Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo A. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi ir 4 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendžiu paskirta 70 MGL (3500 Eur) bauda ir A. G. buvo paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė ir 70 MGL (3500 eurų) baudos bausmė.

Į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2024 m. kovo 19 d. nuosprendį ir kitus šiame nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo A. G. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Civilinio ieškovo Š. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies: iš A. G. civiliniam ieškovui Š. Ž. priteista 5 890 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 2 050 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. G. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, bei atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, mano, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 24 d. nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

6. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-699/2016).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė ir pagrįstai bei teisėtai pripažino A. G. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pripažino, kad byloje surinkti įrodymai pagrindžia, jog nuteistojo A. G. veiksmai atitinka jam inkriminuotos, BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos, nusikalstamos veikos, sudėties požymius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo su tokiomis išvadomis nesutikti.

8. BK 140 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, dėl to būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

18. Apeliantas skunde akcentuoja, kad būtent nukentėjusysis pirmasis atliko smurtinius veiksmus. Šios aplinkybės neginčija ir nukentėjusysis Š. Ž., teigdamas, kad pajutęs grėsmę jis pirmas sudavė nuteistajam į krūtinę. Vis tik, šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi susiklosčiusios situacijos aplinkybes: konfliktas įvyko viešo vietoje, nuteistasis buvo ne vienas, o kartu su dar dviem draugais (J. M. ir R. K.), kai tuo tarpu nukentėjusysis – vienas, sprendžia, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad apeliantui būtų kilusi reali grėsmė, dėl ko jam būtų reikėję gintis nuo nukentėjusiojo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju A. G. veikė, siekdamas atkeršyti Š. Ž. dėl išsakytų kaltinimų, susijusių su telefono paėmimu bei suduoto smūgio. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistojo veiksmuose yra netik visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, bet ir subjektyvieji – tyčia.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis suprato savo atliekamų veiksmų pavojingumą, o galimybę atsirasti veikos padariniams numatė bendrai ir jį tenkino bet kokių padarinių atsiradimo galimybė, taigi veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nors A. G. pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu neprisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamu atveju, išvadas dėl A. G. tyčios turinio teisėjų kolegija daro įvertinusi visų byloje esančių duomenų visumą, juos vertinant bendrai ir sujungiant į logišką įrodymų grandinę. Kolegija vertina ir tai, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kilusio konflikto metu, veikiant su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, o suduodant vieną smūgį ranka ir mažiausiai tris kojomis, kas pagrindžia nuteistojo siekį Š. Ž. sukelti fizinį skausmą ir jį sužaloti.

20. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi apeliacinį skundą daro išvadą, kad priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, A. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta. Pirmos instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad A. G. kaltas dėl to, kad jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023 m. vasario 18 d., apie 1.30 val. Laisvės al. prie pastato Nr. 73, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdamas su asmeniu, kuris nusikaltimo padarymo metu neturėjo amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ir jo atžvilgiu dėl smurtinių veiksmų yra priimtas atskiras procesinis sprendimas, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė Š. Ž. į veidą ties burna, o nukentėjusiajam nuo smūgio nukritus ant žemės, bendrais veiksmais ne mažiau, kaip tris kartus kojomis spyrė Š. Ž. į galvą ir kitas kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kairėje alkūnėje, kairėje plaštakoje, viršutinių kairės pusės 21, 11, 12 dantų išmušimus, kairės pusės viršutinio 22 danties, dešinės pusės viršutinio 13 danties panirimus, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė Š. Ž. sveikatą. Šie A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės ir civilinio ieškinio

21. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės bei civilinių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka bausmės paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-253-699/2018, Nr. 2K-123-697/2021).

23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę A. G., įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Byloje nustatyta, kad A. G. nuteistas už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu, už baigtos nesunkios nusikalstamos veikos padarymą A. G. paskyrė mažesnę nei straipsnio sankcijoje numatyta bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (6 mėnesiai). Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nenustatyta A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio žurnalo duomenys apie girtumą (1 t., b. l. 18)), kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino tai, kad A. G. yra teistas (2 t., b. l. 53-59), baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 t., b. l. 38-52), dirba pagal individualią veiklą. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad skirdamas bausmę, pirmos instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo. Vien nuteistojo A. G. tvirtinimas, kad jis keičia savo gyvenimo būdą, planuoja sukurti šeimą, susituokti su savo drauge, kuri jam pagimdė dukrą, analizuojamu atveju nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, kadangi būdamas jauno amžiaus A. G. yra teistas jau 8 kartus, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skiriamos tiek švelnesnės bausmės, tiek laisvės atėmimo bausmė, tačiau A. G. išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu nėra pagrindo keisti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistos turtinės žalos atlyginimo sumos – 5 890 Eur, kadangi ši suma yra įrodyta byloje esančiais dokumentais. Priteistos turtinės žalos sumą daro nukentėjusiojo išlaidos, susijusios gydymusi ir medikamentais dėl patirto sužalojimo.

25. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į Š. Ž. patirtus fizinius sužalojimus, nukentėjusiojo emocinę būseną, patirtus išgyvenimus bei nesant duomenų apie patirtų emocinių pergyvenimų peraugimą į psichinės sveikatos sutrikimus, liekamuosius reiškinius, priteisė Š. Ž. iš nuteistojo 1 000 Eur padarytos neturtinės žalos atlyginimui, su kuo visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur. Vertindamas Š. Ž. priteistos neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad dėl A. G. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir emocinius išgyvenimus, taip pat akivaizdu, kad dėl dantų išmušimo turėjo papildomų rūpesčių, ženkliai sumažėjo bendravimo galimybės, jis patyrė pažeminimą. Tad Š. Ž. priteista 1 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti vertintina kaip tinkama kompensacija už jo patirtus išgyvenimus.

Dėl proceso išlaidų

26. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo nukentėjusiojo patirtas 2050 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidas.

27. Spręsdama šį klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendimą priteisti iš nuteistojo teisinės pagalbos išlaidas teismas priėmė motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiojo išlaidas patvirtina byloje pateikti mokėjimo dokumentai, šios išlaidos, atsižvelgiant į atstovo atliktų proceso veiksmų ir bylos apimtį bei trukmę, yra pagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmos instancijos teismo vertinimu visiškai sutinka. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo atstovo vaidmuo byloje buvo aktyvus – jis susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, rinko ir teikė į bylą dokumentus, dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose2023 m. lapkričio 10 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. sausio 4 d., 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. vasario 22 d., 2024 m. balandžio 4 d. , parengė civilinį ieškinį. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, parodo, kad priteistų atstovavimo išlaidų dydis pagrįstas, priteistos išlaidos nėra aiškiai per didelės, atitinka teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl turi būti atlygintos ta apimtimi, kurią nusprendė priteisti apylinkės teismas.

28. Apeliaciniame procese Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant A. G. yra 195,83 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

29. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Todėl, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismui nustatytas imperatyvas priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimant tokį sprendimą galima atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

30. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo A. G. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis yra jauno amžiaus, nurodė, kad registruojasi Užimtumo tarnyboje, jam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, duomenų apie jo turimą turtą nėra, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.