Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. I., A. I., jų įgaliotai atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. D., jo įstatyminiams atstovams D. D., A. D. ir jo įgaliotai atstovei advokatei S.V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:

1) 2014 m. spalio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 9 mėn.,

2) 2014 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (7 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinus bausmes – laisvės apribojimu 1 m. 4 mėn., vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinus su 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu bausmė – laisvės apribojimu 1 m. 7 mėn.,

3) 2015 m. kovo 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), vadovaujantis BK 63 str. subendrinus bausmes ir pritaikius BK 64¹ straipsnį bei subendrinus su 2014 m. lapkričio 12 d. baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 m., pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,

4) 2015 m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinus bausmes – laisvės apribojimu 1 m.,

5) 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėn., subendrinus su 2014 m. spalio 16 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 m.,

6) 2015 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), vadovaujanti BK 63 straipsniu subendrinus bausmes ir pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 1 m. 4 mėn., pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 m. 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, patikslinta 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinus anksčiau paskirtas bausmes, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 m., pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 m.,

7) 2015 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – laisvės atėmimu 2 m., pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 3 metams 2015 m. spalio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinus su anksčiau paskirtomis ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, patikslinta 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, subendrinta bausme, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 m. 2 mėn., pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuojant nuo 2015 m. gegužės 4 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu bei 2015 m. spalio 22 d. nutartimi paskirtą 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. lapkričio 3 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d.,

8) 2018 m. gegužės 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos r. rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuspręsta paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu ir 2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, patikslinta 2015 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, paskirtos bausmės neatlikta dalimi dalinio sudėjimo būdu, prie neatliktos bausmės dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 3 m. 2 mėn.,

9) 2018 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 21 parų areštu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams. 2020 m. spalio 14 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus 2020 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 2-1733 lygtinai nuo neatliktos 9 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmės,

10) 2022 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 m., taikytas BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, nuspręsta sumažintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu neatlikta 9 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą 1 m. 5 mėn. ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas (2 paros) vieną suėmimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

11) 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 2 (dviems) mėnesiams, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitant bausmę iš dalies atliktą ir įskaitytą bausmę pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendį bei laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. vasario 19 d. ir nuo 2022 m. birželio 13 d. iki 2022 m. birželio 15 d. (iš viso 4 dienas), laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pats M. R. teisiamojo posėdžio metu pateikė prieštaringą įvykio aplinkybių versiją, kurios nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Pastebėtina, kad teisme apklausiamas M. R. nurodė, jog važiavo savo eismo juostos labiau dešinėje pusėje, nuleido akis pasižiūrėti į prietaisų skydelį ir spėjo pamatyti, kaip L. I. vairuoto automobilio kairysis ratas įvažiavęs į kaltinamojo eismo juostos dalį, vėliau M. R. šią versiją koregavo, nurodydamas, kad jo vairuoto automobilio padėtis iki eismo įvykio buvo arčiau jo vidurio juostos ir susidūrimas įvyko jo kelio juostoje. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai, nukentėjusieji, specialistė, rašytiniai įrodymai šios kaltinamojo versijos ne tik kad nepatvirtina, bet ją paneigia.

Akcentuotina, kad nukentėjusioji S. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi, kad neva L. I. vairuotas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (2 t., b. l. 126–129), tačiau teisiamojo posėdžio metu šiuos parodymus keitė ir paaiškino jų keitimo aplinkybes. Nukentėjusioji S. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad negali pasakyti, ar susidūrimo metu M. R. išvažiavo į kitą kelio juostą, kartu nurodė, jog nematė, kad kitas automobilis (L. I.) taipogi būtų įvažiavęs jų (priešpriešinę) eismo juostą. Nukentėjusiojo S. K. teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė tik maniusi, kad L. I. vairuotas automobilis įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jos manymą sustiprino tai, kad tikėjo M. R. žodžiais, jog yra nekaltas, kartu ikiteisminio tyrimo metu jautė baimę dėl M. R. jai rašytų žinučių po įvykio, jog pastaroji nesikištų į jos gyvenimą ir šios aplinkybės turėjo įtakos duodant kitokius parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo vertinimu pagrindo netikėti S. K. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, nėra pagrindo. Šią išvadą teismas daro, nes S. K. patikino, kad duodama parodymus teisme baimės nejaučia ir sako tiesą, akcentavo, kad jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nereiškia, be to, teismas pastebi, kad S. K. parodymai, apie tai ką ji matė įvykstant eismo įvykiui, tik nepatvirtina kaltinamojo keliamos įvykio versijos dėl neva L. I. vairuoto automobilio įvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą, kitos jos dėstomos aplinkybės dėl eismo įvykio galimo kaltininko yra tik pastarosios subjektyvus įvykio vertinimas, jos nuomonė, kuria teismas nesivadovauja, nes tai neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad S. K. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje patvirtina ir teisme apklaustas liudytojas G. G., kuris nurodė, kad atvykus į įvykio vietą bandė klausti „(duomenys neskelbtini)“ keleivės, t. y. S. K., kaip viskas įvyko, tačiau pastaroji nurodė, jog iki smūgio žiūrėjo į telefoną ir nieko tiksliai nematė, o pajuto smūgį, negalėjo pasakyti, kuris automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kodėl S. K. galėtų apkalbėti kaltinamąjį M. R. ar duoti jam nepalankius parodymus teismo posėdžio metu.

Teismo vertinimu kaltinamojo M. R. kaltę įvykdžius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina byloje esanti 2022 m. kovo 7 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 173–181), kurioje nurodyta, jog priešingai nei teigia kaltinamasis M. R., automobilių susidūrimas įvyko L. I. eismo juostoje, t. y. dešinėje kelio (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) (link (duomenys neskelbtini)) važiuojamosios dalies pusėje, jog būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. R. nevažiavo dešine kelio puse arčiau savo judėjimo krypties dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę, taip sudarydamas kliūtį automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimui ir susidūrė su priešinga kryptimi, savo važiavimo krypties eismo juosta važiavusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindine šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Kartu šioje išvadoje nurodoma, kad L. I. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su priešinga kryptimi važiavusiu ir į jo važiavimo krypties kelio pusę įvažiavusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šia specialisto išvada ar ja abejoti, kadangi nenustatyta, jog atliekant šį specialų tyrimą būtų padarytą pažeidimų ar, kad tyrimą atlikęs ekspertas būtų peržengęs savo kompetencijos ribas, išvadoje nėra prieštaravimų, išvados pateikimui buvo pateikta visa būtina ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri surinkta laikantis BPK reikalavimų.

Akcentuotina, kad specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumą patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta specialistė, kuri įrašytą į teismo ekspertų sąrašus, K. N.. Pastaroji paaiškino, jog pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui buvo būtent M. R. vairuoto automobilio išvažiavimas į piešpriešinę eismo juostą, automobilių greitis įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo, tikėtina išvada duota todėl, kad automobilis keliais centimetrais gali pasislinkti į vieną ar kitą pusę, bet tai neturi įtakos pačiam eismo įvykio mechanizmui, transporto priemonių susidūrimo vieta buvo nustatinėjama pagal esančius įbrėžimus kelio dangoje, išsiliejusių eksploatacinių skysčių šleifą, šukės įvykio vietoje neturėjo didelės įtakos, šiuo atveju net ir nesant šukių, išvada liktų tokia pati, automobilių išsidėstymas po eismo įvykio buvo būtent toks, nes automobilių svoris ir greitis įvykio metu buvo panašus, atliekant tyrimą buvo remtasi tuo, kas buvo užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Specialistė pažymėjo, kad tikėtiną greitį ir kitus parametrus apskaičiuoja kompiuterinė programa pagal esantį algoritmą.

Pagrindo nesivadovauti specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir specialistės K. N. paaiškinimais nėra. Teisiamojo posėdžio metu liudytojais apklausti G. G., I. Z. patvirtino, kad automobiliai po eismo įvykio eismo įvykio vietoje judinti nebuvo, kas rodo, kad eismo įvykio vieta nebuvo keista iki atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, kurios pagrindu buvo atlikta minėta specialisto išvada. Pastebėtina, jog liudytoja I. Z. nurodė, jog kai kurios stambesnės automobilio dalys galėjo būti patrauktos prie automobilių, tačiau kaip nurodė specialistė K. N., tai jokios įtakos padarytai išvadai neturi. Pažymėtina ir tai, jog Iš 2021-08-29 - 2021-09-08 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuota eismo įvykio, esančio kelyje A11 (duomenys neskelbtini) kilometre, apžiūra, šią apžiūrą atliko specialistas E. B., dalyvavo specialistas T. B., tyrėja R. N. (1 t., b. l. 32–61), duomenų, kad ši apžiūra būtų atlikta netinkamai, pažeidžiant BPK reikalavimus nėra, šio procesinio veiksmo atlikimo teisėtumas, teisingumas ikiteisminio tyrimo metu ginčijamas nebuvo, priešingai, minėtą apžiūrą atliko specialistai, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti apžiūros protokole užfiksuotų duomenų teisingumu, tikrumu. Taigi, teismas daro išvadą, kad specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialistės K. N. paaiškinimai teisiamajame posėdyje atitinka įrodymams keliamus leistinumu, sąsajumo, teisėtumo reikalavimus, todėl teismas juos pripažįsta patikimais įrodymais ir vertina visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais (liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas), kaip pagrindžiančius kaltinamojo M. R. kaltę dėl BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo.

Kartu teismas pastebi, kad pagal byloje esančią specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog L. I. važiavo didesniu nei leistina greičiu, t. y. apie 98 km/h, tačiau kaip nurodė ir patvirtino teisme apklausta specialistė K. N., ši aplinkybė nekeičia padarytos išvados dėl įvykio mechanizmo. Teismas neturi pagrindo daryti priešingos išvados, kadangi nepriklausomai nuo buvusio L. I. vairuoto automobilio greičio, būtent kaltinamojo M. R. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą yra pagrindinė ir vienintelė eismo įvykio kilimo priežastis. Be to, teismas atkreipia kaltinamojo gynėjo dėmesį, jog specialistė paaiškino ir pašalino abejones dėl atliktos išvados pagrįstumo, t. y. dėl išvados formulavimo kaip tikėtinos. Specialistė K. N. paaiškino, kad tikėtina išvada duota todėl, kad automobilis keliais centimetrais gali pasislinkti į vieną ar kitą pusę, bet vėlgi, tai neturi įtakos pačiam eismo įvykio mechanizmui, todėl teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad M. R. vairuotas automobilis visas (arba beveik visas su kelių cm paklaida) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nekeičia daromų išvadų dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo pagrįstumo.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamojo M. R. vairuotas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą taip sukeliant eismo įvykį, M. R. teisės vairuoti transporto priemones įvykio metu neturėjo (4 t., b. l. 73–74), teismas sprendžia, kad M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 99, 118, 119 punktų reikalavimus: nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui (KET 9 p.), vairavo automobilį neturėdamas šios teisės (KET 14 p.), eismui Lietuvos Respublikoje vykstant dešine kelio puse (99 p.), dvipusio eismo kelyje įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę (KET 118 p.), nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (KET 119 p.).

Iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialistų išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl L. I., Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl D. D., Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl S. K. matyti, kad dėl M. R. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sukelto eismo įvykio kilo BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti pavojingi padariniai, t. y. žuvo L. I., sunkiai sutrikdyta D. D. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta S. K. sveikata (1 t., b. l. 101–103; 2 t., b. l. 18–19, 119–120). Pažymėtina, kad kaltinime nurodoma, jog S. K. vienas iš padarytų sužalojimų įvardijimas kaip juosmeninio II stuburo slankstelio kompresinis lūžis su lūžgalių poslinkiu, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. K. buvo nustatytas juosmeninio III stuburo slankstelio kompresinis lūžis su lūžgalių poslinkiu (2 t., b. l. 119–120), todėl teismas tikslina šią byloje nustatytą aplinkybę, toks aplinkybių tikslinimas nesunkina kaltinamojo padėties, kadangi jis nulemtas iš esmės padarytos techninės klaidos kaltinamajame akte.

Atsižvelgiant į teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir nustatytas įvykio aplinkybes teismas sprendžia, jog šioje byloje yra BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties reikalaujamas priežastinis ryšys. Teismui nekyla abejonių, kad M. R. pažeidė kaltinime nurodytus kelių eismo taisyklių reikalavimus – ypatingai reikalavimą važiuoti dešine kelio puse ir neįvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, būtent dėl šių kelių eismo taisyklių reikalavimų kilo eismo įvykis – susidūrė kaltinamojo M. R. ir L. I. vairuotos kelių transporto priemonės, ir dėl įvykusio eismo įvykio kilo pavojingi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyti padariniai – žuvo L. I. bei buvo padaryti atitinkamai sunkus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas D. D. ir S. K..

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis M. R. veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui – nesuprato daromos veikos pavojingumo, nenumatė, kad jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, tačiau atsižvelgiant į veikos aplinkybes, į tai, kad M. R., kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdytojas turėjo pareigą būti atsargus vairuodamas transporto priemonę, ypatingai kai tai daro teisės vairuoti transporto priemones neturintis asmuo, todėl turėjo ir galėjo numatyti kilsiančius padarinius jo vairuojamam automobiliui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą. Kaltinamojo M. R. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Dėl civilinių ieškinių

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. I. ir S. I. pareiškė civilinį ieškinį draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos (2258,44 Eur) ir neturtinės žalos (kiekvienam atskirai po 30 000 Eur), patirtos dėl kaltinamojo M. R. padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 158–161), o nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. D. (jo vardu civilinį ieškinį pateikė įstatyminė atstovė D. D. ir įgaliota atstovė advokatė S. V. – G., kadangi nukentėjusysis civilinio ieškinio pareiškimo metu buvo nepilnametis) civiliniu ieškiniu prašo iš M. R. ir (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo solidariai priteisti jo naudai turtinę (548,52 Eur) ir neturtinę (30 000 Eur) žalą su 5 proc. procesinėmis palūkanomis nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dėl kaltinamojo M. R. padarytos nusikalstamos veikos (2 t., b. l. 91–93).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254 straipsnio nuostatas įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo eismo įvykį sukėlė M. R., įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas, draudimo sutartis galiojo nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. vasario 19 d. (1 t., b. l. 68). Tai, jog minėta transporto priemonė buvo apdrausta „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale pripažįstama ir civilinio atsakovo atstovės atsiliepimuose (5 t., b. l. 63–66, 69–71). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju už kaltinamojo M. R. padaryta veika nukentėjusiems padarytą žalą materialiai atsakinga laikytina būtent draudimo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas iki tokios ribos (sumos), kokią numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos (toliau – ir TPVCAPDĮ).

TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

Bylos duomenys patvirtina, jog nukentėjusieji A. I. ir S. I. patyrė 2258,44 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo M. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Ši turtinė žala susidarė apmokant eismo įvykio metu žuvusio sūnaus laidojimo išlaidas (1 t., b. l. 166). Teismo vertinimu nukentėjusiųjų nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiems A. I. ir S. I. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančio per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, priteistina visa nukentėjusiųjų prašoma 2258,44 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis D. D. patyrė 548,52 Eur dydžio turtinę žalą dėl kaltinamojo M. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje. Ši turtinė žala susidarė apmokant išlaidas susijusias su patirtų traumų eismo įvykio metu gydymu bei vykimu į gydymo įstaigas (2 t., b. l. 94–99). Teismo vertinimu nukentėjusiojo D. D. nurodytas patirtos turtinės žalos dydis nelaikytinas akivaizdžiai per didelis, neprotingas ar nerealus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiajam D. D. iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančio per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, priteistina visa jo prašoma 548,52 Eur dydžio suma patirtai turtinei žalai atlyginti. Kadangi D. D. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti ir 5 procentų procesines metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, šis prašymas taipogi tenkintinas, siekiant užtikrinti greitą žalos atlyginimą nukentėjusiajam.

Minėta, kad nukentėjusieji A. I. ir S. I. civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo draudimo, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, prašo priteisti kiekvienam po 30 000 Eur dydžio sumą, kaip dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, sukėlus eismo įvykį, patirtos neturtinės žalos atlyginimą, eismo įvykio metu žuvus pastarųjų sūnui L. I., o nukentėjusysis D. D. prašo priteisti 30 000 Eur dydžio sumą ir 5 procentų procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo iš minėtos draudimo bendrovės, taipogi dėl kaltinamojo M. R. nusikalstamais veiksmais patirtos neturtinės žalos, kilusios dėl eismo įvykio metu sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teismų išvados (kaip ir kiekvienu sprendžiamu klausimu) turi būti motyvuotos. Tai reiškia, kad nepakanka formaliai konstatuoti žalą apibūdinančias aplinkybes, išvardyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi. Iš teismo išvadų turi būti aiški tokių kriterijų diferenciacija, tarpusavio santykis, kartu ir tai, kokios aplinkybės konkrečiu atveju lemia žalos dydį ir kiek turi reikšmės aplinkybės, dėl kurių tas dydis yra mažinamas ar didinamas. Pažymėtina, kad absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010). Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20-689/2020).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. I. ir S. I. grįsdami savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nurodė, jog dėl M. R. sukelto eismo įvykio, kilo negrįžtamos pasekmės – žuvo nukentėjusiųjų sūnus L. I., kuriam įvykio dieną buvo tik 20 metų, staigi sūnaus mirtis nukentėjusiems sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, kančias, šoką ir nors sūnus buvo pilnametis, dirbo, tačiau vis dar gyveno su tėvais, jiems padėdavo, su tėvais turėjo itin artimą ryšį, nurodoma, kad žlugo visi nukentėjusiųjų ateities planai, sieti su sūnumi L. I., nukentėjusieji nurodo, kad dėl sūnaus netekties jaučiasi praradę dalį savęs, jaučiasi kaip neįgalūs, labai prislėgti, dėl sūnaus netekties, abiem nukentėjusiems reikėjo specialisto pagalbos dėl patirtų išgyvenimų (1 t., b. l. 158–161). Teismo posėdžio metu nukentėjusieji A. I. ir S. I. palaikė pareikštą ieškinį ir papildomai nurodė, jog L. I. prisidėdavo prie šeimos ūkio, viską padėdavo, buvo dirbantis, turėjo daug planų (mokytis, dirbti), santykiai su sūnumi buvo puikūs.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, A. I. ir S. I. civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiųjų teiginiais, kad dėl kaltinamojo M. R. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo nukentėjusiųjų sūnus L. I., kuris buvo jauno amžiaus, vis dar gyveno su tėvais, kuriuos su sūnumi siejo itin artimi ryšiai, pastariesiems buvo sukeltos civiliniame ieškinyje dėstomos didelės dvasinės kančios, išgyvenimai, šokas, todėl nukentėjusieji patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiųjų A. I. ir S. I. naudai, teismas įvertina tai, jog dėl neatsargių kaltinamojo M. R. veiksmų sukelto eismo įvykio metu buvo sukelti negrįžtami padariniai – žuvo nukentėjusiųjų sūnus L. I., dėl to žuvusiojo tėvai patyrė dideles dvasines kančias, išgyvenimus, šoką, be kita ko, bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiuosius ir žuvusįjį siejo realūs artimi ryšiai, todėl pasekmes ir neigiamus išgyvenimus dėl sūnaus žūties nukentėjusieji jaučia iki šiol ir jaus likusį gyvenimą, kas šiuo atveju didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas sutinka su nukentėjusiųjų civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis, jog žlugo visi nukentėjusiųjų ateities planai, sieti su sūnumi L. I., kadangi L. I. buvo jauno amžiaus (20 metų), nors gyveno su tėvais, tačiau jau turėjo daug ateities planų. Be kita ko, akivaizdu, jog netekus artimojo, kaip ir nagrinėjamu atveju nukentėjusieji neteko sūnaus, pastarieji netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jie buvo susieti su mirusiuoju (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009), netekę sūnaus, nukentėjusieji netenka su jais siejamų planų, galimybės turėti ir (ar) vystyti šeimos santykius, jų sąlygojamus artimus ryšius. Kartu teismas įvertina tai, kad nukentėjusysis S. I. buvo atvykęs į įvykio vietą, matė sunkiai sužalotą L. I. prispaustą automobilyje, o vėliau abu nukentėjusieji vyko į ligoninę, kur iš esmės praėjus trumpam laiko tarpui po įvykio, sužinojo, kad jų sūnus po eismo įvykio patirtų sužalojimų neišgyveno, kas sukėlė nukentėjusiems dar didesnius išgyvenimus ir sąlygoja didesnės priteistinos neturtinės žalos dydį. Pažymėtina ir tai, kad dėl M. R. sukelto eismo įvykio kilusių padarinių, nukentėjusieji turėjo vykti į teisėsaugos institucijas, teismą, duoti parodymus apie įvykio aplinkybes, taip dar kartą prisimenant ir išgyvenant itin neigiamas ir skaudžias įvykio pasekmes, kas vėlgi didina priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis M. R. šiuo metu jokių teisėtų pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl anksčiau jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau kartu yra jauno, darbingo amžiaus, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį ir mažinti priteistinos žalos dydžio. Kartu byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, turtinė padėtis būtų sunki. Pažymėtina ir tai, kad byloje nenustatyta, kad L. I. būtų padaręs kokius nors kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kokius nors kitokius veiksmus, kurie būtų prisidėję prie įvykio ar didesnės žalos kilimo, kas turėtų įtakos žalos dydžio mažinimui.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiems A. I. ir S. I. įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas, kuriose kaltininkas pažeidė KET reikalavimus, dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų pinigų sumų neturtinei žalai atlyginti dydžiai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-191-942/2021).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244-942/2015), todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Taip pat pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į šalies ekonominę padėtį, į tai, jog teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018), bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiųjų A. I. ir S. I. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies ir teismas sprendžia, jog 28 000 Eur dydžio suma kiekvienam nukentėjusiajam, yra pakankama ir teisinga kompensacija nukentėjusiųjų A. I. ir S. I. patirtai neturtinei žalai atlyginti už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų sukeltų pasekmių, šią žalą priteisiant iš civilinio atsakovo, draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą.

Minėta, kad civilinis ieškovas ir nukentėjusysis D. D. pareikštu civiliniu ieškiniu iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančio per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą prašo priteisti 30 000 Eur dydžio sumą ir 5 procentų procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo dėl kaltinamojo M. R. nusikalstamais veiksmais patirtos neturtinės žalos, kilusios dėl eismo įvykio metu sukelto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. D. civiliniame ieškinyje, grindžiant nurodomas aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nurodoma, jog dėl M. R. sukelto eismo įvykio D. D. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, D. D. reikėjo vykti į gydymo įstaigas, ilgai gydytis ligoninėje, buvo atliktos net kelios operacijos, dar kelios operacijos laukia ateityje, dažnai jaučia kojų skausmą, dėl patirtų sužalojimų negali daryti įprastų dalykų (bėgioti, pilnai atsitūpti ir kt.), teigiama, kad eismo įvykio pasekmes jaus likusį gyvenimą; akcentuojama, kad be fizinių sužalojimų ir skausmų patyrė ir patiria psichologinio pobūdžio pasekmių, nustatyti potrauminio streso požymiai, nerimas, dėl ilgo gydymo negalėjo mokytis, pasidarė irzlesnis, emocionalesnis, įvykio metu žuvo jo draugas L. I. (2 t., b. l. 91–93). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. D. pareikštą ieškinį palaikė ir papildomai nurodė, jog jam dėl M. R. sukelto eismo įvykio lūžo abi kojos per šlaunis, lūžo ranka, pažeisti kojų nervai, buvo kraujosruvos nuo saugos diržo, veido nubrozdinimai, supjaustymai nuo šukių, smegenų sutrenkimas, ligoninėje praleido du mėnesius, po to dar du reabilitacijoje, buvo atlikta ne viena operacija, iš vienos kojos pašalinti metalai, o kitoje kojoje plokštelė liko visam gyvenimui, nebegali bėgioti, žaisti futbolo, šokti šokius, sunkiau lipti laiptais, kai daugiau pavaikšto, pradeda skaudėti kojas, atsirado liekamųjų reiškinių dėl pažeistų kojų nervų (tirpsta pėdų viršus, paspaudus – skauda, palietus – sunkai jaučiasi), truputį šlubuoja, jei labiau skauda – vartoja vaistus nuo skausmo, yra likę randų, kurie neatrodo estetiškai ir tose vietose jaučiasi tempimas, įvykio metu segėjo saugos diržą. Nukentėjusiojo D. D. įstatyminiai atstovai D. D. ir A. D. minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino, be to, D. D. papildomai nurodė, kad sūnui buvo atliktos 3 operacijos, laukia dar viena operacija (teismo pastaba – ši operacija atlikta vykstant teisminiam procesui), sūnus labai sunkiai išgyveno draugo L. I. mirtį.

Teismas įvertinęs bylos duomenis, civiliniame ieškinyje nurodomas aplinkybes ir jų pagrįstumą, sutinka su nukentėjusiojo teiginiais, kad dėl kaltinamojo M. R. nusikalstamų veiksmų – neatsargiai sukelto eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta D. D. sveikata, pastarasis patyrė fizinius kūno sužalojimus, patyrė ir patiria fizinį skausmą, D. D. buvo priverstas ilgai gydytis, atliktos net kelios operacijos, sukelti kiti neigiami psichologiniai padariniai, nurodomi civiliniame ieškinyje, todėl nukentėjusysis D. D. patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į jos atlyginimą.

Sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiojo D. D. naudai, teismas įvertina tai, jog D. D. dėl kaltinamojo neatsargiai sukelto eismo įvykio buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, padarant kaltinime ir specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 18–19) nurodytus kūno sužalojimus, neabejotina, kad dėl patirtų sužalojimų D. D. patyrė ir iki šiol patiria fizinius skausmus, todėl turi vartoti vaistus, nukentėjusysis dėl patirtų traumų eismo įvykio metu gydėsi net 2 mėnesius, vėliau buvo atliekama reabilitacija, D. D. sužalojimai buvo padaryti, kai pastarasis dar buvo nepilnametis, D. D. buvo atliktos net 4 operacijos, taipogi neaišku kiek dar ateityje gali reikti operacijų ir gydymo D. D.. Kaip matyti iš bylos duomenų D. D. dėl sveikatos sutrikimų buvo priverstas kreiptis į medikus 2023 m. sausio 11 d. (5 t., b. l. 180–185), kas rodo, galimus užsitęsusius liekamuosius reiškinius nukentėjusiojo sveikatai. Taigi, paminėtos aplinkybės didina priteistinos žalos dydį. Kartu teismas įvertina tai, jog dėl įvykusio eismo įvykio metu D. D. padarytų sužalojimų, nukentėjusiojo sveikatai liko liekamųjų reiškinių, t. y. D. D. nebegali užsiimti sau įprasta veikla dėl patiriamų skausmų (negali bėgioti, šokti, žaisti futbolą, visiškai atsitūpti, sunku lipti laiptais ir kt.), vienoje nukentėjusiojo kojoje visam gyvenimui liko plokštelė, todėl pritartina civiliame ieškinyje dėstomoms aplinkybėms, kad nukentėjusysis šio eismo įvykio pasekmes savo sveikatai jaus visą gyvenimą, kas vėlgi didina priteistinos žalos dydį. Be kita ko, nukentėjusysis D. D. neabejotinai patyrė ir psichologinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio padarinių, dėl įvykio metu žuvusio jo geriausio draugo, ir kaip nurodė nukentėjusiojo motina, D. D. labai sunkiai išgyveno L. I. mirtį, be to, D. D. turėjo lankytis ne tik įvairiose gydymo įstaigose, tačiau ir teisėsaugos įstaigose, teisme ir duoti ten parodymus apie įvykio aplinkybes, taip neabejotinai patiriant papildomą traumuojamąjį poveikį, tuo labiau, kad pirmosios apklausos buvo atliekamos D. D. būnant nepilnamečiu. Be to, kaip nurodė tiek pats D. D., tiek jo įstatyminiai atstovai, nukentėjusysis dėl ilgo gydymo negalėjo mokytis, pasidarė irzlesnis, emocionalesnis. Minėta, jog kaltinamasis M. R. šiuo metu jokių teisėtų pajamų neturi, atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl anksčiau jo atžvilgiu priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių, tačiau kartu yra jauno, darbingo amžiaus, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti apie sunkią kaltinamojo turtinę padėtį ir mažinti priteistinos žalos dydžio D. D.. Kartu byloje nėra duomenų, kad civilinės atsakovės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, turtinė padėtis būtų sunki. Byloje taipogi nenustatyta, kad D. D. būtų padaręs kokius nors kelių eismo taisyklių pažeidimus ar kokius nors kitokius veiksmus, kurie būtų prisidėję prie įvykio ar didesnės žalos kilimo, kas turėtų įtakos žalos dydžio mažinimui, priešingai, iš bylos aplinkybių matyti, jog D. D. laikėsi keleiviui keliamos pareigos segėti saugos diržą važiuojant automobiliu.

Teismas spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajam D. D., įvertina ir formuojamą teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pastebėtina, kad pagal formuoją teismų praktiką, minėtos kategorijos bylose, nukentėjusiajam priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-276-458/2019).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į jau anksčiau minėtas aplinkybes, vertinant priteistinos žalos dydį, šalies ekonominės padėties kontekste, bei į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nukentėjusiojo D. D. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama visiškai ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą nukentėjusiojo D. D. naudai priteistina 30 000 Eur dydžio suma su 5 procentų metinėmis procesines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, neturtinei žalai atlyginti, kadangi teismo vertinimu būtent tokio dydžio suma yra pakankama ir teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, o procesinės palūkanos priteisiamos, siekiant greitesnio žalos atlyginimo nukentėjusiajam.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.)

Skiriant bausmę kaltinamajam M. R., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis anksčiau teistas (4 t., b. l. 43–72), paskutinį kartą nuteistas 2023 m. vasario 9 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (Liteko duomenys), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 73–79), inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, be kita ko, net ir po įvykusio eismo įvykio toliau vairavo kelių transporto priemones neturėdamas teisės jas vairuoti (4 t., b. l. 73–74), yra nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 82–84), šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kartu teismas įvertina tai, jog M. R. padarė neatsargų nusikaltimą, veikdamas nerūpestingai, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas – išvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą laikytinas šiurkščiu ir itin pavojingu, šia nusikalstama veika kilo itin sunkūs padariniai kitiems asmenims, t. y. žuvo automobilio, į kurį atsitrenkė M. R. vairuota transporto priemonė, vairuotojas, vienam asmeniui sunkiai sutrikdyta sveikata, M. R. keleivei buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, buvo nepataisomai sugadintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 54, 61 straipsniais, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam M. R. už įvykdytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis lygus 4 metams 1 mėnesiui 15 dienų), tai yra M. R. paskiriant laisvės atėmimo bausmę 4 metams.

BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka toje pačioje baudžiamojoje byloje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai byloje nustatyta nusikalstama veika buvo padaryta iki nuosprendžio priėmimo kitoje (ankstesnėje) byloje. Šiuo atveju, subendrinus bausmes, į galutinės bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019, 2K-114-788/2021).

Akcentuotina, kad BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklė tik iš dalies apima tokią situaciją, kai asmeniui paskirta bausmė yra bendrinama su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis subendrintomis bausmėmis, kurios jau buvo bendrintos ir su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, todėl teismas negali ja vadovautis visa apimtimi. Galima sakyti, kad tokia situacija atsiduria BK 63 ir 64 straipsniuose nustatytų bausmių bendrinimo taisyklių sandūroje, todėl svarbiausias teismo pritaikyto bausmių bendrinimo teisėtumo kriterijus tokiu atveju yra galutinės bausmės dydžio teisinis pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-788/2021, 2A-3-788/2022).

Nagrinėjamu atveju M. R. 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl sunkaus nusikaltimo įvykdymo. Minėtu nuosprendžiu, pagal BK 63 str. 1, 4, d. taipogi buvo subendrinta galutinė bausmė, paskirta 2022 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu. Pastebėtina, kad 2022 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu M. R. buvo nuteistas dėl apysunkio nusikaltimo įvykdymo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir šiuo nuosprendžiu buvo subendrinta galutinė subendrinta bausmė pagal 2018 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendį, kuriuo M. R. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, t. y. už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kartu 2018 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 63 str. 2, 9 d. buvo subendrinta bausmė, paskirta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu. Pastebėtina, kad M. R. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu buvo nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo įvykdymo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Taigi, šios aplinkybės rodo, kad nagrinėjamu atveju M. R. bendrinant šiuo, tai yra nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę už neatsargaus nusikaltimo įvykdymą su paskutiniu M. R. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nėra pagrindo taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytą bausmių bendrinimo būdą, kai paskirtos bausmės yra apimamos, nes paskutiniu nuosprendžiu (2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu) paskirta galutinė bausmė yra ir ankstesnių bausmių/nuosprendžių bendrinimo pasekmė apimanti sunkaus, apysunkio, nesunkaus, netgi už baudžiamojo nusižengimo įvykdymą paskirtas bausmes, todėl nėra pagrindo teigti, jog šiuo atveju M. R. padaryta nusikalstama veika labai skiriasi pagal pavojingumą ir tai sudarytų pagrindą taikyti minėtą bausmių apėmimo būdą. Be to, įvertinus BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sankcijos griežtumą, nagrinėjamu atveju kilusių padarinių mąstą (vienas asmuo žuvo, vienam sunkiai, kitam nesunkiai sutrikdyta sveikata), taipogi darytina išvada, kad M. R. įvykdytos veikos, nors ir neatsargios, pavojingumas nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti švelniausią, bausmių apėmimo, būdą, bendrinant šiuo nuosprendžiu paskirtą ir ankstesniais nuosprendžiais paskirtą subendrintą bausmę.

Kadangi iki šio nuosprendžio priėmimo M. R. buvo nuteistas 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu M. R. skirtinos bausmės pridedama dalis bausmės, paskirtos 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu, pridedant pusę minėtu nuosprendžiu M. R. paskirtos bausmės, atsižvelgiant į kilusias sunkias pasekmes dėl M. R. įvykdytos nusikalstamos veikos, į tai, kad nėra kaltinamojo lengvinančių, bet yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į itin neigiamai charakterizuojamus M. R. duomenis, didinančius pastarojo pavojingumą, jog pastarasis nuolat nusikalsta, paskutinį kartą nuteistas dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo įvykdymo, naujas veikas vykdo neišnykus ankstesniems teistumams, jokių teigiamų išvadų iš savo elgesio nedaro ir M. R. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytina bausmė, M. R. atlikta pagal 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendį, su jame nurodytais įskaitymais, laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET (kasacinė nutartis 2K-143-696/2017). Teismo vertinimu M. R. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įvykdė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, tai yra išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, vairuodamas transporto priemonę neturint tam teisės, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, sukėlusį itin sunkias pasekmes, todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas šio draudimo terminą teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – dvipusio eismo kelyje įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, neteisėti jo veiksmai kėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei, dėl šių neteisėtų veiksmų žuvo vienas asmuo, bei buvo sužaloti dar du kiti asmenys, eismo įvykio metu susižalojo ir pats M. R., buvo nepataisomai sugadintos transporto priemonės, M. R. kaltės nepripažino, net ir po eismo įvykio M. R. toliau vairavo kelių transporto priemones neturėdamas tam teisės, pats kaltinamasis pripažino, kad net neketino įgyti teisę vairuoti kelių transporto priemones, M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 metams.

Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. R. valstybės naudai, kurios susidarė byloje atstovaujant nukentėjusiuosius bei ginant kaltinamąjį M. R.:

1) 2023-01-31 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl advokatės S. V. – G. suteiktos teisinės pagalbos nukentėjusiajam D. D., kurios metu susidarė 611,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 192–196),

2) 2023-02-09 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl advokatės L. M. suteiktos teisinės pagalbos nukentėjusiajai A. I., kurios metu susidarė 483,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų,

3) 2023-01-04 pirminė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl advokato M. Š. suteiktos teisinės pagalbos kaltinamajam M. R., kurios metu susidarė 416,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (5 t., b. l. 168–171).

Atsižvelgdamas į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatą, į tai, jog kaltinamasis M. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jam gynėjas buvo paskirtas nepriklausomai nuo pastarojo valios, esant įstatyme numatytam privalomam gynėjo dalyvavimui procese, M. R. pajamų, turto neturi, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, šiuo nuosprendžiu nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, teismas sprendžia, kad šiuo atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme nukentėjusiems ir kaltinamajam M. R., netenkintinas.

Byloje taipogi yra duomenys, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus objektų tyrimą, susidarė 1343,83 Eur proceso išlaidų (3 t., b. l. 172). BPK 104 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam, ekspertui, specialistui, vertėjui atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, o BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę, spręsdamas dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų priteisimo iš nuteistojo. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atlikti minėtą objektų tyrimą (3 t., b. l. 172) buvo nuspręsta ikiteisminio tyrimo subjektams atliekant savo pareigas – siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nustatyti eismo įvykio kilimo priežastis, šis tyrimas paskirtas nepriklausomai nuo M. R. valios, todėl teismas minėtų išlaidų nepripažįsta proceso išlaidomis, kurias reiktų priteisti iš M. R..

Kardomųjų priemonių M. R. paskirta nebuvo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2021-10-21 kvitą B, serija ŠAP, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 90), – grąžintinas teisėtam savininkui S. I.,

2) lengvasis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2021-10-21 kvitą B, serija ŠAP, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96), – grąžintinas teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“,

3) iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimti raktai, piniginė su L. I. dokumentais, banko kortelėmis, nuolaidų kortelėmis, pinigais (92 Eur 62 ct) pripažinti objektais, neturinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, pagal pakvitavimą grąžinti nukentėjusiajam S. I. (3 t., b. l. 101–105), paliktini S. I.,

4) iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas pistoletas „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefonas „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2022-03-31 nutarimą grąžintas saugoti nukentėjusiajai A. I. (3 t., b. l. 116–118), paliktinas A. I..

Byloje esančios skaitmeninės laikmenos – 8 CD su informacija, esantys vokuose prie bylos viršelių, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu M. R. paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį bausmės paskirtos pagal 2023 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendį ir M. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, M. R. atliktą pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendį, su jame nurodytais įskaitymais.

Bausmės pradžią M. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, M. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 5 (penkis) metus.

Nukentėjusiųjų A. I. ir S. I. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, o dėl neturtinės – tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą nukentėjusiųjų naudai priteisti:

1) A. I. ir S. I. naudai – 2258,44 (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 44 ct) Eur bendrai patirtai turtinei žalai atlyginti,

2) A. I. naudai – 28 000 (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti,

3) S. I. naudai – 28 000 (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. D. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veikiančios per „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialą, nukentėjusiojo D. D. naudai priteisti:

1) 548,52 (penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 52 ct) Eur turtinei žalai atlyginti su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės žalos visiško atlyginimo,

2) 30 000 (trisdešimt tūkstančių eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki neturtinės žalos visiško atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pagal 2021-10-21 kvitą B, serija ŠAP, Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinti teisėtam savininkui S. I.,

2) lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Pramonės g. 2c, Šiauliuose, pagal 2021-10-21 kvitą B, serija ŠAP, Nr. (duomenys neskelbtini), – grąžinti teisėtam savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“,

3) iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtus raktus, piniginę su L. I. dokumentais, banko kortelėmis, nuolaidų kortelėmis, pinigais (92 Eur 62 ct), grąžintus nukentėjusiajam S. I., – palikti S. I.,

4) iš automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą pistoletą „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, grąžintus saugoti nukentėjusiajai A. I., – palikti A. I..

Byloje esančias skaitmenines laikmenas – 8 CD su informacija, esančius vokuose prie bylos viršelių, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam (bausmę atliekančiam įkalinimo įstaigoje) asmeniui nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.