- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- 1A-512-844/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06347-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Indrė Averkienė, Vaidas Vasiliauskas
- Kaltinamasis
- Š. N.
- Nukentėjusysis
- D. N., R. N.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Mindaugas Paukštė, Zenonas Žymančius
- Kategorijos
- 4.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.6.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Jūratės Petraškienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendžio, kuriuo Š. N. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį išteisintas tuo pagrindu, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Mažamečio nukentėjusiojo D. N. atstovės advokatės Angelės Fominienės ir nukentėjusiosios R. N. atstovo advokato Zenono Žymančiaus pareikšti civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD diskus su garso ir vaizdo įrašais, nuspręsta, teismo nuosprendžiui įsitesėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Š. N.:
1.1. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, mažamečio sūnaus D. N., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, kambaryje, pastarajam tyčia vieną kartą sudavė odiniu rudos spalvos diržu į sėdmenis, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.
1.2. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 12 d. apie 21.00 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją stumdydamas, nuversdamas ją ant sofos ir smaugdamas, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.
1.3. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 21.40 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją purtydamas, paimdamas už dešinės rankos ir tampydamas, ją stumdydamas, bandydamas atimti durų raktą, griebdamas jai už kairės rankos nykščio ir tyčia jį užlauždamas, po to stumdamas ją į metalines durų grotas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimą, kas nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
2. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant būtų galima neginčijamai spręsti, kad Š. N. atliko neteisėtus veiksmus mažamečio nukentėjusiojo D. N. atžvilgiu ir yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, šiuo atveju nėra surinkta, todėl kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 3 dalį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o byloje pareikštas nukentėjusiojo D. N. atstovės advokatės Angelės Fominienės civilinis ieškinys, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, paliktinas nenagrinėtas. Apylinkės teismas taip pat nusprendė, jog byloje surinkti įrodymai neginčytinai nepatvirtina Š. N. kaltės ir dėl kitų dviejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų – 2022 m. sausio 12 d. bei 2022 m. vasario 12 d. fizinio smurto prieš nukentėjusiąją R. N. panaudojimo, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas (2022 m. sausio 12 d. veikos atveju) ir nežymiai sutrikdyta sveikata (2022 m. vasario 12 d. veikos atveju), todėl visas abejones aiškinant kaltinamojo naudai, jis turi būti išteisintinas ir dėl jų, kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paliekant nukentėjusiosios R. N. atstovo advokato Zenono Žymančiaus civilinį ieškinį nenagrinėtu.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Genovaitė Ročienė prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti Š. N. kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje.
3.1. Grįsdama apeliacinio skundo prašymą pripažinti Š. N. kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, prokurorė nurodo, jog vien ta aplinkybė, kad liudytojai A. K., R. R., L. B., L. B. nurodė niekuomet nematę sužalojimų ant mažamečio kūno, ar tai, kad jis nėra jiems sakęs apie fizinio smurto naudojimą jo atžvilgiu, savaime niekaip nepaneigia D. N. duotų parodymų, taip pat nepaneigia ir fizinio smurto panaudojimo mažamečio atžvilgiu. Nuosprendyje visiškai nepasisakyta apie liudytojų duotus parodymus, jog mažamečio elgesys buvo pasikeitęs, jis per pamokas nevalingai valgydavo, nedalyvaudavo užsiėmimuose su kitais vaikais, nebendraudavo su jais. Toks mažamečio D. N. elgesys visiška priešingybė jo sesers elgesiui, kurios atžvilgiu fizinis smurtas nebuvo naudojamas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Č. parodė, kad D. N. yra labai uždaras, sunkiai bendraujantis. Užklasinėje veikloje jis nedalyvauja, viską stebi iš šalies. S. N. yra visiška priešingybė broliui, ji noriai bendrauja ir dalyvauja visose veiklose. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Č. parodė, kad D. N. buvo labai uždaras, namų darbų centre neruošdavo, mažai bendravo su kitais vaikais. S. N. buvo aktyvesnė, bendravo su kitais vaikais, ruošdavo namų darbus. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad pastebėjo, jog D. pamokų metu ištisai valgo, ko iki to laiko nebūdavo, tarsi tai daro nevalingai, paslapčiomis, vogčiomis, kai yra sudrausminamas nustoja tai daryti, o po kurio laiko vėl valgo, tarsi psichologiškai save ramindamas. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. taip pat parodė, jog D. N. tapo uždaresnis antroje klasėje, tai yra 2021 metų rudenį, kas patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes apie tai, kad Š. N. fizinį smurtą mažamečio D. N. atžvilgiu naudojo būtent laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.
3.1.1. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nevertintos ir aplinkybės, jog apie fizinio smurto panaudojimą jo atžvilgiu nukentėjusysis mažametis D. N. papasakojo liudytojoms I. T. bei S. M.. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. paaiškino, kad vieną kartą anūkas sakė, jog buvo mušamas diržu, kada tai sakė, tikslaus laikotarpio pasakyti negali, tada, kai buvo anūkas atvažiavęs pas ją, 2022 metų kovo -balandžio mėnesį. Anūkė yra pasakiusi, kad D. N. yra gavęs daug kartų. Be to, nuosprendyje visiškai nevertinta aplinkybė, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausos teisiamojo posėdžio metu Š. N. pats prisipažino diržu mušęs mažametį D. N. 2020 metais. Visiškai nevertinti ir mažametės S. N. parodymai, kurie patvirtina Š. N. parodymus apie fizinio smurto panaudojimą mažamečio D. N. atžvilgiu. Minėtos apklausos metu mažametė S. N. parodė, kad D. mušė diržu. Ji matė, tuo metu buvo trečioje klasėje, viskas vyko D. kambaryje. D. jai trenkė, ji pasakė mamai ir tėčiui, ir tėtis sakė, kad, jeigu brolis ją muš, tai ir jis gaus. Tėtis mušė su diržu iš savo kelnių.
3.1.2. Prokurorė pažymi ir tai, kad liudytojai I. T. mažametis nukentėjusysis papasakojo apie Š. N. jo atžvilgiu naudojamą fizinį smurtą dar iki jo apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, t. y. 2022 m. vasario 12 d., jai atvykus į įvykio vietą ir bendraujant su mažamečiu. Taip pat iš mažamečio D. N. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją matyti, kad vienintelis dalykas, ką jam mama galimai nurodė pasakyti apklausos metu, tai yra teiginys, jog, jei bus užduotas klausimas, su kuo jis nori gyventi, jis sakytų, kad su mama. Toks mažamečio teiginys visiškai nesusijęs su nagrinėjamu įvykiu, todėl šiuo atveju teismas neturėjo objektyvaus pagrindo traktuoti tokių parodymų kaip nepatikimų ir visiškai jais nesivadovauti. Analogiškai pasisakytina ir dėl nuosprendyje nurodyto teiginio, jog mažametės S. N. parodymai taip pat traktuotini kaip duoti R. N. įtakoje. Mažametė S. N. parodė, kad „prieš čia (į teismą) ateinant, mama kiekvieną kartą užsimindavo, sakydavo, turėsite pasakyti“. Iš minėtų parodymų matyti, jog R. N. galimai tik paskatino S. N. papasakoti apie matytą fizinio smurto panaudojimo atvejį prieš D. N., o ne darė jai įtaką ar liepė pateikti nebūto įvykio versiją teisme. Tuo tarpu nuosprendyje paminėtame nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra paminėta, jog atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl kitų, kaltinime nenurodytų, smurtavimo prieš D. N. atvejų laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Todėl šio nutarimo duomenys nepagrįstai vertinti Š. N. naudai. Prokurorės įsitikinimu, nors ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta duomenų apie tai, kad dėl fizinio smurto panaudojimo mažamečio D. N. atžvilgiu buvo kreiptasi į medikus, tačiau baudžiamojoje byloje surinkta pakankamai kitų duomenų, patvirtinančių fizinio smurto naudojimą mažamečio atžvilgiu bei tokiais veiksmais jam sukeltą fizinį skausmą.
3.2. Teigdama, jog Š. N. buvo nepagrįstai išteisintas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2022 m. sausio 12 d. įvykio, prokurorė nurodo, jog vien nukentėjusiosios neryžtingumas, dėl kurio ji iš karto nesikreipė į policijos pareigūnus, negali būti traktuojamas kaip neabejotinas įrodymas, paneigiantis kaltininko veiksmus. Ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų metu nukentėjusioji buvo supažindinta su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą, abejonių dėl jos parodymų teisingumo tyrimo metu nekilo. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad nukentėjusiosios R. N. atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Todėl nėra objektyvaus pagrindo abejoti jos parodymais ar nuvertinti juos, pirmenybę teikiant Š. N. pateiktoms gynybinėms versijoms. Nuosprendyje konstatuota, kad po tokių veiksmų kaip stumdymo, smaugimo, ant R. N. kūno turėjo likti sužalojimai, tačiau apie juos nukentėjusioji pareiškime nieko nenurodė. Šioje dalyje nuosprendis yra paremtas spėjimais bei prielaidomis, padarytais teismui subjektyviai bei nepagrįstai vertinant sužalojimus, kurie galėjo ar turėjo atsirasti po tokių kaltininko veiksmų. Teismas, kilus abejonių dėl nukentėjusiosios parodymų dalyje dėl jos atžvilgiu atliktų išteisintojo veiksmų, turėjo galimybę kreiptis į teismo medicinos specialistą paaiškinimų pateikimui ar skirti tokio pobūdžio tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar po nukentėjusiosios nurodytų veiksmų visais atvejais turi atsirasti matomi sužalojimai ar matomų sužalojimų gali ir nebūti. Pagrįsdamas išteisinamąjį nuosprendį tokiomis deklaratyvaus pobūdžio išvadomis, nepatvirtintomis objektyviais duomenimis, teismas padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus.
3.2.1. Taip pat prokurorė nurodo nesutinkanti su nukentėjusiosios parodymų vertinimu kaip nenuoseklių. Vien aplinkybė, kad nukentėjusioji, pasinaudodama įgaliotos atstovės (advokatės) pagalba, apklausos metu nurodė nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei tyrimui reikšmingas aplinkybes, kurių nebuvo minėjusi pirminiame savo pareiškime, savaime nesudaro pagrindo vertinti jos parodymus kaip nenuoseklius, nesudaro objektyvaus pagrindo tokiais parodymais netikėti. Asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo ar teisinio darbo patirties, gali būti sunku pirminio pareiškimo policijos pareigūnams metu nurodyti tikslią jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, jos sudėties požymius ar kitas nusikalstamos veikos tyrimui reikšmingas aplinkybes. Būtent tokių aplinkybių nustatymui yra pradedamas ikiteisminis tyrimas, ar BPK 168 straipsnyje numatyta tvarka atliekamas aplinkybių patikslinimas.
Atsiliepimas
3.2.2. Prokurorė taip pat nurodo, jog kito ikiteisminio tyrimo metu tirtos 2022 m. vasario 19 d. įvykio aplinkybės yra niekaip nesusijusios su šioje baudžiamojoje byloje nagrinėtais įvykiais ar aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nesusijusio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05859-22 metu priimtą galutinį procesinį sprendimą kaip nukentėjusiosios parodymus paneigiančią ar juos sumenkinančią aplinkybę. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo sprendimu, traktuojant nukentėjusiosios pareiškimu pradėtą ikiteisminį tyrimą kaip R. N. siekį pagerinti savo padėtį kitame ikiteisminiame tyrime, pradėtame jos atžvilgiu, bei ištuokos byloje. Nuosprendyje padaryta išvada, kad nukentėjusiosios R. N. santykiai su Š. N. buvo labai priešiški ir konfliktiniai, nes tuo metu jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2022 m. vasario 19 d. Š. N. padaryto kūno sužalojimo, taip pat tarp R. N. ir Š. N. vyko skyrybų procesas ir buvo sprendžiamas klausimas su kuo po skyrybų gyvens jų vaikai, todėl nukentėjusioji, galimai norėdama pagerinti savo padėtį jos atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime bei ištuokos byloje, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, nurodė, kad jos atžvilgiu 2022 m. sausio 12 d. Š. N. naudojo fizinį smurtą ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, yra deklaratyvaus pobūdžio bei pagrįsta prielaidomis. Vien tik vykstantis skyrybų procesas negali būti laikomas objektyvia priežastimi netikėti nukentėjusiosios parodymais ar priežastimi teikti išskirtinę reikšmę išteisintojo pateiktoms gynybinėms versijoms.
3.3. Grįsdama apeliacinį skundą dalyje dėl Š. N. pripažinimo kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl 2022 m. vasario 12 d. veikos, prokurorė visų pirma pažymi, jog šioje dalyje teismas nusprendė jau pilna apimtimi vadovautis mažamečių parodymais kaip įrodymais, patvirtinančiais išteisintojo pateiktą įvykio eigos versiją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-495/2021 nagrinėta analogiško pobūdžio situacija, t. y. dalyje dėl vadovavimosi mažamečio parodymais, duotais dėl dviejų skirtingų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Šioje kasacinio teismo nutartyje konstatuota, jog: „[...] tikrindamas nukentėjusiųjų A. ir J. Č. parodymų apie prieš juos motinos J. Č. panaudotą smurtą patikimumą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pagrindo besąlygiškai tikėti mažamečiais A. ir J. C. nėra, nes byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų nurodytas aplinkybes. Taigi analogiška išvada turėjo būti padaryta ir dėl nukentėjusiojo A. C. parodymų apie 2018 m. vasario 14 d. įvykio aplinkybes bei motinos veiksmais jam sukeltą fizinį skausmą“. Anot apeliantės, skundžiamame nuosprendyje turėjo būti pritaikyta analogiška praktika, t. y. mažamečių parodymais turėjo būti pasiremta pilna apimtimi arba tokie parodymai turėjo būti nepripažinti įrodymais ir jais apskritai neturėjo būti vadovaujamasi. Vertindamas mažamečių parodymus bei selektyviai jais vadovaudamasis, siekiant patvirtinti išteisintojo pateiktas gynybines versijas, teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo kriterijus, numatytus BPK 20 straipsnio nuostatose. Be to, mažamečių parodymai, kuriuos teismas traktavo kaip Š. N. parodymus pagrindžiančius duomenis, yra tik atskiri mažamečių apklausų teiginiai, kurie aprašomi dalinai, nesuteikiant konteksto, kuriame jie buvo išsakyti. Vien dėl pavienių D. N. teiginių, kad „Skiriasi dabar gyvenimas. Mažiau muštynių. Tėvai mušasi. Mama pradeda. Trys kartai buvo, kad tėvai mušasi“, nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog būtent R. N. inicijavo konfliktą, įvykusį 2022 m. vasario 12 d. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog vienas mažamečio sakinys, t. y. kad „mama pradeda“, yra neabejotinai išteisintojo įvykio versiją patvirtinantis įrodymas. Analogiškai pasisakytina ir dėl mažametės S. N. parodymų interpretavimo. Iš nukentėjusiosios R. N. apklausos teisiamojo posėdžio metu matyti, kad ji taip pat neginčija aplinkybės, jog vienas iš vaikų matė konfliktą, tačiau nenurodė, ar minėtas vaikas matė konflikto pradžią. Šiuo atveju manytina, kad atskiri teiginiai, paimti iš mažametės S. N. apklausos protokolo, niekaip nepatvirtina išteisintojo pateiktos įvykio versijos.
3.3.1. Prokurorė nurodo nesutinkanti ir su apylinkės teismo padaryta išvada, jog Š. N. parodymus iš esmės patvirtina liudytojo M. V. parodymai. Šis liudytojas nėra tiesioginis įvykio liudytojas, jo parodymai yra paremti Š. N. pateikta įvykio versija. Nuosprendyje visiškai nevertinti nukentėjusiosios parodymai, kad 2022 m. vasario 14 d. ji buvo atvykusi į policijos komisariatą, ją apklausė dėl paskutinio įvykio, pareiškimo tuo metu neparašė, kadangi Š. N. visą savaitgalį darė jai įtaką, didžiulį poveikį, prašydamas neviešinti jo smurto, žadėjo normalų gyvenimą, kad tai nepasikartos. Taigi, vien tai, kad nukentėjusioji pateikė pareiškimą dėl jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos praėjus 10 dienų po įvykio, neturėjo jokios įtakos išsamaus bei objektyvaus ikiteisminio tyrimo atlikimui. Todėl vien ši aplinkybė negali būti traktuojama kaip Š. N. kaltę paneigianti aplinkybė. Kaip jau minėta, R. N. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ar jos atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra visiškai nesusiję su nagrinėjama nusikalstama veika. Teismo nurodytas teiginys, jog nukentėjusioji siekė pagerinti savo padėtį kitame ikiteisminiame tyrime ar ištuokos byloje, yra deklaratyvaus pobūdžio bei nepagrįstas bylos duomenimis. Nuosprendyje šis teiginys nėra detaliau paaiškintas, nenurodyta kokią įrodomąją reikšmę jis suteikia vertinant bylos duomenų visetą bei išteisintojo atliktus veiksmus.
3.3.2. Priešingai nei teigiama nuosprendyje, nukentėjusiosios pateiktą įvykio versiją patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Dainiaus Tumėno išvados Nr. G 327/2022(02) duomenys bei pačio specialisto parodymai. Posėdžio metu jis paaiškino, jog poodinė kraujosruva R. N. dešiniajame žaste yra nedidelė, greičiausiai padaryta pirštu suėmus dešinį žastą. Šis specialisto paaiškinimas neabejotinai patvirtina ne tik nukentėjusiosios įvykio versiją, tačiau ir aplinkybę, jog sužalojimas buvo padarytas būtent tyčiniais Š. N. veiksmais. Nuosprendyje niekaip nėra paaiškintas sužalojimas, padarytas nukentėjusiosios dešiniajame žaste. Dėl šio sužalojimo, kaip galimai atsiradusio dėl pačios nukentėjusiosios veiksmų, atsiradimo aplinkybių, nepasisako ir specialistas. Specialisto pateikti paaiškinimai bei nukentėjusiajai nustatytas sužalojimas akivaizdžiai prieštarauja ir paneigia išteisintojo pateiktą gynybinę versiją, tačiau šis prieštaravimas pirmosios instancijos teismo ignoruotas, neanalizuotas ir nepaneigtas, nepagrįstai tikint Š. N. pateikta įvykio versija bei nepagrįstai konstatuojant, jog išteisintojo veiksmai nagrinėjamu atveju buvo ne tyčiniai, o neatsargūs.
4. Atsiliepimų į prokurorės apeliacinį skundą negauta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė palaikė apeliacinį skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė jį tenkinti. Išteisintojo gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu ir jo pagrindu padarytomis išvadomis, jog byloje surinkti ir ištirti įrodymai nėra pakankami Š. N. kaltei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir to paties straipsnio 3 dalį pagrįsti, bei prašoma skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti, priimant naują nuosprendį, kuriuo Š. N. pripažinti kaltu dėl šių nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, baudžiamosios bylos medžiaga, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, sutinka su pateikto skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir šis pažeidimas yra esminis, nes jis sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Todėl skundžiamas išteisinamasis teismo nuosprendis naikinamas ir Š. N. atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis).
7. Pagal suformuotą teismų praktiką, nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu, siekiant nuoseklios duomenų sekos išdėstymo, ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tai yra, vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos, nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.
8. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo negali būti pripažįstamas kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos.
9. Šioje byloje Š. N. buvo kaltinamas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 140 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymu. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, o 3 dalį – tas, kas tokią veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio atitinkamoje dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
10. Apklaustas pirmosios instancijos teisme Š. N. kaltu neprisipažino. Pasisakydamas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, jis parodė, kad laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. D. N. tikrai nemušė. Kartais eidamas aiškintis su vaiku santykius, jis atsinešdavo diržą, pasidėdavo ant stalo ir pasakodavo jam, kaip jie buvo auklėjami, sakydavo, kad gal susitarkime gražiuoju, nes jis nenori kartoti savo tėvų auklėjimo būdų. Tačiau R. N. teiginiai, kad jis (Š. N.) užsidarydavo sūnaus kambaryje ir nieko neįleisdavo bei duris užstumdavo baldu, kad niekas neįeitų, yra absoliutus melas. Sūnaus kambaryje nėra galimybės kažką užstumti, nes yra viena ,,tumbačka“, kurią pastūmęs vaikas duris atsidarytų. D. N. kambario durų spyna buvo visiškai išardyta, nes ji šiek tiek strigo jau jiems atsikrausčius. Ankščiau gal vieną kartą D. N. buvo sudavęs diržu. Jis sūnui paaiškino, kad jo elgesys labai panašus į jo (Š. N.) jaunystėje ir už tai jis gaudavo diržų. Tikriausiai tai buvo eilinis kartas, kai D. N. smurtavo prieš savo sesę. Jis sūnaus paklausė, ar nori pabandyti? Jie susitarė, sūnus pats leidosi ir jis jam sudavė diržu per užpakalį. Jis ant jo supyko ir pasakė, kad jis jam sudavė iš visų jėgų ir jam skaudėjo. Tuomet jis sūnui pasakė, kad jis jam parodys kaip būtų buvę, jei jis būtų kirtęs iš visų jėgų ir diržu kirto per lovą. Diržas buvo odinis, tai buvo jo diržas, bet kokios spalvos, neprisimena. Jis sūnui nenorėjo sukelti skausmo ir tikisi, kad jam neskaudėjo. Tai buvo nuo šios dienos prieš 3-4 metus, jau gyvenant (duomenys neskelbtini) kaime. Jis į sūnaus elgesį, kai jis skriausdavo jo dukrą arba mėtydavo daiktus, reaguodavo neigiamai ir bardavosi, bet tai būdavo dėl kažkokių nusižengimų, kurių nebuvo labai daug. Kažkur buvo parašyta, kad jis sūnų auklėjo, kai gaudavo iš mokytojų žinutes dėl jo blogo elgesio, nors nei karto iš D. mokytojos nėra gavęs tokių žinučių. Daugiau niekada diržu D. N. nėra sudavęs. Jis yra garantuotas, kad sūnus jį apkalbėjo, davė tokius parodymus įtakotas.
11. Pasisakydamas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. vasario 12 d. veika), Š. N. parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. 21 valandą jam paskambino R. N. ir kvietė grįžti namo, nes S. nori palinkėti labos nakties. Jai atsakė, kad jau grįžta. Grįžęs namo jis iš karto nuėjo į katilinę, nes buvo žiema, įmetė malkų, o tada nuėjo į antrą aukštą, kur ėjo miegoti vaikai. Praeidamas pamatė duryse raktą, po ko jį išsiėmė ir įsidėjo į kišenę, kadangi bijojo, jog dėl neištikimybės bei vykstančio skyrybų proceso, R. N. nieko sau nepasidarytų. R. N. pamatė, kad jis paėmė raktą ir pradėjo jį daužyti, spardyti. Tuomet jis apsisuko eiti. Jis buvo su šaliku. R. N. iš nugaros stvėrė jam už šaliko ir pradėjo jį smaugti. Mėlynės R. N. galėjo atsirasti, kuomet ji jį smaugė. Smaugimas vyko tarp durų, kur yra grotos, ir galbūt ji tuo metu atsitrenkė į tas grotas. Gal jis neišlaikė pusiausvyros, nežino. Girdėjo kaip S. rėkė ant mamos ,,mama, nesmauk tėčio“, nes vaikai jau buvo išėję į koridorių. Jis išsivadavo iš šaliko ir nuėjo prie kitų durų link katilinės. Nusileidus žemyn į pirmą aukštą, jis parašė žinutę draugui, o po to pro langą pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai pasuko prie parduotuvės stovėjimo aikštelės. Jis apsirengė, išėjo galvodamas, kad su jais pasikalbės, ką galėtų daryti. Jis nemanė, kad jie iškviesti R. N.. Išėjus pasikalbėti, pareigūnai jiems pasakė, kad ,,mes atvažiavome dėl tavęs, nes tu siautėji ir tavo žmona mus iškvietė“. Su policijos pareigūnais jie užlipo į antrą namo aukštą ir pradėjo kalbėtis. Pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kadangi R. N. pasiskundė, kad jai skauda kažką, bet gydytojai nieko nerado. R. N. atsisakė rašyti pareiškimą ir nurodė, kad viskas pas juos gerai ir jie susitvarkys patys. Jis neįsivaizduoja kada R. N. buvo padarytas piršto sužalojimas ir kraujosruvos. Jis iš jos rakto neatiminėjo, nes ji jo neturėjo. Raktas buvo duryse ir jis jį pasiėmęs įsidėjo į kišenę. Apie piršto užlaužimą ar kažkokius smūgius, jis nieko nežino.
12. Pasisakydamas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 12 d. veika), Š. N. paaiškino, kad tą dieną tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas dėl jo neištikimybės, apie kurią sutuoktinė sužinojo iš moters, su kuria buvo neištikimas, vyro jai (R. N., atsiųsto garso įrašo. Šios bei 2022 metų vasario 12 dienos įvykiai jam maišosi, nes viskas vyko prieš pusantrų metų.
13. Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2022 m. sausio 12 d. apie 22-23 val., grįžus namo Š. N., tarp jų įvyko konfliktas dėl jo neištikimybės. Š. N. netekęs kantrybės jai čiupo už kaklo, parvertė ją ant sofos ir smaugė sakydamas, kad ji sugadino jam gyvenimą. Tuo metu ji priešinosi kaltinamajam, t. y. jį spardė, stumdė rankomis, tačiau Š. N. ją smaugė tol, ko ji besipriešindama nukrito ant žemės. Negali pasakyti kiek laiko truko smaugimas, tačiau galėjo būti apie 15 sekundžių. Sąmonės ji nebuvo praradusi, tik jautė dusimą. Visas šis konfliktas vyko pirmame aukšte, jiems būnant virtuvėje. Tuo metu vaikai buvo savo kambariuose, antrame aukšte, miegojo, konflikto negirdėjo, jo nematė. Po įvykio jai kurį laiką skaudėjo kaklą, mėlynių neliko, tačiau policijos nekvietė. Kitą dieną Š. N. jos atsiprašė, o ji dėl patirtų sužalojimų niekur nesikreipė.
14. Apklausta pirmosios instancijos teisme dėl 2022 m. vasario 12 d. veikos R. N. parodė, kad tą dieną, vakare, būdama namo antrame aukšte, ji norėjo užsirakinti duris, tačiau konflikto metu Š. N. išplėšė duris ir bandė atimti iš jos raktą, kad ji neužsirakintų durų. Atiminėjant raktą Š. N. ją pastūmė ir ji dešine kūno puse atsitrenkė į grotas. Atsitrenkus į grotas, liko mėlynės ant kojos, šlaunies ir rankos. Tada kaltinamasis dar patampė jai už rankos, t. y. sučiupęs pirštą jį dar ir užlaužė. Sužalotą pirštą skauda iki šiol. Šį įvykį matė ir vaikai, tačiau nepasakys kuris vaikas matė, nes nepamena. Po įvykusio konflikto ji iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai daugiau kalbėjo su Š. N., nes ji tuo metu ėjo raminti verkiančio vaiko. Iš pradžių ji pareiškimo nerašė, o tik praėjus savaitei po įvykio pasisamdė advokatę, kuri ir pasiūlė parašyti pareiškimą. Dėl patirtų sužalojimų į gydymo įstaigą kreipėsi jau tą patį vakarą, kai atvyko medikai. Tada medikai jai pasakė, kad yra tik sumušimas, tačiau kai per savaitę neparėjo skausmas, tada kreipėsi vėl į medikus. Tuo metu medikai, atlikę tyrimus, nustatė, kad buvo plyšimas, tačiau operuoti jau buvo per vėlu, nes viskas buvo jau sugiję.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apklausta apylinkės teisme dėl fizinio skausmo sukėlimo D. N., R. N. paaiškino, kad Š. N. kartas nuo karto sūnų D. N. paauklėja diržu, jog kažko nepadaro, neklauso art netinkamai elgiasi. Vieną įvykį prisimena labai gerai. Tai buvo 2020 m. – 2021 m., kai sūnus neklausė anglų kalbos mokytojos, o grįžęs namo gavo su diržu nuo Š. N.. Buvo suduota per kojas. Š. N. užsirakindavo sūnaus kambaryje, pasiimdavo diržą arba rykštę ir mušdavo sūnų. Sūnus po tokių įvykių verkdavo, užsidarydavo savyje ir nekalbėdavo.
16. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat buvo pagarsinti nukentėjusiosios R. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 22 d., nukentėjusioji parodė, kad ji gyvena nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu Š. N. ir nepilnamečiais vaikais S. N. ir D. N.. Šiuo metu tarp jos su Š. vyksta skyrybų procesas, nes Š. buvo jai neištikimas. Jų santykiai pablogėjo 2021 m. lapkričio mėnesį, namuose tarp jų dažnai kyla barniai ir konfliktai. 2022 m. sausio 12 d., apie vidurnaktį, Š. pradėjo trankytis, lakstyti pas ją į kambarį, kur tuo metu miegojo ir jų vaikai. Ji išėjo į koridorių, prašė Š. apsiraminti, tačiau jis nenurimo, ir jiedu apsistumdė. Išgirdęs triukšmą prabudo D.. 2022 m. vasario 12 d. vaikai taip pat juos matė besistumdančius. Š. su dukra visada elgiasi gražiai ir švelniai, o su sūnumi elgiasi atžagariai ir griežtai. Š. dažnai užsidaro kambaryje su D., jį auklėja arba drausmina. Kas vyksta už uždarų durų, ji nežino, nes Š. jos neįleidžia į kambarį. Kiekvieną kartą, jiems užsidarius kambaryje, Š. nešasi su savimi diržą. Po tokių užsidarymų kambaryje su tėvu, D. visada verkia. Jai paklausus, kas nutiko, kodėl jis verkia, D. atsisako apie tai su ja kalbėti. Vieną kartą, kada, negali pasakyti, ant D. užpakalio-šlaunies ji yra mačiusi mėlynas, tokias kaip dryžiai, žymes, kokios būna po smūgių diržu. D. apie tai, iš kur ant jo kūnų atsirado šie sužalojimai, jai nepasakojo. Apie tai ji niekam nepasakojo, D. pas medikus nevedė. Kada konkrečiai, kiek kartų, kokiomis dienomis Š. buvo užsidaręs kambaryje su D. su juo kalbėtis ir jį auklėti, ji negali įvardinti, tačiau dažniausiai tai būna tuomet, kai, Š. manymu, D. kažką blogai padaro arba kažko nepadaro. Dažniausiai Š. labai supyksta ant D., kai gauna D. mokytojos žinutę apie tai, ką D. padaro arba nepadaro mokykloje (t. 1, b. l. 140-143).
17. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 24 d. R. N. parodė, kad 2022 m. sausio 12 d., apie 21.00 val., namuose, kilus žodiniam konfliktui, Š. ją stipriai stumdė, nuvertė ant sofos ir smaugė. Dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Agresyvų ir smurtinį Š. elgesį jos atžvilgiu sukėlė tai, kad 2022 m. sausio 12 d. ji, sužinojusi apie vyro neištikimybę su kolege, jam apie tai pasakė. Po šio įvykio ji policijos pareigūnų nekvietė todėl, kad 2022 m. sausio 13 d. Š., manipuliuodamas ja, įtikino ją, kad dėl jo neištikimybės kalta yra ji pati, prašė nekelti konflikto ir gal tada bus galima ramiai gyventi šeimoje. Ji (nukentėjusioji) Š. patikėjo. Šį konfliktą matė ir jos mažametis sūnus, kadangi Š., besišlaistydamas naktį po namus ir triukšmaudamas, buvo atėjęs į kambarį, kur ji miegojo su sūnumi, jį prižadino, sūnus pradėjo verkti. Dukra miegojo kitame kambaryje, konflikto nematė. 2022 m. vasario 12 d. apie 21.40 val. Š. namuose vėl sukėlė konfliktą, kurio metu, matant ir girdint nepilnamečiams vaikams, ją stipriai purtė paėmęs už dešinės rankos, tampė, stumdė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, bandydamas atimti durų raktą, griebė už kairės rankos nykščio ir tyčia jį užlaužė, ko pasėkoje ji jautė didžiulį fizinį skausmą. Po to stūmė ją į metalines durų grotas, sužalojo dešinę šlaunį. Jai buvo padarytas tiesiamojo raumens ir sausgyslės sužalojimas riešo bei plaštakos lygyje, poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir šlaunyje. Sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2022 m. vasario 12 d. 21.47 val. ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie buvo atvykę ir užfiksavo įvykį. 2022 m. vasario 14 d. ji buvo atvykusi į policijos komisariatą, ją apklausė dėl paskutinio įvykio. Pareiškimo 2022 m. vasario 14 d. neparašė, kadangi Š. visą savaitgalį darė jai įtaką, didžiulį poveikį, prašydamas neviešinti jo smurto, žadėjo normalų gyvenimą, kad tai nepasikartos (t. 1, b. l. 69-72).
18. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugpjūčio 4 d. R. N. parodė, kad apie sūnaus D. daugkartinį mušimą kumščiais 2021 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais nieko nežino, pati asmeniškai nematė. Kartais tėvas su D. žaisdavo imtynes, kurių metu kumščiuodavosi. Po imtynių vaikas dažniausiai verkdavo, nes tėvas neapskaičiuodavo savo jėgos ir kumščiuodavo jį per smarkiai. Tačiau Š. N. „auklėdavo“ D. visada užsidaręs duris, kurias užstumdavo baldu, į tą kambarį įeiti ji negalėdavo. Kas vyko už uždarų durų, ji niekada nematydavo. Baigus „auklėti“, D. verkdavo, o į jos klausimą, kas buvo, tylėdavo. Apie D. mušimą diržu laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 24 d., taip pat nieko paaiškinti negali (t. 1, b. l. 151-153).
19. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2022 m. kovo 8 d. mažametis D. N. parodė, kad namie gyvena jis, mama, sesė. Tėtis – apačioje. Kaip jis kažkam pasakė, tėtis jį muša, tai jis negali būti su tėčiu. Jis blogai pasielgė ir tėtis jį mušė. Seniai tai buvo. Neatsimena kada. Daug kartų buvo. Paskutinį kartą turbūt tada, kai jis mušė savo sesę S., ir tada tėtis jį mušė. Jis ėjo į antrą klasę tada, ne šiais metais, nežino, kada. Tiesiog buvo nesusipratimas. Jis mušė S., tėtis viską matė ir tada jį stipriai mušė. Kumščiais jį mušė. Neatsimena, į kurias kūno vietas. Jis (D. N.) buvo savo kambaryje. Kur pataikė, nepamena. Nebuvo mėlynių. Tėtis buvo piktas. Tėtis sakė, bet jis nepamena, ką. Sakė, kiek tau kartų galima sakyti, kad savo sesės negalima mušti. Jam atrodo, paskutinis kartas čia buvo. Neprisimena, kur pataikė. Gal į ranką. Skaudėjo. Jis verkė. Matė mama ir tėtis. Mama buvo išvažiavus ar buvo apačioje. Kitų kartų neatsimena. Buvo daugiau kartų. Irgi dėl to, kad mušė, erzino S., o ji jį mušė. S. irgi muša, bet mažiau. Jis nėra matęs, neatsimena. Mušdavo ir su diržu. Šiaip seniai mušė su diržu. Neatsimena, kur tuo metu buvo. Tėtis daug diržų turi. Jį muša su tuo, kurį randa. Rudi visi diržai. Neatsimena, dėl ko jį mušė. Visi tėčio diržai odiniai. Atsimena, kad paėmęs iš viršaus buvo, kai įeini į vidų, už durų, kur yra pakabos, ir ten yra diržas. Iškart, kai įeini į antrą aukštą, atidarai duris, ir ten yra grotos, ir ten vienoje pusėje pakabos. Jo kambarys antrame aukšte. Diržas nežino, kokios medžiagos. Jam atrodo, kad visi odiniai diržai. Neatsimena, per kurias kūno vietas jį mušė. Mušė tikrai. Neatsimena, ar buvo sužalojimų. Jam pasako, kad jis blogai padaro. Jis buvo namie, kai mušė su diržu. Kurioje patalpoje, neprisimena. Mama kartais būna, kartais ne. Jam atrodo, kad mama matė. Mama, kai jį muša, su tėčiu barasi ir verkia. Tėtis jį mušė gal daugiau nei 100 kartų. Savaitė turi 5 dienas. Per savaitę nežino, kiek kartų jį muša. Tiek, kiek jis blogai pasielgia. Su laidu pakrovėjo mušė. Seniai buvo. Kurį pamato, tą ir paima. Atrodo, jam yra sudavęs su juodu. Neatsimena, kur buvo. Atsimena, kur sudavė (parodė ant žaislo į sėdynę). Jautė, kad skaudėjo. Ilgai. Tėtis matė, ir viskas. S. ir mamos nebuvo. Jos buvo, bet kitur. Jis pats buvo savo kambaryje. Jo tėtis yra piktas. Jis jį muša, kartais išplėšia iš rankų, kartais telefoną, neatsimena. Vyko jo (liudytojo) kambaryje, daugiau neatsimena. Daugiau negali papasakoti. Su diržu ne vieną kartą. Ne visada tuo pačiu diržu. Rudas diržas, ilgas, odinis. Su diržu irgi per sėdynę sudavė. Ne vieną kartą, daug kartų. Su laidu irgi ne vieną kartą. Su rykštele dar. Iš lauko. Mušė jo (liudytojo) kambaryje. Neatsimena, ar vasara, ar žiema buvo. Lapus nuėmė. Sniego nebuvo. Neatsimena, ką apsirengęs buvo. Mušė sėdynę. Buvo likusi mėlynė. Šiaip, jis neatsimena, bet, jam atrodo, ant rankos, ant kojos. Niekam nesakė, kad jį mušė. Mamai yra sakęs. Su mama kalbėjo, ką čia reikės pasakoti. Kad, jeigu reiks sakyti, su kuo jis nori gyventi, ar su mama, ar su tėčiu, sakė pasakyti, kad su mama. Skiriasi dabar gyvenimas. Mažiau muštynių. Tėvai mušasi. Mama pradeda. Trys kartai buvo, kad tėvai mušasi. Kai jį mušė, jis buvo pirmoje klasėje, antroje klasėje ir darželyje. Dabar jis eina į antrą klasę. Kai mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje – nulinėje klasėje. Paskutinio įvykio neprisimena. Buvo, kad jį mušė po Naujų metų, bet įvykio neatsimena. Per nuogą sėdynę suduodavo. Liepdavo kartais nusimauti, kartais pats numaudavo kelnes. Kai prie sesės mušė kumščiais, jis buvo su rūbais. Kai mušė su laidu, jis neprisimena. Skausmą vertintų 5 balais. Jam atrodo – visiems kartams, neprisimena. Pasakojo mamai, kad tėtis jį muša. Kai mušdavo, jis tėčiui nieko nesakydavo. Mama nieko nesakė apie mušimą. Nesakė, ką pasakoti. Tik sakė mažiau kalbėti, kad mažiau bėdų būtų (t. 2, b. l. 24-27).
20. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 24 d. S. N. parodė, kad jai 9 metai. Ji visada sako tiesą. Gyvena su mama, broliu, močiute ir seneliu. Tėtis gyvena ne su jais. Anksčiau gyveno su jais. Tėtis nebemyli mamos, liepė jai išeiti taip, kaip stovi. O jie turi likti su tėčiu. Prie jų tėtis mamai nieko nesako, bet, jeigu jie išeina, tai mama su tėčiu pradeda garsiai kalbėtis. Vieną kartą buvo taip, kad jie valgė virtuvėje, ir ji išgirdo, kad tėtis bara mamą. Garsiai rėkė. Brolio vardas D.. Būna, kad tėtis supyksta ant jų. Jos nei karto nemušė, bet D. muša diržu. Ji matė, neatsimena kada, bet kai tėvai gyveno kartu. Ne šiais metais. Ji buvo trečioje klasėje. Viskas vyko D. kambaryje. D. jai trenkė. Ji pasakė mamai ir tėčiui, ir tėtis sakė, kad, jeigu brolis ją muš, tai ir jis gaus. Buvo nustatyta taisyklė. Tėtis mušė su diržu iš savo kelnių. Ji nematė kaip diržas atrodė. Tiesiog paguldė arba ant lovos, arba ant kėdės. D. buvo apsirengęs. Tėtis sudavė per užpakalį. Vieną kartą. D. verkė. Neatsimena, ką sakė tėčiui, bet kažką sakė. Ne vieną kartą taip buvo. Kitus kartus irgi taip pat buvo. Nesuskaičiuos, kiek kartų buvo. D. mušė už tai, kad jis ją mušė, o kitus kartus už tai, kad negražiai elgėsi. Mušdavo ją, mamą, tėtį išvadindavo visaip. Kiek kartų, negali suskaičiuoti. Visada mušdavo D. kambaryje, kad niekas nematytų. Ji žiūrėdavo pro skylutę. D. sakydavo „tėti, aš tavęs nekenčiu, tu blogas“. D. truputį buvo likę mėlyna. Nematė, mama sakė. Mamą namuose mušė su diržu, kai ji ėjo į savo kambarį, ir tėtis sudavė. D. buvo savo kambaryje. Kur ji buvo, neprisimena. Su tuo pačiu diržu. Juodas ar rudas diržas. Medžiagos nežino. Ne vienas kartas buvo su diržu, kai mušė D.. Prieš čia (į teismą) ateinant, mama kiekvieną kartą užsimindavo, sakydavo, turėsite pasakyti. Neatsimena, nežino arba nenori apie tai kalbėti. Ji pati žinojo, apie ką kalbės. Mama prašė atiduoti raktus, kad ji galėtų užsirakinti, kad nepaimtų tėtis pinigų iš jų taupyklių ar dar kas nors nutiktų. Tėtis nesutiko ir įvyko muštynės. Jie išgirdo kaip tėvai barasi, stumdosi ir atėjo atskirti. Šitas įvykis buvo šiais metais. Rankena neveikia, yra apvali skylutė. Rankenos skylutė, per ją viskas matosi. Durys buvo uždarytos, jas uždarė tėtis. Tėtis mušė D. tikrai prieš devintą gimtadienį. Kalėdų dar nebuvo. Ruduo buvo. Tai buvo paskutinis kartas kai mušė. Anksčiau kada buvo, nepamena (t. 2, b. l. 49-51).
21. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas M. J. A. paaiškino, kad 2022 m. vasario 13 d., dirbant kartu su kolege I. T., buvo gautas pranešimas iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. tarp R. N. ir Š. N. įvyko susistumdymas, yra nepilnamečių vaikų. Atvykus į įvykio vietą, R. N. paaiškino, kad kilo konfliktas su Š. N., nes nepasidalino raktu ir dėl to apsistumdė. Aiškinantis įvykio aplinkybes, jis bendravo tiek R. N., tiek su Š. N., o jo kolegė bendravo su nepilnamečiais vaikais. Ką jo kolegė kalbėjo su nepilnamečiais vaikais jis nežino. Pabendravus su R. ir Š. N. jam buvo aišku, kad jie nesutaria. R. N. jam pasakojo, kad ji būna su vaikais ir nenori kelti konfliktų. Tada ji norėjo užsirakinti kambario duris. Tačiau negavo raktų dėl ko pradėjo stumdytis su Š. N.. Jų nepilnamečiai vaikai dalinai matė šį įvykį. Tuo tarpu Š. N. jam pasakojo, kad R. N. turi psichologinių problemų, todėl jis bijo palikti ją vieną, kadangi gali pradėti elgtis neadekvačiai. Ypač kai nustoja vartoti vaistus, jos elgesys pasidaro neprognozuojamas. Jam bendraujant su R. N., jis nepastebėjo, kad ji turėtų kažkokių ypatingų elgesio skirtumų, tik buvo susijaudinusi. R. N. pokalbio metu nedetalizavimo apie kažkokį smurtą prieš vaikus, o Š. N. nepasakojo, kad kažkas kažkam trenkė, tik tai, kad R. N. bandė paimti iš jo raktus ir dėl to jie apsistumdė. Be to, kai pirmą kartą pamatė R. N., tai akivaizdžiai nesimatė, jog būtų smurtauta prieš R. N.. Ji pati irgi konkrečiai nepasakojo apie sustumdymą ar apie sukeltą skausmą.
22. Apklaustas apylinkės teisme liudytojas L. B. nurodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ dienos centre, (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. Pas juos atvyksta vaikai su negalia arba turintys šeimose problemų ir jiems yra suteikiamos socialinės paslaugos – padedama paruošti pamokas, ugdo jų socialinę veiklą ir įgūdžius. Jis gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) socialinio skyriaus, kad N. šeimoje yra nesantaika, galimas smurtas, ir prašė, kad vaikai lankytų dienos centrą, o jie suteiktų jiems visą reikiamą pagalbą. Vaikai dienos centre buvo kelis kartus, tačiau tiksliai nepamena kiek kartų vaikai buvo atvykę į dienos centrą. Kas pirmą dieną į dienos centrą atvedė vaikus jis nematė, po to vaikus atvesdavo arba kaltinamasis Š. N. arba jo žmona R. N.. Su R. N. jis vieną kartą bendravo, kur ji jam pasakojo apie vyksiančias skyrybas, vaikus. Tačiau ką tiksliai pasakojo R. N. nepamena, bet gal sakė, kad vyras Š. N. ją skriaudžia. Ji sakė, kad jos neįsileidžia ir ji nori matyti vaikus. Tuo tarpu su vaikais jam teko šiek tiek pabendrauti ir jis susidarė nuomonę, kad jie yra uždari. Jis negali teigti dėl ko vaikai buvo uždari, kadangi jis nėra specialistas. Tačiau vaikai susirasdavo kamputį ir tenai būdavo, o jų atsakymai į klausimus būdavo trumpi – taip arba ne. D. N. pas juos buvo kelias dienas, o asmeniškai su juo bendravo labai trumpai ir mažai, tačiau apie patiriamą smurtą nieko neminėjo. Su N. vaikais bendraudavo A. Č., kuri yra jų centro socialinė darbuotoja.
23. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. K. paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytoja. Ji pažįsta R. N. ir Š. N., kadangi nuo pirmos klasės moko jų sūnų D. N.. Ji nieko naujo neturi papildyti, ką yra sakiusi ikiteisminio tyrimo metu. Kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu, tai pastebėjo, kad rudenį D. N. tapo uždaresnis. Tai pasireiškė tuo, kad jis į pertraukas neišeidavo žaisti su vaikais. Ji nėra pastebėjusi, kad per fizinio ugdymo pamokas būtų kažkokie sužalojimai ant berniuko kūno. Šeima rūpindavosi vaiku, dalyvaudavo tėvų susirinkimuose. Todėl kažko išskirtinio papasakoti apie šeimą ar vaikus negali, tik tai, kad D. N. tapo uždaresnis 2 klasėje, tai yra 2021 metų rudenį. Be to, jis nėra tas vaikas, kuris atvirai pasakotų ką jis namuose daro, veikia. 2021 metų spalio mėnesį pastebėjo, kad D. N. pradėjo pyktis ir su sese S. N.. Jai niekada D. N. nesiskundė, kad su juo tėvai kažkaip netinkamai elgiasi, o apie smurtą sužinojo tik iš tyrėjos. Ji mokykloje neklausinėjo vaikų, kaip namuose ir kokie santykiai su jų tėvais. Be to, D. N. lankė baseiną, tačiau iš plaukimo trenerės nėra girdėjusi jokių nusiskundimų, kad vaikas yra sužalotas.
24. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. R. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) pirminiame sveikatos priežiūros centre šeimos gydytoja. N. šeima į centrą prisirašė prieš keletą metų. Ji žino vaikus D. ir S. N.. Gydymo įstaigoje vaikai dažnai nesilankė, ateidavo susirgę ar prieš mokslo metų pradžią. Vaikus į centrą atvesdavo mama arba abu tėvai. Centre ji apžiūrėdavo vaikus ir niekada nebuvo pastebėjusi jokių smurto požymių ant vaikų kūnų, vaikai nesiskundė, kad namuose yra kažkas ne taip.
25. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. T. paaiškino, kad nepamena įvykių, vykusių 2022 m. vasario 12 dieną. Sutinka, kad būtų pagarsinti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. T. parodė, kad 2022 m. vasario 13 d. ji dirbo kartu su skyriaus vyriausiuoju specialistu J. A.. Jie gavo pranešimą iš policijos apie smurtą artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pranešime buvo nurodyta, kad dviejų nepilnamečių vaikų tėvai Š. ir R. N. tarpusavyje konfliktuoja, tarp jų vyksta skyrybų procesas, vaikų tėvas atėmė iš žmonos raktą, kad ji neužsirakintų kambaryje su vaikais. Vadovaujantis Reagavimo į pranešimus tvarkos aprašu, iš karto kartu su kolega nuvyko į šeimą aiškintis įvykio aplinkybių ir nustatyti galimą vaiko teisių pažeidimą bei užtikrinti vaikams saugią aplinką. Nuvykus namuose buvo rasta vaikų mama R. N. ir du jos mažamečiai vaikai S. ir D. N.. R. buvo pasakyta, kad jiems reikės taip pat pabendrauti ir su vaikų tėvu. R. jį telefonu iškvietė į namus. Kolega bendravo su R. ir Š. N., o ji kitame kambaryje bendravo su mažamečiais vaikais apie 2022 m. vasario 12 d. įvykį. Kambaryje buvo tik abu vaikai. Pirmiausia kalbino D., kuris jai papasakojo, kad namuose tėvai pykstasi dažnai, kad tėvai pykosi dėl rakto, kad tėvai kartais stumdosi. Kai D. neklauso tėčio, šis jį muša diržu, muša ilgai už tai, kad neklauso. Kada tai vyko, vaikas nurodyti negalėjo, iš karto nukreipė temą. D. sakė, kad nori santarvės šeimoje tarp šeimos narių, kad tie santykiai jį neramina. Apie situaciją namuose su nieko nepasikalba, nežino, ar jam reikia pagalbos, pasitiki policijos pareigūnais. Toliau ji kalbino S., kuri papasakojo, kad tėvai dažnai pykstasi ir ji nesupranta tų tėvų nesutarimų. Dažniausiai ji konflikto metu meldžiasi, šaukia, kad tėvai nustotų. S. sakė, kad jos namuose niekas nemuša. Asmeniškai su vaikų tėvais ji nebendravo, kolegos pokalbio su R. ir Š. N. turinio nežino (t. 1, b. l. 164-167).
26. Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas M. V. paaiškino, kad apie klausiamą įvykį nieko neprisimena ir sutinka, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. V. parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. jis dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patruliu Ž. R.. Apie 21.50 val. iš Kauno OVS budėtojo buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini) – juos pasitiko Š. N.. Paaiškino, kad tarp jo ir sutuoktinės R. N. vyksta skyrybų procesas, jo žodžiais, sutuoktinė turi psichologinių problemų, lankosi pas psichologus. Taip pat jis paaiškino, kad tarp jo ir žmonos vyko žodinis konfliktas, kurio metu jis iš sutuoktinės paėmė kambario raktus, kad ji neužsirakintų kambaryje su vaikais. Dėl to sutuoktinė rankomis suėmė jam už kaklo. Jis fizinio skausmo nepatyrė. Vizualiai apžiūrėjus Š. N., sužalojimų nesimatė, medikų pagalbos jis atsisakė. R. N. paaiškino, kad su sutuoktiniu vyko konfliktas, kurio metu sutuoktinis iš jos paėmė kambario raktus, jiedu dėl to susistumdė. R. N. sakė fizinio smurto nepatyrusi, niekam pretenzijų neturi. Vėliau R. N. aiškino, kad jai skauda rankos nykštį, dėl to buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai apžiūrėjo R. N., jokių sužalojimų nenustatė, bent jau jam (liudytojui) tuo metu taip paaiškino R. N. apžiūrėjusi medikė. Po medikų apžiūros, R. N. pareiškimą rašyti atsisakė, aiškino, kad niekam pretenzijų neturi. Namuose buvo ir nepilnamečiai vaikai S. ir D. N., kurie konflikto nematė, jo metu savo kambaryje miegojo. Ar R. N. minėjo, kad Š. N. naudojo fizinį smurtą jų vaikų atžvilgiu, nepamena (t. 1, b. l. 197-199).
27. Apklausta apylinkės teisme liudytoja A. Č. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) bendruomenės dienos centre „(duomenys neskelbtini)“ socialine darbuotoja. 2022 m. kovo mėnesį į šį centrą atvyko S. N. ir D. N., nes jiems trūko socialinių įgūdžių ir buvo reikalinga pagalba ruošiant namų darbus ir bendraujant su vaikais. Vaikai centre lankėsi tris kartus. Pastebėjo, kad D. N. buvo labai uždaras, namų darbų centre neruošdavo, mažai bendravo su kitais vaikais. S. N. buvo aktyvesnė, bendravo su kitais vaikais, ruošdavo namų darbus. Vaikai nesiskundė, kad tėvai su jais elgiasi netinkamai, iš jų kalbų nebuvo galima užčiuopti kažkokių užuomazgų, kad tėvai su jais elgiasi kažkaip netinkamai. Iš vaikų pasakojimų nėra girdėjusi apie jų mušimą diržu ar laidu, ant vaikų kūnų nėra mačiusi sužalojimų. Kadangi vaikai centre buvo labai trumpą laiką, daugiau nieko negali pasakyti.
28. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. paaiškino, kad dirbdama (duomenys neskelbtini) bendruomenės dienos centre savanore labai trumpą laiką matė S. N. ir D. N.. Mergaitė centre ruošdavo namų darbus, berniukas buvo mažiau bendraujantis. Nepastebėjo, kad vaikai būtų nuskriausti, ant jų nesimatė smurto žymių. D. N. jai nėra pasakojęs, kad tėvas prieš jį smurtaudavo ar mušdavo su diržu, laidu. Į centrą vaikus atveždavo ir iš jo paimdavo Š. N.. Nepastebėjo, kad vaikai nenorėtų važiuoti į namus.
29. Apklausta pirmosios instancijos teisme liudytoja S. M. parodė, kad žino, jog dukrai buvo padarytos daugybinės mėlynės ir išsukta ranka. Matė mėlynes ant dukros kūno, kai ši buvo savaitei, 2022 metais, apie naujus, atvykusi pas ją (liudytoją). Iš pradžių nukentėjusioji nieko nesakė, galvojo, kad susitaikys, bet po to, su vaikais grįžusi namo, paskambino ir pasakė, kad tarp jų įvyko barnis. Tada ji nuvažiavo su nukentėjusiąja į Kauną, teismo medikai apžiūrėjo mėlynes, kurios jau buvo beblėstančios, ir darė piršto magnetinį rezonansą, kur buvo nustatyta, jog buvo nutraukti raiščiai, ar kažkas tokio. Dukra jai pasakojo, kad iškvietė policiją, kai kaltinamasis ją pastūmė, bet jis maldavo, kad dukra nieko nesakytų, prašė susitaikyti, atsiprašė ir ji tada nerašė ant vyro pareiškimo. Ji (liudytoja) atvykdavo pas dukrą ir jos vyrą į namus nedažnai, 2-3 kartus į metus, kai būdavo dukros ir vaikų gimtadieniai. Kuomet būdavo atvažiavusi, nematė, kad kaltinamasis smurtautų. Vieną kartą anūkas jai sakė, jog buvo mušamas diržu. Kada tai sakė, pasakyti tiksliai negali, bet kai buvo atvykęs pas ją – 2022 metų kovo-balandžio mėnesį. Anūkas nesiskundžia ir jei jis supyks nieko nesakys. Jis šiek tiek uždaras, pergyvena, kad išsiskyrė tėvai, bet jei su juo gražiai kalbi, anūkas išsipasakoja ir viską pasako. Anūkė yra pasakiusi, kad D. N. yra gavęs daug kartų.
30. Apklausta teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. N. paaiškino, kad šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini). Dalyvavo šeimos gyvenime, prižiūrėjo vaikus, kol jų tėvai išvažiuodavo savaitgaliais po tris dienas į darbus. Asmeniškai smurto prieš vaikus ji nematė. Vaikai buvo su tėvu laimingi ir tėvą labai mylėjo. Jos santykis su anūkais geras, jų apie tėvus niekada nieko neklausinėdavo. Vaikai paskutiniais metais buvo nervingi. Berniukui užeidavo, kad jis pradėdavo trankyti ir daužyti baldus, daiktus, juos laužyti, o sesę jis labai mušdavo. Apie tai, kad sūnus baudžia kažkaip savo vaikus, marti niekada nepasakodavo. Marti šiaip uždara, bendravo tiek kiek reikėjo apie vaikus. Apie smurtą prieš anūką ir marčią nieko nežino. Namo gale girdėdavosi kas vyksta pas sūnų, bet nieko blogo negirdėdavo, triukšmo nebuvo niekada. Vaikai turėjo po atskirą kambarį antrame aukšte. Jai už sienos buvo valgomasis. Marčios sužalojimų nematė. Prieš atvykstant čia, sūnus neprašė nieko pasakyti. Sužalojimų ant D. nematė. Jis jai nesiskundė, kad tėtis naudodavo diržą. Su vaikais labai gražiai bendravo, eidavo pasivaikščioti ir apie tokius dalykus gyvenime nėra buvę kalbos. Jei būtų D. mušamas diržu, būtų tikrai pastebėjusi. D. kalbėjo, kad mama mušė tėtį. Apie tai, kad tėtis mušė mamą iš jo negirdėjo. Š. N. nesistumdydavo. Kai tėvai išvažiuodavo, ji visada prižiūrėdavo vaikus. Juos prausdama jokių sužalojimų nematydavo.
31. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu specialistas Dainius Tumėnas paaiškino, kad poodinė kraujosruva R. N. dešiniajame žaste yra nedidelė, greičiausiais padaryta pirštu suėmus dešinį žastą. Poodinė kraujosruva šlaunyje R. N. galėjo atsirasti tiek suduodant kietu buku daiktu, tiek atsitrenkiant į kietą buką daiktą. Apie nykščio sužalojimą R. N. pakomentuoti negali, nes praėjus 10 dienų apžiūros metu nematė jokių sužalojimų, medicininiuose dokumentuose nėra užfiksuota, kad būtų mėlynė ar kažkas panašaus. Nurodė, kad R. N. piršto sumušimas galėjo būti padarytas jai krentant, atsitrenkiant, pasidarant pačiai.
32. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos yra dviaukščio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) antro aukšto patalpose (t. 1, b. l. 37-40, 129-135).
33. Iš PRĮR duomenų (ROIK 0122000090969) matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2022 m. vasario 12 d. 21.47 val. buvo gautas R. N. telefoninis pranešimas (BPCID 9975813053) apie namuose triukšmaujantį, konfliktuojantį ir smurtaujantį jos sutuoktinį Š. N.. Į įvykio vietą policijos pareigūnai atvyko 2022 m. vasario 12 d. 22.15 val. (t. 1, b. l. 44-45).
34. Iš bendrojo pagalbos centro pateikto 2022 m. vasario 12 d. 21.47 val. registruoto skambučio įrašo matyti, kad buvo užfiksuotas pokalbis tarp R. N. ir bendrojo pagalbos centro darbuotojo, kurio metu R. N. prašo iškviesti policiją adresu (duomenys neskelbtini), kadangi siautėja, stumdosi sutuoktinis, ji nori užsirakinti, o jis atėmė raktą, namuose yra du vaikai. Medikų pagalbos R. N. atsisakė (t. 1, b. l. 79-80).
35. Iš Body kamera užfiksuoto 5 min. trukmės vaizdo įrašo pavadinimu „2022-02-12-22837_001MP4, KNS-609C66, 2022/02/12 22:18:34“ matyti, kad buvo užfiksuotas dviejų pareigūnų (toliau – Pareigūno Nr. 1 ir Pareigūno Nr. 2), atvykusių į įvykio vietą, vieno vyro – įtariamojo Š. N. (toliau – Š.N.), dviejų moterų, kurių viena – nukentėjusioji R. N. (toliau – R.N.), tokio turinio pokalbis:
Š.N. – „ir mes vienu žodžiu dabar susigadinę esam, ir, žodžiu, pas mus yra skyrybos ant nosies, ir dabar jinai , nu“;
Pareigūnas Nr. 1 – „bet jinai paskui atšaukė tą iškvietimą, bet mes turim atvažiuoti, ji pranešė“;
Š.N. – „aš nufilmavau, koks buvo konfliktas; vaikai cypė, klykė; ji mane smaugė; va toks konfliktas; susistumdėm; taip, mes apsistumdėm; toks konfliktas įvyko; jinai norėjo užsirakinti antrame aukšte; aš iš patirties, aš 10 metų su ja gyvenu, aš žinau, kad jai negalima leisti užsirakinėti; jinai jau 6 kartus (toliau - nesuprantami žodžiai);Moteris – „4014 Tauras“;
Pareigūnas Nr. 1 – „klausau“;
Moters – „vietoje?“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jo, jei galit , pažymėkit, vietoj jau“;
Moteris – „gerai, pažymėjau“;
Pareigūnas Nr. 1 – „atidarykit“;
Š.N. – „viskas bus gerai, mažyte“;
Pareigūnas Nr. 1 – „gerai, gerai“;
Š.N. – „mes pasikalbėsim, ir viskas“;
Pareigūnas Nr. 1 – „pasikalbėsim, ir viskas; nieko blogo nedarysim“;
Š.N. – „čia dėdės iš policijos“;
Pareigūnas Nr. 1 – „R., įleisk, nebijokit, ko jūs čia bijo, ar girdi?“;
Š.N. – „mes tik pasikalbėsim (toliau - nesuprantami žodžiai)“;
Pareigūnas Nr. 1 – „dėl ko čia konfliktas įvyko?“;
R.N. – „kad vyras stumdosi; aš norėjau užsirakinti, kad mes saugiai galėtume miegoti, o jisai neleidžia užsirakinti“;
Pareigūnas Nr. 1 – „o dabar ramu viskas?“;
R.N. – „dabar jo“;
Pareigūnas Nr. 1 – „pretenzijų turit vienas kitam“;
Š.N. – „aš turiu; jinai turbūt ne; ai, jinai irgi turi“;
R.N. – „vakaras, dukra verkia tėčio, o tėtis kažkur išsitąsęs“;
Pareigūnas Nr. 1 – „o jūs pretenzijų turit?“
Š.N. – „ji siautėja“;
Pareigūnas Nr. 1 – „bet šiuo metu ji nesiautėja, ji rami“;
Š.N. – „šiuo metu rami“;
Pareigūnas Nr. 1 – „aš kalbu dabar, kas buvo, tai buvo; vienas kitam šiuo metu; jūs dabar žinot, mes atvažiavome iš Kaišiadorių, mes norim išsiaiškint; jūs čia baigėt konfliktą; ar toliau vyks, kai mes išvažiuosim, ir vėl teks vykti“;
Š.N. – „neįsivaizduoju“;
R.N. – „(nesuprantami žodžiai) prašau man grąžinti raktą, kad galėčiau saugiai užsirakinti ir išsimiegoti“;
Š.N. – „neduosiu, nes tau užsirakinti, R., negalima, šitą tu puikiai žinai; ir aš nenoriu vėl laužyti durų; (duomenys neskelbtini) gyvenome, buvo laužomos durys, čia aš nesiruošiu laužyti durų, čia ne mūsų pastatas, na mes nuomojamės, čia aš tau niekur užsirakinti neleisiu“;
R.N. – „vaikai tavęs bijo“;
Š.N. – „va, vaikai manęs bijo“;
Pareigūnas Nr. 1 – „(nesuprantami žodžiai) matosi, kad abu blaivūs; žinot, paskui vaikai kenčia“;
Š.N. – „vaikai jau 8 metus kenčia“;
Pareigūnas Nr. 1 – „mes neišspręsim, jūs čia patys spręskit“;
Š.N. – „pirmadienį 10.00 val. pas psichologą‘;
R.N. – „13.00 man važiuot pas psichologą, aš lankausi pas psichologą“;
Pareigūnas Nr. 2 – „kur lankotės?“.
Iš Pareigūno Body kamera užfiksuoto 5.30 min, trukmės vaizdo įrašo pavadinimu „2022-0212-222338_002MP4, KNS-609C66, 2022/02/12 22:23:38“ matyti, kad buvo užfiksuotas dviejų pareigūnų (toliau - Pareigūno Nr. 1 ir Pareigūno Nr. 2), atvykusių į įvykio vietą, vieno vyro - įtariamojo Š. N. (toliau - Š.N.), moters - nukentėjusiosios R. N. (toliau - R.N.), tokio turinio pokalbis:
R.N. – „vaikai stresuoti dėl to“;
Pareigūnas Nr. 1 – „kiek vaikui metų, 9 ir 7‘; jūsų vaikai“?;
Š.N. – „taip (toliau - nesuprantami žodžiai)“;
Pareigūnas Nr. 1 – „mes dabar kalbam ne apie vaikus, o apie jus, nes dabar kenčia vaikai (toliau - nesuprantami žodžiai)“;
R.N. – „mes stengiamės gražiai gyventi; jis čia lankosi pas svetimas moteris ir kelia triukšmą“;
Pareigūnas Nr. 1 – „mes neišspręsim šitos problemos, pone; o šiuo metu jūs gerai jaučiatės, ar ne, jums reikia medikų, kažko?“;
R.N. – „ne, nereikia“;
Pareigūnas Nr. 1 – „nereikia“;
R.N. – „tiesiog pirštą išsuko, bet nieko, ne pirmas kartas“;
Š.N. – „ar pirštą išsisukai? (toliau - nesuprantami žodžiai) tau reikia medikų?“;
R.N. – „prašau, grąžink man raktus, kad užsirakinčiau ir galėčiau saugiai miegot“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jūs miegat kartu?“;
Š.N. – „aš apačioje“;
Pareigūnas Nr. 1 – „o tai kam dabar užsirakint, jeigu jis nelįs; jūs problemų psichologinių turit ar ne?“;
R.N. – „ne, neturiu“;
Pareigūnas Nr. 1 – „vyras aiškina, kad jūs turit“;
R.N. – „galit kreiptis pas psichologą, aš visiškai sveika“;
Pareigūnas Nr. 1 – „psichologė man nieko nepasakys, čia jūsų privatus dalykas; šiuo metu jūs sutariat, ar reikia imtis griežtesnių priemonių?“;
R.N. – „ne, nereikia“;
Pareigūnas Nr. 1 – „šitus dalykus reikia išspręsti susėdus“;
Š.N. – „mes sprendžiam susėdę, gavau į veidą puodelį vandens“;
R.N. – „kiek vaikas yra gavęs nuo tavęs?“;
Š.N. - (nesuprantami žodžiai);
Pareigūnas Nr. 2 – „aš matau, kad čia reikės kviesti gal ir vaikų teises; jūs galvojat, kad viens ant kito pilat, tai pas mane viską įrašinėja; nepanašu, kad jūs žinot“;
Š.N. – „aš viską žinau“;
R.N. – „mes skiriamės“;
Pareigūnas Nr. 1 – „tai gerai, bet turi būti normalios skyrybos, be jokių nesąmonių“;
R.N. – „tai aš stengiuosi; čia jam viskas netinka; čia jo namai, aš turiu išeiti be nieko“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jeigu jūs čia taip draskysitės, atvažiuos, išsiveš vaikus, kol nebus normalių gyvenimo sąlygų, suprantat ar ne; o vaikams bus visam gyvenimui trauma“.
Iš Body kamera užfiksuoto 1.55 min. trukmės vaizdo įrašo pavadinimu „2022-0212-222837_003 MP4, KNS-609C66, 2022/02/12 22:28:36“ matyti, kad užfiksuotas dviejų pareigūnų (toliau - Pareigūno Nr. 1 ir Pareigūno Nr. 2), atvykusių į įvykio vietą, ir vieno vyro - įtariamojo Š. N. (toliau - Š.N.) - tokio turinio pokalbis:
Pareigūnas Nr. 1 – „pamąstykit, ką jūs darot; tiek viena pusė, tiek kita pusė; jūs čia ne vietiniai‘;
Š.N. – „3 metai mes čia“;
Pareigūnas Nr. 1 – „kada čia prasidėjo?“;
Š.N. „viskas prasidėjo prieš mėnesį; o mūsų tie konfliktai tęsiasi 8 metus“;
Pareigūnas Nr. 2 – „aš einu paskambinsiu, tu čia pabendrauk“.
Iš Body kamera užfiksuoto 05.03 min. trukmės vaizdo įrašo pavadinimu „2022-0212-224043_004 MP4, KNS-609C66, 2022/02/12 22:40:40“ matyti, kad užfiksuotas dviejų pareigūnų (toliau - Pareigūno Nr. 1 ir Pareigūno Nr. 2), atvykusių į įvykio vietą, vieno vyro - įtariamojo Š. N. (toliau - Š.N.), moters - nukentėjusiosios R. N. (toliau - R.N.), tokio turinio pokalbis:
Pareigūnas Nr. 1 – „man vaikų reikia vardų“;
Š.N. – „S. N.“;
Pareigūnas Nr. 1 – „gimusi kada?“;
Š.N. - (nesuprantami žodžiai);
Pareigūnas Nr. 1 – „ir?“;
Š.N. – „D. N.“;
Pareigūnas Nr. 1 – „gimęs?“;
Š.N. – „(duomenys neskelbtini)“;
Pareigūnas Nr. 1 – „čia jūsų adresas, (duomenys neskelbtini), jo?“;
Š.N. – „(duomenys neskelbtini) ‘;
Pareigūnas Nr. 1 – „eisit ramiai miegot ar vėl bus konfliktų?“;
R.N. – „nežinau“;
Pareigūnas Nr. 1 – „tai dabar aš tik paklausiu; gerai, tiek vienam, tiek kitam reiks prieiti prie mūsų mašinos, reiks apklausti; pradėsim aplinkybių patikslinimą; kurioje vietoje viskas vyko, vaikai kur tuo metu buvo?“;
Š.N. - (nesuprantami žodžiai);
Pareigūnas Nr. 1 – „tai dabar jūs papasakokit, kaip visas buvo; dabar reikia išklausyti abiejų pusių; dabar jūs papasakokit, paskui jūs“;
Š.N. – „aš grįžau (toliau - nesuprantami žodžiai), ištraukiau iš durų raktą ir įsidėjau į kišenę, ir jinai priėjus pradėjo muštis“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jūs palaukit, palaukit dabar, kaip taip muštis? Griebė už drabužių, plėšė, pradėjo daužytis?“;
Pareigūnas Nr. 2 – „tai įvyko žodinis konfliktas; kur sužalojimai, yra kur sužalojimai? ką jūs kalbat“;
Pareigūnas Nr. 1 – „skausmą pajutot?“;
Š.N. – „ne, aš skausmo nebejutau, mane ji vienu smaugė“;
Pareigūnas Nr. 1 – „o skausmą jutot?“;
Š.N. – „ne“;
Pareigūnas Nr. 1 – „nejuto“.
Iš Body kamera užfiksuoto 05.00 min. trukmės vaizdo įrašo pavadinimu „2022-0212-224544_005 MP4, KNS-609C66, 2022/02/12 22:45:46“ matyti, kad užfiksuotas dviejų pareigūnų (toliau - Pareigūno Nr. 1 ir Pareigūno Nr. 2), atvykusių į įvykio vietą, vieno vyro - įtariamojo Š. N. (toliau - Š.N.), moters - nukentėjusiosios R. N. (toliau - R.N.), tokio turinio pokalbis:
Pareigūnas Nr. 1 – „mėlynių kokių yra?“;
Š.N. – „ne“;
Pareigūnas Nr. 1 – „gerai, dabar jūs papasakokit savo versiją“;
R.N. – „išėjo kūrenti pečiaus, o iš tikrųjų tai išvažiavo; dukra vakare norėjo tėtės; aš paskambinau, paklausiau, kur jis yra; jis mane aprėkė, aiškino, kur nori, ten ir yra; grįžęs nuėjo į tualetą, grįžęs aiškino, duris tempė, raktą, išsuko pirštą“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jums skaudėjo? Skausmą jutot? Klausiu pas jus?“;
R.N. – „skauda“;
Pareigūnas Nr. 1 – „skauda, viskas, gerai, kviečiam greitąją, atvažiuos“;
R.N. – „nereikia greitosios“;
Pareigūnas Nr. 1 – „mums reikia greitosios, mums dabar reikia“;
R.N. – „nereikia, neskauda“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jau dabar reikia, viskas“;
R.N. – „tai truputį pirštą skauda, čia pirštas, nieko net nėra, nei mėlynės, nei nieko“;
Pareigūnas Nr. 1 – „Tauras, čia 4014 trukdo, jei galit, čia į (duomenys neskelbtini) tuo adresu atsiųskit greitąją, moteris, ta pranešėja, aiškina; kiek jums metų? kiek jums metų, klausiu?“;
R.N. „(duomenys neskelbtini)“;
Pareigūnas Nr. 1 – „(duomenys neskelbtini), jo, pirštas ale išsuktas, smurtas, smurtas čia, tai reikėtų, jeigu yra, gerai“.
Iš Body kamera užfiksuoto 04.26 min. trukmės vaizdo įrašo pavadinimu „2022-0212-233330_007 MP4, KNS-609C66, 2022/02/12 23:33:29‘ matyti, kad užfiksuotas pareigūno (pareigūno Nr. 1) 2), atvykusio į įvykio vietą, vieno vyro - įtariamojo Š. N. (toliau - Š.N.), moters - nukentėjusiosios R. N. (toliau - R.N.), moters (toliau - medikės) tokio turinio pokalbis:
medikė – „pajudinat? į galvą negavai?“;
R.N. – „ne“;
medikė – „piršto sumušimas“;
medikė – „nekvieskit, berniukai, mūsų yra tik dvi brigados“;
Pareigūnas Nr. 1 – „kaip mums nekviesti, kai mus kviečia“;
Pareigūnas Nr. 1 – „jūs dabar pareiškimą rašysit?“;
R.N. – „nerašysiu“;
Pareigūnas Nr. 1 – „nes klausiu, mums dabar reikia pasiklausti“;
R.N. – „nerašysiu“ (t. 1, b. l. 83-85).
Žemesnės instancijos teismas
36. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Dainiaus Tumėno išvadoje Nr. G 327/2022(02) nurodoma, kad nukentėjusiajai R. N. kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip 2 trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. vasario 12 d. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 111-112).
37. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Dainiaus Tumėno išvadoje Nr. pG 995/2022(02) nurodoma, kad nukentėjusiajai R. N. kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip 3 trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimas. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys, kurių pagrindų surašyta išvada, neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. vasario 12 d. Visi sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 101-103).
Dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos
38. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį Š. N. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, mažamečio sūnaus D. N., gimusio (duomenys neskelbtini) metais, kambaryje, pastarajam tyčia vieną kartą sudavė odiniu rudos spalvos diržu į sėdmenis, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.
39. Nors išteisintasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą neprisipažino, nurodė, jog sūnui kaltinime nurodytu laikotarpiu smūgio diržu į sėdmenis nesudavė, vis tik, tokią jo gynybinę versiją paneigia nukentėjusiojo, jo motinos R. N. bei sesės S. N. duoti parodymai. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją D. N. parodė, jog tėčio buvo mušamas ne vieną kartą, tame tarpe ir diržu. Nors mažametis negalėjo nurodyti tikslios datos, kada tėvas sudavė jam rudos spalvos odiniu diržu į sėdmenis, tačiau paaiškino, jog tokius veiksmus išteisintasis atliko po to, kai „lapus nuėmė“, „sniego nebuvo“, kas leidžia daryti išvadą, kad kaltinime nurodytu būdu prieš vaiką buvo smurtauta būtent rudenį, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki lapkričio 30 d. Apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją mažametė S. N. taip pat patvirtino, jog tėvas mušė jos brolį diržu. Liudytoja parodė, jog matė kaip Š. N. vieną kartą sudavė diržu jos broliui per sėdmenis, po ko jam „buvo likę mėlyna“. Ji taip pat paaiškino, kad minėtas smūgis buvo suduotas ne šiais metais, bet kai ji buvo trečioje klasėje, rudenį. Ikiteisminio tyrimo metu S. N. buvo apklausta 2022 metų kovo mėnesį, tuo metu buvo trečiokė. Taigi S. N. bei D. N. parodymai, sujungus juos į vientisą loginę grandinę, patvirtina ne tik paties fizinio smurto panaudojimo prieš mažametį nukentusįjį faktą, t. y. vieno smūgio sudavimo diržu jam į sėdmenis faktą, tačiau ir tai, kad išteisintasis prieš sūnų smurtavo būtent kaltinime nurodytu laikotarpiu. Tiek D. N., tiek S. N. taip pat analogiškai parodė, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytu būdu buvo mušamas jų dabartinėje gyvenamojo vietoje, jo kambaryje, esančiame antrame aukšte. Aptartiems mažamečių parodymams neprieštarauja, juos papildo ir R. N. duoti parodymai, jog Š. N. buvo linkęs sūnų auklėti pasitelkus diržą, tai vykdavo jam ir sūnui užsidarius pastarojo kambaryje, pamena, jog sutuoktinis 2020-2021 metais sudavė D. N. smūgį diržu dėl to, kad šis neklausė anglų mokytojos.
40. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nemato pagrindo nesivadovauti aptartais D. N., o kartu ir S. N. bei R. N. parodymais. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje pateiktų motyvų, apylinkės teismas nusprendė nesiremti mažamečio nukentėjusiojo duotais parodymais, visų pirma, dėl to, kad jo parodymų, jog jis pastoviai buvo mušamas savo tėvo, ne tik diržu, bet ir kitais būdais, dėl ko jam atsirasdavo mėlynės ant sėdmenų, rankų, kojų, nepatvirtino liudytojais apklausti A. K., R. R., L. B. ir L. B., kurie nurodė niekada nematę sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno, o taip pat teigė, jog D. N. jiems niekuomet nesiskundė dėl to, kad Š. N. būtų naudojęs jo atžvilgiu fizinį smurtą. Apklausti liudytojai A. K., R. R., L. B. ir L. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, iš tiesų, paaiškino nematę jokių fizinio smurto žymių ant mažamečio kūno, nenurodė, jog vaikas jiems būtų užsiminęs apie tai, kad namuose patiria fizinį smurtą, o taip pat nepastebėjo ir apie tai leidžiančių įtarti ženklų. Tačiau vien tai savaime nepaneigia nukentėjusiojo duotų parodymų patikimumo ir nesudaro pagrindo nesivadovauti jais visa apimtimi. Reikia pastebėti, kad vaikai nelinkę pasakoti apie negerus dalykus įvykusius jų gyvenime, nes jie gali jausti dėl to gėdą, nepilnavertiškumą, pažeminimą ir tokių savo jausmų nenori niekam atskleisti. Vaikai savo tėvus myli, nes jie jų gyvenime yra svarbiausi žmonės, todėl jie taip pat gali nenorėti kam nors papasakoti, ypač suaugusiems asmenims, apie tėvų netinkamą elgesį jų atžvilgiu, nenorėdami savo tėvams pakenkti. Tai, kad vaikai detaliai nepasakoja apie jų atžvilgiu tėvų naudotą smurtą, prievartą, jokiu būdu negalima teigti, kad dėl to jų parodymai yra nepatikimi ir įvykio, apie kurį jie pasakoja nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
41. Kaip matyti iš L. B. parodymų, jam D. N. teko matyti vos kelis kartus, su juo asmeniškai jis bendravo labai trumpai. Liudytojas tiek D. N., tiek jo seserį apibūdino kaip uždarus vaikus. Tame pačiame (duomenys neskelbtini) bendruomenės centre „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir liudytojas L. B. dirbusi L. B. taip pat parodė, jog tiek D. N., tiek S. N. šiame centre lankėsi vos kelis kartus, o nukentėjusysis buvo labai uždaras. Taigi, tiek L. B., tiek L. B. dėl trumpo N. šeimos vaikų buvimo minėtame dienos centre, neturėjo galimybės užmegzti artimesnio ryšio su nukentėjusiuoju bei jo seserimi, įgauti jų pasitikėjimo, todėl visiškai natūralu, jog tiek D. N., tiek S. N. galėjo nepasipasakoti liudytojams apie tai, kad nukentėjusysis buvo mušamas išteisintojo. Nors D. N. ilgiau pažinojo liudytojos A. K. ir R. R., kurios taip pat nepastebėjo kūno sužalojimų ant berniuko kūno bei negirdėjo iš jo nusiskundimų dėl netinkamo kurio nors iš tėvų elgesio, tačiau tai taip pat niekaip nepaneigia nukentėjusiojo parodymų, juo labiau, tos parodymų dalies, kuri aktuali sprendžiant Š. N. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą klausimą. Kaip galima spręsti iš nukentėjusiojo parodymų, tėvas smūgių į galvos sritį jam nesuduodavo, traumuojamos buvo kitos jo kūno vietos, kurios įprastai dengiamos drabužiais, kas paaiškina kodėl smurto žymių (juo labiau, ant sėdmenų) tiek jo mokytoja A. K., tiek šeimos gydytoja R. R. (iš kurios apklausos nėra aišku, ar ji kada nors yra apžiūrėjusi apsinuoginusį D. N., juo labiau, ar yra apžiūrėjusi jį pilnai apnuoginusį apatinę kūno dalį 2021 metų rudenį) galėjo nepastebėti. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog šioje byloje Š. N. kaltinamas tik vieno smūgio sudavimu nukentėjusiajam į sėdmenis, tuo sukeliant jam tik fizinį skausmą, o ne kitus padarinius. Todėl tas faktas, kad smurto žymių ant nukentėjusiojo kūno liudytojai nematė, apskritai niekaip nepaneigia jo kaltės padarius jam šioje byloje inkriminuotą BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą. Be to, nors D. N. liudytojas A. K. ir R. R. buvo matęs daugiau kartų, nei L. B. ar L. B., tačiau nutylėti apie tai, kas iš tiesų vyksta jų šeimoje, jį galėjo paskatinti gėdos ir (ar) baimės sulaukti dar griežtesnio tėvo atsako, būti atskirtam nuo tėvų jausmas, juo labiau, kad nei mokytoja, nei šeimos gydytoja pačio D. N. apie tai, koks yra jo santykis su tėvais ar nei vienas iš jų jo atžvilgiu nesmurtauja, niekuomet neklausė.
42. Iš nuosprendyje išdėstytų motyvų taip pat matyti, jog nukentėjusiojo, o taip pat ir jo sesers S. N. parodymais buvo nuspręsta nesivadovauti dėl galimos motinos įtakos jų turiniui, kadangi pats D. N. per jo apklausą patvirtino, kad jis prieš ją kalbėjo su motina R. N. dėl to ką reikės papasakoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, o R. N. su Š. N. santykiai tuo metu buvo labai priešiški ir konfliktiniai dėl to, kad tuo metu jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl 2022 m. vasario 19 d. Š. N. padaryto kūno sužalojimo, taip pat tarp R. N. ir Š. N. vyko skyrybų procesas ir buvo sprendžiamas klausimas, su kuo po skyrybų gyvens jų vaikai. Su tokiu vertinimu aukštesnės instancijos teisėjų kolegija taipogi nesutinka. Abejonių dėl to, jog santykiai tarp Š. N. bei R. N. yra įtempti, konfliktiški dėl apylinkės teismo nurodytų priežasčių, apygardos teismui nekyla, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados, jog D. N. bei jo sesers parodymai, kad Š. N. laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. sudavė savo sūnui smūgį diržu į sėdmenis, neatitinka tikrovės, yra duoti tik dėl motinos jiems padaryti poveikio. Nors apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog D. N., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, pripažino, jog prieš šį procesinį veiksmą jis kalbėjo su mama apie tai ką reikės pasakoti teisme, tačiau pažymėtina, jog paprašius paaiškinti nukentėjusiojo ką motina jam nurodė sakyti teisme, jis neužsiminė, kad R. N. būtų prašiusi jį nurodyti ikiteisminio tyrimo teisėjui, jog jis buvo mušamas tėvo. D. N. nurodė tik tai, jog motina prašė jo pasakyti, kad jis norėtų gyventi su ja, o ne su tėvu, tuo atveju, jei būtų vaiko būti teiraujamasi su kuo jis norėtų gyventi. Pirmosios instancijos teismas šios nukentėjusiojo parodymų dalies nevertino, apsiribojo tik jo pasakyta fraze „su mama kalbėjo, ką čia reikės pasakoti“, neanalizuodamas D. N. parodymų visumos. Tokiu būdu šiai frazei apylinkės teismas suteikė nepagrįstą išskirtinę reikšmę. S. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, taip pat neleidžia daryti išvados, kad mažamečiai buvo įkalbinėjami jų mamos meluoti apie realiai neegzistavusį smurtą prieš D. N.. Nors nukentėjusiojo sesuo taip pat pripažino, kad su motina kalbėjo apie būsimą apklausą, tačiau nurodė tik tai, kad R. N. jai sakydavo „turėsite pasakyti“, taip, tikriausiai, tik ragindama vaikus nenutylėti nusikalstamų veikų tyrimui reikšmingų aplinkybių.
Žemesnės instancijos teismas
43. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, sprendimą išteisinti Š. N. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, apylinkės teismas nepagrįstai grindė ir liudytojo M. A. parodymais, kuris paaiškino, jog, jam bendraujant su nukentėjusiąja R. N. dėl konfliktų su Š. N., ji nieko nepasakojo apie pastarojo naudojamą smurtą sūnaus atžvilgiu. Iš bylos medžiagos matyti, jog šis liudytoju byloje apklaustas policijos pareigūnas į N. šeimos namus atvyko reaguodamas ne į iškvietimą dėl galimo smurto prieš mažametį, o dėl tarp R. N. bei Š. N. įvykusio konflikto, kuris tarp sutuoktinių prasidėjo ne dėl nesutarimų vaikų auklėjimo srityje, o visai kitų aplinkybių. Taigi tai, kad su policijos pareigūnais aiškinantis 2022 m. vasario 12 d. konflikto aplinkybes, R. N. šiems neužsiminė apie išteisintojo taikomas teisės aktams prieštaraujančias bausmes sūnui, nėra joks įrodymas, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. Š. N. D. N. diržu į sėdmenis smūgio nesudavė. Ši aplinkybė niekaip nepaneigia ir nukentėjusiojo, jo sesers bei motinos R. N. parodymų patikimumo.
44. Motyvuodamas sprendimą išteisinti Š. N. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį apylinkės teismas nurodė ir tai, kad nėra aišku kodėl įtarimas Š. N. buvo pareikštas tik dėl fizinio skausmo sukėlimo suduodant nukentėjusiajam vieną kartą diržu per sėdmenis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., jei formuojant įtarimą dėl šios nusikalstamos veikos buvo remiamasi nukentėjusiojo parodymais, duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, iš kurių matyti, jog jis teigė buvęs tėvo muštas daugybę kartų bei įvairiais būdais. Kuo ši aplinkybė teisiškai reikšminga sprendžiant Š. N. kaltės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimą skundžiamame nuosprendyje taip ir nepaaiškinta. Ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia kaltinime nurodytas aplinkybes, ji nėra svarbi ir D. N. duotų parodymų patikimumo vertinimui, veikos kvalifikavimui.
45. Taip pat absoliučiai nepagrįstas ir apskųstame nuosprendyje nurodytas argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. rugpjūčio 10 d., buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK140 straipsnio 3 dalį dėl galimai naudoto fizinio smurto mažamečių D. N. ir S. N. atžvilgiu, tarp jų ir dėl fizinio skausmo sukėlimo D. N. suduodant vieną kartą diržu jam per sėdmenis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (t. 1, b. l. 22-23). 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį ne dėl fizinio skausmo sukėlimo D. N. suduodant vieną kartą diržu jam per sėdmenis laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., o dėl galimo mažamečio mušimo kumščiais, rykštele, pakrovėjo laidu, sužeidus koją oriniu šautuvu bei mušus jį diržu kitu, nei kaltinime nurodytu, laikotarpiu. Ikiteisminio tyrimo dalyje dėl 2022 m. kovo 1 d. Š. N. įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsisakyta pradėti nebuvo.
46. Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Š. N. kaltės klausimą dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nepagrįstai atsisakė vadovautis mažamečių D. N. bei jo sesers S. N. parodymais. Tokį sprendimą apylinkės teismas grindė netinkamais motyvais, prielaidomis, kurių byloje surinkti įrodymai nepatvirtinta. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kurių visetą vertinant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, galima neginčytinai konstatuoti, jog išteisintasis atliko kaltinime nurodytus neteisėtus veiksmus savo mažamečio sūnaus D. N. atžvilgiu, ką patvirtina ne tik paties nukentėjusiojo, bet ir jo sesers ir motinos parodymai, kurie gauti BPK nustatyta tvarka bei atitinka ir kitus įrodymams baudžiamajame procese keliamus reikalavimus.
47. Šiuo atveju Š. N. veikoje yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. fizinio smurto prieš mažametį nukentėjusįjį panaudojimas (vieno smūgio diržu į sėdmenis sudavimas), padariniai – nukentėjusiajam dėl tokių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas (kad jautė skausmą patvirtino pats D. N., šia aplinkybe abejoti pagrindo nėra įvertinus ir tai kokį objektą panaudojus smūgis buvo suduotas), priežastinis ryšys tarp išteisintojo veiksmų ir kilusių padarinių, bei subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia – Š. N., suduodamas mažamečiui smūgį diržu, neabejotinai suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti.
48. Atsižvelgdama į visa, kas išdėstyta šios nutarties 40-47 punktuose, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Š. N. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pareikštas kaltinimas pasitvirtino, todėl dėl šios nusikalstamos veikos jis turi būti pripažintas kaltu ir nubaustas. Kolegija nustato, kad Š. N. 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, mažamečio sūnaus D. N., gimusio 2014 metais, kambaryje, pastarajam tyčia vieną kartą sudavė odiniu rudos spalvos diržu į sėdmenis, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. Šie jo veiksmai tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. sausio 12 d. veikos) numatyto nusikaltimo
49. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Š. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 12 d. apie 21.00 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją stumdydamas, nuversdamas ją ant sofos ir smaugdamas, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.
50. Pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu išteisintasis kaltę dėl šio nusikaltimo taip pat neigė. Š. N. pripažino, jog 2022 m. sausio 12 d. vakare tarp jo ir jo sutuoktinės buvo kilęs žodinis konfliktas dėl jo neištikimybės, tačiau kategoriškai tvirtino, jog jokio fizinio smurto R. N. atžvilgiu nenaudojo. Kaip matyti iš bylos duomenų, apie tai, kad 2022 m. sausio 12 d. tarp sutuoktinių kilęs žodinis konfliktas vien tuo nesibaigė, kad jo metu Š. N. prarado kantrybę ir pradėjo ją stumdyti, nuvertė ant sofos bei smaugė, nukentėjusioji tą pačią dieną ikiteisminio tyrimo įstaigos neinformavo, policijos pareigūnų ir (ar) medikų į įvykio vietą nekvietė. Pareiškimą dėl jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos R. N. pateikė tik 2022 m. vasario 22 d. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pareiškimo pateikimo dieną apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūno nukentėjusioji nurodė tik tai, kad konflikto metu vyro buvo apstumdyta. Tačiau vėlesnių jos apklausų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu R. N. nuosekliai tikino, kad sutuoktinio prieš ją panaudota fizinė jėga apėmė ne tik jos apstumdymą, tačiau ir pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodytus kitus veiksmus – jos nuvertimą ar sofos bei smaugimą. Kokie nors kiti asmenys Š. N. bei R. N. konflikte nedalyvavo, jo nestebėjo ir iš šalies. Taigi šiuo atveju vieninteliais duomenų šaltiniais, turinčiais reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra tik dviejų tarpusavyje konfliktuojančių pusių parodymai, kurie kardinaliai skiriasi. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija tiki būtent nukentėjusiosios pateikta 2022 m. sausio 12 d. įvykių versija, o išteisintojo parodymus vertina tik kaip jo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors bylos išnagrinėjimo rezultatu neabejotinai yra suinteresuotas abi konflikto pusės, tačiau pažymėtina, jog R. N. parodymus davė įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei prisiekusi duoti teisingus parodymus, kitaip nei išteisintasis. Tai, kad 2022 m. sausio 12 d. vyras ją stumdė, nuvertė ant sofos ir smaugė, nukentėjusioji nuosekliai tvirtino iš esmės viso proceso metu, kažkokių reikšmingų neatitikimų dėl esminių šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių jos parodymuose nenustatyta.
51. Apylinkės teismo akcentuotų aplinkybių, jog pirmosios jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu R. N. nenurodė, jog ji Š. N. buvo parvesta ant lovos ir smaugiama, taip pat nenurodė, jog ant jos kūno po tokių išteisintojo veiksmų liko smurto žymės, teisėjų kolegija nelaiko patvirtinančiomis nukentėjusiosios parodymų nepatikimumą. Visiškai natūralu, jog vėlesnių apklausų metu asmenys, apklausiami apie tuos pačius įvykius, gali patikslinti tam tikras aplinkybes, nurodyti ir naujas aplinkybes, kadangi parodymų apimčiai kiekvienos apklausos metu įtakos gali turėti paties apklausiamo asmens subjektyvus supratimas kokias aplinkybes yra reikšminga nurodyti tiriant konkrečią nusikalstamą veiką, parodymus duodančio asmens psichologinė būsena (pavyzdžiui, dėl didelio susijaudinimo jis gali pamiršti nurodyti tam tikras aplinkybes), jį apklausančio asmens užduodamų klausimų turinys bei kiti faktoriai. Tuo tarpu apylinkės teismo nurodytas teiginys, jog po R. N. nurodomų Š. N. smurtinių veiksmų – stumdymo bei smaugimo – ant jos kūno turėjo likti sužalojimai, tėra teismo prielaida. Tikrai ne kiekvienas fizinis poveikis asmens kūnui palieka vizualias žymes (kraujosruvas, nubrozdinimus ar kitą) ant jo. Kodėl apylinkės teismas vertino, kad šiuo atveju smurto žymės ant R. N. kūno turėjo likti dėl jos stumdymo bei smaugimo, nuosprendyje taip ir nedetalizuota.
52. Pagrindu nesivadovauti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais šiuo atveju negali būti ir uždelstas jos kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą bei tai, kad tarp sutuoktinių jau vyko skyrybų procesas, o keliomis dienomis anksčiau (2022 m. vasario 19 d.) ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jos pačios atžvilgiu dėl smurto prieš Š. N.. Kaip matyti iš R. N. parodymų, apklausiama ji ne kartą paaiškino, kad į policiją iš karto po to, kai vyras prieš ją smurtavo, ji nesikreipė, nes Š. N. prašė neviešinti šio konflikto, atsiprašė ir ji vis dar tikėjosi išsaugoti šeimą. Toks smurtą artimoje aplinkoje patiriančių asmenų elgesys nėra retas reiškinys mūsų visuomenėje. Todėl teisėjų kolegija laiko R. N. nurodytą savalaikio nesikreipimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą priežastį įtikinančia. Tuo tarpu tai, kad Š. N. pirmiau kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl R. N. jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, kaip ir tai, jog sutuoktiniai tarpusavyje konfliktuoja, negeba išsiskirti taikiai, nors ir liudija apie galimą nukentėjusiosios motyvą melagingai apkalbėti Š. N., tačiau vien šios aplinkybės, nesant jokių kitų tai patvirtinančių duomenų, savaime neįrodo R. N. davus tikrovės neatitinkančius parodymus.
53. Nenustačiusi objektyvių, ne spėlionėmis, o konkrečiais duomenimis pagrįstų priežasčių abejoti nukentėjusiosios parodymais, teisėjų kolegija jais vadovaujasi bei sprendžia, jog šių duomenų pakanka pripažinti Š. N. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. sausio 12 d. apie 21.00 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją stumdydamas, nuversdamas ją ant sofos ir smaugdamas, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Šiuose išteisintojo veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Fizinio smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas šiuo atveju pasireiškė jos stumdymu, nuvertimu ant sofos bei smaugimu. R. N. apklausiama paaiškino, jog smaugiama jautė dusimą, kaklą jai skaudėjo ir vėliau, kas patvirtina ne tik BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių egzistavimą, bet ir jų priežastinį ryšį su išteisintojo panaudotu smurtu nukentėjusiosios atžvilgiu. Pagrindo netikėti nukentėjusiosios teiginiais, kad ji iš tikrųjų jautė fizinį skausmą, teisėjų kolegija neįžvelgia, jį patvirtina Š. N. panaudoto smurto pobūdis bei jo intensyvumas (kaip teigė nukentėjusioji, ji buvo smaugiama apie 15 sekundžių). 2022 m. sausio 12 d. R. N. buvo Š. N. sutuoktinė, taigi jie pagal BK 141 straipsnį laikytini šeimos nariais. Taip pat daroma išvada, kad išteisintojo veikoje nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia – Š. N., ne tik stumdydamas, bet ir smaugdamas nukentėjusiąją negalėjo nesuvokti tokios veikos pavojingumo ir to, kad dėl tokių veiksmų ji jaus skausmą, ir norėjo taip veikti.
54. Esant tokioms išvadoms skundžiamas nuosprendis naikinamas ir šioje dalyje, Š. N. pripažįstant kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skiriant jam už tai bausmę.
Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje (2022 m. vasario 12 d. veikos) numatyto nusikaltimo
55. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį Š. N. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2022 m. vasario 12 d. apie 21.40 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją purtydamas, paimdamas už dešinės rankos ir tampydamas, ją stumdydamas, bandydamas atimti durų raktą, griebdamas jai už kairės rankos nykščio ir tyčia jį užlauždamas, po to stumdamas ją į metalines durų grotas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimą, kas nežymiai sutrikdė jos sveikatą.
56. Byloje esantys duomenys – paties išteisintojo ir nukentėjusiosios parodymai, o taip pat ir liudytojo M. V. parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai, iš kurių matyti, jog į N. namus 2022 m. vasario 12 d. buvo kviesti policijos pareigūnai – patvirtina, jog konfliktas tarp Š. N. bei jo žmonos R. N. 2022 m. vasario 12 d. vyko. Ši aplinkybė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo neigiama. Byloje ginčas kilo tik dėl to, ar Š. N. jo metu prieš savo sutuoktinę naudojo fizinį smurtą, dėl kurio nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, atitinkantys nežymų sveikatos sutrikdymą. Išteisintasis kategoriškai tvirtino, jog fizinio smurto savo sutuoktinės atžvilgiu jis nenaudojo, tai ji, pamačiusi, jog jis grįžęs namo išėmė iš kambario durų raktą, pradėjo jį daužyti bei spardyti, po ko, jam nusisukus nuo R. N., pastaroji griebė jam už šaliko ir pradėjo jį smaugti. Išteisintasis taip pat kėlė prielaidą, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Dainiaus Tumėno išvadoje Nr. pG 995/2022(02) nukentėjusiajai konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimas, galėjo būti padaryti tuo metu, kai ji smaugė Š. N., kadangi šis veiksmas vyko tarp durų, kur yra metalinės grotos, ir gali būti, jog tuo metu ji atsitrenkė į šias grotas. Tuo tarpu nukentėjusioji teisme teigė, kad kilusio žodinio konflikto metu, jai bandant užsirakinti kambario duris, Š. N. pradėjo jas plėšti ir bandė atimti iš jos raktą. Ji taip pat nurodė, jog, atiminėjant raktą, Š. N. ją pastūmė ir ji dešine kūno puse atsitrenkė į grotas. Po šių veiksmų, išteisintasis dar tampė jai už rankos, sučiupęs kairės rankos pirštą jį užlaužė. Iš esmės analogiškas aplinkybes ji nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. vasario 24 d., kuomet parodė, jog šio konflikto metu vyras ją stumdė, stipriai purtė paėmęs už dešinės rankos, bandė atimti durų raktą, griebė už kairės rankos nykščio ir tyčia jį užlaužė, dėl ko jautė stiprų skausmą.
57. Priešingai nei aukščiau aptartos veikos atveju, nukentėjusioji po tokių išteisintojo veiksmų paskambino skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, prašydama iškviesti policijos pareigūnus jos gyvenamosios vietos adresu, bei nurodydama, jog „siautėja, stumdosi sutuoktinis, ji nori užsirakinti, o jis atėmė raktą“. Kad Š. N. įvykio metu prieš ją naudojo fizinį smurtą, R. N. parodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Vieno iš jų kūno kameros apžiūros protokole užfiksuota kaip R. N., policijos pareigūnui pasiteiravus dėl ko įvyko konfliktas, nurodė, jog „vyras stumdosi, aš norėjau užsirakinti“. Nors policijos pareigūnui paklausus, ar nukentėjusiajai reikia iškviesti medikus, R. N. jų pagalbos atsisakė, vis tik, netrukus po to ji nurodė ir tai, kad vyras jai „tiesiog pirštą išsuko, bet nieko, ne pirmas kartas“. Aiškinantis įvykio aplinkybes su policijos pareigūnais, po kiek laiko R. N. taip pat paaiškino, jog grįžęs į namus jos sutuoktinis tempė duris, raktą ir tokiu būdu išsuko jai pirštą. Pareigūnui paklausus, ar dėl to jai skaudėjo, R. N. nurodė, jog skausmą jaučia ir šiuo metu, tačiau taip pat tikino, jog medikų kviesti tik dėl tokio sužalojimo nereikia. Iš liudytojos S. M. duotų parodymų taip pat matyti, jog tai, kad aptariamo konflikto metu buvo apstumdyta vyro, o taip pat jo metu buvo sužalotas ir jos pirštas, nukentėjusioji po kurio laiko papasakojo ir savo motinai, kuri patvirtino mačiusi smurto žymes ant nukentėjusiosios kūno, nurodė, jog nukentėjusiąją palydėjo pas teismo medicinos ekspertus, kurie užfiksavo kraujosruvas ant jos kūno bei atliko sužaloto piršto instrumentinį tyrimą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto Dainiaus Tumėno išvadoje Nr. pG 995/2022(02) nurodoma, kad nukentėjusiajai R. N. kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip 3 trauminių poveikių (kontaktų) pasėkoje, padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimas, sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys, kurių pagrindų surašyta išvada, neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. vasario 12 d.
58. Kadangi nukentėjusioji, apie tai, kad vyras naudojo prieš ją fizinį smurtą, nurodė ne tik pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, apklausta ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, bet ir paskambinusi skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 bei atvykusiems policijos pareigūnams, kuriems detaliau paaiškino kuo pasireiškė fizinio smurto jos atžvilgiu naudojimas, apie tai, kad kraujosruvos bei jos pirštas buvo sužalotas ne kokiomis kitomis, o kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, ne kokio kito asmens, o būtent jos sutuoktinio, tarp jų kilusio konflikto metu, praėjus kiek laiko papasakojo ir savo motinai, be to, specialisto išvadoje konstatuotų sužalojimo pobūdis, jų lokalizacija taip pat atitinka jos nurodytas aplinkybes, jog vyras buvo sugriebęs jai už dešinės rankos, taip pat griebė už kairės rankos nykščio ir jį užlaužė, specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. vasario 12 d., teisėjų kolegija tiki ir vadovaujasi būtent nukentėjusiosios duotais parodymais, išteisintojo parodymus atmesdama, kaip prieštaraujančius R. N. parodymams bei aptartiems kitiems bylos duomenims. Nors pirmosios instancijos teismas suabejojo nukentėjusiosios parodymų patikimumu, pažymėdamas, jog apklausiama 2022 m. vasario 22 d., nukentėjusioji nenurodė, jog po išteisintojo pastūmimo ji dešine kūno puse atsitrenkė į grotas, taip pat nenurodė ir to, kad Š. N. buvo sučiupęs jai už piršto ir jį užlaužė, tačiau, kaip jau minėta, apie tai, kad sutuoktinis konflikto metu ją stumdė, tampė bei sužalojo pirštą, nukentėjusioji nurodė jau į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, kas sudaro pagrindą manyti, kad apklausiama 2022 m. vasario 22 d. nukentėjusioji tiesiog pamiršo šias aplinkybes paminėti, bei paneigia skundžiamame nuosprendyje netiesiogiai daromą prielaidą, kad jas nurodyti R. N. buvo paskatinta savo advokatės, nors iš tiesų tokie smurtiniai veiksmai jos atžvilgiu atlikti nebuvo.
59. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nemato pagrindo vadovautis Š. N. parodymais, kuriuos, anot apylinkės teismo, patvirtina tiek S. N. parodymai, kad 2022 m. vasario 12 d. mama prašė tėčio atiduoti raktus, kad ji galėtų užsirakinti, su kuo tėtis nesutiko ir įvyko muštynės, tiek D. N. nurodyta aplinkybė, kad konfliktus pradeda mama. Tokie S. N. parodymai gali būti laikomi patvirtinančiais tik išteisintojo nurodytą aplinkybę, kad raktų įvykusio konflikto metu savo rankose R. N. neturėjo, tačiau iš jų nėra aišku ar tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios iš tiesų vyko apipusės muštynės, jei taip, kuri iš konfliktuojančių pusių pirma panaudojo fizinį smurtą ir kokius konkrečius veiksmus kiekviena iš jų atliko kito konflikto dalyvio atžvilgiu. Šių aplinkybių neatskleidžia ir vienintelė apylinkės teismo paminėta D. N. frazė, jog konfliktus paprastai pradeda mama.
60. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju Š. N. kaltės 2022 m. vasario 12 d. nežymiai sutrikdžius savo sutuoktinės sveikatą nepaneigia bei pagrindo vadovautis išimtinai išteisintojo parodymais nesudaro ir kiti apylinkės teismo paminėti bylos duomenys. Nors liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas M. V. teisme iš tiesų parodė, kad aiškinantis konflikto aplinkybes, Š. N. teigė, kad tai sutuoktinė suėmė jam rankomis už kaklo, tačiau šis liudytojas tik atpasakojo jam išteisintojo pateiktą versiją dėl tariamo jo smaugimo, dėl ko į policijos pareigūnus Š. N. pats taip ir nesikreipė. Galų gale, net jei R. N. 2022 m. vasario 12 d. taip pat smurtavo prieš Š. N., tai niekaip neįrodo, jog išteisintasis šio konflikto metu taip pat neatliko tyčinių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, t. y. jos nepurtė, nestumdė, nebuvo sugriebęs už dešinės rankos bei neužlaužė kairės rankos piršto. Ta aplinkybė, kad nukentėjusioji pareiškimo iš karto nerašė, jį pateikė tik praėjus 10 dienų nuo 2022 m. vasario 12 d., taip pat nepaneigia nei jai padarytų sužalojimų fakto, nes sužalojimų laiko ir aplinkybių.
61. Esant tokioms išvadoms, apygardos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotomis aplinkybėmis, jog tai nukentėjusioji pradėjo konfliktą su išteisintuoju, tempė jį už šaliko, buvusio ant Š. N. kaklo, dėl ko pastarasis, praradęs pusiausvyrą, galėjo pasvirti ir kartu su nukentėjusiąja atsitrenkti į šalia buvusias metalines grotas, dėl ko nukentėjusiajai galėjo atsirasti kraujosruvos dešiniajame žaste ir šlaunyje. Be to, nukentėjusiosios atsitrenkimas į šalia buvusias metalines grotas, šiuo atveju niekaip nepaaiškina kokiu būdu tuomet buvo sužalotas ir jos kairės, o ne dešinės rankos pirštas. Nors teismo posėdyje apklaustas specialistas Dainius Tumėnas iš tiesų paaiškino, jog dešinės rankos nykštį susimušti nukentėjusioji galėjo ir pati, krentant bei atsitrenkiant į kokį nors objektą, tačiau tuo pačiu jis nenurodė, jog šis sužalojimas nukentėjusiajai negalėjo būti padarytas jos nurodytomis aplinkybėmis, t. y. tyčia užlaužus jos pirštą. Tokių išvadų kontekste kaip nepagrįsti atmetami ir pirmosios instancijos teismo pasvarstymai, jog nukentėjusioji nurodė, kad jos atžvilgiu 2022 m. vasario 12 d. Š. N. naudojo fizinį smurtą ir taip padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, tik galimai norėdama pagerinti savo padėtį jos atžvilgiu pradėtame ikiteisminiame tyrime bei ištuokos byloje. Kaip jau buvo paminėta ir anksčiau, įtempti bei priešiški santykiai išteisintojo bei nukentėjusiosios, galimo motyvo melagingai apkalbėti Š. N. egzistavimas, nėra savarankiškas pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymais ir jais nesivadovauti.
62. Taigi, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje surinkti ir ištirti įrodymai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Š. N. pareikštas kaltinimas dėl nežymaus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo pasitvirtino, todėl dėl šios nusikalstamos veikos jis taip pat pripažįstamas kaltu. Teisėjų kolegija nustato, kad Š. N. 2022 m. vasario 12 d. apie 21.40 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją purtydamas, paimdamas už dešinės rankos ir tampydamas, ją stumdydamas, bandydamas atimti durų raktą, griebdamas jai už kairės rankos nykščio ir tyčia jį užlauždamas, po to stumdamas ją į metalines durų grotas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimą, kas nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Tokie Š. N. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, kadangi išteisintasis fizinį smurtą, kuris pasireiškė stipriu nukentėjusiosios purtymu, paėmimu jai už dešinės rankos ir jos tampymu, jos stumdymu bei griebimu už kairės nykščio jį užlaužiant, panaudojo prieš savo šeimos narį, tuo R. N. padarydamas sužalojimus, kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esantis objektyvus įrodymas – specialisto išvada. Tarp šių Š. N. veiksmų ir kilusių padarinių nustatytas tiesioginis priežastinis ryšis. Išteisintojo atlikti veiksmai taip pat patvirtina, jog jis suvokė ir numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti BK 140 straipsnyje numatyti padariniai ir norėjo taip veikti, tai yra veikė tyčia.
Dėl bausmės
63. Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytos nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
64. Teisėjų kolegija, skirdama Š. N. bausmę, atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą bei jais kilusius padarinius, kaltės formą (padaryti tyčiniai nesunkūs nusikaltimai žmogaus sveikatai, iš kurių du sukėlė nukentėjusiesiems skausmą, vienas – nežymiai sutrikdė sveikatą), nusikalstamų veikų stadiją (visos nusikalstamos veikos baigtos), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, Š. N. charakterizuojančius duomenis – išteisintasis neteistas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka penkerių metų laikotarpyje baustas tris kartus, baudos sumokėtos, dirba (vykdo individualią veiklą).
65. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Š. N. už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtinos prokurorės siūlomos švelniausios įstatymo sankcijose numatytos bausmės – pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – bauda, jos dydį nustatant labai artimą minimaliai už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriamos baudos dydžiui (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda), o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimo bausmės, kurių dydžiai nustatomi mažesni už šios bausmės rūšies vidurkį (laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų), paskiriant BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punkte numatytus įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šie įpareigojimai padės įgyvendinti Š. N. skiriamos laisvės atėmimo bausmės paskirtį. Atsižvelgus į aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, bausmės, Š. N. paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bendrintinos palankesniu dalinio, o ne visiško sudėjimo būdu, prie griežtesnės laisvės apribojimo bausmės pridedant minimalią laisvės apribojimo bausmės dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, galutinė Š. N. skirtina bausmė bus adekvati jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir jo asmenybei, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams bei bus pakanka bausmės paskirčiai pasiekti.
Dėl civilinių ieškinių
66. Pirmosios instancijos teismui nukentėjusiosios R. N. atstovas advokatas Zenonas Žymančius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma nukentėjusiosios naudai iš Š. N. priteisti 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Grįsdamas prašomos priteisti neturinės žalos dydį, R. N. įgaliotasis atstovas nurodė, jog dėl Š. N. veiksmų buvo sutrikdyta nukentėjusios sveikata, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus – bijojo dėl savo gyvybės, ilgai jautė skausmus, sutriko jos miegas, nuolat verkė, turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, ją kankino nuolatinis nerimas, atsirado depresijos požymiai. Be to, nukentėjusiajai bus reikalingas gydymas ateityje, nes skausmas ir diskomfortas jaučiami ir dabar, t. y. yra liekamieji reiškiniai. Po įvykio jos aktyvumas buvo ribotas, buvo sunku rūpintis savimi ir vaikais, nukentėjusioji turėjo nešioti tvarsčius, lankėsi pas medikus, reabilitacijoje. Papildomus išgyvenimus ji turėjo ir dėl Š. N. smurto prieš jos sūnų. Sutuoktinio abejingas elgesys išgyvenimus tik pagilino, jis nei karto neatsiprašė, priešingai – tyčiojasi iki šiol (t. 3, b. l. 83-90).
67. Byloje taip pat pareikštas nukentėjusiojo D. N. įgaliotosios atstovės advokatės Angelės Fominienės civilinis ieškinys, kurio prašoma nukentėjusiojo naudai iš Š. N. priteisti 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iki D. N. pilnametystės gautas lėšas pavedant tvarkyti jo motinai R. N.. Ieškinyje nurodoma, jog nukentėjusysis dėl Š. N. veiksmų patyrė fizinį skausmą, didelius išgyvenimus, dvasinį skausmą. Nukentėjusiajam atsirado miego sutrikimai, bendravimo problemos, pykčio priepuoliai. Jis reguliariai lankosi pas psichologus. Įvertinus nukentėjusiojo amžių, tiek pats įvykis, tiek apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jam sukėlė didelį stresą. Tėvo sukeltas skausmas jaučiamas iki šiol. Emocijas ir išgyvenimus dar labiau pagilina tėvo abejingas elgesys su sūnumi, kuris nukentėjusįjį ignoruoja, nebendrauja, nevertina jo amžiaus. Vaikas suirzęs, baukštus, piktas. D. N. yra mažametis, todėl yra pagrindo manyti, kad jo patirta psichologinė trauma atsilieps tolimesniame gyvenime, pasiekimuose (t. 3, b. l. 93-95).
68. Vadovaujantis BPK normomis kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
69. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
70. Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad Š. N. tyčiniais veiksmais panaudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę bei sūnų, sukeldamas D. N. fizinį skausmą, o R. N. sukeldamas fizinį skausmą (2022 m. sausio 12 d. veikos atveju) bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą (2022 m. vasario 12 d. veikos atveju). Taigi nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, kurią atlyginti turi ne kas kitas, o Š. N.. Taip pat nekyla abejonių, kad nukentėjusieji dėl jų atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veikų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, o nukentėjusiojo mažamečio psichologinę būseną laikinai pablogino ne tik pats jo mušimo faktas, bet ir tai, kad šį nemalonų įvykį jis turėjo prisiminti apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.
71. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų R. N. medicininių dokumentų matyti, jog dėl patirto piršto sužalojimo nukentėjusiajai 2022 m. balandžio mėnesį buvo skirtos reabilitacinės procedūros. Į bylą taip pat yra pateikti ir medicininiai dokumentai, patvirtinantys, jog dėl kairės rankos nykščio skausmo nukentėjusioji į medikus kreipėsi ir 2022 metų rugpjūčio, spalio bei gruodžio mėnesiais. 2022 metų gruodžio mėnesį jai buvo nustatytas dalinis kairės rankos nykščio UCL plyšimas, nedidelė subhondrinė cista ar intraosalinis ganglionais. Vis tik, vėlesniuose medicininiuose dokumentuose nurodomos informacijos, nustatinėdama nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija nevertina, kadangi šie duomenys nėra pakankami daryti išvadai, jog gerokai po aptariamo įvykio R. N. nustatytos diagnozės yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su sužalojimu, kurį ji patyrė dėl tyčinių Š. N. veiksmų 2022 m. vasario 12 d. Byloje nėra ir kitų objektyvių duomenų, leidžiančių spręsti, kad būtent dėl šio įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiosios sveikata neatsistatė į tokią būklę, kokia buvo iki tol, ir jai dar buvo ar bus reikalingas koks nors papildomas gydymas, apart jau taikytų reabilitacinių procedūrų. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotos tik kraujosruvos bei piršto sumušimas, teisėjų kolegija kaip deklaratyvius atmeta ir ieškinyje nurodytus argumentus, kad po 2022 m. vasario 12 d. prieš ją įvykdytos nusikalstamos veikos, nukentėjusiosios aktyvumas buvo ribotas, jai buvo sunku pasirūpinti savimi bei vaikais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, R. N. santykiai su sutuoktiniu buvo konfliktiški dar iki šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, jų metu nukentėjusioji jau žinojo apie tai, kad vyras jai yra neištikimas, iš esmės jau vyko jų skyrybų procesas. Todėl manytina, jog jos neigiamiems išgyvenimams, kuriuos, kaip teigiama, lydėjo nerimas, depresija, baimė, miego sutrikimui, o taip pat ir tam faktui, kad nukentėjusiajai buvo būtina keisti gyvenamąją vietą, šiuo atveju lemiamos įtakos turėjo sutuoktinio išdavystė ir apskritai pats skyrybų procesas, o ne jos sužalojimas eilinio buitinio konflikto metu.
72. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent nuolatos vykstantys barniai tarp tėvų, jų skyrybos, o ne šioje byloje nagrinėtas nukentėjusiojo mušimo diržu atvejis, esminiai įtakojo ir nukentėjusiojo psichinę sveikatos būklės pablogėjimą. Iš byloje esančių duomenų taipogi matyti, jog dar iki 2021 metų rudenio berniukas turėjo bendravimo problemų, mušdavo seserį. Taigi vienareikšmiai teigti, jog miego sutrikimai, bendravimo problemos, pykčio priepuoliai bei tai, kad mažametis yra suirzęs, baukštus, dėl ko, kaip teigiama ieškinyje, jis reguliariai lankosi pas psichologus, yra susiję išimtinai tik su Š. N. jo atžvilgiu įvykdyta nusikalstama veika ir kad būtent tai esmingai atsilieps tolimesniuose jo raidos etapuose, pasiekimuose, šiuo atveju negalima. Taip pat pažymėtina, jog reikalavimą dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam jo įgaliotoji atstovė, be kita ko, motyvuoja ir kitais Š. N. veiksmais, atliktais jau po veikos padarymo, t. y. tuo, kad tėvas yra abejingas sūnui, jį ignoruoja, su juo nebendrauja. Tokie nurodyti Š. N. veiksmai nėra tiesiogiai susiję su jo padaryta nusikalstama veika, todėl nustatant neturtinės žalos dydį į juos neatsižvelgiama.
73. Įvertinusi šio procesinio sprendimo 70-72 pastraipose aptartų aplinkybių visumą, o taip pat ir atsižvelgusi į tai, kad nusikaltimus Š. N. padarė tyčia, jis dirba, duomenų apie itin sunkią jo finansinę padėtį byloje nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad iš Š. N. nukentėjusiesiems turi būti priteista po 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmestini. Teisėjų kolegijos manymu, tokios pinigų sumos yra proporcingos dėl Š. N. nusikalstamų veiksmų atsiradusioms pasekmėms, neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo
74. Į baudžiamąją bylą taip pat buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslintos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 2024 m. vasario 22 d. pažymoje Nr. APD-2024-02108 pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą R. N., sudaro 899,82 Eur; 2) 2024 m. spalio 2 d. Nr. APD-2024-09710 pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. N., sudaro 1 065,33 Eur.
75. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
76. Atsižvelgusi į tai, kad Š. N., vykdydamas šį Kauno apygardos teismo nuosprendį, privalės atlyginti nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą bei sumokėti paskirtą baudą, taip pat įvertinusi tai, jog Š. N. turi du nepilnamečius laikus, kurios privalo išlaikyti, teisėjų kolegija sprendžia, jog iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiesiems išlaidų neišieškotinos.
77. Š. N. laikinas sulaikytas nebuvo. Kardomosios priemonės ar laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui neskirtas. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują nuosprendį iš naujo išspręstinas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, trys CD diskai su garso ir vaizdo įrašais, paliekami saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Genovaitės Ročienės apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo Š. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio bauda.
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. sausio 12 d. veika) – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, įpareigoti nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2022 m. vasario 12 d. veika) – 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, įpareigoti nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimi, už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti Š. N. galutinę subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų), dydžio baudą bei laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios. Vadovaujantis 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktu, įpareigoti nuteistąjį laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Įpareigoti Š. N. paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Š. N. išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės tarnautojui.
Išaiškinti Š. N., kad, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios R. N. atstovo advokato Zenono Žymančiaus civilinį ieškinį ir iš nuteistojo Š. N. R. N. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo D. N. atstovės advokatės Angelės Fominienės civilinį ieškinį ir iš nuteistojo Š. N. D. N. naudai priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti. Iki D. N. pilnametystės jam priteistos neturtinės žalos tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. N..
Nepriteisti iš Š. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiesiems R. N. bei D. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tris CD diskus su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.