- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- e2-16211-1019/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11223-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. S. ieškovės naudai 1710,51 Eur skolos, 55,59 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys butai: Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butų šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė už suteiktą šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2023-05-31 susidarė 1710,51 Eur įsiskolinimas. Atsakovės skolą pagrindžia ieškovės mokesčių paskaičiavimo pažyma, parengta pagal pardavimų apskaitos ir kontrolės sistemos duomenis. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normos dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams, ir specialiosios, t. y. būtent šilumos energijos pirkimą – pardavimą reglamentuojančios teisės normos: Šilumos ūkio įstatymas (toliau – ŠŪĮ) bei jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. I-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas (toliau – Aprašas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-08-07 įsakymu Nr. 1-155 patvirtintų Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas, Taisyklių 8 priedu patvirtintos Karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo bendrosios sąlygos (toliau – Bendrosios sąlygos), 9 priedu patvirtintos Karšto vandens pirkimo – pardavimo bendrosios sąlygos, o taip pat Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) (buvusi Komisija) nutarimais patvirtinti šilumos paskirstymo metodai ir šių metodų taikymo taisyklės. Nagrinėjamu atveju su atsakove nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, Buto šilumos/karšto vandens tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal Aprašo nuostatas. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį, atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 55,90 Eur už laikotarpį nuo 2023-01-29 iki 2023-07-27.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą. Ieškovės teikiamos paslaugos nėra kokybiškos. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad turėjo sunkumų paskutiniu metu mokant ieškovei už suteiktas paslaugas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – pandemija ir karantinas turėjo esminės įtakos ieškovės gaunamoms pajamoms. Atsakovė dar nesumokėjo skolos pagal kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą; atsakovė per tokį trumpą laiką negalėjo sumokėti šios naujos skolos; be to, ieškovės nurodytas delspinigių ir skolos skaičiavimo laikotarpiai skirtingi. (duomenys neskelbtini). Ieškinys nepagrįstas ir nesąžiningas, nes atsakovė nėra sumokėjusi skolos kitoje byloje. Taip pat nepagrįstai ir nesąžiningai skaičiuojami delspinigiai. Ieškovės numatyti delspinigiai yra neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už atsakovės mokėjimų nevykdymą. Reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat neteisėtas. Ieškovė neinformavo atsakovės ir kreipėsi į teismą. Ieškovė pateikė jau (duomenys neskelbtini) ieškinį, todėl visus dokumentus jau turėjo, išlaidos registrams už duomenų paiešką yra perteklinės. Atsakovė nurodo, kad ieškovė teikė nekokybiškas paslaugas ir kainas už jas skaičiavo netinkamai. Atsakovės suvartotas karštas vanduo (5,401657 kub.m.) yra paskaičiuotas pagal dienos normą gyventojui (0,1742 kub.m. per dieną), kur dienų skaičius (31 d.), neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė gyvendama viena jokiu būdu negalėjo sunaudoti net (5,401657 kub.m.) karšto vandens per mėnesį. Taip pat teismas turi pareikalauti ieškovės atsakymo dėl šilumos ir karšto vandens skaitiklių nebuvimo atsakovės bute. Atsakovei (vartotojai) nustatyti 55,59 Eur delspinigiai, kurie siekia net 7,30 procentų metinių palūkanų (0,02 proc. x 365 dienos) yra nesąžiningai ir neprotingai dideli. Ieškovė nesąžiningai reikalauja iš atsakovės ne tik pradelsto įsiskolinimo už paslaugas, bet ir nepagrįstai bei neprotingai ir nesąžiningai didelių palūkanų ir delspinigių, bei visų bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad ieškovė yra atsakinga už tinkamos kokybės šilumos energijos tiekimą iki tiekimo – vartojimo ribos, t. y. iki atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, o šilumos energijos paskirstymą po visą namą, įskaitant atsakovei priklausančiam butui, prižiūri šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas arba namo administratorius ar bendrijos pirmininkas, jei name yra sukurta bendrija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kuri reguliuoja energetikos srityje veikiančių ūkio subjektų veiklą ir atlieka valstybinę energetikos sektoriaus priežiūrą, laikosi tokios pat pozicijos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė teikė netinkamos kokybės paslaugas iki tiekimo – vartojimo ribos. Atsakovė taip pat nesutinka su skolos dalimi už karštą vandenį, kuris (duomenys neskelbtini) pažeidimo nustatymo akto pagrindu nustatomas pagal karšto vandens normatyvą patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais (2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus, todėl butams ar patalpoms, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis). Remiantis iš UAB „Vilniaus energijos“ gautais duomenimis, ieškovė, (duomenys neskelbtini) pradėjusi veiklą, atsakovės Butui toliau taikė karšto vandens suvartojimą pagal karšto vandens normas, kurios buvo taikomos ir iki šiol. Atsakovės padarytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktas vieną kartą jau yra konstatuotas. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo, nesudarant karšto vandens tiekėjui sąlygų įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą, fakto konstatavimo teisinės pasekmės – suvartoto karšto vandens kiekio nustatymas pagal karšto vandens suvartojimo normas, įtvirtintas metodikoje. Karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens normas po minėto pažeidimo fakto konstatavimo nustatomas visu ateities laikotarpiu iki vartotojas leidžia karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apie taikomą karšto vandens normatyvą buvo nurodoma kiekvienoje sąskaitoje. Atsakovė į ieškovę su prašymu įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus nesikreipė. Atsakovė teigia, jog ieškovė elgiasi nesąžiningai teikdama ieškinį teismui dėl skolos. Atsakovei kiekvieną mėnesį yra pateikiamos sąskaitos, taip pat jai buvo siųsti įspėjimai, kuriuose nurodyta, kad nesumokėjus ar nesuderinus skolos mokėjimo sąlygų iki nurodyto termino, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo, bet atsakovė skolos neapmokėjo ir nesusisiekė dėl mokėtinos sumos grąžinimo grafiko pasirašymo. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės atsiliepime dėstomos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ne vienoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurie yra reikšmingi ir šioje byloje.
Nagrinėjamoje byloje ieškinio suma neviršija 2000 Eur sumos, todėl teismas sprendė, jog yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1-2 dalys). Apie rašytinį teismo posėdį šalys informuotos tinkamai. Prašymų nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka negauta.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė atidėti ieškovės ieškinio nagrinėjimą iki kitų atsakovės ginčo bylų išnagrinėjimo. Kadangi šio prašymo ieškovė nepagrindė, nenurodė jokių argumentų, teismo vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo nei atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 162² straipsnis), nei bylos sustabdyti (CPK 163 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš teismui pateiktų procesinių dokumentų turinio bei byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butams, su bendrojo naudojimo patalpomis, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), kurie pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad abiejų butų šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė už minėtiems butams suteiktą šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2023-05-31 susidarė 1710,51 Eur įsiskolinimas. Atsakovė sutinka, kad yra minėtų butų savininkė, pripažįsta, kad turėjo finansinių sunkumų dėl pandemijos ir karantino bei kad yra nesumokėjusi už suteiktas paslaugas, tačiau ginčija ieškinį tuo pagrindu, kad, pasak atsakovės, ieškovė naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą, teikiamos paslaugos nėra kokybiškos, delspinigiai, palūkanos paskaičiuoti per dideli, ieškovės skaičiuojamas karšto vandens sunaudojimo tarifas mėnesiui yra per didelis, nes atsakovė tokio kiekio karšto vandens nesuvartoja.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi prieš tai neinformavusi ir neįspėjusi atsakovės. Ieškovė nurodo, kad atsakovei kiekvieną mėnesį yra pateikiamos sąskaitos, taip pat atsakovei buvo siųsti įspėjimai, kuriuose nurodyta, kad nesumokėjus ar nesuderinus skolos mokėjimo sąlygų iki nurodyto termino, ieškovė kreipsis į teismą dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato pareigos ieškovei, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas energijos tiekimo (karšto vandens bei šilumos) paslaugas atsakovę informuoti apie tokį veiksmą papildomais pranešimais. Atsakovei buvo teikiama šilumos energija, karštas vanduo, be to, tarp šalių ir anksčiau jau yra buvę bylų teismuose dėl nesumokėtų skolų, todėl atsakovė turėjo suprasti ir numatyti, kad už ieškovės atsakovei tiekiamą šilumos energiją, karštą vandenį atsakovei kils prievolė atsiskaityti, o atsakovei tinkamai šios prievolės nevykdant, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis).
Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo –pardavimo sutartis, tačiau atsakovė faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikoma, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71 straipsnis, 6.384 straipsnio 1 dalis), o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo – pardavimo (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnis). Tokiu atveju atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu priteisė iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai 1005,06 Eur (3470,28 Lt) skolos, 37,22 Eur (128,52 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1042,34 Eur (3599 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 33,86 Eur (116,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2011 m. rugpjūčio 28 d. iki 2013 m. vasario 28 d.
Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 1289,14 Eur (4451,14 Lt) skolos, 43,34 Eur (149,65 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminio mokesčio, 110,38 Eur advokato išlaidų. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ priteisė 1850,56 Eur skolos, 99,82 Eur palūkanų, 61,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1850,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priteisė 2 041,34 Eur skolos, 107,28 Eur palūkanų, 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. S. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ priteisė 1260,88 Eur skolos, 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą paliko nepakeistą. Įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 31 d.
Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė priteisti iš atsakovės A. S. 990,32 Eur skolos už šilumos energiją/karštą vandenį tiektą butams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021-06-01 iki 2021-11-30, 30,71 Eur delspinigius, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1021,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,45 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai.
Pažymėtina, kad aptartuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, jog atsakovė nėra sudariusi individualios šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, o atsakovei priklausantys Butai prijungti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis dėl šilumos energijos pirkimo – pardavimo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsakovė šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė bent iš dalies atsiskaitė su karšto vandens bei šilumos energijos tiekėja – ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, nepagrindė, kaip pasireiškia atsakovės teikiamų paslaugų nekokybiškumas. Ieškovė yra atsakinga už tinkamos kokybės šilumos energijos tiekimą iki tiekimo – vartojimo ribos, t. y. iki atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, o šilumos energijos paskirstymą po visą namą, įskaitant atsakovei priklausančiam butui, prižiūri šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas arba namo administratorius ar bendrijos pirmininkas, jei name yra sukurta bendrija. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė teikė netinkamos kokybės paslaugas iki tiekimo – vartojimo ribos (CPK 178 straipsnis).
Atsakovės teigimu, ieškovės teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, į butą pateikiamos šilumos kiekis nėra reguliuojamas, todėl atsakovė negali pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti jai teikiamų paslaugų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/ 2017, nutarties 36 punktas).
Atsakovė ginčija ieškovės paskaičiuotą skolos dydį kaip netinkamai atliktą skaičiavimą, nes atsakovės suvartotas karštas vanduo (5,401657 kub.m.) yra paskaičiuotas pagal dienos normą gyventojui (0,1742 kub.m. per dieną), kur dienų skaičius (31 d.), neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė gyvendama viena jokiu galimu būdu negalėjo sunaudoti (suvartoti) net (5,401657 kub.m.) karšto vandens per mėnesį. Ieškovė nurodo, kad ieškovė, (duomenys neskelbtini) pradėjusi veiklą, atsakovės Butui toliau taikė karšto vandens suvartojimą pagal karšto vandens normas, kurios buvo taikomos ir iki šiol. Atsakovės padarytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktas buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) Pažeidimų nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad atsakovė nesudarė galimybės UAB „Vilniaus energija“ įrengti/pakeisti Butuose karšto vandens skaitiklius. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo, nesudarant karšto vandens tiekėjui sąlygų įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą, fakto konstatavimo teisinės pasekmės – suvartoto karšto vandens kiekio nustatymas pagal karšto vandens suvartojimo normas, įtvirtintas metodikoje. Karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens normas po minėto pažeidimo fakto konstatavimo nustatomas visu ateities laikotarpiu iki vartotojas leidžia karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą. Taigi ieškovė pagrįstai atsakovei karštą vandenį skaičiavo pagal normatyvus, nurodytus 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarime „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais (2017 m. gegužės 11 d. nutarime Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus).
Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kai vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis energiją buitiniams poreikiams tenkinti, yra vartojimo sutartis. CK 6.384 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kai energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, jai mutatis mutandis taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis ir vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Ši įstatymo nuostata numato atsakovės ir kaip vartotojos, pareigą mokėti už jai suteiktas šilumos energijos paslaugas. Kadangi energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, šios paslaugos įkainiai nustatomi specialiais įstatymais, poįstatyminiais aktais, kurie yra privalomi visiems vartotojams.
Ieškovės pateiktoje mokesčių apskaičiavimo pažymoje nurodyta, kad atsakovė už šildymą ir karštą vandenį Butams tinkamai nemokėjo laikotarpiu nuo 2021-11-01 iki 2023-05-31, todėl susidarė bendra 1710,51 Eur skola. Pagal CK 6.383 straipsnio 1 dalį, abonentas (vartotojas) turi pareigą sumokėti už jam tiektą energiją. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės A. S. ieškovės naudai priteistina 1710,51 Eur skolos (CK 6.63 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti 55,59 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2023-01-09 iki 2023-07-27. Atsakovė nurodo, kad delspinigiai skaičiuojami nepagrįstai ir nesąžiningai, nes atsakovei (vartotojai) nustatytų delspinigių dydis siekia 7,30 procentų metinių palūkanų (0,02 proc. x 365 dienos). Atsakovės nuomone, ieškovės numatyti delspinigiai yra neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už atsakovės mokėjimų nevykdymą.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teisiniu pagrindu skaičiuoti 0,02 proc. dydžio delspinigius ieškovas nurodo Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 2 straipsnio 1 dalį, taip pat Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punktą. Ieškovė teikia šilumos energijos paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Konstatuotina, kad uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas paslaugas, skolininkams gali būti taikomas Lietuvos Respublikos įstatymas Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokėtinų delspinigių dydis – 0,02 procento. Ieškovė už laikotarpį nuo 2023-01-09 iki 2023-07-27, taikant 0,02 proc. normą, paskaičiavo 55,90 Eur delspinigius, tačiau reikalavimą reiškia dėl 55,59 Eur delspinigių priteisimo. Atsakovei praleidus terminą sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, ji privalo sumokėti ieškovei delspinigius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovės priteistina 55,59 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.73 straipsniai).
Ieškovė prašo priteisti 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. Atsakovė prašo atmesti šį reikalavimą, nes kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus esant vartojimo pirkimo – pardavimo santykiams, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškovei iš atsakovės priteitinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1766,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė 42,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 Eur žyminis mokestis ir 2,45 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registrų paiešką), kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Teismas atmeta atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodytus argumentus, kad ieškovei nebuvo poreikio iš naujo tikrinti Nekilnojamojo turto ir Gyventojų turto registrų, kadangi ieškovė iš atsakovės jau seniau buvo prisiteisusi skolas ir žinojo aplinkybes apie atsakovės gyvenamąją vietą bei atsakovės turimą turtą. Pažymėtina, kad šioje byloje prašoma priteisti skolą už kitus laikotarpius nei ankstesnėse bylose, atsakovės nuosavybės statusas, gyvenamoji vieta galėjo pasikeisti. Be to, iš atsakovės išieškojimus vykdo antstoliai, todėl ieškovė pagrįstai pasidomėjo, ar atsakovei Butai dar vis priklauso nuosavybės teise ir, ar atsakovė gyvena tuo pačiu adresu.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė byloje sumokėjo 48 Eur (vietoj 40 Eur), 8 Eur žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei.
Šios bylos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur. Kadangi išlaidos, priteistinos iš šalies, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), šios išlaidos (6,64 Eur), ieškinį patenkinus visiškai, priteisiamos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, naudai 1710,51 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dešimt eurų, 51 ct) skolos, 55,59 Eur (penkiasdešimt penkis eurus, 59 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1766,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,45 Eur (keturiasdešimt du eurus, 45 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus, 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai“, j. a. k. 124135580, 8 Eur (aštuonis eurus) žyminio mokesčio, žyminio mokesčio užduoties kodas – (duomenys neskelbtini), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.