Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir atsakovės SIA „RE&RE“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ dėl netesybų priteisimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, uždaroji akcinė bendrovė „Dividio“, uždaroji akcinė bendrovė „Bendrieji statybų projektai“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų ir jais grindžiamų paaiškinimų

Dėl ieškinio senaties instituto paskirties ir jo taikymo

39. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas.

40. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti, juolab kad praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa gerokai sudėtingesnis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 34, 35 punktai).

41. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, būtina nustatyti jo eigos pradžią. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

42. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų pradžios skaičiavimo tvarkos. CK 1.127 straipsnio 2–5 dalyse nurodytais atvejais ieškinio senaties terminų pradžia tam tikriems reikalavimams pareikšti nustatoma remiantis objektyviais kriterijais. Tai yra CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės išimtys. Tuo atveju, kai įstatymai nustato kitokį nei CK 1.127 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ieškinio senaties termino pradžios momentą, pagal jį ir turi būti nustatoma ieškinio senaties termino pradžia. Kai įstatymai ieškinio senaties termino pradžią susieja su objektyviais įvykiais (objektyvusis kriterijus), aplinkybė, kad apie pažeistas teises asmuo realiai galėjo sužinoti ir sužinojo tik pasibaigus ieškinio senaties terminui, neturi įtakos ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymui, bet, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti pripažinta pagrindu atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010; 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018).

43. Nagrinėjamo ginčo atveju visų pirma aktuali yra CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai prievolės įvykdymo terminas yra aiškiai apibrėžtas šalių sutartyje, tai, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senaties eiga išvestiniam reikalavimui dėl delspinigių pareikšti prasideda tuomet, kai sueina sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34-36 punktai).

44. Kita vertus, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai. Atitinkamai, apskaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 37 punktas).

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad jos prašomi priteisti 5 312,38 Eur delspinigiai, susidarę atsakovėms nepateikus ieškovei darbo projekto konstrukcijų dalies, yra apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. Rangos sutarties specialiųjų sąlygų 3.2.1 papunktyje atsakovės buvo įsipareigojusios parengti darbo projekto konstrukcijų dalį per 2 mėnesius nuo darbų pradžios, o jų pradžia pagal sutarties specialiųjų sąlygų 3.1 papunktį laikoma statybvietės perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dieną. Statybvietė perduota 2017 m. liepos 19 d., todėl darbo projekto konstrukcijų dalis turėjo būti parengta ir pateikta iki 2017 m. rugsėjo 19 d., o to nepadarius, nuo kitos dienos (t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.) atsirado teisė pradėti skaičiuoti netesybas.

46. Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatomis, reikalavimo dėl delspinigių priteisimo už vėlavimą pateikti darbo projekto konstrukcijų dalis senaties eiga prasidėjo nuo sekančios dienos, einančios po termino, skirto darbo projekto konstrukcijos daliai parengti, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. Kadangi ieškovė delspinigius apskaičiavo ne iki ieškinio pareiškimo, o iki 2017 m. lapkričio 7 d., neviršydama senatimi ribojamo jų skaičiavimo laikotarpio (6 mėnesių), kas, atitinkamai, suponuoja išvadą, kad šis pažeidimas buvo nutrauktas, į teismą dėl jų priteisimo ieškovė galėjo kreiptis per 6 mėnesius nuo 2017 m. lapkričio 7 d., t. y. iki 2018 m. gegužės 7 d. Ieškinį dėl 5 312,38 Eur delspinigių priteisimo ieškovė pareiškė tik 2021 m. rugpjūčio 17 d., akivaizdžiai praleidusi ieškinio senaties terminą. Duomenų, kad egzistavo CK 1.129 – 1.130 straipsniuose nurodytos aplinkybės, kurios nutraukia ar sustabdo ieškinio senaties termino eigą, byloje nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovėms prašant taikyti ieškinio senatį, reikalavimą dėl 5 312,38 Eur delspinigių priteisimo pagrįstai atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.

51. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartyje ir susitarime prie šios sutarties buvo sulygta, kad II etapo darbų atlikimo termino pabaiga – 2020 m. birželio 26 d. (susitarimo 3.3.1 papunktis), sekančią dieną po šio termino pabaigos prasidėjo delspinigių už atsakovių vėlavimą atlikti II etapo darbus ir (ar) rangos darbų atnaujintos programos su planuojamais finansiniais srautais nepateikimą skaičiavimas bei senaties termino eiga kiekvienai praleistai dienai atskirai (žr. šios nutarties 44 punktą).

52. Ieškinį, kuriame prašoma iš atsakovių priteisti, be kita ko, ir 448 165 Eur netesybas (338 165,76 Eur delspinigius ir 110 000 Eur baudą), ieškovė pareiškė 2021 m. rugpjūčio 17 d., praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų, kurios buvo apskaičiuotos už terminą, ilgesnį nei 6 mėnesiai iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Pripažinus, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškinio reikalavimams dėl netesybų, kurios buvo apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2021 m. vasario 16 d., ir atsakovėms prašant taikyti ieškinio senaties terminą, ieškinio reikalavimų dalis dėl netesybų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2021 m. vasario 16 d., t. y. 351 642,51 Eur (248 334,12 Eur delspinigių dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 20 d., plius 26 808,39 Eur (0,20 proc. x 57 d.) delspinigių dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. vasario 16 d., plius 65 000 Eur baudų dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., plius 11 500 Eur (250 Eur x 46 d.) baudų dalis, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. vasario 16 d.) atmestina vien dėl praleistos ieškinio senaties (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

53. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties termino eiga ir dėl šių netesybų buvo sustabdyta dėl CPK 129 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių ar būtų nutraukta iki jai pasibaigiant įstatymo nustatytu terminu (CK 1.130 straipsnis).

54. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ne tik turi patikrinti, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir ex officio (pagal pareigas) turi įvertinti, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Įstatymo nenustatyta, kad ieškovas privalo pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-385-421/2019, 27 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022, 46 punktas). Kitaip tariant, ar yra pareikštas prašymas dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, ar tokio prašymo nėra, teismas, nustatęs ieškinio senaties praleidimo faktą, kartu turi įvertinti ir jo praleidimo priežasčių svarbą, jeigu byloje yra tokia informacija arba jeigu tokius duomenis pateikia termino atnaujinimo siekianti šalis.

55. CK arba kituose įstatymuose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis ir kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant ir į to asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios objektyviai sukliudė laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

56. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. 350 atsakovė UAB „HSC Baltic“ ieškovei pareiškė prieštaravimus dėl ieškovės priskaičiuotų netesybų, kuriame nurodė, kad netesybų nesutinka apmokėti, nes laiko jas nepagrįstomis. Nesutikimą su priskaičiuotomis netesybomis, nurodydama, kad nesutinka su jai išrašytomis netesybų sąskaitomis ir nesutiks su būsimomis jai priskaičiuotomis netesybomis, atsakovė nuosekliai reiškė raštu ir vėliau: 2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. 376L, 2020 m. spalio 8 d. Nr. 397L, 2020 m. spalio 23 d. Nr. 425, 2021 m. birželio 1 d. Nr. SR-207, 2021 m. birželio 16 d. Nr. 230. Taigi, ieškovė neabejotinai žinojo atsakovės poziciją – jos nesutikimą su skaičiuojamomis netesybomis, tačiau jokių teisinių veiksmų, siekdama teisme įrodyti tokių savo reikalavimų pagrįstumą, laiku nesiėmė ir ieškinio senaties terminą reikalauti didžiosios dalies apskaičiuotų netesybų praleido.

60. Be to, iš į bylą pateikto ieškovės 2021 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo, parengto ieškovės juridinio skyriaus, matyti, kad ieškovė, pasinaudodama savo vidiniais resursais, buvo įvertinusi galimybę iš atsakovių prisiteisti delspinigius (už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 10 d.). Juridinis skyrius pateikė prognozę, kad tokių delspinigių priteisimo teisme galimybė yra maža (10 proc. ar mažiau).

61. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovė negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad derybų metu atsakovė UAB „HSC Baltic“ sutiks patenkinti ieškovės reikalavimus (jų dalį) dėl netesybų sumokėjimo. Todėl, veikdama atidžiai ir rūpestingai, turėjo ir galėjo įvertinti, kad derybų laikotarpiu ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių priteisimo gali pasibaigti. Pažymėtina ir tai, kad sprendimas dėl kreipimosi ar nesikreipimo į teismą dėl delspinigių priteisimo iš atsakovių priklausė tik nuo pačios ieškovės valios, kitaip tariant, nuo subjektyvių aplinkybių, už kurias atsako pati ieškovė. Duomenų, kad nurodytu laikotarpiu egzistavo kokios nors objektyvios, nuo ieškovės valios nepriklausančios aplinkybės, dėl kurių ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl delspinigių pareikšti teisme, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei yra įsitikinusi ieškovė, pagrįstai nepripažino ieškovės ir atsakovės UAB „HSC Baltic“ derybų dėl taikos sutarties sudarymo svarbia priežastimi, dėl kurios ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl didžiosios dalies netesybų teisme pareikšti. Be kita ko, tokiu aspektu jau yra pasisakęs ir kasacinis teismas, kuris išaiškino, kad šalių inicijuojamos derybos, kaip nuo šalių valios priklausiusios aplinkybės, savaime nėra svarbi priežastis atnaujinti ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-943/2023, 65 punktas).

63. Nustačius, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl 5 312,38 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d. bei 351 642,51 Eur netesybų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 27 d. iki 2021 m. vasario 16 d., teisme pareikšti ir nėra svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio reikalavimus atmetė CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu vien dėl praleistos ieškinio senaties.

Dėl netesybų, kurioms nepraleistas ieškinio senaties terminas, mokėjimo

64. Pirmiau teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškinio reikalavimai dėl 356 954,89 Eur (5 312,38 Eur + 351 642,51 Eur) netesybų priteisimo pagrįstai buvo atmesti dėl praleistos ieškinio senaties, likusi ieškinio reikalavimų dėl netesybų dalis, kuriai ieškinio senaties terminas nepraleistas, sudaro 96 523,24 Eur (453 478,13 Eur – 356 954,89 Eur) sumą.

65. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas netesybų, kurioms nepraleistas ieškinio senaties terminas, dydį, suklydo, nurodęs, kad tokių netesybų suma yra 63 023,24 Eur. Kaip matyti iš šioje nutartyje jau ne kartą cituotos tikslinančios delspinigių sąskaitos 2021 m. birželio 29 d. paaiškinimo, už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. birželio 29 d. ieškovė atsakovėms apskaičiavo ne tik 63 023,24 Eur delspinigius (235 161,33 x 0,2 proc. x 134 d.), bet ir 33 500 Eur baudų sumą (250 Eur x 134 d.), kuriuos sudėjus gaunama iš viso 96 523,24 Eur (63 023,24 Eur + 33 500 Eur) netesybų suma. Taigi, ieškovė apeliacinio skundo dalyje, kuria skundžiama pirmosios instancijos teismo išvada dėl senaties termino praleidimo, pagrįstai nurodo, kad ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas 33 500 Eur netesyboms, susidariusioms už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. birželio 29 d., priteisti. Kita vertus, nors ieškinio senaties terminas šioje ginčo dalyje ir nėra praleistas, ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamame teismo sprendime padarytos išvados, kad ši reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

66. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl CK nuostatų, reglamentuojančių sutartinę civilinę atsakomybę, netinkamo taikymo ir (ar) aiškinimo skundžiamame sprendime ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Negalima sutikti ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovių dalyvavimo ieškovės paskelbtame viešajame pirkime faktą, kuris kartu reiškia pripažinimą, jog atsakovės gali įvykdyti ieškovės parengtą techninį projektą, todėl, rangos sutarties neįvykdžius, jų kaltė yra preziumuojama.

67. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė, be kita ko, ir 96 523,24 Eur netesybas atsakovėms skaičiavo už dviejų iš rangos sutarties kilusių prievolių neįvykdymą: 1) II etapo darbų atlikimo termino praleidimą (rangos sutarties 15.3.1–15.3.3 papunkčiai); 2) rangos darbų atnaujintos programos su planuojamais finansiniais srautais nepateikimą (rangos sutarties 15.11 papunktis).

68. Taip pat buvo nurodyta, kad rangos sutartimi ir susitarimu dėl jos termino šalys sulygo, kad II etapo darbų atlikimo termino pabaiga – 2020 m. birželio 26 d. Rangos sutarties sąlygų bendrųjų sąlygų 3.17.1.1 papunktyje atsakovės įsipareigojo per 14 kalendorinių dienų po sutarties įsigaliojimo pateikti ieškovei išsamią programą su joje nurodyta seka ir laiku; pateikti pataisytą programą visuomet, kai ankstesnė yra nesuderinama su esama darbų eiga arba atsakovių prievolėmis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad darbai pagal rangos sutartį nebuvo atlikti per sutartą terminą bei nebuvo laiku pateikta rangos darbų atnaujinta programa. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime priėjo prie išvados, kad nurodytos atsakovėms tenkančios prievolės buvo neįvykdytos, nes pati ieškovė nebendradarbiavo vykdant rangos sutartį – nepateikė atsakovėms pakoreguoto techninio projekto, todėl dėl prievolių neįvykdymo kalta yra pati ieškovė, o ne atsakovės.

69. Bylos duomenys patvirtina, kad rangos sutartimi ieškovės įsipareigojo atlikti ieškovei Slaugos fakulteto studijų ir mokslo bazės naujos statybos adresu Kaunas, Eivenių g. 2, rangos darbus ir suteikti darbo projekto parengimo paslaugas pagal reikalavimus, nurodytos rangos sutarties priede Nr. 4 – techninėje užduotyje, o ieškovė įsipareigojo už tinkamai atliktus darbus ir suteiktas paslaugas atsiskaityti su atsakovėmis rangos sutartyje nustatyta tvarka.

70. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Vadovaujantis CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.700 straipsnio 1 dalį projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

71. Atsižvelgiant į tai, kad rangos sutartimi atsakovės įsipareigojo atlikti ne tik statybos darbus, bet ir suteikti darbo projekto parengimo paslaugas, rangos sutartis kvalifikuotina kaip mišri sutartis, turinti tiek statybų rangos, tiek projektavimo rangos sutarčių bruožų, todėl atitinkamoms šalių teisėms, pareigoms ir atsakomybei nustatyti taikytinos teisės normos, reglamentuojančios atitinkamai bendruosius rangos, statybos rangos ir projektavimo rangos teisinius santykius (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).

72. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad, taikant šalių santykiams projektavimo rangą reglamentuojančias teisės normas, bendrosios rangos teisės normos taikomos subsidiariai, t. y. tiek, kiek nereguliuoja lex specialis (specialusis įstatymas) (CK 6.644 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019).

73. CK 6.701 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

74. Nagrinėjamu atveju rangos sutarties priede Nr. 4 – techninėje užduotyje – buvo nurodyta, kad rangovė pasiūlymą pateikia pagal prie techninės užduoties pridedamą „Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto statybos Eivenių g., Kaune, projektą Nr. 242“ (techninės užduoties 2.1 papunktis). Techninės užduoties 2.2 papunktyje nurodyta, kad rangovės parengtas darbo projektas privalo atitikti ieškovės pateikto techninio projekto sprendinius. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 – 2.2 papunkčiuose ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovėms visą reikalingą informaciją ir dokumentaciją, esančią jos dispozicijoje, reikalingą rangos sutarties vykdymui; užtikrinti ir apsaugoti, kad atsakovės nepatirtų nuostolių dėl nurodytų dokumentų nebuvimo ar ieškovės funkcijų nevykdymo.

75. CK 6.702 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose įtvirtintos rangovo pareigos atlikti projektavimo ir tyrinėjimo darbus pagal sutarties, užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus; atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su užsakovu. CK 6.704 straipsnio 3, 4 punktuose nustatytos užsakovo pareigos, atliekant darbus ir derinant parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu; atlyginti rangovui papildomas išlaidas, susijusias su užduoties ar pradinių duomenų pakeitimu, jeigu pakeitimai buvo padaryti dėl nepriklausančių nuo rangovo aplinkybių.

76. Šalių bendradarbiavimo pareiga įtvirtinta ir CK 6.691 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą.

77. Rangos sutarties, kaip ir bet kurios kitos rūšies sutarties, šalių bendradarbiavimo bei kooperavimosi, vykdant sutartį, bendroji pareiga yra numatyta ir CK 6.38 straipsnio 3 dalyje bei CK 6.200 straipsnio 2 dalyje. Dėl sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).

78. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

79. CK 6.659 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, jei: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui.

80. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų, 2017 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. 220 atsakovė UAB „HSC Baltic“ informavo ieškovę, kad, išnagrinėjusi ieškovės techninio projekto ŠVOK dalį, nustatė šios dalies trūkumus, dėl kurių atsakovė negali tęsti rangos darbų, parengiant ŠVOK dalies darbo projektą, nekeičiant darbo projekto sprendinių; prašė ieškovės pateikti atsakymą į šį raštą. Ieškovė, 2017 m. gruodžio 12 d. raštu atsakydama į atsakovės 2017 m. lapkričio 23 d. raštą Nr. 220, nurodė, kad bus rengiama techninio projekto korektūra, kurioje turi būti suprojektuota vėdinimo sistema, atitinkanti visus norminių aktų reikalavimus.

81. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2018 m. sausio 23 d. rašte Nr. 16 atkreipė ieškovės dėmesį į tai, kad techniniame projekte esamas sistemų varstymo sprendimas akivaizdžiai nefunkcionuoja ir yra nesaugus; rekomendavo ieškovei peržiūrėti projekto fasadų sprendinius. Ieškovė, atsakydama į šį atsakovės 2018 m. sausio 23 d. raštą, patikino, kad bus rengiamas techninio projekto patikslinimas dėl stiklo fasadų ir kupolinių stoglangių.

82. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. 236 pakartotinai nurodė ieškovei, kad jai nedelsiant reikalingas techninio projekto patikslinimas dėl stiklo fasadų; pažymėjo, kad ieškovei iki 2018 m. rugpjūčio 30 d. nepateikus atsakovei techninio projekto patikslinimo, darbai nustatytais terminais nebus baigti.

83. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2019 m. sausio 10 d. rašte Nr. 6 nurodė ieškovei, kad atsakovė vis dar nėra gavusi iš ieškovės patikslinto techninio projekto, dėl ko negali būti vykdomi, be kita ko, ir kiti inžinerinių tinklų darbai, bei pareikalavo pateikti techninio projekto patikslinimus ir pratęsti darbų atlikimo terminą, suteikiant mažiausiai 13 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo dienos, kai atsakovei bus sudarytos tinkamos sąlygos atlikti darbus.

84. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2019 m. sausio 23 d. rašte Nr. 14 pažymėjo, kad negavo ieškovės atsakymo į 2019 m. sausio 10 d. raštą Nr. 6. Ieškovė 2019 m. sausio 24 d. rašte nurodė, kad, siekdama operatyvaus ir konstruktyvaus bendravimo, kviečia atsakovę į susitikimą, vyksiantį 2019 m. sausio 28 d.

85. Ieškovė 2019 m. gegužės 17 d. pareiškė pretenziją atsakovei, kad ši darbus atlieka ypatingai lėtais tempais, nors turi galimybę atlikti kitus darbus (rūsio vidaus apdailą, plytelių, granito apdailą baseine, sanitariniuose mazguose, vykdyti darbus, susijusius su gaisro sistemų, elektros srovių įrengimu); pareikalavo iš atsakovės pateikti atnaujintą aktualią darbų programą, dėti maksimalias pastangas rangos sutarčiai vykdyti. Atsakovė 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. 181 nurodė ieškovei, kad ji negali vykdyti ŠVOK darbų dalies dėl ieškovės kaltės, kadangi ši iki šiol neatliko ŠVOK dalies papildomų darbų pirkimo; pažymėjo, kad dėl šios priežasties atsakovė negali pateikti ieškovei ir atnaujintos darbų programos.

86. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2019 m. liepos 17 d. rašte Nr. 226 nurodė ieškovei, kad atsakovei rangos sutarties vykdymo metu kilo klausimų, susijusių su papildomų, rangos sutartyje nenumatytų darbų atlikimu, kurie apėmė, be kita ko, ŠVOK įrengimo ir su tuo susijusius darbus. Šie darbai turi būti atlikti pirmiausia, o tik vėliau gali būti atliekami kiti darbai, pavyzdžiui, susiję su apdaila. Pažymėjo, kad ieškovei nepateikus atsakymo į atsakovės keliamus klausimus, atsakovė nuo 2019 m. liepos 17 d. sustabdo savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, iki kol ieškovės įsigis papildomus darbus ir įvykdys kitas susijusias pareigas.

87. Ieškovė 2019 m. liepos 17 d. rašte pažymėjo, kad atsakovės sprendimas stabdyti rangos sutarties vykdymą yra suprantamas; ŠVOK darbai yra svarbi rangos darbų proceso dalis, kurių neatlikus darbų pabaiga yra negalima, tačiau reikia atlikti ir darbus, kurie nepriklauso nuo ŠVOK dalies pokyčių (pavyzdžiui, fasadų įrengimo darbai); ieškovė sutinka su darbų stabdymu ir siūlo tęsti derybas dėl techninio projekto ŠVOK dalies papildomų darbų kainos nustatymo.

88. Praėjus beveik vieneriems metams, ieškovė 2020 m. birželio 1 d. raštu informavo, kad už įsipareigojimo pateikti atnaujintą darbų programą nevykdymą ji nuo 2020 m. balandžio 16 d. pradėjo skaičiuoti atsakovei baudas; pareikalavo nedelsiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kad darbai būtų baigti iki 2020 m. birželio 26 d. Taip pat 2020 m. birželio 5 d. savo rašte ieškovė nurodė atsakovei sprendinius, kurie turi būti įgyvendinti techninio projekto dalyje dėl gaisro gesinimo sistemų įrengimo.

89. Paskesnėje, t. y. 2020 m. liepos 1 d., pretenzijoje ieškovė pareikalavo iš atsakovės nedelsiant vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atlikti II etapo darbus kaip įmanoma greičiau. Tačiau atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2020 m. liepos 15 d. rašte Nr. 280L nurodė, kad dėl COVID-19 pandemijos ji susidūrė su rangos sutarties vykdymo sunkumais, kurių numatyti negalėjo, o 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašte Nr. 350 pakartojo ankstesnę savo poziciją, t. y. kad darbų rangos sutartyje nustatytu laiku negalėjo baigti dėl ieškovės kaltės, kuri nebendradarbiavo derinant rangos sutartyje numatytus sprendinius.

90. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2020 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. 376L dar kartą pareikalavo iš ieškovės pateikti techninio projekto korektūras, kurios būtų suderintos ir atitiktų naujai apšvietimo koncepcijai keliamus reikalavimus; atlikti papildomas šviestuvų pirkimo procedūras; sudaryti sąlygas atsakovei atlikti darbus, nuo kurių tiesiogiai priklauso visi likę esminiai nebaigti darbai; pratęsti darbų atlikimo terminą 3 mėnesiams, skaičiuojamiems nuo dienos, kai bus atlikta techninio projekto korektūra ir atliktas papildomų darbų pirkimas.

92. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2020 m. gruodžio 23 d. rašte Nr. 531L pažymėjo, kad, ieškovei nesudarius su atsakove susitarimo dėl sutarties keitimo bei nevykdant kitų savo sutartinių įsipareigojimų (nepateikusi tinkamos projektinės dokumentacijos, reikalingos ir būtinos darbų atlikimui; neatliekant techninio projekto korektūrų; dėl ieškovės kaltės sustabdžius didelę ir reikšmingą darbų dalį, nuo kurių priklauso ir visi likę darbai; neatlikus šviestuvų pirkimo procedūrų), atsakovė nuo 2012 m. gruodžio 23 d. sustabdo darbų visa apimtimi atlikimą.

93. Ieškovė 2021 m. sausio 15 d. rašte nurodė atsakovei pakoreguoti techninio projekto dalis, pateikdama trumpą pakeitimų aprašymą. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2021 m. vasario 1 d. rašte Nr. SR-039 teigė, kad 2021 m. sausio 19 d. gavo ieškovės siųstą techninio projekto medžiagą; nurodė, kad naujas siųstas techninis projektas turi rašte nurodytus trūkumus, susijusius su: elektrotechnikos, gaisro gesinimo sistemos, architektūros, procesų valdymo ir automatizacijos, vėdinimo sistemos dalimis.

94. Ieškovė 2021 m. vasario 3 d. rašte informavo, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. techninės priežiūros vadovo nurodymas stabdyti darbus, susijusius su lubų įrengimu, iki kol bus išspręsti klausimai dėl apšvietimo, priskirtini trečiosios šalies, t. y. projektuotojos UAB „Bendrieji statybų projektai“, atsakomybei, nes dėl projektuotojų techninio projekto šviestuvų sprendinių klaidų yra parengta techninio projekto korektūra.

98. Taigi, iš aptartų rašytinių įrodymų visumos darytina išvada, kad atsakovė UAB „HSC Baltic“ (rangovė) nuolat bendravo su ieškove (užsakove) raštu, per protingą terminą nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo (techninio projekto dalių netikslumų (klaidų) paaiškėjimo, būtinybės spręsti dėl papildomų darbų pirkimo) informuodavo ieškovę. Atsakovės UAB „HSC Baltic“ raštų turinys leidžia įsitikinti, kad ji teikdavo ne abstraktaus pobūdžio pastabas dėl techninio projektų netikslumų (klaidų), bet labai konkrečiai apibūdindavo atsiradusiais kliūtis, dėl kurių ji negalėjo toliau tęsti darbų, taip pat siūlydavo variantus, kaip tokios rangos sutarties vykdymo eigoje kilusios problemos gali būti išsprendžiamos, o ieškovė didžia dalimi su atsakovės pastabomis ir siūlymais sutiko.

99. Kaip nurodyta, atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2019 m. birželio 14 d. rašte Nr. 181 informavo ieškovę, kad ji negali pateikti atnaujintos darbų programos, nes ieškovė iki šiol neatliko ŠVOK dalies papildomų darbų pirkimo. Vėlesniais raštais atsakovė nuolat informuodavo ieškovę apie atitinkamus techninio projekto netikslumus (klaidas), kuriuos reikalinga ištaisyti tam, kad atsakovė galėtų tinkamai vykdyti rangos sutartį. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovei nepateikus pakoreguoto techninio projekto, atsakovė negalėjo tinkamai nustatyti darbų apimties bei pateikti atnaujintos darbų programos. Todėl ir rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.17.1.1 papunktyje įtvirtintos sąlygos dėl atnaujintos darbų programos pateikimo atsakovė negalėjo įvykdyti ne dėl aplinkybių, už kurias atsakomybė tenka būtent jai, t. y. ne dėl savo kaltės.

100. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai vykdė jai, kaip rangos sutarties šaliai, tenkančias pareigas bendradarbiauti su ieškove dėl rangos sutarties vykdymo (CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.691 straipsnio 1 dalis). Taip pat atsakovė nepažeidė ir CK 6.659 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų pareigų nedelsiant įspėti ieškovę ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: 1) iš ieškovės gauta projektinės dokumentacijos dalis buvo netinkama; 2) ieškovės pateiktame techniniame projekte nurodytų sprendinių laikymasis sudarė grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui. Priešingai nei yra įsitikinusi ieškovė, šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nebuvo pagrindo kitaip aiškinti CK 6.659 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

101. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.652 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą rangos teisinius santykius reglamentuojančią teisės normą, pagal kurią, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą. Atsakovėms įsipareigojus pagal esantį techninį projektą įvykdyti darbus sutartu terminu, atsakovės visais atvejais yra atsakingos už darbų atlikimo termino praleidimą. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

102. Teisėjų kolegija pažymi, kad taikant CK 6.652 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą svarbu nustatyti ne tik darbų pabaigos termino praleidimo faktą, tačiau ir tai, dėl kokių priežasčių šis terminas buvo praleistas. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad sprendžiant dėl sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminų praleidimo, svarbu išsiaiškinti termino praleidimo priežastis, t. y. nustatyti šalių priešpriešinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumą ir tai, dėl kurios iš šalių kaltės terminai buvo praleisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2012).

103. Pagal bendrąją taisyklę rangovui, kuris nukrypimą nuo sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminų grindžia užsakovo kalte, tenka pareiga įrodyti, koks konkrečiai nukrypimo nuo termino praleidimo laikotarpis (visas ar dalis jo) buvo nulemtas būtent užsakovo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, 44, 51 punktai). Nagrinėjamoje byloje atsakovės laikėsi pozicijos ir teikė į bylą įrodymus (susirašinėjimą tarp šalių, eksperto išvadas), kad visas rangos sutartyje nustatytų terminų praleidimo laikotarpis buvo nulemtas ieškovės kaltės (techninio projekto netikslumų ir klaidų).

104. Kaip minėta, rangos sutarties priede Nr. 4 – techninėje užduotyje – buvo nurodyta, kad atsakovės darbus pagal rangos sutartį turi atlikti pagal ieškovės pateiktą techninį projektą, kurio sprendinius turi atitikti atsakovių parengtas darbo projektas. Tokia rangos sutarties sąlyga atitiko CK 6.702 straipsnio 2 dalį įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagal kurį rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka. Esant tokiam sutartiniam ir įstatyminiam ieškovės ir atsakovių teisinių santykių reglamentavimui, kai atsakovės privalėjo atlikti darbus pagal ieškovės pateiktą techninį projektą, rangos sutarties vykdymo eigoje nustačius ieškovės pateikto techninio projekto netikslumus (klaidas), visų pirma pačiai ieškovei teko pareiga pateikti atsakovėms patikslintą techninį projektą, pagal kurį atsakovės parengtų darbo projektą (atitinkamą jo dalį) ir atliktų atitinkamus darbus.

105. Atsakovė nuolat (2017 m. lapkričio 23 d., 2018 m. sausio 23 d., 2018 m. rugpjūčio 27 d., 2020 m. rugsėjo 23 d., 2021 m. vasario 1 d., 2021 m. vasario 4 d.) raštais informuodavo ieškovę apie atitinkamus jos pateikto techninio projekto netikslumus (klaidas), pakartotinai (2019 m. sausio 10 d., 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. liepos 17 d., 2020 m. spalio 23 d., 2020 m. lapkričio 19 d., 2020 m. gruodžio 20 d.) raštais primindavo ieškovei, kad ji dar nėra pataisiusi atitinkamų techninio projekto dalių. Ieškovė 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. liepos 17 d. raštais pripažino aplinkybes, kad atitinkamos techninio projekto dalys turi būti patikslintos (pakeistos) ir 2020 m. birželio 5 d., 2021 m. sausio 15 d., 2021 m. kovo 10 d. raštuose nurodė atsakovei pakeistus techninio projekto sprendinius. Ieškovė 2019 m. liepos 17 d. rašte taip pat pripažino, kad atsakovės sprendimas nuo 2019 m. liepos 17 d. sustabdyti rangos sutarties vykdymą kilus klausimams, susijusiems su papildomų, rangos sutartyje nenumatytų darbų atlikimu, yra suprantamas.

106. Į bylą pateiktame 2021 m. liepos 30 d. ekspertinio tyrimo akte Nr. 2021/07/30-1 ekspertas E. L. padarė išvadą, kad dėl ekspertizės metu nustatytų techninio projekto neatitikčių teisės aktų reikalavimams ar kitų prieštaravimų, neparengus techninio projekto galutinės laidos atsakovė UAB „HSC Baltic“ pagal ieškovės pateikto techninio projekto (paskutinės laidos) sprendinius negalėjo tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus, įvykdyti visų įsipareigojimų, kuriuos privalėjo atlikti pagal rangos sutartį ir papildomus susitarimus; pažymėjo, kad visos ekspertizės tyrimo akte išvardytos techninio projekto neatitiktys buvo ir techninio projekto laidose, galiojusiose darbų pabaigos dieną, t. y. 2020 m. birželio 26 d. Duomenų, kad nurodytas ekspertas neturėtų reikiamos kvalifikacijos tokiems faktams konstatuoti ar būtų suinteresuotas bylos baigtimi, į bylą nebuvo teikiama.

107. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės pateiktas techninis projektas buvo netikslus (turėjo trūkumų, kliudžiusių atsakovėms atlikti rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus), kurie (jų dalis) buvo ištaisyti po nuolatinių atsakovės prašymų ir priminimų. Ir nors ieškovė tvirtina, kad atsakovės dar iki rangos sutarties pasirašymo iš viešojo pirkimo dokumentų turėjo sužinoti apie techninio projekto (ne)tinkamumą, tačiau nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad techninio projekto trūkumai, atsižvelgiant į jų pobūdį, galėjo būti nustatyti susipažinus su pirkimo dokumentais. Šiame kontekste pažymėtina, kad netinkamai parengtų, neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų (kurių dalimi šiuo atveju buvo ir techninis projektas) nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka ne pirkimo dalyviui, bet perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

108. Ieškovė, nesutikdama su tuo, kad techninis projektas buvo netikslus (su klaidomis), kitokią savo poziciją byloje grindė techninio projekto rengėjos UAB „Bendrieji statybos projektai“ 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštais, kuriuose ši nurodė, kokie, jos manymu, atsakovės UAB „HSC Baltic“ įvardyti techninio projekto trūkumai neegzistuoja. Tačiau, kaip minėta pirmiau, pati ieškovė 2019 m. sausio 23 d., 2019 m. sausio 24 d., 2019 m. liepos 17 d. raštuose pripažino trūkumų buvimą ir sutiko su atsakove, kad atitinkamos techninio projekto dalys turi būti patikslintos (pakeistos), o 2020 m. birželio 5 d., 2021 m. sausio 15 d. ir 2021 m. kovo 10 d. raštuose nurodė atsakovei pakeistus techninio projekto sprendinius. Be kita ko, dalį techninio projekto netikslumų (klaidų) pripažino ir techninio projekto rengėja UAB „Bendrieji statybos darbai“ 2021 m. vasario 15 d. rašte (šio rašto 9-14, 16-18 punktai). Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad projekto rengėjos 2021 m. vasario 15 d., 2021 m. balandžio 7 d. ir 2021 m. rugpjūčio 30 d. raštuose nurodyti argumentai, kuriais nesutinkama su techninio projekto trūkumais, yra pateikti asmens, parengusio šį projektą ir, atitinkamai, turinčio suinteresuotumą įrodyti jo tinkamumą. Kitų, nesuinteresuotų asmenų išvadų apie techninio projekto tinkamumą, paneigiančių atsakovės pasitelkto specialisto išvadas, ieškovė į bylą neteikė, paskirti teismo ekspertizės tokiai aplinkybei įrodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neprašė.

109. Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau aptartais raštais tiek ieškovė, tiek techninio projekto rengėjas pripažino techninio projekto netikslumus (klaidas), į tai, kad vienintelę nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens parengtą ekspertinio pobūdžio išvadą į bylą pateikė tik atsakovė UAB „HSC Baltic“ ir šioje išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina techninio projekto trūkumus, konstatuotina, kad atsakovių kaltės dėl praleisto darbų atlikimo termino pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrįstai. Termino praleidimo priežastimi tapo nuo atsakovių nepriklausiusios aplinkybės, susijusios su techninio projekto netinkamumu (ydingumu). Pagrįstai atmesta ir ieškinio dalis dėl netesybų, nenustačius atsakovių sutartinės atsakomybės sąlygų visumos.

110. Vadovaujantis CK 6.206 straipsnio nuostatomis, viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Šiame kontekste aktuali ir CK 6.64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. Analogiška nuostata įtvirtina ir CK 6.260 straipsnyje, reglamentuojančiame skolininko praleisto termino pasekmes, kurio 4 dalyje yra nustatyta išlyga, susijusi su skolininko termino praleidimu, t. y. skolininkas nelaikomas praleidusiu įvykdymo terminą, kol prievolės negalima įvykdyti dėl to, kad kreditorius praleido įvykdymo terminą.

111. Todėl ieškovė, netinkamai įvykdžiusi jai tenkančią priešpriešinę prievolę pateikti atsakovėms tinkamą techninį projektą, negali remtis dėl šios priežasties įvykusiu darbų atlikimo terminu praleidimu kaip atsakovių neteisėtus veiksmus įrodančia aplinkybe. Pažymėtina, kad rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 – 2.2 papunkčiuose ieškovė įsipareigojo užtikrinti ir apsaugoti, kad atsakovės nepatirtų nuostolių dėl tinkamų dokumentų nebuvimo ar ieškovės prievolių nevykdymo. Taigi ieškovės reikalavimas taikyti atsakovėms netesybas, skaičiuojamas dėl darbų atlikimo terminų praleidimo, kurį lėmė aplinkybės, už kurias atsakinga pati ieškovė, taip pat neatitinka ir rangos sutarties bendrųjų sąlygų 2.1 – 2.2 papunkčiuose įtvirtintų reikalavimų dėl nuostolių pasidalijimo.

112. Kitokio teisėjų kolegijos vertinimo nesuponuoja ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad, nepaisant atsakovės pastebėtų techninio projekto netikslumų (klaidų), atsakovės galėjo atlikti kitus darbus, dėl kurių atlikimo nereikėjo keisti techninio projekto. Jokiais kitais objektyviais įrodymais tokie ieškovės teiginiai nepagrindžiami. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. rugpjūčio 31 d. statinio statybos techninės priežiūros vadovas sustabdė ir uždraudė atsakovėms atlikti darbus, iki kol nebus išspręsti visi klausimai dėl apšvietimo ir iki kol bus pakoreguota ieškovės pateikto techninio projekto elektrotechnikos dalis.

113. Atmestinas kaip nereikšmingas ir toks ieškovės argumentas, kad ieškovė dar iki atsakovei nurodant techninio projekto trūkumus jau buvo priskaičiavusi atsakovei delspinigius, o ši aplinkybė patvirtina, jog darbų praleidimo termino priežastimis buvo ne techninio projekto netikslumai (klaidos). Nors pirmą kartą atsakovė techninio projekto trūkumus įvardijo 2017 m. lapkričio 23 d. rašte Nr. 220, t. y. iš karto po to, kai ieškovė jai pateikė 2017 m. lapkričio 20 d. delspinigių sąskaitą, šalių tarpusavio susirašinėjimo turinys visgi leidžia įsitikinti, kad ieškovė sutiko su techninio projekto taisymo poreikiu bei atliko atitinkamas jo korekcijas. Pati ieškovė jokių kitų vėlavimo atlikti rangos darbus priežasčių nenurodė.

114. Skirtingai nei nurodė ieškovė, nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir CK 6.248 straipsnio 1 dalį, pagal kurią civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

115. Iš nurodyto ieškovės apeliacinio skundo argumento darytina išvada, kad, ieškovės vertinimu, atsakovių kaltei nustatyti (ją preziumuoti) pakanka vien darbų atlikimo termino praleidimo fakto. Tačiau tokia ieškovės pozicija aiškiai stokoja pagrįstumo. Asmuo, netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnis). Sutartinei civilinei atsakomybei (įskaitant civilinės atsakomybės taikymą netesybų forma) taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp šių sąlygų egzistuojantis priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).

116. Vien preziumuojamos kaltės nepakanka sutartinės civilinės atsakomybės institutui taikyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kaltė yra subjektyvioji atsakovo veiksmų neteisėtumo sąlygos pusė, todėl tais atvejais, kai atsakovo atsakomybė kyla su kalte, įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą kaltė yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022). Nagrinėjamu atveju ieškovei neįrodžius atsakovių veiksmų neteisėtumo, nėra ir pagrindo taikyti CK 6.248 straipsnio 1 dalies nuostatų bei pripažinti, kad yra nustatyta atsakovių kaltė (t. y. subjektyvioji neteisėtumo sąlygos pusė) dėl darbų atlikimo termino praleidimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatęs, kad darbų termino praleidimo priežastimi buvo nuo atsakovių valios nepriklausančios aplinkybės, už kurias pagal rangos sutartį buvo atsakinga ieškovė, padarė teisingą išvadą ir apie tai, kad atsakovės nėra atsakingos už darbų atlikimo termino praleidimą.

117. Skirtingai negu tvirtina ieškovė, teisėjų kolegija neįžvelgia ir nukrypimo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pasisakoma, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

118. Kasacinis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi, pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).

119. Ieškovės nurodytos kasacinio teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e3K-3-301-969/2020 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios civilinės bylos, kadangi, kitaip nei civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020, nagrinėjamoje byloje nenustatytas atsakovių nebendradarbiavimas su ieškove ar kiti jų neteisėti veiksmai, lėmę darbų atlikimo termino praleidimą. Pripažinus, kad kasacinės bylos ir šios civilinės bylos faktinės bylos aplinkybės (lot. ratio decidendi) šiuo aspektu nesutampa, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti faktinių bylos aplinkybių analogiškai, kaip jos buvo įvertintos kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020.

120. Pažymėtina dar ir tai, kad ieškovė, prašydama iš atsakovių priteisti sutartines netesybas už praleistą darbų atlikimo terminą, neįvardija, kad ji yra patyrusi kokių nors neigiamų padarinių (pavyzdžiui, jai buvo taikytos baudos ar sumažintas finansavimas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų dėl Europos Sąjungos finansuojamo projekto neįgyvendinimo laiku ir pan.).

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių

121. Ieškovės apeliaciniame skunde yra keliamas ir įrodymų tyrimo bei jų vertinimo taisyklių pažeidimo klausimas, tvirtinant, kad pirmosios instancijos teismas neatliko savarankiškos byloje esančių įrodymų analizės, vien perrašydamas atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais taip pat nėra pagrindo sutikti.

122. Rungimosi civiliniame procese principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinio teismo praktika dėl civilinio proceso teisės normose nustatytų įrodinėjimo taisyklių taikymo yra nuosekliai išplėtota ir aiški. Kasacinis teismas pasisako, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

123. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, ir nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-701/2021 25 punktą).

124. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 33–36 punktuose aptarė nustatytus byloje faktus, atitinkamuose sprendimo punktuose aptarė pagrindinius šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentus, o sprendimo dalyse, susijusiose su konkrečiais ieškinio reikalavimais, pateikė teisinį byloje nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą, nurodė, dėl kokių priežasčių netenkinami konkretūs ieškinio reikalavimai.

125. Taigi, priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas atliko savarankišką įrodymų tyrimą bei jų vertinimą, kvalifikavo teisinius santykius ir taikė ginčui aktualias teisės normas, sprendime darė išvadas remdamasis paties teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Vien tokia aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovių įrodinėtą poziciją pagrįsta, o ieškovės – nepagrįsta, neleidžia konstatuoti įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių taisyklių pažeidimo. Kitaip tariant, byloje esančių įrodymų įvertinimas kitaip, nei to pageidauja šalis, savaime nepagrindžia šių įrodymų ištyrimo ir įvertinimo netinkamumo.

126. Pažymėtina, kad ieškovė tik abstrakčiai nurodo, kad skundžiamo sprendimo išvados prieštarauja didžiuliam kiekiui rašytinių įrodymų, tačiau neįvardija jokių argumentų, kokie konkrečiai bylos įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti neteisingai ar pažeidžiant CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl komunalinių išlaidų atlyginimo

127. Atsakovė SIA „RE&RE“ apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl patenkintų ieškovės reikalavimų dalies, nesutikdama su jai nustatyta pareiga sumokėti ieškovei 9 365,46 Eur už išlaidas už vandens, elektros sunaudojimą ir pastato šildymą statybvietėje laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio.

128. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, kuriai šaliai tenka statybvietėje patirtų komunalinių išlaidų apmokėjimo pareiga, atsižvelgė į šiuos byloje esančius įrodymus: į ieškovės 2021 m. vasario 3 d. raštą, kuriame ieškovė nurodė, kad 2020 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais atsakovė dirbo objekte, o atlikti darbai buvo priimami aktais; į atliktų darbų aktą Nr. 2.1.38, atliktų darbų aktą Nr. 2.1.39, 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą faktūrą serija HSC Nr. 0002469, 2020 m. gruodžio mėnesį atliktų darbų aktą Nr. 2.1.40, 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitą faktūrą serija HSC Nr. 0002470; į aplinkybę, kad iki susitarimo nutraukti rangos sutartį sudarymo statybvietė buvo atsakovės UAB „HSC Baltic“ žinioje.

129. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų Nr. 2.1.37, 2.1.38, 2.1.39, 2.1.40 ir 2020 m. gruodžio 28 d. sąskaitų faktūrų Nr. HSC0002469 ir Nr. HSC0002470 matyti, kad atsakovė UAB „HSC Baltic“ 2020 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais dirbo statybvietėje ir atliko darbus pagal rangos sutartį. Nors, kaip teigia atsakovė, šie dokumentai neįrodo, kad atsakovė atliko darbus statybvietėje ir laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., tokie teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad statybvietė buvo atsakovės žinioje iki šalių susitarimo nutraukti rangos sutartį sudarymo (2021 m. birželio 30 d.), o teismas, darydamas atsakovės ginčijamą išvadą, be kita ko, rėmėsi ir tokia aplinkybe.

130. Buvo minėta, kad 2021 m. birželio 30 d. šalys sudarė taikos sutartį dėl įsipareigojimų užbaigimo pagal rangos sutartį, kurią 2021 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-18159-375/2021 patvirtino Kauno apylinkės teismas. Iš byloje esančių ieškovės atsakovei UAB „HSC Baltic“ išrašytų sąskaitų faktūrų už statybvietės komunalinių išlaidų apmokėjimo (2020 m. rugsėjo 30 d. Nr. VA11147119; 2020 m. spalio 30 d. Nr. VA11147197; 2020 m. lapkričio 30 d. Nr.VA11147271; 2020 m. gruodžio 30 d. Nr. VA11147337; 2021 m. sausio 31 d. Nr. VA11147393; 2021 m. vasario 28 d. Nr. VA11147458; 2021 m. vasario 28 d. Nr. VA11147459; 2021 m. kovo 31 d. Nr.VA11147523; 2021 m. balandžio 30 d. Nr. VA11147597; 2021 m. gegužės 31 d. Nr. VA11147666) matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. statybvietėje buvo patirtos komunalinės (vandens, elektros energijos ir pastato šildymo) išlaidos.

131. Faktas, kad iki sudarant 2021 m. birželio 30 d. taikos sutartį statybvietė buvo atsakovės UAB „HSC Baltic“ žinioje, atsakovių nekvestionuojamas. Taip pat neginčijama, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. statybvietės teritorijoje buvo teikiamomis komunalinės paslaugos, o duomenų apie tai, kad ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) statybviete ir statybvietės teritorijai suteiktomis komunalinėmis paslaugomis naudojosi kiti asmenys, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

132. Rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.11.1 papunktyje atsakovės buvo įsipareigojusios apmokėti ieškovės pateiktas sąskaitas už elektros, vandens, dujų, šilumos tiekimą bei kitas paslaugas per terminą, nurodytą ieškovės sąskaitose. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovė UAB „HSC Baltic“ statybvietėje atliko darbus, o laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. galiojo rangos sutartis ir pati statybvietė dar buvo atsakovės žinioje, taip pat nesant duomenų, kad statybviete ir jai teikiamomis paslaugomis nurodytu laikotarpiu naudojosi kiti asmenys, atsakovės pagal rangos sutarties bendrųjų sąlygų 3.11.1 papunktį turėjo pareigą apmokėti ieškovės sąskaitas už statybvietėje teiktas komunalines paslaugas iki 2021 m. birželio 30 d.

133. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad atsakovės, sudarydamos rangos sutartį, veikė kaip ieškovės bendraskolės, kadangi pagal atsakovių sudarytos konsorciumo sutarties 3.2 papunktį jos buvo įsipareigojusios solidariai atsakyti ieškovei už prievolių, kylančių iš rangos sutarties, įvykdymą. Vadovaujantis CK 6.12 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolą pripažįsta vienas iš bendraskolių, toks pripažinimas taikomas ir kitiems bendraskoliams. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ neskundė teismo sprendimo dalies dėl komunalinių išlaidų priteisimo, todėl darytina išvada, kad ji pripažįsta tokių išlaidų pagrįstumą ir pareigą jas sumokėti. Atsakovei UAB „HSC Baltic“, kaip atsakovės SIA „RE&RE“ bendraskolei, pripažinus komunalinių išlaidų priteisimo pagrįstumą, toks pripažinimas CK 6.12 straipsnio 1 dalies pagrindu taikomas ir atsakovei SIA „RE&RE“.

Dėl procesinės bylos baigties

134. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinių skundų argumentai kitokios išvados dėl ginčo baigties nelemia.

135. Tačiau, kaip matyti iš apskųsto sprendimo rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas patenkinti materialųjį ieškinio reikalavimą dėl 9 365,46 Eur komunalinių išlaidų priteisimo bei reikalavimą dėl 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nenurodė konkretaus momento, nuo kurio pradėtinos skaičiuoti šios palūkanos, t. y. bylos iškėlimo teisme dienos. Nustačius tokį teismo sprendimo rezoliucinės dalies trūkumą, sprendimo dalis patikslintina, nurodant, kad 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 9 365,46 Eur komunalinių išlaidų sumą skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 26 d. (CPK 137 straipsnio 1 dalis), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

136. Taip pat teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui UAB „Bendrieji statybų projektai“ priteisiama iš atsakovių UAB „HSC Baltic“ ir SIA „RE&RE“ solidariai 14 Eur, iš kiekvienos po 7 Eur, bylinėjimosi išlaidų.

137. Viena vertus, byloje dalyvaujantys asmenys neturi solidarios kitų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimo pareigos. Kita vertus, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje įvardyta, kad trečiojo asmens UAB „Bendrieji statybų projektai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovės turi atlyginti solidariai, faktiškai teismas šias išlaidas joms paskirstė lygiomis dalimis, nurodęs, kad kiekvienai atsakovei tenka pareiga atlyginti po 7 Eur trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.

138. Aptarti pirmosios instancijos teismo sprendimo formalūs trūkumai ištaisytini apeliacinės instancijos teisme, paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 328 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

139. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis), prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

140. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovės SIA „RE&RE“ apeliaciniai skundai atmesti, dėl apeliacinių skundų pateikimo ieškovės ir atsakovės SIA „RE&RE“ patirtos bylinėjimosi išlaidos joms neatlyginamos. Taip pat neatlygintinos ir atsakovės UAB „HSC Baltic“ patirtos išlaidos už atsiliepimo į SIA „RE&RE“ apeliacinį skundą parengimą, kadangi atsakovė su SIA „RE&RE“ apeliaciniu skundu sutiko ir atsiliepime nurodė šį apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, palaikančius argumentus.

141. Atsakovė UAB „HSC Baltic“ dėl ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 2 940 Eur atstovavimo išlaidas, pateikė šių bylinėjimosi išlaidų patyrimą patvirtinančius įrodymus.

142. Atsakovė SIA „RE&RE“ apeliacinės instancijos teisme nurodė patyrusi 5 000 Eur atstovavimo išlaidas, pateikė šių bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį pagrindžiančius įrodymus. Kadangi nei prašyme, nei kartu su prašymu pateiktoje sąskaitoje faktūroje neišskirtos atsakovės SIA „RE&RE“ išlaidos, patirtos dėl jos apeliacinio skundo nagrinėjimo ir dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą pateikimo, teisėjų kolegija vertina, kad atsakovė SIA „RE&RE“ už dviejų apeliacinėje instancijoje pateiktų procesinius dokumentų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą) parengimą patyrė po lygią bylinėjimosi išlaidų dalį, t. y. po 2 500 Eur (5 000 Eur / 2). Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad atsakovės SIA „RE&RE“ bylinėjimosi išlaidos, patirtos už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, sudaro 2 500 Eur.

143. Ieškovė už atsiliepimo į atsakovės SIA „RE&RE“ apeliacinį skundą parengimą nurodė patyrusi 847 Eur atstovavimo išlaidas, pateikė šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

144. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta rekomendacijose.

145. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sudaro 1,7, už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 8.10, 8.11 papunkčiai).

146. Apskaičiavus maksimalų atlygį už teisines paslaugas pagal tuo metu aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą – 2 547,87 Eur (1 959,90 x 1,3).

147. Ieškovės ir atsakovės SIA „RE&RE“ prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, yra proporcingos bylos apimčiai ir sudėtingumui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsakovės UAB „HSC Baltic“ prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą (2 940 Eur) viršija rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydį, todėl sumažintina iki Rekomendacijose nurodyto dydžio – 2 547,87 Eur.

148. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės atsakovei UAB „HSC Baltic“ priteistinos 2 547,87 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, o atsakovei SIA „RE&RE“ – 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Kadangi atmestas ir atsakovės SIA „RE&RE“ apeliacinis skundas, ieškovei iš atsakovės SIA RE&RE priteistinos 847 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atsakovės SIA „RE&RE“ apeliacinį skundą parengimą.

149. Atlikus ieškovės ir atsakovės SIA „RE&RE“ tarpusavio bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei SIA „RE&RE priteisiamos“ 1 653 Eur (2 500 Eur – 847 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės SIA „RE&RE“ nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (juridinio asmens kodas 302536989) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ir SIA „RE&RE“ (juridinio asmens kodas 40003112106) solidariai 9 365,46 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus 46 ct) ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (9 365,46 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (juridinio asmens kodas 302536989) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ir SIA „RE&RE“ (juridinio asmens kodas 40003112106) lygiomis dalimis 308 Eur, t. y. iš kiekvienos po 154 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus), bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 8 740,70 Eur (aštuonis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovei SIA „RE&RE“ (juridinio asmens kodas 40003112106) iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 4 975 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bendrieji statybų projektai“ (juridinio asmens kodas 300510892) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) ir SIA „RE&RE“ (juridinio asmens kodas 40003112106) lygiomis dalimis 14 Eur, t. y. iš kiekvienos po 7 Eur (septynis eurus), bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 103 Eur (vieną šimtą tris eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir vertimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtyje nurodžius, kad mokamos bylinėjimosi išlaidos.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei UAB „HSC Baltic“ (juridinio asmens kodas 300130281) iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 2 547,87 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 87 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei SIA „RE&RE“ (juridinio asmens kodas 40003112106) iš ieškovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (juridinio asmens kodas 302536989) 1 653 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.