- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-12
- Bylos Nr.
- 1-1823-408/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48500-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini) individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kasininku-pardavėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
G. G. 2023-12-21, apie 08.00 val., prie (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu su buvusia sutuoktine A. G., vieną kartą kumščiu sudavė jai smūgį į dešinės pusės lūpų sritį, padarydamas poodinę kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, t. y. padarė nukentėjusiajai A. G. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis G. G. kaltas prisipažino. Apklaustas teisme jis parodė, kad 2023-12-21, apie 08.00 val., jis atvyko iki savo vaikų mokyklos. Prie mokyklos sutiko savo buvusią žmoną A. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vaikų išlaikymo. Jis sėdėjo mašinoje ir pasakė, kad jai pinigų neduos. Tada tarp jų kilo ginčas. Pripažįsta, kad žodinio konflikto metu, būdamas įsiaudrinęs ir supykęs, nesusivaldė ir vieną kartą ranka sudavė A. į veidą.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais:
Iš nukentėjusiosios A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023-12-21 ryte, ji automobiliu su vaikais atvyko prie (duomenys neskelbtini). Čia su automobiliu jau buvo atvykęs jos buvęs sutuoktinis ir jų bendrų vaikų tėvas G. G.. Jos buvęs vyras sėdėjo savo automobilyje, vairuotojo vietoje. Jie abu bendravo per jo atidarytą langą. Ji stovėjo šalia jo automobilio lango, buvo pasilenkusi. Ji savo vyro nelietė ir konflikto metu jokių smūgių jam nesudavė. Tačiau žodinio konflikto metu dėl vaikų išlaikymo, buvęs sutuoktinis G., sėdėdamas savo automobilyje, vieną kartą kumščiu jai sudavė smūgį į dešinę lūpų sritį. Smūgis buvo gana stiprus. Nors nuo smūgio ji nenukrito, tačiau susvirduliavo ir juto pakankamai didelį fizinį skausmą. Vaikai jau buvo nuėję į gimnaziją ir įvykio nematė. Ar įvykį kas nors matė, nežino, kiek jai žinoma, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Turtinės žalos nepatyrė. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 10–25, 30–33).
2023-12-21 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodoma, kad 2023-12-21, apie 08.00 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), ji susitiko jos buvusį sutuoktinį G. G., gim. (duomenys neskelbtini). Ji iš jo pareikalavo pinigų už jų bendrų vaikų mokyklines ekskursijas. G. G. ėmė jai šaukti: „Ką, tau alimentų mažai?“ Ji jam pasakė, kad jis elgiasi kaip kiaulė. Jis ją išvadino „durne“ ir vieną kartą kumščiu jai sudavė smūgį į dešinę lūpų sritį. Smūgis buvo gana stiprus. Ji juto pakankamai didelį fizinį skausmą. Lūpų dešinėje pusėje skausmą jaučia dar ir dabar. Ar įvykį kas nors matė, nežino, kiek jai žinoma, įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Turtinės žalos nepatyrė. Jai padaryta fizinė ir moralinė žala. Dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Prašo išduoti jai siuntimą sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir G. G. patraukti atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b. l. 10–25).
Iš liudytojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2023-12-21, jam dirbant komisariate, atėjo moteris, kuri kreipėsi dėl smurto artimoje aplinkoje. Nurodė, kad jos sutuoktinis G., (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), vieną kartą kumščiu sudavė jai į dešinės pusės lūpą ir taip sukėlė jai skausmą. Jis įvykio nematė, moteris taip pat nurodė, kad įvykį mačiusių liudininkų nėra. Bendraujant su moterimi, kūno kamera nebuvo naudota, nes į įvykio vietą su ja vykta kartu nebuvo, visi veiksmai buvo atliekami komisariate. Jam bendraujant su moterimi, jis matė raudonumą veido dešinėje pusėje, ties lūpa, toje vietoje, kur ji nurodė, kad jaučią skausmą. Iš A. elgesio jis matė, kad ji yra pasimetusi, sutrikusi, šiek tiek supykusi. Su jos sutuoktiniu, kuris prieš ją galimai smurtavo, nebendravo ir jo nematė, jis į komisariatą neatvyko. Pasak pareiškėjos, po konflikto jis iš įvykio vietos pasišalino, kur tiksliai pranešėja nežinojo. Vėliau apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad aikštelėje vaizdo stebėjimo kamerų, kurios filmuotų įvykio vietą nėra, todėl jokių įrašų gauti nebuvo galimybės. Daugiau neturi ką papildyti (1 t., b. l. 49–52).
Iš liudytojos J. G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad G. G. yra jos brolis. Jai yra žinoma apie jo padarytą nusikalstamą veiką, t. y., kad turėjo konfliktą su savo buvusia žmona A. ir to konflikto metu, kai ji jam sudavė smūgį veidą, jis jai ir vieną kartą sudavė per ištiestą ranką, tačiau kur pataikė nežino. Brolis sakė, kad irgi nematė kur pataikė. Ji šitą jo poelgį vertina neigiamai ir jie apie tai kalbėjosi, brolis sakė, jog tikrai nenorėjo jos mušti, nenorėjo įskaudinti, tiesiog situacijos metu taip gavosi. Kiek žino, brolis niekada prieš buvusią žmoną nesmurtavo, nei jis pats apie tai nėra sakęs, nei ji, kol bendravo. Mano, kad iš šio konflikto brolis pasimokė ir vengs nebūtinųjų kontaktų, kad nebūtų naujų konfliktų. Jos brolis yra nekonfliktiškas. Jis su A. išsiskyrė 2022 m. lapkričio 11 d., draugišku sutarimu. Sutarė dėl vaikų priežiūros, pinigų klausimų, kiek žino, ginčų nekilo. A. liko gyventi su vaikais jų bendrame name, o jos brolis iš tų namų išėjo. Po skyrybų, kai jau buvo teismo sprendimas, po kurio laiko, A. pradėjo vis rašinėti jos broliui, kad jis blogas, kad jai trūksta pinigų. Jos brolis į jos provokacijas nesivėlė, sąžiningai moka alimentus, nuperka vaikams rūbų, batų, maisto, juos prižiūri ir dar duoda vaikams patiems dienpinigių, ekskursijoms, veža į kirpyklą. Jos brolis tikrai prižiūri visus tris vaikus. Dabar dėl šios situacijos jos brolis pergyvena, jam labai nesmagu, kad taip išėjo, nes jis nenorėjo jos mušti ar jai suduoti, viskas įvyko, nes A. pirma jam sudavė. Gyvenime jos brolis yra atsakingas ir rūpestingas, draugiškas ir paslaugus, pagarbus artimiesiems ir aplinkiniams. Jis yra neteistas, pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką, todėl prašo atleisti jos brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį jos atsakomybėn, nes mano, jog yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką. Ji yra neteista ir nepriekaištingos reputacijos, yra teisiškai rūpestinga ir atsakinga, artimųjų, draugų ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai, todėl gali daryti teigiamą įtaką broliui, ne tik dėmesiu, patarimais, bet ir papildoma teigiamą įtaka. Pažymi, jog tarp jos ir brolio yra glaudus emocinis ryšys, pasitiki vienas kitu, ir ji nuoširdžiai tiki, kad jis daugiau nedarys jokių nusikalstamų veikų, o šis įvykis jam bus kaip gyvenimiška pamoka. Jie dažnai susiskambina, dažnai susitinka, gyvena netoliese, o po skyrybų, kai išėjo iš namų, buvo atsikraustęs pas ją, todėl mano, kad jis ja pasitiki, atvirai pasipasakoja, atsižvelgia į jos patarimus ir pastabas, elgiasi pagarbiai. Todėl viską įvertinus, prašo atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jos atsakomybei. Sutinka, kad ikiteisminio tyrimo tikslais būtų tikrinami visi reikalingi jos duomenys. Charakteristiką iš darbovietės ir savo asmens dokumento kopiją pateiks su prašymu dėl laidavimo. Daugiau apklausai papildymų neturi (1 t., b. l. 55–63).
2023-12-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. G. konstatuota poodinė kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytą sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y., 2023-12-21. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas griuvimui ant kieto neriboto paviršiaus nebūdingas (1 t., b. l. 45–46).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. G. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškindamas, kad prie vaikų gimnazijos kilo konfliktas su buvusia sutuoktine A. Konfliktas kilo dėl buvusios žmonos priekaištų dėl vaikų išlaikymo. Žodinio konflikto metu, jis sėdėdamas savo automobilyje, būdamas susijaudinęs ir supykęs, nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu sudavė A. smūgį į dešinės pusės lūpų sritį. Supranta, kad suduodamas smūgius galėjo sukelti fizinį skausmą arba nežymiai sužaloti žmogų. Kad būtent G. G. naudojo fizinį smurtą prieš A. G., suduodamas jai vieną smūgį į galvos sritį, patvirtina nukentėjusiosios A. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kad nukentėjusiajai A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patvirtina specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad A. G. konstatuota poodinė kraujosruva ir gleivinės nubrozdinimas viršutinės lūpos dešinėje pusėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytą sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023-12-21. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas smūgį nukentėjusiajai į veidą, elgiasi pavojingai, numatė, kad dėl to sutrikdys nukentėjusiosios sveikatą ir norėjo taip veikti.
Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamojo G. G. padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.
IV. Dėl laidavimo instituto taikymo
Kaltinamasis G. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojai J. G.. Nurodo, kad nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusiosios atsiprašo, įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajai teismo nustatytą ir priteistą atlyginti žalą. Ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Prokurorė su šiuo prašymu sutinka.
Nukentėjusiosios atstovas su šiuo prašymu nesutinka. Jo vertinimu, nėra pagrindo taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti kaltinamąjį G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi kaltinamojo prisipažinimas ir atgaila neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygų.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, prieiti prie išvados, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamą įtaką kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. Tačiau ši sąlyga neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Pažymėtina, kad G. G., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino bei neneigė padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus teisminio nagrinėjimo metu, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog abipusio žodinio konflikto metu, būdamas supykęs, sudavė nukentėjusiajai į veidą, todėl ikiteisminio tyrimo metu jo nurodytos aplinkybės, kad dėl kilusio konflikto iš dalies kalta ir nukentėjusi, negali būti pagrindas laikyti, jog jis nevisiškai pripažino savo kaltę ar nesigaili padaręs nusikalstamas veikas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-P-82/2010). Taigi, kaltininkas turi pripažinti teismo nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, o ne besąlygiškai sutikti su nukentėjusio nurodytomis aplinkybėmis.
Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 3) punkto, kuriame nurodyta, kad laidavimas gali būti taikomas ir kai kaltininkas bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Kaltinamasis iš dalies atlygino civilinį ieškinį bei įsipareigojo sumokėti nukentėjusiajai teismo priteistą neturtinę žalą, kas duoda pagrindo manyti, kad G. G. tikrai visiškai atlygins padarytą žalą.
Spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti į visas nusikalstamos veikos aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltininko asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šiuo konkrečiu atveju iš bylos duomenų matyti, kad G. G. nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą, administracine tvarka baustas tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, visiškai pripažino savo kaltę ir dėl savo poelgio gailėjosi, davė nuoseklius parodymus, kritiškai įvertino savo elgesį, dirba. Byloje nėra duomenų, kad prieš nusikalstamos veikos padarymą ir po jos padarymo, būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai manytina, kad G. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Byloje kaltinamojo sesuo J. G. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal teismų praktiką, pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.), nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš šio straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes, teismo nuomone, teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas perduodant G. G. pagal laidavimą jo seseriai J. G. ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas sprendžia, kad būtent toks baudžiamojo proceso jo atžvilgiu pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir būtent tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai, o siekiant kaltinamąjį dar papildomai drausminti, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 8) punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nesiartinti prie nukentėjusios ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 metrų atstumu.
V. Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims, civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji A. G. pateikė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 79–81).
Kaltinamasis G. G. su ieškiniu sutinka iš dalies.
Teismas sprendžia, kad ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnyje.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo G. G. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiai A. G. buvo sukeltas skausmas, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo nukentėjusi A. G. patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir nerimą. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusia dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusios pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Kita vertus teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiam asmeniui priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytų aplinkybių visumą bei vertinat kaltinamojo amžių ir turtinę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, jos reputacijai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra mažintinas iki 750 eurų.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Nukentėjusioji šią baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, naudojosi advokato A. G. paslaugomis, kuriam sumokėjo 1028,50 eurų (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 ct). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. G. (BPK straipsnio 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 106 straipsniu, 115 straipsniu, 272 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti padarius nusikalstamą veiką, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos J. G. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti G. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8) punktu, G. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – laidavimo laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusios A. G. ir jos gyvenamosios vietos arčiau nei 100 metrų atstumu.
Išaiškinti laiduotojai J. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Nukentėjusios A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. G. priteisti jai 750 eurų (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš G. G. nukentėjusiajai A. G. 1028,50 (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus ir 50 ct) eurus proceso išlaidų už advokato paslaugas.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.