Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės G. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje Š. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, perduota prokurorei, nustatant 3 (trijų) mėnesių terminą trūkumams ištaisyti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) su kaltinamuoju aktu, kuriame Š. N. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) antrame aukšte, mažamečio sūnaus D. N., gimusio 2014 metais, kambaryje, pastarajam tyčia vieną kartą sudavė odiniu rudos spalvos diržu į sėdmenis, taip jam sukeldamas fizinį skausmą.

1.1. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2022 m. sausio 12 d., apie 21.00 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją stumdydamas, nuversdamas ją ant sofos ir smaugdamas, taip jai sukeldamas fizinį skausmą.

1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2022 m. vasario 12 d., apie 21.40 val., gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) patalpose fiziškai smurtavo savo sutuoktinės R. N. atžvilgiu, žodinio konflikto tarp jų metu stipriai ją purtydamas, paimdamas už dešinės rankos ir tampydamas, ją stumdydamas, bandydamas atimti durų raktą, griebdamas jai už kairės rankos nykščio ir tyčia jį užlauždamas, po to stumdamas ją į metalines durų grotas, tuo padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame žaste ir šlaunyje, kairės rankos I piršto sumušimą, kas nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė G. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės G. R. skundas tenkinamas.

4. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties argumentus, skundžiamos nutarties motyvus, kaltinamojo akto turinį, taip pat susipažinęs su skundui išnagrinėti reikšmingais baudžiamosios bylos duomenimis, sprendžia, kad teismo nutartis baudžiamąją bylą perduoti prokurorei nustatytiems trūkumams pašalinti yra nepagrįsta, todėl naikintina ir baudžiamoji byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

5. Perduoti bylą prokurorui teismas gali bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 3 dalis) arba bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 254 straipsnio 3 dalis). Svarbu paminėti, jog ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas perduoti bylą prokurorui. Byla prokurorui perduodama, esant būtinų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys iš esmės turi neatitikti BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių nebūtų galima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir trečia, kaltinamojo akto trūkumai turi trukdyti teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-146/2012, Nr. 2K-222/2013, Nr. 2K-223/2013, Nr. 2K-111-677/2016, Nr. 2K-34-303/2017, Nr. 2K-141-693/2018, Nr. 2K-8-699/2019).

6. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas ir teisė pasirengti gynybai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinamos tinkamai įgyvendinus BPK 219 straipsnyje nustatytus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, Nr. 2K-532/2010, Nr. 2K-339/2010, Nr. 2K-7-648/2019). Tinkamas BPK 219 straipsnio 3 punkte numatytų reikalavimų įgyvendinimas užtikrina paminėtas kaltinamojo teises ir kartu apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, t. y. pagal kaltinamame akte suformuotą kaltinimą vyksta bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, Nr. 2K-435/2013, Nr. 2K-132-511/2019). Visgi, kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Be to, kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį. Esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

7. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tada, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas). Tačiau kaltinamame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentai dėl jos, todėl jame neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, daro išvadą, kad priešingai nei konstatavo žemesnysis teismas, šioje byloje nenustatyta esminių kaltinamojo akto trūkumų.

9. Žemesnysis teismas sprendimą baudžiamąją bylą perduoti prokurorei grindė tuo, kad vyresniosios tyrėjos G. S. 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl galimai naudoto fizinio smurto mažamečio D. N. atžvilgiu. Todėl, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, nebuvo teisinio pagrindo surašyti kaltinamąjį aktą, suformuojant Š. N. kaltinimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate 2022 m. vasario 15 d. registruotas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl galimo fizinio smurto naudojimo mažamečio D. N. atžvilgiu. Fizinį smurtą mažamečio atžvilgiu galimai naudojo tėvas Š. N. (t. 1, b. l. 120-126). 2022 m. vasario 23 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 14-15). 2022 m. kovo 1 d. Š. N. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Pranešime nurodoma, kad Š. N. įtariamas laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. vasario 13 d., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, naudojęs fizinį smurtą savo šeimos nario - mažamečio sūnaus D. N. gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu t. y. diržu smūgiavo į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldamas mažamečiui nukentėjusiajam D. N. fizinį skausmą (t. 2, b. l. 77-78). Šis ikiteisminis tyrimas buvo sujungtas su ikiteisminiu tyrimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pradėtas Š. N. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu, sujungtus minėtus ikiteisminius tyrimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo aiškinamasi smurtavimo prieš mažametį D. N. aplinkybės. Atliekant šiuo veiksmus paaiškėjo, kad mažamečio atžvilgiu galimai buvo smurtauta ir daugiau kartų (ne tik mušimo diržu atvejis, dėl kurio pranešimas apie įtarimą Š. N. jau yra įteiktas). Tačiau, ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį Š. N. atžvilgiu, kadangi nebuvo gauta objektyvių duomenų, jog Š. N. būtų naudojęs fizinį smurtą kitais atvejais, t. y. savo mažametį sūnų mušęs kumščiais, rykštele, pakrovėjo laidu, sužeidęs koją oriniu šautuvu, mušęs diržu (išskyrus aukščiau paminėtą atvejį). Ikiteisminio tyrimo dalyje dėl 2022 m. kovo 1 d. Š. N. įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (mušimas diržu) nebuvo atsisakyta pradėti. 2022 m. rugpjūčio 12 d. ikiteisminio tyrimo byloje surinkus pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad Š. N. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), 140 straipsnio 3 dalyje, buvo priimtas pranešimas apie įtarimą jo atžvilgiu (t. 2, b. l. 97-98). Pranešime patikslintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje padarymo aplinkybės, t. y. patikslintas nusikalstamos veikos padarymo laikotarpis, vieta, suduotų smūgių skaičius bei lokalizacija. Taigi, atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis aktas turi trūkumų, kurie turėtų būti taisytini.

11. BPK 1 straipsnyje nustatyta baudžiamojo proceso paskirtis – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą. Tai reiškia, kad teismas, vykdydamas teisingumą, taip pat turi prisidėti prie šios paskirties įgyvendinimo, pasinaudodamas BPK normose įtvirtintomis galimybėmis pagal bylą išnagrinėjusio teismo kompetenciją padaryti išvadas, ar surinkti įrodymai patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, jas paneigia arba patvirtina iš dalies, taip pat nustatyti kitokias aplinkybes, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir, laikydamasis kaltinimo pakeitimo procedūrai teisme nustatytų BPK reikalavimų (BPK 256, 303 straipsniai), priimti atitinkamą procesinį sprendimą. Tuo tarpu byla prokurorui perduodama tik nustačius ne bet kokius, o esminius kaltinamojo akto trūkumus ar kitus esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

12. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorei. Todėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorei kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti, naikinama, o baudžiamoji byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės G. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.