Kauno apygardos teismo nutartis

2024-02-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-593/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-08Kauno apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-09Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-15Kauno apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2024-01-31Kauno apygardos teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2024-02-07Kauno apygardos teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2024-05-29Kauno apygardos teismas
  7. 1T-6-348/2024Nutartis · 2024-07-11Kauno apygardos teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2024-08-06Kauno apygardos teismas
  9. Atskirasis skundasNutartis · 2024-09-25Kauno apygardos teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-07Kauno apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2024-11-08Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2025-05-15Kauno apygardos teismas
  13. ApeliacijaNuosprendis · 2026-07-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-07
Bylos Nr.
1S-73-593/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32381-2023-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė
Kaltinamasis
T. M.
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-73-593/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32381-2023-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

Sekretoriaujant Laurai Kiškiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei,kaltinamojo T. M. gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. M. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Kaltinamasis T. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje padarymu, o būtent tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.20 val., viešoje vietoje - restorano „G. C.“ lauko erdvės prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su J. M., K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, kitų žmonių akivaizdoje bendrininkams J. M., K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S. užpuolus restorano „G. C.“ lauko erdvės prieigose prie staliuko sėdinčius R. S., E. S., Ž. A., T. P. ir A. P., jis (T. M.) prisijungė prie šių bendrininkų ir bendrais veiksmais garsiai rėkaudami necenzūriniais žodžiais, tyčia suduodami eilę, tiksliai nenustatytą skaičių, smūgių kumščiais, atsineštais metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais tyrimo nenustatytais žalojančiais daiktais, lauko baldais ir spyriais E. S., R. S., Ž. A. ir T. P. į įvairias kūno vietas, tuo E. S. padarydami muštinę žaizdą pakaušio srities dešinėje pusėje, kairio peties odos nubrozdinimą, galimą smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, Ž. A. – galimai durtinę-pjautinę ir durtinę žaizdą dešiniame dilbyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje plaštakoje, poodinę krausjosrūvą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, T. P. - odos nubrozdinimą ir paviršinę muštinę odos žaizdą kairio smilkinio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toliau garsiai rėkaudami, mėtė į užpultuosius R. S., Ž. A. ir T. P. restorano lauko baldus, tokiais savo įžūliais ir smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokių veiksmų buvo nutrauktas įprastas žmonių poilsis ir laisvalaikis, aplinkiniams sukeltas didelis išgąstis ir nesaugumo jausmas, jie buvo šokiruoti, sutrikdyta normali aplinkinių kavinių veikla, aplinkoje kilo sumaištis.

2. Be to, T. M. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto padarymu, o būtent tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.20 val. restorano „G. C.“ lauko erdvės prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su J. M., K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S., iš chuliganiškų paskatų bendrininkams J. M., K. K., E. R., G. K., L. Š., V. Z., D. D. ir R. S. užpuolus restorano „G. C.“ lauko erdvės prieigose prie staliuko kartu su kitais asmenimis sėdintį R. S. ir bendrininkams tyčia suduodant R. S. tiksliai nenustatytą skaičių, smūgių į įvairias kūno vietas, tai yra K. K. suduodant R. S. smūgius kumščiais, kastetu, restorano lauko baldais, spiriant, E. R., R. S. ir G. K. suduodant R. S. smūgius metaliniais strypais, J. M. suduodant smūgius rankoje laikomu kastetu, D. D. suduodant smūgius kumščiais ir spiriant, V. Z. suduodant smūgius kumščiais ir stumiant R. S., L. Š. kartu su kitais bendrininkais apsupus R. S. neleidžiant jam pabėgti, jis (T. M.) prisijungė prie bendrininkų ir tyčia, veikdamas bendrais veiksmais su kitais bendrininkais stabdė beišsisukantį nuo smūgių R. S., sugriebiant jį už rankos, tokiu būdu jis bendrais veiksmais su kitais bendrininkais ne mažiau kaip 11 (vienuolika) smūgių R. S. padarė tris muštines žaizdas kaktoje, kairio užausio srityje, kairės alkūnės srityje, dešinio raktikaulio srityje, kairėje blauzdoje, minkštųjų audinių sumušimą kaktos srityje, kairės plaštakos sumušimus su antro piršto pamatinės falangos kraštiniu avulsiniu lūžiu, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, alkūnėse, nugaroje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

3. T. M. ikiteisminio tyrimo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. iki 2023 m. lapkričio 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2023 m. lapkričio 25 d. iki 2024 m. sausio 25 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2024 m. sausio 11 d. nutartimi kaltinamajam T. M. taikomos kardomosios priemonės terminą pratęsė dar 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 25 d. Suėmimas kaltinamajam pratęstas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

4. Kaltinamojo gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir paskirti kaltinamajam T. M. švelnesnes kardomąsias priemones.

Šalies argumentai

4.1. Skunde gynėjas nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės negalima apsiriboti formaliais teiginiai, kad privalu vertinti ir besikeičiančią situaciją, ir teigia, kad aplinkybės, kurių pagrindu T. M. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas bei dėl kurių jo terminas buvo pratęstas, pasikeitė. Šį teiginį advokatas grindžia tuo, kad šiuo metu T. M. Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, jo brolis D. M. sutinka, kad kaltinamasis gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), būtent šiame būste yra deklaruota kaltinamojo gyvenamoji vieta. Kaltinamasis turi sūnų K. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir nors vaikas gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau tiek jis, tiek jo motina K. K. pastaruoju metu persikėlė į Lietuvos Respubliką ir apsigyveno tame pačiame bute, kuriame galėtų gyventi ir T. M.. Skunde advokatas nurodo, kad nors kaltinamasis buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos, tačiau realiai jis su kilmės šalimi ryšių nenutraukė, jo nuolatinė jo gyvenamoji vieta liko (duomenys neskelbtini). Šiame bute jis gyveno su senele I. L., kuri šiuo metu yra garbingo amžiaus ir T. M. realiai yra vienintelis žmogus, galintis ja pasirūpinti. Skunde pažymima, kad T. M. išvykos į užsienį buvo susijusios su noru užsidirbti lėšų, kad galėtų pragyventi pats, išlaikytų faktinę šeimą bei prisidėtų prie senelės išlaikymo. Šiuo metu jis galėtų dirbti ir Lietuvoje, kadangi MB „(duomenys neskelbtini)“ pasiruošusi priimti jį dirbti statybų darbininku. Skundo autoriaus teigimu, paminėtos aplinkybės rodo, jog kaltinamojo T. M. socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublika ženkliai sutvirtėjo.

4.2. Skunde advokatas nurodo, kad T. M. kaltinamas įvykdęs vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, už ką įstatyme numatyta ne tik griežta laisvės atėmimo bausmė, tačiau ir alternatyvios bausmės. Asmuo, įvykdęs BK 138 str. 2 d. 8 p. numatytą nusikaltimą, gali būti nuteistas laisvės atėmimu iki penkerių metų, o padaręs BK 284 str. numatytą nusikalstamą veiką - laisvės atėmimu iki dvejų metų, ir tai reiškia, kad faktiškai nėra sąlygų, leidžiančių pagrįstai galvoti, jog nesuimtas įtariamasis, siekdamas išvengti griežtos laisvės atėmimo bausmės gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

4.3. Advokato vertinimu, teismas per mažai dėmesio skyrė klausimui dėl realios galimybės kardomosioms priemonėms keliamas užduotis pasiekti švelnesnėmis procesinės prievartos priemonėmis. Teismas tik formaliai nurodė, kad tik kardomasis kalinimas gali garantuoti BPK 119 str. numatytų tikslų realizavimą, tačiau skundžiamoje nutartyje konkrečiai nenurodoma, kodėl kitos kardomosios priemonės būtų neefektyvios. Kaltinamojo artimieji į depozitinę teismo sąskaitą yra įnešę 5000 Eur, kurie galėtų būti panaudoti kaip užstatas, kas, skundo autoriaus teigimu, būtų pakankama garantija, kad kaltinamasis niekur nebėgs ir nesislapstys. Pažymi, kad kitiems kaltinamiesiems yra paskirti panašaus dydžio užstatai, ir duomenų, kad jie būtų pažeidę tokią kardomąją priemonę bei pasislėpę, byloje nėra. Advokatas nurodo, kad procesiniai įstatymai suteikia teismui galimybę kaltinamajam taikyti ir kelias suderinamas kardomąsias priemones, todėl be užstato T. M. gali būti paskirtos ir kitos kardomosios priemonės.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, kaltinamojo gynėjo skundo argumentais bei įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir teisingai nustatė, jog būdamas laisvėje T. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau įvertinus kaltinamajam pareikštų kaltinimų sunkumą, taip pat tai, kad griežčiausia kardomoji priemonė jam taikoma daugiau nei penkis mėnesius, darytina išvada, jog ši kardomoji priemonė neatitinka proporcingumo principo. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai neįvertino aplinkybių dėl švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo T. M.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl spręstinas klausimas dėl komplekso švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimui būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamus nusikaltimus. Kadangi šie duomenys aptarti skundžiamoje teismo nutartyje, o duomenų pakankamumo skunde gynėjas neginčija, teisėjų kolegija dėl šios sąlygos egzistavimo plačiau nepasisako, tačiau pritaria apylinkės teismo išvadai, kad pagrindas taikyti kaltinamajam kardomąją priemonę yra nustatytas.

8. T. M. kaltinamas padaręs vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę (BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkių metų). Jis turi sugyventinę, kartu su ja augina jų bendrą vaiką. Jis Lietuvoje nedirba. Nors tai nepagrindžia stiprių socialinių ir šeiminių ryšių Lietuvoje ir neeliminuoja kaltinamojo pasislėpimo nuo teismo rizikos, tačiau vertinant aukščiau aprašytas aplinkybes, kurios lig šiol T. M. pagrįstai leido taikyti (tęsti) suėmimą, skundžiama nutartis negali būti pripažįstama teisėta, nes buvo pažeistas proporcingumo principas, pirmosios instancijos teismui neįvertinus suėmimo trukmės ir jo santykio su pareikštų kaltinimų sunkumu. Suėmimas yra pati griežčiausia kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui apribojamos esminės jo teisės, todėl teismas, skirdamas ar pratęsdamas suėmimo terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad rizika, jog kaltinamasis T. M. bėgs (slėpsis) nuo teismo yra tokia didelė, kad vienintelė sąlyga jos išvengti yra griežčiausios kardomosios priemonės (suėmimo) taikymas. Apylinkės teismas, darydamas išvadą, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamojo persekiojimo, pernelyg sureikšmino nusikaltimų padarymo aplinkybes (veikiant iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, itin įžūliai, viešoje vietoje užpuolus ir sužalojus kitus asmenis), gresiančios laisvės atėmimo bausmės tikimybę, todėl netinkamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju egzistuoja suėmimo termino pratęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

10. Šiuo atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimas kaltinamajam gali būti keičiamas tik į kompleksą švelnesnių kardomųjų priemonių. Intensyvi priežiūra yra antra pagal griežtumą kardomoji priemonė, susijusi su kaltinamojo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Viena efektyviausių kardomųjų priemonių, galinčių užtikrinti BPK 119 straipsnyje keliamus kardomųjų priemonių tikslus, laikytinas ir užstatas (BPK 133 straipsnis). Dokumentų (paso ir asmens tapatybės kortelės) paėmimas (BPK 134 straipsnis), teisėjų kolegijos nuomone, sumažintų kaltinamojo išvykimo į užsienį riziką. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, kaltinamojo dalyvavimas procese gali būti užtikrintas kaltinamajam T. M. paskyrus intensyvią priežiūrą, užstatą ir dokumentų paėmimą.

11. Nors kaltinamasis neturi nekilnojamojo turto Lietuvoje, tačiau jo brolis D. M. sutinka, kad kaltinamasis gyventų jam nuosavybės teise priklausančiam bute (duomenys neskelbtini), ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą. Esant šioms aplinkybėms, siekiant kontroliuoti kaltinamojo buvimo vietą, T. M. skirtina kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Ją skyrus nustatomos griežčiausios jos taikymo sąlygos (dienotvarkė), įpareigojant kaltinamąjį visą parą būti jo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jo dalyvavimą teisminiame procese, nes tik tokiu būdu bus užtikrinta jo judėjimo kontrolė ištisą parą, policijos pareigūnams kontroliuojant kaltinamąjį ir eliminuojant jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo riziką, kurią apylinkės teismas grindė gresiančia griežta laisvės atėmimo bausme bei silpnais kaltinamojo socialiniais ir šeiminiais ryšiais. Šiuo metu taikyti leidimą nebūti namuose jeigu tai susiję su darbu pagrindo nėra, kadangi šiuo metu T. M. nedirba.

12. Bylos duomenimis nustatyta, jog į teismo depozitinę sąskaitą yra įnešta 5000 eurų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat tikslinga T. M. paskirti kardomąją priemonę – užstatą (BPK 133 straipsnis), t. y. piniginę įmoką, kurią į teismo depozitinę sąskaitą sumoka kaltinamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos (BPK 133 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, reikšmingas parenkant kardomąją priemonę, darytina išvada, kad 5 000 Eur dydžio piniginis užstatas bus adekvatus ir proporcingas.

13. Teismo vertinimu, T. M. taip pat skirtina kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (BPK 134 straipsnis), paimant iš kaltinamojo jo turimus galiojančius asmens tapatybės dokumentus – pasą bei asmens tapatybės kortelę. Šios nurodytos kardomosios priemonės bus pakankamos BPK 119 straipsnyje nurodytiems tikslams, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi, 131¹ straipsniu, 134 straipsniu, 136 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo T. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. nutartimi kaltinamajam T. M. 3 (trims) mėnesiams pratęstą kardomąją priemonę – suėmimą – pakeisti kitomis kardomosiomis priemonėmis:

– intensyvia priežiūra, nustatant 6 mėnesių jos terminą, įpareigojant kaltinamąjį T. M. dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis nustatytos dienotvarkės: nuolat būti gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)), išskyrus laiką nuvykti į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisiamuosius posėdžius nagrinėjamoje byloje, buvimą juose, parvykimo laiką į namus. Intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios.

– 5 000 Eur dydžio užstatu, kuris jau yra įmokėtas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“.

– dokumentų paėmimu, paimant iš kaltinamojo T. M. jo turimus galiojančius asmens tapatybės dokumentus – pasą bei asmens tapatybės kortelę.

Kaltinamąjį T. M. paleisti iš suėmimo.

Išaiškinti kaltinamajam T. M., kad už nustatytų intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimą, taip pat už elektroninio stebėjimo įtaiso nusiėmimą, gadinimą ar sunaikinimą gali būti paskirtas suėmimas, jei tam būtų pagrindas (BPK 131¹ straipsnio 5 dalis, 7 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam T. M. BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas šaukiamam atvykti į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir, kad jis pasižada šią pareigą vykdyti.

Įspėti užstato davėją, jei T. M. pažeis BPK 133 straipsnio 5 dalyje numatytas pareigas, sumokėtas užstatas pereis valstybei.

Nutarties dalį dėl T. M. paskirtos intensyvios priežiūros vykdymo pavesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams.

Nutarties nuorašus išsiųsti kaltinamajam T. M. ir jo gynėjui, prokurorui, taip pat Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimui, įpareigojant jo asmens byloje laikomą asmens tapatybės kortelę ir Lietuvos Respublikos piliečio pasą perduoti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam Kauno apylinkės teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAlgirdas JaliniauskasDaiva Jankauskienė