Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Vaido Vasiliausko,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam J. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu, o būtent tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.20 val. viešoje vietoje – restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko erdvės prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su K. K., T. M., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, kitų žmonių akivaizdoje užpuolė restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko erdvės prieigose prie staliuko sėdinčius R. S., E. S., Ž. A., T. P. ir A. P., kartu su K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S., bei netrukus prie jų prisijungusiu T. M., garsiai rėkaudami necenzūriniais žodžiais, tyčia sudavė eilę, tiksliai nenustatytą skaičių, smūgių kumščiais, atsineštais metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais tyrimo nenustatytais žalojančiais daiktais, lauko baldais ir spyriais E. S., R. S., Ž. A. ir T. P. į įvairias kūno vietas, tuo E. S. padarydami muštinę žaizdą pakaušio srities dešinėje pusėje, kairio peties odos nubrozdinimą, galimą smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, Ž. A. – galimai durtinę-pjautinę ir durtinę žaizdą dešiniame dilbyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje plaštakoje, poodinę krausjosrūvą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, T. P. – odos nubrozdinimą ir paviršinę muštinę odos žaizdą kairio smilkinio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toliau garsiai rėkaudami, mėtė į užpultuosius R. S., Ž. A. ir T. P. restorano lauko baldus, tokiais savo įžūliais ir smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokių veiksmų buvo nutrauktas įprastas žmonių poilsis ir laisvalaikis, aplinkiniams sukeltas didelis išgąstis ir nesaugumo jausmas, jie buvo šokiruoti, sutrikdyta normali aplinkinių kavinių veikla, aplinkoje kilo sumaištis.

2. Be to, J. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto padarymu, o būtent tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.20 val. restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko erdvės prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su K. K., T. M., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S., iš chuliganiškų paskatų, užpuolė restorano „(duomenys neskelbtini)“ lauko erdvės prieigose prie staliuko kartu su kitais asmenimis sėdintį R. S. ir tyčia bendrais veiksmais kartu su kitais bendrininkais sudavė R. S. eilę, tiksliai nenustatytą skaičių, smūgių į įvairias kūno vietas rankoje laikomu kastetu, tuo tarpu bendrininkams K. K. suduodant R. S. kumščiais, kastetu, restorano lauko baldais, spiriant, E. R., R. S. ir G. K. suduodant smūgius metaliniais strypais, D. D. suduodant smūgius kumščiais ir spiriant, V. Z. suduodant smūgius kumščiais ir stumiant R. S., T. M. stabdant beišsisukantį R. S. ir sugriebiant jį už rankos, L. Š. kartu su kitais bendrininkais apsupus R. S. neleidžiant jam pabėgti, tokiu būdu jis (J. M.) bendrais veiksmais su kitais bendrininkais ne mažiau kaip 11 (vienuolika) smūgių R. S. padarė tris muštines žaizdas kaktoje, kairio užausio srityje, kairės alkūnės srityje, dešinio raktikaulio srityje, kairėje blauzdoje, minkštųjų audinių sumušimą kaktos srityje, kairės plaštakos sumušimus su antro piršto pamatinės falangos kraštiniu avulsiniu lūžiu, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, alkūnėse, nugaroje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2023 m. rugpjūčio 25 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi J. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio jo sulaikymo dienos, t. y. 2023 m. rugpjūčio 25 d. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi kaltinamajam paskirto suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams nuo 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2023 m. sausio 25 d. Baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu perdavus Kauno apylinkės teismui, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartimi suėmimo terminas buvo pratęstas dar 3 mėnesiams nuo 2024 m. sausio 25 d. iki 2024 m. balandžio 25 d. Pirmosios instancijos teismas kaltinamajam J. M. taikomos kardomosios priemonės terminą pratęsė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad skiriant kardomąsias priemones privaloma laikytis proporcingumo principo, svarstyti galimybę užtikrinti kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas – švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, o skundžiamoje nutartyje atsisakymo taikyti tokias priemones argumentai nėra išdėstyti, nėra nurodyta švelnesnių kardomųjų priemonių neveiksmingumo priežastys. Taip pat gynėjas pažymi, kad iš suėmimo, paskiriant užstatą ar intensyvią priežiūrą, paleidžiami ir labai sunkių, smurtinių nusikaltimų padarymu kaltinami asmenys (žr. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis bylose Nr. 1S-246-387/2017, 1S-4-518/2017).

4.3. Skunde pažymima ir tai, kad J. M. tėvas sumokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Eur, kaip užstatą už kaltinamąjį. Tokia suma buvo įmokėta įvertinus kaltinamojo tėvų turtinę padėtį bei aplinkybę, jog šioje byloje, paskiriant analogiško dydžio užstatą, buvo sušvelninta kardomoji priemonė kitam kaltinamajam, nors jo teisinė padėtis yra sunkesnė, nes jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas. Gynėjo vertinimu, 5 000 Eur dydžio užstatas kartu su intensyvia priežiūra šiuo atveju būtų pakankamos priemonės kardomųjų priemonių tikslams užtikrinti. Tuo tarpu suėmimas yra aiškiai neproporcinga priemonė. Jis pratęstas nepaisant Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, BPK nuostatų, remiantis formalizuotais, standartiniais argumentais. J. M., kuris kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymu, yra suimtas jau pusę metų. Nesant jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio, jis jau faktiškai atlikinėja laisvės atėmimo bausmę.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundas atmestinas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šiuo aspektu žemesnės instancijos teismo nutartis nėra ginčijama. Duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumu, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, neabejoja ir teisėjų kolegija. Kadangi tokie duomenys yra išvardinti apylinkės teismo nutartyje, teisėjų kolegija jų dar kartą nekartoja, tik konstatuoja, kad vertindamas šių duomenų pakankamumą, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, jų visumoje konstatuodamas pakankamą pagrindą išvadoms apie galimą kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą.

8. Apylinkės teismas suėmimo terminą kaltinamajam J. M. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

9. Iš pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. M. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių (BK 284 straipsnis) ir apysunkių (138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) nusikaltimų kategorijai. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tuo tarpu už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Nors nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje numatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės ir nebuvo vienintelės, kuriomis žemesnės instancijos teismas motyvavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto suėmimo pagrindo buvimą. Pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą šiuo pagrindu, buvo atsižvelgta ir į kitas baudžiamojo proceso įstatyme numatytas reikšmingas aplinkybes – kaltinamojo šeiminę padėtį, darbo santykius, duomenis apie ankstesnius teistumus ir kita.

10. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodytą faktinę aplinkybę, kad J. M. Lietuvos Respublikoje yra teistas dėl labai sunkaus nusikaltimo – nužudymo. Nors už šį nusikaltimą J. M. buvo nuteistas prieš kiek daugiau nei dešimt metų – 2013 m., jį įvykdė nepilnametis ir, kaip teisingai pažymėta gynėjo skunde, teistumas už jį jau yra išnykęs, tačiau tai nėra vienintelis nusikaltimas, kurį praeityje kaltinamasis įvykdė. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad J. M. taip pat yra ne kartą teistas bei atlikęs bausmę už užsienyje – Danijoje ir Švedijoje, įvykdytas nusikalstamas veikas, kurios buvo padarytos visai neseniai – 2021-2023 metais. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad ši informacija, įvertinus gana jauną J. M. amžių, o kartu ir faktą, kad jis anksčiau yra baustas ir administracine tvarka, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio bei moralės normas, kas leidžia jo asmenybę vertinti neigiamai bei prognozuoti, kad, būdamas paleistas iš suėmimo, jis galėtų pasislėpti (bėgti) nuo teismo.

11. Manymą, kad kaltinamasis gali bandyti pasislėpti (bėgti) nuo teismo, šiuo atveju neabejotinai sustiprina ir kita skundžiamoje nutartyje akcentuota aplinkybė – tai, jog J. M. laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. liepos 11 d. iš viso dešimt kartų kirto Lietuvos Respublikos sieną. Nors gynėjas yra teisus, jog gimtosios vietos valstybės sienos kirtimų faktas savaime dar nepatvirtina kaltinamojo turimų ryšių užsienyje, tačiau tai rodo, jog išvykimas už Lietuvos ribų nėra neįprastas veiksmas kaltinamajam ir, vertinant kontekste kitų paminėtinų aplinkybių, leidžia pagrįstai tikėtis tokio jo elgesio, siekiant išvengti galimos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Vertindama tokios tikimybės realumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad J. M. yra jauno amžiaus, dėl ko adaptuotis kitoje šalyje jam būtų kur kas lengviau, bei neturi jokių sveikatos problemų, kurios galėtų būti kliūtimi palikti savo gimimo ir gyvenamosios vietos valstybę.

12. Išvadą, jog J. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, apylinkės teismas pagrįstai grindė ir duomenimis, leidžiančiais spręsti, kad kaltinamasis Lietuvoje nėra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais. J. M. nėra vedęs, neturi vaikų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kokie nors kiti asmenys priklausytų nuo jo finansinės pagalbos ir (ar) kitokios priežiūros. Iki suėmimo kaltinamasis oficialiai niekur nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors jis turi pastovią gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau ji nuosavybės teise J. M. nepriklauso. Duomenys apie kokį nors kitą nuosavybės teise jo valdomą ir privalomą registruoti turtą, prie bylos medžiagos nėra prijungti. Skunde gynėjas teigia, kad kaltinamasis palaiko ryšius su šeimos nariais, tačiau taip ir neįvardija su kokiais šeimos nariais bei nenurodo jokių konkrečių detalių, kurios liudytų apie tokio ryšio su šiais asmenimis buvimą, kuris visiškai paneigtų jo slėpimosi (bėgimo) nuo teismo tikimybę. Taip pat skunde nurodoma, jog J. M. iki suėmimo dirbo nelegaliai statybose, tačiau šis teiginys grindžiamas tik paties kaltinamojo teiginiais. Nesant jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad suimtasis iš tiesų yra saistomas darbo santykiais su Lietuva, ši skunde akcentuojama aplinkybė nesudaro pagrindo kitaip vertinti kaltinamojo socialinių ryšių.

13. Remdamasis tuo, kas nurodyta šios nutarties 9-12 punktuose, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą, yra teisinga ir pagrįsta. Tokios išvados gynėjo skunde nurodyti argumentai niekaip nepaneigia.

14. Priešingai nei gynėjas, teisėjų kolegija nemato pagrindo daryti prielaidos, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju J. M. nebūtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes jo ankstesnis teistumas už Lietuvoje padarytą nusikaltimą yra išnykęs, todėl jis neturi jokio tikslo bėgti (slėptis) nuo teismo. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, suimtasis yra kaltinamas ir apysunkio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu. Už šį nusikaltimą yra baudžiama tik laisvės atėmimo bausme. Nors baudžiamasis įstatymas numato galimybę teismui skirti kaltininkui ir sankcijoje nenumatytą bausmę, tačiau pagal teismų formuojamą praktiką tokio sprendimo priėmimui nepakanka nustatyti kokios nors pavienės nusikalstamą veiką padariusio asmens naudai vertintinos aplinkybės.

15. Kolegija, kaip nepagrįstą ir netgi prieštaraujantį baudžiamojo proceso nuostatoms, atmeta ir skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimą J. M. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, negalėjo atsižvelgti į ankstesnius kaltinamojo teistumus. Nors duomenys apie kriminogeninę suimtojo praeitį yra aktualūs vertinant suėmimo skyrimo, jo termino pratęsimo pagrįstumą ir kitu– BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, tačiau ši aplinkybė ne tik, kad gali, bet, kaip numatyta BPK 122 straipsnio 2 dalyje, ir privalo būti įvertinama ir svarstant dėl šios kardomosios priemonės taikymo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Be to, kaip teisingai nurodo ir pats gynėjas, tokio pobūdžio duomenys yra vertinami ir parenkant kaltinamiesiems bausmes apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju. Šiuo konkrečiu atveju tas faktas, kad J. M. praeityje yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už smurtinio nusikaltimo padarymą, leidžia tikėtis bent jau už minimalią galimą skirti bausmę griežtesnės bausmės, jei jis būtų pripažintas kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, o, gresiančios bausmės griežtumas, yra viena iš aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas suėmimą (pratęsdamas jo terminą) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tas pats pasisakytina ir dėl kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių vertinimo taikant suėmimą šiuo pagrindu. Apylinkės teismo akcentuotos aplinkybės, kad J. M. galimai veikė ne atsitiktinai, o iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, galimai į nukentėjusiųjų sveikatą pasikėsino viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) miesto centre, vidurdienį, panaudojant žmogaus sveikatai pavojingus objektus (teleskopines lazdas, kastetus, metalinius strypus ir kitus ikiteisminiu tyrimu nenustatytus, žmogų žalojančius daiktus), dėl kurių įvykio metu akivaizdžiai kilo reali grėsmė užpultų ir mušamų žmonių gyvybei ir sveikatai, gali būti vertinama kaip aplinkybės atskleidžiančios didesnį J. M. galimai įvykdytų nusikaltimų pavojingumą, o kartu ir paties kaltinamojo pavojingumą. Todėl tai taip pat gali turėti įtakos griežtesnės bausmės paskyrimui. Taigi, apylinkės teismas savo sprendimą pratęsti kaltinamajam suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, pagrįstai grindė ir duomenimis apie ankstesnius J. M. teistumus ir jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo galimomis aplinkybėmis.

16. Nepagrįstas ir skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas pratęsti J. M. suėmimą, nenurodė kodėl, jo vertinimu, švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Nors šiuo aspektu žemesnės instancijos teismo argumentacija yra pakankamai lakoniška, tačiau iš jos matyti, kad tokios pozicijos teismas laikėsi įvertinęs visumą aplinkybių, kuriomis grindė suėmimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, egzistavimą. Atsižvelgusi į kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų skaičių, jų pavojingumą bei už jas gresiančios bausmės rūšį ir dydį, kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį, amžių, sveikatos būklę, tai, kad kaltinamasis Lietuvoje neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, galimai turi ryšių užsienio valstybėse, nes buvo teistas už Lietuvos ribų bei yra ne kartą kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, aukštesnės instancijos teismo kolegija bent jau šioje proceso stadijoje nemato galimybės J. M. taikomą suėmimą pakeisti į gynėjo minimas švelnesnes kardomąsias priemones – 5 000 Eur užstatą bei intensyvią priežiūrą. Šios švelnesnės kardomosios priemonės nebus pakankamos pašalinti kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo riziką. Siekdama išsamiai atsakyti į gynėjo skundo argumentus, šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kardomosios priemonės kiekvienam įtariamajam (kaltinamajam) yra parenkamos individualiai. Tai, kad apygardos teismas nusprendė pakeisti kitam kaltinamajam – E. R. taikytą suėmimą švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis – 10 000 Eur užstatu, intensyvia priežiūra bei dokumentų paėmimu, nesudaro pagrindo švelninti kardomosios priemonės ir J. M.. Aplinkybės, kurios reikšmingos parenkant įtariamajam (kaltinamajam) skirtiną kardomosios priemonės rūšį, E. R. bei J. M. atvejais nėra tapačios. Pavyzdžiui, priešingai nei J. M., E. R. yra saistomas su Lietuvos Respublika stipriais šeiminiais ir socialiniais ryšiais – jis vedęs, turi tris vaikus, nekilnojamojo turto, kreditinių įsipareigojimų. Be to, E. R. buvo skirtas ir dvigubai didesnės piniginės sumos užstatas, nei, kad į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo kaltinamojo J. M. tėvai.

17. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pratęsus J. M. suėmimą jo teisės buvo suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Suėmimas kaltinamajam yra taikomas tik kiek ilgiau nei 6 mėnesius. Tokia suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Šiuo metu suimtojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant suėmimo taikymo sąlygoms ir pagrindams. Toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas siekiu apsaugoti visuomenę, įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų.

18. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad „<...> aplinkybė dėl oficialaus planuojamo dirbti darbo nesulaikė kaltinamojo nuo inkriminuotų veikų, <...>“, taip pat neleidžia konstatuoti, jog suėmimą pratęsęs teismas yra šališkas. Nors cituojamame sakinyje pasirinkti žodžiai „nesulaikė kaltinamojo nuo inkriminuotų veikų“ yra konstatuojamojo pobūdžio, tačiau iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad jokių konkrečių išvadų J. M. kaltės klausimu pirmosios instancijos teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra padaręs ir nedaro.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog žemesnės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pratęsti J. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, todėl kaltinamojo gynėjo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo J. M. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.