeliantas mano, kad prašoma priteisti 1500 Eur dydžio suma neturtinei žalai atly­ginti yra adekvati patirtiems išgyvenimams, neprieš­taraujanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, skirti nu­teis­tajam laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Nu­teistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.Nukentėjusiojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Lie­tuvos Respublikos bau­džiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. S. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir nuteisė jį laisvės apribojimo baus­me aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo paskirti laisvės atėmimo bausmę ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinę bei turtinę padėtį, daro išvadą, kad bausmė nuteistajam individualizuota tinkamai.Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti nau­jas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas tei­sin­gumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusi­kals­tamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad parinkdamas baus­mės rūšį ir dydį teismas vadovaujasi ir BK 54 straipsnio 2 dalies, ir 61 straipsnio nuos­ta­tomis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsa­ko­my­bę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, o būtent, atsižvelgti į: 1) pa­da­rytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusi­kals­tamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Visos pami­nė­tos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas mo­ty­vuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skai­čiuo­damas nuo jos vidurkio.Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą numatyta baudžiamoji atsakomybė – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Taigi BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teis­mas byloje nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi padaręs nusikaltimą, ir kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, jog E. S. teisiamas ne pirmą kartą, tačiau ankstesnė jo padaryta nusikalstama veika (BK 302 str. 1 d.) už kurią jam buvo skirta arešto bausmė, nesusijusi su smurtiniu elgesiu, todėl tai nerodo didesnio asmens pavojingumo. Taigi, nors skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė ir švelnesnė už anksčiau paskirtąją, tačiau įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, asmenybę ir kitas objektyvias aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra aiškia per švelni. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti bausmės individualizavimo motyvai, todėl bau­džiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą regla­men­tuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per švelni, todėl griežtinti nuteistajam E. S. paskirtą bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar netur­ti­nės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o BPK 110 straips­nio 1 dalyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis asmuo, kuris reikalauja bau­džiamojoje byloje atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą tur­tinę ar neturtinę žalą.Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad iš dalies tenkintas A. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos ir iš E. S. jo naudai priteista 300 Eur šios žalos at­lyginimo. A. M. nesutinka su priteistos sumos dydžiu ir apeliaciniame skunde prašo iš nuteistojo priteisti 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pir­mo­sios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos dydžio yra pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti remiantis skunde nurodytais argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: tokia žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrė­ti­mas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina tur­ti­niais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gy­vy­bės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško ža­los atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės ža­los tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria sie­kia­ma kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teis­mo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizi­nius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įs­tatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręs­da­mas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės ža­los piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į vei­kos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kri­terijus. Kauno apylinkės teismas iš dalies tenkino nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl ne­tur­tinės žalos atlyginimo ir priteisė ją iš nuteistojo. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiajam A. M., teisingai įvertino visas ap­linkybes, būtinas nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir teisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį. Apelianto argu­mentai, jog teismas neatsižvelgė į visas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti.Bylos medžiaga nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuken­tė­ju­sy­sis buvo neblaivus, policijos pareigūnai panaudojo prieš jį elektros šoką. Ir nors smūgių su­davimas nukentėjusiajam be abejonės sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, kad jis du kar­tus savavališkai pasišalino iš gydymo įstaigos. Todėl įvertinus minėtas aplinkybes ir sveikatos su­trikdymo mąstą, skundo argumentai, kad nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą, atme­ta­mi kaip nepagrįsti. Užpuolus nukentėjusįjį kebabinėje, buvo nutrauktas jo laisvalaikio pra­lei­di­mas, jis buvo viešai pažemintas, galėjo pasijausti nepatogiai. Tačiau pažymėtina ir tai, kad konf­lik­tas truko neilgai, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nežymūs. Visas šias aplinkybes pir­mo­sios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai sprendė, jog nukentėjusysis A. M. pa­tyrė neturtinę žalą, kuri yra susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, viešu paže­mi­ni­mu. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo pri­teisimo pakankamai argumentavo ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ap­kal­tinamajame nuosprendyje išdėstė šį sprendimą pagrindžiančius motyvus.Priteista suma neturtinei žalai atlyginti, kolegijos įsitikinimu, nėra nei aiškiai per didelė, nei per maža, arba neproporcinga kilusioms pasekmėms – nukentėjusiojo patirtam sveikatos sutrik­dy­mui ir smurtui, bei patirtiems išgyvenimams, atitinka teismų praktiką. Keisti neturtinės žalos dydį ir dar labiau didinti nėra objektyvaus pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.