Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-694-357/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-13
Bylos Nr.: e2A-694-357/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-12-3-01274-2020-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė
Atsakovas: G. G.
Ieškovas: V. G.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-694-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01274-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. patikslintą ieškinį atsakovui G. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovo G. G. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, turto padalijimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje – akcinė bendrovė „NEO Finance“, išvadą teikianti institucija – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. G. patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką tarp V. G. ir G. G., kuri buvo įregistruota 2014 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl atsakovo G. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei V. G. pavardę – G.; 3) priteisti iš atsakovo G. G. ieškovei V. G. 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Iš šios sumos įskaičiuoti į dalintino turto vertės skirtumą, kuris būtų priteistinas atsakovui; 4) nepilnamečių vaikų A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir G. G. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. G.; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: tėvas, norėdamas susitikti su nepilnamečiais vaikais, apie tai informuoja telefonu (skambučiu arba SMS žinute) mamą prieš 1 dieną ir nurodo preliminarų bendravimo laiką; tėvas informuoja mamą telefonu prieš 1 valandą apie planuojamą vaikų grąžinimo laiką; tėvas, negalėdamas sutartu laiku bendrauti su vaikais, nedelsiant apie tai praneša mamai SMS žinute arba paskambindamas mobiliuoju jos telefono numeriu; tėvas gali bendrauti ir kitu laiku, apie tai bendrai sutaręs su mama; tėvas, kai vaikai yra su juo, informuoja mamą apie vaikų faktinio buvimo adresą, kontaktinius telefonus ar elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus. Taip pat tėvas įsipareigoja vaikų rimtesnio susirgimo ar gautų traumų atveju informuoti apie tai mamą ir kartu spręsti, kas vaikams būtų geriausia – vykti į gydymo įstaigą, vykti pas mamą ar pasilikti pas tėvą; 6) įskaityti atsakovo G. G. dalintino turto vertės skirtumą nepilnamečių vaikų A. G. ir G. G. išlaikymui (kiekvienam tenkanti dalis po 2250 Eur); 7) priteisti iš atsakovo G. G. nepilnamečių vaikų A. G. (ir G. G. išlaikymui kiekvienam po 150 Eur 15 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo 16-to mėnesio po 250 Eur iki vaikų pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas sumokant už einamą mėnesį iki to mėnesio paskutinės dienos. Sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) priteisti iš atsakovo G. G. nepilnamečių vaikų A. G. ir G. G. išlaikymo įsiskolinimą – 4090 Eur (10 mėn. x 250 Eur x 2 – 910 Eur); 9) santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 16 000 Eur – po santuokos nutraukimo priteisti ieškovei V. G., o atsakovui kompensaciją už dalintino turto vertės skirtumą – 8000 Eur. Šią sumą įskaičiuoti į neturtinės žalos priteisimo sumą, kaip tai nurodyta 3 punkte, bei nepilnamečių vaikų išlaikymo mažinimui, kaip nurodyta 6 punkte; 10) nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2019 m. spalio 24 d. tarp akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ (Paskolų klubas) ir V. G. po santuokos nutraukimo vykdys ieškovė V. G. asmeniškai; 11) nustatyti, kad kreditorinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą 2019 m. lapkričio 23 d. tarp AB „NEO Finance“ (Paskolų klubas) ir G. G., po santuokos nutraukimo vykdys atsakovas G. G. asmeniškai; 12) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo G. G..

2. Atsakovas G. G. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: 1) atmesti ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei dalyje dėl atsakovo kaltės ir nutraukti santuoką, sudarytą 2014 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, dėl sutuoktinės kaltės; 2) priteisti iš atsakovo G. G. išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini), teikiant jį periodinėmis išmokomis po 120 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį pradedant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki kiekvienas vaikų sulauks pilnametystės; 3) nustatyti ex officio atsakovo G. G. bendravimo su skyrium gyvenančiais nepilnamečiai vaikais A. G. ir G. G. taikant maksimalaus tėvo ir vaikų bendravimo principą; 4) padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios rinkos vertė – 18 000 eurų, priteisiant jį asmeninės nuosavybės teise ieškovei V. G., o G. G. išmokant piniginę 9000 Eur kompensaciją. Santuokoje įgytas kilnojamas turtas padalytinas priteisiant atsakovui G. G.: televizorių „Samsung“, kurio vertė 400 eurų, minkštą baldų komplektą, kurio vertė 150 eurų, ir svetainės sekciją, kurios vertė 200 eurų; 5) pripažinti solidariomis V. G. ir G. G. prievoles ir kreditorinius įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su AB „NEO Finance“ (paskolų klubas); 6) priteisti iš ieškovės atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės V. G. ir atsakovo G. G. 2014 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotą santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl sutuoktinio G. G. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei V. G. paliko pavardę „G.“, atsakovui G. G. paliko pavardę „G.“. Priteisė ieškovei V. G. iš atsakovo G. G. 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nustatė nepilnamečių vaikų A. G. ir G. G. gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. G., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Nustatė tokią atsakovo G. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1) tėvas, grįžęs iš komandiruotės, bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. G. ir G. G. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas juos iš jų faktinės gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. ir grąžindamas sekmadienį iki 19.00 val., apie bendravimo su vaikais laiką iš anksto informuodamas vaikų mamą; 2) tėvas bendrauja su abiem vaikais, išskyrus kai su vienu iš vaikų nėra galimybės bendrauti dėl objektyvių priežasčių; 3) tėvas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. G. ir G. G. ir kitu laiku, dėl to sutaręs su vaikų mama; 4) tėvas, norėdamas susitikti su nepilnamečiais vaikais, apie tai informuoja telefonu (skambučiu arba SMS žinute) vaikų mamą prieš 1 dieną ir nurodo numatomą bendravimo laiką; 5) tėvas informuoja vaikų mamą telefonu prieš 1 valandą apie planuojamą vaikų grąžinimo laiką; 6) tėvas, negalėdamas sutartu laiku bendrauti su vaikais, nedelsiant apie tai praneša mamai SMS žinute arba paskambindamas mobiliuoju jos telefono numeriu; 7) tėvas, kai vaikai yra su juo iš anksto nesuderintu laiku, privalo informuoti vaikų mamą apie vaikų faktinio buvimo adresą, kontaktinius telefonus ar elektroninio ryšio priemones, taip pat apie bet kuriuos šių duomenų pasikeitimus; 8) tėvas įsipareigoja vaikų rimtesnio susirgimo ar gautų traumų atveju informuoti apie tai mamą ir kartu spręsti, kas vaikams būtų geriausia – vykti į gydymo įstaigą, vykti pas mamą ar pasilikti pas tėvą; 9) vaikų gimimo dienos (gegužės 16 dieną ir gegužės 22 dieną) šventes kasmet organizuoja mama, o tėvas turi teisę tą dieną atvykti vaikus pasveikinti; 10) Tėvo dieną bei tėvo gimimo dieną (gegužės 28 diena) vaikai bendrauja su tėvu; 11) Motinos dieną vaikai bendrauja su mama; 12) tėvas kiekvienais neporiniais metais su vaikais praleidžia Šv. Kalėdas ir Šv. Velykas. Bendravimas šiomis dienomis vyksta tokia tvarka: gruodžio 24 d. tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 19 val.; tėvas šeštadienį prieš Šv. Velykų sekmadienį pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekančią kalendorinę dieną iki 19 val.; 13) tėvas kiekvienais poriniais metais praleidžia su vaikais Naujuosius metus tokia tvarka: gruodžio 31 d. tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo 12 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą pirmąją Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) iki 19 val.; 14) tėvui neatvykus į susitikimą su vaikais, mama įsipareigoja laukti 1 val. ir po to turi teisę tą dieną nebeleisti vaikams susitikti su tėvu. Priteisė iš atsakovo G. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. G. ir G. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 230 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. 2020 m. spalio 30 d., iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Priteisė iš atsakovo G. G. vaikų A. G. ir G. G. naudai 2890,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Nustatė, kad nepilnamečiams vaikams išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė V. G.. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. spalio 30 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę panaikino teismo sprendimo priėmimo dieną. Šios nutarties pagrindu atsakovo pervestas ar išieškotas pinigines lėšas įskaitė į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą. Ieškovei V. G. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisė santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 18000 Eur. Priteisė iš ieškovės V. G. atsakovui G. G. 9000 Eur piniginę kompensaciją, įpareigojant sumokėti ją per 36 mėnesius mokant kas mėnesį lygiomis dalimis po 250 Eur. Priteisė atsakovui G. G. santuokos metu įgytus kilnojamus daiktus: televizorių „Samsung“, vertė 400 Eur, minkštą baldų komplektą, vertė 150 Eur, ir svetainės sekciją, vertė 200 Eur. Nustatė, kad ieškovė V. G. po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal 2019 m. spalio 24 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad atsakovas G. G. po santuokos nutraukimo asmeniškai vykdo kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB „NEO Finance“ pagal 2019 m. lapkričio 23 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gruodžio 5 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo G. G. 261 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš atsakovo G. G. 905,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

4. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis tinkamai nevykdė abipusės pagarbos pareigos, naudojo psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, kad atsakovė nepaisė savo kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpino sutuoktiniu. Atsakovo teiginius apie sutuoktinės kaltę dėl santuokos nutrūkimo teismas vertino kaip neįrodytus, atsakovas savo priešieškinio reikalavimą grindžia vien savo paaiškinimais. Pažymėjo, jog nustačius smurtinio pobūdžio atsakovo elgesio šeimoje faktus, būtų neteisinga konstatuoti kito sutuoktinio kaltę remiantis vien tik lojalumo ir pagarbos nebuvimu apskritai, nes tokiomis aplinkybėmis sudėtinga išsaugoti pagarba ir pasitikėjimu grindžiamus santykius. Apie ieškovės patirtą neturtinę žalą, kurią teismas įvertino 1000 Eur suma, teismas sprendė iš byloje pateiktos gydytojo pažymos apie ieškovės ligą ir jos paūmėjimus. Teismas pažymėjo, kad psichologinis smurtas sutuoktinio atžvilgiu nėra nei natūrali, nei įprastinė dalyvavimo šeiminiame gyvenime pasekmė.

5. Teismas vaikų gyvenamąją vietą ir bendravimo su jais tvarką nustatė įvertinęs abiejų bylos šalių argumentus. Teismas nustatė, kad abiejų bylos šalių turtinė padėtis skiriasi, kadangi atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jo turtinė padėtis yra geresnė. Nurodė, kad skirtingas išlaikymo dydis nustatytinas atsižvelgiant ir į tai, kad nepilnamečiai vaikai liko gyventi su ieškove, atsakovas tik epizodiškai dalyvauja vaikų gyvenime, nepatiria tiek nepatogumų ar naštos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes sprendė, jog atsakovas vaiko poreikiams turėtų ir galėtų skirti kiekvienam vaikui po 230 Eur, o ieškovė po 170 Eur. Teismo nuomone, 230 Eur suma skiriama atsakovo, 70 Eur vaiko pinigų suma ir 170 Eur ieškovės skiriamo išlaikymo vaikui dalis atitiks išimtinai vaiko poreikius bei atsakovo finansines galimybes (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. atsakovas gavo mažesnes pajamas, teismas vertino, kad išlaikymo įsiskolinimas tuo laikotarpiu mažintinas ir priteistina skaičiuojant po 150 Eur kiekvienam vaikui, o nuo 2020 m. liepos mėn. skaičiuojant po 230 Eur kiekvienam vaikui. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys, jog atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikams laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo teismui, išskyrus 910 Eur, kuriuos atsakovas per nurodytą laikotarpį pervedė ieškovei, priešingų duomenų negauta, todėl išlaikymo įsiskolinimas už penkis mėnesius skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui ir penkis mėnesius skaičiuojant po 230 Eur kiekvienam vaikui ir iš šios sumos atimant atsakovo savanoriškai sumokėtą 910 Eur sumą, iš viso 2890 Eur (1500 Eur + 2300 Eur – 910 Eur), priteistinas. Teismas santuokoje įgytą šalių butą priteisė ieškovei, atsakovui priteisdamas 9000 Eur kompensaciją ir išdėstydamas jos mokėjimą. Padalijo kilnojamąjį turtą, dėl ko nebuvo ginčo tarp šalių. Teismas padalijo šalių turimus finansinius įsipareigojimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

6. Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. prašo pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą dalyje dėl atsakovo kaltės dėl šeimos ir santuokos iširimo nustatant, kad ieškovė yra kalta dėl šeimos iširimo, panaikinti sprendimą dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo, pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio 230 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui priteisimo nustatant 120 Eur per mėnesį išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, panaikinti sprendimą dalyje dėl 2890 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo, pakeisti teismo sprendimą dalyje dėl turtinės kompensacijos išmokėjimo termino nustatymo įpareigojant ieškovę išmokėti ją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Teismui pasirodė nereikšminga, kad ieškovė atsakovo vaidmenį šeimoje suprato tik kaip materialinių gėrybių ir lėšų teikėjo, kad atsakovas nesulaukė jos tinkamos moralinės ir kitos pagarbos susirgęs sunkia plaučių liga, kad ši liga tapo priežastimi išprašyti atsakovą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir tokiu būdu faktiškai ir vienašališkai nutraukti šeimyninius ir santuokinius ryšius. Visiškai nepamatuoti buvo ieškovės teiginiai, kad dėl dvasinių pergyvenimų ji susirgo žvyneline, nes ši liga yra paveldima: ja sirgo ieškovės močiutė, ja serga ir jos duktė iš pirmos santuokos. Teismas neprašė ieškovės medicininių dokumentų, iš kurių būtų neginčijamai matomos jos ligų priežastys. Tai rodo, kad šalims buvo užkrauta neproporcinga įrodinėjimo našta, o gauti į bylą duomenys vertinti selektyviai ir neobjektyviai.

6.2. Atsakovo psichologinis smurtas (jei laikyti tokį egzistavus), nebuvo nukreiptas į sutuoktinės žeminimą ar taikomas kaip priemonė nutraukti santuoką. Atvirkščiai, tie duomenys, kuriuos teismas vadina psichologiniu smurtu, rodo, jog atsakovui šeimos santykiai buvo esminiai ir labai svarbūs, kad be šeimos jam yra labai sunku dvasiškai ir jos netekęs jis gali netekti gyvenimo prasmės. Todėl tokie veiksmai neturi psichologinio smurto, nukreipto į lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima griovimo, turinio.

6.3. Teismas sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo neišanalizavo tokios žalos atsiradimo teisinių pagrindų, jų neįvardino, nenustatė jų tarpusavio ryšio, be pagrindo patikėjo ieškovės aiškinimais apie somatines pasekmes, todėl nepagrįstai patenkino jos reikalavimą šioje ieškinio dalyje.

6.4. Nesutinka, kad vienam vaikui per mėnesį reikalinga 470 Eur dydžio išlaikymo suma. Tai reiškia, kad teismas neatsižvelgė į kiekvieno vaiko poreikius, o juos suniveliavo. Taip nukrypta nuo tos teismų praktikos. Teismas nekritiškai vertino ieškovės pateiktą informaciją apie vaikų poreikius. Teismas pripažino, kad ieškovė pateikė tik dalį dokumentų, pagrindžiančių išlaidas vaikų poreikiams tenkinti. Akivaizdu, kad ieškovė visiškai nepagrindė tariamai išleidžiamų 200 Eur per mėnesį laisvalaikiui, ugdymui ir pan., 40 Eur kažkokiai neįvardintai buičiai. Teismas matė pastaruosius trūkumus, tačiau išlaikymo dydį nuo 500 Eur mažino vos 30 Eur. Manytina, kad buvo pagrindas mažinti tokias išlaidas 120 eurų. Teismui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie valstybės mokamas išmokas: vaikai gauna ne po 70 eurų, tačiau po 111 Eur per mėnesį. Tai sudaro pagrindą mažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį. Mano, jog visiškai neatsižvelgta į tai, kad atsakovas išlaiko sūnų iš pirmosios santuokos, kurio išlaikymui yra priteista po 120 Eur per mėnesį. Mano, kad vaikų išlaikymas turi būti vienodas, kitaip pažeidžiamos atsakovo sūnaus iš pirmosios santuokos teisės, nes jis diskriminuojamas kitų atsakovo vaikų atžvilgiu. Priteistas išlaikymas vaikams neatitinka atsakovo turtinės padėties. Atsakovas padalinus santuokoje įgytą butą liko be gyvenamojo ploto.

6.5. Teismas nepagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo. Atsakovas pateikė teismui visus banko sąskaitos išrašus apie gautas pingines pajamas, apie pervedimus vaikų išlaikymui. Be to, atsakovas pateikė dokumentus apie išlaikymo teikimą natūra. Tai reiškia, kad pagal to laikotarpio pajamas tėvo teikiamas išlaikymas buvo adekvatus ir proporcingas jo turtinei padėčiai. Ieškovė privalėjo teismui pateikti duomenis apie savo teikto išlaikymo dydį aktualiu laikotarpiu, o teismas privalėjo juos ištirti ir įvertinti, nes tik taip galima nustatyti ar įsiskolinimas buvo realus, t. y. ar atsakovas gavo pakankamai pajamų, tačiau jų neteikė ignoruodamas vaikų interesus. Teismas atliko tik teorinį apskaičiavimą ir iš pateiktos argumentacijos nėra aišku, dėl kokių aplinkybių už aktualius penkis mėnesius paskaičiuotas išlaikymo dydis po 150 Eur į mėnesį, o dar už penkis - gerokai didesnis. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, rodančių, kad per aktualų teismo aptartą laikotarpį jos teikiamas išlaikymas buvo didesnis nei iki šio laikotarpio pradžios. Taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog per minėtą laikotarpį vaikai dėl nepakankamo išlaikymo patyrė kokius nors praradimus.

6.6. Teismas atsakovui priteistos 9000 Eur kompensacijos už ieškovei priteistą šalių butą mokėjimo terminą nustatė savo nuožiūra, iš esmės ignoruodamas atsakovo teisėtus lūkesius ir interesus. Išmokėjimo terminas neginčijamai rodo, kad artimiausius tris metus ginčo šalis sies turtinės prievolės: išlaikymo vaikams teikimas, kurio bendras dydis 460 Eur per mėnesį ir kompensacijos mokėjimas, kurio dydis 250 Eur per mėnesį. Iš esmės tai reiškia, kad ieškovė iš gautų 460 Eur pusę turės grąžinti kas mėnesį atsakovui arba, kad atsakovas pats sau išsimokės kompensaciją. Vaikams liks po 105 Eur per mėnesį. Manytina, kad šie skaičiai akivaizdžiai demonstruoja santuokoje įgyto turto padalijimo neadekvatumą, neprotingumą ir neproporcingumą. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas atsižvelgiant ne tik į pastarąjį paskaičiavimą, tačiau ir į atsakovo interesus įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. G. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir iš atsakovo jos naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Atsakovas deklaratyviai nurodo, kad ieškovė yra kalta dėl jų santuokos iširimo, tačiau šių aplinkybių niekaip nepagrindžia. V. G. viena augino vaikus, kol atsakovas būdavo komandiruotėse, prižiūrėjo namus ir visada pati dirbo, palaikė sutuoktinį, siūlė pagalbą kovojant su priklausomybe alkoholiui. Atsakovui naudojant psichologinį smurtą (kariantis, pjaustantis venas ir pan.) ieškovė patyrė stresą, baimę, atsirado sveikatos problemų nerviniu pagrindu. G. G. tokių savo veiksmų nevertina kritiškai. Ieškovė byloje yra pateikusi konkrečius įrodymus, pagrindžiančius G. G. kaltę.

7.2. Dėl patirto psichologinio ir fizinio smurto, ieškovė neabejotinai patyrė skausmą, baimę, gėdą. Teismas pagrįstai priteisė neturtinę žalą iš atsakovo.

7.3. Priteistas išlaikymas vaikams yra proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų galimybėms. V. G. dirba, tačiau pajamos po teismo sprendimo dar sumažėjo. Pridedami papildomi dokumentai prie atsiliepimo.

7.4. Atsakovas neįrodė, jog teikė pakankamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki ieškinio teismui pateikimo, nors turėjo tokią pareigą. Ieškovė elgėsi sąžiningai, pateikė visus duomenis, kokias lėšas yra gavusi iš G. G. ir jos iš įsiskolinimo sumos buvo išskaičiuotos.

7.5. Atsižvelgiant į tai, kad V. G. augina tris nepilnamečius vaikus, rūpinasi jų kasdiene priežiūra, sveikata, ugdymu, gauna nedideles pajamas, teismas pagrįstai išdėstė kompensacijos mokėjimą 36 mėnesiams. Atsakovo finansinė padėtis geresnė, turi kitą gyvenamąją vietą jau kurį laiką, todėl mano, jog jo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

7.6. Prašo iš ieškovės nepriteisti bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos yra per didelės, o V. G. pajamos yra itin mažos, jai teikiama antrinė teisinė pagalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovės naudai iš atsakovo priteista 1000 Eur neturtinės žala, dėl išlaikymo vaikams dydžio, jo įsiskolinimo priteisimo, nesutinka su atsakovui priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymu bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gegužės 12 d. G. G. ir V. M. (po santuokos sudarymo – G.) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). G. G. ir V. G. turi sūnų A. G., gimusį (duomenys neskelbtini), ir G. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Su ieškove V. G. gyvena nepilnametė dukra M. G., gimusi (duomenys neskelbtini).

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

12. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos nutraukimo, nes jis tinkamai nevykdė abipusės pagarbos pareigos, naudojo psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas nurodo, kad jis iš ieškovės nesulaukė jos tinkamos moralinės ir kitos pagarbos susirgęs sunkia plaučių liga, kad ši liga tapo priežastimi išprašyti atsakovą iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir tokiu būdu faktiškai ir vienašališkai nutraukti šeimyninius ir santuokinius ryšius. Mano, kad šalims buvo užkrauta neproporcinga įrodinėjimo našta, o gauti į bylą duomenys vertinti selektyviai ir neobjektyviai. Taip pat pažymi, kad atsakovo psichologinis smurtas (jei laikyti tokį egzistavus), nebuvo nukreiptas į sutuoktinės žeminimą ar taikomas kaip priemonė nutraukti santuoką.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos 3K-3-2/2011; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

14. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas ieškovei ne vieną kartą siuntė nuotraukas, kuriose jis save žaloja ar grasina nusižudyti. Šias aplinkybes patvirtina tiek šalių parodymai, tiek byloje pateiktos fotonuotraukos. Pažymėtina, kad atsakovas faktus dėl nuotraukų siuntimo pripažino visiškai, iš dalies pripažino ir dėl alkoholinių gėrimų vartojimo namuose. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad aptartas atsakovo elgesys vertintinas kaip psichologinis spaudimas kitam sutuoktiniui ir nesuderinamas su sutuoktinių abipusės pagarbos pareiga. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad jo psichologinis smurtas nebuvo nukreiptas į sutuoktinės žeminimą ar taikomas kaip priemonė nutraukti santuoką, kad jam šeima buvo labai svarbi. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo elgesys (savęs žalojimas ir to rodymas ieškovei) nėra įprastas ir toks elgesys yra nukreiptas prieš šeimos gerovę.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės kaltę įrodinėja vien savo paaiškinimais, tačiau jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, kad atsakovė nepaisė savo kaip sutuoktinės pareigų, nesirūpino sutuoktiniu, atsakovas teismui nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas nepaneigė pirmosios instancijos teismo spendimo, jog šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, pagrįstumo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

17. Atsakovas nurodo, kad teismas sprendimo dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo neišanalizavo tokios žalos atsiradimo teisinių pagrindų, jų neįvardino, nenustatė jų tarpusavio ryšio, be pagrindo patikėjo ieškovės aiškinimais apie somatines pasekmes, todėl nepagrįstai patenkino jos reikalavimą šioje ieškinio dalyje.

18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nustačius, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, yra teisinis pagrindas priteisti neturtinę žalą, kadangi CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos iširimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus dėl netinkamo atsakovo, kaip sutuoktinio, elgesio, naudojamo psichologinio smurto, dvasinio sukrėtimo, dėl kurio buvo sutrikdyta šeimos ramybė. Teismas taip pat įvertino tai, kad ieškovė nurodė, kad susirgo žvyneline liga nerviniu pagrindu, be vaistų negali užmigti, ši aplinkybė patvirtinta gydytojo pažyma. Atsakovas nurodo, kad žvynelinė yra paveldima, kad ja sirgo ieškovės močiutė, ja serga ir jos duktė iš pirmos santuokos. Pažymėtina, kad tokių įrodymų atsakovas į bylą nepateikė, neprašė jų teismo išreikalauti iš ieškovės. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas turėjo galimybę nevaržomai disponuoti savo procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus, prašyti išreikalauti konkrečius įrodymus, inicijuoti liudytojų apklausą ir pan.). Taigi, atsakovas leistinais įrodymais nenuginčijo ieškovės duomenų, kad jai nuo nervinės įtampos dėl atsakovo, kaip sutuoktinio elgesio, pasireiškė žvynelinė.

20. Byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimą, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino 1000 Eur suma, atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, jų turtinę padėtį, ieškovės nurodytas aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų dėl atsakovo kaltės. Kadangi teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės teisę į neturtinės žalos atlyginimą, o apeliantui nenurodžius jokių argumentų dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmetamas.

Dėl priteisto išlaikymo vaikams dydžio

21. Apeliantas nesutinka, kad vienam vaikui per mėnesį reikalinga 470 Eur dydžio išlaikymo sumą. Nurodo, kad nebuvo įvertinti kiekvieno vaiko poreikiai, jie suniveliuoti. Mano, kad teismas nekritiškai vertino ieškovės pateiktą informaciją apie vaikų poreikius. Teigia, kad teismui buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie valstybės mokamas išmokas: vaikai gauna ne po 70 Eur, tačiau po 111 Eur per mėnesį. Nurodo, kad priteistas išlaikymas vaikams neatitinka atsakovo turtinės padėties.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą šalių vaikų kasmėnesinių poreikių sumą, pažymėtina, kad įstatyme nėra reglamentuota, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Taigi, kiekvienu atveju nustatant vaiko poreikius, turi būti vertinamos konkrečios bylos faktinės aplinkybės.

23. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 29 punktą; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 21 punktą).

24. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovė abiejų vaikų poreikius įvertino 500 Eur suma per mėnesį: vaikui reikia apie 150 Eur maistui, 80 Eur drabužiams ir avalynei, 20 Eur sveikatos priežiūrai, 10 Eur higienos reikmėms, 40 Eur buičiai, 200 Eur ugdymui, mokymui, laisvalaikiui ir kitoms nenumatytoms reikmėms. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad vaikai lanko būrelius, reikia mokėti už darželį, vaikai apdrausti, reikia uniformos, moka už vaiko telefoną, apmoka komunalines paslaugas, vaikams duoda dienpinigius. Nors sveikatos problemų vaikai neturi, jiems ieškovė perka maisto papildus ar vaistus nuo slogos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė teismui pateikė dalį išlaidų pagrindžiančius dokumentus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaikų amžių (A. G. gimė (duomenys neskelbtini), G. G. gimė (duomenys neskelbtini)), ieškovės pateiktus duomenis apie vaikų poreikius, sprendė, kad 470 Eur suma kiekvienam vaikui yra pakankama vaikų poreikiams patenkinti. Apeliantas su tokia vaikų poreikių suma nesutinka, tačiau nepateikė teismui konkrečių duomenų, kad ši suma būtų nepagrįsta. Pažymėtina, kad minimalios mėnesio algos (MMA) dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642,00 Eur (atskaičius mokesčius – apie 470 Eur). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į vaikų amžių (7 ir 10 metų), aplinkybę, kad abu jie lanko mokyklą, sprendžia, jog apeliantas nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad kiekvieno vaiko poreikiams reikalinga 470 Eur suma. Apeliantas, manydamas, kad teismo nustatyta suma turi būti mažinama 120 Eur, jokio objektyvaus pagrindimo tokiam mažinimui nepateikia. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad nepilnamečiui vaikui nuo 2021 m. sausio 1 d. yra skiriami vaiko pinigai po 70 Eur, todėl nustatytą reikalingo išlaikymo dydį vaikui mažintino 70 Eur ir nustatė, kad vaiko poreikiams tėvai turėtų skirti 400 Eur. Apeliantas, teigdamas, kad kiekvienas vaikas gauna ne po 70 Eur, o po 111 Eur per mėnesį vaiko pinigų iš valstybės, tokių duomenų teismui nepateikė, todėl juos teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus. Apeliantas turėjo teisę prašyti teismo tokius duomenis išreikalauti iš ieškovės pirmosios instancijos teisme, tačiau to nedarė. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovė 7 ir 10 metų vaikų poreikius įvardija kaip vienodus, nereiškia, kad jie nebuvo byloje individualizuoti. Įvertinus vaikų amžių, aplinkybė, jog jų poreikiams reikalinga vienoda suma nėra laikytina nepagrįsta. Visiškai atmetami apelianto argumentai, kad neatsižvelgta į tai, kad atsakovas išlaiko sūnų iš pirmosios santuokos, kurio išlaikymui yra priteista po 120 Eur per mėnesį ir kad kitų vaikų išlaikymas turėtų būti toks pat. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai yra nustatomi individualiai, atsižvelgiant į abiejų tėvų turtinę padėtį, todėl aplinkybė, jog atsakovas kitam vaikui moka 120 Eur išlaikymą, nėra reikšminga šioje byloje sprendžiant priteistino išlaikymo vaikams dydį.

27. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad priteistas išlaikymas vaikams neatitinka atsakovo turtinės padėties. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) vilkiko vairuotoju ir gauna darbo užmokestį, kuris pagal atsakovo paaiškinimus susideda iš darbo užmokesčio ir dienpinigių. Iš byloje pateiktos darbdavio pažymos matyti, kad atsakovo mėnesio vidutinės pajamos (laikotarpis nuo 2020 m. liepos iki lapkričio mėnesio) buvo 1962,20 Eur. Pagal atsakovo paaiškinimus atsakovas šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį ir dienpinigius, kurių vidutinis dydis per mėnesį yra apie 2500 Eur. Ieškovė V. G. dirba (duomenys neskelbtini), iš darbo užmokesčio pažymos matyti, kad gaunamo darbo užmokesčio vidurkis 2019 metais buvo apie 700 Eur. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė pateikė duomenis, kad atlyginimas jai sumažintas iki 642 Eur sumos. Taigi, atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė. Aplinkybė, kad ieškovei priteistas šalių butas nedaro įtakos kitokiam šalių turtinės padėties vertinimui, kadangi atsakovo naudai yra priteista iš ieškovės kompensacija.

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus argumentus, sprendžia, kad apeliantas leistinais įrodymais nenuginčijo pirmosios instancijos teismo išvados, kad atsakovas vaiko poreikiams turėtų ir galėtų skirti kiekvienam vaikui po 230 Eur, o ieškovė po 170 Eur.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

29. Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo vaikams įskolinimu, nes mano, kad pagal to laikotarpio pajamas tėvo teikiamas išlaikymas buvo adekvatus ir proporcingas jo turtinei padėčiai. Pažymi, kad teismas atliko tik teorinį apskaičiavimą ir iš pateiktos argumentacijos nėra aišku, dėl kokių aplinkybių už aktualius penkis mėnesius paskaičiuotas išlaikymo dydis po 150 Eur į mėnesį, o dar už penkis - gerokai didesnis. Taip pat nurodo, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, rodančių, kad per aktualų teismo aptartą laikotarpį jos teikiamas išlaikymas buvo didesnis nei iki šio laikotarpio pradžios, taip pat nepateikta jokių įrodymų, jog per minėtą laikotarpį vaikai dėl nepakankamo išlaikymo patyrė kokius nors praradimus.

30. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo G. G. nepilnamečių vaikų A. G. ir G. G. išlaikymo įsiskolinimą 4090 Eur sumai (10 mėn. x 250 Eur x 2 – 910 Eur) nuo 2020 m. vasario 1 d., kai šalys nebevedė bendro ūkio ir atsakovas nebeteikė išlaikymo vaikams. Nustatyta, kad iš prašomo priteisti išlaikymo ieškovė išskaičiavo atsakovo pervestas pinigų sumas (910 Eur). Apeliantas nurodo, kad tuo laikotarpiu jis sirgo ir gavo tik ligos išmokas, todėl negalėjo skirti daugiau lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Mano, kad jo teiktas išlaikymas buvo proporcingas jo turtinei padėčiai. Su tokiais apelianto argumentais teisėjų kolegija negali sutikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino aktualiu laikotarpiu buvusią atsakovo turtinę padėtį ir nustatė šias atsakovo nepaneigtas aplinkybes: 1) atsakovas nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. buvo nedarbingas, tuo laikotarpiu gavo ligos išmokas, kurios svyravo nuo 32 Eur ir 360 Eur; 2) atsakovas 2020 m. lapkričio 23 d. paėmė kreditą, kurio dalis panaudota transporto priemonės lizingo įmokoms padengti, o netrukus už daug kartų mažesnę nei rinkos kaina atsakovas transporto priemonę perleido trečiajam asmeniui; 3) 2020 m. spalio-lapkričio mėnesį atsakovas iš ieškovės buvo gavęs 2900 Eur sumą, 4) įrodymų, kur buvo išleistos tiek iš sutuoktinės gautos sumos, tiek likusi nepanaudota kredito suma, atsakovas nepateikė; 5) nuo 2020 m. liepos mėn. ieškovas vėl dirbo ir gavo pajamas, tačiau išlaikymo vaikams ir tuo laikotarpiu neteikė, o nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradėjo teikti 240 Eur išlaikymą abiem vaikams.

31. Pirmosios instancijos teismas labai aiškiai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. atsakovas gavo mažesnes pajamas, teismas vertina, kad išlaikymo įsiskolinimas tuo laikotarpiu mažintinas ir priteistina skaičiuojant po 150 Eur kiekvienam vaikui, o nuo 2020 m. liepos mėn. skaičiuojant po 230 Eur kiekvienam vaikui. Todėl visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kuriais teigiama, jog neaišku, kodėl už skirtingus laikotarpius priteistas skirtingas išlaikymas. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo mažesnį išlaikymą, nes jo finansinė padėtis tuo laikotarpiu nebuvo gera. Šioje byloje yra nustatyti vaikų poreikiai, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalėjo byloje įrodinėti, kad tuo laikotarpiu ji vaikams teikė didesnį išlaikymą.

32. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas neteikė pakankamo išlaikymo vaikams laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki ieškinio padavimo teismui, išskyrus 910 Eur sumą, pagrįstai išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius priteisė skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui ir penkis mėnesius skaičiuojant po 230 Eur kiekvienam vaikui ir iš šios sumos atimant atsakovo savanoriškai sumokėtą 910 Eur sumą, iš viso priteisė 2890 Eur (1500 Eur + 2300 Eur – 910 Eur) išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl atsakovui priteistos kompensacijos mokėjimo išdėstymo

33. Atsakovas teigia, kad teismas atsakovui priteistos 9000 Eur kompensacijos už ieškovei priteistą šalių butą mokėjimo terminą nustatė savo nuožiūra, iš esmės ignoruodamas atsakovo teisėtus lūkesius ir interesus. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo 9000 Eur kompensaciją įpareigoti ieškovę išmokėti per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

34. CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

35. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.).

36. Teisėjų kolegija šioje byloje konstatuoja, kad atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės už atsakovės, su ieškove lieka gyventi bylos šalių nepilnamečiai sūnūs, todėl teismas pagrįstai išdėstė 9000 Eur kompensacijos mokėjimą 36 mėnesiams, kadangi tokiu išdėstymu siekiama apsaugoti bylos šalių nepilnamečių vaikų teises. Pažymėtina, kad 36 mėnesių terminas nustatytas atsižvelgiant į įmokos sumą ir ieškovės realias galimybes jas sumokėti, tuo pačiu užtikrinant, kad nepilnamečių vaikų interesai nebus pažeisti. Taip pat pažymėtina, kad kompensacijos mokėjimas nėra susijęs su vaikams teikiamu išlaikymu, todėl atsakovo argumentai, kad atsakovas pats sau išsimokės kompensaciją, kad vaikams liks po 105 Eur per mėnesį, yra visiškai nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

37. Apeliantas prašo pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporcijas.

38. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisingumo principo kylanti teismo pareiga priimti teisingą sprendimą suponuoja, be kita ko, teismo pareigą teisingai išspręsti bylos šalių išlaidų paskirstymo klausimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio (pagal pareigas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos ieškovei sudaro 905,55 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai iš esmės buvo tenkinti, atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti, išskyrus reikalavimą, su kuriuo ieškovė sutiko, į šalių procesinį elgesį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 905,55 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1500 Eur atstovavimo išlaidų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad įvertinus bylos šalių reikštus reikalavimus ir jų tenkinimo apimtį, atsižvelgus į tai, kad ieškovės, su kuria lieka gyventi šalių vaikai, turtinė padėtis yra prastesnė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės.

Dėl kitų argumentų

40. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

41. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

42. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

43. Atsakovo G. G. apeliacinis skundas atmestas, todėl jo naudai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos. Ieškovei byloje teikta antrinė teisinė pagalba, tačiau teismui nepateikti duomenys apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, todėl teismas šių išlaidų nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Bartašienė Danutė Burbulienė Irena Stasiūnienė