- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-540-397/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48500-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nukentėjusysis
- A. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
atleisto pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjui advokatui S. J. (nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas, Apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, G. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – laidavimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusios A. G. ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 metrų atstumu.
Nukentėjusiosios A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš G. G. priteista 750,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Iš G. G. nukentėjusiajai A. G. taip pat priteista 1 028,50 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2023 m. gruodžio 21 d., apie 08.00 val., prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine A. G., vieną kartą kumščiu sudavė jai smūgį į dešinės pusės lūpų sritį, padarydamas poodinę kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, tai yra padarė nukentėjusiajai A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai.
2. 2024 m. rugsėjo 3 d. atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens G. G. gynėjas advokatas S. J. pateikė apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendį ir G. G. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – laidavimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios A. G. ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 m. atstumu panaikinti. Taip pat nukentėjusiosios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. G. priteisti 450,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
1.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas G. G. baudžiamojo poveikio priemonę – nesiartinti prie nukentėjusios A. G. ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 m. atstumu, tik lakoniškai nurodė, kad skiria ją „siekiant kaltinamąjį dar papildomai drausminti“, tačiau toks teismo motyvas neatitinka teisinio reguliavimo ir teismo motyvų išsamumo kriterijų (pvz. kaip tai apsaugos nukentėjusiosios interesus), o svarbiausia yra neteisingas atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, neatitinka teisingumo principo, pažeidžia G. G. kitas civilines teises. Nutraukus G. G. ir nukentėjusiosios santuoką, jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su nukentėjusiąja bei buvo nustatyta buvusių sutuoktinių bendravimo tvarka su 3 nepilnamečiais vaikais. Taip pat po 1/2 nukentėjusiajai ir G. G. buvo padalintas gyvenamasis namas ir žemė, kur šiuo metu ir gyvena nukentėjusioji su 3 nepilnamečiais vaikais, o G. G. pagal teismo sprendimą atvyksta su jais bendrauti ir tuo pačiu turi teisėtą pagrindą patekti į savo nuosavybę. Taigi, pirmos instancijos teismo paskirta skundžiama baudžiamoji poveikio priemonė ne labiau drausmins G. G., bet priešingai 1. neleis jam vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. 2. Ribos jo, kaip 3 nepilnamečių vaikų tėvo teises bendrauti su jais, dalyvauti jų auklėjime. 3. Neaišku kaip G. G. savo nepilnamečius vaikus galės paimti iš namų arba atvežti namo.
1.2. Skunde taip pat akcentuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonė paskirta G. G., tuo tarpu nukentėjusiajai tokių ribojimų nėra, todėl ji bet kada gali pati sąmoningai prieiti arčiau nei 100 metrų atstumu (pvz. kaip G. G. atvyks bendrauti su 3 nepilnamečiais vaikais) ir vėliau parašyti pareiškimą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo, nes pagal bylos faktines aplinkybes tarp G. G. ir nukentėjusiosios tarpusavio santykiai net ir po santuokos nutraukimo įtempti. Pirmos instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju galėjo taikyti BK 68 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir skirti dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas iš esmės atitiktų situaciją. Be to, G. G. visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo neapgalvoto vienkartinio poelgio, net iki bylos nagrinėjimo teisme savarankiškai domėjosi programomis, mokymais dėl smurto atvejų išvengimo, ką jis nurodė duodamas parodymus teisme.
1.3. Skunde pabrėžiama, kad neturtinės žalos dydis nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių Eur (cituojamos teismų praktikos), o jos dydis proporcingai kyla esant sunkesniems sveikatos sužalojimams. Nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dideliu dydžiu – 750,00 Eur, kurią paskirdamas, pirmosios instancijos teismas gan lakoniškai nurodė, kas turėjo įtakos tokios sumos nustatymui. Pirmos instancijos motyvai dėl nusikalstamos veikos padarinių nėra pakankamai išsamūs, labiau abstraktūs ir deklaratyvūs. Nėra pateikta jokių įrodymų, apie tai, kad kažkas matė kaip buvo sužalota nukentėjusioji ir kaip jos reputacija buvo pažeminta kitų atžvilgiu, juo labiau kokius raminamuosius vaistus ji gėrė. Kasacinėje jurisprudencijoje nurodoma, jog teismų praktika, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose yra vienas iš kriterijų, pagal kuri yra nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos dydžio paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Nors nurodyta teismų praktika yra ne identiška nagrinėjamai situacijai, tačiau praktikos skirtingumu ir sistemišku jos tarpusavio lyginimu siekiama parodyti, kad mažesnio masto sužalojimai (žaizda viršutinėje lūpoje, danties panirimas) buvo vertinami 200,00-400,00 Eur neturtine žala, o rimtesni sužalojimai (burnos gleivinės nubrozdinimai, kraujosruvos, padaryti daugiau kaip vienu smūgiu į įvairias kūno vietas) buvo vertinami 400,00-600,00 Eur neturtine žala. Tuo tarpu klausos nervo pažeidimas ir sudavimas į pilvo sritį buvo vertinami 1 200,00 Eur neturtine žala.
3. 2024 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos teisme gautas nukentėjusiosios A. G. atstovo advokato A. G. atsiliepimas į G. G. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma apelianto skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Apylinkės teismo paskirta kardomoji priemonė bus efektyvi ir ją paskyrus bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įvykį, kuomet apeliantas smurtavo prieš nukentėjusiąją, matė aplinkiniai žmonės, mokyklos mokiniai ir kiti tėvai. Po įvykio bei teisminio nagrinėjimo metu G. G. nukentėjusios A. G. neatsiprašė, taip pat Kauno apylinkės teisme duodamas parodymus posėdžio metu aiškino, kad sudavė ranka netyčia, dėl savo veiksmų nesigailėjo, atsisakė atsakinėti į klausimus, susijusius su įvykio aplinkybėmis. Po paties įvykio nukentėjusioji patyrė stresą, apie patį incidentą sužinojo kiti žmonės, kolegos darbe, kadangi sužalojimas buvo išoriškai matomas. Dėl patirtų neigiamų emocijų, streso, nukentėjusiajai teko pagerti raminamuosius vaistus. Smūgis buvo stiprus, veidą skaudėjo. Taip pat vaikai su kuriais gyvena nukentėjusioji irgi jos klausė kas nutiko, vaikai išgyveno, kad jų mama buvo sužeista tėvo.
3.2. Atsiliepime akcentuojama, kad nukentėjusioji bijo apelianto, kadangi jis pasižymi ūmiu ir agresyviu charakteriu, smūgis nukentėjusiajai buvo suduotas po to, kai ji paprašė papildomai pinigų vaikų išlaikymui. Dėl šios priežasties teismo paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie nukentėjusios šioje situacijoje yra tikslingas ir pagrįstas. Pats apeliantas pripažįsta, kad jo santykiai su nukentėjusia ir po santuokos nutraukimo yra labai įtempti. Šiuo metu apeliantas vaikų auklėjime nedalyvauja, nepasiima vaikų nors pagal nustatytą bendravimo tvarką tai turėtų daryti, todėl apelianto argumentai, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės jis negalės dalyvauti jų gyvenime, pasiimti vaikų iš namų ir jų parvežti, deklaratyvūs. Taip pat apeliantas visiškai nesidomi savo turtu, jo neprižiūri. Kauno apylinkės teisme yra inicijuota civilinė byla Nr. e2-12317-1052/2024, kurioje apeliantas yra atsakovas dėl skolos (šildymo išlaidų priteisimo). Apeliantas visiškai neprisideda prie savo turto dalies išlaikymo. Be kita ko, apeliantui neribojama galimybė parduoti savo turto dalį, todėl apelianto argumentas dėl turto disponavimo yra nepagrįstas.
3.3. Atsiliepime taip pat nesutinkama su apelianto prašymu priteisti iš jo 450,00 Eur, o ne 750,00 Eur neturtinei nukentėjusiosios žalai atlyginti, kadangi neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose gali būti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių Eur. Konkreti suma priklauso nuo bylos faktinių aplinkybių, sužalojimo pobūdžio, sukelto skausmo ir kita. Būtent teismo diskrecija nustatyti neturtinės žalos dydį, byloje turi būti nustatyti atsakingo asmens neteisėti veiksmai, dėl jų atsiradusi žala/nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių atsiradimo, asmens kaltė. Nagrinėjamu atveju dėl G. G. veiksmų nukentėjusioji A. G. buvo priversta kreiptis į policiją, teismo medikus, patyrė stresą, kadangi sužalojimas buvo išoriškai matomas aplinkiniams žmonėms, kolegoms darbe. Dėl patirtų neigiamų emocijų, streso nukentėjusiajai teko pagerti raminamuosius vaistus. A. G. vaikai klausė jos dėl įvykio aplinkybių, jie pergyveno dėl motinos sužalojimo, tėčio sukelto smurto. Akivaizdu, kad patirtas smurtas nukentėjusiai sukėlė neigiamas pasekmes, buvo patirta neturtinė žala.
3.4. Atsiliepime pažymima, kad pirmos instancijos teismas sumažino ieškinyje reikalaujamą neturtinės žalos dydi nuo 1 500,00 Eur iki 750,00 Eur, todėl apelianto prašymas sumažinti neturtinę žalą nuo 750,00 Eur iki 450,00 Eur nėra pagrįstas. Buvo suduotas stiprus smūgis, sužalota net tik nukentėjusiosios veido išorė, tačiau buvo padarytas ir gleivinės nubrozdinimas, sukeltas didelis skausmas, pasisekė, kad nenukentėjo dantys. Pagal teismų formuojamą praktiką, nustatant asmeniui sukeltą fizinį skausmą atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.
3.5. Atsiliepime taip pat prašoma iš apelianto priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi nukentėjusioji už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą sumokėjo 423,50 Eur.
Šalies argumentai
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras A. K. ir nukentėjusiosios gynėjas A. G. prašė apeliacinį skundą atmesti. Apelianto gynėjas advokatas S. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai.
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato S. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato S. J. apeliacinio skundo, jame neginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas bei padarytos išvados dėl G. G. kaltės, tačiau apeliantas nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimu bei civilinio ieškinio dydžiu ir prašo paskirti jam kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat sumažinti nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą nuo 750,00 Eur iki 450,00 Eur.
Dėl G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
5. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.
6. Nagrinėjamu atveju Apylinkės teismas atleisdamas G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusios ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 m. atstumu. Šią baudžiamojo poveikio priemonę Apylinkės teismas paskyrė atsižvelgimas į tai, jog nukentėjusioji jaučia baimę, kad apelianto smurtas nepasikartotų. Apeliantas tuo tarpu skunde nurodo, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas sunkiai įmanomas, kadangi po skyrybų proceso teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką, kuri numato, kad apeliantas jo bendravimo su vaikais dienomis, vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir parveža į ją. Taip pat dalijant šalių turtą buvo nustatyta, kad žemė ir namai, kuriuose šiuo metu su vaikais gyvena nukentėjusioji, ½ nuosavybės teise priklauso apeliantui. Dėl šių aplinkybių apeliantas nurodo, kad paskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonę – nesiartinti prie nukentėjusios ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 m. atstumu, jis nesupranta kokiu būdu būtų įmanomas teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas bei kaip jis galėtų prižiūrėti jam priklausančią nuosavybės dalį.
7. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų matyti, kad 2022 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi buvo patenkintas G. G. ir A. G. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir padalintas turtas, nustatant, kad A. G. ir G. G. asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo, ½ malkinės, ½ kitų inžinerinių statinių ir ½ nuotekų šalinimo įrenginio. 2024 rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartimi taip pat buvo patvirtinta tarp nukentėjusios A. G. ir G. G. sudaryta taikos sutartis, kurioje šalys aptarė bendravimo su vaikais tvarkos klausimus. Nustatyta, kad porinėmis metų savaitėmis tėvas G. G. bendrauja su vaikais ir bendravimo metu įsipareigoja užtikrinti vaikų būtinuosius poreikius bei yra atsakingas už jų saugumą, tame tarpe – pamaitinti, padėti (jei reikalinga) atlikti ugdymo įstaigos pateiktas užduotis, nuvežti ir parvežti iš papildomo ugdymo užsiėmimų (jei reikalinga) ir kita. Šalių sutarimu galimas ir pareiškėjo bendravimas su vaikais vaikų gyvenamojoje vietoje. Po 2023 m. birželio 1 d., šalims gyvenant atskirai, G. G. bendravimas ir dalyvavimas nepilnamečių vaikų auklėjime yra neribojamas, atsižvelgiant į vaikų interesus bei užimtumą (tame tarpe užimtumas ugdymo įstaigose, dalyvavimas renginiuose, sveikatos būklė ir panašiai). Motina A. G. tokiam bendravimui neprieštaraus, netrukdys ir sudarys atitinkamas sąlygas. G. G. bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo penktadienio, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.30 val. iki 19.00 val. ir pristatydamas vaikus į gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19.00 val.
8. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria G. G. gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, kad G. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusios ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 m. atstumu, nėra tikslinga. Pažymėtina, kad paskyrus minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, G. G. ne tik vienerius metus, tai yra visą laidavimo laikotarpį negalėtų lankyti ir prižiūrėti savo asmeninės nuosavybės dalies, tačiau būtų ir esmingai apsunkintas apelianto bendravimo su vaikais tvarkos vykdymas, kadangi neaišku kokiu būdu būtų galima užtikrinti vaikų paėmimą ir parvežimą į jų gyvenamąją vietą, vaikų nuvežimą į mokyklą, būtų apribotas apelianto bendravimas ir dalyvavimas nepilnamečių vaikų auklėjime. Nors nukentėjusioji savo skunde teigia, kad apeliantas su vaikais nebendrauja ir savo asmeninės nuosavybės neprižiūri, vis dėl to, tiek prižiūrėti savo asmeninę nuosavybę, tiek vykdyti tėvo įsipareigojimus yra ne tik apelianto teisė, tačiau ir pareiga, o teismas gali užkirsti kelią ir/ar riboti šių apelianto pareigų vykdymą tik išimtinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šalių tarpusavio santykiai įtempti, vyksta konfliktai, vis dėl to, dėl šios priežasties paskirti apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę, kuri ne tik užkirstų kelią prižiūrėti jam priklausančios nuosavybės dalį, bet ir esmingai apribotų jo kaip tėvo teisėtų pareigų vykdymą, teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtų neproporcinga. Tuo tarpu šalys, atsižvelgdamos į tai, kad jų tarpusavio santykiai yra itin įtempti, pačios turėtų būti suinteresuotos bendrauti itin minimaliai ir tik būtinais klausimais, siekti išvengti konfliktinių situacijų.
9. Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, apelianto gynėjo prašymas pakeisti G. G. Apylinkės teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšį, tenkintinas ir atsižvelgiant į tai, kad G. G. veiksmai susiję su smurto panaudojimu, kuris sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, siekiant užtikrinti, kad G. G. ateityje laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkte – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo.
Dėl neturtinės žalos dydžio.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, tai yra nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje neturtinės žalos dydis fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju svyruoja nuo kelių šimtų Eur iki 2 000,00 Eur ir dažniausiai neviršija 1 000,00 Eur sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-375-1073/2018, 2K-347-976/2018, 2K-58-693/2019, 2K86-628/2020, 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-236-495/2021, 2K-142-303/2021 ir kita). 1 000,00 Eur ar kiek didesnės sumos priteisiamos tik tuomet, kai asmeniui dėl sužalojimo lieka liekamieji reiškiniai ilgesniam laikotarpiui, matomi žymūs sužalojimai, sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą dar padaroma ir kita nusikalstama veika, pavyzdžiui, grasinimas nužudyti ir panašiai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai dėl poodinės kraujosruvos ir gleivinės nubrozdinimo viršutinės lūpos dešinėje pusėje, buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo padarytas apelianto veiksmais. Nėra duomenų, kad po patirto išpuolio nukentėjusioji būtų buvusi nedarbinga ir negalėjusi laisvai judėti ar užsiimti savo mėgstamomis veiklomis, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiosios socialinis gyvenimas vis dėl to nukentėjo, kadangi patirtas sužalojimas buvo išoriškai matomas. Nukentėjusioji jautė nepatogumą ir stresą prieš kolegas ir kitus žmones, dėl to gėrė raminamuosius vaistus. Teisėjų kolegija neabejoja, kad ūmus ir spontaniškas G. G. elgesys sukėlė nukentėjusiosios išgąstį bei dvasinį sukrėtimą, stresą. Smurtiniai veiksmai prieš ją buvo naudojami viešoje vietoje, prie mokyklos, kas, neabejotinai, sukėlė ir gėdos jausmą, pažeminimą. Dėl nukentėjusiosios patirto sužalojimo išgyveno ir jos vaikai, kurie neabejotinai taip pat jautė stresą ir baimę, kad tėvas sužalojo motiną.
12. Atsižvelgdama į šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi aukščiau išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai priteisė teisėtą ir pagrįstą neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos dydis – 750,00 Eur, nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose, todėl tenkinti apelianto prašymą ir neturtinės žalos dydį mažinti, nėra teisinio pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš G. G. nukentėjusiosios A. G. naudai išieškota 1 028,50 Eur turėtų procesinių išlaidų, kurias sudarė advokato atstovavimo išlaidos. Taip pat nukentėjusiosios atstovas advokatas A. G. pateikė prašymą priteisti nukentėjusiajai iš apelianto 423,50 Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitą-faktūrą bei mokėjimo nurodymą). Iš PVM sąskaitos-faktūros turinio matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas nukentėjusioji sumokėjo 423,50 Eur.
14. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju G. G. pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. G. G. išteisintas nebuvo, be to, jo iniciatyva buvo pradėtas apeliacinis procesas, taigi, nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo BPK VIII skyriaus numatyta tvarka privalo būti tenkinamas. Vis dėl to, atsižvelgtina ir į tai, kad G. G. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, o nukentėjusiosios pateikto atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtis nėra didelė, nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisės taikymo klausimai, todėl nukentėjusiajai jos turėtų proceso išlaidų suma iš apelianto priteisiama ne pilna apimtimi, tai yra, vietoje nukentėjusios prašomos priteisti 423,50 Eur sumos, jai iš apelianto priteistina 300,00 Eur suma proceso išlaidoms padengti.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės G. G. gynėjo advokato S. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės G. G. paskyrimo.
Vietoje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu G. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – laidavimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusios A. G. ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 metrų atstumu, jam skirti kitos rūšies baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo.
Priteisti iš G. G. nukentėjusiajai A. G. 300,00 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.