Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.1; 1.2.25.5; 1.2.20.13; 2.12.2.8; 1.1.7.2.4; 1.1.3.2

2025 m. sausio 9 d.

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aušrai Šilinskei, Vilijai Rukšėnienei, Gretai Vasiliauskienie, Jūratei Svobutienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, nedirba, teistas:

1. 2015 m. birželio 5 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - viešieji darbai 6 mėn. ir 6 MGL - 225,96 Eur bauda.

3. 2015 m. liepos 30 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - laisvės apribojimas 6 mėn. ir 6 MGL - 225,96 Eur bauda.

4. 2017 m. liepos 10 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - viešieji darbai 3 mėn. ir 6 MGL - 225,96 Eur bauda. 2017 m. spalio 26 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi pakeista neatlikta viešųjų darbų bausmė į 2 paras arešto. 2018 m. balandžio 5 d. paleistas iš kalėjimų departamento prie LR TM Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę.

5. 2019 m. rugsėjo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 60 parų arešto, bauda 6 MGL (225,96 Eur), paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise teisė vairuoti kelių transporto priemones 4 m. ir turto automobilio Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo dokumentų konfiskavimas. 2019 m. spalio 18 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą (uždraudimas naudotis specialia teise - teisė vairuoti kelių transporto priemones) Lietuvos Probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyrius. 2020 m. vasario 21 d. atlikus arešto bausmę paleistas iš Kalėjimų departamento prie LR TM Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

6. 2020 m. kovo 31 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 8 mėn. viešųjų darbų ir 6 MGL - 225,96 Eur bauda. 2020 m. liepos 30 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į baudą, galutinė bausmė - 57 MGL (2775.96 Eur) bauda, nurodyta sumokėti iki 2021-02-07.

7. 2022 m. kovo 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėta vieneriems metams. 2022 m. rugsėjo 7 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, bausmę atliko 2024 m. gegužės 15 d.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. D. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. liepos 8 d. apie 20.43 val. Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 320 d, valst Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2022 m. liepos 8 d. 21.13 val. alkotesteriu „Alcotest 6810" (patikrinimo Nr. 14552) nustatytas 2,87 ‰ (promilės) neblaivumas. T. D. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

1.1. Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2019 m. rugsėjo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams, 2020-02-24, būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022-07-08 apie 20.43 val. Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę - BMW 320 d, valst Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių neblaivumas), tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. T. D. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje.

1.2. Be to, jis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2022 m. liepos 15 d. apie 02.34 val. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, sudavė rankomis bei spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau nei 10 smūgių, V. A. į veido sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas V. A. lūpos sumušimą, pasireiškusį priekinio danties išnirimu su kraujavimu, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. T. D. veikoje yra požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. D. savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje pripažino visiškai. Parodė, kad buvo išgertuvės namuose, po to važiavo pašerti draugo šuns, grįžtant sustabdė pareigūnai, mašiną užkėlė ant tralo, o jis išėjo namo. Tai buvo 2022 m. buvo vasara, (duomenys neskelbtini). Jis vairavo savo automobilį BMW, valstybinių numerių nepamena. Automobilio dokumentų neturi, nes sudegino. Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta ketveriems metams, iki termino pabaigos buvo likę gal 3 ar 4 mėnesiai. Žinojo, kad negali vairuoti, buvo supažindintas su pasekmėmis (t. 3, b. l. 89).

2.1. Dėl kaltinimo smurtavus prieš V. A. kaltės visiškai nepripažino ir parodė, kad jis nebuvo pas V. A. namuose. Jis buvo namie ir pjovė žolę. Jam probacijos tarnybos buvo nustatytas laikas, kada jis turi būti namuose. Žolę pjovė dieną, o naktį miegojo, tai gali patvirtinti mama, patėvis ir brolis. V. A. nepažįsta, tik yra girdėjęs apie jį iš jo brolio A. B., pas kurį ir gyvena V. A. A. B. pažįsta nuo vaikystės, koks konkretus jo gyvenamosios vietos adresas, nežino, tai vienkiemis už (duomenys neskelbtini), 1,5 km nuo jo namų. Pažįsta G. Š., su ja buvo romanas, bendravo apie mėnesį, todėl ji ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus prieš jį. A. B. taip pat davė melagingus parodymus. Tą dieną kai jis pjovė žolę A. B. pas jį buvo, gėrė, o po to išvažiavo. Pas A. B. nesilankė. Jį specialiai apkalba, kad sumušė V. A., gal nori pakenkti V. A., kad jis buvo su G. Š. Dėl kokių priežasčių G. Š. jam norėtų pakenkti, nežino, gal V. A. ją įkalbėjo. A. B. pats jam pasakė, kad pareigūnams ne taip papasakojo kaip buvo. Jis tikrai buvo namie, nes probacijos tarnyba bet kada galėjo atvykti patikrinti. Jis tik po pusmečio sužinojo, kad yra kaltinamas V. A. sumušimu, nes buvo išvykęs, jį pargabeno, tada tik apklausė.

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų

3. 2022 m. liepos 8 d. 08 20.43 val. registruotas informacinis pranešimas ROIK0122000402299, kad tuoj iš kiemo išvažiuos neblaivus vyras su a/m BMW v/n (duomenys neskelbtini) (pilkos sp.) važiuos galimai į (duomenys neskelbtini) gatvę. Praneša gyventojas, mato per langą (t. 1, b. l. 42-4).

4. 2022 m. liepos 8 d. 20.57 val. alkoholio kiekio matuokliu T. D. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 61).

5. 2022 m. liepos 8 d. 21.13 val. alkoholio kiekio matuokliu T. D. nustatytas 2,87 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 61).

6. 2022 m. liepos 8 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad pirmas tikrinimas 20.57 val. - nustatytas 2,91 promilės neblaivumas, antras tikrinimas 21.13 val. - 2,87 promilės neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais T. D. sutiko (t. 1, b. l 60).

7. 2022 m. liepos 8 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone. Apžiūros metu paimti daiktai: automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 49-58).

8. 2022 m. liepos 8 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu automobilis BMW320 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r. (t. 1, b. l. 59).

9. 2022 m. liepos 14 d. Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių skyrius savo raštu informavo, kad T. D. yra nuteistas 2019-09-27 Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, ir šiuo nuosprendžiu jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams. 2022 m. vasario 24 d. T. D. supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis (t. 1, b. l. 130-131).

10. 2020 m. vasario 24 d. bausmės, aklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane Nr. 4VD-1243 nurodyta, kad 2020 m. vasario 24 d. T. D. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo pasekmėmis: „Man išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo sąlygos ir tvarka. Žinau, kad vengiant vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę bus kreiptasi į prokuratūrą dėl naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ (t. 2, b. l. 140-144).

11. 2019 m. rugsėjo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždrausta naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams (t. 2, b. l. 145-151).

12. 2019 m. spalio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų priimtas patvarkymas įsiteisėjus nuosprendžiui (t. 2, b. l. 152).

13. 202022 m. liepos 18 d. apžiūrėtos pareigūnų kūno kamerų vaizdai Apžiūrima pareigūnų, dirbusių įvykio vietoje Mažeikių rajone (duomenys neskelbtini), 2022-07-08, atidaromas aplankas pavadinimu 864790: 1) 2022_0708_205645_023, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnas koleges paklausia ar vairuotojas vartojęs alkoholio. Vairuotojas išlipęs iš savo automobilio pribėga prie pareigūnų. Pareigūnai nueina už automobilio prie bagažinės. Vairuotojas pasako, jog neturi vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas pasiima alkotesterį, duoda šiaudelį išsilupti pačiam vairuotojui, tada patikrinamas girtumas - 2,91 prom. Pareigūnas paaiškina, jog automobilis bus konfiskuotas ir kad vairuotojui. nereikia niekur skambinti, kad kažkas atvažiuotų jo pasiimti. 2) 2022_0708_205947_024, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas uždaro automobilio langą, pasako, jog automobilis ne jo, susirenka savo daiktus iš automobilio ir atiduoda raktelius pareigūnui. Vairuotojas su savimi neturi jokio asmens dokumento. Nustatomi vairuotojo anketiniai duomenys - T. D., gim. (duomenys neskelbtini). 3) 2022_0708_210547_026, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas bendrauja su pareigūne. Pareigūnas įspėja vairuotoją, jog visas įvykis yra filmuojamas. 4) 2022_0708_210847_027, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnai bendrauja su vairuotoju, laukia, kol praeis 15 min., jog patikrinti blaivumą antrą kartą. Vairuotojas vis dar bando išsiaiškinti kas jį "paskundė". 5) 2022_0708_211147_028, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas ieško cigarečių automobilyje. Vairuotojas prisiminė, jog automobilyje turi pinigų, juos pasiima, liepia pareigūnui užrakinti automobilį ir užrašyti ant lapelio savo vardą, pavardę ir palikti lapelį automobilyje, aiškina, jog pareigūnas privalo tai padaryti. Girtumas patikrinamas antrą kartą - 2,87 prom. 6) 2022_0708_211447_029, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas nori eiti iki kaimyno, sako "tuoj grįšiu", pareigūnas pasako, jog jis šiuo metu negali niekur eiti, vairuotojas vis tiek nori eiti, pareigūnas paklausia, ar vairuotojas nori būti sulaikytas, tada vyras persigalvoja ir niekur nebeina, tik aiškina, jog nueitų ir grįžtu. Vyras prisėda ant akmens prie pareigūnų automobilio. 7) 2022_0708_211747_030, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnas sako, jog rytoj vairuotojui reikės atvykti pas tyrėją, vairuotojas sako, jog yra nepajėgus, o po to sako, jog atvyks ir iš karto pasisamdys advokatą. Pareigūnas per raciją praneša apie sustabdytą vairuotoją, koks nustatytas girtumas, sustabdytas pagal adresą prie pat vairuotojo namų. 8) 2022_0708_212047_031, įrašo trukmė - 03:00 min. Nurodomi automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas kalbasi telefonu. 9) 2022_0708_212347_032, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnas klausia vairuotojo, kam priklauso automobilis, ar sistemoje nurodyti duomenys atitinka, nes pareigūnai privalo pranešti savininkui. Pareigūnas nurodo tarnybinio automobilio markę, modelį ir valst. Nr. 10) 2022_0708_212647_033, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas sako, jog eina namo, nebelauks, pareigūnai paaiškino, jog jam reikia palaukti, kol bus surašyti procesiniai dokumentai, kuriuos duos vairuotojui, jog ryt galėtų atsiimti automobilį, jog be šitų dokumentų jam niekas neatiduos automobilio. Pareigūnas paaiškina, jog be vairuotojo pažymėjimo ir išgėręs net kieme negalima vairuoti. Vairuotojas sako, jog pasiims advokatą, apskųs pareigūnus, sako "kentėsit jūs, o ne aš". 11) 2022_0708_212947_034, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnai pildo reikiamus dokumentus. 12) 2022_0708_213247_035, įrašo trukmė - 03:00 min. Vaizdo įrašas analogiškas praeitam vaizdo įrašui. 2022_0708_213547_036, įrašo trukmė - 03:00 min. Vaizdo įrašas analogiškas praeitam vaizdo įrašui. 13) 2022_0708_213847_037, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas paprašo atrakinti automobilį. Nori parodyti pareigūnui kaip užsirakina automobilis. Vairuotojas sako, jog nesirašys dokumentų ir juos išmes lauk. 14) 2022_0708_214147_038, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas prašo, kad pareigūnai nerašytų baudos. Pareigūnas išlipa iš automobilio ir kažkam skambina. 15) 2022_0708_214447_039, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnas kalbasi telefonu, pasitikslina dėl protokolo surašymo. Įtariamasis nusifotografuoja savo automobilį. 16) 022_0708_214747_040, įrašo trukmė - 03:00 min. Vairuotojas kalbasi telefonu. Pareigūnai atspausdina reikiamus dokumentus. 17) 2022_0708_215047_041, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnai pamato klaidą dokumentuose, pataiso ir spausdina per naujo. 18) 2022_0708_215347_042, įrašo trukmė - 03:00 min. Vaizdo įrašas analogiškas praeitam vaizdo įrašui. 19) 2022_0708_215647_043, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnai nustato, jog negalioja automobilio draudimas. Pareigūnas kalbasi telefonu. Pareigūnas nusifotografuoja automobilį, jo vidų. 20) 2022_0708_215947_044, įrašo trukmė - 03:00 min. Pareigūnas nusifotografuoja automobilio variklį, bagažinės turinį. Atvažiavo tralas. Vairuotojas pasirašo dokumentus. 21) 2022_0708_205619_011, įrašo trukmė - 04:01 min. Pareigūnė prisistato, atlieka blaivumo patikrinimą, paklausia vairuotojo ar yra vartojęs alkoholio, vyras paneigia. Atstuminis alkotesteris parodė klaidą, todėl vairuotojui patikrinamas girtumas su kitu alkotesteriu, vairuotojo pažymėjimo neturi. Dar kartą paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, pasako, jog yra vartojęs. Tikrinamas girtumas - 2,91 prom. Laukiama 15 min., jog antrą kartą būtų patikrintas girtumas. 22) 2022_0708_211347_012, įrašo trukmė - 02:13 min. Praėjus truputį daugiau nei 15 min. vairuotojui blaivumas tikrinamas antrą kartą - 2,87 prom. 23) 2022_0708_214419_013, įrašo trukmė - 01:11 min. Atliekamas neblaivumo testas. Vairuotojui liepiama atsistoti, užsimerkti, ištiesti rankas ir su viena ranka paliesti nosį, o po to su kita padaryti tą patį. Vyras su dešine ranka nepataiko į nosį, su kaire ranka pataiko. Tada vairuotojo paprašoma paeiti tiesiai, vienoje linijoje, koja už kojos. Vyras nusiauna batus, bet nepaeina (t. 1, b. l. 64-67).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

14. Nukentėjusysis V. A. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą su G. Š. gėrė alų, T. D. buvo pas jo brolį, ten gėrė. Brolis nuėjo miegoti, tada T. D. atėjo pas jį. Kilo konfliktas tarp jų. Jis ėjo pro duris, o T. D. iš nugaros užpuolė jį. T. D. atsinešė alaus, norėjo pasilikti miegoti. Neilgai kartu vartojo alų, gal porą stiklinių kartu išgėrė. Sakė T. D. eiti lauk, jis nesutiko, kad T. D. pasiliktų miegoti. G. Š. sake jiems baigti bartis. Po to G. Š. ėjo pro duris, jis norėjo ją sustabdyti, pasivyti, o tada T. D. jį užpuolė jo namuose (duomenys neskelbtini), G. Š. viską matė. G. Š. atitraukė T. D. nuo jo. T. D. atvažiuodavo pas G., jie visi kartu gerdavo. Jis ne pirmą kartą buvo pas jį atėjęs, jis tikrai jį pažįsta. Jis su G. Š. negyvena, ji tik prižiūrėdavo jo dėdę. G. Š. dabar gyvena Mažeikiuose. T. D. jį užpuolė iš nugaros, parvertė ant žemės ir pradėjo daužyti su rankomis ir kojomis. Daužė visur: į galvą, paskui nelabai kažką atsimena. Juto, kai dantį išmušė. Žymių liko ant veido, buvo lūpa prakirsta. Nežiūrėjo, ar ant kūno liko žymių. Skaudėjo gal savaitę. Medikai buvo atvažiavę tą pačią naktį. Atrodo, juos iškvietė G. Š., bet to tiksliai nepamena. T. D. nebebuvo, kai atvyko pareigūnai, jis jau buvo išėjęs. Jis išėjo po sumušimo. Pareigūnai neieškojo T. D.. Jie apžiūrėjo tą vietą, nufotografavo. Išmušė du priekinius dantis, praskėlė lūpą, daugiau nieko baisaus. Pareiškė 1000 Eur. civilinį ieškinį, už tą sumą susidėtų dantis, čia kaip turtinė žala. Pristatys iš gydytojo pažymą, kiek kainuotų susitvarkyti dantis. Neprašo atlyginti neturtinę žalą. Jam išmušė du dantis. Vieną išmušė, kitas klibėjo, tai ištraukė pats, tą pačią ar antrą dieną. Daugiau nebuvau susitikęs su kaltinamuoju, jis labai greitai išvažiavo į užsienį, brolis pasakė. Kaltinamasis neatsiprašė. Jis žino, kad prieš tai T. D. buvo pas jo brolį A. B., kai brolis nuėjo miegoti, T. D. atėjo pas jį. Matė, kad ir brolis ir T. D. buvo pas brolį namuose. Jie buvo kambaryje, tai tas pats kiemas ir girdisi per sieną, kad jie ten „baliavojo“. Apkalbėti T. D. neturi jokio tikslo (t. 3, b. l. 90-92).

15. Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis kartu su T. D. gėrė alų jo namuose, po to jis išėjo namo, kelintą išėjo, nepamena. Kai išėjo T. D. liko namie, nuėjo miegoti. T. D. yra buvęs jo namuose. Jis gyvena vienas, o brolis gyvena šalia: yra du pastatai viename kieme. Brolis ten gyvena apie 15-20 metų. Jo brolis V. A. turėjo būti matęs T., o T. irgi turėjo būti matęs jo brolį, kaip nepažinos, jei netoli gyvena, kaimynai. Nepamena, ar tą vakarą, kai gėrė su T. D., jis buvo atėjęs pas jį į namus. Brolio sumušimo nematė, miegojo. Nieko apie sumušimą nežino, tik paskui brolis papasakojo, kad jis susimušė su T. D. Nepamena tiksliai, kada tai papasakojo, gal antrą dieną. Ant brolio sumušimo žymių nematė. Jis tik pasakė, kad jam kliba dantis. Mėlynių ant jo nematė. Pas brolį tada buvo G. Š. Tą vakarą grįžęs namo jis niekur nebėjau, iškart nuėjo miegoti. Kai buvau nuėjęs pas T., pas jį darbavosi, pjovė žolę, ir ten prigėrė. Kad T. D. sumušė V., sužinojo kitą dieną. Su T. apie tai nekalbėjo, tik susitikęs su broliu V. apie tai pakalbėjo. Jis pasakė, kad jį primušė, išmušė dantį. G. buvo namuose. Nepamena, ar tą dieną vartojo alkoholį su broliu. Brolis su T. tą dieną alkoholio nevartojo. Prisimena tik tiek, kad alkoholį vartojo pas T., o ar vartojo pas brolį – to nepamena. Gal buvo užėjęs, gal gėrė pas jį alaus. Prašo vadovautis teisme duodamais parodymais, o ne ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes dabar geriau pamena aplinkybes. Su T. D. apie įvykį gal ir kalbėjo. Kalbėjo tą patį, ką ir dabar pasakoj. Jis sakė jam pasakoti teisybę ir nemeluoti, pasakoti visą teisybę, kaip viskas vyko. Taip, su T. D. kalbėjo apie apklausą teisme. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad T. buvo pas brolį, ir buvo G., nes neprisimena. Kai apklausinėjo jį, buvau blaivas. Apklausos protokolą pasirašė. Dabar daug ko neprisimena. Su T. D. apie apklausą teisme kalbėjo gal vakar ar užvakar, ar prieš mėnesį, prieš du. Neprisimena, ar T. D. prašė jo pasakyti, kad jis pas jį atėjęs nebuvo. Jo brolis su T. D. pažįstami, nes kaimynai, tame pačiame kaime gyvena (t. 3, b. l. 110-112).

15.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurs jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Mažeikių rajone, namas yra dviejų galų, viename gale gyvena jis, kitame brolis V. A. su šeima. Sodyba priklauso jam, broliui tik leidžia gyventi. 2022-07-14 vakare vartojo alkoholį pas brolį V. A., tuo metu V. turėjo draugę G., buvo ir ji, taip pat buvo atėjęs ir kaimynas T. D. Jie visi vartojo alkoholį. Po kurio laiko jis išėjo į savo namo dalį, jie pasiliko. Apie tai, kad T. sumušė V. jis sužinojo iš V. ryte, jis jam pasakė, kad jiedu susimušė. Kaip suprato viskas įvyko dėl G., galimai ir T. norėjo būt su ja, ir V.. Kaip T. sumušė V. jis nematė, sakė, kad išdaužė dantį, jis kaip minėjo buvo jau išėjęs į savo namo pusę (t. 1, b. l. 123-125).

16. Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu dėl įvykio, kuris įvyko prieš dvejus metus (duomenys neskelbtini), parodė, kad neatsimena kada tai galėjo būti, galbūt vasarą apie liepos mėnesį. Ten gyvena A. B., V. A. ir įvykio metu gyveno ten ir ji. Nuo 2023 m. vasaros ten nebegyvenau. Prižiūrėjo žmogų, savo patėvį. 2022 m. liepos mėn., kai įvyko įvykis ji nematė kas ten buvo, nes tuo metu miegojo. T. D. tuo metu visai nebuvo, buvo tik V. Kartu su V. sėdėjo. Su V. buvo meilužiai, paskui su T. buvo meilužiai ir V. pradėjo pavydėti. Kažkokią dieną buvo pas T., gal žolę pjovė. V. norėjo T. sumušti. Tą vakarą gėrė alkoholį su V. tik dviese. Nematė kas išmušė V. dantis, ji jau miegojo. A. B. taip pat buvo atėjęs trumpam, bet jis taip pat išėjo miegoti į savo kambarį. Namas yra dviejų galų, viename gale gyvena A., kitame gyvena ji su V. Nežino ar V. pažįstą T. V. žinojo kas yra T., visas kaimas žino T. V. ir T. yra pažįstami. T. yra buvęs atėjęs pas juos adresu (duomenys neskelbtini). T. tą dieną nebuvo atėjęs, jis buvo uždarytas, prieš tai jis pranešė, kad išvažiuoja į įkalinimo įstaigą. Jis man taip pasakė dieną prieš tą vakarą. Tą dieną, kai mes su V. vartojome alkoholį, T. buvo įkalinimo įstaigoje. Tiksliai nežino, ar T. buvo išvežtas, bet jai jis dieną prieš įvykį paskambino ir pasakė, kad išvažiuoja. Įvykio vakarą V. tik jai pasakė, kad T. išmušė jam dantis, bet ji jam sakė, kad T. uždarytas. V. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, nes jam dantis išmušė. T. D. tą vakarą nematė. Jai buvo reikalinga medicinos pagalba, nes labai išsigando, blogai pasijuto. Tuo momentu jau miegojo ir V. ją prižadino, pasakęs, kad dantis išmušė T. Matė kaip jis kvietė greitąją pagalbą, išsigando, pradėjo labai drebėti. Įvykio vakarą nebuvo T. su jais, V. jautė pavydą T., nes ji norėjo eiti gyventi su T. T. žinojo, kad gyvena su V. V. privertė duoti tokius parodymus, kokie užfiksuoti ikiteisminio tyrimo metu. Kai ją apklausė, ji buvo neblaivi. Ją apklausė sekančią dieną po įvykio. Pasakė pareigūnei, kad yra neblaivi, bet vis tiek buvo apklausta. Neblaivumo apklausos metu netikrino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė vykusio konflikto tarp T. ir V. detales, nes V. jai liepė taip sakyti. Ji nepripažįsta duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Kai davė parodymus. V. buvo kartu su ja, prie pareigūno mašinos stovėjo V. Parodymus davė iš karto atvykus pareigūnams. Jai liepė taip sakyti V., jie kartu gyveno. Prikūrė, kad T. buvo. Po įvykio, naktį, buvo atvykę pareigūnai, jos tuo metu nieko neklausė, o kitą dieną jau buvo apklausta. Kai V. kvietė pagalbą, ji sėdėjo tuo metu ant trinkos, prie pečiaus. Kai skambino pagalbai, V. minėjo tik, kad dantis jam išmušė ir, kad T. tai padarė, bet T. ten nebuvo. V. liepė sakyti, kad T. buvo, nes kitaip būtų ją sumušęs. Tuo metu per apklausą šalia buvo ir V., namie jau buvome apkalbėję, ką reikia sakyti. Naktį nereikėjo nieko parodyti. Ji bijo V. ir su juo nebendrauja, 2024 m. rugpjūčio mėn. pavėsinėje, kaip teigia liudytojas A. J., nebuvo. Jo pavėsinėje kartu nevartojo alkoholio. Kai pamatė V., pradėjo šaukti. Buvo pas A. B. namie. Pavėsinėje nebuvo. Visi jie ten buvo prigėrę. V. A. prigrasino prieš atvažiuojant pareigūnui Nedui Dabkui. Sakė, kad rašys ant T. pareiškimą. Sakė jai sakyti, kad dantis išmušė, sumušė, liepė T. apskųsti. Grasino jai V. Atvykus į įvykio vietą pareigūnams V. pasakojo, kad jį sumušė, bet ten koridorius yra, jis gal ėjo, duris uždarė gal, ji jau lovoje gulėjo, buvo girta, buvo vėlus vakaras. Jokių grumtynių ji nematė. V. atėjęs man sakė, kad T. man dantis išmušė (t. 3, b. l. 125-127, 146, 148).

16.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 dalimi, perskaityti liudytojos G. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur liudytoja parodė, kad ji gyvena kartu su V. A. adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. ir veda bendra ūkį. 2022-07-14 vakaro metu pas juos į svečius buvo atėjęs V. brolis B. A., kuris gyvena to paties namo kitame gale ir kaimynystėje gyvenantis T. D., visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakaro ar nakties metu tiksliai nepamena V. brolis išėjo į namus ir namuose liko trise, kur ir toliau vartojo alkoholį. Alkoholio vartojimo metu tarp T. D. ir V. kilo žodinio pobūdžio konfliktas, nes T. norėjo pasilikti nakvoti pas juos, o V. neleido. Kiek žino T. yra jaunas ir yra įsimylėjęs į ją. Ji matė, kaip V. varė jį lauk iš namų, o T. atsistojo eiti lauk, o V. sekė jam iš paskos, kai staiga T. D. namo laukutiniame koridoriuje pradėjo rankos kumščiais mušti jos sugyventinį, taip pat kojomis spardė į įvairias kūno vietas, kiek smūgių buvo suduota nepamena, nes tuo metu labai išsigando. Tai pamačiusi puolė į tarpą skirti vyrus, bei išbėgo kviesti pagalbos. Po suduotų V. smūgių, šis liko gulėti namo laukutiniame koridoriuje, po to parėjęs į virtuvę bandė valytis kraujus, kai T. D. išėjo turbūt į kito namo galą, galimai pas V. brolį (t. 1, b. l. 113-114).

17. Liudytojas Nedas Dapkus teismo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad reikalinga vykti pas žmones ir juos apklausti, kaip ir įvyko šiuo atveju su G. Š. Kai dar G. draugavo su V. A. ir vedė bendrą ūkį, ji davė jam parodymus, jog visi kartu, t. y. T., V. ir G. vartojo alkoholį, tarp jų kilo žodinis konfliktas, nes T. neva norėjo pasilikti miegoti. G. Š. duodama parodymus buvo blaivi, nes parodymai buvo duoti sekančią dieną po konflikto. Būtų pastebėjęs, jei G. būtų buvusi neblaivi. Apklausos metu G. įtikinėjo, kad T. panaudojo fizinį smurtą prieš V. A. G. neminėjo, kad jai buvo daromas kažkoks poveikis. Kai G. pasakojo aplinkybes, ji nurodė, kad kartu vartojo alkoholį, kiek atsimena, ji pati minėjo, kad kartu gėrė ir ji skyrė T. ir V. Kiek atsimena, nebuvo šalia, nei V. A., nei T. D., kai apklausinėjo. Išsigandusi nepasirodė. Kiek atsimena, ji net tiksliai nurodė kokiomis vietomis – kojomis, rankomis, ir kur smūgiavo. Atsimena, kad apklausos metu ji paminėjo, jog sudavus V. A. valėsi kraują. Apklausa vyko jai pačiai viską dėstant ką matė, ką išgyveno. Jis uždavė tik patikslinamuosius klausimus. Viskas buvo papasakota nuosekliai. Į įvykio vietą nebuvau atvykęs, tik vykdė apklausą sekančią dieną. Davė susipažinti su pateiktu protokolu G. Š. Protokolą ji perskaitė. Pastabų neturėjo, sutiko su tuo kas parašyta, protokolas buvo pasirašytas (t. 3, b. l. 145-146).

18. Liudytojas D. B. parodė, kad jis yra matęs G. (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą ją matė prieš mėnesį, važiuojant į (duomenys neskelbtini), ant sankryžos. Neatsimena, kad būtų buvęs su ja kartu prie vieno stalo. Nėra buvę tokio atvejo, kad kartu gėrė alkoholį, galbūt tiesiog neprisimena. Kartu „baliavojo“ su A. ir A. Jeigu ir buvo moterų, tai buvo tik G. Apie tą įvykį kai buvo sužalotas V. A., nieko nežino, buvo girtas namie, miegojo. T. D., atrodo, buvo kartu su juo, kartu žolę pjovė ir alaus atsigėrė po darbų ir išėjo miegoti (t. 3, b. l. 147).

19. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad atvažiavau pas A. B. į (duomenys neskelbtini), galėjo būti 2024 m. rugpjūčio 25 d. Gėrė ir atvyko pas A. B. į (duomenys neskelbtini) G. Gėrė pavėsinėje kartu su V., jo sugyventine, G., A. gėrėme. G. su visais bendravo ir jei ji būtų bijojusi taip kaip dabar sakosi, tai gal visai nebūtų važiavusi. Dar buvo ir antras kartas kai su A. gėrė ir G. atvažiavo. V. turi įrašus, kaip ji gėrė kartu. Matė kaip V. filmuoja. Matosi įraše A. B., G. Š., T. D. nematė. G. būnant kartu pasakojo, kad ji išprovokavo muštynes. Sakė, kad V. su T. susimušė, detalių nepasakojo. Tikriausiai, kad matė ji tas muštynes, ji nepasakojo kaip elgėsi muštynių metu. G. sakė, kad V. dantį išmušė. G. kartu vartojo alkoholį. V. dar išvarė ją iš kiemo. Jeigu ji bijotų V., ji nevažiuotų į (duomenys neskelbtini). Nepasirodė G. elgesyje, kad ji bijotų V. Pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, jau buvo nurodytos įvykio aplinkybės, kurios jau buvo susitartos su V., jau V. buvo privertęs sakyti netiesą (t. 3, b. l. 147-148).

20. 2022 m. liepos 16 d. gautas V. A. protokolas - pareiškimas, kuriame jis nurodo, kad jo atžvilgiu T. D. panaudojo fizinį smurtą (t. 1, b. l. 9).

21. 2022 m. liepos 15 d. 15 02.34 val. registruotas informacinis pranešimas ROIK 0122000415760 , kad pieš 10 min. atėjęs kaimynas T. D. sumušė pranešėją, lūpa sužalota, ištinusi, išmuštas dantis. Pranešėjas 53 m. (t. 1, b. l. 45-46).

22. 2022 m. liepos 15 d. apžiūros protokole aprašytas V. A., jo sužalojimai „ant lūpos matosi galimai sukrešėjusio kraujo žymės, virš dešinio antakio matėsi kraujosruva-įdrėskimas. Po dešinės akies matėsi kraujosrūvos žymė. Pažiūrint burna matėsi viršutinės lūpos patinimas bei burnos viršutinėje dalyje, priekyje matėsi kruvina ertmė, kurioje buvo išmuštas dantis. Dešinės rankos smilius galimai kruvinas" (t. 1, b. l. 126-134).

23. 2022 m liepos 28 d. gauta specialisto išvada Nr. G 1079/2022(04), kad V. A. nustatytas lūpos sumušimas pasireiškęs priekinio danties išnirimu su kraujavimu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio metu. V. A. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 147).

24. Pareigūnų vaizdo kamerų įrašai 2022 m. liepos 15 d. (4 įrašai), kuriuose užfiksuota įvykio vieta, nukentėjusysis, liudytoja G. Š., jų nurodytos aplinkybės, kurie peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu (CD Nr. 2).

III. Įrodymų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų

25. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

26. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2022 m. liepos 8 d. apie 20.43 val. Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį BMW 320 d, valst Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, t. y. 2022-07-08 21.13 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ (patikrinimo Nr. 14552) nustatytas 2,87 ‰ (promilės) neblaivumas. 2022 m. liepos 8 d jam buvo atlikti du kontroliniai neblaivumo nustatymo patikrinimai ir neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad pirmas tikrinimas 20:57 val. – 2,91 promilių neblaivumas, antras tikrinimas 21:13 val. – 2,87 promilių neblaivumas. D. su tikrinimo rezultatais sutiko. (t. 1, b. l. 60-61).

27. Nusikalstama veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. Teismas tokią išvadą daro remdamasis paties kaltinamojo teismo posėdžio metu duotais parodymais, taip pat kitais byloje esančiais, tarpusavyje sutampančiais ir vienas kitą papildančiais įrodymais: bendrame pranešime nurodyta informacija apie neblaivų vairuotoją, pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotais duomenimis ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

28. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir suponuoti asmens traukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014; Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-815-491/2014; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-136-332/201; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

29. Bylos medžiaga patvirtina, kad T. D. 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu buvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams. T. D. 2020 m. vasario 24 d. supažindintas su probacijos atlikimo tvarka ir sąlygomis. Transporto priemonę būdamas neblaivus ir kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemonę vairavo 2022 m. liepos 8 d., t. y. nepasibaigus taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminui.

30. Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir kaltinamojo T. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, patvirtinantys, kad kaltinamasis žinojo apie jam taikytą baudžiamojo poveikio priemonę, suprato, kad negali vairuoti transporto priemonės, tačiau nepaisydamas to, jis vairavo transporto priemonę. Visi įrodymai patvirtina, kad kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo metu buvo žinoma ir suprantama, kad jis privalo vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę ir žinojo, kokios pasekmės gresia už jos pažeidimą, taiga yra visi šios nusikalstamos veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

31. Visų ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad T. D. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2019 m. rugsėjo 27 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, šiuo nuosprendžiu jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones keturiems metams, 2020 m. vasario 24 d., būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2022 m. liepos 8 d. apie 20.43 val. Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę- BMW 320 d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 promilių neblaivumas), tokiu būdu piktybiškai, tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas sprendžia, kad T. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 243 straipsnį.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

32. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

33. Kaltinamasis T. D. kaltinamas nukentėjusiajam sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis nepripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tvirtino, kad jokių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko, jis net nebuvo susitikęs su V. A., nebuvo nuėjęs pas jį į namus, kaip teigia pats nukentėjusysis ir jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko.

34. Teismas, BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad byloje yra įrodyta, kad T. D. savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. jo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, o kaltinamojo nurodytas aplinkybes paneigia byloje surinktų įrodymų visuma.

35. Kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrukdymas patvirtina specialisto išvada. Paties nukentėjusiojo pareiškime, ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nurodytos aplinkybės, pareigūnų vaizdo kameromis užfiksuotos paties nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės bei liudytojos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, nukentėjusiojo apžiūros protokole nurodyti duomenys bei kiti surikti duomenys patvirtina, kad būtent T. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį ir jam sudavė smūgius į įvairias kūno vietas: sumušė lūpą, dėl sumušimo išniro priekinis dantis (t. 1, b. l. 9, 45-46, 87-88, 126-134, 147, 152-154; t. 3 gale voke CD).

36. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs. Bylos duomenys patvirtina, kad iš karto po sumušimo pats nukentėjusysis kvietė pagalbą ir nurodė, kad kaimynas atėjo, kad jis geria su savo sugyventine, pasakė, kad kaimynas pabėgo, kad lūpą, dantį išmušė, nurodė kaimyną T. D., kaip asmenį, kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 152-154). Pareiškime taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jį sumušė T. D., kad jis jam sudavė smūgius į veidą, į įvairias kūno vietas, dėl ko jam buvo išmušti du priekiniai dantys (t. 1, b. l. 9). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis taip pat teigė, kad begeriant tarp jo ir T. D. kilo žodinis konfliktas, nes jis norėjo pasilikti miegoti, o nukentėjusysis nesutiko. Kartu buvo ir G. Š. Nurodė, kad jis pradėjo varyti T. D. iš namų, šis atsistojo ir ėjo link koridoriaus, o jis ėjo iš paskos, tik staiga T. D. atsisuko ir rankomis pradėjo smūgiuoti jam į veidą bei kitas kūno vietas, nurodė, kad buvo išmušti du priekiniai dantys (t. 1, b. l. 83-84, 87-90). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad būtent T. D. jį sumušė, nurodė, kad tarp jo ir T. D. kilo žodinis konfliktas, nes pastarasis norėjo pasilikti miegoti, o jis nesutiko. Nurodė, kad T. D. užpuolė iš nugaros, parvertė ant žemės ir pradėjo daužyti kojomis, rankomis. Daužė į galvą, juto, kad dantį išmušė, buvo lūpa prakirsta. Atvykusiems pareigūnams į įvykio vietą taip pat nukentėjusysis tvirtino, kad jį sumušė T. D. Paaiškino, kad dantį išmušė, kad susipyko dėl meilužės, T. D. norėjo pasilikti miegoti, o jis neleido, pradėjo jį spardyti (pareigūnų vaizdo įrašai, diskas Nr. 2, įrašas Nr. 036, 037, 038 ir kt.).

37. Teismas pažymi, kad nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės dėl sumušimo aplinkybių: teigė, kad jis ėjo iš paskos T. D., o teisme teigė, kad T. D. užpuolė iš nugaros, nesudaro pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes jo nurodytą aplinkybę, kad jį sumušė T. D., patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Be to, nukentėjusiajam nustatytas neblaivumas buvo 2,95 prom. ir ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, kad tikslių detalių nukentėjusysis gali ir neatsiminti. Duomenų, kad vis tik buvo išmušti du dantys, byloje, išskyrus paties nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, duomenų negauta.

38. Dėl liudytojų parodymų vertinimo nurodytina, kad sprendžiant klausimą, kieno duoti parodymai turi būti pripažinti įrodymais, o kurie parodymai turi būti atmesti, pirmiausia atsižvelgiama į parodymų nuoseklumą ir į tai, ar tie parodymai atitinka kitas įrodymais nustatytas bylos aplinkybes.

39. Liudytoja G. Š. teismo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir sakė, kad ji teisme sako tiesą, o ikiteisminio tyrimo metu papasakojo tai, ką liepė V. A. Nurodė, kad V. A. ją privertė pareigūnams sakyti, kad jį sumušė T. D., nors taip nebuvo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad T. D. nebuvo atėjęs pas V. A. ir ji nematė, kad jį sumušė T. D. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė kartu su V. A. ir T. D. vartojusi alkoholį ir matė kaip V. A. varė T. D. iš namų, nes pastarasis norėjo likti miegoti, o V. A. neleido. Nurodė, kad T. D. ėjo lauk, V. A. jį sekė iš paskos, kai staiga T. D. namo koridoriuje padėjo rankų kumščiais mušti jos sugyventinį, taip pat kojomis spardė į įvairias kūno vietas, kad ji puolė skirti vyrus (t. 1, b. l. 113-114). Nors liudytoja G. Š. nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir teigė, kad ji tuo metu sakė taip kaip liepė V. A., kuris jai darė spaudimą, tačiau teismas, įvertinęs tai, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės sutampa su nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis bei kita surinkta rašytine medžiaga, kad byloje negauta jokių duomenų, jog G. Š. V. A. darė įtaką, jai grasino, vadovaujasi G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie visiškai sutampa ir su pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, vaizdo kameromis užfiksuotomis aplinkybėmis ir su kitais byloje surinktais įrodymais.

39.1. Duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus neblaivi, nėra. Liudytojas N. Dapkus parodė, kad G. Š. ją apklausiant buvo blaivi, kad ji įtikinėjo, jog T. D. sumušė V. A. (t. 3, b. l. 146).

39.2. Nors liudytoja G. Š. teigė, kad jai V. A. grasino ir liepė duoti jam naudingus parodymus, tačiau negalėjo tiksliai nurodyti kaip ir kada V. A. jai grasino. Iš pradžių teigė, kad pareigūnai ją atvyko apklausti apie 11 val., o V. A. ją privertė meluoti būnant namuose. Peržiūrėjus pareigūnų vaizdo įrašus, liudytoja jau teigė, kad V. A. jai prigrasino prieš atvažiuojant pareigūnams, po to teigė, kad susitarimas vyko prieš skambinant pareigūnams (t. 3, b. l. 148). Be to, teismo posėdžio metu liudytoja G. Š. teigė, kad V. A. nematė apie dvejus metus, kad į tą kaimą visai nevažiuoja, tačiau nukentėjusysis teigė, kad G. Š. buvo atvykusi ne kartą, o 2024 m. rugpjūčio mėn., dar kartu ir gėrė alkoholį. Tai patvirtino liudytojas A. J., kuris parodė, kad G. Š. buvo atvykusi ir vartojo alkoholį pavėsinėje kartu su V. A., jo sugyventine. Matė kaip V. A. filmuoja. Patvirtino, kad G. Š. nebijojo V. A., kad ji pati pasakojo apie muštynes, pasakojo, kad ji išprovokavo jas, sakė, kad T. su V. susimušė, sakė, kad V. dantį išmušė (t. 3, b. l. 147-148).

39.3. Peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus matyti, kad G. Š. buvo kartu su V. A. ir pareigūnams pasakojo įvykio aplinkybes. Nurodė, kad T. D. dėl jos atėjo, kad jie bendrauja. Nurodė, kad jai šokas buvo, kad puolė į vidurį, bet pati nenukentėjo. Teigė, kad ji valė V. kraują nuo veido. Pati nurodė, kad T. D. mušė V. A. iš „kūlokų“, mušė iš kojų. Pareigūnams nurodė, kad T. D. atėjo su kaimynu – V. A. broliu, brolis išėjo, o T. D. buvo užėjęs į trobą (CD diskas Nr. 2, įrašų Nr. 036, laikas 03:12, įrašas Nr. 39, laikas 03:30). Vaizdo įrašuose matyti, kad G. Š. pasakoja įvykio aplinkybes ramiu tonu, kartais nusijuokia, V. A. taip pat elgėsi ramiai, nebuvo agresyvus. G. Š. įvykio aplinkybes pasakojo pati, nebuvo, kad ji nuolat tik patvirtina V. A. nurodytas aplinkybes, kaip nurodė teisme.

39.4. Liudytojai G. Š. buvo užtikrinta galimybė duoti parodymus nuotoliniu būdu esant kitoje salėje dėl to, kad ji, kaip nurodė teismui, bijo V. A. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtino, kad pati G. Š. dar bylą nagrinėjant teisme, ne kartą vyko į (duomenys neskelbtini), bendravo su nukentėjusiuoju ir kartu vartojo alkoholį. Tokie duomenys leidžia pagrįstai abejoti G. Š. nurodytomis aplinkybėmis dėl V. A. jai daromos įtakos, grasinimo ar pan.

39.5. Taigi nesant jokių duomenų, kad V. A. vertė liudytoją G. Š. pareigūnams sakyti netiesą, teismas neturi pagrindo nesivadovauti jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, priešingai nei nurodyti teisme. Įvertinus teisme liudytojos nurodytas aplinkybes, kurios visiškai prieštaringos nurodytoms ikiteisminio tyrimo metu bei kitai surinktai medžiagai, jų nevertina kaip patikimų ir jais nesivadovauja, nors liudytoja ir prisiekė teisme sakyti tiesą ir buvo įspėta dėl kilsiančios atsakomybė už melagingų parodymų davimą teisme.

40. Dėl liudytojo A. B. parodymų teismas taip pat remiasi šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie sutampa su kitais įrodymais. Nors liudytojas šių parodymų teisme nepatvirtino ir prašė vadovautis teisme duotais parodymais, tačiau teisme liudytojas daug aplinkybių neprisiminė. Liudytojas negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis dabar geriau prisimena įvykio aplinkybes nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Be to, liudytojas nurodė, kad prieš teismo posėdį kalbėjo su kaltinamuoju apie apklausą teisme (t. 3, b. l. 111). Taigi liudytojas, nors teisme patvirtino, kad buvo pas jį atėjęs T. D., bet neprisiminė, kad kartu vartojo alkoholį su broliu, G. ir T., nors ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodę, kad visi vartojo alkoholį pas brolį ir kad buvo G., atėjo kaimynas T. D. Teisme liudytojas nurodė, kad gėrė alkoholį pas T. D., tačiau ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės visiškai nepaminėjo (t. 1, b. l. 123-125). Taigi liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad T. D. buvo pas jo brolį, kur kartu buvo jis ir G. Š.

41. Vertinant paties kaltinamojo parodymus, matyti, kad kaltinamasis nuo pat pradžių neigė savo kaltę ir jos nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis net nepažįsta nukentėjusiojo, kad pas jį nebuvo, kad jis miegojo tą vakarą savo namie, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojas, kaltinamojo patėvis D. B. nepatvirtino T. D. aplinkybės, kad jis tikrai tą naktį miegojo namie. Liudytojas tik nurodė, kad lyg ir buvo kartu su juo, kartu žolę pjovė ir alaus atsigėrė po darbų ir išėjo miegoti. Kas kada išėjo miegoti ir ar tikrai T. D. visą naktį nebuvo išėjęs iš namų, negalėjo patvirtinti. Tuo tarpu liudytojai A. B., G. Š., patvirtindami, kad jie yra kaimynai, pažįstami, kad buvo pas V. A., paneigė T. D. argumentą, kad jis visiškai nukentėjusiojo nepažįsta ir kad jis tą vakarą nebuvo nuėjęs pas V. A. T. D. teigė, kad jis su A. B. vartojo alkoholį pas jį namuose, ir po to jis ėjo miegoti, o pas A. B. bei V. A. nebuvo, tačiau liudytojas A. B. nurodė, kad vis tik buvo T. D. tą vakarą ir kartu visi vartojo alkoholį. Nukentėjusysis, liudytoja G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus taip pat patvirtino, kad tą vakarą visi vartojo alkoholį kartu su T. D. Liudytojas A. J. taip pat patvirtino, kad pati G. pasakojo išprovokavusi muštynes, kurių metu susimušė T. D. su V. A. (t. 3, b. l. 148).

42. Taigi, nors kaltinamasis neigia buvęs pas V. A. namuose ir ten jį sumušęs, tačiau liudytojų parodymai paneigia šį kaltinamojo teiginį. Be to, nukentėjusiojo, liudytojų G. Š. ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tarpusavyje sutampa ir sudaro nuoseklią įvykių seką, todėl teismas pripažįsta įrodyta, kad T. D. buvo pas V. A. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. Teismas taip pat laiko įrodyta, kad būtent T. D. nukentėjusiajam savo veiksmais sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai patvirtina nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, liudytojos G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji patvirtino, kad T. D. pradėjo rankos kumščiais mušti nukentėjusįjį, kad po to nukentėjusysis valėsi kraujus, kvietė pagalbą. Atvykusiems pareigūnams tiek nukentėjusysis, tiek G. Š. nurodė, kad jį sumušė T. D. Nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina jo apžiūros protokolas, specialisto išvada.

43. Teismas, įvertinęs byloje esančius visus įrodymus, viso įvykio seką, kuri atskleista nuosekliais paties nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajam kaltinime nurodytu būdu sužalojimus padarė T. D.

44. Teismas kaltinamojo iškeltą versiją, kad tarp jo ir nukentėjusiojo nieko neįvyko, nes jo ten net nebuvo, ir jis jokių tyčinių veiksmų neatliko, vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nepagrįstą jokiais objektyviais duomenimis. Taigi šiuo atveju, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, prieš nukentėjusįjį atliktus veiksmus, jų intensyvumą, sukeltus padarinius, yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamojo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

45. Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, daro išvadą, kad byloje neginčijamai įrodyta, kad T. D. 2022 m. liepos 15 d. apie 02.34 val. Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu kilus žodiniam konfliktui, sudavė rankomis bei spyrė kojomis nenustatytą smūgių skaičių, tačiau ne mažiau nei 10 smūgių, V. A. į veido sritį ir kitas kūno vietas, padarydamas V. A. lūpos sumušimą, pasireiškusį priekinio danties išnirimu su kraujavimu, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.. Kaltinamojo veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

46. BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

47. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 41, 54 straipsniai).

48. Kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 3 dalis), baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje (BK 12 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamasis anksčiau teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs bausmės, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Teistas iš Švedijoje už vairavimą esant neblaiviam (t. 2, b. l. 106-118). Baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 119-127). Nėra registruotas UAB „Mažeikių psichikos centras“ (t. 2, b. l. 173). Sodros duomenimis T. D. dirbantis MB Geoprojektai nuo 2022 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 177), teisme kaltinamasis nurodė, kad vykdo individualią veiklą – vykdo statybos darbus nuo 2024 m., turi gyvenamąją vietą.

49. Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas, nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas pažymi, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismo posėdžio metu prokuroras taip pat neprašė jų pripažinti (t. 3, b. l. 161), todėl siekiant nebloginti kaltinamojo padėtis, dėl nusikalstamų veikų (BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies) nepripažintina, kad jas padarė būdamas recidyvistu. Skiriant bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau už analogiškas veikas jau buvo nuteistas arešto, laisvės atėmimo bausmėmis. Nustatyta, kad už vairavimą esant neblaiviam buvo nuteistas 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu, po to du kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis): 2020 m. kovo 31 d. ir 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiai. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą teisiamas, kaltinamasis padarė 2022 m. liepos 8 d., 2022 m. liepos 15 d., t. y. po paskutinio nuosprendžio, kuriuo jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ir atidėtas jos vykdymas, praėjus keliems mėnesiams.

50. Nustatyti duomenys patvirtina, kad T. D. ankstesnės bausmės nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Teismo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės paskirtis ir tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam parenkant griežčiausias straipsnių sankcijoje numatytas bausmės rūšis – laisvės atėmimą ir areštą, jos dydį nustatant labiau artimą tos bausmės vidurkiui. Teismo nuomone, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra teisinga ir neprieštaraus BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimams, švelnesnėmis bausmėmis negalima pasiekti BK numatytų bausmės tikslų.

Dėl bausmių bendrinimo

51. Paskirtos bausmės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę. Ši subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis iš dalies jas sudedant, pridedant minimalią laisvės atėmimo bausmė dalį, ir skirtina galutinė bausmė.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

52. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

53. T. D. jau ne kartą teistas už vairavimą esant neblaiviam, už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau ir toliau darė analogiškas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis ne kartą vairavo transporto priemones, kai jam nustatytas net sunkus neblaivumo laipsnis, itin skaudžių pasekmių išvengta tik atsitiktinumo dėka. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo jo didelį pavojingumą visuomenei. Taip pat jo elgesys po paskutinio nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, patvirtina, kad jis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir nepaisyti visuomenėje priimtinų elgesio normų. T. D. iš karto po nusikalstamų veikų padarymo išvyko į užsienį, 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo paskelbta jo paieška, 2024 m. vasario 8 d. į Lietuvos Respubliką T. D. buvo parvežtas iš Švedijos (t. 1, b. l. 173-174, t. 2, b. l. 102-103). Telšių apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartimi buvo panaikintas 2022 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtas laisvės bausmės vykdymo atidėjimas ir T. D. pasiųstas atlikti jam paskirtą laivės atėmimo bausmę.

54. Teismas, įvertinęs kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, kad jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šiuo atveju nėra, todėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas nemato jokio pagrindo. Tuo labiau, kad kaltinamasis ne pirmą kartą pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nepaiso visuomenės elgesio taisyklių. Nors kaltinamasis nurodė, kad jis yra dirbantis ir gaunantis pajamas, tačiau vien tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis stengiasi keisti savo elgesį ar ieško tokio elgesio priežasčių, be to, teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, tai, kad per trumpą laiką teistas kelis kartus, neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai.

55. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

56. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

57. Nustatyta, jog kaltinamasis T. D. nusikalstamą veiką padarė šiukščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis – 2,87 prom, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šešeriems metams.

58. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme, kuri skiriama už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje padarymą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas vairuojant transporto priemonę – BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pripažintina nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo nustatyta, kad minėto automobilio savininkas yra R. P. (t. 1, b. l. 62). Kaltinamasis nurodė, kad jis yra nusipirkęs šį automobilį, mokėjo grynais, tik neregistravo savo vardu, nes reikia mokėti taršos mokestį. Teisme taip pat nurodė, kad automobilis priklauso jam pačiam, nes jis jį nusipirko, o dokumentus sudegino.

59. Teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta ir teisingumo principas įgyvendintas tik paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

VI. Civilinio ieškinio išsprendimas

60. Nukentėjusysis V. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš T. D. priteisti 1 000 Eur. Nurodyta, kad civilinį ieškinį reiškia dėl sukelto fizinio skausmo ir išmuštų dviejų dantų. 2024 m. vasario 12 d. nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (t 1, b. l. 107). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad nors susidėti dantis, tai gal patyrė turtinę žalą, dėl neturtinės žalos nereiškė ieškinio.

61. Kaltinamojo gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti. Prokuroras prašė tenkinti civilinį ieškinį.

62. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas yra tyčinis, jis suprato ką daro ir norėjo taip veikti. Būtent kaltinamojo veiksmai yra susieti priežastiniu ryšiu su nukentėjusiajam atsiradusiais neigiamais padariniais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis turi teisę į žalos atlyginimą.

63. Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė tik vieną sumą, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo, tačiau teismas, įvertinęs civilinio ieškinio turinį, sprendžia, kad nukentėjusysis prašo priteisti ne tik turtinę žalą dėl išmuštų dantų, bet ir neturtinę žalą – dėl skausmo sukėlimo. Nukentėjusysis dėl teisinio neišprusimo, negalėjo atskirti turtinės nuo neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinę žalą turbūt sudaro suma, kuri jam kainuotų susidėti dantis. Taigi teismas pasisako dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

64. Nukentėjusysis dėl jam išmuštų dantų nesikreipė į medikus, kaip nurodė, vieną dantį, kuris po sumušimo klibėjo, išsitraukė pats ir išmetė. 2022 m. lapkričio 25 d. gauta Šiaulių teritorinės ligonių kasos administravimo skyriaus informacija, kad žala nepadaryta, vadinasi, V. A. nebuvo gydytas. Civilinis ieškovas V. A. jokių įrodymų, kiek kainuotų dantų sutvarkymas, teismui nepateikė, nors teismas sudarė galimybę tokius duomenis pateikti ir nukentėjusysis nurodė, kad tokius duomenis pateiks. Taigi teismui iki bylos išnagrinėjimo nebuvo pateikti jokie duomenys apie patirtą ar ateityje patiriamą turtinę žalą, todėl teismas neturi jokios galimybės nustatyti, kiek kainuotų nukentėjusiajam dantų tvarkymas.

65. Šiuo atveju civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos yra nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginio atmestina kaip nepagrįsta.

66. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis tokio pobūdžio bylose svyruoja nuo maždaug nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-144/2010, 2K-605/2011, 2K-267/2013, 2K-522/2013, 2K-35/2014, 2K-563/2014, 2K-425/2015, 2K-30/2015, 2K-164/2015, 2K-227/2017, 2K-347/2018 ir kt.).

67. Nagrinėjamu atveju prieš nukentėjusįjį buvo smurtauta, dėl ko jam sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie veiksmai be jokios abejonės sukelia ne tik fizinius, bet ir dvasinius išgyvenimus – išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą, diskomforto jausmą, pažeminimą, nusivylimą. Fizinis smurtas buvo panaudotas tyčia. Nukentėjusysis nurodė, kad jam skaudėjo, kad jam buvo išmušti dantys. Taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto jautė skausmą, ką nurodė ir civiliniame ieškinyje. Daugiau nukentėjusysis nenurodė jokių išgyvenimų, patirtų dėl prieš jį vartoto smurto.

68. Teismo vertinimu, teisingumo principą, nustatantį tinkamą nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka 500 Eur neturtinės žalos dydis, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo T. D.

VII. Proceso išlaidos ir kiti klausimai

69. Proceso išlaidų byloje nėra.

70. 2022 m. liepos 15 d. nutarimu T. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

71. Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: 2022 m. liepos 8 d. apžiūros metu paimti daiktai: automobilis BMW 320D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuvežtas į saugomą UAB „Autobastionas“ automobilių aikštelę, esančią Krucių k., Mažeikių r., konfiskuotinas valstybės nuosavybėn kaip baudžiamojo kodekso uždraustos nusikalstamos veikos priemonė (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

72. CD diskai su vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, BPC įrašai, apklausų įrašai, esantis bylos (t. 3) gale voke, 5 vnt. paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-307 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49, 50, 63, 64¹, 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 72 straipsniu, 243 straipsniu ir 281¹ straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. D. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. D. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

T. D. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, subendrinti jas apimant, ir T. D. paskirti subendrintą – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, T. D. apėmimo būdu subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir paskirti T. D. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, T. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, T. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. transporto priemonės BPM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, taikoma visą laisvės atėmimo laikotarpį ir teismo nustatytą laiką – 6 (šešerius) metus po laisvės atėmimo bausmė atlikimo.

Civilinio ieškovo V. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš T. D. V. A. priteisti 500 Eur (penkis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskaciją vykdančiai institucijai.

- CD diskus (5 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais bylos gale voke, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti T. D., kad nuteistieji, kuriems iki nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo nebuvo taikomas suėmimas, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sulaikomi ir konvojuojami į laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus nustatytas bausmės atlikimo vietas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o kaltinamajam esant suimtam – nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.