Kauno apygardos teismo nutartis

2021-02-04 · Civilinė byla Nr. e2S-333-259/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-02-04Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-04
Bylos Nr.
e2S-333-259/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12989-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-333-259/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12989-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.4.; 3.1.3.1.; 3.2.8.1.; 2.5.5.; 2.5.9. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 4 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame suformulavo šiuos reikalavimus: 1) panaikinti atsakovo antstolio Mareko Petrovskio 2019 m. spalio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-123-13735 ir su jo rengimu susijusius dokumentus; 2) taikyti restituciją, grąžinant ginčijamo akto pagrindu perleistas atsakovei A. P. 128/151 dalis žemės sklypo, ¼ dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių (duomenys neskelbtini), P. M. nuosavybėn. Nurodė, kad pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos su A. M. ir P. M., kurį atstovavo atstovė pagal įstatymą A. M., pasirašytą žemės sklypo su pastatais ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-4293, A. M. ir P. M. įgijo nuosavybės teise 255/511 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir 1/2 gyvenamojo namo, pažymėto šifru lAlm, su rūsiais, 1/2 dalį ūkinio pastato, pažymėto šifru 2I1m ir 1/2 dalį kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: po 1/4 dalį pastatų (namo rūsiais, ūkinio pastato ir kiemo statinių) A. M. ir P. M., už 309 000 Lt, nustatant, kad 0,2233 dalių turto (69 000 Lt vertės) A. M. ir P. M. bus perduodami neatlygintinai nuosavybėn, už likusių 0,7767 dalių turto vertė (240 000 Lt) turės būti sumokėta per 10 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o 10 procentų sumos (24 000 Lt) iškart. Nei A. M. nei P. M., mirus A. M., įsipareigojimų pagal 2007-08-17 pirkimo-pardavimo sutartį nevykdė. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1082-587/2020 priteisė ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo P. M. 62 557,92 Eur skolą, 17 560,00 Eur delspinigius pagal 2007 m. rugpjūčio 17 d. žemės sklypo su pastatais ir kitais statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 20 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo P. M., 1 427,00 Eur žyminį mokestį, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad antstolio Mareko Petrovskio 2019-10-30 turto perdavimo išieškotojui aktu Nr. S-19-123-13735 A. P. perleista P. M. priklausiusi ¼ dalis nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), nors antstoliui Marekui Petrovskiui dar 2019-09-10 neabejotinai tapo žinoma, kad sprendžiamas klausimas dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkto pagal 2007-08-17 pirkimo pardavimo sutartį, nevykdymo ir skolinių įsipareigojimų išieškojimo Kauno miesto savivaldybės administracijos naudai. Be to, Nekilnojamojo turto registre nuo 2007-08-20 buvo išviešinti duomenys apie įsiskolinimą už nurodytą nekilnojamąjį turtą bei draudimas perleisti tretiesiems asmenims P. M. priklausiusią ¼ dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms, antstolis Marekas Petrovskis negalėjo priimti sprendimų dėl ginčo namų valdos, adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo tretiesiems asmenims, todėl surašydamas 2019-10-30 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-123-13735 pažeidė teisės aktus. Pažymėjo, kad P. M. mirė (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

2. Atsakovas antstolis Marekas Petrovskis atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovė A. P. atsiliepime į ieškinį prašė atmesti ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Trečiasis asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nurodė, kad trečiasis asmuo neturi duomenų apie palikėjo P. M. palikimo paveldėjimą ir jo faktinį valdymą, taip pat neatlieka dėl jo paveldėjimo procedūrų valstybei. Be to, valstybei paveldėjimo procedūras VĮ „Turto bankas“ galėtų pradėti vykdyti dėl mirusiojo palikimo, tik tuo atveju, jei šios civilinės bylos nagrinėjimo metu būtų nustatyti CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nurodyti pagrindai. Ieškinyje nurodytas turtas, tuo atveju, jei būtų patenkinti Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinio reikalavimai, turėtų būti grąžintas palikėjo P. M. įstatyminiams įpėdiniams (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 5.11 straipsnio 1 dalis).

5. Trečiasis asmuo VĮ „Registru centras“ atsiliepime į ieškinį prašė pašalinti VĮ „Registrų centras“ iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, o šio prašymo netenkinus, bylą nagrinėti VĮ „Registrų centras“ atstovui nedalyvaujant bei sprendimą dėl ieškinio reikalavimų priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė, ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 38 straipsnį, 41 straipsnio 1 dalį, bylos šalimi gali būti tik civilinį procesinį veiksnumą turintis asmuo. CPK nenumatyta galimybė inicijuoti teisminį procesą ir nagrinėti bylą, kai viena iš proceso šalių yra mirusi. Ieškinys mirusiam asmeniui ar dėl mirusio asmens teisų ir pareigų negali būti reiškiamas, nes miręs asmuo neturi civilinio teisnumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.2 straipsnio 1 dalis), jis negali būti civilinės bylos šalimi ar kitu proceso dalyviu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, paduodama ieškinį, kaip atsakovus nurodė antstolį M. Petrovskį, surašiusį ginčijamą 2019 m. spalio 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. S-19-123-13735, bei asmenį, kuriam buvo perduotas tas turtas – A. P.. Ieškinio rezoliucinėje dalyje prašoma taikyti restituciją ir grąžinti turtą asmeniui, kuris ieškinio pareiškimo dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 24 d., buvo miręs (t. y. P. M., mirusiam (duomenys neskelbtini)), bei kuris neturėjo nei civilinio materialinio, nei civilinio procesinio teisnumo (CPK 41 straipsnio 1 dalis, CK 2.2 straipsnio 1 dalis) ieškinio padavimo dieną.

8. Teismas nurodė, kad parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovės atstovė buvo įpareigota pateikti teismui duomenis apie mirusio P. M. teisių perėmėją. Ieškovė pateikė į bylą duomenis, patvirtinančius, kad nei ieškinio padavimo dieną, nei vėliau nebuvo asmenų, ketinusių perimti ar perėmusių P. M. teises ir pareigas kaip jo įpėdiniai (ieškovės pateiktas 2020 m. lapkričio 9 d. Testamentų registro išrašas). Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, jei P. M. nebūtų miręs, jis šiame procese dalyvautų arba kaip atsakovas, arba kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ir turėtų CPK numatytas procesines teises ir pareigas (CPK 42 straipsnis, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, tenkindamas ar atmesdamas ieškinio reikalavimą taikyti restituciją, grąžinant turtą P. M., nuspręstų dėl šio asmens teisių ir pareigų. Tačiau nustačius, kad ieškinio padavimo metu P. M. buvo miręs ir nėra jo įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą perimtų jo teises ir pareigas, laikytina, kad jo procesinis veiksnumas ir negalėjo būti įgyvendintas šioje byloje. Jo potencialiems įpėdiniams nepereitų P. M. procesinės teisės ir pareigos šioje byloje, nes jis jų neįgijo. Todėl byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus (tarp jų – taikyti restituciją, grąžinant turtą mirusiam P. M., neturėjusiam šioje byloje nei civilinio materialinio, nei civilinio procesinio teisnumo), negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka. Teismas sprendė, kad byla yra nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

9. Nutraukęs civilinę bylą, teismas panaikino laikinąją apsaugos priemonę, pritaikytą 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Atskirajame skunde ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:

10.1. Kadangi ginčo atveju P. M. nėra proceso šalis, todėl civilinė byla negalėjo būti nutraukta dėl P. M. mirties ir negalėjimo nustatyti, kas yra jo įpėdiniai, bylos užvedimo momentu. CPK 53 straipsnyje numatyta, kad byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Jis pateikia teismui dokumentą apie jo paskyrimą testamento vykdytoju arba palikimo administratoriumi. CK 5.65 straipsnyje yra nustatyta, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises. Atsižvelgiant į tai, kol nėra nustatyta, kas yra palikėjo P. M. įpėdiniai, teismas, vadovaudamasis CPK 53 straipsnio nuostatomis, turėjo paskirti palikimo administratorių.

10.2. Pirmosios instancijos teismui manant, kad jis negali paskirti palikimo administratoriaus, jis privalėjo šią civilinę bylą sustabdyti CPK 163 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu iki to laiko, kol paaiškės, kas yra P. M. teisių perėmėjai.

10.3. Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas šią civilinę bylą visiškai užkirto kelią ieškovei ginti savo teises, kadangi suėjus 18 mėnesių terminui ir paaiškėjus P. M. įpėdiniams jau bus suėjęs ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą skundimo.

Atsiliepimas

11. Atsakovas antstolis Marekas Petrovskis atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

11.1. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikštu ieškiniu yra prašoma taikyti restituciją ir grąžinti turtą asmeniui, kuris ieškinio pareiškimo dieną 2020 m. rugpjūčio 24 d. buvo miręs. t.y. neturėjo nei civilinio materialinio, nei civilinio procesinio teisnumo (CPK 41 straipsnio 1 dalis, CK 2.2 straipsnio 1 dalis), taip pat kad nėra jo įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą perimtų jo teises ir pareigas. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byla pagal ieškovės pareikštus reikalavimus (tarp jų – taikyti restituciją, grąžinant turtą mirusiam P. M., neturėjusiam šioje byloje nei civilinio materialinio, nei civilinio procesinio teisnumo), negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka, dėl ko byla buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.

11.2. Ieškovė niekada nereiškė prašymo nei dėl palikimo administratoriaus skyrimo, nei dėl bylos sustabdymo, todėl teismas neturėjo pagrindo šių klausimų spręsti.

11.3. Atkreipė dėmesį, kad pagal CK 5.50 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2015 m. liepos 8 d. visiems įpėdiniams nepriklausomai nuo paveldėjimo eilės yra nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, todėl ieškovė nepagrįstai nurodo, kad tik po 18 mėnesių paaiškės palikėjo P. M. įpėdiniai. Nagrinėjamu atveju, nuo P. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) jau yra praėję ženkliai daugiau nei 3 mėnesiai. Taigi, teismas padarė teisingą bei pagrįstą išvadą, kad nėra P. M. įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą perimtų jo teises ir pareigas, dėl ko, laikytina, kad jo procesinis veiksnumas negalėjo būti įgyvendintas šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

13. Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad civilinė byla nutrauktina dėl to, jog nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka nustačius, kad vienas iš ieškinio reikalavimų turės įtakos mirusio asmens teisėms ir pareigoms, kai nėra jo įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą perimtų jo teises ir pareigas.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija yra mirusiojo P. M. kreditorė pagal įsiteisėjusį Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-1082-587/2020. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl atsirado paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas išreikšti valią dėl P. M. palikimo priėmimo baigėsi 2020 m. liepos 30 d. (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis byloje esančiu 2020-11-09 Testamento registro išrašu per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą nei vienas iš palikėjo P. M. įpėdinių neišreiškė valios priimti palikimą, o įpėdinis D. K. palikimo atsisakė. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad po palikėjo P. M. mirties, jo tėvas R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), broliai J. M., gimęs (duomenys neskelbtini); S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra kreipęsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

15. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kuomet palikimas pereina valstybei. Nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta sąlyga perimti valstybei palikimą, nes nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Palikimo perėjimas pagal įstatymą valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019, 17 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas valstybės paveldėjimo pagal įstatymą galimybę, siekė išvengti palikėjo turto neapibrėžto statuso bei užtikrinti palikėjo kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugą tais atvejais, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464-219/2018, 21 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet palikėjo P. M. įpėdiniai per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą neišreiškė valios priimti palikimą arba jo atsisakė, tačiau valstybė nėra pradėjusi palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mirus P. M. ir nesant įpėdinių, kurie per įstatymo nustatytą terminą perimtų jo teises ir pareigas, P. M. procesinis veiksnumas negalėjo būti įgyvendintas šioje byloje, juo labiau, kad ieškinys pareikštas praėjus CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui palikimui priimti. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti atsižvelgiant į nutarties 15 punkte nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nes palikimo perėjimo valstybei institutas yra skirtas užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą, valstybei nustatant pareigą dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, susiklosčiusiuose tarp palikėjo ir jo kreditorių, tuo atveju, jei mirus palikėjui nebūtų įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriimtų palikimo arba iš visų įpėdinių būtų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Ta aplinkybė, kad valstybė iki šiol nepradėjo P. M. palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo, negali būti vertinama kaip pagrindas konstatuoti, kad nėra subjekto, kuris paveldėjimo teisinių santykių pagrindu galėtų dalyvauti byloje pagal palikėjo kreditoriaus, šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracijos, ieškinį ir atitinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir pareigas (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad susiklosčius byloje situacijai, kai valstybė nėra pradėjusi palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo, ir teismui nustačius, kad civilinėje byloje yra sprendžiama dėl mirusio asmens teisių ir pareigų, teismas turėjo teisę pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio dalyką (CPK 40 straipsnio 1 dalis, 230 straipsnio 1 dalis), teismas taip pat turėjo teisę spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo iki palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimo (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Nagrinėjamu atveju nutraukęs bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir užkirto kelią ieškovei ateityje kreiptis į teismą dėl antstolio Mareko Petrovskio 2019 m. spalio 30 d. turto perdavimo išieškotojui akto Nr. S-19-123-13735 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nes valstybei įvykdžius palikimo perėjimo įforminimo faktą, ieškovė Kauno miesto savivaldybės administracija turėtų kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytą pagrindą nutraukti civilinę bylą.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atskirajame skunde nebuvo išdėstyti argumentai dėl tos skundžiamos nutarties dalies, kuria panaikintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - ginčo nekilnojamojo turto areštas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių konservacinę paskirtį, ir byloje dalyvaujantiems asmenims nereiškiant jokių su jų taikymu ar panaikinimu susijusių prašymų, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir toje dalyje, kuria panaikintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje nutartyje yra pasisakoma tik dėl procesinių teisės normų netinkamo taikymo, bet ne dėl ginčo esmės ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį ir civilinę bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

20. Antstolio Mareko Petrovskio įgaliota atstovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, perdavus civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo nesprendžia, nes apeliacine tvarka panaikinus skundžiamą nutartį byloje nėra priimtas galutinis procesinis sprendimas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Arvydas Žibas