Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-09-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1472-1202/2025

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2025-09-12Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-03-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-09-12
Bylos Nr.
1-1472-1202/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22786-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
L. M.
Nukentėjusysis
A. S., F. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1472-1202/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22786-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei, Adrianai Karlonaitei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,kaltinamajam L. M., jo gynėjui advokatui J. B.,nukentėjusiesiems A. S., F. S., jų atstovei advokatei L. J.,vertėjams G. R., S. M., A. R., M. A.,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies naudojant programą Zoom), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

L. M. viešoje vietoje įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis, 2024 m. birželio 15 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t .y. tyčia kitų asmenų akivaizdoje ne mažiau 4 kartus stūmė nukentėjusiąją A. S., po ko nukentėjusiajai A. S. nukritus ant žemės, nesant būtinumo, nukentėjusiajai A. S. į veido sritį, papurškė ašarinių dujų, dėl tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusioji A. S. patyrė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia nukentėjusiajam F. S. kumščiu sudavė vieną smūgį į burnos sritį ir taip padarė žaizdą viršutinėje lūpoje ir išmušė du dantis, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, taigi tyčia, viešoje vietoje elgdamasis įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam F. S. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. S..

L. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. M. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažįsta. 2024 m. birželio 15 d. kaip ir prieš tai visus savaitgalius atvažiavo į darbą. Dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Darbuotojai turi būti atsakingi už tvarką. Jų pareigos (duomenys neskelbtini), jie tik pasiskirsto patys. Vieni salėje, kiti viršuje būna. Nėra (duomenys neskelbtini) kursų baigęs, neturi leidimo. Visi darbuotojai turėjo dujų balionėlį. Kaip ir visuose (duomenys neskelbtini) stengiasi neįleisti tų žmonių, kurie gali sukelti įvykius, muštynes. Tą vakarą net nebuvo apsirengęs tais baltais marškiniais kaip visi sako. M. irgi tą vakarą buvo atsakingas už (duomenys neskelbtini) prie durų. (duomenys neskelbtini) – M., jis tą vakarą nebuvo (duomenys neskelbtini). S. tą vakarą buvo viršiausias. Stovėjo lauke rūkė, buvo M. ir M., bet dėl M. tiksliai negali pasakyti. (duomenys neskelbtini) neturėjo profesionalių (duomenys neskelbtini). Kas prie durų viršuje būna, tas sprendžia ką įleisti. Žmonės į (duomenys neskelbtini) pradeda rinktis nuo 1 val. nakties. Pradžioje žmonių realiai nebūna, tai pradžioje darbo būdavo, kad išeiti kavos išgerti, parūkyti, su kitais darbuotojais visi būdavo krūvelėje. Pamatė, jog ateina moteris, vyras ir dar vienas vyras į (duomenys neskelbtini), jie visa gatve ėjo ir rėkavo, tiesiog dėmesį atkreipė. Jis iš karto pamatė ir sakė, jog neįleis, kai tik priėjo, jie klausė kodėl, pasakė, jog girti ir blogai apsirengę ir uždarė duris. Atrodė per daug girti, jeigu ne jie prisikabins, tai prie jų prisikabins ir po to jiems reikės atsakyti už tai. Moteris ir vyrai iš karto nebelindo, bet atsistojo 5 m nuo durų atstumu ir liko lauke stovėti. Pagalvojo, jog gali ateiti vėl. Nuėjo iki (duomenys neskelbtini) R. ir jai pasakė, jog yra tokia situacija, jeigu jie ateis neįleisti, nes labai girti. Ji tik pasakė gerai, jis atsisuko ir jau ta moteris ėjo į apačią. Tiksliai atsimena, jog lauke stovėjo su švarkeliu, plaukus susirišus, o į apačią atėjo pasikeitusi, tik su megztiniu ir kažką su plaukais pasidariusi, rankoje laikė 100 Eur. Jis pasakė, jog jų vis tiek neįleis ir ji pasakė – „ką pinigai nereikalingi“. Žmonių nepriimat ir prasidėjo toks konfliktas. Ji prašė pakviesti administratorių, pagal faktą, jų (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) renginių metu, o M. viso (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Ji iš pradžių kalbėjo su R. ir vėliau pasakė, pakviesti jai kitą administratorių. Moteris galvojo, jog R. apsimeta. Tada M. su ja kalbėjo ir ji vis tiek sakė, kad įleisti ją į priekį. Ten įeini, laiptai žemyn, salelė ir vėl žemyn laiptai, jis stovėjo taip, jog už jo grynai (duomenys neskelbtini) ir ji pradėjo jį traukti nuo praėjimo, jog galėtų eiti į (duomenys neskelbtini). Jis ją nuo savęs atsistūmė, ji toliau pradėjo jį visaip traukinėti, jis ją nuo savęs atsistūminėjo. Du kartus tikrai moterį nuo savęs atsistūmė. Neatsimins į kurią vietą stumdė, į pečius gal. Ji priekiu į jį ir jis į ją. Nebuvo tikrai nugriuvusi, bet ji pradėjo su rankomis maskatuotis. Aparatas buvo mosikavimosi rankomis metu numestas, kai ji stumdėsi tai jie visi aplinkui stovėjo, ten maža patalpa ir ji bandė su rankomis „išsieiti“, visaip bandė papulti į apačią. Tikriausiai, kai atsistūminėjo nuo savęs moteris galėjo nuversti kasos aparatą. Moteris tuos aparatus pradėjo trankyti savo rankomis ir atbėgo tas vyras. Abu vyrai atėjo iš karto. Vyras atbėgo vien dėl to, kad ją ištraukti iš (duomenys neskelbtini). Vyras stovėjo aukščiau platformos, o viskas vyko platformoje, tas vyras ją pradėjo traukti iš galo į viršų, o ji atgal į jį ir jo kolegas. Vyras net nebuvo nusileidęs ant tos platformos, jis buvo 3-4 laiptais aukščiau negu platforma. Vyras laikėsi už moters, o ji rovėsi pas juos. Antras vyras stovėjo, gal kartu traukė, neatsimena tiksliai. Jis stovėjo ir rėkė kažką (duomenys neskelbtini) ir ją pradėjo traukti. Vyras ir moteris ten sugriuvę porą kartų buvo. Griuvo priekiu. Vienas vyras tikrai griuvo į priekį. Tikriausiai griuvo šone moters. Visos žymės buvo ant grindų, ant akmenų. Jis gal būtų buvęs blaivas, jis būtų negriuvęs, jie ten vos ant kojų stovėjo. Prasidėjo muštynės ir jie juos išstūmė. Aplinkui buvo jis, nukentėjusioji, du vyrai, M. Š., M. ir R. Neatsimena, kurioje vietoje stovėjo M., R. prie kasos stovėjo. Iki stalo kampo jis stovėjo 20 cm atstumu. M. gal irgi prie R. stovėjo. Kitų svečių nematė. Dujas buvo panaudojęs, kai ji jį puolė. Panaudojo dujas, nes nepavyko atsistumti, galvojo gal tai padės ją nuraminti, realiai tai ir padėjo. Panaudojo gale, kai bandė atsistumti nuo savęs ir tada ji išėjo. Kai panaudojo dujas, vyrai jau buvo, jis į jų pusę ir purškė. Konfliktas viduje vyko 3-5 min. Su moterimi 2 min., nes iš pradžių kalbėjo su administratoriais. Tyrimo metu, gal užrašė blogai, kad nurodė, jog atėję nepažįstami vaikinai pradėjo muštis. Matosi, jog moteris agresyvi ir nuoširdžiai gaila vyro, nes jis nebuvo agresyvus. Be tempimo daugiau agresyvių veiksmų sutuoktinis neatliko. Jis lauke nei pusės žodžio nepasakė, viską ta moteris užvedė. Prieš vyrą veiksmų neatliko. Net prisilietęs nebuvo. 1-2 savaitės iki įvykio susilaužė ranką, treniruotėje, dešinės rankos plaštaką. Įvykio metu ranka sugijusi tikrai nebuvo. Buvo tuo metu be gipso, nes paprasčiausiai reikėjo pinigų, reikėjo dirbti, su gipsu negalėtų dirbti. Jei būtų sudavęs smūgį nukentėjusiajam į galvą, jam ranka būtų sutrupėjusi ir būtų reikėję ją operuoti. Liudytojas, kuris matė kažkokį rankos mostą melavo. Jis net logiškai negalėjo matyti, jeigu jis stovėjo viršuje, o visas veiksmas buvo siauroje patalpoje, kur dar stogas nusileidžia. Vyrai, kurie atėjo paskui moterį stovėjo 1,5 m nuo jo. Nežino, 1,5 m nėra rankos mostas. Jis buvo ant platformos, jie nebuvo pilnai nusileidę nuo laiptų. Panaudojus dujas ir asmenims išėjus iš (duomenys neskelbtini), po kurio laiko atvyko policija atvažiavo ir greitoji. Kaklas buvo nuo pat pradžios apdraskytas, kai ji jį puolė. Kaklą perštėjo, jį plovė peroksidu. Jam kelnių kišenę suplėšė. Jis padarė didžiausią klaidą, jog nerašė pareiškimo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis F. S. nurodė, kad birželio 15 d. nuėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ paminėti (duomenys neskelbtini). Kartu su jais buvo jų draugas A. Įėjimo į (duomenys neskelbtini) atidarė duris kaltinamasis. Jis pasakė, jog jo sutuoktinė neįeina. Tiksliai neatsimena ar pasakė ji neįeina ar jūs neįeinate Kaltinamasis pasakė jūs neįeinate, nes sutuoktinė nepatinka. Jam konkrečiai nieko nesakė. Išėjo į lauką ten stovėjo, rūkė ir ieškojo telefono „(duomenys neskelbtini)“ administracijos. Po to sutuoktinė pasakė, ji įeis į vidų. Jam žmona nesakė, ko eina į (duomenys neskelbtini), tiesiog nuėjo į (duomenys neskelbtini), o jis liko lauke kalbėtis ir rūkyti. Durys į (duomenys neskelbtini) buvo atviros. Nežino kiek laiko praėjo po to, kai ji nusileido. Išgirdo pakeltą sutuoktinės balsą ir apskirtai pakelto tono pokalbį apačioje. Iš karto žvilgtelėjo į vidų ir pamatė tokį vaizdą, jog sutuoktinė guli ant laiptų, ji bando keltis ir kaltinamasis nuolat ją stumia, t. y. neleidžia jai atsistoti. Matė, jog žmoną stumdė kaltinamasis, matė 2 stumtelėjimus. Kai stumdė sutuoktinę, ji krito ant laiptų. Nematė, jog kristų ant stalo. Jis leidosi žemyn, jog sužinotų kas vyksta, darė paskutinį žingsnį link podiumo, kuris laiptų apačioje ir jį iš karto „išjungė“. Draugas kartu su juo nesileido, jis stovėjo lauke ir nematė įvykio. Kai leidosi matė 2 (duomenys neskelbtini), negali atsakyti ar buvo kitų asmenų, klientų. Dujos buvo panaudotos tuo metu, kai leidosi. Dujos panaudotos prieš sutuoktinę. Į jį nebuvo papurkšta. Nematė kurioje rankoje (duomenys neskelbtini) laikė balionėlį, nekreipė dėmesio. Leisdamasis laiptais aiškiai matė (duomenys neskelbtini), sutuoktinę, purškimą dujomis. Kai ėjo į apačią nebuvo agresyviai nusiteikęs. Ištiestos rankos atstumu jam nusileidus buvo žmona ir kaltinamasis. A. buvo šalia ir kaltinamasis šalia stovėjo, A. jam buvo iš dešinės, o kaltinamasis buvo priekyje jo. Kai jis artėjo sutuoktinė tiesiog sėdėjo, ji nestovėjo. Iš pradžių gulėjo, kai nusileido ji sėdėjo ir bandė atsistoti. (duomenys neskelbtini)stovėjo šalia vienas kito, aikštelėje gali stovėti keli žmonės. Negirdėjo ką konkrečiai kalbėjo asmenys laiptų aikštelėje, nes garsiai grojo muzika, leidosi laiptais ir jam trenkė smūgį kaltinamasis. Matė smūgį ir jo momentą. Trenkė dešine ranka, kumščiu. Po suduoto smūgio jam buvo prakirsta lūpa ir išmušti 2 dantys. Po smūgio jis sąmonės neprarado, tai buvo tarsi smegenų sukrėtimas. Visą kitą jis pradėjo suvokti jau būdamas lauke, kai mergina jo paklausė, kas atsitiko ir ji ėmė skambinti policijai ir greitajai pagalbai. Prieš eidamas į (duomenys neskelbtini) buvo išgėręs, vartojo 0,5 l viskio trise. Nežino, kiek laiko iki įvykio vartojo alkoholį. Negalėjo leisdamasis atsitrenkti į akmeninę sieną, nes ėjo tiesiai.

Turtinė žala yra už 2 dantis. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir dažnai bendrauja su užsakovais. Dabar nepatogu bendrauti, kalbėtis. Užsakovai mato, jog anksčiau buvo su dantimis, o dabar be dantų, maždaug prieš 2 mėnesius praėjo dantenų patinimas. Neturi finansinių galimybių susitvarkyti dantų, nes reikalinga nemaža suma, fizinis skausmas praėjo tik prieš 2 mėn., negali valgyti kieto maisto, ką nors graužti. Jo mėnesio atlyginimas 640 Eur į rankas, nėra pasirašęs dantų tvarkymo sutarties, planuoja tvarkyti klinikoje. „(duomenys neskelbtini)“, pateiktas gydymo planas. Negali paaiškinti, kodėl pasirinko būtent šią kliniką, jam ją patarė. Civilinis ieškinys pareikštas dėl išmuštų dantų. Neturtinė žala 3000 Eur pareikšta dėl to, kad iki šiol negali ramiai vaikščioti, pilnavertiškai džiaugtis gyvenimu. Nesikreipė į kitą gydymo įstaigą dėl dantų taisymo. Į tą gydymo įstaigą jį nukreipė vienas užsakovas, kuris ten įsistatinėjo dantis. Jis nėra vietinis, nežino vietų (duomenys neskelbtini), kur tvarko dantis. Kur parekomendavo, ten vyko. Dėl kainų skirtumo, tai yra pilna kaina ir nurodyta su nuolaida. Šaknys yra likusios, vienas šalinimas kainuos 150 Eur. Skausmą burnoje jaučia iki šiol. Patinimas taip pat likęs, nuolat dirginamos dantenos ir šaknys.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji A. S. nurodė, kad praėjusių metų birželio 15 d., su vyru nutarė paminėti (duomenys neskelbtini), nuvyko į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jie yra ir anksčiau buvę per trijų metų laikotarpį. Prie įėjimo vyras priėjo ir paklausė ar galima jau įeiti, nes buvo apie 23 val. (duomenys neskelbtini) perklausė ir tada vyras pasakė, atsiprašau, jūs kalbate (duomenys neskelbtini). Jaunuolis atsakė, jūs nepraeinate, paklausė, kodėl ir atsakė, jog „tu man tiesiog nepatinki“ ir tiesiai prieš juos uždarė duris. Neįleidimo į (duomenys neskelbtini) aplinkybė, jog nepatiko, kitų paaiškinimų nebuvo. Liko gatvėje ėmė ieškoti administratoriaus arba numerio kam būtų galima paskambinti. Praėjo 10-15 min. atsidarė duris ir ji nusprendė nusileisti žemyn ir surasti administratorių. Į (duomenys neskelbtini) nuėjo, nes norėjo aiškintis su (duomenys neskelbtini) administracija, nes norėjosi išgirsti adekvatų argumentą, kodėl jų neįleidžia, nes prieš tai yra lankęsi ir visada įleisdavo. Kai nusileido ten stovėjo kaltinamasis ir dar vienas (duomenys neskelbtini), priėjo mergina, kuri paklausė, kas vyksta, pasakė, jog viršuje įvykio nemaloni situacija ir norėtų pamatyti administratorių. Moteris pasakė, jog ji ir yra (duomenys neskelbtini)ir jog (duomenys neskelbtini) tiesiogiai turi teisę nuspręsti, ką įleisti ir ko neįleisti. Moteris buvo (duomenys neskelbtini), ji visada apyrankes žmonėms uždeda, o prisistatė kaip (duomenys neskelbtini). Ji suabejojo, jog mergina yra (duomenys neskelbtini) ir paprašė pakviesti ką nors aukštesnių pareigų iš salės. Į tai kaltinamasis ją keiksmažodžiais pasiuntė atgal į (duomenys neskelbtini), o ji atsakė, kad nėra iš (duomenys neskelbtini). Iš pradžių konfliktas vyko žodine forma. Mergina ir antras (duomenys neskelbtini) su ja nekonfliktavo, mergina užėjo už staliuko kur priimami užsakymai, o antras (duomenys neskelbtini)stovėjo prie laiptų aikštelės. Kaltinamasis iš pradžių pasiuntė ją keiksmažodžiais į (duomenys neskelbtini), o po to perklausė ar ji yra buka ir pastūmė ją link laiptų. Kaltinamasis pirmas ją pastūmė. Kai ji bandė keltis, jis ją vėl pastūmė, 3-4 gal daugiau kartų. Po kiekvieno karto bandė atsistoti, užkabino staliuką, kuris ten stovėjo, laiptai aukšti, bandė užsikabinti, kai virto. Nugriuvo ne ant staliuko tik ranka užkabino, jog galva neatsitrenktų į laiptus, sugriebė tą staliuką. Kaltinamasis stūmė dvejomis rankomis į krūtinę. Gal bandė jį sugriebti, nes krentant refleksai griebimo veikia, bet nebuvo, jog ji tyčia jį nagais draskytų, pultų su nagais. Netraukė už kaltinamojo kišenės ir nebandė jo nustumti ir praeiti į vidų. Ji elgėsi adekvačiai. Išgirdo, jog ima leistis vyras ir klausia, kas vyksta ir pajuto, jog jai į veidą kliuvo dujos. Dujos buvo panaudotos po stumdymo, kai vyras pradėjo leistis. Dėl dujų iš karto negalėjo matyti, patrynė akis, atvėrusi akis pamatė, jog vyras sėdi ant laiptų ir jam iš lūpos bėga kraujas. Nematė kaip buvo sužalotas vyras. Jai dar 3-4 kartus papurškė dujomis į smilkinio, akių vietą. Tada išgirdo, jog kažkas priėjo ir sako, nesijaudinkit iškviesta policija ir ėmė kilti į viršų. Iš patalpos padėjo išeiti vaikinas ir dvi merginos, jie buvo klientai kaip ir jie. Lauke kalbėjo su vyru, jis parodė, jog pas jį išmušti dantys ir bėga kraujas. Paaiškino, kad jam trenkė (duomenys neskelbtini). Lauke bendravo su policija, vyrą apžiūrėjo greitoji pagalba ir po to nuvyko į policijos nuovadą. Prieš ateinant į (duomenys neskelbtini) vartojo alkoholį, viskį, maždaug 0,5 l trims asmenims, maždaug 4 val. prieš ateinant į (duomenys neskelbtini). Jos blaivumas buvo nustatomas po įvykio. Jai buvo padaryti sužalojimai, tačiau kai buvo iškviesta į policiją jau buvo per vėlu užfiksuoti kūno sužalojimus.

Jai padarytą neturtinę žalą vertina 2500 Eur. Tą dieną, kai įvyko įvykis pametė telefoną, raktus nuo buto, viršutinius drabužius, labai stipriai susirgo (duomenys neskelbtini). Teko imti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau pasibaigus nedarbingumo pažymėjimui, negalėjo pilnai dirbti, jos atlyginimas priklauso nuo išdirbto darbo. Dėl skausmų negalėjo pilnai dirbti, dėl to nukrito jos dienos norma. Susirgimas (duomenys neskelbtini) susijęs su įvykiu, nes iš karto po įvykio buvo aiškinimasis ir apie 2 val. dar stovėjo lauke ir buvo ganėtinai vėsu. Mėlynės laikėsi apie 2 savaites, tačiau labiau jaučiasi psichologinės pasekmės. Dabar nelengva kažkur ramiai nueiti, viena be vyro negali niekur nueiti. Nebevaikšto į (duomenys neskelbtini), restoranus, nes ir esant žmonėms negali ramiai jaustis. Jaučiasi nesaugiai, be to jai visa situacija dar ilgai sapnavosi ir nelabai patogu su tokiu vyru vaikščioti, jis neturi 2 dantų, kaip tokiam galima eiti į viešą įstaigą, kur bus daug žmonių, negalės šypsotis ir jaus diskomfortą. Į administraciją dėl daiktų nesikreipė, kreipėsi į policiją ir greitąją pagalbą, pastebėjo, jog prarado daiktus greitojoje, kai vyrui siuvo lūpą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad viskas vyko bare, ten buvo neseniai atsidarę. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini), jos pareigos (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo girdėjo konfliktą, ginčijimąsi. L. buvo vienas kaip darbuotojas viršuje. Visą laiką buvo savo darbo vietoje niekada neišėjo. Jos darbo vieta nusileidus laiptais ir po dešine arka. Nusileidinėjo moteris ir L. jau buvo nusileidęs, nenorėjo jos įleisti, ji buvo agresyvi, neblaivi ir įžūliai įėjo. Galima neįleisti į (duomenys neskelbtini), kai žmogus stipriai išgėręs, agresyvus. Tokios vidinės taisyklės. Moteris reikalavo su ja (duomenys neskelbtini) kalbėti. Nelabai (duomenys neskelbtini) supranta, bet šitą suprato, jog reikalavo ją įleisti. Tada pradėjo jie žodiškai ginčytis, toliau buvo ir fiziškai pradėta. Moteris pradėjo fizinį kontaktą. Ji pirma griebė už kišenių L. Moteris griebė už L. ir perdrėskė jam kaklą, jie pradėjo stumdytis, jis nuo savęs pradėjo juos stumti. Dėl L. veiksmų moteris nebuvo nugriuvusi, bet ji pati chaosą kėlė. Matė, jog moteris stūmė L. vietoje per pusę laiptų. Jie tarpusavyje pradėjo tampytis, mostus darė, konflikto metu buvo atsisukę vienas į kitą. Kadangi čia buvo kasa, per rankų mostus ji buvo nuversta, ji pradėjo rinktis savo daiktus ir toliau nelabai ką matė, nes užuodė dujas ir pasitraukė toliau. Kadangi yra arka ir galima giliau praeiti, tai slėpėsi, iš ten giliau neįmanoma visko matyti. Toliau girdėjo, jog vyksta konfliktas ir matė tik asmenų kojas. Ten buvo daugiau žmonių, kolega M. buvo, masė žmonių subėgę. Jie pirmyn atgal juda, tai ji tik kojas matė. Įvykio vietoje gal buvo 4 asmenys. Kažkas tokio buvo, jog vyras tamsiais plaukais traukė moteriai už rankų ir paleidęs nukrito nuo laiptų. Apsistumdymas buvo, traukė ir krito, bet jai niekas nesimatė. Patvirtina, jog vyras paleidęs moters rankas nukrito nuo laiptų. Nukritusio žmogaus nepamena, jeigu taip sakė, tai turėjo būti pačiame gale, bet jog nukritęs gulėtų nematė. Prie kasos niekas niekam smūgių nesudavė. Konfliktas vyko gal 15 min. Nebepamena ar posėdžio salėje yra užėjęs vyras. Kai vyko konfliktas salelėje buvo ji, moteris ir L., buvo rūbininkas M. atbėgęs. Kai nuvertė kasą, tai nebuvo M. Konfliktas su kritimu vyko ne salelėje. Prie jos nebuvo jokio kritimo, prie kasos niekas nekrito. Moteris jos akivaizdoje nebuvo kritusi, bet kasą nuvertė muistymosi metu. Dujos buvo panaudotos salelėje. Neprisimena ar M. Š. buvo prie kasos aparato. Nematė, ką kiti liudytojai, (duomenys neskelbtini) darbuotojai veikė L. ir moters konflikto metu. Suprato, jog moteris neblaivi iš stovėsenos, iš kalbos, judesių nevalyvų, kvapo, vartojo keiksmažodžius. Keiksmažodžiai buvo nukreipti į L. Pas L. buvo gipsas, neatsimena kokia ranka buvo lūžusi.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. P. nurodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atėjusi nepageidaujama moteris, kuri buvo padauginusi alkoholio ir (duomenys neskelbtini) L., paprašė jos neįleisti, nes ji buvo neblaivi. Turi teisę neįleisti tokių žmonių. Kalbėjo su drauge R., todėl buvo prie kasos aparato, ji tuo metu dirbo, buvo (duomenys neskelbtini) atidarymas apie 24 val. L. iš pradžių nusileidžia vienas. Po poros minučių pasirodė moteris su kupiūra rankoje, nepamena koks nominalas, bet prašė ją įleisti visais įmanomais būdais, kišo pinigus (duomenys neskelbtini). L. su ramiu veidu, pasakė, jog neįleis, nes tikriausiai ji bandė viršuje praeiti ir pasakė ne. Tikriausiai tarp jų vyko pokalbis viršuje, jis pamatė, kad ji neblaivi. Pasakė, kad nepraeis, nusileido į apačią ir pasakė, kad jos nepraleisti. Jo draugė turėjo galimybę nepraleisti. Viršuje ką šnekėjo, nieko negirdėjo. Nukentėjusioji prašė iškvieti administraciją, bet administracija buvo čia pat. Moteris pradėjo šūkauti. Buvo ir keiksmažodžių ir grubesnių žodžių. Keiksmažodžius taikė visiems, kurie stovėjo ir buvo pasakyta, kad nebus praleista. Ne šiaip keiksmažodis, o pravardžiavimas. L. jai pasakė, kad ji nepageidaujama ir kad išeitų iš (duomenys neskelbtini), jos neįleis. Ji pradėjo sakyti, jog jie neturi teisės jos neįleisti į (duomenys neskelbtini) ir tada L. ją bandė išvesti gražiuoju būdu, bet ji pradėjo tampyti jam už rūbų, už kišenių ir tarp tų įvyko minimalus susistumdymas. Ji toliau bandė įeiti į (duomenys neskelbtini), po to ji buvo užkabinusi ir jį, nes ji laikė staliuką su kasa ir kortelių skaitytuvų, nes buvo jį užkabinusi. Galų gale jį pilnai apvertė, nukrito ir kasos aparatas ir kortelių skaitytuvas. L. ją bandė toliau gražiuoju išlydėti, ji užkabino, kažkas su kaklu susiję. Tuo metu, kai išgirdo jos draugą, vyriškį, kuris buvo viršuje, buvo atbėgęs į apačią ir bandė ją traukti atgal nuo L.. Tuo metu buvo panaudotos ašarinės dujos, bet nežino ar pataikė, nes nepadėjo visiškai. Tuo metu, kai traukė ją į viršų jie sugriuvo. Pas juos tarp laiptų buvo tokia duobelė, toliau sukrito. Tuo metu buvo salės darbuotojas. Viskas vyko viršuje, prie administracijos jau užėjus į (duomenys neskelbtini). Viskas vyko salelėje. Viso konflikto metu buvo prie to pačio staliuko. Ne visą įvykį matė, nes buvo atsisukęs galu, nes jam reikėjo prilaikyti staliuką, nes vyko šurmulys. Juos traukė, vyriškis bandė ištraukti moterį, galų gale jie išėjo į lauką ir ten jau buvo atvažiavę pareigūnai. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus liudytojas nurodė, kad moteris pirma pradėjo fizinį kontaktą, ji bandė nustumti L. nuo praėjimo ir nusileisti į apačią, į (duomenys neskelbtini). L. bandė sulaikyti, be smūgių ar dar kažko. Tiesiog bandė prilaikyti, kad nenusileistų. Stūmė jau vėliau, kai ji jam sudraskė kaklą, kai bandė ją nuo savęs atstumti, nes ji buvo įsikibusi į jį pilnai. Jis stovėjo ten pat, salelėje ir žiūrėjo, buvo prie pat kasos aparato iš priekio, o (duomenys neskelbtini) stovėjo už kasos aparato. L. ir nukentėjusioji stovėjo 50 cm atstumu nuo kasos aparato, nes ten tikrai daug vietos nėra. Matė kaip tas vyras nusileido iš lauko. Buvo dar vienas jo pažįstamas, bet jie atėjo paeiliui. Kasos aparatą jis laikė vėliau, kai susistumdymas įvyko, kai atėjo vyriškis ir ją bandė traukti. Kartu su ja traukė ir jį su kasos aparatu. Ji bandė užsikibti už bet ko. Susistumdymo metu jis šonu stovėjo į kasos aparatą. Jis buvo per vidurį, tarp kasos aparato ir jų. Stovėjo visai šalia, mažiau nei už poros metrų. Buvo veidu atsisukęs į L. Jau kai buvo vyriškis ir kai bandė nuo savęs atstumti, tai tada buvo panaudotos ašarinės dujos. Asmenys nesuprato gražiuoju ir buvo tikimybė, jog užpuls ir atėjęs vyriškis. Tikriausiai abiem buvo skirtos dujos. Vyriškis buvo aukščiau nei moteris, jis buvo už nugaros. Vyras bandė moterį atitraukti į viršų. Jie kartu nugriuvo, nes jis ją bandė traukti ir turbūt pataikė į duobutę tarp sienos ir laiptų ir sugriuvo kartu. Jie krito link akmenų pusės. Negali pasakyti kaip griuvo, nes buvo atsisukęs nugara. Nematė griuvimo momento. Nematė ir tikriausiai nebuvo smūgio, nes būtų kraujas, ar dar kažkas. Buvo nusisukęs nugara, nes laikė visą stalą. Tempė iš nugaros jos vyras ir ji užsikabino su ranka ir apvertė visą stalą. Nusileidęs vyriškis nukrito po minutės. Salės darbuotojas gali būti rūbininkas, gali būti barmeno padėjėjas, negali būti (duomenys neskelbtini). Moteris nesiūlė 100 Eur, čia tikriausiai užmokėti už bilietą praeiti į (duomenys neskelbtini). Niekas neėmė pinigų, ji buvo nepageidaujama tuo metu (duomenys neskelbtini). L. tikrai ne vienas (duomenys neskelbtini). Nepamena kas tuo metu galėjo būti antras (duomenys neskelbtini), nes dažnai keičiasi. Jis negali būti (duomenys neskelbtini), nes reikalinga kvalifikacija. Daugiau konflikte niekas nedalyvavo iš darbuotojų, tik L., R. ir jis. Galėjo matyti tik kitas atvykęs liudytojas M. (duomenys neskelbtini), nes ta vieta persišviečia ir galima iš baro matyti normaliai pasilenkus. Jis galimai buvo už nugaros, kai visas šurmulys įvyko. Nors liudytoja R. teigia, jog nei jo, nei M. nebuvo, jis buvo. Galimai buvo ir M. Dujos buvo panaudotos, kai nukentėjusioji nugriuvo. L. buvo po rankos lūžio, bet jau buvo be gipso. L. buvo lūžusi tikriausiai dešinė ranka. Moters elgesys pažeidė viešąją tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. Š. nurodė, kad vyko viskas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), tai buvo jų antros patalpos, jos buvo mažesnės, tai praėjimas į jas buvo sunkesnis. Jų lankytojai atėjo, jie pasirodė jiems agresyvūs ir truputį išgėrę, nusprendė jų neįleisti. Nusileido į apačią, kur buvo pats įėjimas, tarp laiptų ir dar esančių laiptų buvo tokia salelė. Ten stalas buvo, administracijos staliukas kur apyrankes užkabina ir ima pinigus už įėjimą. Toje vietoje viskas vyko, jie jau buvo visi beveik nusileidę ir jie grįžo atgal ir pradėjo moteris klausinėti, kodėl jų neįleidžia, jie pasakė, jog turi teisę jų neįleisti be paaiškinamos priežasties, bet buvo pasakyta jie yra išgėrę, kels konfliktus, jiems to nereikia. Ji pradėjo kelti konfliktą, kodėl jų neįleidžia į (duomenys neskelbtini), ji truputį pastūmė jo kolegą L. ir jam ant kaklo buvo toks truputį randas nuo nago. Jis truputį atstūmė, kad ji laikytųsi atstumo, kad nebūtų jokio konflikto, muštynių. Vyras stovintis už jos pastebėjo, jog jis ją truputį pastūmė, pradėjo pulti ir nukrito ant akmens į apačią. Ten prieš stalą 1,20 m atstumo yra akmenys, o ant laiptų buvo jau policijai paminėta metaliniai kampukai. Įvykis buvo prieš gal 7-8 mėn., gal daugiau, jis yra (duomenys neskelbtini). Tą vakarą jo pareigos buvo (duomenys neskelbtini), jis gali ir bare, ir prie visų stovėti. Kai įvykis įvyko, jis buvo šalia jų, prie pat lauko išėjimo, matė visą įvykį. Jie bandė įeiti į (duomenys neskelbtini), buvo pasakyta ne, jie nusileido trise į apačią. Viršuje prie įėjimo buvo jis ir L., negali tiksliai pasakyti ar buvo M. šalia lauke, kai viskas buvo be konflikto. Buvo gražiai pasakyta, nusileido į apačią ir asmenys nuėjo paskui juos. Ten buvo 1-2 min. skirtumas. Tikslai negali pasakyti kiek jų nusileido, ar M. jau stovėjo apačioje. Su juo moteris nekalbėjo, jis stovėjo šalia ir viską matė, girdėjo. Iš pradžių viskas buvo gražiai, kai viršuje buvo pasakė, jog jų šiandien neįleis. Galvojo, jog jie išeina, apsisuko, nusileido į apačią, jie iš paskos pradėjo leistis ir moteris klausė, kodėl jų neįleidžia, prašė paaiškinti. Moteris leidosi kartu su vyru. Buvo 1 moteris ir 2 vyrai. Moteris pradžioje ėjo, o vyrai iš galo. Vienas vyras stovėjo aukščiau ant laiptų už moters. Viso įvykio metu buvo ant laiptų. Moteris pradėjo fizinį konfliktą, nes ji trenkė jo pažįstamam į kaklą, buvo įpjauta su nagu. L. ją su viena kaire ranka pastūmė į krutinę ir pečius, kad laikytųsi atstumo ir nebūtų konflikto. Lankytojai buvo išgėrę, jiems kažkas nepatiko, jie pradėjo iš karto pulti. Moteris nebuvo nukritusi, bet vyras, kuris stovėjo už jos gal sureagavo, galėjo paslysti ir nukrito. Vyras sureagavo į stūmimą ir nukrito, nes ten buvo metaliniai kampukai ir ant jų labai lengva paslysti, ne vienas žmogus buvo nukritęs. Vyras buvęs su moterimi pats nekonfliktavo, konfliktą kėlė moteris. Nematė kaip nukrito vyriškis, galėjo tiesiai žiūrėti ir nepamatyti kaip nukrito, nes ten truputį tamsoka. Matė, jog žmogus nukritęs veidu ant akmens. Jis buvo nukritęs ir buvo kraujas ant akmens. Pareigūnas irgi buvo pastebėjęs, nufotografavo ir pasiėmė tyrimams. Nematė pačio griuvimo momento, gal buvo nusisukęs, gal į R. žiūrėjo, gal į M. L. niekam nesudavė smūgio, jis negalėjo suduoti smūgio. Jo dešinė ranka buvo traumuota, sulaužyta. Tą vakarą jis atėjo į darbą be gipso, nes kaip atrodo darbuotojas su gipsu darbe. Dėl dujų neprisimena, nes pas juos kiekvieną savaitę naudojamos. Laiptų aikštelėje buvo jis, L., M., R., moteris už jos vienas vyras ir dar jų draugas. Daugiau kitų lankytojų, darbuotojų nebuvo. Žodinis ir fizinis konfliktas truko iki poros minučių. Vyras atėjęs su moterimi negalėjo L. užpulti, nes jis stovėjo už moters. Jis stovėjo ir kai moteris užpuolė L. Moteris pakėlė ranką, o L. bandė atstumti, kad laikytųsi atstumo. Vyras pradėjo eiti ant jų ir tuo pačiu metu jis galimai galėjo nukristi, viskas gavosi vienu momentu. Vyras priekiu griuvo. Krito nuo laiptų, ten buvo paskutinis laiptelis. R. kaip (duomenys neskelbtini), bet ji atsakinga už įėjimą, žmones, kurie įeina į (duomenys neskelbtini). Jis viso (duomenys neskelbtini), atsakingas už kameras, už barą, už padavėjus. Kai konfliktas ėjo į pabaigą ten visi susimaišė. Šalia jo stovėjo M., kai L. atsistūminėjo kaire ranka ir krito vyras, negali prisiminti ar M. pozicija pasikeitė, ar jis pradėjo staliuką laikyti. Stovėjo L., R. ir M.. Jis stovėjo už L., jie galėjo jo nepastebėti, M. galėjo irgi nepastebėti, nes buvo nukreiptas dėmesys. Tą vakarą L. buvo vienintelis (duomenys neskelbtini). Nebuvo lankytojų, galbūt buvo 1-2 žmonės, nebuvo nieko aplinkui.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. A. nurodė, kad buvo neblaiviame stovyje, šiek tiek išgėręs tuo metu. Galbūt 2 bokalus alaus buvo išgėręs. Įvykis įvyko birželį (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, dar atrodo senoje gatvėje (duomenys neskelbtini). Ten buvo stiklinės durys, užeinant pro tas stiklines duris ir einant kairėn pusėn į apačią yra laiptukai, ten buvo postas, moteris, kuri duodavo apyrankes. Postas yra tarp laiptų salelė. Netoli apyrankių posto viskas įvyko. Užėjo į (duomenys neskelbtini), matė, jog vyksta ginčas tarp vyro, moters ir kaltinamojo. Tuo metu buvo viršuje, kur pats įėjimas. Laiptų pradžia, nusileidinėti ir toje vietoje buvo. Prie laiptų salelės buvo (duomenys neskelbtini), moteris, vyras ir tuo metu galbūt ta moteris, kuri išduoda apyrankes. Negali pasakyti, nes galbūt lankytojai ir darbuotojai panašiais rūbais buvo, su marškiniais tiek lankytojai, tiek darbuotojai buvo su marškiniais, o darbuotojų nepažįsta. Ant laiptų, netoli jo gal kokie 3 žmonės stovėjo, ir žemiau laiptų nuo tos salelės matė, jog bent kokie 3 žmonės stovėjo. Ten žmonių buvo ganėtinai nemažai, galbūt kažką galėjo užstoti. Nukentėjusysis stovėjo po kaire puse, o tas (duomenys neskelbtini) darbuotojas stovėjo po dešine puse. Darbuotojas nukentėjusiojo atžvilgiu stovėjo arba iš kairės, arba tiesiai, bet nukentėjusiajam kaip ir iš kairės. Į jį jie gaunasi stovėjo atsisukę šonu. Jis stovėjo viršuje laipteliais, tai jie gaunasi abudu šonu stovėjo toje salelėje. Nukentėjusysis labiau pasikreipęs į jį, bet gavosi, jog jis visą tą vaizdą šonu matė. Moteris buvo iš nukentėjusiojo dešinės. Užėjo, kai buvo paskutiniai žodžiai išsakyti ir prasidėjo fiziniai veiksmai. Matė tą ginčą, girdėjo, jog ginčijasi ir tada pamatė galbūt 2 ar 3 smūgius, nesuprato dėl ko. Moteris rėkavo ir matė, jog kėlė ranką prieš (duomenys neskelbtini) (jeigu ten (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ją bandė atstumti. Vyras bandė už ją užsistoti ar kažkas panašaus ir tada prasidėjo 2 ar 3 smūgiai vyrui veido kryptimi kažkur tai. Neatsimena, jog moteris būtų griuvusi, nebent suklupusi, nes vyras matė, jog buvo suklupęs tuo metu, bet nematė, jog moteris būtų griuvusi. Vyriškis, jis buvo žemiau laiptais, jis nebuvo pačioje apačioje. Jis nebuvo nusileidęs, jis buvo keliais laipteliais žemiau ir kilo aukščiau laipteliais. Gavo smūgį ir suklupo. Būtent tą smūgį matė, kokia priešistorė buvo negali pasakyti. Puikiai visko negirdėjo, bet girdėjo, jog jis (duomenys neskelbtini), aiškiai agresyviu tonu rėkė ant (duomenys neskelbtini), ką tu čia darai. Ta moteris vis (duomenys neskelbtini)stumdė, rėkavo, tai galbūt iš inercijos gavosi. Vyras priėjęs agresyviai užrėkė ir gavo smūgį. Vyras buvo nusiteikęs ne moterį ištempti, bet labiau apginti. Tiksliai nežino, kuria ranka trenkė gal dešine, bet buvo du smūgiai ar vienas, bet žino, jog buvo smūgis ir suklupo vyras. Vietos, kur smūgis pataikė nematė, bet į veido sritį. Matė rankų mostą po kurio žmogus nukrito, kaip spėja, tai buvo smūgis. Dujos, jeigu buvo naudojamos, tai jos buvo naudojamos, kai vyras suklupo. Gavus smūgį vyras kaip ir ant kelių su veidu arti žemės buvo, galbūt ir nukrito, tiksliai nepasakys, bet jis ten ilgai tikrai negulėjo. Kai visas sąmyšis prasidėjo visi išėjo iš (duomenys neskelbtini), bent jau iš tos stovimosios dalies ant laiptų ir jis kartu su jais išėjo. Ten nėra idealus apšvietimas, nestebėjo ateinančių ir išeinančių žmonių, lyg ir atrodė visi buvo krūvoje, labai greitai viskas įvyko, visa istorija gavosi per minutę laiko. Vėliau po 10-15 sekundžių išėjo tas, kuris gavo smūgius ir jis išėjo pasilenkęs, spjovė ant žemės ir girdėjosi kritimo garsas pagal ką suprato, jog dantys turbūt išbyrėjo. Paklausė ar reikia greitosios, pagalbos, jam atsakė, jog reikia, jis iškvietė greitąją. Tada vyro antroji pusė kaip suprato (moteris, kuri su juo atėjo), ji atėjo verkianti, jog jai pripurškė į akis kaip suprato pipirinių dujų. Paklausė jos ar reikia pagalbos ir tuo metu, kai su greitąją kalbėjo pasakė, jog vyrui ir moteriai reikia pagalbos. Paklausus už ką čia taip buvo, moteris atsakė, jog už tai, kad jie buvo rusai. Toks buvo vienintelis paaiškinimas, daugiau nesigilino. Pirmą kartą matė įvykio metu nukentėjusiuosius, jie įvykio metu atrodė neblaivūs. Draugų neatsimena, jog būtų buvę, matė vyrą ir moterį. Pagalbą kvietė, nes paprašė nukentėjusysis. Dėl įvykio tas momentinis nepatogumas buvo, atėjai linksmai praleisti laiką, atsipalaiduoti ir gaunasi toks diskomfortas. Bendras vaizdas diskomfortą sukėlė. Matė agresiją iš moters pusės, galbūt buvo atsakomoji agresija iš (duomenys neskelbtini) pusės. Nesutrukdė vakaro, žinojo, jog iškvietė greitąją, rami sąžinė buvo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. H. nurodė, kad jie priėjo prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, visi buvo lauke prie durų įėjimo. A. įėjo į vidų, o jie su F. liko lauke, rūkė. Vėliau F. nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir kažkur tai po poros minučių išėjo ir jau buvo kraujuotas. Jie su F. liko lauke, rūkė, A. įėjo, vėliau F., o jis net nespėjo įeiti. Priėjo prie (duomenys neskelbtini), net nebuvo priėję prie durų ir užsirūkė. Nematė (duomenys neskelbtini) viduje įvykio, buvo išgėrę viskio 0,5 l. Nieko nesakė A. eidama į (duomenys neskelbtini), jie tiesiog liko parūkyti lauke, o ji užėjo į vidų. F. po kelių minučių irgi įėjo į vidų. Nesakė, kodėl jis eina į (duomenys neskelbtini), jis tiesiog apsisuko ir vos nenubėgo, greitu žingsniu nuėjo. F. po kelių minučių išėjo ir buvo sumuštas. Nebuvo dviejų dantų ir kraujas buvo ant veido. Išėjo, rodė, jog (duomenys neskelbtini) prisidėjo. Kažkur A. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), ar prie išėjimo iš (duomenys neskelbtini). Jis išėjo pats, o paskui A. išėjo. Nekreipė dėmesio ar ant A. buvo sužalojimų, nes tuo momentu buvo su F.. Prie jo niekas nepriėjo, bet buvo kažkokia mergina ir kai F. priėjo prie jo, tai praktiškai ta mergina iš karto iškvietė greitąją pagalbą. Iš (duomenys neskelbtini) girdėjo A. balsą. Neteko dalyvauti konflikte. Paklausė F. kas atsitiko, o jis ir sako, kad (duomenys neskelbtini) sudavė.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja K. A. nurodė, kad tą vakarą ėjo į (duomenys neskelbtini). Pirmas įėjo jos vyras. Buvo durys atidarytos. Nebuvo prie durų (duomenys neskelbtini) nusileidinėjo laiptais ir prie pagrindinio įėjimo vyko susistumdymas, muštynės. Kai tai pamatė iš karto išėjo iš tos vietos, lauke laukė, kol juos įleis ir po keleto minučių išėjo kraujuotas vyras, jam prastai buvo su sveikata. Spjovė ir jam dantys iškrito, jos vyras pasiūlė jam iškviesti greitąją ir jis sutiko ir iškvietė greitąją pagalbą. Nematė kokie ten žmonės dalyvavo susistumdyme, muštynėse. Ten buvo nemažai žmonių, bet ten buvo keletas darbuotojų su baltais marškiniais, tas vyras ir dar jis buvo lyg tais su mergina, kuri gavo dujų į akis nors to nematė, bet ji buvo išbėgusi ir rėkė, kad jai pripurškė dujų. Nematė kaip pripurškė, nes tuo metu buvo lauke. Sužalojimų nematė ant moters, tiesiog matė, jog ašarojo akys, ji verkė ir tiek, pasakė, jog gavo dujų. Nukentėjusieji buvo išgėrę, nebuvo labai blaivūs. Viskas vyko prieš jiems įeinant. Įeinant buvo atidarytos pagrindinės durys ir jie jau norėjo eiti į apačią ir tuo metu ten viskas įvyko. Laiptų viršuje buvo. Būtent kai ji įėjo jau buvo tas įvykis, vyko susistumdymas. Smūgio nematė, matė kaip išbėgo į lauką ir buvo sužalotas. Pamatė, jog stumdosi, rėkė, tai jie nėjo į apačią ir iš karto išėjo. Praėjimo net nebūtų buvę, tai iš karto apsisuko ir išėjo. Ji pirma išėjo, o vyras paskui, minutės skirtumas tarp išėjimo. Nematė nugriuvimo, staliuko nuvertimo. Gal 20 sekundžių, kol nusileido keliais laipteliais ir tiesiog iš karto išėjo. Dėl įvykio buvo šiek tiek išgąsčio ir tiek. Tas vaizdas buvo nemalonus, kai jie lauke stovėjo ir vyras pribėgo, jis prastai jautėsi, kraujavo, tai tas vaizdas labiausiai sukrėtė. Sulaukė greitosios ir jie toliau nuėjo į (duomenys neskelbtini), 20 min. bėgyje nuo iškvietimo. Iki šio įvykio gal po vieną kokteilį išgėrę ėjo į (duomenys neskelbtini), jie tik buvo atvykę į miestą ir ėjo iš kito baro.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. M. nurodė, kad nurodė, kad buvo iškvietimas, jog sumušė (duomenys neskelbtini), atvyko ir buvo 2-3 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bet buvo dar keli. Mergina, gal vyras su žmona bandė patekti į (duomenys neskelbtini) ir jiems buvo pasakyta, jog jie nepateks dėl neblaivumo galimai. Iš žodžių to (duomenys neskelbtini) kas tarp įvyko, kas jų neįleido, po to brovėsi ir galų galiausiai mergina įsibrovė ir pradėjo mėtyti kasos aparatą ar jį daužyti. Dėl dujų nežino ar naudojo. Kažkokiu būdu, vyras kai laiptais leidosi, ar gavo, ar krito, žino, jog buvo praskeltas dantis, nes su juo važiavo iki (duomenys neskelbtini), kur priiminėjo pareiškimus. Iš (duomenys neskelbtini) pusės gavosi taip, jog vyras norėjo užstoti savo moterį, leidosi laiptais ir kaip paaiškino, jog gavo už nieką. Aplinkybes iš įvykio dalyvių sužinojo. Tiesiogiai bendravo su nukentėjusiaisiais. Nežino ar darė nustatymą neblaivumo. Gali suklysti, bet buvo agresyvūs, susinervinę, sunerimę, bent jau moteris. Neprisimena dėl sužalojimo. Bendravo su kaltinamuoju, tai buvo jų klaida, čia kaip smurtautojas, galų gale apklausė, kokia jo pozicija. Pasakojo ką ir sakė, jog brovėsi, kasos aparatą sugadino ar ne. Neprisimena dėl gipso, rankos parišimo. Pas vyrą dantis sužalotas, paskui sakė moteriai, kad viskas dėl tavo kaltės. Jai taip sakė, pati lindai ir aš dar gavau. Gali klysti, bet pas kaltinamąjį buvo nubrozdinimai ant kaklo buvo nuo rankų nagų. Dėl dujų neprisimena, prisimena, jog vyrui buvo nuskeltas ar išmuštas dantis. Pas kaltinamąjį lyg tais nubrozdinimai, gali pasakyti, jog moteris buvo girtesnė už vyrą. Ėjo žiūrėti kamerų, jiems buvo paaiškinta, jog tos vietos, kur vyko įvykis nefilmuojama. Ar patys žiūrėjo nepasakys. Ganėtinai greitai atvyko į įvykį, nes buvo prie stoties, tai nuo stoties 4 min. Laiptai kaip dekoracijos ant sienos akmenys dekoracijos, nebuvo ką išdraskyti, išmėtyti. Nusileidi laiptais po dešine puse kasos aparatas su staliuku. Taip, buvo kasos aparatas vietoje, atrodo rodė, kad neveikia. Filmavo įvyko vietą.

2024 m. birželio 16 d. L. M. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Apie 23.40 val., į (duomenys neskelbtini) užėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi ir dėl vidinių (duomenys neskelbtini) taisyklių asmens gali neįleisti į (duomenys neskelbtini), ką ir padarė. Kelis kartus tai pakartojo moteriai, tačiau ji buvo agresyvi, reikalavo, kad ją į (duomenys neskelbtini) įleistų. Moteris to nesuprato ir pradėjo jį ir kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus stumdyti, vėliau konflikto metu pribėgo jam nepažystami vaikinai, kurie pradėjo muštis, todėl jis gindamasis išstūmė konflikto dalyvius ir nepageidaujamus klientus iš (duomenys neskelbtini). Stumdymosi metu moteris užgriuvo ant kasos staliuko bei jį nuvertė. Po ko bandydami juos išprašyti savisaugos veiksmais panaudojo ašarines dujas, po ko konfliktuojanti kompanija apsiramino ir juos išprašė į lauką, kur sulaukė policijos pareigūnų ir paaiškino jiems visas įvykio aplinkybes. Nurodyti gali, kad kompanijoje, kuri konfliktavo buvo du vyrai, vienas su barzda ir moteris, apkūni, kalbėjo (duomenys neskelbtini) kalba. Konflikto metu moteris jam sudraskė kaklą, tačiau dėl to pretenzijų neturi ir pareiškimo teikti neturi. Asmenų kaip buvo apsirengę neįsidėmėjo. Jų nepažįsta (1 t., b. l. 66-69).

2024 m. liepos 4 d. įtariamojo L. M. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jį perskaitė, jo esmę suprato, savo kaltės nepripažįsta. Teisė turėti vertėją ir gynėją jam išaiškinta. Pareiškia, kad apklausos metu jie nereikalingi. Parodymus duoti sutinka bei juos pageidauja duoti lietuvių kalba. Psichiatrinėje ligoninėje gydytas nebuvo, priklausomybių neturi, narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja per šventes. Ankščiau teistas nebuvo. Apie pranešime apie įtarimą nurodytas aplinkybes parodo, kad dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. birželio 15 d., tikriausiai po 23 val., tiksliai nepamena laiko, jis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) įėjimo, kai į (duomenys neskelbtini) užeiti norėjo trys piliečiai, t. y. du vyrai ir viena moteris. Akivaizdžiai matėsi, jog asmenys buvo neblaivūs, atrodė konfliktiški. Darbuotojai pagal (duomenys neskelbtini) vidaus taisykles turi pilną teisę neįleisti asmenų į (duomenys neskelbtini) vidų be jokių paaiškinimų šiems. Jie šiems pasakė, kad neįleis, nes jie yra per daug išgėrę ir neatitinka (duomenys neskelbtini) aprangos standartų. Jis uždarė duris ir nuėjo laiptais apačion, prie kasos aparato, kur kartu su juo stovėjo (duomenys neskelbtini) R. ir (duomenys neskelbtini) N. P.. Po kokių 10 minučių ta pati moteris, kuri viršuje buvo su vyrų kompanija atėjo viena, nusiėmusi savo švarkelį, bandydama tikriausiai apsimesti kitu žmogumi. Jis šiai pasakė, kad jūs nejuokaukite, ką jūs kvailu laikot, bandydama apgauti, jau sakė prieš tai, kad jūs nebūsit įleisti į vidų. O ji jiems prieš akis išsitraukė 100 eurų ir pradėjo sakyti: „ką jums nereikia pinigų, nenorit uždirbti?“ Ir tuomet pradėjo reikalauti, kad pakviestų (duomenys neskelbtini) administratorių. Tuomet vienas iš jo kolegų prisistatė šiai, kaip administratorius ir pakartojo, kad niekas jų neįleis. Tačiau moteris nenusiramino ir toliau plėtojo konfliktą, reikalavo, kad būtų įleista, kad ateitų kitas administratorius ir tuomet pradėjo stumdytis. Jis stovėjo taip, kad jį nepraeitų į apačią, o ši jį pradėjo tempti už kelnių kišenės, kad jis pasitrauktų. Tuomet ši pradėjo daužytis, vartyti šalia esantį staliuką, ant kurio stovėjo kasos aparatas, lempa, banko kortelių skaitytuvas, ant kurio užgriuvo ir visas staliukas su daiktais nukrito. Šie daiktai priklauso kitai įmonei, kuri nuomojasi tas patalpas „(duomenys neskelbtini)“. Ši jį toliau pradėjo stumdyti, jis bandė šią atstumti, o ši jam nagais stipriai perrėžė kaklą. Po ko iš viršaus atbėgo du vyrai, kurie pradžioje prie įėjimo buvo su moterimi. Jie atbėgę bandė raminti tą moterį, atitraukinėti nuo jų, tačiau tuomet kilo grumtynės kartu, viskas vyko labai greitai, visi masiškai grūmėsi, todėl tiksliai paaiškinti, kaip kas vyko negali. Po to tie trys asmenys kartu griuvo nuo tos platformos, ant kurios stovėjo laiptais žemyn ir trenkėsi į akmeninę sieną ir laiptų bordiūrą, kuris irgi yra iš akmenų. Tuomet jie nukritę vėl bandė atsistoti ir pulti juos, tada jis vėl bandydamas juos sustabdyti purškė ašarines dujas, kam tiksliai kliuvo nematė. Ir tuomet jie sustojo ir laukė policijos, kas iškvietė policiją jis nežino. Nori pasakyti, jog jis nei vieno iš asmenų tyčia nemušė, asmenys buvo neblaivūs ir konfliktiški, moteris pirma pradėjo konfliktą, pradėjo stumdytis, todėl jis gindamasis ir norėdamas ją nuraminti papurškė šiai ašarinių dujų ir bandė atstumti šią nuo savęs. Savo kaltės jis nepripažįsta (2 t., b. l. 89-92)

2025 m. vasario 4 d. įtariamojo L. M. apklausos protokole nurodyta, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Gynėjas nereikalingas. Parodo, kad lieka prie savo pirminių parodymų duotų 2024 m. liepos 4 d. apklausoje. Nori paminėti, kad tam vyrui nesudavė nei vieno smūgio, o moteriai purškė ašarinėmis dujomis gindamasis nuo jos, kadangi ji pirma jį puolė, apdraskė. Konfliktas būtent ir prasidėjo dėl to, kad moteris elgėsi agresyviai, bandė įeiti į (duomenys neskelbtini), nors jai buvo aiškiai pasakyta, kad bus neįleista ir puolė pirma. Savo kaltės jis nepripažįsta visiškai (2 t., b. l. 105-107).

2024 m. birželio 20 d. F. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. birželio 15 d., apie 23.24 val., jis su savo žmona J. atėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)išgirdęs, jog jie kalba (duomenys neskelbtini), iškart jiems pasakė, kad jų neįleis ir jokios aiškios priežasties neįvardijo. Jo žmona nusileido laiptais žemyn (duomenys neskelbtini) ir pradėjo kalbėtis su (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu buvo lauke, kuomet išgirdo, kad prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo žmonos ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pradėjo keiktis, pasakė jo žmonai „grįžkit nahui į savo (duomenys neskelbtini)“. Jis viską girdėjo ir pamatė, kad šis pradėjo ją stumdyti ir todėl jis iškart nuėjo pas juos į apačią. Jam nespėjus ateiti ir pasakyti nė žodžio, (duomenys neskelbtini)jam iškart trenkė kumščiu (neprisimenu kuria ranka) į lūpą ir išmušė du dantis. Kai jis jam trenkė jis iškart nukrito ant laiptų. Jis iškart atsistojo, buvo toks nevisai sąmoningas ir išėjo į lauką. Ar buvo daugiau smūgių suduotų jam neprisimena, kadangi nebuvo visiškai sąmoningas dėl patirto pirmo smūgio. Po smūgio jautė, kad jo akies vokas irgi sumuštas, taip pat kai krito ant laiptų užsigavo nugarą ir dabar yra mėlynė ir sunku sėdėti. Jam išėjus į lauką, netoliese buvo jam nepažįstama mergina, kuri pamatė, kad jo veidas kruvinas ir iškvietė policiją. Jo žmonai irgi yra sumušimų, mėlynių ant kūno, kadangi (duomenys neskelbtini) stumdė šią. Po įvykio jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurioje apžiūrėjo ir diagnozavo viršutinėje lūpoje dešinėje pusėje plėštinę žaizdą ir išmuštus 11, 12 dantis. Ten susiuvo lūpą ir padarė dantų rentgeną. Pirmadienį jam išiminės siūlus, taip pat turės traukti šaknis išmuštų dantų. Jam padaryta fizinė žala, prašo jį pripažinti nukentėjusiuoju. Nuvykti pasidaryti abdukciją planuoja šiandien. Civilinį ieškinį taip pat teiks (1 t., b. l. 44-47).

2024 m. birželio 26 d. A. S. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. birželio 15 d. su vyru F. nusprendė nuvykti į (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pašokti, kai ten nuvyko buvo panašiai apie 23.15 val. Prie (duomenys neskelbtini) sutiko jos vyro draugą A. G., jie priėjo prie (duomenys neskelbtini) durų ir prie jų stovėjo 2 (duomenys neskelbtini), kurie jų neįleido į vidų. Ji vieno iš jų paklausė ar jie kalba (duomenys neskelbtini)? Vienas jai atsakė: „eikit nahui iš čia“. Jų neįleido ir uždarė duris priešais juos. Jos vyras pradėjo ieškoti kontaktų, su kuo susisiekti, tačiau nepavyko. Tada jai pavyko įeiti į (duomenys neskelbtini) vidų, ji nusileido laiptais žemyn ir priėjo prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ji administratorės paklausė: Ar galima pakalbėti su administratore? Ši pasakė: ji (duomenys neskelbtini), o kas nutiko? Ji pasakė, kad jų neįleido, paaiškino situaciją. O (duomenys neskelbtini) pasakė, kad (duomenys neskelbtini) patys sprendžia ką įleisti, o ko ne. Ji paprašė, kad ateitų kita (duomenys neskelbtini). O (duomenys neskelbtini) jai atsakė, kad jie grįžtų nahui į savo ((duomenys neskelbtini)). Ji atsakė, kad jie net ne iš (duomenys neskelbtini). Tuomet vienas iš (duomenys neskelbtini)atsakė: „tu ką suka tupa, eik nahui iš čia“. Po to šis ją pastūmė, ji atsitrenkė į stovėjusį stalą ir nukrito ant žemės. (duomenys neskelbtini) jai neleido atsistoti, tik kai ji bandė keltis nuo žemės šis vėl ją pastūmęs paguldydavo ant žemės ir taip 4 kartus. Tuomet jos vyras susirūpinęs, kad ji ilgai užtruko nusileido apačion ir pamatęs, kad (duomenys neskelbtini) ją stumdo, pasakė šiam: „Ką tu čia darai?“ (duomenys neskelbtini) pamatęs ateinanti jos vyrą, papurškė jai ašarinių dujų į akių sritį, pakliuvo ant vokų, kaktos, tiesiai į akis nepakliuvo, nes jai pavyko užsimerkti. Kol ji nusivalė veidą nuo ašarinių dujų, pamatė, kad jos vyras guli ant žemės su kruvina burna. Po to jau išgirdo, kad kažkoks jai nepažįstamas vyras pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją ir jiems padėjo išeiti į lauką. Įvykio metu ji jautė fizinį skausmą, atsikėlusi ryte vis dar jautė skausmą, kurį vertinta 7 baliais dešimtbalėje sistemoje. Šonkaulius skauda iki šios dienos. Po įvykio ant jos kūno buvo kraujosruvos ant kairiojo ir dešiniojo klubų, ant dešinės rankos, ant kairiojo šono ir kairiojo dilbio. Sužalojimų nuotraukas pateikė tyrėjai. Dėl to įvykio ji patyrė fizinę žalą, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja (1 t., b. l. 50-57).

2024 m. birželio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektu yra (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). Prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) patalpas viršuje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ Užėjus į vidų pasukus į kairę matomi laiptai vedantys į apačią, kitas (duomenys neskelbtini) patalpas. Tarp laiptų dešinėje pusėje matomas stalas. Laiptų kairėje pusėje ant laiptų ir šalia jų matomos rudos spalvos dėmės panašos į kraują, kurių nuoplovos paimamos ir supakuojamos į voką Nr. 1. (duomenys neskelbtini) patalpos yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 23-30).

2024 m. birželio 16 d. liudytojo M. Š. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame užima (duomenys neskelbtini) pareigas. 2024 m. birželio 15 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, į vidų bandė užeiti viena moteris ir du vyrai (moteris buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, stambesnio kūno sudėjimo, ūgis apie 170 cm., dėvėjo geltonos spalvos marškinėlius ir šviesias kelnes, dviejų vyrų nei požymių nei aprangos jis neįsidėmėjo), tačiau dėl jų nustatytų (duomenys neskelbtini) vidaus taisyklių, jie nusprendžia ką į (duomenys neskelbtini) įleisti, o ko neįleisti, tad tų asmenų nusprendė neįleisti, kadangi jie atrodė konfliktiški, o jie siekia užtikrinti saugią aplinką kitiems (duomenys neskelbtini) lankytojams. Kartu su juo buvo jo kolegos M. ir L. (daugiau asmens duomenų nežino). Vėliau minėti asmenys dar kartą bandė užeiti į (duomenys neskelbtini), t. y. jie atėjo prie (duomenys neskelbtini) esančios administracijos staliuko, tačiau asmenų buvo pareikalauta palikti patalpas, tačiau ta moteris, pradėjo konfliktuoti, vis klausė „kodėl jų neįleidžiat?“, tačiau jiems į tai nieko neatsakius, jie buvo išvesti į lauką, nes pasakė, kad vis tiek į (duomenys neskelbtini) šiandien nebūsit įleisti. Moteris tapo agresyvi, puolė stumdytis su jo kolegomis, dėl ko pamatė, kad kažkurios rankos nagais apdraskė jo kolegos L. kaklą ir jį pastūmė, o L. dėl savisaugos moterį nustūmė nuo savęs, po ko pribėgo vienas vyriškis, kuris pradėjo neva ginti moterį bei stumdytis su jo kolegomis. Konflikto metu, esant slidžiai grindų dangai, vienas iš vyrų prarado pusiausvyrą ir nukrito ant grindinio bei veidu trenkėsi į šalia administracijos staliuko esantį akmenį, ko pasėkoje susižalojo veidą, matėsi, kad veidas kraujuoja. Po šio įvykio minėta kompanija iš (duomenys neskelbtini) pasišalino, o po kurio laiko į (duomenys neskelbtini) atvyko policijos pareigūnai. Gali patvirtinti, kad konflikto metu, nei jo kolegos, nei asmenys iš tos kompanijos, kurios jie neįleido į (duomenys neskelbtini), rankomis ar kojomis nesmūgiavo vieni kitiems. Kiek jam yra žinoma, konkreti to konflikto vieta į vaizdo stebėjimo kamerų akiratį neįeina (1 t., b. l. 60-63).

2024 m. liepos 10 d. liudytojos R. P. apklausos protokole nurodyta, kad ji (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. birželio 15 d. apie 23 val., ji stovėjo prie kasos aparato staliuko, girdėjo, jog viršuje lyg ir vyksta kažkoks konfliktas, tačiau nieko nematė. Po to prie jos atėjo kitas (duomenys neskelbtini)L.. Po kurio laiko iš viršaus atėjo moteris, stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, kuri buvo stipriai išgėrusi, agresyvi, konfliktiška. Ji pradėjo mosikuotis pinigais ir pradėjo kažką kalbėti (duomenys neskelbtini), tačiau ji nelabai supranta, bet kiek pavyko suprasti, tai ši reikalavo, jog su ja kalbėtų (duomenys neskelbtini). Ji labai agresyviai elgėsi, rėkavo ant jų, reikalavo, jog ją įleistų. L. jai pakartojo kelis kartus, jog neįleis, ką daugiau kalbėjo su šia ji negali pasakyti, kadangi pokalbis vyko (duomenys neskelbtini) kalba. Moteris pirma griebė L. už šio kelnių kišenių, pradėjo šį tempti į save, po ko L. ją atstūmė nuo savęs. Tada moteris griebė L. už kaklo ir stipriai nagais perdrėskė jį. Po ko tarp jų vyko stumdymasis, moteris pradėjo plačiai mosikuotis rankomis, dėl ko nuvertė stovėjusį stalą su kasos aparatu, lempa, kortelių skaitytuvas (po to jis nebeveikė, tačiau vėliau sutvarkė, todėl dėl padarytos žalos pretenzijų neturi). Nukritus daiktams, ji nusisuko jų rinkti nuo žemės, kuomet ji pajautė ašarinių dujų kvapą. Ji iškart atsitraukė toliau, jog negauti daugiau ašarinių dujų. Toje vietoje, kur atsistojo jau nematė pilno vaizdo, kas vyksta. Tik matė, jog atbėgo kažkoks vyriškis tamsių plaukų, daugiau nelabai įžiūrėjo. Toliau, kas vyko ten ji gerai nematė, tik matė, jog kažkuris asmuo už rankų laiko moterį, atrodė, jog tai tas pats vyriškis, kuris atbėgo iš viršaus. Moteris dar niekaip nenusiramino, rėkavo toliau. Kiek daugiau ten buvo asmenų ji negali pasakyti, kadangi jai nesimatė. Matė tik, kad L. dar rankose turėjo ašarinių dujų balionėlį. Vyriškis, kuris laikė moteriai rankas, stovėjo ant laiptų krašto, o moteris veržėsi į priekį ir tas asmuo, paleidęs jos rankas nukrito laiptais žemyn, tačiau į kurią tiksliai vietą šis atsitrenkė negali atsakyti. Kas toliau vyko ji jau nebematė, kadangi toliau rinkosi išmėtytus daiktus, tik matė, jog L. nukreipęs ašarines dujas į asmenis liepė jiems iš išeiti ir po ko tie asmenys pradėjo kilti laiptais į viršų. Kas toliau vyko viršuje ji jau nežino, nematė. Jos manymu įvykusias muštynes dar turėjo matyti baro darbuotoja G., kurios kontaktinių duomenų neturi (1 t., b. l. 72-75).

2024 m. liepos 11 d. liudytojos M. P. apklausos protokole nurodyta, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 15 d., apie 23.30-00.00 val., stovėjo viduje prie (duomenys neskelbtini), kur stovi kasos aparatas, kuomet atėjo (duomenys neskelbtini) L. ir pasakė, kad neįleistų vienos moteriškės, kuri yra (duomenys neskelbtini) metų, stambesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Ilgai netrukus atėjo ir minėtoji moteris, rankoje laikydama 100 eurų kupiūrą ir reikalavo ją įleisti, tiksliai neprisimena ką sakė, pradėjo aiškinti, jog jie neturi teisės jos neįleisti į vidų. Pradėjo prikišinėti tai, jog ji yra iš (duomenys neskelbtini), yra ne (duomenys neskelbtini). L. stovėjo užstojęs kelią, jog ji laiptais nenuliptų žemyn, prašydamas jos gražiai išeiti iš (duomenys neskelbtini). Bet ji tik labiau užsivedė, pradėjo agresyviau bendrauti ir labai staigiai griebė L. už kelnių kišenių ir pradėjo šį tempti, jog pasitrauktų šiai iš kelio. L. bandė šią atstumti nuo savęs, tuomet tarp jų įvyko susistumdymas ir po ko, mano, kad būtent tuo metu moteris L. perdrėskė kaklą. Moteris rankomis stipriai mosikavosi, jis tuo metu bandė laikyti kasos aparatą, kad nenuvirstų, tarp jų įvyko minimalus pasitampymas už rūbų ir tuomet moteris nuvertė šalia stovėjusi administratorės staliuką, nuo kurio kartu nukrito buvę daiktai- kasos aparatas, banko kortelių skaitytuvas, kuris nukritęs po to nebeveikė. Dėl padarytos žalos pretenzijų neturi. Po to L. tikriausiai supratęs, kad taip ramiai viskas nesibaigs, išsitraukė ašarines dujas, kurias panaudojo prieš moterį, nežino ar pataikė į moters veido sritį, kadangi tai moters nesustabdė, ši toliau rėkavo. Tuomet iš viršaus, iš lauko atbėgo du vyriškiai, kurie kaip suprato buvo atėję kartu su šia. Jie bandė moterį atitraukti ir tempė ją į save, o moteris buvo įsikibusi į L. ir šį traukė į save. Moteris kartu, kaip vėliau suprato, su savo vyru nukrito ant žemės atsitrenkdami į akmeninę sieną, ar su jais buvęs trečias asmuo nukrito neprisimena. Jie bandė šiuos pakelti, kad išlydėti į viršų, tačiau jie jau patys atsikėlė. Tie vyrai patys išsivedė moterį į lauką. Jie taip pat išėjo į lauką ir jau ten buvo atvykę policijos pareigūnai. Dėl asmens, kuriam iškrito dantys, jis nieko nematė, kaip šis juos išsimušė. Kad L. šiam trenktų, jis taip pat nematė, kadangi viso konflikto metu buvo prie jų, situaciją matė iš šono, pats aktyvių veiksmų nesiėmė. Konfliktas vyko tik su moterimi, su kitais dviem asmenimis konflikto nebuvo, jie tik bandė išsivesti savo draugę (1 t., b. l. 78-81).

2024 m. liepos 17 d. liudytojo R. A. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. birželio 15 d., apie 23.40 val., jis su savo žmona ir jos drauge užeidinėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) viduje prie kasos aparato moteris, kaip ji atrodė tiksliai jau nebeprisimena, lygtais tamsiais plaukais, virš (duomenys neskelbtini) metų, stambesnio kūno sudėjimo, stumdėsi su vienu iš (duomenys neskelbtini) (vaikinas maždaug iki (duomenys neskelbtini) metų, lygtais rudais plaukais, apie 1.75 m. ūgio). Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) moterį bandė išvarinėti iš (duomenys neskelbtini), o moteris vis (duomenys neskelbtini) kartojo „už ką, už ką“. Moteris matėsi buvo stipriai išgėrusi. Abu asmenys elgėsi agresyviai. Po ko iš apačios atbėgo kitas vyriškis, po ko suprato, kad šis buvo kartu atėjęs su ta moterimi, šis priėjęs prie moters ir (duomenys neskelbtini) paklausė, kas čia vyksta, o (duomenys neskelbtini) nieko neatsakęs trenkė vieną smūgį kumščiu atėjusiam vyrui į veidą, kuris po smūgio suklupo. Po smūgio (duomenys neskelbtini) pradėjo purkšti dujas moteriai į veido sritį. Vyriškis po to tikriausiai supratęs, kad jam bėga kraujas iš burnos atsistojo ir išėjo į lauką, jie tuo metu taip pat išėjo į lauką. Po kelių minučių į lauką atėjo ir moteris verkianti, kadangi jai į akis pripurškė ašarinių dujų. Jis lauke būdamas iškvietė greitąją pagalba ir policiją. Kaip suprato konfliktas visas įvyko tiesiog, jog moteris labai norėjo užeiti į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) jos neįleido (1 t., b. l. 84 -87).

2024 m. gruodžio 12 d. liudytojo A. H. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. birželio 15 d., vakare ėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kartu su draugais L. ir F.. Jie laukė prie (duomenys neskelbtini) sustojo su F. parūkyti, o L. viena užėjo į (duomenys neskelbtini). Po kiek laiko F. greit nuėjo į (duomenys neskelbtini) paskui L. o jis liko stovėti lauke toliau rūkyti. Kai po trumpo laiko tarpo, nepraėjus ne 5 minutėms grįžo F. į lauką ir taip pat išgirdo kažkokį triukšmą sklindantį iš (duomenys neskelbtini) vidaus, t. y. šauksmus ir necenzūrinius žodžius. Girdėjo ir L. balsą, suprato, kad vyksta ginčas tarp L. ir kažkokių asmenų. F. visas veidas buvo kraujuotas, jis ranka buvo užsidengęs veidą ir po to atidengęs veidą jam parodė, kad neturi dviejų dantų ir pasakė, kad jam vienas iš (duomenys neskelbtini) sudavė smūgį į veidą iš šono ir kad po to jis laiptais nukrito žemyn. Jis norėjo įeiti į (duomenys neskelbtini), jog sužinoti, kas čia įvyko ir jam bandant įeiti į (duomenys neskelbtini), viršuje jau prie išėjimo durų buvo L. Į (duomenys neskelbtini) jo jau neįleido. Jie toliau liko stovėti visi lauke. Kaip atrodė L. ar buvo kokie sužalojimai ant šios kūno jis neatkreipė dėmesio, kadangi visą dėmesį buvo sutelkęs į F. ir norėjo šiam suteikti pagalbą. Greitąją pagalbą iškvietė kažkas iš praeivių. (duomenys neskelbtini) viduje jis nebuvo, visą laiką stovėjo lauke, keli metrai nuo įėjimo durų (2 t., b. l. 14-17).

2025 m. vasario 3 d. liudytojo R. M. apklausos protokole nurodyta, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 15 d., apie 23.50 val., iš (duomenys neskelbtini) gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini),,(duomenys neskelbtini)'', (duomenys neskelbtini), įvyko muštynės. Atvykus nurodytu adresu, lauke, prie (duomenys neskelbtini) įėjimo stovėjo keli asmenys. Vienas iš jų nukentėjęs, kaip vėliau nustatyta F. S., kuriam buvo išmušti 2 priekiniai dantys. F. S. nurodė, kad jų (duomenys neskelbtini) neįleido į (duomenys neskelbtini), jiems bandant išsiaiškinti dėl kokių priežasčių, jokių paaiškinimų nepateikė. Tuomet jo žmona A. įėjo į (duomenys neskelbtini) vidų, ši buvo laiptais palypėjusi žemyn, o šiam tik užėjus pamatė, kad tarp šio žmonos ir (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas ir jie papurškė šiai ašarinių dujų, todėl šis norėjo išsiaiškinti, kas ten vyksta ir be jokių kalbų be nieko gavo 1 smūgį į veido sritį iš (duomenys neskelbtini), jam iškrito 2 priekiniai dantys. Kaip buvo nustatyta (duomenys neskelbtini)- L. M.. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) L. M., šis paaiškino, kad smūgio šiam vyrui nesudavė ir iškritusių dantų nematė. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad konfliktas vyko būtent su moterimi, jog ši visą laiką provokavo, bandė patekti į (duomenys neskelbtini) ir jam apdraskė kaklą, tačiau smūgio vyrui nesudavė. Apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) kaklą matėsi švieži, nauji įdrėskimai, šiek tiek kraujo. Dėl apžiūrėtų (duomenys neskelbtini) rankų negali atsakyti, neprisimena ar buvo kraujo. Toliau abu asmenys, F. S. ir A. S. buvo perduoti medikams apžiūrėti. Po apžiūros medikai priėmė sprendimą F. S. vežti tolimesniam gydymui į (duomenys neskelbtini). Dėl sugadinto kasos aparato darbuotojai nurodė, kad muštynių metu kažkuris iš asmenų užkliuvo už aparato ir tas nukrito. Tuo metu nebuvo aišku, kam aparatas priklauso, baro darbuotojai nurodė, kad priklauso kitai įmonei, todėl buvo pasiūlyta, jog kai bus aiškus kasos aparato savininkas ir jei turės pretenzijų, jog kreiptųsi atskirai su pareiškimu. (duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, jog nenorėjo šių asmenų įsileisti į (duomenys neskelbtini), kadangi jie buvo neblaivūs, agresyvūs (2 t., b. l. 20-23).

2024 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Su nukentėjusiuoju F. S., jo sutikimu, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nuvykta kartu su nukentėjusiuoju F. S., (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)''. Šiuo metu ten yra (duomenys neskelbtini), nuotrauka Nr. 1. Nuotraukoje Nr. 2 nukentėjusysis, parodo, kad nuo čia lipo laiptais žemyn iki platformos, kuri sujungia laiptus esančius viršuje ir apačioje. Nuotraukoje Nr. 3, nukentėjusysis parodo, kad toje vietoje gavo vieną smūgį į veido sritį, o būtent į apatinę veido sritį, į lūpas, nuo (duomenys neskelbtini), po ko jis ant šalia esančių laiptų nukrito ant nugaros (2 t., b. l. 24 - 30).

2024 m. spalio 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Su nukentėjusiąja A. S., jos sutikimu, buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nuvykta kartu su nukentėjusiąja A. S., (duomenys neskelbtini), buvusiame (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)'', šiuo metu ten yra (duomenys neskelbtini), nuotrauka Nr. 1. Nuotraukoje Nr. 2 nukentėjusioji, parodo, kad čia prasidėjo žodinis konfliktas su (duomenys neskelbtini) ir nuo čia ji nusileido laiptais žemyn iki platformos, kuri sujungia laiptus esančius viršuje ir apačioje. Nuotraukoje Nr. 3, nukentėjusioji parodo, kad toje vietoje ją pastūmė (duomenys neskelbtini), po ko ji nukrito ant laiptų, į kuriuos rodo nuotraukoje, po ko jai bandant atsistoti, (duomenys neskelbtini) vėl ją stūmė, taip pastūmė ją 4 kartus. Toje pačioje vietoje jai į veido sritį papurškė ašarinių dujų tas pats (duomenys neskelbtini) ne mažiau 3 kartus (2 t., b. l. 31-37).

2024 m. gruodžio 6 d. akistatos protokole nurodyta, kad atlikta akistata tarp įtariamojo ir nukentėjusiosios A. S.. Klausimas nukentėjusiajai A. S.: - Kiek smūgių, kokiu būdu ir į kokias kūno vietas sudavė jums prieš jus sėdintis asmuo? Atsakymas: Smūgių nebuvo, buvo 4-5 pastūmimai, aš vis nukrisdavau, bandydavau keltis, o šis asmuo mane toliau stūmė, dėl ko aš vis kritau ant laiptų. 2. Klausimas įtariamajam L. M.: Ar girdėjote nukentėjusiajam užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar jį supratote, ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: Atsakymą išgirdau, sutinku su tuo, kad aš ją stūmiau nuo savęs norėdamas ją atitraukti, kiek kartų pastūmiau neprisimenu. 3. Klausimas nukentėjusiajai: Ar be pastūmimo buvo dar kokie veiksmai iš įtariamojo? Atsakymas: Taip, naudojo pipirinių dujų balionėlį, 4-5 kartus jų papurškė, man į veido sritį, pataikė į viršutinę antakių sritį, kaktą, ausį. 4. Klausimas įtariamajam: Ar girdėjote nukentėjusiajam užduotą klausimą, jos pateiktą atsakymą, ar jį supratote, ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: Klausimą ir atsakymą girdėjau. Prisimenu, kad įvykio metu naudojau dujų balionėlį, purškiau į ją, kur tiksliai pataikiau nežinau. Noriu pridėti, kad tiksliai visų įvykio detalių neprisimenu. Paklausus nukentėjusiosios, įtariamojo ir įgalioto atstovo ar turi klausimų: 1. Nukentėjusioji klausimų neturi. 2. Įtariamasis klausimų neturi.3. Įgaliotas atstovas uždavė klausimą nukentėjusiajai: Kokie sužalojimai buvo ant kūno po įvykio? Nukentėjusioji atsakė: buvo didelė mėlynė ant kairės kojos šlaunies, mėlynės ant alkūnių ir rankų (2 t., b. l. 39-42).

2024 m. gruodžio 6 d. akistatos protokole nurodyta, kad atlikta akistata tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo F. S.. 1. Klausimas nukentėjusiajam F. S.: - Kiek smūgių, kokiu būdu ir į kokias kūno vietas sudavė jums prieš jus sėdintis asmuo? Atsakymas: Aš prisimenu, jog šis asmuo man trenktų vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį, o būtent į dantis. 2. Klausimas įtariamajam L. M.: Ar girdėjote nukentėjusiajam užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: Klausimą atsakymą girdėjau, su atsakymu nesutinku, šiam asmeniui aš netrenkiau. 3. Klausimas nukentėjusiajam: Ar dar kokių veiksmų ėmėsi šis asmuo jūsų atžvilgiu? Atsakymas: Ne, daugiau veiksmų nesiėmė. 4. Klausiamas įtariamajam: Kokiu būdu nukentėjusysis susižalojo (iškrito dantys), jeigu jūs buvote šalia? Atsakymas: Aš nežinau kokiu būdu jam iškrito dantys, aš jam nesudaviau jokių smūgių, tuo metu buvo suirutė, todėl nežinau kaip tai įvyko. Klausimas nukentėjusiajam: Ar girdėjote įtariamajam užduotą klausimą, jo pateiktą atsakymą, ar juos supratote, ar su atsakymu sutinkate? Atsakymas: Su atsakymu nesutinku, lieku prie savo parodymų. Paklausus nukentėjusįjį, įtariamąjį ir nukentėjusiojo įgaliotą atstovą ar jie turi klausimų:1. Nukentėjusysis atsakė, kad neturi.2. Įtariamasis atsakė, kad neturi. 3. Įgaliotas atstovas uždavė klausimą įtariamajam: kokie asmenys buvo vykstant suirutei? Įtariamojo atsakymas: Buvo šis asmuo, moteris ir dar vienas vyras, kaip tuo metu galvojau, kad tai yra jų draugas. Aš prisimenu tik, kad pirmiausia konfliktas prasidėjo su moterimi. Po kurio laiko atbėgo du vyrai, kurie bandė patraukti moterį. Kažkurie iš jų krito nuo laiptų, tačiau kurie tiksliai krito aš neprisimenu ir negaliu atsakyti. Klausimas nukentėjusiajam: ar buvote nukritęs nuo laiptų? Atsakymas: Aš po gauto smūgio kritau atbulas ant laiptų ir susitrenkiau stuburgalį. Klausimas nukentėjusiajam: Ar buvo kokie veiksmai iš jo pusės įtariamojo atžvilgiu? Atsakymas: Jokių veiksmų įtariamojo atžvilgiu aš neatlikau, jo nepuoliau, aš nespėjau iki galo laiptų nueiti, jog sužinoti, kas vyksta ir iš įtariamojo gavau smūgį. Klausimas įtariamajam: ar šis asmuo atliko kokius nors veiksmus jūsų atžvilgiu? Atsakymas: Šis asmuo su kitu asmeniu tik atbėgę puolė traukti konfliktą kėlusią moterį, iš jo pusės jokių veiksmų mano atžvilgiu nebuvo (2 t., b. l. 44-47).

2024 m. birželio 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint asmenį, ant jo veido viršutinės lūpos dešinės pusės matomas apie 3 cm kirstinė žaizda. Asmens burnoje dešinėje pusėje trūkta dviejų dantų (1 t., b. l. 31-36).

2024 m. birželio 16 d. (duomenys neskelbtini) P. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) R. M., 2024 m. birželio 15 d., 23.47 val., iš (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, po muštynių vyras ((duomenys neskelbtini) metai) patyrė veido traumą. Panaudotos ir dujos. Mušeika liko (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, kreipėsi F. S., kuriam buvo nustatytas 1.87 promilių girtumo laipsnis. Asmuo paaiškino, kad kartu su savo žmona A. S., kuriai nustatytas 1.86 prom., girtumo laipsnis, norėjo užeiti į (duomenys neskelbtini), tačiau jų dėl neaiškių priežasčių (duomenys neskelbtini)neįleido, net nepaaiškino priežasties dėl ko negalėjo paaiškinti. Tarp jų ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų įvyko konfliktas ir muštynės. Muštynių metu vienas iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. M., kuris sudavė viena kartą F. S. į veido sritį ir išmušė du dantis, tai pat jį ir jo žmoną nupurškė dujomis. Dėl šio įvykio F. turėjo pretenzijų ir pageidavo teikti pareiškimą. Atvykusi GMP brigada apžiūrėjo F. ir tolimesniam gydimui išvežė į (duomenys neskelbtini). Po apžiūros iš F. priimtas pareiškimas, ir atlikti kiti procesiniai veiksmai. asmenys yra (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie nurodė, kad nenorėjo įsileisti į (duomenys neskelbtini) patalpas neblaivių, agresyvių klientų, kurie konflikto metu pradėjo stumdytis ir muštis. Apklausti F. ir nustatyti tikslesnių aplinkybių nebuvo galimybės, kadangi asmeniui nustatytas 1.87 prom. girtumo laipsnis (1 t., b. l. 40).

2024 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai pavadinimu 202406152130_0, 202406152130_1, 202406152130_2, kurie prastos kokybės, todėl tyrimui reikšmingų duomenų nustatyti nepavyko (2 t., b. l. 48-50).

2024 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai:

- ,,PSS-20240615-235039UTC+0300“. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno tarnybinės uniformos (toliau - Pareigūnas 1). Vaizdas pradedamas fiksuoti gatvėje, šalia tarnybinio automobilio. Pareigūnai atvyko į iškvietimą. Gatvėje, šalia (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ stovi grupelė asmenų. Moteris (toliau – moteris 1 tamsiai rudais, į kuoduką surištais plaukais, vilkinti geltoną megztinį, tamsiai mėlynus džinsus) su pareigūnu 1 kalba (duomenys neskelbtini) kalba. Moteris aiškina, kad jos ir jos draugų neįleido į (duomenys neskelbtini). Kai draugų grupelė pradėjo aiškintis, kodėl jų neįleidžia, moteriai į veidą papurškė dujų ir pasakė, kad pastarieji grįžtų į (duomenys neskelbtini), nes čia jie niekam nereikalingi. Pareigūnas 1 atidaro (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ įėjimo duris, už kurių stovi trys vyrai. Vyras 1 ( (duomenys neskelbtini)) trumpais, tamsiai rudais plaukais, vilkintis juodus marškinėlius, juodus šortus, juodus, sportinius batelius. Pareigūnas su (duomenys neskelbtini) bendrauja lauke. (duomenys neskelbtini) aiškina, kad moteris jį provokavo ir sukėlė konfliktą. Pastarasis atsisakė įleisti moterį į (duomenys neskelbtini) ir moteris pradėjo konfliktuoti, mušti (duomenys neskelbtini) darbuotoją. Moteris prašoma nepasišalino, todėl (duomenys neskelbtini) panaudojo dujas. Vienam iš asmenų (duomenys neskelbtini) darbuotojas išmušė porą dantų. Vyras 2 ( (duomenys neskelbtini) - trumpais, juodais plaukais, vilkintis baltus marškinėlius ir juodas kelnes, avintis baltus, sportinius batelius) kartu su pareigūnu 1 eina apžiūrėti kamerų. Pareigūnas 1 grįžo į įvykio vietą. Moteris 1 aiškina, kad ji nekonfliktavo. Tiesiog priėjo susimokėti už praėjimą į (duomenys neskelbtini) ir kai jos neįleido, ji paklausė kodėl. Tačiau paaiškinimo negavo. Moteris darkart pasiteiravo, kodėl yra neįleidžiama, tačiau (duomenys neskelbtini) darbuotojas pasakė jai grįžti atgal į (duomenys neskelbtini)ir papurškė dujų į akis. (duomenys neskelbtini) sako, kad kitam darbuotojui moteris apdraskė kaklą. Moteris tai neigia ir sako, kad net neprisilietė prie (duomenys neskelbtini). Į lauką ateina kitas (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – vyras 3). Vyras 3 trumpais, tamsiai rudais plaukais, vilkintis juoda su baltais raštais palaidinę. Ant vyro 3 kaklo, dešinėje pusėje matomas paraudimas ir įdrėskimai. Vyras 4 (trumpais, juodais plaukais, vešlia, juoda barzda, vilkintis juodus marškinėlius, tamsiai mėlynus džinsus, šviesius sportinius batelius), priklausantis trijų asmenų, norėjusių patekti į (duomenys neskelbtini), grupelei, aiškina, kad vyras 3 ((duomenys neskelbtini)) jam trenkė į žandikaulį ir išmušė dantis. Vyras 4 prasižiojus, matoma, kad nėra dviejų viršutinio žandikaulio, priekiniu dantų. Vyras 3 teigia nežinąs, kaip tai įvyko. Vyras 3 pasakoja, kad visi trys asmenys užėjo į (duomenys neskelbtini) vidų ir pradėjo konfliktuoti. Du vyrai pradėjo muštis, o moteris – draskytis. Vyro 3 teigimu, viskas įvyko (duomenys neskelbtini) viduje, apačioje, prie kasos. Atvyko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Medikai apžiūri vyrą 4. Moteris 1 aiškina, kad vyras 3 paėmė ją už kaklo ir metė į žemę. Pasak moters, vyras 4 (jos vyras), puolė (duomenys neskelbtini), vyrą 3 tik tada, kai pamatė, kad vyras 3 numetė moterį 1 ant žemės ir pradėjo smaugti. Vyras 3 išmušė vyrui 4 dantis. Greitosios (duomenys neskelbtini) pagalbos darbuotojas pasakė, kad vyrui 4 išmušti du dantys. Moteris 1 ir vyras 4 yra (duomenys neskelbtini) piliečiai. Pareigūnas 1 pildo asmenų asmens duomenis. Pareigūnas 2 greitosios medicinos pagalbos automobilyje tikrina vyro 4 blaivumą.

- „PSS-20240615-234952UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 30 minučių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno Nr. 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti tarnybiniame automobilyje. Pareigūnas atvyko į iškvietimą. Pareigūnas Nr. 2 bendrauja su moterimi Nr.1 (duomenys neskelbtini) kalba. Moteris aiškina, kad jie buvo trise. Trečias asmuo yra vyras Nr.5 (trumpais, tamsiai rudais plaukais, vilkintis tamsiai mėlynus marškinėlius, tamsiai mėlynus džinsus). Moteris sako, kad vyrui Nr.4 reikia greitosios pagalbos. Vaizdo įraše pateikiama analogiška informacija vaizdo įrašui ,, PSS-20240615-235039UTC+0300“. Pareigūnas Nr. 2 tikrina moters Nr. 1 blaivumą. Moteriai nustatytas 1.86 promilių girtumas. Pareigūnas Nr. 2 tikrina vyro Nr. 4 blaivumą.

- „PSS-20240616-001953UTC+0300“ apžiūra. Vaizdo įrašo trukmė 13 minučių 18 sekundžių. Vaizdo įrašas spalvotas. Vaizdas fiksuojamas kūno kamera, kuri pritvirtinta prie policijos pareigūno 2 tarnybinės uniformos. Vaizdas pradedamas fiksuoti greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Pareigūnas 2 darkart tikrina vyro Nr. 4 blaivumą. Vyrui nustatytas 1.87 promilių girtumas. Pareigūnai apžiūri įvykio vietą (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ viduje (2 t., b. l. 54-57).

2024 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas. Apžiūrimas BPC garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2024 m. birželio 15 d. 23_45_40)“ (2 t., b. l 51-53).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad F. S. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, žaizda viršutinėje lūpoje ir 11-o bei 12-o dantų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 15 d.. Poodinė kraujosruva padaryta prieš 4-7 paras iki apžiūros, žaizda viršutinėje lūpoje ir 11-o bei 12- dantų lūžiai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. birželio 16 d.. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai yra pasiekiami nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimai padaryti mažiausiai 2 trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Individualūs žalojančių daiktų požymiai sužalojimuose neužsifiksavo ir nėra aprašyti pateiktuose medicinos dokumentuose. Teismo medicinos gydytojai sužalojimų padarymo jėgos nevertina (1 t., b. l. 94-96).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka.

Nagrinėjamu atveju kaltinime suformuluota, kad jam inkriminuojamą veiką L. M. padarė įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais. Vandalizmu paprastai pripažįstamas nemotyvuotas, betikslis, beprasmis turto, kuris turi kultūrinę, inžinerinę ar kitokią socialinę vertę, gadinimas, niokojimas ar naikinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-29/2012). Išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Nagrinėjamu atveju joks turtas, net ir neturintis kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės nebuvo sugadintas, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais ir šis alternatyvus nusikalstamos veikos padarymo požymis šalinamas iš kaltinimo. Dėl šios kaltinimo dalies korekcijos sutiko ir prokuroras, patikslindamas, kad kaltinime nurodyta BK 284 straipsnio formuluotė buvo perteklinė. Kaltinimo patikslinimas, veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Šioje baudžiamojoje byloje L. M. kaltinamas sutrikdęs viešąją tvarką (BK 284 straipsnis), kai 2024 m. birželio 15 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t .y. tyčia kitų asmenų akivaizdoje ne mažiau 4 kartus stūmė nukentėjusiąją A. S., po ko nukentėjusiajai A. S. nukritus ant žemės, nesant būtinumo, nukentėjusiajai A. S. į veido sritį, papurškė ašarinių dujų, dėl tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusioji A. S. patyrė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia nukentėjusiajam F. S. kumščiu sudavė vieną smūgį į burnos sritį ir taip padarė žaizdą viršutinėje lūpoje ir išmušė du dantis, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Byloje nėra ginčo, kad fizinio konflikto metu L. M. stūmė A. S. ir panaudojo prieš ją ašarines dujas. Šias aplinkybes nurodė tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji ir liudytojai. Visgi su kitomis aplinkybėmis ir jų vertinimu kaltinamasis nesutiko. Analizuojamu atveju svarbu nustatyti, kokius veiksmus atliko L. M. ir ar tokiais veiksmais buvo padarytas BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kurios darbuotojai buvo atsakingi už tvarką (duomenys neskelbtini). Jis ir jo kolegos buvo (duomenys neskelbtini), tačiau patys pasiskirstydavo, už ką yra atsakingi. Nėra baigęs (duomenys neskelbtini) kursų, neturi leidimo. (duomenys neskelbtini) neturėjo profesionalių (duomenys neskelbtini). Visi darbuotojai turi dujų balionėlius. Dirbo viršuje prie įėjimo ir spręsdavo, ką įleisti į (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 15 d. vakare stovėjo prie įėjimo į (duomenys neskelbtini) su M. Š. ir galimai M. P., rūkė. Pamatė ateinančius moterį ir du vyrus, kurie pasirodė girti, rėkavo. Jiems pasakė, kad jų į (duomenys neskelbtini) neįleis. Asmenys liko lauke. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) pasakė (duomenys neskelbtini) R. P., jog jeigu asmenys ateitų, jų neįleisti, nes labai girti. Tuo metu atėjo ta pati moteris, nusiėmusi švarkelį ir susirišus plaukus, bandydama apsimesti kitu asmeniu. Rankoje laikė 100 Eur ir klausė negi jiems nereikalingi pinigai. Pakartotinai atsisakius įleisti į (duomenys neskelbtini), prasidėjo žodinis konfliktas. Moteris prašė pakviesti administratorių. Jų (duomenys neskelbtini) kaip (duomenys neskelbtini) renginių metu, o M. viso (duomenys neskelbtini). Ji kalbėjo tiek su R., tiek ir su M., bet ji vis tiek prašė ją įleisti. Jie visi stovėjo salelėje ir moteris pradėjo jį traukti nuo praėjimo. Jis moterį nuo savęs atstūmė, ji toliau pradėjo jį visaip traukinėti, jis ją nuo savęs atsistūminėjo. Du kartus tikrai moterį nuo savęs atsistūmė. Stumti galėjo į pečius. Stumdymosi metu jam moteris įdrėskė kaklą. Moteris nuo jo stūmimo nebuvo nugriuvusi. Moteris pradėjo mojuoti rankomis ir tuo metu nuvertė stalelį su kasos aparatu. Tuo metu atbėgo vyras, kuris buvo su moterimi lauke. Abu vyrai atėjo iš karto. Vyras atbėgo vien dėl to, kad ją ištraukti iš (duomenys neskelbtini). Jis stovėjo ir rėkė kažką (duomenys neskelbtini) ir ją pradėjo traukti. Vyras stovėjo aukščiau platformos, o viskas vyko platformoje, tas vyras ją pradėjo traukti iš galo į viršų, o ji atgal į jį ir jo kolegas. Vyras net nebuvo nusileidęs ant tos platformos, jis buvo 3-4 laiptais aukščiau negu platforma. Vyras laikėsi už moters, o ji rovėsi pas juos. Ką darė antras vyras tiksliai neatsimena. Aplinkui buvo jis, nukentėjusioji, du vyrai, M. Š., M. ir R.. Kitų svečių nematė. Vyras ir moteris ten sugriuvę porą kartų buvo. Vyras griuvo priekiu, tikriausiai šone moters. Liko žymės ant akmenų. Griuvo, nes buvo neblaivus, vos ant kojų pastovėjo. Prieš vyrą veiksmų neatliko. Net prisilietęs nebuvo. Tuo metu buvo susilaužęs ranką ir įvykio metu ranka sugijusi nebuvo. Jis buvo nusiėmęs gipsą, nes reikėjo dirbti. Jei būtų sudavęs vyrui, jam būtų lūžusi sužeista ranka. Vyras, kuris tempė moterį nebuvo agresyvus, be tempimo daugiau jokių veiksmų vyras neatliko. Dujas buvo panaudojęs, kai ji jį puolė. Kai panaudojo dujas, vyrai jau buvo, jis į jų pusę ir purškė. Panaudojo dujas, nes nepavyko atsistumti, galvojo gal tai padės ją nuraminti, realiai tai ir padėjo. Panaudojo gale, kai bandė atsistumti nuo savęs ir tada ji išėjo. Konfliktas viduje vyko 3-5 min. Su moterimi 2 min., nes iš pradžių kalbėjo su (duomenys neskelbtini).

Šiais kaltinamojo parodymais formuojama pozicija, kad konfliktą pradėjo į (duomenys neskelbtini) atėjusi moteris, kuri pirma pradėjo fizinius veiksmus, o jis tik bandė moterį nuo savęs patraukti. Atėjęs jos vyras moterį tik bandė išsivesti, ją traukdamas ir jokių agresyvių veiksmų neatliko, o veido sritį susižalojo pats nukritęs, nes kaltinamasis, prieš jį jokių smurtinių veiksmų neatliko, prie jo net nebuvo prisilietęs. Dujas prieš asmenis panaudojo, kai jį puolė moteris ir jos negalėjo atstumti, siekdamas nuraminti konfliktą. Taigi šią kaltinamojo išdėstytą įvykio versiją teismas vertina atsižvelgdamas į kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą.

Atkreiptinas dėmesys, kad net paties kaltinamojo parodymai dėl dalies reikšmingiausių įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs. Teisme paaiškinęs, kad prieš atėjusį vyrą (F. S.) neatliko jokių veiksmų, nes šis buvo neagresyvus ir tik traukė moterį į viršų, norėdamas išsivesti iš (duomenys neskelbtini), apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė kitokias aplinkybes. Iš karto po įvykio apklaustas L. M. nurodė, kad moteris pradėjo jį ir kitus (duomenys neskelbtini) darbuotojus stumdyti, vėliau konflikto metu pribėgo jam nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo muštis, todėl jis gindamasis išstūmė konflikto dalyvius ir nepageidaujamus klientus iš (duomenys neskelbtini), o po to savisaugos veiksmais panaudojo ašarines dujas. Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu L. M. nurodė iš viršaus atbėgę du vyrai bandė raminti moterį, atitraukinėti nuo jų, bet kilo masinės grumtynės. Po to tie trys asmenys kartu griuvo nuo tos platformos, ant kurios stovėjo laiptais žemyn ir trenkėsi į akmeninę sieną ir laiptų bordiūrą, kuris irgi yra iš akmenų. Tuomet jie nukritę vėl bandė atsistoti ir pulti juos, tada jis vėl bandydamas juos sustabdyti purškė ašarines dujas. Taigi teisme nurodęs, kad iš viršaus nusileidę vyrai nebuvo agresyvūs ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad vyrai jį ir jo kolegas puolė, buvo agresyvūs, grūmėsi. Kaltinamojo parodymų dalies dėl antrojo vyro dalyvavimo įvykio metu nepatvirtino nei liudytojų, nei pačių nukentėjusiųjų parodymai. Aplinkybę, kad konflikte tiesiogiai dalyvavo A. H. nurodė tik kaltinamasis (liudytojai M. P. ir M. Š. nurodė, kad kitas vyras buvo nusileidęs, bet nepasisakė dėl jo veiksmų). Liudytoju apklaustas A. H. nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) vidų nėjo ir konflikto nematė. Liudytojas R. A. nurodė, kad nors konflikto metu aplink buvo dar žmonių, bet konflikte dalyvavo vyras ir moteris (nukentėjusieji) ir (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis), o kiti asmenys nedalyvavo. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad nebeatsimena, ką darė atėjęs antras vyras. Be to, kaltinamasis teisme nurodęs, kad nuo laiptų krito tik F. S., ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nuo laiptų krito visi trys asmenys. Taip pat L. M. nebuvo nuoseklus ir dėl dujų panaudojimo priežasties. Ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, kad dujas naudojo prieš agresyviai nusiteikusius asmenis norėdamas juos nuraminti, papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dujas moteriai purškė gindamasis nuo jos. Teisme nurodė, kad dujas panaudojo konflikto gale, kai vyrai jau buvo atėję ir jis negalėjo moters nuo savęs atsistumti.

Kaltinamasis teisme paaiškino, kad dėl nukentėjusiojo ir jo draugo agresijos bei kad jie pradėjo muštis ikiteisminio tyrimo metu galėjo būti blogai užrašyti parodymai. Visgi pastebėtina, kad tokias aplinkybes L. M. nurodė iškarto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams. Toks jo paaiškinimas yra užfiksuotas policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše. Atsakydamas į pareigūnų klausimą mušėtės ar mušėt, L. M. pasakoja – kad visi trys asmenys užėjo į (duomenys neskelbtini) vidų ir pradėjo konfliktuoti, visi sugriuvo, pradėjo muštis draskytis, tai ką reikėjo daryti stovėti nejudėti? (vaizdo įrašas pavadinimu PSS-20240615-234952UTC+0300 (1) (3) 10:10 – 10:20). Tokiu pasakymu L. M. netiesiogiai pripažįsta, kad muštynės buvo ir jų metu suduotas smūgis buvo pateisinamas. Darytina išvada, kad kaltinamojo pozicija dėl atėjusių vyrų agresyvumo pasikeitė, siekiant pagrįsti versiją, kad jis neatliko jokių veiksmų prieš F. S.,

Nukentėjusieji apklausti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė kitokias analizuojamo įvykio aplinkybes.

A. S. teisme paaiškino, kad 2024 m. birželio 15 d. jos ir jos vyro su draugu (duomenys neskelbtini) neįleido į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Jie buvo pavartoję alkoholio. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) su administracija pasiaiškinti neįleidimo priežasties, nes iš (duomenys neskelbtini) išgirdo tik tai, kad ji jam nepatinka. Nusileidus laiptais stovėjo kaltinamasis, dar vienas (duomenys neskelbtini) ir priėjo mergina. Paprašius administratoriaus, mergina prisistatė esanti (duomenys neskelbtini). Ji suabejojo, kad mergina yra (duomenys neskelbtini) ir prašė kito atsakingo asmens. Kaltinamasis tuomet su keiksmažodžiais ją pasiuntė atgal į (duomenys neskelbtini), paklausė ar ji buka ir pastūmė ją link laiptų. Kaltinamasis pirmas ją pastūmė. Kai ji bandė keltis, jis ją vėl pastūmė, 3-4 gal daugiau kartų. Kiekvieną kartą ji bandė atsistoti, užkabino staliuką ranka. Kaltinamasis stūmė abejomis rankomis į krūtinę. Krisdama galėjo jį sugriebti, bet tyčia jo nežalojo. Kaltinamojo netraukė ir nestūmė. Išgirdo, kad laiptais leidžiasi jos vyras, teiravosi, kas vyksta ir pajuto, jog jai į veidą kliuvo dujos. Dujos buvo panaudotos po stumdymo, kai vyras pradėjo leistis. Dėl dujų iš karto negalėjo matyti, patrynė akis, atvėrusi akis pamatė, jog vyras sėdi ant laiptų ir jam iš lūpos bėga kraujas. Nematė kaip buvo sužalotas vyras. Jai dar 3-4 kartus papurškė dujomis į smilkinio, akių vietą. Nukentėjusioji apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, tik skirtingai nei teisme, pažymėjo, kad po dujų panaudojimo savo vyrą pamatė gulintį ant žemės kruvina burna.

F. S. teisme paaiškino, kad 2024 m. birželio 15 d. nuėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Kartu buvo draugas A. Kaltinamasis prie durų pasakė, kad jo sutuoktinė nepatinka ir jie nebus įleidžiami. Stovėjo lauke, rūkė, ieškojo telefono „(duomenys neskelbtini)“ administracijos telefono numerio. Jo žmona nuėjo į (duomenys neskelbtini), o jis su draugu liko lauke stovėti. Žmona nesakė, ko eina į (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko išgirdo pakeltą sutuoktinės balsą ir pakelto tono pokalbį. Žvilgtelėjo į vidų ir pamatė, jog sutuoktinė guli ant laiptų, ji bando keltis ir kaltinamasis nuolat ją stumia, t. y. neleidžia jai atsistoti. Matė, jog žmoną stumdė kaltinamasis, matė 2 stumtelėjimus. Kai stumdė sutuoktinę, ji krito ant laiptų. Nematė, jog kristų ant stalo. Jis leidosi žemyn, jog sužinotų kas vyksta. Draugas kartu su juo nesileido, o liko lauke. Leisdamasis matė du (duomenys neskelbtini). Dujos buvo panaudotos tuo metu, kai leidosi. Dujos panaudotos prieš sutuoktinę. Į jį nebuvo papurkšta. Kai ėjo į apačią nebuvo agresyviai nusiteikęs. Ištiestos rankos atstumu jam nusileidus buvo žmona ir kaltinamasis. Kai jis artėjo sutuoktinė tiesiog sėdėjo, ji nestovėjo. (duomenys neskelbtini) stovėjo šalia vienas kito, aikštelėje gali stovėti keli žmonės. Jis darė paskutinį žingsnį link podiumo, kuris laiptų apačioje ir jam kaltinamasis sudavė smūgį. Matė smūgį ir jo momentą. Trenkė dešine ranka, kumščiu. Po suduoto smūgio jam buvo prakirsta lūpa ir išmušti 2 dantys. Po smūgio jis sąmonės neprarado, tai buvo tarsi smegenų sukrėtimas. Negalėjo leisdamasis atsitrenkti į akmeninę sieną, nes ėjo tiesiai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, papildomai nurodė, kad po suduoto smūgio buvo nugriuvęs atbulas ir ant laiptų užsigavo nugarą.

Taigi abiejų nukentėjusiųjų parodymuose atsispindi tai, kad tarp A. S. ir L. M. kilo žodinis konfliktas. A. S. buvo L. M. pastumta, buvo nukritusi ir vėl stumiama neleidžiant jai atsistoti. Ašarinės dujos buvo panaudotos išimtinai prieš A. S., tuo metu, kai jos vyras leidosi laiptais.

Pažymėtina, kad įvykio metu abu nukentėjusieji buvo neblaivūs. A. S. nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, o F. S. 1,87 prom. neblaivumas (1 t., b. l. 38, 39). Šias aplinkybes patvirtino ir pareigūnų kamerų vaizdo įrašai bei liudytoju apklausto (duomenys neskelbtini) R. M. parodymai, kad moteris buvo girtesnė už vyrą, buvo agresyvi, susinervinusi, sunerimusi.

Aplinkybę, kad L. M. sudavė smūgį F. S. nukentėjusysis nuosekliai tvirtino viso proceso metu. Šias aplinkybes nurodė jau į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams (užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše PSS-20240615-234952UTC+0300 (1) (3) 09:38 min.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymuose užfiksuota, kad F. S. priekaištauja savo sutuoktinei, kad dėl jos elgesio prasidėjo visas šis konfliktas, kurio metu jis ir nukentėjo (pati lindai ir aš dar gavau). Tokia nukentėjusiojo išsakyta mintis užfiksuota ir pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše.

Kaltinamajam ir nukentėjusiesiems nurodant skirtingas konflikto aplinkybes, yra svarbūs įvykio metu toje vietoje buvusių ir patį konfliktą mačiusių liudytojų parodymai ir jų vertinimas.

Kaltinamojo buvę bendradarbiai, liudytojais teisme apklausti – R. P., M. P. ir M. Š. paaiškino matyto įvykio aplinkybes. Visi trys liudytojai paaiškino, kad A. S. buvo agresyviai nusiteikusi, pirmoji inicijavo konfliktą. Dėl įvykusio susistumdymo R. P. pažymėjo, kad moteris pradėjo fizinį kontaktą, griebė už kišenių L. M., perdrėskė jam kaklą ir jie pradėjo stumdytis. Jis nuo savęs pradėjo moterį stumti, bet dėl jo veiksmų moteris nebuvo nugriuvusi. Dėl vykusio muistymosi ir stumdymosi, moters mojavimo rankomis buvo nuverstas ant staliuko buvęs kasos aparatas. Prie kasos niekas niekam smūgių nesudavė. M. P. nurodė, kad L. M. moterį bandė išvesti gražiuoju, bet ji pradėjo tampyti jam už rūbų kišenių ir įvyko minimalus susistumdymas. Stūmė ją, kai ji jam sudraskė kaklą, kai bandė ją nuo savęs atstumti. Moteris bandė laikytis už bet ko, buvo užkabinusi ir jį, nes laikė staliuką su kasa ir kortelių skaitytuvų. Galų gale jį pilnai apvertė, nukrito ir kasos aparatas ir kortelių skaitytuvas. M. Š. nurodė, kad moteris truputį pastūmė jo kolegą L. M. ir jam ant kaklo buvo randas nuo nago. Moteris trenkė jo pažįstamam į kaklą, buvo įpjauta su nagu. L. M. ją su kaire ranka pastūmė į krūtinę ir pečius, kad laikytųsi atstumo ir nebūtų konflikto. Moteris nebuvo nukritusi. Dėl asmenų nusileidimo į (duomenys neskelbtini) R. P. pažymėjo, kad moteris nusileido viena. M. P. nurodė, kad pradžioje moteris nusileido viena, o vyras atėjo po kurio laiko, buvo dar vienas jo pažįstamas, bet jis atėjo paeiliui. M. Š. nurodė, kad visi trys asmenys nusileido iš karto. Dėl dujų panaudojimo R. P. nurodė, kad po kasos aparato nuvertimo užuodė dujų kvapą ir pasitraukė nuo konflikto toliau ir nelabai ką matė. M. P. parodė, kad dujos buvo panaudotos, kai ateidinėjo moters draugas iš viršaus, bet jos nepadėjo visiškai, nes moteris toliau elgėsi agresyviai. L. M. dujas panaudojo, kai moteris buvo nugriuvusi. Asmenys nesuprato gražiuoju ir buvo tikimybė, jog užpuls ir atėjęs vyriškis. M. Š. nurodė, kad dėl dujų panaudojimo neprisimena, bet tai dažnas atvejis tame (duomenys neskelbtini). Visi trys liudytojai tvirtino, kad F. S. nuo laiptų nukrito pats. R. P. nurodė, kad vyras tamsiais plaukais traukė moteriai už rankų ir paleidęs nukrito nuo laiptų, bet jai niekas nesimatė, ji matė tik kojas. Ikiteisminio tyrimo metu nurodžiusi, kad matė kaip vyriškis, kuris laikė moteriai rankas, stovėjo ant laiptų krašto, o moteris veržėsi į priekį ir tas asmuo, paleidęs jos rankas nukrito laiptais žemyn, teisme šią aplinkybę patvirtino, bet teigė, kad nukritusio žmogaus neprisimena, o kad nukritęs gulėtų nematė. M. P. teigė, kad atėjęs vyriškis tempė moterį į viršų, bandė ją atitraukti, buvo laiptais aukščiau nei moteris. Jie kartu nugriuvo, nes jis ją bandė traukti ir turbūt pataikė į duobutę tarp sienos ir laiptų ir sugriuvo kartu. M. Š. nurodė, kad vyras stovėjęs už moters pamatė, kad ją L. M. truputį pastūmė, pats pradėjo pulti ir nukrito ant akmens į apačią. Vyras per daug sureagavo, galėjo paslysti ir nukrito. Vyras buvęs su moterimi pats nekonfliktavo. Matė, jog žmogus nukritęs veidu ant akmens. Šie liudytojo teisme duoti parodymai teisme skyrėsi nuo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, jog L. dėl savisaugos moterį nustūmus nuo savęs, pribėgo vienas vyriškis, kuris pradėjo neva ginti moterį bei stumdytis su jo kolegomis. Taigi M. Š. teisme nurodęs, kad vyras nekonfliktavo, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jis stumdėsi. Visi trys liudytojai teigė aiškiai nematę momento, kai F. S. nukrito ir kas lėmė jo nukritimą. R. P. teigė mačiusi kritimą, bet negalėjo kategoriškai to patvirtinti, teigė jog buvo pasitraukusi nuo konflikto, jai jis matėsi nepilnai, matė tik asmenų kojas. M. P. teigė, kad negali paaiškinti kaip asmenys griuvo, nes tuo momentu, kai nukentėjusysis (kartu su moterimi) krito nuo laiptų buvo nusisukęs ir kritimo bei jo priežasties nematė, spėja, kad smūgio nebuvo. M. Š. teigė, nematęs momento kaip nukrito vyriškis, nes toje vietoje buvo tamsoka, galėjo būti nusisukęs. Spėjo, kad vyras galėjo paslysti, griuvo priekiu. Tvirtino, kad smūgio L. M. nesudavė. Visi trys liudytojai patvirtino, kad tuo metu L. M. turėjo traumą – buvo susilaužęs ranką.

Atkreiptinas dėmesys, kad R. P. nurodė, kad M. P. laiptų salelėje buvo ne nuo pradžių, o atbėgo vėliau, nes kai nukrito kasos aparatas, jo dar nebuvo. Neatsiminė ar salelėje buvo M. Š.. M. P. nurodė, kad be jo L. M. ir R. P. daugiau niekas nedalyvavo konflikte. M. Š. konfliktą galėjo matyti iš baro, bet šurmulio metu galėjo stovėti už nugaros. Teigė, kad jis laikė stalą su kasos aparatu, bet jis vis tiek nukrito. M. Š. nurodė, kad įvykio metu buvo L., R. ir M.. Jis stovėjo už L., todėl jie galėjo jo nepastebėti.

Liudytojų R. P., M. P. ir M. Š. dėl to paties įvykio nurodytos aplinkybės dalyje buvo skirtingos. Parodymai dėl F. S. kritimo prieštaringi ir dėl tos pačios aplinkybės pateikta ne viena skirtinga versija. Nors liudytojai teigia tiesiogiai dalyvavę konflikte, jų parodymai nėra išsamūs, dalyje paremti prielaidomis, nes nei vienas konkrečiai negalėjo nurodyti matęs momentą kaip nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, taip pat negalėjo konkrečiai įvardinti nukentėjusiojo nukritimo priežasties. Parodymai išsiskyrė ir dėl A. S. nugriuvimo. M. Š. ir R. P. nurodė, kad moteris nebuvo nugriuvusi, o M. P. tvirtino, kad dujos buvo panaudotos, kai moteris buvo nugriuvusi. Dėl šių priežasčių teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad liudytojų R. P., M. P. ir M. Š. parodymai patvirtina kaltinamojo išsakytą įvykio versiją, nes reikšmingą jos dalis, šių liudytojų parodymuose neatsispindi.

Analizuojamo įvykio aplinkybes objektyviai nupasakojo teisme apklaustas liudytojas R. A., kuris nei su nukentėjusiaisiais, nei su kaltinamuoju nesusijęs jokiais ryšiais. Teisme liudytojas paaiškino, kad tą vakarą buvo išgėręs kelis bokalus alaus. Su žmona ir jos drauge ėjo į (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“. Įėjus į (duomenys neskelbtini) laiptų salelėje esančiame poste, kur duoda apyrankes pamatė, kad vyksta ginčas tarp vyro, moters ir kaltinamojo. Viską matė stovėdamas viršuje prie įėjimo į (duomenys neskelbtini). Prie laiptų salelės buvo (duomenys neskelbtini), moteris, vyras ir tuo metu galbūt ta moteris, kuri išduoda apyrankes. Ant laiptų, netoli jo paties gal kokie 3 žmonės stovėjo, ir žemiau laiptų nuo tos salelės matė, jog bent kokie 3 žmonės stovėjo. Draugų neatsimena, jog būtų buvę, matė vyrą ir moterį. Nukentėjusysis stovėjo po kaire puse, o tas (duomenys neskelbtini) darbuotojas stovėjo po dešine puse. Darbuotojas nukentėjusiojo atžvilgiu stovėjo arba iš kairės, arba tiesiai, bet nukentėjusiajam kaip ir iš kairės. Jis stovėjo viršuje laipteliais, tai jie gaunasi abudu šonu stovėjo toje salelėje. Moteris buvo iš nukentėjusiojo dešinės. Į (duomenys neskelbtini) įėjo tuo metu, kai buvo paskutiniai žodžiai išsakyti ir prasidėjo fiziniai veiksmai. Moteris rėkavo ir matė, jog kėlė ranką prieš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ją bandė atstumti. Matė tą ginčą, girdėjo, jog ginčijasi ir tada pamatė galbūt 2 ar 3 smūgius. Girdėjo, jog vyras (duomenys neskelbtini), aiškiai agresyviu tonu rėkė ant (duomenys neskelbtini) „ką tu čia darai“. Vyras bandė už ją užsistoti ir tada 2 ar 3 smūgiai vyrui veido kryptimi. Vyras nebuvo nusileidęs, jis buvo keliais laipteliais žemiau ir kilo aukščiau laipteliais. Gavo smūgį ir suklupo. Neatsimena, jog moteris būtų griuvusi, nebent suklupusi, nes vyras matė, jog buvo suklupęs tuo metu, bet nematė, jog moteris būtų griuvusi. Vyras priėjęs agresyviai užrėkė ir gavo smūgį. Vyras buvo nusiteikęs ne moterį ištempti, bet labiau apginti. Tiksliai nežino, kuria ranka trenkė gal dešine, bet žino, jog buvo bent vienas smūgis ir suklupo vyras. Vietos, kur smūgis pataikė nematė, bet į veido sritį. Matė rankų mostą po kurio žmogus nukrito, kaip spėja, tai buvo smūgis. Dujos, jeigu buvo naudojamos, tai jos buvo naudojamos, kai vyras suklupo. Gavus smūgį vyras kaip ir ant kelių su veidu arti žemės buvo, galbūt ir nukrito, tiksliai nepasakys, bet jis ten ilgai tikrai negulėjo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas nurodė iš esmės tapačias aplinkybes. Girdėjo, kad (duomenys neskelbtini) moterį bandė išvarinėti iš (duomenys neskelbtini), o moteris vis (duomenys neskelbtini) kartojo „už ką, už ką“. Moteris matėsi buvo stipriai išgėrusi. Abu asmenys elgėsi agresyviai. Po ko iš apačios atbėgo kitas vyriškis, po ko suprato, kad šis buvo kartu atėjęs su ta moterimi, šis priėjęs prie moters ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paklausė, kas čia vyksta, o (duomenys neskelbtini) nieko neatsakęs trenkė vieną smūgį kumščiu atėjusiam vyrui į veidą, kuris po smūgio suklupo. Po smūgio (duomenys neskelbtini) pradėjo purkšti dujas moteriai į veido sritį.

Teisme apklausta liudytoja K. A. nurodė, kad tą vakarą ėjo į (duomenys neskelbtini), vyras įėjo pirmas. Nusileidinėjo laiptais ir prie pagrindinio įėjimo vyko susistumdymas, muštynės. Nematė kokie ten žmonės dalyvavo susistumdyme, muštynėse. Jai įėjus jau vyko susistumdymas. Pamatė, jog stumdosi, rėkė, tai jie nėjo į apačią ir iš karto išėjo. Smūgio nematė. Ji pirma išėjo, o vyras paskui, po minutės. Po to matė iš (duomenys neskelbtini) išeinantį sužalotą vyrą, kuris kraujavo.

Nors gynyba kvestionavo liudytojo parodymų patikimumą, teismas neturi pagrindo netikėti ar nesivadovauti liudytojo R. A. parodymais, kadangi tapačias aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamajame posėdyje davė priesaiką ir buvo supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Tai, jog teisme liudytojas nurodė matęs 2-3 smūgius, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė matęs vieną smūgį, skirtingai nurodė nukentėjusiojo F. S. judėjimo eigą, liudytojo parodymų patikimumo nesumenkina, nes smūgio sudavimo faktą liudytojas patvirtino. Priešingų duomenų, kad liudytojas dėl pavartoto alkoholio galio nesuvokti įvykio aplinkybių byloje nėra. Aplinkybė, kad įvykio metu liudytojas buvo pavartojęs alkoholio, jo parodymų patikimumui įtakos neturi, nes nurodytas pavartoto alkoholio kiekis (du bokalai alaus) situacijos suvokimui ir vertinimui negalėjo turėti reikšmingos įtakos.

Taigi liudytojai R. A. ir K. A. patvirtino matę, kad (duomenys neskelbtini) laiptų aikštelėje vyko konfliktas. R. A. parodymai atitinka kaltinamojo versijos dalį, kad A. S. buvo agresyvi, kėlė ranką prieš kaltinamąjį, rėkavo, o jis ją bandė atstumti. Nepatvirtina nukentėjusiojo F. S. parodymų dalies, kad jis atėjęs nespėjo nieko pasakyti ir jam buvo suduotas smūgis (tai iš esmės paneigia ir pačios A. S. parodymai, nes ji teigė išgirdusi, kad atėjo jos vyras, kuris teiravosi, kas čia vyksta), nes nurodė, kad atėjęs vyras agresyviai surėkė ir gavo smūgį. Liudytojo parodymai paneigia kaltinamojo poziciją, kad jis smūgio F. S. nesudavė. Liudytojas užtikrintai patvirtino, kad matė bent vieną smūgį į nukentėjusiojo veido sritį, kurį sudavė kaltinamasis ir po smūgio nukentėjusysis suklupo. Liudytojas patvirtino, kad matė kaltinamąjį panaudojus dujas, jau po smūgio sudavimo.

Byloje remiantis nukentėjusiųjų, liudytojų ir iš dalies paties kaltinamojo parodymais neabejotinai nustatyta, kad L. M. prasidėjus fiziniam konfliktui ne kartą stūmė A. S. nuo savęs. Pats kaltinamasis tvirtino, kad tai darė bent du kartus, nukentėjusioji teigė, kad buvo stumiama 3-4 kartus. Kaltinamasis ir liudytojai M. Š. bei R. P. nurodė, kad nukentėjusioji dėl pastūmimo nebuvo nugriuvusi. Liudytojas M. P. nurodė, kad nukentėjusioji nugriuvo vieną kartą, kai buvo traukiama savo vyro. Nukentėjusioji A. S. tvirtino, kad nugriūdavo po kiekvieno kaltinamojo pastūmimo. Nukentėjusysis F. S. nurodė, kad žvilgtelėjęs (duomenys neskelbtini) į vidų pamatė, jog sutuoktinė guli ant laiptų, ji bando keltis ir kaltinamasis nuolat ją stumia – neleidžia jai atsistoti. Matė, jog žmoną stumdė kaltinamasis, matė du stumtelėjimus. Kai stumdė sutuoktinę, ji krito ant laiptų. Jam leidžiantis žemyn matė, kad A. S. iš pradžių gulėjo, kai jis nusileido ji jau sėdėjo ir bandė atsistoti. Liudytojas R. A. nurodė nematęs, kad nukentėjusioji būtų nugriuvusi, gal ir buvo suklupusi. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas nurodė atėjęs ir konfliktą matęs nuo to momento, kai nukentėjusiosios vyras jau buvo nusileidęs ir aiškinosi situaciją, todėl galėjo nematyti pirminių A. S. stumdymo veiksmų. Įvertinus šių liudytojų parodymų visumą teismas daro išvadą, kad kaltinime pagrįstai inkriminuota, kad A. S. buvo nukritusi ant žemės. Dėl dujų panaudojimo momento kaltinamasis teigė, kad dujas panaudojo, kai moteris jį puolė ir jam nepavyko atsistumti nuo moters. Kai panaudojo dujas vyrai jau buvo atėję, jis dujas į jų pusę ir purškė. Nukentėjusioji A. S. nurodė, kad dujos jai buvo purškiamos po stumdymo, kai jos vyras pradėjo leistis, o po to dar 3-4 kartus papurškė dujomis į smilkinio, akių vietą. Nukentėjusysis F. S. teigė, kad dujos buvo purškiamos į jo žmoną jam leidžiantis. Liudytoja R. P. nurodė, kad tik pajuto dujų kvapą ir suprato, kad jos buvo panaudotos, jų panaudojimo nedetalizavo. Liudytojas M. Š. nurodė neprisimenantis ašarinių dujų panaudojimo fakto. Liudytojas M. P. nurodė, kad dujos buvo panaudotos tuo metu, kai atėjęs vyriškis bandė traukti moterį į viršų, kai L. M. buvo bandoma moterį atstumti nuo savęs. Dujos buvo panaudotos, kai nukentėjusioji nugriuvo. Liudytojas R. A. nurodė, kad dujos, jeigu buvo naudojamos, tai jos buvo naudojamos, kai vyras suklupo. Taigi iš nukentėjusiųjų, liudytojų ir kaltinamojo parodymų visumos nustatyta, kad ašarinės dujos į A. S. buvo purškiamos po stumdymo, jau atėjus jos sutuoktiniui, konflikto galutinėje stadijoje. Nors kaltinamasis teigia, kad ašarinės dujos buvo panaudotos siekiant sutramdyti agresyviai besielgiančią nukentėjusiąją, tačiau jų panaudojimo momentas, po stumdymo ir smūgio sudavimo rodo, kad toks kaltinamojo veikimas buvo nereikalingas ir perteklinis, labiau pasižymintis tikslu pamokyti jo vertinimu agresyviai besielgiančią nukentėjusiąją, o ne sustabdyti jos agresyvų elgesį.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad dėl L. M. veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu, A. S. juto fizinį skausmą. Nors pastarajai tyrimo metu jokie sužalojimai nebuvo nustatyti, tačiau viso proceso metu ji nuosekliai teigė, kad po L. M. veiksmų (stumdymo, ašarinių dujų panaudojimo) jautė fizinį skausmą. Teismas šiais nukentėjusiosios pateiktais paaiškinimais neturi pagrindo abejoti, tuo labiau, atsižvelgiant į ašarinių dujų specifiką. Policijos pareigūnų kūno kamerose užfiksuotuose vaizdo įrašuose taip pat matyti, kad A. S. jaučia aiškų diskomfortą pasireiškiantį skausmu dėl ašarinėmis dujomis sukelto akių graužimo. Tai reiškia, kad tarp kaltinamojo veiksmų, o būtent – nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, ir kilusių pavojingų padarinių – fizinio skausmo sukėlimo, buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Nukentėjusioji A. S. papildomai argumentavo, kad jai įvykio metu buvo padaryti sužalojimai ir sumušimai dėl stumdymo, nukritimo. Byloje yra pateiktos sužalojimų nuotraukos, tačiau nėra galimybės nustatyti jų padarymo laiko (nuotraukose nurodytas užrašytas laikas, to tinkamai nepatvirtina, nes nėra pateikta detali nuotraukų informacija) nėra aišku ar šie sužalojimai užfiksuoti ant A. S. kūno, nes iš nuotraukų to identifikuoti nėra galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai šių sužalojimų nustatymui. Jokie A. S. patirti sužalojimai (sumušimai, mėlynės) pareikštame kaltinime L. M. nėra inkriminuoti, todėl teismas papildomai dėl jų nepasisako.

Kaltinamojo versijos, kad jis smūgio F. S. įvykio metu nesudavė, o nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir susižalojo pats, nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Nors visi trys liudytojai, buvę L. M. bendradarbiai, tvirtino, kad nukentėjusysis nuo laiptų nukrito pats, tačiau nei vienas negalėjo nurodyti, kad matė nukritimo momentą, o tuo pačiu negalėjo konkrečiai įvardinti priežasties, kodėl nukentėjusysis nukrito ir kaip susižalojo. Ši liudytojų parodymų dalis dėl nukentėjusiojo kritimo ir susižalojimo buvo paremta prielaidomis. Tuo tarpu, liudytojo R. A. parodymai paneigė kaltinamojo versiją dėl smūgio nesudavimo ir labiau atitiko nukentėjusiojo F. S. nurodytas aplinkybes dėl jam L. M. suduoto smūgio. Kaltinamojo gynybinei pozicijai nepasitvirtinus ir esant ją paneigiančių įrodymų, teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis L. M. sudavė vieną smūgį F. S. į veido sritį ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

L. M. veiksmais nukentėjusiajam padarytus sužalojimus patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad F. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, žaizda viršutinėje lūpoje ir 11-o bei 12-o dantų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 15 d. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismui nekyla abejonių, kad tarp L. M. įvykio metu panaudoto fizinio smurto (suduoto smūgio) ir nukentėjusiajam atsiradusio nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo metu buvo keliama versija, kad nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir veidą galėjo susižaloti į akmenį. Įvykio vietos apžiūros protokolo priede – fotolentelėje yra pateikta nuotrauka iš įvykio vietos, kurioje užfiksuoti prie laiptų esantys akmenys su kraujo dėmėmis (1 t., b. l. 29). Byloje pateiktame pareigūno kūno kameros vaizdo įraše pavadinimu PSS-20240615-234952UTC+0300 (1) (3) (11.39 vaizdo įrašo laikas) matyti, kad prie laiptų esantys akmenys yra tame pačiame lygyje kaip ir prieš salelę esančių laiptų pakopos ant kurių konflikto metu stovėjo F. S. (iš kaltinamojo, liudytojų, nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad jis smūgio sudavimo metu stovėjo keletą laiptų pakopų aukščiau prieš laiptų salelę). Todėl neįmanoma, kad nukentėjusysis būdamas tame pačiame lygyje, kaip akmuo (kojoms esant prie pat akmenų), griūdamas į priekį trenktų veidą į akmenį. Vien tai, kad akmens buvo kraujo dėmių, savaime neindikuoja, kad nukentėjusysis tiesiogiai kontaktavo su akmens paviršiumi. Pažymėtina, kad nukentėjusysis tvirtino, kad po smūgio nugriuvo ant laiptų atbulas, o ne į priekį, liudytojas R. A. nurodė, kad po smūgio nukentėjusysis suklupo, buvo ant kelių su veidu arti žemės, galėjo būti nukritęs, bet ilgai negulėjo.

Kaltinamasis grįsdamas savo poziciją, kad smūgio nukentėjusiajam nesudavė, pateikė duomenis, jog dar iki įvykio jis buvo patyręs traumą ir jo dešinė ranka (plaštaka) buvo lūžusi. Todėl jis smūgio suduoti nukentėjusiajam negalėjo, nes jo rankos lūžis būtų paūmėjęs. Pateiktame 2024 m. gegužės 26 d. (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašyme ((duomenys neskelbtini)) nurodyta L. M. diagnozė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), lyginant su ankstesnėmis rentgeno nuotraukomis – toje pačioje vietoje, kaip buvo 2024 m. vasario 4 d. gydymas (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 42). Atkreiptinas dėmesys, kad L. M., net ir turėdamas traumą, vis tiek dirbo, darbo vietoje buvo nusiėmęs gipsą, todėl darytina išvada, kad turėta trauma jam netrukdė valdyti rankos, atlikti darbines funkcijas. Taigi faktas apie kaltinamojo turėtą rankos traumą savaime nepaneigia kitų įrodymų byloje, kuriais nustatyta, kad jis sudavė smūgį nukentėjusiajam į veido sritį. Argumentas, kad su traumuota ranka sudavus smūgį, rankos lūžis paūmėtų, paremtas prielaidomis.

Nustačius, kad L. M. atliko inkriminuotus smurtinius veiksmus, svarbu nustatyti ar tokiu elgesiu buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka ir jo veika atitinka BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016). Remiantis teismų praktika dėl BK 284 straipsnio taikymo, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-370-511/2018, Nr. 2K-160-697/2019). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, kai tai daroma viešoje vietoje, leidžia daryti išvadą, jog tokia asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, kadangi prieštarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį taikyti būtina nustatyti ir tokiu įžūliu elgesiu sukeltus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Sprendžiant veikos pavojingumo klausimą, būtina atsižvelgti į jos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę, viešosios vietos specifiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2013; 2K-171/2015; 2K-198/2015; 2K-310-942/2016). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019).

Žemesnės instancijos teismas

Analizuojamu atveju svarbu įvertinti kaltinamojo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. L. M. inkriminuotų veiksmų padarymo metu dirbo (duomenys neskelbtini), bet sau buvo prisiskyręs ir vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas (tai suderinęs su kitais kolegomis). Teismui nebuvo pateikti jokie L. M. darbines funkcijas apibūdinantys ir jų ribas apibrėžiantys dokumentai iš buvusios jo darbovietės. Apklaustas teisme L. M. patvirtino, kad vykdė (duomenys neskelbtini) funkcijas, nors nebuvo baigęs (duomenys neskelbtini) kursų ir neturėjo tinkamo leidimo. Taigi kaltinamasis (duomenys neskelbtini) funkcijas, iš esmės, vykdė savavališkai, nes neturėjo tam nei teisės, nei įgaliojimų. Jo vykdyta kontrolė dėl galimybės asmenims įeiti į (duomenys neskelbtini), iš esmės irgi buvo paremta tik jo žodiniu susitarimu su kitais darbovietės kolegomis bei neapibrėžtomis vidinėmis (duomenys neskelbtini) taisyklėmis.

Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos (duomenys neskelbtini) teisės, o 5 punkte reglamentuota, kad (duomenys neskelbtini) vykdydamas asmens ir turto apsaugos funkcijas, turi teisę neleisti į saugomus objektus, kuriuose jis užtikrina režimą, asmenų, įtariamų bandant įsinešti uždraustus daiktus, atsisakiusių parodyti su savimi turimus daiktus ar nesilaikančių nustatytų patekimo į saugomą objektą taisyklių, taip pat išvesdinti iš saugomų objektų asmenis, pažeidusius tvarką ar nesilaikančius objekto savininko ar valdytojo nustatytų patekimo ir buvimo saugomame objekte taisyklių. Straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenims, neturintiems (duomenys neskelbtini) stažuotojo statuso, draudžiama naudotis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis teisėmis. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalis numato, kad (duomenys neskelbtini) turi teisę šio įstatymo nustatytais pagrindais panaudoti fizinę prievartą <...>. 2 dalyje numatyta, kad atsiradus pagrindui panaudoti fizinę prievartą <...> (duomenys neskelbtini) privalo įspėti įtariamą teisės pažeidėją apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą <...> jeigu šis nevykdys (duomenys neskelbtini) nurodymų, duodamų įgyvendinant šio įstatymo jam suteiktas teises ir pareigas. 3 dalyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini), atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, turi užtikrinti, kad prieš įtariamą teisės pažeidėją būtų panaudota tiek šiame straipsnyje nurodytų priemonių ir tokiu mastu, kiek yra būtina neteisėtiems veiksmams nutraukti ir sulaikomo įtariamo teisės pažeidėjo pasipriešinimui neutralizuoti. 4 dalyje numatyta, kad (duomenys neskelbtini), naudodamas fizinę prievartą <...>, privalo stengtis išvengti įtariamo teisės pažeidėjo sveikatos sutrikdymo ar mirties. Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) fizinę prievartą turi teisę panaudoti pašalindamas iš saugomų objektų asmenis, nesilaikančius nustatytų taisyklių, jeigu šie asmenys nevykdo teisėtų (duomenys neskelbtini) reikalavimų.

Nustatyta, kad analizuojamo įvykio metu L. M. oficialiai (duomenys neskelbtini) nebuvo, o jo veiksmai prieš A. S., kuriais jis drausmino agresyviai nusiteikusią nukentėjusiąją – jos stumdymas, apipurškimas dujomis nebuvo susiję su (duomenys neskelbtini) darbuotojo funkcijų vykdymų ir teisių bei pareigų įgyvendinimu bei neabejotinai viršijo jo, kaip (duomenys neskelbtini), įgaliojimus. Šioje situacijoje nebūdamas oficialiu (duomenys neskelbtini) L. M. bendraudamas su A. S. turėjo rinktis kitą – ne smurtinį elgesio variantą, taip pat galėjo apie įvykį ir netinkamai besielgiančius asmenis pranešti policijai. Visgi kaltinamasis pasirinko elgesio variantą, kuriame, prieš jo darbovietėje galimai netinkamai besielgiančius (duomenys neskelbtini) lankytojus, naudojo fizinį smurtą. Dėl veiksmų nukreiptų prieš F. S. – smūgio sudavimas į veido sritį asmeniui, kuris atėjo aiškintis aplinkybių, kodėl yra smurtaujama prieš pastarojo žmoną, akivaizdžiai prieštarauja net minėtame Įstatyme numatytoms (duomenys neskelbtini) teisėms ir pareigoms panaudoti fizinę prievartą, o kaip minėta L. M. net nebuvo (duomenys neskelbtini). Todėl darytina kategoriška išvada, kad smūgio sudavimas, be aiškiai nustatytos priežasties F. S., sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, buvo neteisėtas veikimas. L. M. būdamas paprastu salės darbuotoju nepagrįstai prieš nukentėjusiuosius naudojo nebūtinas, neadekvačias, smurtines, baudžiamajam įstatymui prieštaraujančias sutramdymo priemones, kai tam neturėjo jokios teisės ir oficialių įgaliojimų.

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Kaltinamasis nusikalstamai veikė viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vidinėse patalpose, įstaigos darbo metu, kai (duomenys neskelbtini) buvo ne tik kitų darbuotojų, bet ir kitų klientų, mačiusių visą įvykį. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų ir pačio kaltinamojo parodymų nustatyta, kad pats konfliktas truko pakankamai ilgai, bent keletą minučių. Nustatyta, kad konfliktą ir L. M. veiksmus, stumdymą, purškimą dujomis matė ir stebėjo įstaigos darbuotojai bei į (duomenys neskelbtini) atėję lankytojai, o smūgio sudavimą matė liudytojas R. A.. Taigi kaltinamojo veiksmai atkreipė su įvykiu nesusijusių asmenų dėmesį, o fizinis smurtas panaudotas matant pašaliniams asmenims, kuriems tokie veiksmai sukėlė neigiamas emocijas, kaltinamojo elgesys atrodė pavojingas ir tai laikytina įžūliu elgesiu. Liudytojas R. A. nurodė, kad dėl įvykusio konflikto ir kilusio šurmulio, panaudotų dujų buvo priversti išeiti iš (duomenys neskelbtini). Dėl įvykio buvo tas momentinis nepatogumas, kai tikėjosi atėję į (duomenys neskelbtini) gerai praleisti laiką, bet patyrė diskomfortą. Diskomfortą sukėlė bendras įvykio vaizdas. Matė agresiją iš moters pusės, galbūt buvo atsakomoji agresija iš (duomenys neskelbtini) pusės. Po įvykio iškvietus tarnybas ir pasirūpinus nukentėjusiaisiais, toliau nuėjo į tą (duomenys neskelbtini), vakaro planai nebuvo sutrukdyti. Liudytoja K. A. nurodė, kad pamačiusi susistumdymą nedelsdama išėjo iš (duomenys neskelbtini), nes nenorėjo matyti konflikto. Dėl įvykio buvo šiek tiek išgąsčio. Vaizdas buvo nemalonus, kai jie lauke stovėjo ir vyras pribėgo, jis prastai jautėsi, kraujavo, tai tas vaizdas labiausiai sukrėtė. Sulaukė greitosios ir po 20 minučių nuėjo į (duomenys neskelbtini). Dėl kaltinamojo nusikalstamo elgesio ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų su konfliktu nesusiję asmenys (liudytojas R. A. ) iškvietė greitąją pagalbą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Visa tai neleidžia abejoti, kad L. M. savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad L. M. savo veika sukėlė BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodytus padarinius.

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad L. M., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau bendrais bruožais numatė, kad neturėdamas jokios pagrįstos priežasties naudodamas smurtą prieš nukentėjusiuosius sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog L. M. 2024 m. birželio 15 d., apie 23.40 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas įžūliai, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t .y. tyčia kitų asmenų akivaizdoje ne mažiau 4 kartus stūmė nukentėjusiąją A. S., po ko nukentėjusiajai A. S. nukritus ant žemės, nesant būtinumo, nukentėjusiajai A. S. į veido sritį, papurškė ašarinių dujų, dėl tokių neteisėtų veiksmų nukentėjusioji A. S. patyrė fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčia nukentėjusiajam F. S. kumščiu sudavė vieną smūgį į burnos sritį ir taip padarė žaizdą viršutinėje lūpoje ir išmušė du dantis, kas pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, tokiu būdu, viešoje vietoje elgdamasis įžūliai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiajam F. S. sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. S.. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad L. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę L. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, kuri priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

L. M. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. L. M. neteistas, vien per 2025 m. šešis kartus baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos (3 t., b. l. 140-145). Niekur nedirba, įgijęs (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie L. M. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą L. M. paskyrus trečią pagal griežtumą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, švelnesne, nei laisvės apribojimas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Viešųjų darbų bausmė būtų akivaizdžiai per švelni bausmės rūšys ir reikšmingai nepaveiktų bausmę atlikusio asmens. Baudos bausmė, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis niekur nedirba – turėtų neigiamos įtakos jo finansinei padėčiai ir nepasiektų bausme siekiamų tikslų. Areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju, pirmą kartą teisiamam asmeniui būtų per griežta bausmė ir ja, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi, už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, L. M. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju L. M. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis ir poreikis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros L. M. skirtini įpareigojimai – per septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per aštuonis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti A. S. ir F. S. nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai – 2024 m. liepos 3 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos (toliau Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Nuo 2025 m. liepos 1 d. Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos sujungtos į vieną juridinį asmenį)) civilinis ieškinys dėl 53,06 Eur turtinės žalos atlyginimo už F. S. gydymo išlaidas (Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą dėl F. S. gydymo) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 123-124). Patikslintas nukentėjusiųjų A. S. ir F. S. atstovės advokatės L. J. civilinis ieškinys dėl 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. S. ir 6 388 Eur turtinės bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo F. S. (2 t., b. l. 187-188).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Valstybinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas turtinės žalos dydis atitinka patirtas išlaidas ir civilinis ieškovas pateikė padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (1 t., b. l. 129). Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys (dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos sukeltų sužalojimų, nukentėjusiajam buvo būtinas gydymas), todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir civiliniam ieškovui minėta 53,06 Eur suma priteistina iš kaltinamojo L. M..

Civilinė ieškovė Valstybinė ligonių kasa prašo priteisti penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš L. M. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiųjų A. S. ir F. S. atstovė advokatė L. J. teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė patikslintą bendrą abiejų nukentėjusių civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. S. ir 6 338 Eur turtinės bei 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo F. S..

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusioji A. S. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė fizinį skausmą, ant jos kūno atsirado didžiulės mėlynės, po užpuolimu ji dar kelias savaites juto skausmą mėlynių vietose, jai kelias dienas po įvykio skaudėjo veidą, akis. Dėl įvykio sutriko nukentėjusiosios miegas, ji tapo nervinga, baikšti, dažnai sapnuoja įvykį. Iki šiol jaučia nuolatinį diskomfortą ir nerimą, labai išgyvena, nuolat patiria stresą. Išgyvena ir dėl sutuoktinio F. S. išvaizdos, gėdijasi, kad jis priverstas vaikščioti be dantų. Įvykis įvyko per nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini), kurias jie norėjo atšvęsti „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), todėl A. S. labai išgyvena dėl to, kad nuo šiol kiekvienos metinės primins jai šį nemalonų įvykį. Teisme nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio dieną pametė telefoną, raktus nuo buto, viršutinius drabužius, labai stipriai susirgo (duomenys neskelbtini). Turėjo imti nedarbingumo pažymėjimą, o tai pakenkė jos darbo rezultatams. Susirgimas (duomenys neskelbtini) susijęs su įvykiu, nes iš karto po įvykio buvo aiškinimasis ir apie 2 val. dar stovėjo lauke ir buvo ganėtinai vėsu. Kraujosruvos buvo apie dvi savaites. Jautėsi psichologinės pasekmės. Be vyro bijo kažkur išeiti. Viešose vietose negali ramiai jaustis. Dažnai sapnuoja košmarus primenančius įvykį. Patiria nepatogumus vaikščiodama su vyru, nes jis neturi 2 dantų. Dėl vyro išvaizdos ir negalėjimo eiti į viešas įstaigas jaučia diskomfortą.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam F. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis kaltinamojo buvo užpultas be jokios priežasties, jam buvo išmušti du priekiniai dantys, padaryti veido sužalojimai. Iškart po įvykio nukentėjusysis juto didelį fizinį skausmą, jam buvo sunku ir skausminga valgyti, kalbėti, judinti burną. Ūmus skausmas truko apie 3 mėnesius, o dantenų patinimas laikėsi net apie 10 mėnesių. Tai labai apsunkino jo kasdienį gyvenimą, bendravimą su kitais žmonėmis. Nors įvykis įvyko 2024 m. birželio 15 d. F. S. iki šiol vaikšto be dviejų priekinių dantų, nes neturi lėšų jiems implantuoti. Todėl yra priverstas nuolat gėdytis savo pasikeitusios išvaizdos ir vengti bendravimo su žmonėmis. Iki šiol jaučia nuolatinį diskomfortą, labai išgyvena, nuolat patiria stresą, nepatogumus kasdieniame gyvenime bei darbinėje veikloje. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) ir dažnai bendrauja su užsakovais. Dėl išmuštų dantų patiria nepatogumus bendraujant. Dantenų patinimas ir skausmas praėjo maždaug prieš du mėnesius (2025 m. birželį). Negali valgyti kieto maisto. Neturi finansinių galimybių susitvarkyti dantų, nes reikalinga nemaža suma. Iki šiol negali pilnavertiškai džiaugtis gyvenimu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Pažymėtina, kad teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Teismų praktikoje pasisakoma, kad neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus ir suteiktų jam adekvačią satisfakciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, sukėlus skausmą žmogui ar nežymiai sutrikdžius sveikatą (BK 140 straipsnis), neturtinės žalos atlyginimo dydis tokio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems įprastai nustatomas nuo 100–1200 Eur (Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022 (odos nubrozdinimas viršugalvyje, krūtinėje, dešinėje pažastyje, dešinėje alkūnėje, sužeistas dešinys šonas, dešinės rankos alkūnė ir kairė blauzda – priteista 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 1A-219-851/2022 (1 cm dydžio žaizda kairiojo antakio srityje – 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 1A-138-1035/2022 (odos nubrozdinimus kakle, abejose šlaunyse ir dešinėje čiurnoje, poodines kraujosruvas dešiniame žaste, abejose alkūnėse, abiejuose dilbiuose, dešinėje plaštakoje, dešiniame sėdmenyje, kairėje blauzdoje – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 1A- 375-908/2023 (21 danties panirimas ir randu sugijusi nedidelė žaizda viršutinėje lūpoje – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022 (fizinis skausmas ir poodinė kraujosruva smakre – 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo), Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-540-397/2024 (poodinę kraujosruvą ir gleivinės nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje – 750 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 1A-400-737/2024 (odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, viršutinių kairės pusės 21, 11, 12 dantų išmušimas, kairės pusės viršutinio 22 danties, dešinės pusės viršutinio 13 danties panirimas – 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo), 1A-403-928/2025 (viršutinio žandikaulio 11 danties išmušimas – 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo) 1A-352-926/2024 (odos nubrozdinimai kaktoje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, 11-o ir 12-o dantų lūžiai, paviršinės muštinės žaizdelės lūpų vidiniame paviršiuje – 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-70-942/2022, 2K-130-387/2023 (kaktos sumušimas – 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo). Didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse.

F. S. sužalojimų mastą patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad F. S. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad dėl padarytų sužalojimų – išmuštų priekinių dantų, nukentėjusiajam pasireiškė ilgalaikės trunkamosios pasekmės, nuolatinis burnos skausmas. Nukentėjusysis dantų nėra susitvarkęs iki šiol, todėl egzistuoja papildomų medicininių paslaugų poreikis. Kaip minėta, nukentėjusiajai A. S. nenustatyti jokie sužalojimai, todėl aplinkybių dėl nukentėjusiajai neva padarytų kraujosruvų ir jų skausmo teismas nevertina. Vertinama tik aplinkybė, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą dėl stūmimo ir ašarinių dujų poveikio.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų neabejotina, jog nukentėjusysis F. S. įvykio metu patyrė sužalojimus, be to įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, įvairius nemalonius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, diskomfortą. Nukentėjusioji A. S. įvykio metu ir po jo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus pasireiškiančius kankinančiais prisiminimais, stresą. Kita vertus neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nukentėjusiųjų atstovės reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, teismui yra suprantamas ir pagrįstas, tačiau A. S. reikalaujama 2500 Eur suma ir F. S. reikalaujama 3000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelės ir neproporcingos padarytam nusikaltimui ir atsiradusioms pasekmėms, todėl teismas jas mažina. Teismas įvertina ir kaltinamojo turtinę padėtį ir galimybes atlyginti žalą. Kaltinamasis L. M. niekur nedirba, bet yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, taigi turės visas galimybes įsidarbinęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Papildomai pažymėtina, kad teismas spręsdamas dėl A. S. neturtinės žalos dydžio, nevertina jos teismo posėdžio metu išsakytų argumentų dėl patirtos žalos, kuri pasireiškė daiktų praradimu, peršalimu, nedarbingumu dėl ligos ir darbo rezultatų suprastėjimu, nes šios aplinkybės su kaltinamojo neteisėtais veiksmais nėra susijusios priežastiniu ryšiu.

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir aktualią teismų praktiką, į tai, jog neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nukentėjusiajai A. S. nustatytinas 350 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis, o nukentėjusiajam F. S. nustatytinas 1300 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis. Tokio dydžio neturtinės žalos atitinka padarytos veikos pavojingumą, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai teismų praktikai bei yra proporcinga nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams. Taigi nukentėjusiųjų atstovės advokatės L. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo L. M. priteisiama 350 Eur suma nukentėjusiajai A. S. neturtinei žalai atlyginti ir 1300 Eur suma nukentėjusiajam F. S. neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų atstovės advokatės L. J. civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 6 388 Eur turtinę žalą, grindžiamą būsimomis išlaidomis, kurias nukentėjusysis F. S. patirs dėl įvykio metu L. M. neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių atstatymo – dviejų išmuštų dantų implantavimo.

Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimas dėl sveikatos sužalojimo, taikomos CK 6.283 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad žalos atlyginimo tikslas yra kompensacinis ir skirtas nukentėjusiam asmeniui grąžinti į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jo teisės nebūtų buvusios pažeistos. Tačiau pažymėtina ir tai, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017; baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70-942/2022, Nr. 2K-175-489/2023).

Nors paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą, t. y. kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, tačiau ji gali būti taikoma taip pat už būsimą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalis). Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-148/2019, Nr. e3K-3-164-1075/2019). Nagrinėjant klausimą dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo gydymo išlaidų, paprastai vertinama ar nukentėjusysis pateikė įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, ar gydymo išlaidos yra akivaizdžiai būtinos ir susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu bei yra realios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016).

Dar ikiteisminio tyrimo metu kartu su civiliniu ieškiniu buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. birželio 25 d. dantų gydymo planas, kuriame nurodoma, kad dviejų dantų (11 ir 12) implantavimas kainuotų 6 388 Eur. Plane nurodyta, kad gydymo kainos galioja 6 mėnesiu nuo plano sudarymo datos ir preliminarus gydymo ir finansinis planas, gydymo eigoje gali keistis (1 t., b. l. 117-118). Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo pateiktas patikslintas gydymo planas, kuriame atsispindi, jog tos pačios paslaugos kainuotų 6 437 Eur (3 t. b. l. 137-138).

Remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas pažymi, jog išlaidų dėl danties implantavimo darbų, nukentėjusysis dar realiai nepatyrė. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusiajam buvo išmušti du dantys, tačiau dėl finansinės padėties nukentėjusysis neturėjo galimybių iškart po įvykio minėtų dantų susitvarkyti. Teismas nenustatė pagrindo abejoti, kad gydymo išlaidų būtinumas šiuo atveju yra akivaizdus ir jos yra susijusios būtent su šioje byloje nagrinėjamu nukentėjusiajam nuteistojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais sukeltu nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Visgi remiantis vien tik byloje nukentėjusiojo pateiktu išankstiniu klinikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ gydymo planu, neįmanoma nustatyti tikslaus turtinės žalos dydžio, kadangi prognozuojama dantų implantavimo kaina realiai nepagrindžia tokio gydymo atlikimo kaštų. Teismui nepakanka duomenų nustatyti tikslų turtinės žalos dydį, kadangi faktinės odontologijos tvarkymo išlaidos gali kisti, jos gali didėti arba mažėti, tą patvirtina ir pateiktas pasikeitęs gydymo planas ir įrašai jame apie išlaidų kintamumą. Be to, byloje nebuvo pateikta jokių duomenų, kad nukentėjusiojo F. S. finansinė padėtis būtų tokia sunki, kad jis dėl lėšų trūkumo negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų.

Taigi byloje nėra objektyvių įrodymų, kad F. S. savalaikiai negalėjo gydytis išmuštų dantų. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad yra teisinis pagrindas priteisti būsimas išlaidas, kaip tai reglamentuoja CK 6.249 straipsnio 3 dalis ir yra išaiškinta teismų praktikoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu ateityje nukentėjusiajam bus atliktas dantų implantavimas, dėl tokios procedūros turėtų gydymo išlaidų atlyginimo nukentėjusysis turės teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl ši ieškinio dalis paliekama nenagrinėta, kad nukentėjusiajam nebūtų užkirstas kelias ateityje pareikšti civilinį ieškinį.

Nukentėjusiųjų atstovės L. J. civiliniame ieškinyje prašoma priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Bylos nagrinėjimo metu advokatė L. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bendra prašoma priteisti suma advokato paslaugoms apmokėti sudaro 4295,50 Eur. Byloje pateikta suteiktas teisines paslaugas detalizuojanti pažyma (5 t., b. l. 34). Byloje pateiktos teisines paslaugas detalizuojančios sąskaitos faktūros ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 120-136). Nukentėjusiųjų atstovė advokatė baigiamųjų kalbų metu prašė nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti priteisti iš L. M..

Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, visų pirma pažymi, kad kiekvienas nukentėjusysis turi teisę sudaryti teisinių paslaugų sutartį dėl jo atstovavimo baudžiamojoje byloje, kad būtų tinkamai ginamos jo teisės.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012).

Išlaidos, susijusios su teisine pagalba priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą – 1,5 (10.1.3 punktas), už procesinių dokumentų parengimą bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu – 2,5 (10.2. punktas), 10.12. už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą – 0,1 (10.12 punktas). Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2025 metų I (užpraeitas nuo dabartinio) ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje buvo 2 337,7 Eur.

Advokatė L. J. nukentėjusiuosius atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu (advokato orderis 2024 m. spalio 16 d. (2 t., b. l. 1), nukentėjusiųjų interesus atstovavo ir teisme. Advokatė dalyvavo bylą nagrinėjant teisme septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas, atsižvelgdamas į bylos esmę ir sudėtingumą (byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas), specialių žinių reikalingumą, įvertinęs advokato laiko sąnaudas, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis kitais ankščiau išdėstytais argumentais, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad prašymas priteisti atstovavimo išlaidas yra pagrįstas, valandiniai paslaugų įkainiai yra pagrįsti, neviršija Rekomendacijose nurodomų dydžių ir yra proporcingi, tačiau pats prašymas negali būti tenkinamas pilna apimtimi.

Paskutinio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė L. J. nurodė, kad jos paskaičiavimais, yra visos sąskaitos faktūros, mokėjimai, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos nagrinėjimo metu iš viso patirta išlaidų 4295,50 Eur. Pastebėtina, kad atstovės pateiktuose dokumentuose yra pateiktos visos teisines paslaugas patvirtinančios išlaidos, tačiau nepateikti visi jų apmokėjimą patvirtinantys duomenys. Sudėjus visas pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodytas sumas susidaro 4651 Eur suma (544,50 (avansas 2024 m. spalio 15 d.) + 1000 ((grynais) (2024 m. gruodžio 11 d.)) + 387 (2025 m. sausio 31 d.) + 816,75 (2025 m. kovo 31 d.) + 453,75 (2025 m. gegužės 16 d.) + 995 (2025 m. liepos 15 d.) + 454 (2025 m. rugpjūčio 18 d.). Visgi atsižvelgtina į tai, kad nėra pateiktas apmokėjimą patvirtinantis dokumentas pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 907,50 Eur sumai už pasiruošimą baigiamosioms kalboms ir atstovavimą teismo posėdyje, sumokėjimo terminas nurodytas iki 2025 m. rugpjūčio 14 d. Teismo posėdyje vykusiame 2025 m. rugpjūčio 19 d. apmokėjimo dokumentas nebuvo pateiktas. Išlaidų apskaičiavimą apsunkina tai, kad pateiktos ir sąskaitos faktūros už nukentėjusiesiems teiktas paslaugas kitose bylose. Antai pateikta sąskaita faktūra ir apmokėjimų duomenys (įskaičius avansą) už 2024 m. gruodžio 16 – 20 dienomis suteiktas teisines paslaugas ne nagrinėjamoje byloje, taip pat dalinis su šia byla susijęs apmokėjimas matyti ir 2025 07 01 – 2025 07 31 pateiktoje sąskaitoje faktūroje. Iš prašomų priteisti suteiktų teisinių paslaugų įkainių minėtos sumos yra išbrauktos, tačiau mokėjimus patvirtinantys duomenys pateikiami bendrai kaip išlaidos patirtos ir šioje byloje. Įvertinus sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodytus advokatės valandinius įkainius (150 Eur per už valandą) ir suteiktų teisinių paslaugų valandų skaičių ne šioje byloje (6 val. 10 min) susidaro 975,10 Eur suma (pridedant dar 50,10 Eur papildomas sąskaitoje faktūroje nurodomas išlaidas), o su PVM 1179,87 Eur. Paslaugų teikimo pradžioje sąskaitose faktūrose buvo paskaičiuota paslaugų suma 1931,40 Eur (Sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) – 1628,90 ir sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)– 302,5 Eur) už jas apmokėta 544,50 Eur (2024 m. spalio 15 d. avansas ) + 1000 (2024 gruodžio 11 d. avansas grynais) + 387 (2025 m. sausio 31 d. pavedimas). Iš 1931,40 Eur sumos teisinėmis paslaugoms apmokėti, tik 756,25 Eur buvo skirta teisinėms paslaugoms šioje byloje apmokėti (1175,15 Eur kitoje byloje). Taigi prie 756,25 pridėjus 816,75 (2025 m. kovo 31 d.), 453,75 (2025 m. gegužės 16 d.), 995 (2025 m. liepos 15 d.) pažymėtina, kad pateiktos dvi sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) (2025 m. gegužės 30 d) ir (duomenys neskelbtini) (2025 m. birželio 30 d.) po 544,50 Eur, tačiau apmokėta suma 995 Eur, nors sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų bendra apmokėtina suma turėtų būti 1089 Eur), 272,25 (2025 m. rugpjūčio 18 d., nors sumokėta 454 Eur, tačiau išlaidos pagal sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) sudaro tik dalį teisinių paslaugų išlaidų šioje byloje)) susidaro 3 294 Eur suma – viso nukentėjusiųjų sumokėta už teisines paslaugas šioje byloje. Kadangi nėra pateiktas apmokėjimas 907,5 Eur sumai, todėl ši suma iš kaltinamojo nepriteistina ir laikytina, kad mokėjimo dokumentais patvirtintos išlaidos už teisines paslaugas apmokėti sudaro 3 294 Eur. Taigi nukentėjusiųjų atstovės advokatės L. J. prašymas priteisti patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo L. M. nukentėjusiųjų naudai priteisiama 3 294 Eur išlaidų, advokatės, dalyvavusios byloje kaip nukentėjusiosios atstovės, paslaugoms apmokėti.

2024 m. liepos 4 d. nutarimu (2 t., b. l. 93-97) L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, procesinių išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- byloje esančios laikmenos (2 CD) su vaizdo ir garso įrašais bei medicininiais duomenimis, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktinos saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga;

- rudos spalvos dėmių panašių į kraują nuoplovos, saugomos (duomenys neskelbtini), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini kaip menkaverčiai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skiriant įpareigojimus per septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), per aštuonis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam F. S. (1300 Eur) ir nukentėjusiajai A. S. 350 Eur (viso 1650 Eur) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas), pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią L. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

L. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiųjų atstovės advokatės L. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. M. priteisti nukentėjusiajam F. S. 1300 Eur (tūkstantį tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o A. S. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo atstovės advokatės L. J. pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl 6 388 Eur turtinės žalos atlyginimo F. S. palikti nenagrinėtą.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir civilinei ieškovei iš L. M. priteisti 53,06 Eur (penkiasdešimt tris eurus ir 6 euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų, už priteistas sumas, skaičiuojamų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- byloje esančius vokus su 2 laikmenomis (CD) su garso ir vaizdo įrašais bei medicininiais duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

- rudos spalvos dėmių panašių į kraują nuoplovas, saugomas (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti kaip menkavertes.

Nukentėjusiųjų atstovės L. J. prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies ir iš L. M. nukentėjusiųjų naudai priteisti 3 294 Eur turėtų išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Justas PažarskisIšaiškinti L. M. kad:0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini)). Daugiau informacijos galima rasti https://probacija.lrv.lt/lt/ . Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.