Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Virginijos Gudynienės ir Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui M. P., A. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2020 m. rugpjūčio 19 d. ieškiniu (CBP-16684), kurio reikalavimai patikslinti 2021 m. vasario 25 d. (DOK-25701), prašė:

1.1 panaikinti antstolio M. P. (toliau – ir antstolis) 2019 m. spalio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-123-13735 (toliau – ir turto perdavimo aktas);

1.2 taikyti restituciją ir grąžinti P. M. teisių ir pareigų perėmėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“, nuosavybei ginčijamo turto perdavimo akto pagrindu perleistą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): 128/151 dalis žemės sklypo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį gyvenamojo namo, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/4 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1/4 dalį inžinerinių statinių - kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo turtas).

2. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ginčijamo turto perdavimo akto pagrindu atsakovei A. P. perleista mirusiajam P. M. priklausęs ginčo turtas. Antstolis, žinodamas apie draudimą perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, negalėjo vykdyti šio turto perdavimo tretiesiems asmenims, todėl turto perdavimo aktas turi būti pripažintas negaliojančiu. Antstolis, turėdamas informaciją apie P. M. skolą ne tik vykdomąjį raštą pateikusiam asmeniui, bet ir ieškovei, turėjo veikti nepažeisdamas kreditorių lygiateisiškumo, proporcingumo principų ir valstybės turtinių interesų.

3. Atsakovas antstolis M. P. 2021 m. kovo 24 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-38169) prašė bylą nutraukti/patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolis ieškovei pasiūlė prisijungti prie išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. 2019 m. rugsėjo 13 d. ieškovė informavo antstolį, kad ji ruošiasi kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo, bet CPK nustatyta tvarka iki lėšų paskirstymo/turto perdavimo momento prie išieškojimo neprisijungė. Ieškovė nenurodo ir net neįrodinėja aplinkybės – kuri CPK VI dalies norma ar kita įstatymo norma draudžia vykdyti išieškojimą iš turto, jei NTR yra žyma „įsiskolinimas už įgytą turtą“.

4. Atsakovė A. P. 2021 m. kovo 24 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-37578) prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nėra imperatyvaus draudimo antstoliui realizuoti skolininko turtą viešame registre, esant draudimui perleisti nuosavybės teises. Ieškovei tinkamai ir laiku apgynus savo teises ji būtų įstojusi į kreditorių eilę, kaip ir kiti kreditoriai, kurie turto perdavimo metu buvo prisijungę prie išieškojimo ir po turto perdavimo gavo proporcingą išieškojimo dalį. Šis ieškovės pavėluotas reikalavimas kenkia civilinių teisinių santykių stabilumui, teisiniam apibrėžtumui ir atsakovų teisėtų lūkesčių principui.

5. Atsakovė Valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas 2021 m. kovo 24 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (DOK-37583) prašė patikslintą ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinyje nurodytas turtas, tuo atveju, jei būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, turėtų būti grąžintas palikėjo P. M. įstatyminiams įpėdiniams. Nebūtinai mirusio asmens turtas pripažįstamas bešeimininkiu ir perduodamas VĮ Turto bankui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei A. P. 1 400 Eur, atsakovui antstoliui M. P. 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad ieškovei kreipusi į antstolį 2019 m. rugsėjo mėnesį dėl informacijos suteikimo, ji nebuvo skolininko P. M. ar jo motinos A. M. skolos išieškotoja. Tuo metu skolininkas P. M. dar buvo gyvas ir veiksnus, jam nebuvo iškelta bankroto byla. Vykdomojoje byloje nebuvo gauta skolininko P. M. ir jo kreditorių taikos sutarčių. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimas už akių, kuriuo buvo priteista skola iš P. M. A. P. naudai, nebuvo apskųstas apeliacine tvarka. Teismas sprendė, kad antstoliui nebuvo pagrindo savo iniciatyva stabdyti vykdomąją bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 1 dalį.

8. 2019 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo gauta ieškovės informacija apie P. M. įsiskolinimą už nekilnojamąjį turtą, areštuotą antstolio, šis ir kitas skolininko P. M. turtas nebuvo areštuotas BPK nustatyta tvarka ir pagrindais. 2019 m. rugsėjo mėnesį visi skolininko P. M. kreditoriai buvo tos pačios III eilės išieškotojai (CPK 754 straipsnio 4 dalis). 2019 m. skolininko P. M. areštuoto turto realizavimas nebuvo sustabdytas teismo nutartimi. Tuo metu P. M. neturėjo hipotekos kreditorių ir jo nekilnojamasis turtas nebuvo paimtas kaip realizuotinas turtas ANK nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti galimą šio turto konfiskavimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad 2019 m. rugsėjo, spalio mėn. nebuvo pagrindo antstoliui stabdyti skolininko turto realizavimo veiksmus ir pagal CPK 626 straipsnio 2 dalį.

9. Teismas vertino, kad antstolis, negavęs prašymų stabdyti vykdomąją bylą ar turto realizavimo veiksmus nei iš išieškotojų, nei iš ieškovės (kaip potencialios išieškotojos), neprivalėjo sustabdyti vykdomąją bylą ar skolininko P. M. turto realizavimo veiksmus (CPK 625 straipsnio 1 dalis, 626 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad antstolis turėjo nutraukti varžytynes dėl Nekilnojamojo turto registre buvusių žymų apie sąlygą neperleisti turto tretiesiems asmenims ir įsiskolinimą už nekilnojamąjį turtą.

11. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad NTR buvusios žymos apie skolininko turtą nebuvo pagrindu stabdyti vykdymo veiksmus ar suteikti prioritetines teises ieškovei, kaip subjektui, sumokėjusiam už M. perleistą nekilnojamąjį turtą. Žymos dėl sąlygos neperleisti turto tretiesiems asmenims ir dėl įsiskolinimo už perimtą turtą skirtos ieškovės ir M. sutartinėms sąlygoms nurodytoms sprendimo 11 punkte (pagal atsiskaitymo grafiką A. M. ir P. M. turėjo per 10 metų sumokėti ieškovei lygiomis dalimis po 21 600 Lt/6255,79 Eur ), išviešinti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro 2 straipsnis), siekiant apsaugoti trečiųjų asmenų interesus jų galimuose sutartiniuose santykiuose su M.. Šios žymos nesuponavo išvadų, kad antstoliui, vykdančiam priverstinį skolos išieškojimą, draudžiama perleisti turtą tretiesiems asmenims pagal imperatyvias įstatymo normas, ar kad ieškovė turi prioritetines teises prieš kitus skolininko P. M. kreditorius / išieškotojus.

12. Teismas reikšminga laikė aplinkybę, kad ginčijamo Akto priėmimo metu ieškovė nebuvo vykdymo proceso dalyvė ir išieškotoja. Ieškovė net nebuvo kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo. Taigi, nebuvo prielaidų išieškoti ieškovės nurodytą skolą, vėliau priteistą Kauno apygardos teismo sprendimu už akių (žr. sprendimo 18, 23 punktus). Byloje nenustatyta antstolio esminių pažeidimų vykdymo proceso byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolis, kaip atsakingas už vykdymo procesą asmuo, turėjo užtikrinti interesus vykdymo proceso dalyvių, bet ne apskritai visų subjektų, galinčių būti suinteresuotais skolininko turtine padėtimi dėl galimų skolų išieškojimo (žr. sprendimo 44 punktą). Nenustačius imperatyvių teisės nuostatų bei esminių vykdymo proceso normų pažeidimų, ginčijamas Aktas negali būti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad antstolis neužtikrino interesų subjekto, nebuvusio vykdymo proceso dalyviu ir negalėjusiu juo būti, nes Akto priėmimo metu net nebuvo kreiptasi į teismą dėl galimos P. M. skolos priteisimo ieškovei.

13. Teismas reikšminga aplinkybe laikė ir tai, kad net nustačius antstolio neteisėtus veiksmus, šiuo atveju nebūtų pagrindo naikinti ginčijamą Aktą ir dėl to, jog šios bylos proceso metu paaiškėjo, kad yra kito turto į kurį gali būti nukreiptas ieškovės priteistos skolos išieškojimas, t. y. P. M. vardu perimtas jo motinos A. M. nekilnojamasis turtas.

14. Turint omenyje tai, kad ieškovė būtų tos pačios eilės išieškotoja, kaip ir kiti skolininko P. M. kreditoriai, ginčijamo Akto pripažinimas negaliojančiu vykdymo procese nebūtų tinkamiausia ir vienintelė priemonė ieškovės teisėms apginti. Todėl ieškinio reikalavimai negali būti patenkinti ir dėl to, kad neatitinka konkuruojančių interesų pusiausvyros, proporcingumo principų reikalavimui taikytinai teisinio poveikio priemonei būti adekvačiai teisės pažeidimui.

15. Atmetus pagrindinį reikalavimą dėl Akto pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16. Apeliantė Kauno miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 13 d. apeliaciniu skundu (DOK-91171) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1 Teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nukrypo nuo CPK 185 straipsnio taikymo praktikos bei įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Teismas analizavo tik vienintelį klausimą – ar antstolis turėjo pareigą privalomai sustabdyti vykdomąją bylą ir kaip vykdomosios bylos stabdymas būtų pažeidęs atsakovės A. P. teises. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad VĮ Registrų centre nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. buvo išviešinti duomenys apie įsiskolinimą už įsigytą turtą ir draudimas šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Be to, teismas nevertino aplinkybių, kaip ginčo turto realizavimas pažeidė apeliantės teises ir teisėtus interesus. Nevertindamas abiejų proceso šalių galimų teisių pažeidimų, pirmosios instancijos teismas pažeidė vienos iš proceso šalių teises, nors šalių procesinės teisės yra lygios. Nei vienas iš kreditorių neturi jokio prioriteto ar pirmumo teisės, kad būtų ginamos tik išimtinai vieno iš kreditoriaus teisės, ignoruojant kitus tos pačios eilės kreditorius.

16.2 Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš likusio P. M. nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto apeliantė galės padengti jai įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo aiškintasi, kokios apimties yra likęs nekilnojamasis turtas, nebuvo atliktas to turto vertinimas ar ekspertizė jo vertei nustatyti, nebuvo pateikti duomenys apie tai, kam dar buvo skolingas P. M.. Laikytina, kad tokiais savo veiksmais pirmosios instancijos teismas gynė tik vienos proceso šalies, o būtent atsakovų interesus, pažeisdamas proceso šalių lygiateisiškumo principą.

16.3 Teismas netinkamai vertino CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir tuo užkirto apeliantei galimybę ginti savo interesus teismine tvarka. Įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo lemia ne tik turto savininko, bet ir antstolio veiksmus, todėl jis turi įvertinti galimą tolesnių vykdymo veiksmų atlikimo riziką, atsižvelgti ne tik vykdymo proceso, bet ir proporcingumo principus ir spręsti dėl pagrindo sustabdyti atskirus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; 2022 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-89-313/2022). Apie turto apribojimus antstoliui buvo žinoma nuo pat vykdomosios bylos užvedimo, todėl atsakovei A. P. pateikus vykdyti antstoliui vykdomąjį raštą, antstolis turėjo ne skubėti įvykdyti teismo įsakymą ir apginti tik atsakovės A. P. teises ir teisėtus interesus, tačiau turėjo atsižvelgti ir vertinti apeliantės galimai pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra duomenų, kad antstolis, matydamas viešame registre duomenis apie skolą už ginčo turtą, būtų informavęs apeliantę apie susiklosčiusią situaciją, todėl tokie antstolio veiksmai vertintini kaip lygiateisiškumo ir proporcingumo principų pažeidimas.

16.4 Antstolis, įgyvendindamas pareigą greitai ir realiai įvykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi veikti taip, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-434/2008, 2022 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-89-313/2022). Antstolis siekė kuo greičiau atlikti visus vykdymo veiksmus, kad niekas nesužinotų apie susidariusią situaciją ir nesukliudytų juos atlikti. Antstolis nepranešė apeliantei, kad atsirado kitas kreditorius. Teismas tinkamai neišanalizavo teisės aktų, reglamentuojančių antstolio veiklą bei neištyrė byloje esančių įrodymų, todėl neužtikrino apeliantės teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Antstoliui nepagrįstai perdavus P. M. priklausiusio nekilnojamojo turto dalį atsakovei A. P., buvo pažeista apeliantės teisė susigrąžinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteistą skolą.

17. Antstolis 2022 m. rugpjūčio 3 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-98541) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:

17.1 Skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas apgynė tik antstolio interesus, o apeliantės teisių negynė. Teismas pagal bylos dalyką ir esamus įrodymus vertino apeliantės ieškinio pagrįstumą ir pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes nenustatytas vykdymo procesų normų ar apeliantės teisių pažeidimas.

17.2 Teismas pagrįstai nustatė, kad „žyma“ Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) registre nėra materialinė ar procesinė kliūtis vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą išieškotojo naudai. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad antstolis privalėjo sustabdyti turto realizavimo veiksmus, nes Nekilnojamojo turto registre buvo išviešintas įrašas – įsiskolinimas už įgytą turtą bei sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui, kurie, anot apeliantės, savaime reiškia ir draudimą antstoliui vykdyti priverstinį išieškojimą iš šio turto. Tačiau apeliantė nenurodo ir neįrodinėja, kuri CPK VI dalies norma ar kita įstatymo norma draudžia vykdyti išieškojimą iš turto, jei NTR yra įrašas „įsiskolinimas už įgytą turtą“. „Žymų“ išviešinimas NTR nesustabdo kitų teismų sprendimo vykdymo ir jų privalomumo.

17.3 Viešajame registre nurodytos žymos įregistruotos ne kaip juridiniai faktai, tačiau kaip žymos. Tokie įrašai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnyje nėra numatyti kaip nekilnojamojo turto registre registruotini juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais. Įrašas apie įsiskolinimą už įgytą turtą reiškia, kad asmuo turi skolą, t.y. piniginę prievolę sumokėti savo kreditoriui. NTR buvo išviešintas faktas, kad miręs skolininkas P. M., A. M. (mirusi (duomenys neskelbtini)) turi prievolę Kauno miesto savivaldybei pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo pardavimo sutartį. Tačiau tokios prievolės buvimas/nebuvimas nesustabdo įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir priverstinio vykdymo.

17.4 Įsiskolinimo fakto išviešinimas nereiškia, kad apeliantė yra pirmesnės eilės kreditorė, ar kad turi daugiau teisių į šį turtą, nei kiti kreditoriai. Kreditorei nesuteikiama nei materialinė, nei procesinė teisė į tą turtą, viešinamas pats skolos faktas. Žyma apie sąlygą neperleisti turto trečiajam asmeniui nėra turto areštas. Jei šalių valia būtų buvusi suteikti apeliantei daugiau teisių į šį konkretų turtą, šalys būtų sudariusios, pvz. hipotekos sutartį, kuria būtų įkeistas šis turtas, arba būtų sutarusios dėl nuosavybės teisių perėjimo M. ne nuo turto perdavimo, tačiau nuo pilno atsiskaitymo, ar pan.

17.5 Minėta sąlyga yra sutartinė – kylanti iš 2007 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo pardavimo sutarties 5.2.1 punkto., kuriuo susitarta, kad konkrečiai pirkėjai, - t. y. M. neturi teisės be apeliantės sutikimo atlikti konkrečių veiksmų – parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, išnuomoti, suteikti panaudai, ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į nupirkto turto dalį. Konkrečiu atveju nėra ginčo dėl to, kad būtų pažeistas minėtas 2007 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo pardavimo sutarties 5.2.1 punktas, t. y. P. M. nepardavė ir nepadovanojo šio turto. Tuo tarpu 2007 m. rugpjūčio 17 d. Pirkimo pardavimo sutarties 5.2.1 punktas antstoliui netaikytinas (juolab, kad antstolis nėra šios sutarties šalis), minėtame sutarties punkte antstoliui nėra numatyti jokie draudimai, nėra uždrausta atlikti priverstinį išieškojimą iš šio turto.

17.6 Antstoliui nebuvo imperatyvaus draudimo vykdyti išieškojimo iš skolininko turto išieškotojos naudai. Apeliaciniame skunde nepateikta nei vieno argumento ar įrodymo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo draudimas vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Vykdymo procese nebuvo jokių objektyvių CPK numatytų pagrindų sustabdyti vykdymo veiksmus – skolininkas nebuvo miręs, nebuvo netekęs veiksnumo, nebuvo taikyto arešto pirmesnės eilės kreditoriaus naudai, teismas nebuvo sustabdęs išieškojimo veiksmus, turtas nebuvo įkeistas, turtas nebuvo konfiskuotinas. CPK 626 straipsnis nenumato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdymo veiksmus tuo pagrindu, kad skolininkas turi kitų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Apeliantė tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo.

17.7 Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad antstolis turėjo neskubėti įvykdyti teismo įsakymą ir ginti tik A. P. interesus, turėjo vertinti ir galimai apeliantės pažeistus interesus. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad antstolis, matydamas viešame registre duomenis apie skolą už ginčo turtą, būtų informavęs apeliantę, nors turėjo tą padaryti. Apeliantė neįrodinėja, kokia teisės norma įpareigoja antstolį neskubėti vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo A. P. naudai, nenurodo, kokia teisė norma įpareigoja antstolį vertinti ir kitų galimų kreditorių interesus. Priešingai, nei nurodo apeliantė, teismas nustatė, kad apeliantė buvo antstolio informuota apie atliekamus vykdymo veiksmus ir buvo siūlymas prisijungti prie išieškojimo, tačiau apeliantė pati per savo nerūpestingumą tokių veiksmų neatliko. Net ir apeliantę informavus apie atliekamus vykdymo veiksmus, ji nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turtui, neprašė antstolio sustabdyti vykdymo veiksmus, kol apeliantė kreipsis į teismą ar pan.

17.8 Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktikoje numatyta, kad antstolis, įgyvendindamas pareigą greitai ir realiai įvykdyti pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Apeliantė neįrodė, kad buvo pažeisti įstatymo reikalavimai.

17.9 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad antstoliui realizavus skolininko turtą, ji prarado teisę susigrąžinti teismo sprendimu priteistą skolą ir tai, apeliantės teigimu, yra esminis jos teisių pažeidimas. Apeliantė P. M. turto realizavimo metu net nebuvo išieškotoja CPK VI d. normų prasme, nes net neturėjo teismo patvirtintos ir priteistos skolos apeliantės naudai. Šiuo metu yra P. M. nekilnojamas turtas (atsiradęs po paveldėjimo), į kurį išieškojimas nenukreiptas, turtas dar neparduotas. Todėl apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atimta teisė susigrąžinti priteistą skolą.

17.10 Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad nei vienas iš kreditorių neturi jokio prioriteto ar pirmumo teisės, kad būtų ginamos tik išimtinai vieno iš kreditoriaus teisės, ignoruojant kitus tos pačios eilės kreditorius. 2019 m. spalio 30 d. Turto perdavimo metu apeliantė nebuvo prisiteisusi skolos, neturėjo vykdomojo dokumento ir jo nebuvo pateikusi vykdyti antstoliui. Antstolis negalėjo pažeisti apeliantės teisių ir interesų, nes apeliantė neturėjo jokios procesinės teisės į priverstine tvarką realizuojamą skolininko P. M. turtą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl ginčo esmės

19. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti ieškovės reikalavimai panaikinti antstolio sudarytą turto perdavimo išieškotojui aktą ir taikyti restituciją, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

20. Nustatyta, kad 2007 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu A. M. ir P. M., dalyvaujant ieškovei, lygiomis dalimis nupirko iš B. Ž. ir P. Ž. 255/511 dalis žemės sklypo ir ½ dalį pastatų bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). Šios sutarties pagrindu A. M. ir P. M. tapo minėto nekilnojamojo turto bendrasavininkais. Pagal pirkimo-pardavimo sutartyje numatytą atsiskaitymo grafiką A. M. ir P. M. turėjo mokėti ieškovei 10 metų lygiomis dalimis po 6 255,79 Eur (21 600 Lt) kasmet iki rugpjūčio 10 d. (CBP-16684).

21. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai (M.) neturi teisės be rašytinio Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimo nupirktas 7767/10000 dalis iš perkamos ½ dalies aukščiau nurodytų pastatų su priklausiniais parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šią nupirkto turto dalį, kol nebus įvykdytos šios sutarties 3.3 punkte nurodytos sąlygos.

22. Įsigytas nekilnojamasis turtas įregistruotas NTR M. vardu, nurodant, kad A. M. ir P. M. priklauso po ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį ūkinio pastato ir ¼ dalį kiemo statinių (duomenys neskelbtini), P. M. - 128/511 dalys, o A. M. – 127/511 dalys žemės sklypo (duomenys neskelbtini),. Nekilnojamojo turto registre dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių statinių (duomenys neskelbtini), nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. registruotos dvi žymos: sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimas už įsigytą turtą (CBP-16684).

23. Po A. M. mirties (statinių (duomenys neskelbtini)) į notarų biurą dėl jos palikimo įpėdiniai (tarp jų – P. M.) nesikreipė (vykd. b. l. 53).

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-27959-962/2018 A. P. iš P. M. priteista 13 492 Eur skolos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. spalio 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 304 Eur bylinėjimosi išlaidų. A. P. 2019 m. sausio 7 d. išduotas vykdomasis raštas, kurį antstolis priėmė vykdyti 2019 m. sausio 15 d.

25. Vykdomosios bylos duomenimis, 2019 m. vasario mėnesį antstoliai vykdė dar penkis priverstinius P. M. skolų išieškojimus išieškotojams – Valstybinei mokesčių inspekcijai, UAB „Kauno vandenys“, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, UAB „Gelvora“. Tarp šių išieškotojų ieškovės nebuvo.

26. Antstolis 2019 m. vasario 4 d. turto arešto aktu areštavo P. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą (vykd. b. l. 58). Atlikus šio turto vertinimo ekspertizę, nustatyta, kad 2019 m. balandžio 15 d. jo vertė buvo 21 660 Eur (vykd. b. l. 71-113). Antstolis 2019 m. liepos 24 d. ir 2019 m. rugsėjo 2 d. patvarkymais paskelbė P. M. turto varžytynes (vykd. b. l. 129, 138).

27. Ieškovė 2019 m. rugsėjo mėnesį prašė antstolį pateikti informaciją apie NTR 2019 m. vasario 4 d. įregistruotą areštą turtui, esančiam statinių (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad sprendžia klausimus dėl skolos išieškojimo, pirkėjams nevykdžius įsipareigojimų pagal šio turto pirkimo-pardavimo sutartį (CBP-16684 priedas).

28. Antstolis 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu (DOK-107945 priedas) ieškovę informavo apie jo priimtą vykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 7 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 13 796 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš P. M. išieškotojai A. P.. Antstolis ieškovę informavo apie P. M. priklausančio turto (128/511 žemės sklypo ir ¼ gyvenamojo namo su priklausiniais) areštą, nukreiptą išieškojimą į šį turtą (CPK 645 straipsnis) ir apie 2019-09-02 – 2019-10-02 paskelbtas antrąsias šio turto varžytynes. Be to, antstolis ieškovei pasiūlė prisijungti prie išieškojimo, jei yra skola.

29. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu antstoliui nurodė, kad M. yra skolingi ieškovei 62 557,92 Eur pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl NTR padarytos žymos apie įsiskolinimą ir sąlygą neperleisti turto tretiesiems asmenims. Ieškovė nurodė, ketinanti pateikti teismui ieškinį dėl šios skolos priteisimo iš skolininkų (CBP-16684 priedas).

30. Neįvykus antrosioms varžytynėms, 2019 m. spalio 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu P. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas, kurio vertė nurodyta 12 996 Eur, perduotas išieškotojai A. P. (DOK-107945 priedas). Antstolis 2019 m. lapkričio 11 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu išieškotą sumą (1 084,28 Eur) paskirstė tarp išieškotojų A. P., VMI, UAB „Gelvora“ ir UAB „Kauno vandenys“ (vykd. b. l. 159).

31. Ieškovė 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį (CBP-1034) dėl 62 557,92 Eur skolos, 35 120 Eur delspinigių priteisimo iš P. M., šio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi areštuotas P. M. turtas ir turtinės teisės 97 677,92 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-1082-587/2020) patenkino ieškinį iš dalies, priteisė iš P. M. ieškovei 62 557,92 Eur skolos, 17 560 Eur delspinigių ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų (CBP-16684 priedai).

32. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2201-1087/2020 (el. b. 2 t., 57-61 l.) nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad P. M. po savo motinos A. M. mirties 2008 m. spalio 1 d. priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Šiuo sprendimu nuspręsta suteikti teisę A. P. įregistruoti nekilnojamojo turto registre P. M. vardu paveldėtą nekilnojamąjį turtą statinių (duomenys neskelbtini): ¼ dalį gyvenamojo namo, ¼ dalį ūkinio pastato, ¼ dalį kitų inžinerinių statinių ir 127/511 dalis žemės sklypo.

33. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 26 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 62 557,92 Eur skolos, 17 560 Eur delspinigių ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų išieškojimo iš P. M., kurį ieškovė 2020 m. balandžio 2 d. pateikė antstolei J. Ž. (CBP-16684 priedas).

34. P. M. mirė statinių (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 90). Per įstatymo nustatytą terminą P. M. galimi įpėdiniai nepriėmė jo palikimo. Kauno m. 18-ajame notarų biure 2022 m. gegužės 23 d. išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas (el. b. t. 2, l. 121-130), pagal kurį P. M. priklausę ¼ dalis gyvenamojo namo, ¼ dalis ūkinio pastato, ¼ dalis kiemo statinių ir 127/511 dalys žemės sklypo statinių (duomenys neskelbtini), perėjo valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko.

35. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantės apeliaciniame skunde nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).

36. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžiamas argumentais, kad teismas priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą, nukrypo nuo CPK 185 straipsnio taikymo praktikos ir įrodymų vertinimo taisyklių, netinkamai vertino įrodymus, visiškai nevertino aplinkybės dėl Registrų centre nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. išviešintų duomenų apie skolą už įsigytą turtą ir draudimą šį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo.

37. Byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-1075/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

38. 2007 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties 5.2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjai (M.) neturi teisės be rašytinio Kauno miesto savivaldybės administracijos sutikimo nupirktas 7767/10000 dalis iš perkamos ½ dalies aukščiau nurodytų pastatų su priklausiniais parduoti, padovanoti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šią nupirkto turto dalį, kol nebus įvykdytos šios sutarties 3.3 punkte nurodytos sąlygos.

39. Minėtos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu Nekilnojamojo turto registre Nr. 20/141939 dėl gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kiemo statinių, esančių statinių (duomenys neskelbtini), 2007 m. rugpjūčio 17 d. registruotos dvi žymos: sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimas už įsigytą turtą. Įrašai galioja nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d.

40. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje išvardinti juridiniai faktai, apie kuriuos gali būti daromos žymos atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. Nagrinėjamu atveju viešajame registre įrašytos žymos „sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui ir įsiskolinimas už įsigytą turtą“, tačiau tokio pobūdžio žymos nėra numatytos NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje išvardintų juridinių faktų sąraše.

41. Nekilnojamojo turto registro žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ reiškia tai, kad pirkėjas yra skolingas už nekilnojamą turtą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, kuriam jis yra skolingas už nekilnojamą turtą, turi kokias nors daiktines teises į turtą ir tai turėtų reikšmės vykdymo procese, realizuojant tokį turtą. NTR esanti žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ patvirtina tik faktą apie esamą įsiskolinimą, tačiau nesuteikia pardavėjui nei prioriteto kitų skolininko kreditorių atžvilgiu, nei daiktinių teisių į ginčo turtą, t. y. pardavėjas turi turtinį reikalavimą į skolininką (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-131-881/2022).

42. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik subjektyviu ieškovės vertinimu, kuris buvo nurodomas ir pirmosios instancijos teisme. Skunde nėra nurodomi argumentai, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumą.

43. Vien ieškovės teiginiai, jog liko neįvykdyta P. M. piniginė prievolė už įsigytą turtą ir Registrų centre yra žyma apie skolą, nesudaro pagrindo ginčijamo akto priėmimo metu ieškovę pripažinti kreditore vykdymo proceso prasme. Vykdymo procesą, jo eigą, jo metu galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Taigi, išieškojimas į prievolės skolininko turtą galėtų būti nukreipiamas tik vykdant vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas atitinkamo vykdytino dokumento, patvirtinančio skolininko prievolę, pagrindu. Išieškotojas įgyvendina savo teises skolininko atžvilgiu priverstinai ir veikia per antstolį, kuris vykdo vykdomuosius dokumentus (CPK 634 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė būtų vykdžiusi išieškojimą iš P. M. turto ginčijamo akto priėmimo metu (CPK 178 straipsnis).

44. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo numatytas M. atsiskaitymo su ieškove grafikas, pagal kurį A. M. ir P. M. turėjo mokėti ieškovei 10 metų lygiomis dalimis po 21 600 Lt (6255,79 Eur) kasmet iki rugpjūčio 10 d. (Pirkimo-pardavimo sutarties 3.3.2 punktas). Pagal minėtą sutarties punktą paskutinė įmoka turėjo būti sumokėta iki 2017 m. rugpjūčio 10 d.

45. A. P. 2019 m. sausio 7 d. išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-27959-962/2018 dėl 13 492 Eur skolos, 5 procentų metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo išieškojimo iš P. M., kuris 2019 m. sausio 15 d. antstolio patvarkymu priimtas vykdyti.

46. Antstolis apeliantę 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu informavo apie vykdomą išieškojimą A. P. naudai, P. M. priklausančio turto (128/511 dalys žemės sklypo ir ¼ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais) areštą, pranešė apie skolininkui priklausančio turto antrųjų varžytynių paskelbimą, o elektroniniame laiške nurodė, kad jei yra skola, ieškovė gali prisijungti prie išieškojimo. Minėti duomenys patvirtina, kad antstolis informavo apeliantę apie išieškojimo veiksmus iš P. M. priklausančio turto ir pasiūlė prisijungti prie išieškojimo, tačiau apeliantė 2019 m. rugsėjo 13 d. raštu antstoliui nurodė, kad M. skola ieškovei pagal nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį sudaro 62 557,92 Eur, dėl to NTR padarytos žymos apie įsiskolinimą ir sąlygą neperleisti turto tretiesiems asmenims. Apeliantė nurodė, kad ketina pateikti teismui ieškinį dėl šios skolos priteisimo iš skolininkų.

47. Neįvykus antrosioms varžytynėms, 2019 m. spalio 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu P. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas buvo perduotas išieškotojai A. P., perduodamo turto vertė - 12 996 Eur (DOK-107945 priedas).

48. Pažymėtina, kad pirkimo-pardavimo sutartyje numatytas terminas atlikti visus mokėjimus baigėsi 2017 m. rugpjūčio 10 d., tačiau apeliantė tik po dviejų metų, t. y. 2019 m. gruodžio 18 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį dėl 62 557,92 Eur skolos ir 35 120 Eur delspinigių priteisimo iš P. M.. Ieškovės reikalavimų užtikrinimui 2019 m. gruodžio 20 d. teismo nutartimi areštuotas P. M. turtas, 2020 m. sausio 24 d. sprendimu už akių (civilinė byla Nr. e2-1082-587/2020) ieškinys patenkintas iš dalies: iš P. M. priteista visa prašoma skola (62 557,92 Eur), o reikalavimas priteisti delspinigius tenkintas iš dalies ir priteista 17 560 Eur delspinigių; priteista 5 procentai metinių procesinių palūkanų. Iš šių duomenų matyti, kad ieškovė teisminį procesą dėl skolos priteisimo inicijavo praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai buvo pasibaigęs terminas skolininkams įvykdyti piniginę prievolę (pagal grafiką mokant dalines įmokas per dešimt metų) ir praėjus beveik dviems mėnesiams po to, kai neįvykus antrosioms varžytynėms, 2020 m. spalio 30 d. turto perdavimo išieškotojai aktu ginčo turtas perduotas išieškotojai A. P..

49. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad ginčijamo akto priėmimo metu apeliantė nebuvo vykdymo proceso dalyvė ir išieškotoja, ir net nebuvo inicijavusi teisminio proceso dėl skolos priteisimo, todėl nebuvo prielaidų vykdyti ieškovės nurodytos skolos išieškojimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nenustačius imperatyvių teisės normų pažeidimų bei esminių vykdymo proceso normų pažeidimų, ginčijamas aktas negali būti pripažintas negaliojančiu vien tuo argumentu, kad antstolis neužtikrino interesų tokio subjekto, kuris nebuvo ir negalėjo juo būti vykdymo proceso dalyviu, nes akto priėmimo metu net nebuvo kreiptasi į teismą dėl galimos P. M. skolos priteisimo apeliantei.

50. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nevertindamas abiejų proceso šalių galimų teisių pažeidimų, pažeidė vienos iš proceso šalių teises, nors šalių procesinės teisės yra lygios. Nei vienas iš kreditorių neturi jokio prioriteto ar pirmumo teisės, kad būtų ginamos tik išimtinai vieno iš kreditoriaus teisės, ignoruojant kitus tos pačios eilės kreditorius. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

51. 2019 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismui pateiktame ieškinyje (civilinėje byloje Nr. e2-1082-587/2020) apeliantė pati nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos apskaitos skyrius 2019 m. spalio 8 d. raštu pateikė informaciją, kad per laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. spalio 1 d. nebuvo atliktas nei vienas M. mokėjimas. Nagrinėjamu atveju nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo M. nemokant įmokų pagal sutartyje numatytą grafiką apeliantė tik 2019 m. gruodžio 18 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už ginčo turtą, kai tuo tarpu jau 2019 m. spalio 30 d. Turto perdavimo išieškotojui aktu P. M. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas buvo perduotas išieškotojai A. P., vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą.

52. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis ją informavo apie atliekamus vykdymo veiksmus ir pasiūlė prisijungti prie išieškojimo, tačiau apeliantė tokių veiksmų neatliko. Net ir informavus apeliantę apie atliekamus vykdymo veiksmus, ji nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių skolininko turtui, neprašė antstolio sustabdyti vykdymo veiksmus, kol apeliantė kreipsis į teismą ar pan. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės reikalavimo panaikinti antstolio 2019 m. spalio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktą, pažeidė apeliantės teises.

53. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad antstolis turėjo ne skubėti įvykdyti teismo sprendimą ir ginti tik atsakovės A. P. teises, tačiau turėjo atsižvelgti ir vertinti apeliantės galimai pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus, kad ieškovės ir kitos išieškotojos teisės yra lygios. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės teiginiai yra nesuderinami su vykdymo procesu, nes nei kreditoriaus, nei vykdomąją bylą vykdančio antstolio nesaisto galimai ateityje atsirasiantys išieškojimai to paties skolininko atžvilgiu. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu (CPK 586 straipsnis). Taigi, jis vykdo vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tokius įgaliojimus turtintis subjektas. Antstolis peržengtų įgaliojimų ribas, jei į vykdomąją bylą įtrauktų potencialius kreditorius, ar lauktų kol potencialūs kreditoriai patys pradės vykdymo procesą. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-131-881/2022.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tarp šios bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų priešingas, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), kad netinkamai taikė materialiosios ar proceso teisės normas, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

57. Atsakovas antstolis M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą (DOK-98541) ir 2022 m. lapkričio 10 d. prašymu (DOK-27683) prašo priteisti iš apeliantės 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Išlaidų pagrįstumą patvirtina 2022 m. spalio 31 d. sąskaita-faktūra ir 2022 m. lapkričio 10 d. mokėjimo nurodymas. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“.

58. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės atsakovui antstoliui M. P. priteisiama 363 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui antstoliui M. P. iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188764867, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.