Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,

nukentėjusiajam F. S. (F. S.) ir jo bei nukentėjusiosios A. S. (A. S.) atstovei advokatei Liucijai Jankoitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė devyniems mėnesiams be intensyvios priežiūros, vietoje jos paskyrus įpareigojimus: 1) per septynis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas); 2) per aštuonis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam F. S. – 1 300 Eur, nukentėjusiajai A. S. – 350 Eur (viso 1 650 Eur) (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią L. M. nustatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu L. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Nukentėjusiųjų atstovės advokatės Liucijos Jankoitės civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo L. M. priteista nukentėjusiajam F. S. 1 300 Eur, nukentėjusiajai A. S. 350 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo atstovės advokatės Liucijos Jankoitės pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 6 388 Eur turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam F. S. palikta nenagrinėta.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visa apimtimi ir iš nuteistojo L. M. priteista civilinei ieškovei 53,06 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nuosprendžiu iš dalies tenkintas nukentėjusiųjų atstovės advokatės Liucijos Jankoitės prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir iš nuteistojo L. M. priteista nukentėjusiesiems 3 294 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir L. M. pripažinimas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Nuteistasis tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo, duomenis vertino atsietai, padarė neteisingas bei nepagrįstas išvadas, apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesant pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis priteisti nukentėjusiesiems išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrins skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl nuteistojo kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nuteistasis L. M. ir neigia savo kaltę, vis dėlto skundžiamame nuosprendyje, išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrus bei įvertinus surinktus įrodymus, padarius pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, pagrįstai konstatuota L. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

10. Byloje surinktais įrodymais konflikto pradžia yra aiškiai nustatyta ir ginčo dėl to nėra. Iš nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojo A. H. parodymų matyti, kad įvykio naktį nukentėjusieji A. S. ir F. S., kartu su jais ir liudytojas A. H. atvyko į klubą „X.“. Nuteistasis L. M., kuris dirbo šiame naktiniame bare, stovėdamas prie klubo įėjimo, nukentėjusiųjų bei liudytojo neįleido į klubo vidų, kadangi šie, kaip pabrėžė nuteistasis, buvo akivaizdžiai neblaivūs, atrodė konfliktiški. Užėjęs į klubo vidų, nuteistasis informavo kasininkę R. P. neįleisti A. S., F. S. ir A. H. į klubą. Vis dėlto nukentėjusiajai A. S. užėjus į klubą ir reikalaujant administratoriaus paaiškinti priežastis, kodėl šie neįleidžiami, nuteistajam pakartotinai atsisakius juos įleisti į klubą, tarp nukentėjusiosios A. S. ir nuteistojo prasidėjo žodinis konfliktas, kuris netrukus peraugo į fizinį, po ko nuteistasis panaudojo prieš nukentėjusiąją A. S. ašarines dujas. Šias aplinkybes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme parodė tiek nuteistasis (3 t., b. l. 77-87), tiek nukentėjusieji A. S. ir F. S. (2 t, b. l. 172-182). Vis tik dėl tolimesnės įvykio eigos (nukentėjusiosios A. S. nugriovimo, dujų purškimo bei nukentėjusiojo F. S. kritimo bei sužalojimo) nuteistojo bei nukentėjusiųjų parodymai išsiskiria.

13. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažindamas L. M. kaltu dėl viešosios tvarkos pažeidimo, vertino ne tik nukentėjusiųjų A. S. bei F. S. parodymus, kurie, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pakankamai nuoseklūs, esminėmis detalėmis sutampa tarpusavyje ir atitinka faktines bylos aplinkybes, taip pat rėmėsi ir liudytojų R. A. bei K. A., kurie nei su nuteistuoju, nei nukentėjusiaisiais, o taip pat ir liudytoju A. H. nėra pažįstami bei nesaistomi jokiais ryšiais, parodymais. Be to, grindžiant nuteistojo kaltę vadovautasi ir specialisto išvada Nr. G 1926/2024, kuria nustatyta, kad nukentėjusiajam F. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas šiuos įrodymus vertino bei gretino su teisminio nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų R. P., M. P. ir M. Š. (nuteistojo buvusių bendradarbių) duotais parodymais dėl įvykio eigos, jame dalyvavusių asmenų, nukentėjusiųjų ir nuteistojo elgesio, specialiųjų priemonių (ašarinių dujų) panaudojimo, taip pat nukentėjusiojo F. S. kritimo ir sužalojimo aplinkybių bei kitais byloje surinktais įrodymais.

14. Nukentėjusiųjų, liudytojų, iš dalies ir paties nuteistojo parodymais neabejotinai nustatyta, kad prasidėjus fiziniam konfliktui L. M. ne kartą stūmė A. S. nuo savęs. Apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis teigė tą tikrai daręs du kartus (3 t., b. l. 77-87), nukentėjusioji A. S. nuosekliai tvirtino, kad buvo stumiama 3-4 kartus, dujos jai buvo purškiamos po stumdymo, kai jos vyras pradėjo leistis, o po to dar 3-4 kartus papurškė dujomis į smilkinio, akių vietą (2 t., b. l. 172-182). Tokias aplinkybes nukentėjusioji patvirtino ir akistatos su įtariamuoju metu, nurodydama, kad smūgių nebuvo, tačiau buvo 4-5 pastūmimai, kurių metu ji vis nukrisdavo, bandydavo keltis, o nuteistasis ją toliau stūmė, dėl ko ši vis krito ant laiptų (2 t., b. l. 39-42). Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusioji A. S. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 31-37). Nukentėjusysis F. S., apklausiamas teisiamajame posėdyje, nurodė, kad žvilgtelėjęs į klubo vidų pamatė, jog sutuoktinė guli ant laiptų, bando keltis, o nuteistasis ją vis stūmė, neleido atsistoti. Nuteistajam bestumdant sutuoktinę, ši krito ant laiptų. Besileisdamas žemyn matė, kad A. S. iš pradžių gulėjo, jam nusileidus, ši jau sėdėjo, bandė atsistoti, patvirtino, kad dujos į sutuoktinę buvo purškamos tuo metu, kai jis (F. S.) leidosi laiptais žemyn. Eidamas į apačią, nebuvo agresyviai nusiteikęs, bežengiant paskutinį žingsnį link laiptų apačioje esančio podiumo (platformos), nuteistasis sudavė jam smūgį, trenkė dešinės rankos kumščiu. Po suduoto smūgio jam buvo prakirsta lūpa ir išmušti 2 dantys. Pažymėjo, jog draugas (t. y. A. H.) kartu su juo nesileido, o liko lauke (2 t., b. l. b. l. 172-182). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis F. S. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (1 t., b. l. 44-47), parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis papildomai pažymėjo, kad po suduoto smūgio jis ant šalia esančių laiptų nukrito ant nugaros (2 t., b. l. 24-30). Tokios pozicijos nukentėjusysis laikėsi ir akistatos su nuteistuoju metu (2 t., b. l. 44-47). Ypač reikšminga, kad nukentėjusiųjų parodymus patvirtino su šiais niekaip nesusijęs liudytojas R. A., kuris teisiamajame parodė, kad įėjęs į klubą laiptų salelėje esančiame poste pamatė tarp vyro ir moters vykstantį ginčą, girdėjo, kad vyras rusiškai, aiškiai agresyviu tonu rėkė apsaugos darbuotojui „ką tu čia darai“ ir gavo smūgį. Vyras buvo nusiteikęs ne ištempti moterį, bet labiau apginti. Tiksliai nežino, kuria ranka trenkė, gal dešine, bet žino, jog buvo bent vienas smūgis, po ko vyras suklupo. Tiksliai nematė vietos, į kurią pataikė smūgis, tačiau tai buvo veido sritis. Dujos, jei jos buvo naudojamos, tai tuo metu, kai vyras suklupo (3 t., b. l. 43-50). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, t. y. girdėjo, kad apsaugos darbuotojas bandė išvaryti moterį iš klubo, o ši vis rusiškai kartojo „už ką, už ką“. Matėsi, kad moteris buvo stipriai išgėrusi, abu asmenys elgėsi agresyviai. Tuomet iš apačios atbėgo kitas vyriškis, suprato, kad šis buvo atėjęs kartu su ta moterimi. Priėjęs prie moters ir apsaugos darbuotojo vyras paklausė, kas čia vyksta, o apsaugos darbuotojas, nieko nesakydamas, kumščiu trenkė vieną smūgį atėjusiam vyrui į veidą (po smūgio vyras suklupo), po to pradėjo purkšti dujas moteriai į veido sritį (1 t., b. l. 84-87). Apklausta kaip liudytoja K. A. parodė nusileidinėjusi laiptais, prie pagrindinio įėjimo vyko susistumdymas, muštynės, nematė, kokie asmenys jose dalyvavo, taip pat nematė ir smūgio. Tik vėliau matė iš klubo išeinantį sužalotą vyrą, kuris kraujavo (3 t., b. l. 77-87). Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. P. parodė tik pajutusi dujų kvapą, suprato, kad jos buvo panaudotos (negalėjo detalizuoti, kokiomis aplinkybėmis), tame pačiame teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. Š. teigė neprisimenantis ašarinių dujų panaudojimo fakto, o liudytojas M. P. nurodė, kad dujos buvo panaudotos tuo metu, kai atėjęs vyriškis bandė traukti moterį į viršų, tuo tarpu L. M. bandė atstumti moterį nuo savęs. Dujos buvo panaudotos, nukentėjusiajai nugriuvus (3 t., b . l. 1-20). Įvertinęs šiuos nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiajai A. S., po stumdymo nukritus ant grindų, taip pat sudavus smūgį nukentėjusiajam F. S., po ko šis taip pat nugriuvo, bei toliau (iš esmės galutinėje konflikto stadijoje) sekęs ašarinių dujų panaudojimas, buvo nebūtini veiksmai, atlikti ne dėl siekio sustabdyti agresyvius, pavojų keliančius asmenis.

15. Apeliaciniame skunde, siekiant sukelti abejones dėl nukentėjusiųjų parodymų patikimumo, akcentuojamas pastarųjų neblaivumas (past. – A. S. nustatytas 1,86 prom., o F. S. 1,87 prom. neblaivumas, 1 t., b. l. 38, 39). Visgi, pažymėtina, kad vien ši aplinkybė savaime nereiškia, kad nukentėjusiųjų parodymais vadovautasi nepagrįstai. Įvertinus tai, kad nukentėjusiųjų parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, atkreipiant dėmesį, jog F. S. tapačiai aiškino, kad būtent L. M. kumščiu sudavė jam smūgį į veidą, išmušdamas du dantis, šias aplinkybes nukentėjusysis F. S. nurodė ir į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams (užfiksuota policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše PSS-20240615-234952UTC+0300 (1) (3) 09.27 min. – 09.38 min.), tokius parodymus gretinant su liudytojo R. A. parodymais, negalima spręsti, kad nukentėjusiųjų būsena dėl neblaivumo esmingai trukdė suvokti įvykio aplinkybes ir duoti dėl jų parodymus ar tai, kad duoti parodymai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių. Tokiu būdu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę nukentėjusiųjų parodymais grindė pagrįstai. Galima matyti, kad bandoma sumenkinti ir liudytojo R. A. parodymus, apeliacinės instancijos teisme nuteistojo gynėja pažymėjo esą liudytojas nenurodė matęs smūgį, išsakė tik spėliones, jog toks smūgis buvo ar galėjo būti. Akivaizdu, kad tokie gynybos teiginiai yra nepagrįsti, kadangi iš anksčiau jau aptartų liudytojo parodymų matyti, jog apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme K. A. aiškiai parodė matęs nukentėjusijam suduotą smūgį, patvirtino, kad tą smūgį, po kurio nukentėjusysis suklupo, sudavė nuteistasis L. M. (ikiteisminiame tyrime – „< ... > iš apačios atbėgo kitas vyriškis, po ko suprato, kad šis buvo atėjęs kartu su ta moterimi, šis priėkęs prie moters ir apsauginio rusiškai paklausė, kas čia vyksta, o apsauginis, nieko nesakęs, trenkė vieną smūgį kumščiu atėjusiam vyrui į veidą, po smūgio vyras suklupo < ... >“, teisme – „< ... > vyras priėjęs agresyviai užrėkė ir gavo smūgį < ... > dėl smūgio vyras vyras suklupo, gavo smūgį ir suklupo < ... > taip, būtent tą smūgį mačiau < ... >“ (1 t., b. l. 84-87; 3 t., b. l. 43-50).

16. Nuteistojo dėstomos versijos, kad įvykio metu jis nesudavė smūgio nukentėjusiajam F. S., o nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir susižalojo pats, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Galima pastebėti, kad aplinkybę esą nukentėjusysis F. S. nukrito nuo laiptų pats, yra išsakę šioje byloje apklausti kaip liudytojai R. P., M. P. ir M. Š. (3 t., b. l. 1-20). Visgi vertinant pastarųjų parodymus, atsižvelgtina į tai, kad šie asmenys yra pažįstami su nuteistuoju, įvykio metu visi kartu dirbo vienoje darbovietėje, kas galėjo turėti įtakos jų parodymams, tvirtinant, kad nukentėjusysis pats nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Juo labiau, atkreiptinas dėmesys, kad apklausiami liudytojai tuo pačiu teigė paties nukritimo momento nematę, negalėjo konkrečiai įvardinti ir priežasties, kodėl nukentėjusysis nukrito ir kaip susižalojo. Tokiu būdu liudytojų R. P., M. P. ir M. Š. parodymai dėl to, kad nukentėjusysis pats nugriuvo ir susižalojo, buvo paremti tik prielaidomis. Tuo tarpu liudytojo R. A. parodymais paneigta tiek nuteistojo, tiek ir minėtų liudytojų kelta versija dėl smūgio nukentėjusiajam nesudavimo bei, priešingai, šio liudytojo parodymai atitinka nukentėjusiojo F. S. nurodytas aplinkybes dėl to, kad būtent nuteistasis sudavė jam smūgį ir taip jį sužalojo. Nuteistojo L. M. veiksmais nukentėjusiajam F. S. padarytus sužalojimus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1926/2024 (01), kurioje konstatuota, kad F. S. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke, žaizda viršutinėje lūpoje, vienuolikto bei dvylikto dantų lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 15 d. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94-96). Šią išvadą pateikusi ekspertė E. U. buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme, ji patvirtino tiek savo pateiktą išvadą, tiek, atsakydama į klausimus, nurodė, kad medicinos terminologijoje rankos kumštis yra laikomas kietu buku daiktu (4 t., b. l. 103-106), kas papildomai paneigia nuteistojo gynėjos keltas abejonės dėl nukentėjusiojo sužalojimo mechanizmo.

17. Apeliaciniame skunde, neigdamas savo kaltę dėl smūgio sudavimo nukentėjusiajam, nuteistasis akcentuoja, kad suduoti smūgio jis nebūtų galėjęs, kadangi buvo patyręs rankos traumą. Pažymėtina, kad analogiška pozicija buvo išsakyta ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ji buvo analizuota, vertinama ir atmesta kaip nepasitvirtinusi. Galima matyti, kad apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodo jokių konkrečių nesutikimo su atitinkamomis pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentų, o tik bendrai kartoja esą dėl dešinės rankos lūžio nebūtų galėjęs smūgiuoti nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame nuosprendyje, įvertinus nuteistojo pateiktus medicininius duomenis, tai, kad, nepaisant anksčiau patirtos traumos, L. M. įvykio metu dirbo, darbo vietoje buvo nusiėmęs gipsą, pagrįstai konstatuota, kad anksčiau patirtas patirtas delnakaulio kaklelio lūžis bei plaštakos delnakaulio lūžis jam nebetrukdė atlikti darbines funkcijas, atitinkamai duomenys apie patirtą traumą nepaneigia ir įrodymų, kuriais nustatyta, kad toks smūgis iš nuteistojo pusės nukentėjusiajam visgi buvo suduotas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarti įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip pakankami nustatant nuteistojo L. M. įvykio metu prieš nukentėjusiuosius panaudotus smurtinius veiksmus ir jų apimtį, kurie, atsižvelgiant anksčiau nurodytą teismų praktiką, pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – įžūlų elgesį. Tai, kad nagrinėjamu atveju kilo baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai ir jų priežastis buvo L. M. veiksmai, patvirtina ne tik tai, kad nuteistasis nusikalstamai veikė viešoje vietoje – klubo „X.“ vidinėse patalpose, įstaigos darbo metu, kai klube buvo ne tik kitų darbuotojų, bet ir kitų klientų, bet ir tai, kad nagrinėjamo įvykio metu L. M. iš esmės oficialiai nėjo apsaugos darbuotojo pareigų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo panaudoti prieš A. S. veiksmai, kuriais jis drausmino agresyviai nusiteikusią nukentėjusiąją (jos stumdymas, apipurškimas dujomis), nebuvo susiję su apsaugos darbuotojo funkcijų vykdymu ir teisių bei pareigų įgyvendinimu. Nuteistojo veiksmai, nukreipti prieš F. S. (smūgio sudavimas į veido sritį asmeniui, kuris atėjo aiškintis aplinkybių dėl smurtavimo prieš sutuoktinę), akivaizdžiai prieštarauja net ir Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme numatytoms apsaugos darbuotojo teisėms ir pareigoms panaudoti fizinę prievartą (atitinkamos nuostatos detaliai aptartos skundžiamame nuosprendyje, dėl ko šio nutartyje iš naujo nekartojamos). Tai leidžia konstatuoti, kad nuteistasis, būdamas iš esmės eiliniu salės darbuotoju, nepagrįstai prieš nukentėjusiuosius naudojo nebūtinas, neadekvačias, smurtines, baudžiamajam įstatymui prieštaraujančias malšinimo priemones. Be to, šiuos įžūlius teisės ir moralės požiūriu nepriimtinus veiksmus (past. – nuteistojo apeliaciniame skunde neigiamas alternatyvus nusikalstamos veikos padarymo požymis – vandališki veiksmai – iš kaltinimo buvo pašalintas ir dėl jų apeliantas nėra nuteistas) – stumdymą, purškimą dujomis, smūgio sudavimą – matė ir stebėjo ne tik įstaigos darbuotojai, bet ir į klubą atėję lankytojai. Tai patvirtina liudytojo R. A. parodymai, kuriuose nurodyta, kad dėl įvykusio konflikto ir kilusio šurmulio, panaudotų dujų jie (jis ir sutuoktinė) buvo priversti išeiti iš klubo, patyrė tam tikrą diskomfortą (3 t., b. l. 43-50); apklausta liudytoja K. A. parodė, kad ją išgąsdino viduje matytas vaizdas, kuris buvo „ne iš maloniausių“, ji išsigando ir pabėgo (3 t., b. l. 77-87). Dėl nuteistojo nusikalstamo elgesio ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų su konfliktu nesusiję asmenys (t. y. liudytojas R. A.) iškvietė greitąją pagalbą ir policiją (1 t., b. l. 84-87; 2 t., b. l 51-53). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad L. M., veikdamas viešoje vietoje, pasirinkdamas smurtinį veikimo būdą, veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, vis dėlto bendrais bruožais numatė, kad neturėdamas jokios pagrįstos priežasties naudoti smurtą prieš nukentėjusiuosius, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu. Konstatuotina, kad nuteistojo L. M. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir civilinių ieškinių

19. Nors apeliaciniu skundu, kuriuo buvo prašoma priimti išteisinamąjį nuosprendį, ir nėra nurodyta atskirai argumentų dėl paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, taip pat priteistų civilinių ieškinių, vis tik teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir šiais aspektais.

20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas L. M. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, parinko netinkamą bausmės rūšį ar nustatė per griežtą jos trukmę. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – L. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), į jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – L. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (vien per 2025 m. pastarajam šešis kartus taikyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus), paskirtos baudos sumokėtos (3 t., b. l. 140-145), įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą, nedirbantis (iš apeliacinės instancijos teisme pateiktos pažymos matyti, jog nuteistasis šiuo metu atlieka praktiką(duomenys neskelbtini)), registruotas Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie apelianto gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. M. vieną švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą, jo trukmę nustatant mažesnę nei galimas skirti šios bausmės rūšies vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuteistajam paskirta bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir nuteistojo asmenybei, paskirta nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo principų, neprieštarauja teisingumo principui. Kaip matyti, teismas, paskyręs laisvės apribojimo bausmę, kartu su ja neskyrė nuteistajam intensyvios priežiūros, kadangi sprendė, kad jos paskirtis bei poreikis neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros buvo paskirti įpareigojimai, numatyti BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose. Teisėjų kolegija sutinka tiek su įpareigojimu per teismo nustatytą laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, tiek įpareigojimu pradėti dirbti ir viso bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, kurie (įpareigojimai) yra nukreipti į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos valdymą, nuteistojo užimtumą, pragyvenimo šaltinio turėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika nukentėjusisiems buvo padaryta neturtinė žala, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam L. M. buvo paskirtas ir įpareigojimas per teismo nustatytą laikotarpį atlyginti nukentėjusiesiems A. S. ir F. S. padarytą neturtinę žalą. Visgi šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktą galimybė skirti tokį įpareigojimą numatyta tik nuo 2025 m. vasario 1 d. (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), tuo tarpu nusikalstama veika, už kurią kartu su bausme skirtas minimas įpareigojimas, padaryta 2024 m. birželio 16 d. Tai reiškia, kad teismas paskyrė apeliantui įpareigojimą, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo numatytas, tokiu būdu pasunkindamas nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, panaikinant pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtą įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas byloje pareikštus civilinius ieškinius, BPK 112-115 straipsnių nuostatų nepažeidė, priteistų civilinių ieškinių dydžius dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pagrindžia byloje surinkti ir įvertinti duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde atskirai nėra nenurodyta jokių argumentų dėl civilinių ieškinių, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

22. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas dalyje dėl nukentėjusiesiems priteistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Nuteistasis tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje buvo ignoruotas faktas, jog jam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba (100 proc.), kuri apmokėta iš valstybės biudžeto, visiškai neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį bei realias galimybes atlyginti nukentėjusiems priteistas sumas.

23. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo (šiuo atveju – civilinio ieškovo atstovo advokato) nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

24. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas).

25. Pirmosios instancijos teismui advokatė Liucija Jankoitė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bendra prašoma priteisti suma advokato paslaugoms apmokėti sudaro 4 295,50 Eur, kartu su prašymu pateikta teisines paslaugas detalizuojanti pažyma. Taip pat byloje pateiktos teisines paslaugas detalizuojančios sąskaitos faktūros ir teisinių paslaugų apmokėjimą patvirtinantys dokumentai (3 t., b. l. 119-136). Pirmosios instancijos teisme vykusių baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiųjų atstovė advokatė prašė priteisti iš kaltininko, t. y. nuteistojo L. M., nukentėjusiųjų turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs pateiktus mokėjimus patvirtinančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į Rekomendacijose numatytus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamus maksimalius dydžius (detaliai aptartus skundžiamo nuosprendžio 32, 33 lapuose), nustatęs, kad nėra pateiktas 907,5 Eur mokėjimą patvirtinantis dokumetas, nukentėjusiųjų atstovės Liucijos Jankoitės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir iš L. M. nukentėjusiesiems priteisė 3 294 Eur išlaidų advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiųjų atstovės suteiktos teisinės pagalbos apimtį (bylos duomenimis nustatyta, kad advokatė Liucija Jankoitė nukentėjusiesiems atstovavo dar ikiteisminio tyrimo metu (2024 m. spalio 16 d. advokato orderis (2 t., b. l. 1), taip pat nagrinėjant bylą teisme, iš viso dalyvavo septyniuose teisiamuosiuose posėdžiuose, buvo aktyvi), į bylos sudėtingumą (nors byla nėra sudėtinga ir didelės apimties (sudaro 5 tomai), tačiau nuteistasis kaltės nepripažino, ginčijo kaltę patvirtinančius duomenis, dėl ko atitinkamai ir atstovei buvo reikalinga ruoštis ir pasisakyti didesne klausimų apimtimi), proceso trukmę (ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas teisme užtruko beveik pusantrų metų), tai, kad advokatė šioje byloje atstovavo iš viso dviem nukentėjusiesiems, kurie yra kitos šalies piliečiai, be kita ko, vertinant tai, kad nuteistasis yra jauno darbingo amžiaus, įgijęs išsilavinimą, šiuo metu atliekantis praktiką, taigi turės visas galimybes įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiųjų patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tuo pačiu atsižvelgiant ir į tai, kad priteista patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma neviršija ir Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, teisėjų kolegija nemato pagrindo mažinti priteistas proceso išlaidas.

26. Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Liucija Jankoitė apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė priteisti iš nuteistojo apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 363 Eur, kartu su tokiu prašymu pateikdama išlaidas pagrindžiančius dokumentus (5 t., b. l. 99-100). Kaip matyti iš byloje esančio 2026 m. sausio 7 d. sąskaitos išrašo, šias išlaidas apmokėjo nukentėjusysis F. S.. Sprendžiant dėl prašomų išlaidų pagrįstumo, pirmiausia pažymėtina, kad viena iš nukentėjusiojo asmens dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusiųjų atstovė dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose (iš viso įvyko du teismo posėdžiai), buvo aktyvi, pasisakė byloje nagrinėjamais klausimais, dalyvavo baigiamosiosse kalbose, naudojosi replikos teise. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo kriterijus, be kita ko, ir į tai, kad išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas, sprendžia, kad prašomos atlyginti išlaidos už atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme yra adekvataus dydžio ir pagrįstos, todėl atlygintinos pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti šiuo nuosprendžiu L. M. paskirtą įpareigojimą, numatytą BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punkte – per aštuonis laisvės apribojimo bausmės vykdymo mėnesius atlyginti nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam F. S. – 1 300 Eur, nukentėjusiajai A. S. – 350 Eur (viso 1 650 Eur).

Iš nuteistojo L. M. priteisti nukentėjusiajam F. S. (F. S.) 363 (tris šimtus šešiasdešimt tris) eurus išlaidoms už advokatės paslaugas apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.