Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens AS Reverta atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu, suinteresuoti asmenys: AS Reverta, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Serneta“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Verantas“, antstolis R. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė teismui skundo dėl antstolio veiksmų egzempliorių, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino – sustabdė antstolio atliekamus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025, iki įsiteisės teismo nutartis dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų.Teismas nurodė, kad pareiškėja skundžia antstolio veiksmus ir prašo sustabdyti vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad išieškotojai AS „Reverta“ pradėjus išieškojimo veiksmus, į teismą su ieškiniu kreipėsi UAB „Istpro“ ir prašė pripažinti negaliojančiais turto, iš kurio šiuo metu vykdomas išieškojimas, įkeitimo sandorius negaliojančiais bei įpareigoti UAB „Istpro“ naudai bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Serneta“ ir / ar skolininką įkeisti turtą. Antstolis vykdomojoje byloje nusprendė perduoti turtą išieškotojui, todėl jei būtų priimtas skolininkui palankus teismo sprendimas, turtas jau būtų perleistas išieškotojui ir teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.Taigi atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kilusio ginčo esmę, teismas manė, kad yra tikslinga sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0128/16/00025, kol bus išnagrinėtas skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo AS Reverta atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:Pareiškėja akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, išieškojimo procesus iš apeliantės naudai įkeisto turto vilkina jau daugiau kaip šešerius metus, su skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, pateikdama du tokio paties turinio skundų egzempliorius, kuriuos gavo ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skirtingai išsprendė skirtingi teisėjai.Patenkinus pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, AS Reverta, kaip hipotekos kreditorius, kuriam įkeistas turtas, 10 kartų viršijantis UAB „Istpro“ reikalavimą, negali patenkinti savo reikalavimų iš įkeisto turto, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, ekonomiškumo bei proporcingumo principus.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos minimoje byloje iš dalies patenkino AS Reverta prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ieškinio tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo, uždraudė antstoliui, įstatymu nustatyta tvarka realizavus turtą, paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai. Taigi šiuo metu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje aiškiai nurodė, kad esant būtent tokiems ieškovo UAB „Istpro“ reikalavimams, šiuo metu galiojančios laikinosios apsaugos priemonės atitinka ieškovo interesus bei civilinio proceso principus.Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Apeliantė nepateikė jokių konkrečių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių jos teiginį, kad skolininkė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Visi skolininkės procesiniai veiksmai yra skirti ne išieškojimo iš skolininkės turto vilkinimui, tačiau išskirtinai skolininkės pažeistų teisių gynimui.Skolininkė pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti patvarkymą, kuriuo turtas buvo perduotas AS Reverta. Tuo tarpu apeliantės minimoje kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o ieškinio tenkinimo atveju – dar mėnesiui po sprendimo įsiteisėjimo, uždrausti antstoliui paskirstyti gautas pinigines lėšas 163 869 Eur sumai. Taigi šios laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrina, kad turtas nebūtų perduotas AS Reverta ar kokiam nors kitam trečiajam asmeniui, kas ir yra pagrindinis skolininkės siekis teikiant skundą dėl antstolio patvarkymo, todėl visiškai nepagrįstas AS Reverta argumentas, kad kitoje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos, o šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo metu – vykdomojoje byloje sustabdyti vykdymo veiksmai.Remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Taigi būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos yra tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumas ir grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti vykdymo veiksmus), atsižvelgdamas į tai, kad pagal UAB „Istpro“ ieškinį buvo iškelta kita civilinė byla, kurioje ginčijami turto, iš kurio šiuo metu vykdomas išieškojimas, įkeitimo sandoriai ir prašoma įpareigoti BUAB „Serneta“ ir / ar skolininką įkeisti turtą UAB „Istpro“ naudai.Pirma, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimo klausimas, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti sprendžiamas būtent toje civilinėje byloje, kas, kaip matyti iš apeliantės pateikto atskirojo skundo, ir buvo padaryta.Antra, net jeigu nurodyta aplinkybė apie kitą iškeltą civilinę bylą būtų vertinama pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio veiksmų tikėtino pagrįstumo kontekste, spręsti, kad pareiškėjos skundas yra tikėtinai pagrįstas (t. y. konstatuoti vieną iš būtinųjų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-10540-534/2017, pareiškėjos skundas buvo atmestas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ir nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi, vis dėlto ji patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėja tikėtinai pagrindė savo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimus, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis.Taigi byloje nenustačius, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų būtų tikėtinai pagrįstas, antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui – praranda savo aktualumą, nes, kaip nurodoma teismų praktikoje, teismui susidarius nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas ir tokio sprendimo įvykdymas.Dėl išdėstytų motyvų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.