Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.7; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.6

2026 m. balandžio 15 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas tris kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą bei dvi baudžiamojo poveikio priemones – 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir automobilio vertę atitinkančios sumos – 1 339 Eur konfiskavimą;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažintą ir subendrintą 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą bei dvi baudžiamojo poveikio priemones – 5 (penkerių) metų uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir automobilio vertę atitinkančios sumos dalies – 1 210 Eur konfiskavimą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę sumažtiną 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir dvi baudžiamojo poveikio priemones - 5 (penkerių) metų uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir automobilio vertę atitinkančios sumos dalies – 2 059 Eur konfiskavimą;

kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje.

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val. Vilniuje, Laisvės prospekte, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. gegužės 25 d., 16.35 val. tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,01 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais J. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent – jis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir privalėdamas vykdyti minėtu teismo sprendimu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, ir įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir privalėdamas vykdyti minėtu teismo sprendimu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, būdamas supažindintas su teismo paskirtų minėtų baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, tyčia vengė vykdyti šią teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Tokiais savo veiksmais J. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

V. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – ji 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val., Vilniuje(duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai 2025 m. gegužės 25 d., 16.52 val. tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. K. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Kaltinamasis detalizavo, kad su V. L. važiavo automobiliu, pamatė policijos reidą ir jis V. L. paprašė, kad ši persėstų už vairo. Gegužės 25 d. jie kartu vartojo alų. Jis neatsimena kiek išgėrė, buvo su kaltinamąja, ji kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Jis neginčija, kad būdamas išgėręs, sėdo už automobilio vairo. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės - nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, link (duomenys neskelbtini). Jis vairavau „(duomenys neskelbtini)“, automobilį, kuris priklauso V. L.. Atsisėdęs už vairo, jis nesijautė apsvaigęs. Pamatęs reidą jis paprašė, kad V. L. sėstų už vairo, ir taip padarė nes išsigando. Anksčiau jis buvo teistas už analogišką veiką. Kai jis sėdo prie vairo, žinojo, kad negalima taip daryti. Jis neįsivaizduoja, kodėl taip pasielgė. Ankstesniais sprendimais, kuomet jis buvo nuteistas, vieną kartą jam buvo konfiskuotas automobilį, kitą kartą - reikėjo sumokėti pinigus. Vienas automobilis buvo jo, o kitas priklausė jo draugei, tačiau jis tą automobilį nupirko. Tuo metu, kai vairavo, t. y. gegužės 25 d., probacija turėjo jau baigtis, 5 metai jau buvo praėję. Bausmes jis buvo jau atlikęs. Šiuo metu jis (duomenys neskelbtini), nori (duomenys neskelbtini), nes yra (duomenys neskelbtini) vaikas, reikia mokėti alimentus, nori oficialiai dirbti, antstolius atiduoti. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba). Dėl smurto V. L. atžvilgiu jis nežino kuo baigėsi ikiteisminis tyrimas, dar yra tęsiamas. Jis turi problemų su alkoholiu, buvo gydomas, baigė kursą, bet po to vis tiek pradėjo gerti. Jis nori gydytis, nori į „(duomenys neskelbtini)“ atsigulti. Jis iki galo nesumokėjo 2020 metų nuosprendžiu paskirtos baudos, kažkiek mokėjo, paskui neturėjo darbo. Alkoholį vartojo iš pinigų, uždirbtų per „chalturkes“. Taip pat iš „chalturkės“ kažkiek mokėjo už alimentus ir baudas. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, bandė laikyti bet neišlaikė iki galo (t. 2, b. l. 101-108).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. L. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau taip padarė tik dėl to, kad nesuprato šio punkto, nes buvo be gynėjos. Buvo savaitgalis, jie gyvena (duomenys neskelbtini), vartojo alų, paskui nuvažiavo pas draugus. Ji pakankamai gerai jautėsi išgėrusi. Ji nežino kiek išgėrė, nes dar dieną prieš tai buvo pas draugus gimtadienyje. Paskui čia jau buvo antra diena, tai kažkiek išgėrė pas save rajone, paskui draugai pakvietė į tuos šašlykus, tai nuvažiavo ten. Ir tada, kai buvo tas reidas, J. vairavo automobilį ir kažkaip stresinėje situacijoje J. K. paprašė, kad ji persėstų. Ji, neapgalvodama savo veiksmų, persėdo už vairo. Atbėgo pareigūnai, ir tada pareigūnė, neįsitikinusi dėl jos blaivumo, paprašė jos – nes ji jau sėdėjo prie vairo, o J. jau buvo išlipęs iš automobilio, į šalikelę pavairuoti, ir tik tada po to davė pūsti ir nustatė, kad ji yra neblaivi. Ji neginčija, kad tą automobilį vairavo neblaivi, nes ji persėdo. Pareigūnė tuo metu taip pat įsėdo į automobilio vidų ir pasakė jai pavairuoti į šalikelę, kadangi vyko reidas ir buvo daug mašinų, kad automobilis netrukdytų kitoms transporto priemonėms. Ji, neapgalvodama tų savo veiksmų, nepasakė pareigūnei, kad yra neblaivi ir negali vairuoti, ir pavairavo porą metrų link šalikelės. Kelis metrus link šalikelės ji pavairavo tik po to, kai pareigūnė įsėdo į automobilį. J. išlipo iš vairuotojo vietos, apibėgo į kitą pusę, ir pareigūnė pamatė, kad jis išlipo, kad jie apsikeitė vietomis. Pareigūnė pradėjo bėgti link jų, įsėdo į automobilio vidų į dešinę pusę ir paprašė jos (V. L.) pavairuoti link šalikelės. Iki tol, kol pareigūnė įsėdo, ji nevairavo tų kelių metrų. Ji neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, priklausomybių nėra. Automobilis priklauso jai. Šiuo metu ji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini), dukrai greitai bus (duomenys neskelbtini) metų, o mažesnei (duomenys neskelbtini) metų. Jie gyvena kartu su J. K.. Jos pajamos per mėnesį – pusantro tūkstančio, buvęs vyras moka alimentus, iš Užimtumo tarnybos gauna nedarbo išmoką, nes turiu stažą. Daugiausiai buvęs vyras padeda, jis gyvena užsienyje, vaikų neaugina, todėl finansiškai jai padeda. Ji nežino kokios jos išlaidos per mėnesį, įvairios, negali įvardinti tikslios sumos, nes vaikų poreikiai nuolat keičiasi, vyras jiems visas išlaidas padengia. Paskolų ji neturiu. Santykiai su tėčiu labai geri: kiekvieną dieną bendrauja telefonu apie valandą, gyvena netoli vienas kito, lankosi vienas pas kitą. Mamos ji neturi, todėl jų santykiai su tėčiu yra labai artimi. Tėtis apie įvykį sužinojo iš karto. Kai viskas įvyko, ji pasitarė su advokate, nuvažiavo pas tėtį į svečius ir viską jam papasakojo. Tėčio reakcija į jos padarytą veiką buvo bloga. Tėtis gali stipriai ją paveikti, jis yra jai autoritetas, su juo nuo vaikystės labai gerai bendrauja, turi labai artimus santykius, ir ji pati visiškai supranta, kad neteisingai pasielgė (t. 2, b. l. 101-108).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas A. B. parodė, kad jis yra kaltinamosios V. L. tėvas. Jis norėtų paprašyti neatimti iš V. L. teisės vairuoti automobilį, jis ją prižiūrės kaip tėvas. Dėl įtakos dukrai paaiškino, kad jis pasistengs, kad daugiau taip gyvenime neišeitų. Kaip tėvas su dukra, jie labai draugiškai bendrauja, susiskambina per savaitę 3 ar 4 kartus. Ateina į svečius vienas pas kitą. V. pati papasakojo apie įvykį. Jis blogai vertina jos poelgį: jis pats vairuoja visą gyvenimą ir niekada neturėjo pažeidimų. Tokį elgesį ir tokią situaciją vertina blogai. V. vartoja alkoholį tik per šventes, kai susitinka. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi, jis tikrai to nepastebėjo, vaikai prižiūrėti, svarūs ir butas tvarkingas, švarus, prižiūrėtas. Jis nėra teistas, administracine tvarka nebuvo baustas (t. 2, b. l. 101-108).

Teismo posėdyje kaltinamieji, davę parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamosios V. L. gynėja.

Atsižvelgiant į kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (nepriskirtini labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamųjų poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be kaltinamųjų parodymų, jų kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir parodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jo draugei V. L.. Vakar, t. y. 2025 m. gegužės 25 d., apie 14.00 val. jis su V. ir draugais kieme prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neatsimena, išgėrė sidro. Jis išgėrė porą bokalų sidro, o kokį kiekį alkoholio išgėrė V., jis nežino. Apie 16.00 val. jis su V. šios automobiliu važiavo į kaimą kepti šašlykų, kaimo pavadinimo neatsimena, automobilį vairavo jis. Važiuojant (duomenys neskelbtini) prospekte, Vilniuje, pamatė, kad yra vykdomos policijos prevencinės priemonės, buvo susidariusi automobilių spūstis. Jis sustojo ir su V. susikeitė vietomis, ši persėdo į vairuotojo vietą. Jis išlipo iš automobilio, iki jų atbėgo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnas jį nuvedė iki tarnybinio automobilio. Stovėdamas netoli, jis matė, kad pareigūnė atsisėdo šalia V. ant priekinės keleivio sėdynės ir pasakė šiai pavažiuoti automobiliu, tuomet V. pavažiavo į priekį. Po to pareigūnai alkotesteriu abiem nustatė girtumą. Jam ir V. girtumą tikrino du kartus, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Jis vairuotojo pažymėjimo neturi ir neturėjo, nes nėra šio išsilaikęs. Jis labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Anksčiau yra teistas dėl to, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šiuo metu atliks jam paskirtą bausmę – 60 parų areštą (duomenys neskelbtini) kalėjime. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinių reikalų ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), gauna socialinę išmoką – (duomenys neskelbtini) Eur, kitų pajamų negauna. Jis turi nepilnametį, (duomenys neskelbtini) vaiką, kurį turi išlaikyti.

Papildomai kaltinamasis parodė, kad nusikalstamos veikos pagal BK 243 straipsnį jis savo kaltę pripažįsta visiškai. 2020 m. spalio 8 d. įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį jis gavo, susipažino ir turi. Dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo jis Lietuvos Respublikos probacijos tarnyboje (toliau – ir Probacijos tarnyba) buvo pasirašytinai supažindintas. 2021 m. sausio 4 d. jis gavo pranešimą iš Probacijos tarnybos dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo. Jam žinoma, kad minėtu teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkis metus. Jis Probacijos tarnyboje buvo supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir atsakomybe, jis pasirašė, kad susipažino. 2025 m. vasario 27 d. įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą jis gavo, susipažino ir turi. Dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo 2025 m. balandžio 3 d. jis iš Probacijos tarnybos negavo pranešimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo. Jam skambino iš Probacijos tarnybos, kad jis atvyktų, bet jis nenuvyko. Jam žinoma, kad minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones penkis metus. 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, dėl ko vairavo, parodymus duos teisme. Jis supranta ir prisipažįsta, kad šiais savo veiksmais piktybiškai nevykdė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (t. 1, b. l. 79-82, t. 2, b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji V. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies dėl to, kad persėdo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir, pareigūnei liepus, pavairavo automobilį į šalikelę, kad netrukdytų eismui. Minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso jai. 2025 m. gegužės 25 d., apie 15.00 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, gastrobare „(duomenys neskelbtini)“, ji su sugyventiniu J. K. vartojo alų, ji išgėrė apie keturis bokalus alaus, J. alaus išgėrė maždaug taip pat 4-5 bokalus. Apie 16.20 val. nuo prekybos centro ji su J. K. važiavo pas draugus į Savanorių prospektą, Vilniuje, automobilį vairavo J.. Važiuojant (duomenys neskelbtini), pamatė, kad vyksta policijos prevencinės priemonės, J. sustojo ir pasakė jai persėsti už vairo. Ji atsisėdo prie vairo, nors šiam sakė, kad ji neblaivi, kad negali vairuoti. Iš to išgąsčio, streso, ji persėdo ant vairuotojo sėdynės. J. apėjo aplink automobilį, o ji automobilio viduje persėdo ant vairuotojo sėdynės. Tuomet pareigūnai pamatė, kad jis išlipo ir pribėgo prie jų. Pareigūnai J. nusivedė iki tarnybinio automobilio, o pareigūnė atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir pasakė jai pavairuoti automobilį į šalikelę, ką ji ir padarė. Ji įjungė automobilio avarinį signalą ir su pareigūne abi išlipo iš automobilio. Po to pareigūnai jai ir J. alkotesteriu du kartus patikrino girtumą. Ji su alkotesterio rodmenimis sutiko, vairuotojo pažymėjimą turi ir gali pateikti. Ji gailisi, kad vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Šiuo metu ji niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruota, gauna kiekvieną mėnesį (duomenys neskelbtini) Eur išmoką iš buvusio vyro, šis moka išlaikymą jų dviem nepilnamečiams vaikams ir jai (t. 1, b. l. 98-101).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. J. parodė, kad 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vyko vairuotojų blaivumo patikrinimas. Kolega E. P. pastebėjęs, kad viename iš automobilių, kuris važiavo paskui kitus automobilius pirmąja eismo juosta, susikeitė vairuotojas su keleive, sušukęs „Susikeitė“ ėmė bėgti to automobilio link, ji bėgo kartu. Kai kolega pastebėjo vairuotojo ir keleivio susikeitimą, automobilis nuo jų buvo už maždaug 70 metrų. Bėgant pamatė, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, apėjęs automobilį, įsėdo į priekinę keleivio vietą, o keleivė, neišlipdama iš automobilio, persėdo į vairuotojo vietą. Jiems dar nepribėgus automobilių eilė, kurioje stovėjo minėtas automobilis, pajudėjo pavažiuodamas apie 1,5 - 2 m. Jiems pribėgus kolega E. P. išlaipino pasikeitusį vairuotoją iš automobilio keleivio vietos, o ji įsėdo į automobilį ir, siekiant nekelti pavojaus eismo saugumui, paprašė už vairo sėdėjusios moters nuvažiuoti į kelkraštį prie tarnybinių automobilių. Įsėdusi į automobilį ji pajuto alkoholio kvapą, nes salone mėtėsi plastikinė alaus tara, be to, alus buvo išsipylęs. Tik įsėdus į automobilį jai nekilo įtarimo, kad už vairo sėdėjusi moteris yra neblaivi, o jai paprašius patraukti automobilį į kelkraštį, ši nieko nesakiusi automobiliu pavažiavo prie tarnybinių automobilių. Apie tai, kad kolega E. P. per radijo ryšį jai pasakė atkreipti dėmesį į vairuotojos blaivumą, ji sužinojo jau vėliau, kai vairuotojai V. L. buvo nustatytas girtumas ir jai nustebus, kolega pasakė, kad apie įtarimą, jog moteris taip pat gali būti neblaivi, jis jai pranešė iškart radijo ryšiu, tačiau ryšys nepraėjo ir ji paprašė pakartoti, ką jis pasakė, tačiau jis nepakartojo. Todėl, kai vairuotojai V. L. buvo nustatytas girtumas, ji nustebo. Vyras, vairavęs automobilį, kuris vėliau persėdo į keleivio vietą, jiems prisistatė V. K., vardu, šiam buvo nustatytas 2.01 promilių girtumas. Ji dirbo su V. L., šiai buvo nustatytas 1.94 promilių. Surašę dokumentus, jie minėtus asmenis paleido įteikę šaukimus, o automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Kitą dieną ji sužinojo, kad vairuotojas prisistatė savo brolio vardu, tad šį sulaikė, nes asmuo turėjo atlikti laisvės atėmimo ar arešto bausmę. Paleidę girtus vairuotojus, ji ir kolega turėjo apie įvykį surašyti tarnybinius pranešimus. Kadangi V. L. automobiliu pavažiavo tik apie 2 metrus, daugiau pavažiuoti ji ir negalėjo, nes važiavo automobilių virtinė ir ši, tiesiog priekyje važiavusiam automobiliui pajudėjus, pavažiavo iš paskos, siekdami, kad V. L. nepaneigtų savo pavažiavimo fakto, kolega E. P. atkreipė jos dėmesį, kad tarnybiniame pranešime ji būtinai nurodytų faktą, kad dar iki paprašius automobiliu pavažiuoti į kelkraštį, vairuotoja V. L. pavažiavo automobiliu (t. 1, b. l. 37-39).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialistės G. J. 2025 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 25 d. dirbant su specialistu P. S., tarnybiniu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, radijo šaukiniu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje su kitais kelių policijos skyriaus ekipažais vykdė vairuotojų blaivumo patikrinimą. Pastebėjo, kad iki jų likus apie 70 metrų neprivažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš vairuotojo vietos išlipo vyras juodomis treninginėmis kelnėmis, tamsia maike trumpomis rankovėmis ir tamsios spalvos kepure su snapeliu, avėjo raudonos spalvos batus, dešinė ranka ties alkūne buvo apibintuota elastiniu bintu. Išlipęs iš vairuojamo automobilio vyras parodė keleivei iš priekinės keleivio pusės sėdynės per saloną perlipti į vairuotojo vietą, po ko keleivė perlipo ant priekinės vairuotojo sėdynės, o vyras, apėjęs minėtą automobilį iš galinės automobilio dalies, atsisėdo į priekinę keleivio vietą. Bėgant link minėto automobilio su kolega E. P., pastebėjo, kad automobilis pajudėjo iš vietos, pradėjo važiuoti, buvo parodyta sustoti. Priėjus prie keleivio vietoje sėdinčio vyro buvo pareikalauta pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis nurodė, kad neturi ir nurodė, kad automobilio nevairavo, kolega E. P. su minėtu asmeniu nuėjo iki tarnybinių automobilių. Automobilio salone matėsi alkoholio tara (alaus), jautėsi specifinis alkoholio kvapas. Vairuotojo vietoje buvo moteris, apsirengusi baltu megztiniu su balta liemene, juodomis kelnėmis ir šviesios spalvos batais, kaip vėliau paaiškėjo – V. L., kurios buvo paprašyta automobilį pastatyti už jų tarnybinių automobilių, kadangi minėtoje gatvėje buvo intensyvus eismas, automobilis stovėjo po tiltu, kėlė pavojų eismo saugumui. Moteris beveik nebendravo, automobilį pastačius prie jų tarnybinio transporto vairuotojai buvo paaiškinta, kad jai taip pat numatyta atsakomybė už tai, jog perdavė vairuoti automobilį asmeniui, kuris yra neblaivus. Į ją atsisukusi vairuotoja kažką pasakė (tiksliai nepamena, ką), tuo metu pajuto, kad iš moters burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Kadangi iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras iškart prisipažino vartojęs alkoholį ir salone gulėjo alkoholio tara, V. L. buvo nekalbi, nežiūrėjo į ją, buvo susikaupusi ties automobilio vairavimu, įtarimų dėl šios neblaivumo kilę nebuvo. Vėliau vairuotojos buvo paklausta, ar ši vartojo alkoholinius gėrimus, V. L. nurodė, kad vartojo. Pasiteiravus, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, ši nurodė, kad prieš valandą laiko. V. L. buvo patikrinta bekontakčiu alkotesteriu, kuris parodė, kad vairuotojos iškvėptame ore galimai yra alkoholio koncentracijos. Todėl 16.36 val. alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0005, patikros Nr. 2263358, buvo patikrintas vairuotojos neblaivumas, nustatytas 2,15 promilių girtumas, antro patikrinimo metu 16.52 val. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Vairuotoja su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko. Paaiškinti, kodėl leido vairuoti vyrui (kaip vėliau paaiškėjo – V. K.), vairuotoja negalėjo, tik minėjo, kad gailisi dėl šių veiksmų. Apie įvykį informuotas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas, į vietą iškviestas tralas, kuris automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išvežė į automobilių saugojimo aikštelę, Minsko p. 21, Vilniuje. Užpildytas transporto priemonės apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, V. L. įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą apklausai. Įvykis filmuotas „Body“ (t. 1, b. l. 18-19).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato specialisto E. P. 2025 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.25 val. dirbant su specialistu L. S., vykdant blaivumo kontrolę (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastebėjo, kaip susidariusioje automobilių eilėje sustojo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas buvo apsirengęs tamsios spalvos maikute, juodomis kelnėmis, raudonais batais, tamsios spalvos kepure su snapeliu, dešinė ranka apvyniota bintu, išlipo iš automobilio ir atsisėdo į keleivio vietą, o keleivio vietoje sėdėjusi moteris, apsirengusi baltos spalvos striuke, neišlipusi iš automobilio, perlipo į vairuotojo pusę, kas jiems sukėlė įtarimų, visa tai matė iš 70 metrų atstumo. Nedelsiant garsiai sušaukė, kad keičiasi vairuotojas ir su G. J. pradėjo bėgti link minėto automobilio su įjungtais „Body“. Pribėgus prie automobilio, šis pradėjo judėti į priekį, už vairo jau buvo moteris, vyras sėdėjo keleivio vietoje. Priėjus prie keleivio pusės durų, automobilis sustojo ir iš šio išlipo vyras, kuris pasakė, kad nevairavo, nuo vyro akivaizdžiai buvo juntamas alkoholio kvapas. G. J. pradėjo bendrauti su moterimi, kuri tuo metu jau sėdėjo už automobilio vairo, o jis su minėtu vyru ėjo pėsčiomis link tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. Einant pakeliui jis šio paklausė, kodėl susikeitė vietomis, vyras tylėjo ir nieko neatsakė, tada jis pasakė, kad pažeidimą akivaizdžiai matė ir tik tada vyras prisipažino, pasakė, kad išsigando, neneigė, kad vartojo alkoholį ir važiuoja į kaimą kepti šašlykų, taip pat paminėjo, kad moteris, su kuria pasikeitė vietomis, taip pat yra galimai neblaivi. G. J. įsėdo į tą patį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į keleivio vietą, ir su minėta moterimi privažiavo iki tarnybinio automobilio. Priėjus prie tarnybinio automobilio minėtas vyras prisistatė kaip V. K.. Patikrinus per duomenų bazes, asmens tapatybė buvo patvirtinta. Patikrinus asmens neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK - 0007, Nr. 2263353, nustatyta 16.35 val. pirmu tikrinimu 2,01 promilių, 16.53 val. antru tikrinimu 2,09 promilių, asmeniui išrašytas šaukimas atvykti į 3-iąjį policijos komisariatą apklausai (t. 1, b. l. 20-21).

Policijos pareigūnų kūno kamerų 2025 m. birželio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnės G. J. kūno kameros „Body“ vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20250525-174714UTC+0300“ matyti, kaip pareigūnė tarnybiniame automobilyje pildo procesinius dokumentus, po to prieina prie už tarnybinio automobilio stovinčio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, šalia kurio stovi J. K. ir V. L.. Pareigūnė paaiškina, kad jiems yra surašytas šaukimas atvykti 2025 m. gegužės 26 d., 13 val. į Vilniaus miesto 3-ąjį policijos komisariatą, kad su savimi turėtų asmens dokumentą. V. L. pasirašo, kad jai įteiktas šaukimas, pasirašo ant transporto priemonės apžiūros protokolo. V. L. supažindinama su neblaivumo nustatymo aktu, ant kurio pasirašo, kad su tikrinimo rezultatais sutinka. J. K. taip pat pasirašo ant procesinių dokumentų. Pareigūnė grąžina V. L. jos vairuotojo pažymėjimą ir įteikia jai šaukimą. V. L. klausia pareigūnės, ar jai apribos vairuotojo pažymėjimą. Vaizdo įraše „PSS-20250525-175102UTC+0300“ matoma, kaip pareigūnė paaiškina V. L., kad jie tik įteikia šaukimą, kad turėtų sustabdyti, kad tyrėjams perduos medžiagą, tai turėtų sustabdyti teisę vairuoti, kad šiandien sekmadienis, rytoj į apklausą. Pareigūnė pasako V. L., kad svarbu ji sutinka ir gailisi, kad tai lengvinanti aplinkybė ir bus į ją atsižvelgta (t. 1, b. l. 24-26).

Policijos pareigūnų kūno kamerų 2025 m. birželio 11 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti policijos pareigūnų E. P. ir L. S. kūno kamerų „Body“ vaizdo įrašai. Vaizdo įraše „PSS-20250525-161914UTC+0300“ matyti, kaip policijos pareigūnas prieina prie juodos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio stovi du policijos pareigūnai, šalia jų stovi J. K., automobilio viduje prie vairo sėdi V. L.. Vaizdo įraše nuo 7.44 min. V. L. išlipa iš automobilio. Nuo 8.14 min. J. K. alkotesteriu tikrinamas girtumas. 8.24 min. V. L. alkotesteriu tikrinamas girtumas. Pareigūnas J. K. pasako, kad jo alkotesterio rodmenys - 2,01 promilių, reikės laukti kito pūtimo. Pareigūnė V. L. pasako, kad jos alkotesterio rodmenys - 2,15 promilių. Pareigūnas klausia J. K. asmens kodo. J. K. prisistato V. K. vardu. Pareigūnas pasako, kadangi šis asmens kodo nežino ir dokumento neturi, reikia viską pažiūrėti išsamiai. Pareigūnai leidžia V. L. ir J. K. paimti daiktus iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“. V. L. pareigūnui pasako, kad automobilis priklauso jai, vairuotojo pažymėjimą turi. Pareigūnams asmenys paaiškina, kad keitėsi, nes galvojo, jog V. L. mažiau įpūs. J. K. pareigūnams paaiškina, kad važiavo į kaimą kepti šašlykus. Pareigūnas apžiūri automobilį, fotografuoja. Kitas pareigūnas nueina patikrinti girtumą antrą kartą J. K. ir V. L.. Vaizdo įraše „PSS-20250525-162253UTC+0300“ matyti, kaip policijos pareigūnai pribėga prie juodos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio vairuotojo sėdynėje sėdi V. L., priekinėje keleivio sėdynėje sėdi J. K.. J. K. išlipa iš automobilio. Pareigūnė klausia kito pareigūno, ar šis liks su J. K., ji tada privažiuos su moterimi, sėdinčia minėtame automobilyje. Pareigūnas vedasi J. K., klausia šio, kam pasikeitė. Pareigūnas per raciją sako „1872, atkreipk dėmesį į vairuotoją, gerai?“. Vaizdo įrašo 3.14 min. prie pareigūno ir J. K. privažiuoja minėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairuoja V. L., pareigūnė sėdi priekinėje keleivio sėdynėje. Privažiavus, pareigūnė išlipa iš automobilio. Pareigūnai kalbasi tarpusavyje, kad bus abu neblaivūs, kad pareigūnė bus su V. L., o pareigūnas su J. K.. J. K. pareigūnui sako, kad nebuvo niekada panašaus atvejo. Vaizdo įrašo 1.48 min. pareigūnai V. L. ir J. K. alkotesteriu tikrina girtumą. Pareigūnas J. K. pasako alkotesterio rodmenis - 2,01 promilių, reikės laukti kito pūtimo. Pareigūnė pasako V. L. alkotesterio rodmenis - 2,15 promilių. J. K. pasako, kad vairuotojo pažymėjimą turi, neatsimena savo asmens kodo. Pareigūnas sako kitam pareigūnui „kai rašysim tarnybinį, paminėsim, kad asmenys pasikeitė ir minėtas automobilis jau važiavo link mūsų, kad jinai vairavo tipo, o ne todėl, kad mes įšokom ir sakom „važiuok“, čia kad nebūtų...“. Vaizdo įrašas baigiasi. Vaizdo įraše „PSS-20250525-164516UTC+030“ matyti, kaip alkotesteriu J. K. tikrinamas girtumas. Pareigūnas pasako, kad 20 min. reikės palaukti, kol supildys dokumentus (t. 1, b. l. 27-30).

Transporto priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2025 m. gegužės 25 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 25 d., nuo 17.00 val. iki 17.20 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, apžiūrėtas V. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris yra juodos spalvos. Automobilis stovi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, link Savanorių prospekto, galu link Lazdynų rajono. Automobilio variklis užgesintas, mechaninė pavarų dėžė, įjungta pirma pavara, rankinis užtrauktas. Priekiniai žibintai veikia, buvo įjungti judėjimo metu. Galiniai žibintai nesugadinti, įjungus degimą ir nuspaudus stabdį veikia kairės ir dešinės pusės „Stop“ žibintai, taip pat ir kiti posūkių žibintai. Vairo mechanizmo būklė: sukant vairo ratą, jo judesys persiduoda į abu priekinius ratus. Stabdžių sistemos būklė: spaudžiant kojinio (pagrindinio) stabdžio pedalą, jaučiamas pasipriešinimas. Automobilyje vaizdo registratoriaus įrengto nėra. Automobilio bagažinėje yra asmeniniai daiktai, kurie sudėti į rudos spalvos kartotinę dėžę. Automobilio priekinis bamperis apgadintas, kitų matomų apgadinimų nėra (t. 1, b. l. 43-55).

VĮ „Regitra“ 2025 m. gegužės 26 d. duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. L. (t. 1, b. l. 59, 60).

VšĮ „Emprekis“ 2025 m. gegužės mėnesio išraše nurodyta, kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, 2004 gamybos metų, vertė su PVM yra 2 210 Eur (t. 1, b. l. 61).

J. K. 2025 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. 0125000292879 užfiksuota, kad nustatyti tokie neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atlikta neblaivumo patikra – 2025 m. gegužės 25 d., 16.35 val. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, o 2025 m. gegužės 25 d., 16.53 val. - 2,09 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 62).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 2025 m. gegužės 25 d. išraše užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 25 d., 16.34 val. V. K. nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, o 16.52 val. – 2,09 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 63, 64).

2025 m. kovo 4 d. patikros sertifikate Nr. 2263353 užfiksuota, kad alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. rugsėjo 1 d. (t. 1, b. l. 65, 69).

V. L. 2025 m. gegužės 25 d. neblaivumo nustatymo akte Nr. 0125000292875 užfiksuota, kad nustatyti tokie neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad asmuo eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) gali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., atlikta neblaivumo patikra – 2025 m. gegužės 25 d., 16.36 val. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o 2025 m. gegužės 25 d., 16.52 val. – 1,94 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 66).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0007 2025 m. gegužės 25 d. išraše užfiksuota, kad 2025 m. gegužės 25 d., 16.36 val. V. L. nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o 16.52 val. – 1,94 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 67, 68).

Probacijos tarnybos rašte „Dėl informacijos pateikimo“ užfiksuota, kad 2020 m. gruodžio 2 d. į Asmenų, kuriems paskirtos kitos baudžiamosios atsakomybės priemonės, duomenų registrą pagal BK 68 straipsnį įtrauktas J. K., kuriam 2020 m. spalio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos, taip pat 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 18 d. 2021 m. sausio 4 d. pagal J. K. gyvenamą vietą buvo išsiųstas pranešimas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“, su kuriuo J. K. pasirašytinai susipažino. 2025 m. kovo 31 d. Probacijos tarnyboje buvo gautas 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo antrą kartą paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl 2025 m. balandžio 3 d. pagal J. K. gyvenamą vietą buvo išsiųstas antras pranešimas „Dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo“. Kartu pridėti - priežiūros planas ir raštai dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo (t. 2, b. l. 16-29).

II. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą).

Tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, Nr. 2K-254-511/2018, Nr. 2K-201-895/2020, Nr. 2K-45-942/2021).Taigi, vengimas BK 243 straipsnio prasme pagal formuojamą teismų praktiką turi pasižymėti tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį. BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltės dėl vairavimo esant neblaiviam neginčijo. Pastarasis patvirtino, jog bylai aktualiu laiku – 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste jis, būdamas neblaivus, vairavo kaltinamajai V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) J. K. taip pat detalizavo, kad tą dieną jis kartu su V. L. vartojo alkoholinius gėrimus ir nusprendė nuvykti pas draugus užmiestyje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) ir jam vairuojant V. L. automobilį, jie pamatė policijos pareigūnus, atliekančius vairuotojų blaivumo patikrinimą, todėl jis su V. L. nusprendė pasikeisti vietomis – jis sėsti į keleivio vietą, o pastaroji – į vairuotojo vietą. Jiems pasikeitus, prie automobilio pribėgo policijos pareigūnai, kurie patikrino tiek jo, tiek ir kaltinamosios V. L. neblaivumą ir nustatė, kad jie abu yra apsvaigę nuo alkoholio (t. 1, b. l. 79-82, t. 2, b. l. 36-39, 101-108). Iš esmės analogiško pobūdžio parodymus viso baudžiamojo proceso metu pateikė ir kaltinamoji V. L.. Nors ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus V. L. nurodė, kad kaltę jį pripažįsta tik iš dalies, kadangi automobilį vairavo policijos pareigūnės paraginta, tačiau jau bylos nagrinėjimo teisme metu ji patvirtino, kad tokius veiksmus atliko žinodama, kad yra neblaivi ir apie tai policijos pareigūnei nepranešdama. Kartu kaltinamoji detalizavo, kad 2025 m. gegužės 25 d. ji kartu su kaltinamuoju J. K. vartojo alkoholinius gėrimus, po ko su ja susisiekė draugai ir pakvietė atvykti į svečius, ko pasėkoje jie sėdo į jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo J. K.. Jiems važiuojant (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyko policijos pareigūnų vairuotojų neblaivumo patikrinimo priemones, todėl J. K. jos paprašė sėsti už automobilio vairo, ką ji ir padarė, o J. K. sėdo į keleivio vietą. Tokius jų veiksmus pamatę policijos pareigūnai, pribėgo prie jų automobilio, po ko J. K. buvo nuvestas patikrinti neblaivumą, o šalia jos atsisėdo policijos pareigūnė ir paprašė automobilį patraukti nuo važiuojamosios kelio dalies, kadangi šis trukdė eismui. Ji policijos pareigūnės neinformavo, kad pati yra neblaivi, tačiau įvykdė jos nurodymą – automobilį patraukė, o vėliau taip pat buvo patikrintas ir jos neblaivumas (t. 1, b. l. 98-101, t. 2, b. l. 101-108). Teismas netikėti šiais abiejų kaltinamųjų esminėse aplinkybėse sutampančiais parodymais neturi, kadangi jie atitinka tiek kitų proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinę bylos medžiagą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta bei kaltinamųjų automobilyje įvykusį apsikeitimą vietomis mačiusi policijos pareigūnė G. J. patvirtino, kad 2025 m. gegužės 25 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vyko automobilių vairuotojų blaivumo patikrinimas. Šio patikrinimo metu vienas iš jos kolegų pranešė, jog pastebėjo, kad viename automobilyje įvyko vairuotojo ir keleivio apsikeitimas vietomis, ką vėliau pamatė ir ji pati, todėl jie nusprendė šį automobilį patikrinti. Vyras, persėdęs į keleivio vietą, buvo nuvestas neblaivumui patikrinti, o moters, kuri sėdėjo vairuotojo vietoje, buvo paprašyta automobilį patraukti į kelkraštį, ką ši ir padarė. Bendraujant su moterimi, jautėsi alkoholio kvapas, todėl nuspręsta patikrinti ir jos neblaivumą, po ko buvo nustatyta, kad ši, taip pat kaip ir prieš tai vairuotojo vietoje sėdėjęs vyras, yra neblaivi (t. 1, b. l. 37-39). Pirmiau aptartus ir esminėse aplinkybėse sutampančius proceso dalyvių parodymus taip pat patvirtina ir kartu su G. J. kaltinamųjų neblaivumo nustatymo procedūrą atlikusio policijos pareigūno E. P. tarnybinis pranešimas bei šio ir pareigūnės G. J. įvykio metu turėtų kūno kamerų vaizdo įrašai, detalizuoti 2025 m. birželio 11 d. apžiūros protokole (t. 1, b. l. 20-21, 24-26, 27-30). Galiausiai, abiejų kaltinamųjų neblaivumo faktą patvirtina ne tik anksčiau aptarti proceso dalyvių parodymai, vaizdinė bei rašytinė medžiaga, bet ir alkotesterio rodmenų išrašai, kuriuose užfiksuota, kad J. K. 2025 m. gegužės 25 d., 16.34 val. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas ir praėjus 18 minučių – 2,09 promilių neblaivumas, o V. L. 2025 m. gegužės 25 d., 16.36 val. buvo nustatytas 2,15 promilių neblaivumas, o praėjus 16 minučių – 1,94 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 63, 64, 67, 68). Be kita ko šie rodmenys buvo užfiksuoti ir abiejų kaltinamųjų neblaivumo nustatymo aktuose, kuriose be paminėtų aplinkybių taip pat buvo nustatyti abiejų kaltinamųjų papildomi neblaivumo požymiai – kaltinamajam J. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas ir jo bendravimas pasižymėjo nerišlia kalba, o kaltinamajai V. L. buvo nustatytas tik iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (t. 1, b. l. 62, 66). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines J. K. ir V. L. inkriminuoto ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamieji V. L. ir J. K. 2025 m. gegužės 25 d., apie 16.35 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdami Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, atitinkamai – kaltinamajam J. K. buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, o V. L. – 1,94 promilių neblaivumas. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamųjų V. L. ir J. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jų kaltė įrodyta visiškai.

Svarbu pabrėžti, jog bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios V. L. gynėja išsakė pasvarstymą, kad galimai byloje nustatytas jos ginamosios V. L. trumpalaikis automobilio pavairavimas, esant neblaiviai, galėtų atitikti mažareikšmiškumo kategoriją.

Teismas, šiuos gynėjos argumentus įvertinęs byloje surinktų duomenų ir jų vertinimui aktualus teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, su jais neturi pagrindo sutikti ir vertina, kad V. L. bylai aktualiu laiku atlikti ir teismo nustatyti veiksmai pasižymėjo tuo pavojingumo pobūdžiu, kuris yra būdingas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytam nusikaltimui.

BK 37 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikalstamos veikos dalyko ar kitų jos požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme.

Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta nežymi žala. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, Nr. 2K-416/2012, Nr. 2K-154/2013, Nr. 2K-364/2013, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-93-788/2017).

Nors nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji V. L. jai priklausantį automobilį, būdama neblaivi, pavairavo pakankamai nedidelį atstumą – policijos pareigūnų paraginta automobilį patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies, kad šis netrukdytų atliekant kartu su ja buvusio kaltinamojo J. K. neblaivumo patikrinimo procedūrą, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu pastarosios veiksmų pavojingumo nešalina. Priešingai, iš pirmiau aptartų proceso dalyvių parodymų neginčijamai nustatyta, kad abu kaltinamieji 2025 m. gegužės 25 d. vartojo alkoholinius gėrimus, ir nors didžiąją dalį laiko už automobilio vairo buvo J. K., tačiau šiam pamačius policijos pareigūnų atliekamą automobilių vairuotojo blaivumo patikrinimo procedūrą, jis su kaltinamąją V. L. pasikeitė vietomis – persėdo į keleivio vietą, o kaltinamoji V. L. sėdo į vairuotojo vietą. Akivaizdu, kad ji suvokė, kad pati yra neblaivi, kad neblaivumo patikrinimo procedūrą teks atlikti būtent jai, persėdusiai į automobilio vairuotojo vietą, tačiau tokio pasiūlymo neatsisakė. Juo labiau, prie V. L. prisiartinus policijos pareigūnams ir mačius atliktus apsikeitimo veiksmus, ji pastarųjų neinformavo, kad pati neseniai vartojo alkoholinius gėrimus ir yra neblaivi. Priešingai, įvykdė jai išsakytus pareigūnų teisėtus reikalavimus ir patraukė automobilį iš važiuojamosios kelio dalies, po ko, tik patiems policijos pareigūnams nustačius juntamus jos neblaivumo požymius, V. L. pripažino, kad automobilį vairavo būdama neblaivi. Be kita ko, pastarosios įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis nebuvo artimas baudžiamajai atsakomybei taikytinos ribos minimui – artimas 1,51 promilėms. Priešingai, pirmojo tikrinimo metu jis siekė 2,15 promilių, antrojo – 1,94 promilių. Taigi, toks kaltinamosios pasirinktas elgesio modelis, sugretintas nors ir su trumpu automobilio vairavimo atstumu, jos veiksmų mažesnio pavojingumo nepatvirtina. Anaiptol, tik įrodo kaltinamosios sąmoningą veikimą, nukreiptą į J. K. gresiančios atsakomybės išvengimą, ir automobilio vairavimą ne tik esant neblaiviai, bet ir policijos pareigūnų akivaizdoje.

Minėtos teismo išvados kontekste pabrėžtina ir tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta nusikalstama veika, kuria yra kėsinamasi į transporto eismo saugumą, t. y. tokį transporto priemonių eismo teisinį sureguliavimą, kuris užkerta kelią fizinei ar turtinei žalai padaryti. Šia norma baudžiamasis įstatymas buvo papildytas siekiant efektyviau kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, taip pat formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, todėl vien tai, kad automobilis įvykio metu buvo vairuotas nedidelį atstumą, šios veikos pavojingumo nešalina. Priešingai, yra laikytinas įprastu ir būtinu vertini ne per atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės prizmę.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje

Be to, kad 2025 m. gegužės 25 d. automobilį vairavo, būdamas neblaivus, J. K. yra kaltinamas ir tuo, kad tokius savo veiksmus jis atliko tyčia vengdamas vykdyti ankstesniais ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Šioje nuosprendžio dalyje teismas kartotinai neaptarinės pirmiau teismo įrodytu pripažinto ir 2025 m. gegužės 25 d. įvykusio automobilio vairavimo J. K. esant neblaiviam, kadangi dėl to plačiai buvo pasisakyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje. Kita vertus, šioje nuosprendžio dalyje, aptariant BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, svarbu atkreipti dėmesį į baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad kaltinamasis pirmiau aptarto nusikalstamo elgesio metu buvo saistomas teismų nustatytos pareigos nevairuoti transporto priemonių, tą suvokė, tačiau toliau jos nevykdė, tokiais savo veiksmais realizuodamas BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, tiek iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis J. K. iš viso buvo teistas tris kartus ir visais atvejais už vairavimą esant neblaiviam. Pirmasis tokio pobūdžio apkaltinamasis nuosprendis J. K. atžvilgiu buvo priimtas dar 2020 m. kovo 16 d., kuomet be teismo paskirtos baudos, jam buvo paskirtas ir baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas – 2 metų ir 6 mėnesių trukmės uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) bei transporto priemonės vertės atitinkančios sumos konfiskavimas. Antrą kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą J. K. buvo pripažintas kaltu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir be arešto bausmės, jam kartotinai buvo paskirtas dviejų baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas – 5 metų trukmės uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Pažymėtina, jog į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės J. K. buvo įtrauktas 2020 m. gruodžio 2 d. Galiausiai, trečią kartą dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymo J. K. baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas jau 2025 m. vasario 27 d. Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo be arešto bausmės, kaltinamajam kartotinai buvo paskirtas tas pats baudžiamojo poveikio priemonių kompleksas – 5 metų trukmės uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas. Į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės J. K. buvo įtrauktas 2025 m. balandžio 3 d. (t. 1, b. l. 133-138, t. 2, b. l. 109-114). Iš pirmiau aptartų duomenų akivaizdžiai matyti, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo dieną – 2025 m. gegužės 25 d. kaltinamasis J. K. turėjo neišnykusį teistumą dėl paskutinio jo atžvilgiu priimto teismo baudžiamojo įsakymo, o be kita ko, jam galiojo dviem ankstesniais teismų sprendimais paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Svarbu ir tai, jog teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis J. K. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu suvokė apie jam teismo sprendimu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones bei jų vykdymo tvarką. Šią aplinkybę patvirtina tiek paties kaltinamojo parodymai, kuriuose jis patvirtino, kad įvykio padarymo dieną jis teisės vairuoti neturėjo, tiek ir pastarojo 2020 m. gruodžio 2 d. bei 2025 m. balandžio 3 d. įvykęs įtraukimas į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą dėl jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių.

Pabrėžtina ir tai, jog pirmiau aptarti ir teismo įrodytais pripažinti kaltinamojo J. K. veiksmai pasižymėjo BK 243 straipsnio inkriminavimui būtinu piktybiškumo požymiu. Kaip buvo minėta pirmiau, kaltinamasis, nepaisydamas jam žinomų teismo įsiteisėjusiais sprendimais paskirtų draudimų vairuoti transporto priemones, 2025 m. gegužės 25 d. sėdo už vairo. Juo labiau, šių draudimų kaltinamasis J. K. nepaisė, o pamatęs policijos pareigūnus, bandė išvengti neblaivumo patikrinimo – pakeitė sėdėjimo vietą automobilyje. Tai reiškia, kad pastarasis, neturėdamas teisės vairuoti bei būdamas saistomas pareigos nevairuoti transporto priemones, o taip pat būdamas neblaivus, sėdo už vairo, tokiu būdu sukeldamas itin didelį pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei bei sveikatai, o pastebėtas tokius veiksmus atlikdamas, bandė išvengti jam gresiančios atsakomybės. Galiausiai, tokie kaltinamojo J. K. veiksmai pasižymėjo sistemingu – pastarojo atžvilgiu per penkerių metų laikotarpį priimti net trys apkaltinamieji teismų sprendimai, kuriais šis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Visi pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis J. K., būdamas saistomas ankstesniais teismo sprendimais paskirtų įpareigojimų ir draudimų, žinodamas apie jų pobūdį bei privalomumą, šių įpareigojimų toliau piktybiškai nepaisė ir atliko teismo sprendimu uždraustus veiksmus – vairavo kelių transporto priemonę. Juo labiau, šią transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus, tokiu būdu realizuodamas kito nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, bei bandymas išvengti jam gresiančio neblaivumo patikrinimo, o taip pat ir atsakomybės, kai atliekamo patikrinimo metu nurodė ne savo, o brolio asmens duomenis. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais kaltinamasis J. K. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas dvi baudžiamojo poveikio priemonės – 5 metų trukmės uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo J. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 243 straipsnio sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiformavusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-265-1073/2018, Nr. 2K-98-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020).

Dėl J. K. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarytos dvi nusikalstamos veikos, iš kurių viena priskirtina baudžiamojo nusižengimo kategorijai (BK 12 straipsnis, 243 straipsnis), kita – nesunkaus nusikaltimo kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis).

Nors kaltinamasis J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kas laikytina, kad asmuo pripažino kaltę, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad pastarasis dėl šių nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, kaip tą numato BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tam, kad kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtų pripažinta aplinkybė, numatyta pirmiau paminėtame straipsnyje, būtina nustatyti ne tik asmens prisipažinimą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet ir jo nuoširdų gailestį dėl atliktų nusikalstamų veiksmų.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės prisipažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikaltimų yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-268-942/2022 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, kad kaltinamasis J. K. dėl savo atliktų nusikalstamų veikų būtų nuoširdžiai gailėjęsis. Anaiptol, pastarasis, bylos nagrinėjimo teisme metu, dalį proceso bandė šį vilkinti – reikalavo gynėjo, o nesant jo būtiniems dalyvavimo pagrindams, prašė bylos nagrinėjimą atidėti, ko pasėkoje galiausiai pats gynėjo nesusirado, ir tik po kelių neįvykusių posėdžių sutiko, kad procesas būtų tęsiamas. Be kita ko, kaip matyti iš jau ne kartą teismo paminėtų aplinkybių, kaltinamasis J. K. dėl analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos yra teisiamas jau ketvirtą kartą, tačiau jokių pastangų, nukreiptų į tokio ir paties kaltinamojo pripažįstamo probleminio elgesio, pažabojimą nesiėmė. Anaiptol, pastarasis teismo sprendimu dėl analogiško nusikaltimo nubaustas 2025 m. vasario 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nepraėjus net trims mėnesiams nuo šio procesinio sprendimo priėmimo ir mėnesiui nuo įtraukimo į Probuojamųjų asmenų duomenų registrą, kartotinai sėdo už automobilio vairo, būdamas neblaivus, kas tik patvirtina, kad J. K. ir toliau daro to paties pobūdžio nusikaltimus ir tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad kaltinamasis dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Juo labiau, įvykio metu pastebėtas policijos pareigūnų, pastarasis jam gresiančios atsakomybės bandė išvengti – apsikeitė vietomis su jo vairuoto automobilio keleive, taip pat policijos pareigūnams nurodė ne savo kontaktinius duomenis, ir tik teisėsaugos pareigūnų pastangų, o ne asmeninio apsisprendimo pagrindu, buvo patrauktas atsakomybėn. Galiausiai, byloje negauta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad po šioje byloje aptariamų įvykių J. K. būtų atlikęs kokius nors veiksmus, nukreiptus į jo sistemingai pasikartojančio elgesio pakeitimą - dalyvavęs elgesio pataisos, alkoholio vartojimo prevencijos programose. Todėl, nenustačius, kad kaltinamasis dėl įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo pripažinti, kad pastarojo veiksmuose egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamojo J. K. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis pirmiau aptartą nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą – būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, kaltinamasis J. K. anksčiau buvo teistas tris kartus ir visais atvejais apkaltinamieji teismų sprendimai buvo priimami dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Pirmasis toks apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas dar 2020 m. kovo 16 d., kuomet J. K. buvo paskirta baudos bausmė ir dvi baudžiamosios poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Dėl analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymo J. K. kaltu buvo pripažintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžiu, kuomet jam buvo paskirta galutinė sumažinta ir subendrinta 18 parų arešto bausmė ir 48 MGL (2 400 Eur) dydžio bauda bei dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas. Galiausiai, paskutinis tokio pobūdžio apkaltinamasis teismo sprendimas J. K. atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. vasario 27 d., tai yra prieš mažiau nei tris mėnesius iki šioje byloje aptariamų įvykių, kuomet J. K. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo buvo paskirta galutinė sumažinta 60 parų arešto bausmė ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise variuoti kelių transporto priemones) 5 metų terminui ir transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimas (t. 1, b. l. 133-138, t. 2, b. l. 109-114).

Aptariant kaltinamąjį J. K. charakterizuojančius duomenis, matyti ir tai, kad šis ne kartą baustas administracine tvarka, įskaitant ir administracinius nusižengimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu neturint tam teisės, taip pat administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu viešoje vietoje ir viešosios tvarkos sutrikdymu, o ir po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamasis sugadino svetimą turtą, dėl ko buvo padaryta žala. Duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra (t. 1, b. l. 139-145, t. 2, b. l. 117-26). Kaltinamasis šiuo metu nedirba, paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (t. 1, b. l. 147-149), (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 150). Be kita ko, po šioje byloje aptariamų įvykių kaltinamojo J. K. atžvilgiu buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 109-114).

Pirmiau aptarti ir kaltinamąjį J. K. charakterizuojantys duomenys neleidžia teismui abejoti, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nėra netinkamai, atsitiktinai susiklosčiusių aplinkybių padariniai. Priešingai, minėti nusikalstami kaltinamojo veiksmai, nepaisant sistemingai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo priimamų apkaltinamųjų nuosprendžių ir skiriamų bausmių, yra jam įprasto elgesio tąsa, atspindinti pastarojo gyvenimo būdą bei visuomenės galiojančių normų nepaisymą. Kartu pabrėžtina ir tai, kad kaltinamasis po jam sistemingai pirmiau aptartais teismų sprendimais paskirtų bausmių, išvadų nepadarė ir toliau elgėsi jam įprastu būdu. Akivaizdu, kad pastarasis, būdamas tinkamai informuotas apie jam taikomą draudimą vairuoti kelių transporto priemones, sistemingai vairuoja transporto priemones ir tai daro, būdamas neblaivus.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog kaltinamajam J. K. ankstesniais teismų sprendimais paskirtos bausmės (bauda, areštas) nebuvo efektyvios ir nepasiekė BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, įskaitant ir kaltinamojo atgrasinimą nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, todėl teismo vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje tikslinga kaltinamajam J. K. skirti griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytų bausmių rūšis, atitinkamai:

1. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. Pagal BK 243 straipsnį – 45 parų arešto bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atitinka tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tiek jo paties asmenybę, todėl padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir darys tinkamą įtaką kaltinamojo elgesiui ateityje. Kartu teismas pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, sąlygojančių BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir švelnesnės bausmės nei įstatymų leidėjas numato skyrimą kaltinamajam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, kaltinamajam J. K., esant jam inkriminuotų nusikalstamų veikų idealiajai sutapčiai, skirtinos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir pastarajam skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis J. K. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant galutinę subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Dėl V. L. baudžiamosios atsakomybės

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios V. L. tėvas A. B. pateikė prašymą jo dukrą – kaltinamąją V. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant V. L. jo atsakomybei (t. 2, b. l. 89-90).

Teismas, išnagrinėjęs A. B. prašymą, taip pat šį prašymą įvertinęs kaltinamąją ir jos tėvą charakterizuojančių duomenų kontekste, taip pat nusikalstamos veikos padarymo ir kitų esminių reikšmę turinčių aplinkybių aspektu, daro išvadą, kad kaltinamoji V. L. atitinka viskas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o A. B., teismo vertinimu, yra tinkamas laiduotojas ir galės kaltinamajai daryti realią teigiamą įtaką, kad V. L. ateityje nebedarytų naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo, padaręs pirmiau nurodytas nusikalstamas veikas, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis nei laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K- 274-693/2018, Nr. 2K-122-699/2018, Nr. 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad V. L. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu V. L. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, kritiškai vertina savo veiksmus. V. L. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir asmens prisipažinimas dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarosios baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamosios nusikalstamais veiksmais jokia žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Aptariant kaltinamąją V. L. charakterizuojančius duomenis, matyti, kad ši ne kartą bausta administracine tvarka, tačiau daugumoje atvejų už kelių transporto priemonės palikimą ne vietoje ar greičio viršijimą, dauguma baudų apmokėta. Po šioje byloje aptariamų įvykių naujų administracinių nusižengimų nėra padariusi (t. 1, b. l. 160-166, t. 2, b. l. 125-129). Kaltinamoji (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą dirbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 168-169), taip pat nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, paskutinį kartą registravosi iki (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170). Be kita ko, bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamoji po jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo būtų padariusi naują nusikalstamą veiką ar jos atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Visos pirmos aptartos ir kaltinamąją charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad V. L. nėra pavyzdinga kelių eismo dalyvė, tačiau nėra linkusi daryti šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų ar nusikalstamų veikų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajai nėra būdingas nusikalstamas elgesys, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai bei elgdamasi gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo bei per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamoji V. L. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl V. L. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas kaltinamosios V. L. tėvo A. B. prašymas perduoti kaltinamąją pastarojo atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad A. B. anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 91), taip pat nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 92), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 89-90). Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame prašyme A. B., o teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. L., patvirtino, kad jie yra tėvas ir dukra, kuriuos sieja išimtinai artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Jie gyvena netoliese, sistemingai bendrauja – susiskambina, taip pat dažnai susitinka. Apie patį įvykį A. B. sužinojo iš pačios kaltinamosios V. L., kuri jam viską papasakojo. Tokį kaltinamosios elgesį jis vertina itin neigiamai, apie padarytą veiką daug tarpusavyje kalbėję, yra aptarę alkoholio daromą žalą žmogaus sveikatai, socialiniams santykiams bei visuomenei. V. L. tėvą laiko autoritetu, su juo dalinasi savo išgyvenimais ir problemomis, o pasak A. B. toks jo dukters elgesys yra jai visiškai nebūdingas ir atsitiktinis – pastaroji augina du vaikus, prižiūri namus, alkoholiu nepiktnaudžiauja, todėl jis yra įsitikinęs, kad toks V. L. elgesys daugiau nepasikartos. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamosios ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, kaltinamosios tėvą ir jos santykius su A. B. charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teismas pripažįsta, kad A. B. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti V. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją A. B. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajai laidavimas nustatytinas be užstato. Šiai teismo išvadai turi įtakos tiek pirmiau aptarti kaltinamąjį A. B. charakterizuojantys duomenys, tiek ir teismo skirtinų poveikio priemonių, dėl kurių bus pasisakytina kitoje nuosprendžio dalyje, visuma.

Teismas, įvertinęs laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką, daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonės

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šios normos 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajam J. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu – 2025 m. gegužės 25 d., pastarasis vairavo transporto priemonę be teisės vairuoti transporto priemones – jam ši teisė buvo atimta ankstesniais teismų sprendimais. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal teismų praktiką BK 67 ir 68 straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise su tuo, ar jis turėjo teisę vairuoti automobilį. Neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti tam tikram laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

Aptartos teismų praktikos bei byloje neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl teismas mano esant tikslinga J. K. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad kaltinamasis J. K. įvykio metu vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,01 promilių neblaivumas, ir neturėdamas tam teisės. Transporto priemonę pastarasis vairavo mieste, laiku ir vietoje, kur eismas yra pakankamai intensyvus, o pastebėjęs policijos pareigūnus, įkalbėjo kartu su juo vykusią V. L. atsisėsti už transporto priemonės vairo. Be kita ko, jau policijos pareigūnams teiraujantis jo asmens duomenų bei tikrinant šio neblaivumą, jis nurodė ne savo asmens duomenis, bet savo brolio, tokiu būdu klaidindamas policijos pareigūnus. Svarbu ir tai, jog toks jo elgesys, o būtent – transporto priemonės vairavimas be teisės vairuoti, esant neblaivumo požymiams, pasižymi sistemingumu, kadangi prieš tai jis net 3 kartus buvo teistas už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui ir nepasibaigus BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui.

Visos šios aptartos aplinkybes, sugretintos su pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, nesuteikia teismui pagrindo J. K. skirti minimalios trukmės BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Priešingai, tiek kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis – automobilio vairavimas esant neblaiviam bei minėtais veiksmais be kita ko realizuota kitos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos sudėtis, taip pat pastarojo bandymas išvengti gresiančios atsakomybės tiek pasikeičiant vietomis su automobilio keleive, tiek ir nurodant ne savo asmens duomenis, o galiausiai ir kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, įskaitant ir jo sistemingą baudimą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą bei šio nubaudimo neefektyvumą, suponuoja būtinybę kaltinamajam J. K. nustatyti BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės maksimalų terminą, o būtent – 7 metus. Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Vien tai, kad asmuo dėl jam teismo paskirtų apribojimų patiria tam tikrus nepatogumus, nesudaro pagrindo teigti, jog tokios priemonės taikymas yra netikslingas ir perteklinis. Anaiptol, tam tikri apribojimai ar asmens suvaržymai yra natūralus nusikalstamos veikos padarymo rezultatas, kurio kaltininkas turėtų tikėtis, esant jo neteisėtiems veiksmams. Teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas nelaikomas neproporcingu ir įstatymams prieštaraujančiu kaltininko teisių suvaržymu ir tuo atveju, kai baudžiamojo poveikio priemonė apsunkina asmens darbinę veiklą, tačiau iš esmės neužkerta kelio ja užsiimti (LAT 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam J. K. yra skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 metų terminas yra skaičiuotinas nuo tos dienos, kai kaltinamasis atliks jam paskirtą bausmę.

Pirmiau aptartą baudžiamojo poveikio priemonę taip pat yra tikslinga skirti ir kaltinamajai V. L..

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamajai V. L. įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis nebuvo itin ženkliai nutolęs nuo minimalios baudžiamąją atsakomybę sąlygojančios neblaivumo ribos, priešingai – siekė 1,94 promilių neblaivumą. O be kita ko, kaltinamoji, būdama neblaivi ir žinodama, kad tokios būklės sėsti už automobilio vairo yra draudžiama, sutiko su kaltinamojo J. K. pasiūlymu ir pasikeitė su pastaruoju vietomis – atsisėdo už automobilio vairo. Juo labiau, pirminio kontakto su policijos pareigūnais metu ji pati pastariesiems nenurodė, kad yra neblaivi, o jų paprašyta, automobilį perstatė į kitą, nuo važiuojamosios kelio dalies labiau nutolusią vietą. Akivaizdu, kad toks asmens pasirinktas elgesio modelis buvo neatsakingas bei pavojingas ir tik palankiai susiklosčius aplinkybėms nebuvo sukelti neigiami padariniai – kaltinamoji neapgadino svetimo turto, taip pat nesutrikdė sveikatos pašaliniams asmenims, įskaitant ir policijos pareigūnus.

Todėl visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad V. L. elgėsi itin neatsakingai, taip pat pavojingai, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, negalės būti tinkamai įgyvendinti neuždraudžiant V. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu 2 metų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra optimalus, atitinka kaltinamosios asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajai 2025 m. gegužės 26 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, būtent nuo šio termino yra skaičiuotinas skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad bylai aktualiu laiku – 2025 m. gegužės 25 d. abu kaltinamieji – V. L. ir J. K. vairavo tą pačią, kaltinamajai V. L. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė bylai aktualiu laiku buvo 2 210 Eur (t. 1, b. l. 61). Akivaizdu, kad ši transporto priemonė buvo šioje byloje aptariamos ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Abu kaltinamieji paminėtą transporto priemonę vairavo, būdami neblaivus, ir įvykio metu jiems nustatytas neblaivumo laipsnis akivaizdžiai viršijo minimalią baudžiamajai atsakomybei taikyti būtiną ribą – 1,51 promiles. Abu kaltinamieji transporto priemonę vairavo judrioje Vilniaus miesto gatvėje, dienos metu, kuomet judėjimas yra pakankamai intensyvus, o priartėję prie policijos pareigūnų vykdomo patikrinimo priemonių, apsikeitė vietomis – kaltinamasis J. K. atsisėdo į automobilio keleivio vietą, o kaltinamoji V. L. – į automobilio vairuotojo vietą. Be kita ko, kaltinamasis J. K. tokius veiksmus atliko, neturėdamas tam teisės ir ne kartą baustas už analogiško pobūdžio nusikaltimo padarymą.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, susijusias su abiem kaltinamiesiems inkriminuota nusikalstama veika, taip pat pastaruosius charakterizuojančius duomenis, pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju laikytina tikslingu abiem kaltinamiesiems taikyti turto konfiskavimą ir iš kaltinamosios V. L. konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o iš kaltinamojo J. K. konfiskuoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią sumą – 2 210 Eur.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72⁵ straipsnyje, taikymo

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras kaltinamiesiems prašė skirti pirmiau nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę.

Pažymėtina, jog abu kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdami neblaivūs, o ir pats kaltinamasis J. K. pripažino, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl nagrinėjamu atveju laikytina tikslingu pastariesiems kartu su bausme skirti BK 72⁵ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje. Skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas 1 metų laikotarpiui, o kaltinamajam J. K. šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

V. Kiti klausimai

Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimais kaltinamajam J. K. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (t. 1, b. l. 83-86, 87-90). Šios kardomosios priemonės nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2025 m. gegužės 26 d. nutarimais kaltinamajai V. L. buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (t. 1, b. l. 110-113, 114-117, 118-121). Šios kardomosios priemonės nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, iš V. L. paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Navasaitienės 2025 m. gegužės 26 d. nutarimu, šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d. iki 2025 m. lapkričio 26 d., V. L. priklausančiai transporto priemonei – automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo paskirta BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant automobiliu disponuoti, valdyti ar naudotis minėtu automobiliu. Turto saugotoju paskirtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrius (t. 1, b. l. 102-104). Ši procesinė prievartos priemonė kartotinai buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nutartimi, nustatant šešių mėnesių terminą – iki 2026 m. birželio 10 d. (t. 2, b. l. 66-69). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo bei garso įrašais, tikslinga palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. K. (J. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažinti recidyvistu ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, J. K. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. K. paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią J. K. skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo, vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį, į laisvės atėmimo vietų įstaigą paskirtai laisvės atėmimo bausmei atlikti dienos.

Paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kai J. K. atliks jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą – 2 210 Eur (du tūkstančius du šimtus dešimt eurų) į valstybės biudžetą. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.

Paskirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti J. K. per 1 (vienerius) metus nuo šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

J. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę – jai priklausančio turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Paskirti V. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsnyje, ir įpareigoti V. L. per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje.

V. L. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – AB „Regitra“.

V. L. paskirtą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) - palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (turto konfiskavimo) įvykdymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai A. B., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.