Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „SERNETA“ ieškinį atsakovui antstoliui R. V. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“, uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

4. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ visuotinis akcininkų susirinkimas 2007 m. spalio 5 d. nutarė, užtikrinant UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievolių vykdymą, AB „Parex“ bankui įkeisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą–prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą–lošimo automatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Tarp AB „Parex“ banko ir UAB „Verantas“ sudaryta 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutartis Nr. KS/753, pagal kurią bankas paskolino UAB „Verantas“ 661 781 Eur sumą. Skolos grąžinimo terminas – iki 2009 m. birželio 30 d.

5. Tarp AB „Parex“ banko ir UAB „Balsių vystymo grupė“ 2007 m. spalio 11 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KS/752, pagal kurią bankas paskolino 661 781 Eur sumą. Skolos grąžinimo terminas – iki 2009 m. birželio 30 d. Prievolių įvykdymas užtikrintas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausančio turto (duomenys neskelbtini), hipoteka (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)).

6. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini)), užtikrindama UAB „Verantas“ prievolių įvykdymą pagal 2007 m. spalio 11 d. tarp AB „Parex“ banko ir UAB „Verantas“ sudarytą kreditavimo sutartį įkeitė AB „Parex“ bankui (nuo 2010 m. rugpjūčio 25 d. – AB „Citadele“ bankas) nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą–prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą–lošimo automatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).

8. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2011 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama: 1) įpareigoti atsakovę AS „Parex banka“ ir UAB „NIF Lietuva“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto (duomenys neskelbtini), hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), išregistravimo; 2) įpareigoti atsakoves AS „Parex banka“ ir UAB „NIF Lietuva“ per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto hipotekos, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), išregistravimo; 3) nustatyti, kad jei atsakovės neįvykdys teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi teisę pati priimto sprendimo pagrindu pateikti notarui prašymą dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto hipotekos, identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išregistravimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-780-534/2012 nusprendė ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-611-258/2013 nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2014 nutarė apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

9. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-21848-285/2011 nutarta areštuoti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį įkeistą turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus inžinerinius statinius–kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamąją patalpą–prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą–lošimo automatų saloną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AS „Parex banka“; įspėti skolininką UAB „Verantas“ ir įkeisto turto savininką UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi nutarė tenkinti AS Reverta prašymą ir panaikinti 2011 m. gruodžio 16 d. taikytą areštą. Teismai nesutiko su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimais, nurodydami, kad nekilnojamojo turto hipoteka yra galiojanti.

10. UAB „Istpro“ 2013 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti 2007 m. spalio 16 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarytus sutartinės hipotekos sandorius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) su visais pakeitimais negaliojančiais; 2) įpareigoti UAB „SERNETA“ ir / ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamam UAB „SERNETA“ prievolių pagal 2007 m. kovo 14 d. susitarimą įvykdymui įkeisti: 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas– lošimo automatų saloną, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini); prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv. m bendro ploto, esančius (duomenys neskelbtini); statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4426-603/2013 nutarė tenkinti iš dalies ieškovės UAB „Istpro“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir padaryti įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu registruoto turto: 0,48 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamųjų patalpų–lošimo automatų salono, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)7, pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); statinio (inžinerinio įrenginio) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Nutartis įsiteisėjo 2013 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi nutarė atmesti atsakovės AS Reverta prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę kita – įstatymų nustatyta tvarka antstoliui realizavus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždrausti antstoliui paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai iki įsiteisės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1747-178/2016 nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį ir atsakovės AS Reverta prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti iš dalies: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu registruoto turto – 0,48 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamųjų patalpų – lošimo automatų salono, patalpos nuo 1-45 iki 1-48, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-45, 138,68 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos nuo 1-1 iki 1-38, nuo 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1-1, 3790,44 kv. m bendro ploto, esančių (duomenys neskelbtini); statinio (inžinerinio įrenginio) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone – iki teismo sprendimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1172-603/2016 įsiteisėjimo, o ieškinio šioje byloje tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo uždrausti antstoliui, įstatymų nustatyta tvarka realizavus turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2113-603/2017 nusprendė ieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-284-407/2018 nutarė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11. UAB „Istpro“ 2013 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama pripažinti UAB „SERNETA“ 2007 m. spalio 9 d. sutikimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeisti AB „Parex“ bankui nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini), užtikrinant UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievoles bankui, negaliojančiu nuo sudarymo momento. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3093-861/2016 nusprendė ieškinį atmesti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1678-653/2016 nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: pripažinti UAB „SERNETA“ 2007 m. spalio 9 d. išduotą sutikimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl turto įkeitimo negaliojančiu.

12. Vilniaus rajono 6 notarų biuro notaras E. N. 2015 m. gruodžio 31 d. nutarė išduoti AS Reverta vykdomąjį įrašą Nr. 10626 dėl 813 014,50 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Verantas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nukreipiant skolos išieškojimą į hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą. AS Reverta 2016 m. sausio 6 d. pateikė antstoliui R. V. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį įrašą Nr. 10626. Taip pat pateikė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymu UAB „Centro kubas–nekilnojamasis turtas“ 2015 m. balandžio 2 d. parengtą konsultacinę pažymą, pagal kurią priverstinė turto (žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų inžinerinių statinių–kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negyvenamosios patalpos–prekybos centro su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamosios patalpos–lošimo automatų salono (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)) pardavimo kaina – 725 000 Eur. Konsultacinėje pažymoje nurodyta, kad turto buvimo vieta nėra patraukli komercijai, tai gyvenamosios zonos pakraštys su mažais žmonių srautais, kadangi šioje vietoje (duomenys neskelbtini) ir šalia esanti (duomenys neskelbtini) gatvė nėra jungiančios svarbių pravažiavimo ar tranzitinių kelių (duomenys neskelbtini) mieste, todėl žmonių srautą pagrinde sudaro tik vietiniai gyventojai. Žemės sklype yra suformuota automobilių parkavimo aikštelė (sklypas papildomo užstatymo galimybių neturi, užstatytas 83 % plotas). Pastatas pastatytas 2004 m., apžiūros dienai didžioji dalis pastate esančių patalpų buvo nenaudojama, nėra nuomininkų. Pastatas yra metalo su karkasu konstrukcijos, apdailos būklė yra vidutinė, kadangi vizualiai matoma, jog reikalingas dalies patalpų kosmetinis remontas. Per pastaruosius 3 metus buvo sudaryti vos 9 panašaus tipo turto pirkimo–pardavimo sandoriai (didesnės nei 1 000 kv. m ploto prekybos paskirties objektai (duomenys neskelbtini) mieste). Tokio tipo objektai (duomenys neskelbtini) mieste retai tampa pirkimo–pardavimo objektais. Internetinėje erdvėje esančių panašaus turto pasiūlymų praktiškai nėra, naujų prekybos centrų vystymas (duomenys neskelbtini) yra praktiškai nevykdomas. Tokio pobūdžio turtas dažniausiai yra nuomojamas pagal modelį, kad didžioji dalis ploto atiduodama pagrindiniam nuomininkui, o kitas patalpas užima smulkesni nuomininkai. Didžioji dalis patalpų nenaudojama, apžiūros dienai pagrindinio nuomininko nėra, turtas nėra patrauklus investuotojui. AS Reverta pasiūlė įvertinti turtą tokiu būdu, kad antrose varžytynėse parduodamo turto kaina (60 % nuo turto rinkos vertės), būtų ne mažesnė kaip 725 000 Eur, atitinkamai turto rinkos vertė – 1 208 334 Eur.

13. Antstolis R. V. 2016 m. sausio 12 d. patvarkymu priėmė vykdyti AS Reverta pateiktą vykdomąjį dokumentą, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. Vilniaus rajono 6 notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 10626 dėl 813 014,50 Eur sumos išieškojimo iš UAB „Verantas“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (vykdomoji byla Nr. 0128/16/00025). Antstolio 2016 m. sausio 19 d. turto arešto aktu buvo areštuotas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistas hipoteka nekilnojamasis turtas ir įvertintas 1 208 334 Eur sumai: 1) žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) prekybos centras su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) lošimo automatų salonas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 4) kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vykdymo proceso šalys nepateikė prieštaravimų dėl nustatytos turto rinkos vertės, skolininkė nepasiūlė iki varžytynių savo pirkėjo.

14. Antstolis R. V. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu nutarė paskelbti pirmąsias hipoteka įkeisto areštuoto turto varžytynes Nr. 122609. Pradinė turto pardavimo kaina – 966 667 Eur, t. y. 80 procentų nuo nustatytos turto rinkos vertės. Antstolis 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu nutarė paskelbti varžytynes neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, ir pasiūlyti pirmos eilės išieškotojai, hipotekos kreditorei AS Reverta perimti neparduotą turtą iš varžytynių už pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, t. y. 966 667 Eur. AS Reverta 2016 m. liepos 4 d. pateikė antstoliui sutikimą perimti turtą už 966 667 Eur sumą. Antstolis 2016 m. liepos 5 d. patvarkymu nutarė perduoti AS Reverta iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą, sustabdant vykdymo veiksmus – turto perdavimo išieškotojai akto tvirtinimą – iki Vilniaus apygardos teismas ar kitas aukštesnės instancijos teismas panaikins ar pakeis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. panaikins įrašą viešajame registre dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-2113-603/2017, kurioje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 2013 m. birželio 5 d. nutartimi).

15. AS Reverta 2017 m. sausio 11 d. pateikė antstoliui R. V. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1747-178/2016 ir prašymą dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto (duomenys neskelbtini), perėmimo.

16. Antstolis R. V. 2017 m. sausio 18 d. patvarkymu nutarė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025. Skolininkė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymą, sustabdyti vykdymo veiksmus iki skundo išnagrinėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-8997-466/2017 nutarė tenkinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdyti vykdymo veiksmus antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025 iki įsiteisės teismo nutartis, kuria bus išnagrinėtas pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas dėl antstolio veiksmų (suinteresuoti asmenys – išieškotoja AS Reverta, antstolis R. V., UAB „Istpro“, bankrutavusi UAB „SERNETA“ ir BUAB „Verantas“). Nutarties kopija tą pačią dieną paštu buvo išsiųsta bankrutavusios UAB „SERNETA“ bankroto administratorės UAB „Ius positivum“ registruotos buveinės adresu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-987-881/2017 nutarė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo. Nutarties kopija tą pačią dieną paštu buvo išsiųsta bankrutavusios UAB „SERNETA“ bankroto administratoriaus UAB „Ius positivum“ registruotos buveinės adresu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017 nutarė atmesti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolio veiksmų. Nutarties kopija tą pačią dieną paštu buvo išsiųsta bankrutavusios UAB „SERNETA“ bankroto administratoriaus UAB „Ius positivum“ registruotos buveinės adresu. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1201-653/2017 nutarė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą (suinteresuoti asmenys išieškotoja AS Reverta, antstolis R. V., UAB „Istpro“, bankrutavusi UAB „SERNETA“, bankrutavusi UAB „Verantas“). 2017 m. lapkričio 20 d. nutarties kopija paštu buvo išsiųsta bankrutavusios UAB „SERNETA“ bankroto administratorės UAB „Ius positivum“ registruotos buveinės adresu.

17. Antstolis R. V. 2017 m. lapkričio 20 d. nutarė patvirtinti turto perdavimo išieškotojui aktą ir perduoti turtą (duomenys neskelbtini), AS Reverta naudai.

18. Tarp AS Reverta ir UAB „Impuls Lt“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudaryta nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini), buvo parduotas UAB „Impuls Lt“. Vėliau 2017 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi tas pats turtas buvo perleistas UAB „Aludarių Development“, 2018 m. sausio 16 d. – dabartinei turto savininkei UAB „Cibita“. 2018 m. sausio 17 d. tarp UAB „Cibita“ ir AB Šiaulių banko sudaryta hipotekos sutartis, pagal kurią AB Šiaulių bankui buvo įkeistas nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini).

19. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 atmestas ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovėms AS Reverta, UAB „Impuls LT“, UAB „Aludarių Development“, UAB „Cibita“, tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų antstoliui R. V., UADBB „Colemont draudimo brokeris“, bankrutavusiai UAB „Verantas“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo centras“, ir AB Šiaulių bankui dėl svetimo daikto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, akto panaikinimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Ieškovė prašė: 1) pripažinti hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais ir hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), su visais jos pakeitimais pasibaigusiomis nuo 2010 m. liepos 31 d.; 2) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS Reverta aktą; 3) atsakovių AS Reverta ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu; 4) pripažinus AS Reverta ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį niekine ir negaliojančia, minėtai sutarčiai taikyti sandorio, kurį atsakovės iš tikrųjų turėjo galvoje, t. y. hipoteka užtikrinto reikalavimo teisių perleidimą, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas ir atsakovei UAB „Impuls LT“ perleisti iš 2007 m. spalio 11 d. kreditavimo sutarčių Nr. KS/753 ir Nr. KS-753 kylančias reikalavimo teises į BUAB „Verantas“ ir BUAB „Balsių vystymo grupė“; 5) atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovių UAB „Aludarių Development“ bei UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis; 5) panaikinti UAB „Cibita“ nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38; 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – lošimų automatų saloną, patalpos 1-45 iki 1-46, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei pripažinti nuosavybės teises į minėtą turtą ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-302/2019 nutarė Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimą pakeisti – panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovui R. B. skirta 1 000 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kitą Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

20. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-399-254/2020 atmestas ieškovų F. R., veikiančio Rakhin Consulting & Engineering Ltd vardu, UAB „Belonesa“, bankrutavusios UAB „ACUMEN“ ir BUAB „SERNETA“ ieškinys atsakovėms AS Reverta, UAB „Impuls LT“, UAB „Aludarių Development“, UAB „Cibita“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, AB Šiaulių bankui dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų, sandorių panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys antstolis R. V., bankrutavusi UAB „Verantas“. Nurodytoje byloje ieškovas F. R., veikiantis Rakhin Consulting & Engineering Ltd vardu, ieškovės UAB „Belonesa“, BUAB „ACUMEN“ ir BUAB „SERNETA“ prašė: 1) panaikinti 2017 m. lapkričio 20 d. turto perdavimo išieškotojui AS Reverta aktą; 2) pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis atsakovių AS Reverta ir UAB „Impuls LT“ 2017 m. lapkričio 23 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovių UAB „Impuls LT“ ir UAB „Aludarių Development“ 2017 m. gruodžio 13 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį bei atsakovių UAB „Aludarių Development“ ir UAB „Cibita“ 2018 m. sausio 16 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį; 3) grąžinti nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, patalpos 1-1 iki 1-38; 1-40 iki 1-44, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną, patalpos 1-45 iki 1-48; unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4800 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kitais statiniais (inžineriniais) – kiemo statiniais (kiemo aikštelė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančius (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tuo pačiu panaikinant UAB „Cibita“ nuosavybės teises į šį turtą. Ieškovė BUAB „SERNETA“, tenkinus jos ieškinį, prašė turtą grąžinti jos nuosavybėn. Ieškovas F. R., veikiantis Rakhin Consulting & Engineering Ltd vardu, taip pat prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. spalio 5 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuriuo nutarta, užtikrinant UAB „Verantas“ ir UAB „Balsių vystymo grupė“ prievolių vykdymą, AB „Parex bankas“ įkeisti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausantį turtą: negyvenamąsias patalpas – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamąsias patalpas – lošimo automatų saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), taip pat įgalioti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vadovą R. B. pasirašyti visus su kredito gavimu ir padidinimu susijusius dokumentus. Ieškovas F. R., veikiantis Rakhin Consulting & Engineering Ltd vardu, prašė: 1) panaikinti 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštą (hipotekos identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti negaliojančia tarp atsakovės UAB „Cibita“ ir AB Šiaulių banko 2018 m. sausio 17 d. sudarytą hipotekos sutartį, kuria AB Šiaulių bankas naudai buvo įkeistas turtas – patalpos, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,4800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Ieškovė BUAB „SERNETA“ taip pat prašė nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovių BUAB „SERNETA“ ir BUAB „ACUMEN“ ir atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dalyje, kurioje ieškovė įsipareigojo atsakovui parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą – lošimo automatų saloną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už šį turtą atsiskaityti. Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-667-330/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

Dėl antstolio pareigos informuoti ieškovę apie vykdomąją bylą

22. Pagal CPK 633 straipsnio 2 dalį suinteresuotais asmenimis vykdymo procese laikomi asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia ar gali sukelti teisines pasekmes. Kiti asmenys taip pat gali pareikšti ieškinius dėl civilinės teisės, jeigu jie yra susiję su turto, iš kurio yra išieškoma, priklausymu (CPK 603 straipsnio 1 dalis), pasirinkdami pažeistų teisių gynimo būdus. Tiek antstolis, tiek ginčą dėl antstolio veiksmų sprendžiantis teismas, turi įvertinti individualias vykdomosios bylos aplinkybes, t. y. koks reikalavimas yra vykdomas ir ar jis turės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

23. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami tik subjektyviu ieškovės vertinimu, kuris buvo nurodomas ir pirmosios instancijos teisme. Skunde nėra nurodomi argumentai, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo išvadų pagrįstumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Nekilnojamojo turto registro žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ reiškia tai, jog įkaito davėjas yra skolingas už nekilnojamą turtą, tačiau tai nereiškia, kad asmuo, kuriam įkaito davėjas yra skolingas už nekilnojamą turtą, turi kokias nors daiktines teises į turtą ir tai turėtų reikšmės vykdymo procese, realizuojant tokį turtą. Pažymėtina, kad turto pardavimas nedaro įtakos galimo įsiskolinimo egzistavimui, t. y. pirkėjo prievolė atsiskaityti su pardavėju išlieka nepakitusi, ieškovei nebuvo sukuriamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Nekilnojamo turto registre esanti žyma „įsiskolinimas už įsigytą turtą“ patvirtina juridinį faktą apie esamą įsiskolinimą, tačiau nesuteikia pardavėjui nei prioriteto kitų skolininko kreditorių atžvilgiu, nei daiktinių teisių į ginčo turtą, t. y. pardavėjas turi turtinį reikalavimą į skolininką.

24. Vien tai, kad ieškovė teigia, jog UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ieškove už turtą nėra atsiskaičiusi visos sumos, nesudaro pagrindo ieškovę pripažinti kreditore vykdymo proceso prasme. Išieškojimas iš skolininko turtinių teisių yra savarankiška priverstinio vykdymo priemonė, kuri gali būti naudojama antstoliui priverstinai vykdant teismo sprendimą (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Vykdymo procesą, jo eigą, jo metu galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Taigi, išieškojimas į prievolės skolininko turtą galėtų būti nukreipiamas tik vykdant vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas atitinkamo vykdytino dokumento, patvirtinančio skolininko prievolę, pagrindu. Išieškotojas įgyvendina savo teises skolininko atžvilgiu priverstinai ir veikia per antstolį, kuris vykdo vykdomuosius dokumentus (CPK 634 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju duomenų, kad ieškovė būtų vykdžiusi išieškojimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atžvilgiu – nėra (CPK 178 straipsnis).

25. Pažymėtina, kad CPK 759 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjas, būdamas atsakovo kreditoriumi, turi teisę prisijungti prie išieškojimo, vykdomo skirtingų antstolių iš to paties skolininko turto ir lėšų. Prisijungęs prie išieškojimo, išieškotojas gali dalyvauti anksčiau pradėtoje byloje po prisijungimo, atliekant vykdymo veiksmus (CPK 759 straipsnio 2 dalis). CPK 759 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto prisijungimo prie išieškojimo normos tikslas – sudaryti galimybę kitiems išieškotojams, kurių vykdomuosius dokumentus vykdo kiti antstoliai, dalyvauti tenkinant jų reikalavimus iš skolininko turto. Sprendimo vykdymo instrukcijos 27 punkte taip pat numatyta, kad tuo atveju, jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Paskelbęs varžytynes antstolis ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie jas informuoja kitus antstolius, vykdančius išieškojimą iš to paties skolininko. Kiti antstoliai, vykdantys išieškojimą iš to paties skolininko, gali prisijungti prie išieškojimo iš realizuojamo turto ir lėšų, gautų realizavus šį turtą, Antstolių informacinėje sistemoje parengdami patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo. Prisijungti prie išieškojimo galima iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo. Turto realizavimą vykdantis antstolis išieškotojams, kurių naudai išieškojimą vykdo prie išieškojimo prisijungę antstoliai, siunčia CPK ir instrukcijoje nurodytus, su turto realizavimu susijusius procesinius dokumentus, surašytus po prisijungimo. Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą, antstolis apie vykdomoje byloje realizuojamą turtą ir išieškojimą iš jo, privalo informuoti kitus skolininko kreditorius, kurie taip pat vykdo priverstinį išieškojimą, o ne kitus potencialius skolininko kreditorius, ko nagrinėjamu atveju iš esmės siekia ieškovė. Atsakovo pateikta informacija iš Antstolių informacinės sistemos patvirtina, jog turto perdavimo akto surašymo metu (2017 m. lapkričio 20 d.) iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto be antstolio R. V. vykdomos vykdomosios bylos dar buvo vykdomos 9 vykdomosios bylos dėl bendros 8 620 320,56 Eur skolos išieškojimo. Antstolio R. V. pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0128/16/00025 duomenimis antstolis buvo informavęs kitus antstolius apie galimybę prisijungti prie išieškojimo.

26. Be kita ko, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog yra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorė. Ieškovės teigimu, teismui buvo pateikta eilė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra atsiskaičiusi su ieškove už parduodamą turtą ir ieškovė turi reikalavimo teisę į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apskritai spręsti dėl ieškovės reikalavimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama dėl antstolio atliktų veiksmų, t. y. jų atitikimo teisės aktų reikalavimams vykdant vykdomąją bylą Nr. 0128/16/00025. Kaip jau minėta pirmiau, antstolis pareigą pranešti apie vykdomą išieškojimą turi tik kitiems antstoliams, kurie vykdo išieškojimą iš to pačios skolininkės, todėl aplinkybė, ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turi įsiskolinimą ar ne, nesant vykdomojo dokumento, nėra reikšminga vertinant antstolio veiksmų teisėtumą. Be to, kaip pagrįstai nurodo ir atsakovas, antstolis neprivalo ir net neturi galimybės žinoti kitų potencialių skolininko kreditorių. Pati ieškovė nurodo, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-287-643/2022, kurioje ieškovė pareiškė reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį priteisimo. Taigi, būtent minėtoje Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje bus sprendžiama dėl ieškovės reikalavimo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagrįstumo. Tai, koks bus bylos rezultatas nagrinėjamu atveju neturi jokios reikšmės, nes, kaip minėta, antstolis neturėjo pareigos ieškovei pranešti apie vykdomą išieškojimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje civilinėje byloje ieškovė yra pareiškusi turtinį reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, todėl net ieškinio tenkinimo atveju, sprendimas neturėtų įtakos antstolio perduoto ginčo turto statusui.

27. Ieškovė teigia, kad šiuo metu nėra priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų patvirtinta ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau nėra priimtas ir teismo sprendimas, kuriuo būtų konstatuota aplinkybė, jog ieškovės reikalavimo teisė į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės teiginiai yra nesuderinami su vykdymo procesu, nes nei kreditoriaus, nei vykdomąją bylą vykdančio antstolio nesaisto galimai ateityje atsirasiantys išieškojimai to paties skolininko atžvilgiu. Antstolis kaip viešosios teisės subjektas privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus. Antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, vadovaujasi vykdomuoju dokumentu (CPK 586 straipsnis). Taigi, jis vykdo vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tokius įgaliojimus turtintis subjektas. Ieškovės nurodomas elgesys, kad antstolis nepagrįstai į vykdomąją bylą įtrauktų ir potencialius kreditorius, dar daugiau – antstolis laukia, kol šie kreditoriai patys pradės vykdymo procesą, būtų vertinamas kaip antstolio įgaliojimų peržengimas (CPK858 straipsnio 4 dalis).

28. Atsižvelgiant į visa tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės atitikimą suinteresuoto asmens statusui CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme, dėl ko ieškovė nepagrįstai teigia, jog antstolio A. V. neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovės neinformavimu apie pradėtą priverstinį išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. Nr. 0128/16/00025 (CK 6.246 straipsnis).

Dėl išieškotojui perduoto turto kainos

29. Apeliaciniu skundu nesutinkama su skundžiamo sprendimo išvadomis, kad ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl kitos (ieškovės teigimu didesnės) ginčo turto kainos yra prieštaringos, nepagrįstos ir nepaneigia pagrįstos ir teisingos turto kainos, kurią vykdymo procese nustatė antstolis.

30. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą atmetė, konstatuodamas, kad dėl turto įvertinimo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiai teismų sprendimais – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1201-653/2016, taip pat Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-302/2019. Apeliantė teigia, kad nurodyti sprendimai nors ir įsiteisėję, tačiau juose nustatyti faktai nėra prejudiciniai faktai ieškovės atžvilgiu, kadangi ieškovė minėtose bylose nedalyvavo.

31. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad esminė teisingumo vykdymo prielaida yra teismo sprendimo privalomumas. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, iš dalies sutinka su apeliante, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1304-480/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-505-302/2019 ji nedalyvavo, tačiau kaip matyti iš minėtose bylose priimtų procesinių sprendimų turinio, abiejose bylose (kitose bylose ir šioje nagrinėjamoje byloje) iš esmės buvo įrodinėjamos tos pačios aktualios aplinkybės, o šioje byloje ieškovės nurodomos aplinkybės neabejotinai buvo ir kitų išnagrinėtų bylų įrodinėjimo dalyko dalis (CPK 185 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėtose bylose teismai sprendė, kad antstolis R. V. pagrįstai ir teisėtai 2017 m. lapkričio 20 d. patvirtino turto perdavimo išieškotojui aktą, kuriuo AS Reverta buvo perduotas įkeistas hipoteka ir neparduotas iš varžytynių nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 966 667,00 Eur. Teismai nustatė, kad pirmosios turto varžytynės neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, nes niekas nepageidavo įsigyti ginčo nekilnojamojo turto.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-1201-653/2016, priešingai nei nurodo ieškovė, ji dalyvavo – iš elektroninės bylų kortelės matyti, kad ieškovė bylose dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Šiose bylose buvo pripažinta, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turto (duomenys neskelbtini), perdavimo išieškotojai kaina buvo pripažinta pagrįsta. Vis tik apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017 teismas 2017 m. vasario 23 d. nutartimi atmetė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą, kuriuo ji prašė pripažinti neteisėtu antstolio 2017 m. sausio 18 d. patvarkymą, tačiau apie turto kainos nustatyto teisėtumą bei pagrįstumą nebuvo pasisakoma. Šie apeliantės teiginiai yra aiškiai nepagrįsti, nes nors minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, kuriais jis atnaujino vykdomosios bylos vykdymą, nutartyje yra konstatuota, kad antstolio vykdomos varžytynės pagal skolininko nustatytą kainą yra teisėtos, nepažeidžia skolininko interesų, nes pats skolininkas pas patyrusį turto vertintoją nustatė turto kainą.

34. Be kita ko, apeliantė nurodo, kad atsakovas priverstinio vykdymo procese privalėjo skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, kaip to reikalauja CPK 681 straipsnio nuostatos, tačiau vykdymo proceso metu atsakovas vadovavosi konsultacinės pažymos apie galimą turto vertę išvadomis, neskirdamas turto vertės nustatymo ekspertizės.

35. Vadovaujantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Prieš išklausydamas skolininko ir išieškotojo nuomones dėl areštuojamo turto vertės, antstolis turi pareigą pats nustatyti turto rinkos vertę. Tuo tikslu antstolis disponuoja visomis įstatymo suteiktomis priemonėmis ir turi diskreciją pasirinkti, kokiomis priemonėmis remdamasis jis įgyvendins šią savo pareigą (vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, skirdamas ekspertizę ar panašiai). Tačiau bet kokiu atveju jis areštuojamą turtą turi įvertinti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Be to, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos priemonės, užtikrinančios tinkamą areštuoto turto įkainojimą bei išieškotojo ir skolininko interesų apsaugą. CPK 681 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdymo proceso metu pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas galėtų būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos (CPK 681 straipsnio 2 dalis). Jei skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti savo iniciatyva (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo turtas buvo įvertintas skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ užsakymu (UAB „Centro kubas–nekilnojamasis turtas“ 2015 m. balandžio 2 d. konsultacinė pažyma), skolininkė nustatytos kainos neginčijo, turtas nebuvo realizuotas iš pirmųjų varžytynių, nes jose nedalyvavo nė vienas dalyvis, todėl akivaizdu, jog skolininkė sutiko su antstolio nustatyta turto kaina ir laikė ją pagrįsta. UAB „Centro kubas–nekilnojamasis turtas“ vertinime nurodyta, kad priverstinė turto pardavimo kaina 725 000 Eur, t. y. 60 proc. nuo rinkos vertės. Vadinasi, tuo metu ginčo turto kaina sudarė 1 208 334 Eur, o pirmosiose varžytynėse – 996 667 Eur, t. y. 60 proc. nuo nustatytos kainos (CPK 718 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis ginčo turtą būtent ir įvertino 1 208 334 Eur, o pirmosiose varžytynėse nustatė 996 667 Eur kainą ir tokie antstolio veiksmai yra teisėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė nebuvo vykdymo proceso dalyvė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis pažeidė CPK normas, reglamentuojančias areštuojamo turto įkainojimo procedūrą. Atitinkamai nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovo argumentams, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės siekia perkelti atsakovui atsakomybę, t. y. galimai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesumokėtą turto kainos dalį atgauti iš antstolio.

37. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, ieškovė apskritai neįrodė, kad ji būtų patyrusi žalą dėl antstolio A. V. veiksmų. Turto pardavimo metu ieškovė nebuvo nei turto savininkė, nei skolininkė, nei išieškotoja, vykdanti išieškojimą iš to paties turto. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neįrodė patyrusi žalą dėl antstolio veiksmų, teisėjų kolegija nevertina apeliantės argumentų dėl neva netinkamos turto pardavimo kainos.

Dėl ieškinio senaties taikymo

38. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovės reikalavimui atlyginti žalą turi būti taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, tačiau nesutariama nuo kada šis terminas turi būti skaičiuojamas – ieškovė nurodo, kad žala jai atsirado po to, kai 2017 m. lapkričio 20 d. buvo surašytas turto perdavimo išieškotojui aktas ir perleistas turtas AS Reverta už 966 667 Eur sumą, o pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas vėliausiai nuo 2017 m. pradžios, kai ieškovė sužinojo apie antstolio nustatytą turto kainą ir ketinamą surašyti turto perdavimo aktą.

39. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kasacinio teismo praktikoje ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviuoju (teisės pažeidimo), o subjektyviuoju momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020). Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad tarp šios bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų priešingas, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, aplinkybes. Kaip teisingai nurodė teismas skundžiamame sprendime, ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo įrodinėjo tuo, kad nebuvo įtraukta į vykdymo procesą. Šios pozicijos ieškovė laikosi ir apeliaciniame skunde. Nors apeliantė nurodo, kad antstolio neteisėti veiksmai pasireiškė ne tik tuo, jog ji nebuvo įtraukta į vykdymo procesą, bet ir tuo, kad ginčo turtas buvo perduotas AS Reverta už per mažą kainą, tačiau, ieškovė, argumentuodama turto įkainojimo procesą, būtent nurodo, jog ji dėl nepagrįsto neįtraukimo į vykdymo procesą negalėjo reikšti siūlymo dėl turto kainos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu į Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtą civilinę bylą Nr. 2YT-10540-534/2017, kurioje buvo nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų, ieškovei 2017 m. vasario 3 d. buvo siunčiamas pranešimas apie teisę pateikti atsiliepimą.

41. Įvertinus visas šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria išvadai, kad apie savo teisių pažeidimą ieškovė sužinojo vėliausiai 2017 m. pradžioje, todėl ieškovės argumentai, jog teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl bylos procesinės baigties

42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus ištyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnis).

43. Pasisakiusi dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.