Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Sauliaus Mulevičius, išieškotoja akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

3. Pareiškėja skunde suformulavo procesinius prašymus dėl bylos nagrinėjimo stabdymo ir kreipmosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar 10 dienų terminas vykdomajam dokumentui įvykdyti nėra antikonstitucinis; teikė prašymus dėl 10 dienų termino teismo sprendimui įvykdyti pratęsimo; dėl įsiskolinimo išdėstymo vykdymo procese; dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; dėl skolininkės atleidimo nuo žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

13.5. Teismas nepagrįstai pasisakė dėl antstolio nurodytos kritikos dėl teismo netinkamo teisingumo vykdymo. Procesinių dokumentų pateikimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, todėl toks teismo išaiškinimas ir teisinis patarimas antstoliui turi būti įvertintas kaip šališkas vienos bylos šalies palaikymas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

18. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, jog: nėra pagrindo panaikinti skundžiamus antstolio 2024 m. kovo 6 d. Patvarkymą Nr. S-24-170-3661 priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. kovo 12 d. Raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-3889 ir 2024 m. kovo 12 d. Vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-3890; prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą netenkintinas argumentuojant, kad pastarasis prašymas nėra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo, o turi būti teikiamas sprendimą priėmusiam teismui; prašymas dėl 10 dienų termino teismo sprendimui įvykdyti pratęsimo atmestas, nurodant, jog teismas neturi prerogatyvos pratęsti įstatymo leidėjo nustatytų terminų; prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atmestas, teismui neįžvelgus teisės normos, nustatančios 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti, galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Vykdomosios bylos Nr. 0170/24/00519 (toliau – Vykdomoji byla) duomenimis nustatyta, kad išieškotoja AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikė antstoliui Sauliui Mulevičiui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 23 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-16211-1019/2023 (toliau – Vykdomasis raštas) dėl skolos, delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) A. S. išieškotojos AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.

20. Antstolis 2024 m. kovo 6 d. patvarkymu Nr. S-24-170-3661 priėmė vykdomąjį raštą vykdyti. Antstolis vykdomojoje byloje taip pat priėmė 2024 m. kovo 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-3890 ir 2024 m. kovo 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-3889. Nurodyti procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsti registruotąja pašto siunta. Dėl šių antstolio veiksmų pareiškėja padavė skundą.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-9570-1014/2024, atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 0170/24/00519 vykdymą iki skundo dėl antstolio veiksmų Vykdomojoje byloje išnagrinėjimo pabaigos. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.

Dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (ne)teisėtumo

22. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (ne)teisėtumo, pareiškėja nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ginčo bylos aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, ji antstolio patvarkymo priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą neteisėtumą įrodinėjo ne keldama prielaidas dėl teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, neteisėtumo, taip pat ne įrodinėdama savo prastą turtinę padėtį, o priešingai, pareiškėja įrodinėjo antstolio veikimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Teismas turėjo įvertinti pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų pažeidimas ir todėl skundžiami procesiniai dokumentai buvo naikintini / keistini. Be to, skolininkės itin prasta turtinė padėtis sudarė įstatyminių kliūčių priimti (atidėti) vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis) arba jį vykdyti protingai ir racionaliai (sujungti bylas ar atidėti vykdymą iki kitų sisteminių ieškovo prašymų).‘

23. Šie pareiškėjos atskirajame skunde išplėtoti argumentai atmestini, kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo ir nepaneigiantys antstolio bei pirmosios instancijos teismo išvadų.

24. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomojo dokumento priėmimas vykdyti konkrečiame vykdymo procese laikytinas pirmuoju antstolio procesiniu veiksmu (CPK 651 straipsnis).

25. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Nustatęs kliūtis vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiais kriterijais vadovaujantis tikrinama, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, t. y. patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu įvyko reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas, – ar atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 8) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 9) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. CPK 651 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

26. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, patikrina tik formaliuosius kriterijus priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kurie nustatyti CPK 651 straipsnio 2 dalyje, ir, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento (vykdomojo rašto) priėmimo klausimą, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip yra nurodęs ir Lietuvos apeliacinis teismas, CPK normos neleidžia kvestionuoti sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo jo vykdymo stadijoje – tam procese numatytos apeliacija ir kasacija (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-470-798/2018).

27. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16211-1019/2023 priteisė ieškovei AB „Vilniaus šilumos tinklai“ iš atsakovės A. S. 1 710,51 Eur skolos, 55,59 Eur delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 766,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,45 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas įsiteisėjo 2024 m. sausio 30 d., todėl yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis), o jo peržiūrėjimas galimas tik kasacine tvarka, esant kasacijos pagrindams (CPK 346 straipsnis), ar atnaujinus procesą įstatymų nustatyta tvarka (CPK 366 straipsnis). Kitų įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūros būdų įstatymai nenustato.

28. Pastebėtina, jog pareiškėja atskirajame skunde nedetalizuoja skundžiamu antstolio patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą padarytų jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimų. Pareiškėja nenurodė CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti Vykdomąjį raštą. Pareiškėjos nurodoma sunki jos turtinė padėtis nėra kliūtis priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esantį vykdomąjį dokumentą pagal CPK 651 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, sutinka su antstoliu ir pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju nebuvo kliūčių antstoliui priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, todėl antstolis neturėjo pagrindo atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus. Pareiškėjos argumentas, susiję su vykdymo veiksmų atidėjimu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumo, nes vykdymo veiksmai antstolio gali būti atidedami CPK 627 straipsnyje nustatytais atvejais, jau pradėjus vykdymo veiksmus, o ne sprendžiant dėl vykdomojo dokumento priėmimo.

29. Atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėjos atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamo antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti neteisėtumo atmetami kaip nepagrįsti; pripažintina, kad nagrinėjamu atveju antstolis ir pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir tinkamai taikė vykdymo proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, todėl, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo panaikinti 2024 m. kovo 6 d. antstolio patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, dėl to prašymas panaikinti šį antstolio patvarkymą pagrįstai atmestas.

Dėl raginimo įvykdyti teismo sprendimą (ne)teisėtumo

30. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmėtė pareiškėjos argumentą dėl neprotingai trumpo 10 dienų termino, skirto vykdomojo dokumento įvykdymui, nes nepagrįstai ir nemotyvuotai nematė teisės normos, nustatančios 10 dienų terminą sprendimui įvykdyti, galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pareiškėjos vertinimu, CPK 659 straipsnio 1 dalis iš esmės prieštarauja teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo principams, yra diskriminacinio pobūdžio, todėl pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintas teises. Dėl paminėto raginimas turėjo būti panaikintas. Apeliantė nesutinka su antstolio 2024 m. kovo 12 d. raginime įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-3889 nurodytu 10 dienų terminu teismo sprendimui įvykdyti, nurodydama, jog šis CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prieštarauja teisingumo, protingumo, ir sąžiningumo principams, yra diskriminacinio pobūdžio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.

31. Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkte nurodyta, kad, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą; patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimą įvykdyti sprendimą išsiųsdamas skolininkui. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Terminas sprendimui įvykdyti imperatyviai nurodytas CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatant, jog tuo atveju, jeigu vykdomajame dokumente nenumatytas įvykdymo terminas, antstolis skolininkui suteikia 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo raginimo įteikimo dienos.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti, kad CPK 659 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vien ta aplinkybė, kad dėl pareiškėjai susiklosčiusių asmeninių aplinkybių raginime nustatytas terminas, pareiškėjos nuomone, nėra pakankamas, savaime neteikia pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šios teisės normos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, juolab, kad, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, skolininko interesai užtikrinami ne tik suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar po jos (CPK 284 straipsnio 1-2 dalys), bet ir vykdymo procese, skolininkui sudarant taikos sutartį su išieškotoju (CPK 595 straipsnis), kas suteikia galimybę sąžiningam skolininkui pratęsti teismo sprendimo įvykdymo terminą.

33. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad jei teismas konkrečioje byloje neabejoja byloje taikytino teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tai taiko šį teisės aktą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-701/2021).

34. Atsižvelgiant į paminėtą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nei antstolis, nei teismas neturi teisinio pagrindo nustatyti kitokio termino nei jį nagrinėjamu atveju numato proceso įstatymas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodyti argumentai nesudarė pagrindo panaikinti antstolio 2024 m. kovo 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-3889.

Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavo ir antstolio dokumentų siuntimo

35. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė jos argumentus dėl nedetalizuotų vykdymo išlaidų ir dėl pačių teisės normų, reglamentuojančių vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką, teisėtumo. Pareiškėjos teigimu, antstolis nepateikė vykdymo išlaidas patvirtinančių dokumentų (įrodymų), todėl išlaidos apskaičiuotos nepagrįstai. Su korespondencijos siuntimu susijusios išlaidos yra nepagrįstos, nes antstolis skolininkei skirtus dokumentus galėjo ir turėjo siųsti elektroniniu paštu. Antstolis nepagrįstai nesujungė pareiškėjos atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų, nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas. Apeliantė nurodo, kad teismas turėjo teisę ir pareigą įvertinti, ar vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį, ir ar vykdomosios bylos administravimo išlaidos atitiko antstolio ir jo darbuotojų patiriamas realias sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Pareiškėja argumentuoja, kad tokios išlaidos turėjo būti panaikintos arba pakeistos, nes nagrinėjamu atveju pareiškėja skunde labai detaliai ir išsamiai nurodė, jog vykdymo išlaidos akivaizdžiai per didelės, nesąžiningos ir nedetalizuotos, lupikiškos, todėl buvo naikintinos arba koreguotinos. Teismas turėjo išnagrinėti pareiškėjos argumentus dėl teisės normų ydingumo ar / ir neteisėtumo (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos teiginiais, nėra.

37. Pirma, apeliantė nei savo skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde iš esmės neįrodinėjo, kaip konkrečiai antstolis, atlikdamas vykdymo išlaidų apskaičiavimą, netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas – apeliantė savo argumentus iš esmės grindžia subjektyviu įsitikinimu dėl teisės aktuose (SVI) nustatytų dydžių nepagrįstumo (apeliantės teigimu, nustatyti dydžiai yra per dideli). Šiuo atveju pareiškėja nepateikė skaičiavimų, nepagrindė savo skundo motyvų aiškiomis aplinkybėmis, teisės normomis, jog antstolis viršija savo įgaliojimus netinkamai atlikdamas skaičiavimus, nustatydamas vykdymo išlaidų dydį ar pan. Antstolis tiksliai ir konkrečiai nurodė, už ką išskaitomas ir reikalaujamos atitinkamos sumos, nukreipė į teisės aktų normas, detalizavo, kuo remiantis nurodė išieškotinas sumas. Be to, antstolis atliko tik tuos veiksmus, kurie yra būtini siunčiant raginimą įvykdyti sprendimą. Pagal CPK 609 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos; 2) išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, vykdymo išlaidos grindžiamos ekonominiais skaičiavimais, atsižvelgiant į veiklos atliekant antstolio funkcijas pobūdį. Vykdomosios bylos administravimo išlaidos turi atitikti antstolio ir jo darbuotojų patiriamas sąnaudas (materialines ir laiko) vykdymo veiksmams atlikti. Atlygis antstoliui nustatomas įvertinant poreikį sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas ir įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus, atsižvelgiant į vykdymo išlaidų perskirstymą (kryžminį subsidijavimą) tarp skirtingų vykdymo proceso dalyvių. Vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo vykdomosios bylos administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai nustatomi atsižvelgiant į išieškotiną sumą. CPK 609 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Antstolis turi vadovautis galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir vykdymo išlaidas apskaičiuoti pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą reglamentavimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pripažįsta, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas taisykles. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, pareiškėjos argumentai, kuriais ji nesutinka su tam tikrų išlaidų dydžiais ar racionalumu, nepaneigia antstolio veiksmų, atliktų laikantis nustatyto reglamentavimo, teisėtumo bei pagrįstumo.

38. Antra, teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, neturi teisinio pagrindo vertinti ar Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyti vykdymo išlaidų dydžiai nėra per dideli, nes šie dydžiai reglamentuoti teisės aktu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti antstolio 2024 m. kovo 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-3890.

39. Trečia, atmestini kaip dokumentų turinio neatitinkantys pareiškėjos teiginiai, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nedetalizuotos. Atsižvelgiant į vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-24-170-3890 turinį, pripažintina, kad patvarkyme aiškiai išskirta, jog vykdymo išlaidos sudaro 77,47 Eur. Iš patvarkymo matyti, kad šias išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, nurodytos Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 ir 120 punktuose – 73,39 Eur; 2) išlaidos tretiesiems asmenims – 3,38 Eur pašto išlaidos, 0,24 Eur ir 0,41 Eur bankinio pavedimo atlikimo išlaidos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykdymo išlaidos skundžiamame antstolio patvarkyme yra išskirtos pakankamai aiškiai, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl nurodytų išlaidų nedetalizavimo. Pareiškėja, nesutikdama su tam tikrų išlaidų dydžiais ir jų pagrįstumu, pavyzdžiui, pašto išlaidomis, nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų savo teiginius dėl nurodytų išlaidų nepagrįsto, neprotingo ar neproporcingo dydžio.

40. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą apeliantės argumentą, kad antstolis raginimą ir kitus antstolio procesinius dokumentus turėjo siųsti jai tik el. paštu. Pagal CPK 605 straipsnio 1 dalį antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams įteikiami pasirašytinai, siunčiami registruotąja pašto siunta arba elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Vykdomosiose bylose dėl mažesnių negu 1 000 Eur pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis, išskyrus CPK nustatytus atvejus, kai procesinis dokumentas siunčiamas registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 2 dalis). CPK 605 straipsnio 2 dalyje nenurodytose vykdomosiose bylose dėl pinigų sumų išieškojimo antstolio procesiniai dokumentai vykdymo proceso dalyviams siunčiami registruotąja pašto siunta (CPK 605 straipsnio 3 dalis). Gavus rašytinį proceso dalyvio prašymą, procesiniai dokumentai gali būti siunčiami tik elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 605 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu CPK 657 straipsnio 1 dalis nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Nagrinėjamu atveju Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis procesinius dokumentus siuntė kartu su raginimu, todėl, nesant pareiškėjos prašymo dokumentus siųsti tik elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo CPK 657 straipsnio 1 dalies normos ir raginimą su procesiniais dokumentais siųsti elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog antstolis procesinius dokumentus pareiškėjai siuntė netinkamai, ir, atitinkamai, nenustatė priežasčių nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis nagrinėjamu klausimu.

41. Penkta, pareiškėja nurodo, kad vykdomosios bylos turėtų būti sujungtos į vieną, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos 114 punktu, pagal kurį kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal kelis vykdomuosius dokumentus, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas. CPK 650 straipsnio 3 dalis nustato, kad vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo antstoliams paskirsto Antstolių informacinė sistema. Pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą užvedama nauja vykdomoji byla (CPK 650, 651 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas). Antstoliui buvo priskirti atskiri vykdomieji dokumentai, todėl jų pagrindu užvestos atskiros vykdomosios bylos. Įvertinus tai, kad išieškojimas vykdomas pagal atskirus vykdomuosius dokumentus atskirose vykdomosiose bylose, mažinti ar panaikinti apskaičiuotas išlaidas (pagal bendrą išieškotiną sumą visose vykdomosiose bylose), nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Dėl to pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos teismo nutarties šiuo klausimu.

42. Šešta, pareiškėjos teiginiai dėl vykdymo išlaidų indeksavimo atmestini kaip neatitinkantys teisinio reglamentavimo. Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 135 punktas). Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus administravimo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus procentine išraiška nustatytą atlygį, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso šia tvarka: 1) išieškotojo mokėtinos vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Jeigu išieškotojui Instrukcijoje nustatyta tvarka vykdymo išlaidų mokėjimas buvo atidėtas, vykdymo išlaidos indeksuojamos taikant ketvirčio vartotojų kainų indeksą, galiojantį išieškotojui apmokant vykdymo išlaidas; 2) skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja Instrukcijos 9 ir 152 punktuose nustatyta tvarka skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, kurias buvo apmokėjęs išieškotojas, neperskaičiuojamos ir iš skolininko išieškomos tokio dydžio, kokias buvo apmokėjęs išieškotojas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 136 punktas). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, vykdomosios bylos administravimo išlaidos indeksuojamos ne pagal datą, kurią buvo išduoti vykdomieji dokumentai, o pagal vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti metu galiojantį ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Nustatyta, kad vykdomasis dokumentas pateikti antstoliui vykdyti 2024 m. kovo 6 d. Statistikos departamento duomenimis tuo metu vykdymo išlaidoms apskaičiuoti buvo taikomas vartotojų kainų indeksas 152,90, kuris yra didesnis nei 110. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog antstolis nepagrįstai indeksavo vykdymo išlaidas, nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėja nesutinka su nustatytu teisiniu reglamentavimu, nepaneigia teismo išvados dėl iš esmės teisėtų antstolio veiksmų.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo

43. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą 12–18 mėnesių terminui, nes teismas ir antstolis nagrinėjamu atveju turėjo būti aktyvūs. Pareiškėja nurodė, kad kai atliekant vykdymo veiksmus paaiškėja geresnis būdas užtikrinti vykdymo proceso dalyvių interesus, jų teisių ir teisėtų interesų apsaugą užtikrinantis antstolis turi veikti vadovaudamasis vykdymo teisės normų sisteminiu aiškinimu ir teisės principais.

44. Sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas reglamentuotas CPK 284 straipsnyje. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

45. Pagal CPK 284 straipsnio nuostatos turinį spręstina, kad teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinta kaip neužkertanti kelio atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą ir išdėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų būti nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1159/2012). Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl šiuo atveju yra nagrinėjamas antstolio veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas. Tuo tarpu antstolio funkcijoms nėra priskirta spręsti dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nes, kaip minėta, CPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad tokią teisę turi tik teismas.

46. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino apeliantei, jog toks prašymas turi būti pateikiamas teismui, priėmusiam vykdytiną sprendimą, bet ne skundžiant antstolio atliktus veiksmus.

47. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininko interesai užtikrinami ne tik suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar po jos, bet ir vykdymo procese, skolininkui sudarant taikos sutartį su išieškotoju (CPK 595 straipsnio 1 dalis). Taikos sutartį šalys sudaro raštu ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 595 straipsnio 2 dalis). Be to, atsižvelgiant į pareiškėjos nurodomus duomenis, jog ji serga sunkia liga, pažymėtina, kad pagal CPK 627 straipsnio 2 ir 3 dalis, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

48. Pareiškėjos tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, nes ši norma nepagrįstai apriboja pareiškėjos teisę į jos teisių gynimą, prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra diskriminacinio pobūdžio.

49. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi, teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu.

50. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ar ne. Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, kad pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui (teisėjui) kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas neturi įgaliojimų vertinti žemesnės instancijos teismo nutarties kreiptis ar atsisakyti kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai (kitam aukštesnės galios teisės aktui) teisėtumo ir (ar) pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-373/2010).

51. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą apeliacinės instancijos teisme nėra vertintinas, todėl dėl jo plačiau nepasisakoma.

Dėl vykdomosios bylos sustabdymo

52. Pareiškėja teigia, kad vykdomosios bylos vykdymas nepagrįstai nebuvo sustabdytas, nes neatsižvelgta į tai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 659 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui.

53. Vykdymo veiksmų atidėjimas, vykdomosios bylos sustabdymas reglamentuojamas CPK XLII skyriuje. CPK 625, 626 straipsniuose įtvirtintas sąrašas atvejų, kai vykdymo veiksmai gali būti atidėti ar vykdomoji byla sustabdyta. Atsižvelgiant į įtvirtintus vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomųjų bylų sustabdymo pagrindus, konstatuotina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepatenka į sąrašą aplinkybių, sudarančių pagrindą stabdyti vykdomąją bylą ar vykdymo veiksmus. Pažymėtina, kad nurodytas vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymo ar atidėjimo sąrašas yra baigtinis, taigi, pagrindo daryti išvadą, kad antstolis, remdamasis pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis, turėjo sustabdyti vykdomąją bylą, nėra, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino antstolio veiksmus teisėtais.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimo (ne)išsprendimo

54. Atmestini pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišsprendė jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. CPK 510 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundą dėl antstolio veiksmų teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas, gavęs skundą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Šiuo atveju būtent tokia tvarka pareiškėjos prašymas ir buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9570-1014/2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1030-392/2024. Dėl to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neturėjo pagrindo klausimo spręsti pakartotinai.

55. Pareiškėja taip pat prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal CPK 83 straipsnio 1–2 dalis, jei už pagrindinį procesą žyminis mokestis nemokamas, tuomet jis nemokamas ir už atskirus procesinius dokumentus. CPK 510 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl antstolio veiksmų žyminiu mokesčiu neapmokestinami, todėl prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teikiami pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį, žyminiu mokesčiu taip pat neapmokestinami (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1730-390/2021). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai išaiškinama, kad jos prašymas šiuo atveju nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

56. Antstolis prašo skirti pareiškėjai baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skolininkės atžvilgiu nuolat pradedamos civilinės bylos pagal komunalinių paslaugų teikėjų ieškinius dėl skolų priteisimo, pareiškiami ieškiniai tenkinami. Skolininkė nuolat teikia skundus dėl antstolių veiksmų, nors pastarieji skundai yra atmetami kaip nepagristi. Vykdomosiose bylose pateikiamų skolininkės skundų turinys yra analogiškas ankstesnių pateiktų skundų turiniams, kuris kartojasi ir yra blanketinės formos, ir kuris visiškai neatitinka vykdomųjų bylų medžiagos bei faktinių vykdymo proceso aplinkybių. Antstolio teigimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvada, kad skolininkės skunde nurodyti argumentai dėl antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo yra veikiau gynybinė pozicija, siekiant išvengti sąžiningo prievolių vykdymo, o ne siekis apginti galimai pažeistas teises, kas rodo nesąžininga, sąmoningą asmens naudojimąsi procesinėmis teisėmis, nes tokiu veikimu pastaroji siekia ne tokių teisių įgyvendinimo teisėtų tikslų, o sutrukdyti bei vilkinti vykdymo procesą bei pakenkti kitiems proceso dalyviams (išieškotojams).

57. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

58. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

59. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 95 straipsnį, nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

60. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepagrįsto skundo dėl antstolio veiksmų pateikimas savaime nėra piktnaudžiavimas. Nors sutiktina su antstoliu, jog pareiškėja yra ir anksčiau teikusi iš esmės analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų, tačiau Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad šioje vykdomoje byloje toks skundas teikiamas pirmą kartą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolis nepagrįstai tvirtina, kad šiuo atveju skundo pateikimas vilkina priverstinio išieškojimo procesą. CPK 510 straipsnio 8 dalis nustato, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – antstolio vykdymo veiksmų sustabdymo Vykdomojoje byloje – buvo atmestas. Taigi, antstolis ir toliau gali atlikti priverstinio vykdymo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundo pateikimas neužvilkino teismo sprendimo įvykdymo ir skundo padavimas vykdymo veiksmų nesustabdė, todėl nėra pagrindo skirti nuobaudą pareiškėjai.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde ir atsiliepimuose į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės šioje proceso stadijoje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

62. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino procese susiklosčiusią faktinę situaciją, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-10362-987/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.