Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomos nutarties civilinėje byloje pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“, antstolė Jurgita Žilinskaitė, ir panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2020 m. rugpjūčio 24 d., 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimis.

2. Atsakovo antstolio Mareko Petrovskio įgaliota atstovė advokatė Jolanta Špakauskaitė pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą – priteisti atsakovo antstolio M. Petrovskio naudai iš ieškovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. teisme buvo priimtas ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“, valstybės įmonė „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė. Šioje byloje 2020-11-24 15:00 val. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi, priimta rašytinio proceso tvarka, teismas nutarė nutraukti civilinę bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, atšaukti 2020 m. lapkričio 24 d. 15:00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Atsakovo antstolio M. Petrovskio įgaliota atstovė atsiliepime į ieškinį buvo išreiškusi prašymą priteisti atsakovui antstoliui Marekui Petrovskiui iš ieškovės Kauno m. savivaldybės administracijos bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau bylinėjimosi išlaidų patvirtinančius įrodymus ketino pateikti per teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi byla nutraukta šalims nepranešus, jog bus sprendžiamas bylos nutraukimo klausimas, atsakovas objektyviai negalėjo žinoti, kad byla bus baigta iki parengiamojo posėdžio ir neturėjo galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių dokumentų. Todėl yra pagrindas priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovo antstolio M.Petrovskio naudai iš ieškovo, priimant papildomą sprendimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. papildoma nutartimi patenkino atsakovo antstolio Mareko Petrovskio prašymą dėl papildomo teismo procesinio sprendimo priėmimo ir priėmė papildomą teismo nutartį priteisti iš ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakovui antstoliui Marekui Petrovskiui 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

4. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

5. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pagal ieškovės pareikštą ieškinį buvo baigta nagrinėti nepriėmus teismui sprendimo dėl ginčo esmės, t. y. nutraukus bylą tuo pagrindu, kad ji negali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka, todėl teismas sprendė, kad vadovaujantis CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas priimti papildomą nutartį dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

6. Spręsdamas dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų teismas pažymėjo, kad ieškinio pateikimas šioje byloje lėmė atsakovo išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Todėl, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad atsakovo turėtų 484 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiai argumentais:

7.1. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė, buvo apskųsta apeliacine tvarka. Taigi, aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad byla užbaigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, skundžiamos nutarties priėmimo momentu neegzistavo. Pirmosios instancijos teismas nėra suvaržytas terminu, per kurį turi išspręsti pareikštą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, turėjo palaukti iki įsiteisės apeliacine tvarka skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis.

7.2. Pirmosios instancijos teismui priėmus skundžiamą nutartį ir ieškovei neapskundus šios nutarties, ieškovė turėtų vykdyti šią nutartį, nors dar neįsiteisėjusi Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu pagrįstumo. Tuo atveju, jei Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartis būtų panaikinta, o ieškovė būtų atlyginusi atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovė patirtų papildomų išlaidų inicijuojant sumokėtų lėšų susigrąžinimą, o ir pats bylos nagrinėjimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

8. Atsakovas antstolis Marekas Petrovskis atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad teismas, nutraukdamas bylą 2020-11-23 nutartimi, neišsprendė klausimo dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsakovui padavus prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo, yra pagrindas priimti papildomą nutartį dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio pateikimas šioje byloje lėmė atsakovo išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą, priteisė atsakovo naudai iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai.

8.2. Atsakovas, iki bylos nutraukimo nebūdamas informuotas apie teismo posėdžio, kuriame byla nutraukta, laiką, neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nutraukimo, todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, netaikytinos. Kadangi išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas nutartimi, kuria nutraukta byla, jis turėjo būti sprendžiamas, priimant papildomą nutartį. To nepadarius, būtų suvaržoma byloje dalyvaujančių ir turinčių priešingą nei ieškovo interesą, asmenų teisė gauti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Teisiniai santykiai dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialieji teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa, todėl negali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas.

8.3. Apeliantė nenurodė jokios teisės normos, kuri draustų teismui papildomo sprendimo priėmimo klausimą išspręsti iki procesinio sprendimo, kuriuo nutraukta byla, įsiteisėjimo. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Taigi, įstatyme papildomo sprendimo priėmimo galimybė nesiejama su sprendimo neįsiteisėjimo/įsiteisėjimo sąlyga. Priešingai – 20 dienų terminas klausimui dėl papildomo sprendimo priėmimo iškelti, skaičiuojamas būtent nuo atitinkamo procesinio sprendimo priėmimo, ne nuo įsiteisėjimo.

8.4. Tuo atveju, jei būtų panaikintas jau įvykdytas sprendimas (nutartis) ir iš naujo išnagrinėjus bylą būtų priimtas kitoks sprendimas – pvz. ieškinį patenkinti, ieškovui būtų grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą (nutartį) iš jo išieškota atsakovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas) (CPK 760 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais reikalavimais ir turi būti išsprendžiamas priimant teismo sprendimą (CPK 760 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl papildomos teismo nutarties, kuria paskirstytos atsakovo antstolio Mareko Petrovskio civilinėje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriėmus sprendimo dėl bylos esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vadovaujantis CPK 94 straipsniu ir atsižvelgiant į civilinės bylos baigtį Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi. Minėta nutartis, išnagrinėjus ieškovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-333-259/2021 ir civilinė byla pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams antstoliui Marekui Petrovskiui ir A. P. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“, VĮ „Registrų centras“ ir antstolė Jurgita Žilinskaitė, perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, šioje civilinės bylos proceso stadijoje išnyko CPK 94 straipsnio, numatančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, taikymo pagrindas.

12. Ieškovei Kauno miesto savivaldybės administracijai apskundus pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, yra tikslinga panaikinti skundžiamą nutartį, tam, kad priimant galutinį procesinį sprendimą būtų racionaliai išspręstas visų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, netaikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto ir taikant tokią teisės normą, kuri atitiktų civilinės bylos baigtį. Be to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas tiek CPK 93 straipsnyje, tiek CPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka siejamas su bylos baigtimi, todėl Kauno apygardos teismui 2021 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-333-259/2021 konstatavus, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinė byla nutraukta nepagrįstai, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bet kuriuo atveju turės būti sprendžiamas iš naujo priimant galutinį procesinį sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje.

13. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduodant spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo civilinėje byloje priimant galutinį procesinį sprendimą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo civilinėje byloje priimant galutinį procesinį sprendimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.