Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. S. ieškovės naudai 1 710,51 Eur skolos, 55,59 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,45 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė tiekia centralizuotą šilumos energiją pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame pastate yra atsakovei nuosavybės teise priklausantys butai: Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Butai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butų šildymo būdas: centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė už suteiktą šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. susidarė 1 710,51 Eur įsiskolinimas. Su atsakove nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo – pardavimo sutarties, Buto šilumos/karšto vandens tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikė, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) nuostatas. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalį, atsakovei paskaičiavo 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro iš viso 55,90 Eur už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 29 d. iki 2023 m. liepos 27 d.

3. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad ieškovė naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą. Ieškovės teikiamos paslaugos nėra kokybiškos. Atsakovė neneigė aplinkybės, kad turėjo sunkumų paskutiniu metu mokant ieškovei už suteiktas paslaugas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – pandemija ir karantinas. Atsakovė dar nesumokėjo skolos pagal kitoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą; ieškovės nurodytas delspinigių ir skolos skaičiavimo laikotarpiai skirtingi. Nuo 2019 m. atsakovė gavo tik nedarbo socialinio draudimo išmoką. Ieškovės numatyti delspinigiai yra neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už atsakovės mokėjimų nevykdymą. Reikalavimas priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat neteisėtas. Ieškovė pateikė jau šeštą ieškinį, todėl visus dokumentus jau turėjo, išlaidos registrams už duomenų paiešką yra perteklinės. Atsakovės suvartotas karštas vanduo yra paskaičiuotas pagal dienos normą, kur dienų skaičius neatitinka jokių protingumo ir sąžiningumo kriterijų, nes atsakovė gyvendama viena jokiu būdu negalėjo sunaudoti net 5,401657 kub. m. karšto vandens per mėnesį.

5. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė teikė netinkamos kokybės paslaugas. Vandens kaina apskaičiuota 2014 m. vasario 21 d. pažeidimo nustatymo akto pagrindu pagal karšto vandens normatyvą, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais (2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus, todėl butams ar patalpoms, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis). Remiantis iš UAB „Vilniaus energijos“ gautais duomenimis, ieškovė, 2017 m. kovo 30 d. pradėjusi veiklą, atsakovės Butui toliau taikė karšto vandens suvartojimą pagal karšto vandens normas, kurios buvo taikomos ir iki šiol. Atsakovės padarytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktas vieną kartą konstatuotas, o to teisinės pasekmės - suvartoto karšto vandens kiekio nustatymas pagal karšto vandens suvartojimo normas, įtvirtintas metodikoje. Apie taikomą karšto vandens normatyvą buvo nurodoma kiekvienoje sąskaitoje. Atsakovė į ieškovę su prašymu įrengti karšto vandens apskaitos prietaisus nesikreipė. Atsakovės atsiliepime dėstomos aplinkybės jau buvo išnagrinėtos ne vienoje civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017, e2-7230-734/2019, e2A-118-933/2020, e2-26371-294/2020, e2A-1234-794/2021, e2-7555-1014/2022 ir nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurie yra reikšmingi ir šioje byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: 1) priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 1 710,1 Eur skolą, 55,59 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 766,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 42,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; 2) priteisė iš atsakovės valstybės naudai 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidas; 3) grąžino ieškovei 8,00 Eur žyminio mokesčio.

7. Nustatė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butams, su bendrojo naudojimo patalpomis, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kurie pagal NTR duomenis skolos susidarymo laikotarpiu nuosavybės teise priklauso atsakovei. NTR duomenų bazės išrašuose nurodyta, kad abiejų butų šildymas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Atsakovė už minėtiems butams suteiktą šilumos energiją nemokėjo, todėl laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. susidarė 1 710,51 Eur įsiskolinimas. Atsakovė sutiko, kad yra minėtų butų savininkė, pripažino, kad turėjo finansinių sunkumų dėl pandemijos ir karantino bei kad yra nesumokėjusi už suteiktas paslaugas, tačiau ginčijo ieškinį.

8. Nors tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo –pardavimo sutartis, tačiau atsakovė faktiškai patalpoms tiekiamą šilumos energiją naudojo, todėl laikė, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais nuo vartotojų įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų, o tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai teisiniai santykiai dėl energijos pirkimo – pardavimo. Tokiu atveju atsakovė privalėjo savo sutartinę prievolę vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją.

9. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra priimti teismų sprendimai bylose, kuriais iš atsakovės tiekėjų naudai priteista skola, t. y. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/2013, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-968-160/2014 paliko nepakeistą; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35906-545/2014, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1051-340/2016 paliko nepakeistą; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-794/2018 paliko nepakeistą; 4) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą; 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020, kurį Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1234-794/2021 paliko nepakeistą; 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimas už akių.

10. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė bent iš dalies atsiskaitė su karšto vandens bei šilumos energijos tiekėja. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos.

11. Atsakovės padarytas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktas buvo konstatuotas 2014 m. kovo 21 d. pažeidimų nustatymo aktu. Karšto vandens suvartojimas pagal karšto vandens normas po minėto pažeidimo fakto konstatavimo nustatomas visu ateities laikotarpiu iki vartotojas leidžia karšto vandens tiekėjui įrengti bute karšto vandens apskaitos prietaisą. Taigi ieškovė pagrįstai atsakovei karštą vandenį skaičiavo pagal normatyvus, nurodytus 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarime „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais (2017 m. gegužės 11 d. nutarime Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus)

12. Konstatavo, kad uždelsus atsiskaityti už ieškovės teiktas paslaugas, skolininkams gali būti taikomas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokėtinų delspinigių dydis – 0,02 procento. Ieškovė už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. liepos 27 d., taikant 0,02 proc. normą, paskaičiavo 55,90 Eur delspinigius, tačiau reikalavimą reiškia dėl 55,59 Eur delspinigių priteisimo. Atsakovei praleidus terminą sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, ji privalo sumokėti ieškovei delspinigius. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas tenkintas ir ieškovei iš atsakovės priteista 55,59 Eur delspinigiai

13. Nurodė, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteista 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 766,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo

14. Bylos duomenys patvirtino, kad ieškovė patyrė 42,45 Eur bylinėjimosi išlaidų (40 Eur žyminis mokestis ir 2,45 Eur išlaidų už Nekilnojamojo turto registrų paiešką), kurios, ieškinį patenkinus visiškai, priteistos iš atsakovės. Teismas atmetė atsiliepime į ieškinį atsakovės nurodytus argumentus, kad ieškovei nebuvo poreikio iš naujo tikrinti Nekilnojamojo turto ir Gyventojų turto registrų, kadangi ieškovė iš atsakovės jau seniau buvo prisiteisusi skolas ir žinojo aplinkybes apie atsakovės gyvenamąją vietą bei atsakovės turimą turtą. Šioje byloje prašoma priteisti skolą už kitus laikotarpius nei ankstesnėse bylose, atsakovės nuosavybės statusas, gyvenamoji vieta galėjo pasikeisti. Iš atsakovės išieškojimus vykdo antstoliai, todėl ieškovė pagrįstai pasidomėjo, ar atsakovei Butai dar vis priklauso nuosavybės teise ir, ar atsakovė gyvena tuo pačiu adresu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti.

16.1. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad įstatymai nenumato pareigos ieškovei prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas energijos tiekimo (karšto vandens bei šilumos) paslaugas atsakovę informuoti apie tokį veiksmą papildomais pranešimais.

16.2. Dažnas tapačių ieškinių teikimas vertintinas kaip nesąžiningas ir sistemingas sąmoningas atsakovės išlaidų ir ieškovo pajamų didinimas, nes vietoje to, kad pateikti ieškinį už didesnį laikotarpį, ieškovė juos teikia reguliariai.

16.3. Atsakovė per tokį trumpą laiką negalėjo sumokėti šios naujos skolos, be to ir delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 29 d. iki 2023 m. liepos 27 d., nors pati skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

16.4. Nors teismo nutartyje aptartuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose ir buvo konstatuotos aplinkybės, ir nors dėl skolos ir kitų mokėtinų sumų priteisimo ir dėl ieškovės teikiamos paslaugos nekokybiškumo irgi jau buvo pasisakyta teismų ankstesniuose sprendimuose, tačiau teismas turėjo pareigą įvertinti naujus pateiktus argumentus, nustatyti pasikeitusias naujas aplinkybes.

16.5. Atsakovė nėra ir nebuvo gavusi niekada jokio 2014 m. kovo 21 d. Pažeidimų nustatymo akto, nei jokio ieškovo pranešimo, ar įspėjimo sudaryti galimybės UAB „Vilniaus energija“ įrengti/pakeisti Butuose karšto vandens skaitiklius.

16.6. Atsakovė gauna pensiją, Lietuvos Respublikoje yra susiklosčiusi ekstremali situacija (pandemija, šalia karas, didelė infliacija), kuri kėlė pavojų visuomenės saugumui ir asmens sveikatai bei gyvybei, o daugelyje pasaulio ir ES šalių bet koks priverstinis išieškojimas šiuo ypatingu ir sunkiu metu buvo iš viso sustabdytas ir atidėtas.

16.7. Delspinigiai buvo skaičiuojami nepagrįstai ir nesąžiningai, nes atsakovei (vartotojai) nustatytų delspinigių dydis siekia net 7,30 procentų metinių palūkanų.

16.8. Ieškovei nebuvo poreikio iš naujo tikrinti Nekilnojamojo turto ir Gyventojų turto registrų, kadangi ieškovė iš atsakovės jau seniau buvo prisiteisusi skolas ir žinojo aplinkybes apie atsakovės gyvenamąją vietą bei atsakovės turimą turtą,

16.9. Atsakovei nekilo pareiga atsiskaityti su ieškove už suteiktas nekokybiškas paslaugas.

16.10. 6,64 Eur išlaidos yra neprotingos ir neracionalios, todėl atmestinos ir naikintinos, nes atsakovė ginčo bylose dalyvauja jau daug metų, visus procesinius dokumentus gauna per teismų sistemą (EPP), todėl nebuvo jokio poreikio dokumentus siųsti paštu.

17. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18.1. Atsakovės apeliaciniame skunde dėstoma daug tapačių argumentų, dėl kurių jau yra pasisakytą teismų įsiteisėjusiais sprendimais ir nutartimis. Skundžiamu sprendimu priteistos sumos nebuvo priteistos ankstesnėse bylose.

18.2. Ieškovė siuntė atsakovei įspėjimus apie skolą. Nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovė apie įsiskolinimą nežinojo, ypač, kai skolos už ankstesnius laikotarpius jau buvo priteistos. Atsakovei sąskaitos yra teikiamos kiekvieną mėnesį, įspėjimas taip pat buvo siunčiamas tuo pačiu adresu kaip ir sąskaitos, o skolos susidarymo laikotarpis yra daugiau nei 1 metai, kas akivaizdu, jog neatliekant mokėjimų atsakovė bet kada galėjo susisiekti su ieškove.

18.3. Atsakovė su ieškove nėra sudariusi individualios rašytinės šilumos energijos tiekimo sutarties, o traktuoti, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos būtų galima tik tuo atveju, jeigu tarp šalių būtų rašytinė šilumos energijos tiekimo sutartis.

18.4. Pagal formuojamą teismų praktiką force majeure aplinkybėmis nėra laikoma bloga ekonominė padėtis, ekonominė krizė, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.

18.5. Atsakovės argumentai, kad ieškovės paslaugos nekokybiškos – deklaratyvūs bei neįrodyti.

18.6. Ieškovė buvo pateikusi teismui nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių. Tai, kad ieškovė nesudarė taikos sutarties pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, neleidžia teigti, jog buvo pažeistos kokios nors atsakovės teisės.

18.7. Atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją/karštą vandenį, pagal pateikiamas sąskaitas, todėl ieškovė, vadovaudamasi Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, paskaičiavo delspinigius.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

20. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas visoje apimtyje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl apmokėjimo (1 710,51 Eur) už suteiktas komunalines paslaugas, t. y. tiektą karštą vandenį ir šilumos energiją apeliantei nuosavybės teise priklausantiems butams, adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad atsakovės atžvilgiu yra priimti teismų sprendimai bylose, kuriais iš atsakovės tiekėjų naudai priteista skola, t. y. 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/2013, kurį Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-968-160/2014 paliko nepakeistą (UAB „Vilniaus energija“ naudai); 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-35906-545/2014, kurį Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1051-340/2016 paliko nepakeistą (UAB „Vilniaus energija“ naudai); 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017, kurį Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-794/2018 paliko nepakeistą (UAB „Vilniaus energija“ naudai); 4) Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas, kurį Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą paliko nepakeistą (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai); 5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020, kurį Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1234-794/2021 paliko nepakeistą (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai); 6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimas už akių civilinėje byloje e2-7555-1014/2022 (AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai).

24. Aukščiau nurodytuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad šalys nėra sudariusios individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, o atsakovei priklausantys butai prijungti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sudaryta konkliudentiniais veiksmais. Energetikos įmonė (iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017 m. kovo 30 d. – ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovės butai šildomi centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tą konstatavo ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, o šalys procesiniuose dokumentuose aptarto nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo iš esmės neginčija.

25. Pasisakant dėl ieškovės teiktų paslaugų kokybės, pažymėtina, kad šie apeliantės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti. Pati apeliantė patvirtino, kad dar ankstesniais teismų sprendimais teismai nenustatė ieškovės teiktų paslaugų nekokybiškumo. Apeliantė nekonkretizavo kokias naujas aplinkybes teismas turi vertinti, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė teikė netinkamos kokybės paslaugas. Laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės naudai iš atsakovės 1 710,51 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.

26. Aplinkybė, kad ieškovė teikia ieškinį teismui dėl atsakovės nevykdomos prievolės, yra ieškovės teisė ir pasirinkimas savo pažeistas teises ginti teisme (CPK 5 straipsnis). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad teikti ieškiniai nėra tapatūs, kadangi prašyta priteisti įsiskolinimą už skirtingus laikotarpius. Tai, kad ieškovė delsia vykdyti prievoles pagal ankstesnius teismų sprendimus, nepašalina ieškovės atsakomybės šioje byloje.

27. Atmestinas apeliantės argumentas, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą, privalėjo apie tai informuoti atsakovę, kadangi įstatyme nėra numatyta tokio pobūdžio imperatyvi kreditorės pareiga. Kita vertus, atsakovei teiktose sąskaitose yra aiškiai nurodytas jos įsiskolinimas ieškovei, apskaičiuoti delspinigiai, tarp šalių vyksta jau septintas teisminis procesas, atsakovei yra teikiamos komunalinės paslaugos, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė turėjo suprasti ir numatyti, kad už ieškovės atsakovei tiekiamą šilumos energiją, karštą vandenį atsakovei kils prievolė atsiskaityti, o atsakovei tinkamai šios prievolės nevykdant, ieškovė turės teisę kreiptis į teismą. Tokios pozicijos teismas laikėsi ir ankstesniuose sprendimuose, spręsdamas šalių ginčą, žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-118-933/2020 20 punktas; 2021 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1234-794/2021 39 punktas.

28. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje ieškovė pateikė 2014 m. kovo 21 d. pažeidimų nustatymo aktą, kuriame nurodyta, jog butuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) UAB „Vilniaus energija“ nebuvo sudaryta galimybė butuose įrengti / pakeisti vandens skaitiklių. Kartu pateikti ir 2014 m. sausio 2 d., 2014 m. vasario 12 d. ir 2014 m. vasario 21 d. pranešimai dėl karšto vandens skaitiklio įrengimo / keitimo, kurie buvo adresuoti atsakovei. Pranešimuose taip pat nurodyta, jog nesudarius sąlygų pakeisti / įrengti skaitiklių, karšto vandens suvartoto kiekio apskaičiavimui bus taikomas maksimalūs karšto vandens suvartojimo normatyvai. Pažymėtina, kad atsisakymas leisti pakeisti karšto vandens skaitiklius pagal karšto vandens tiekėjo pateiktą raštišką prašymą, yra laikomas imperatyvios vartotojo pareigos pažeidimu [...] Vartotojo arba jo įgalioto atstovo atsisakymas pasirašyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių pažeidimo faktą patvirtinančius dokumentus neatleidžia vartotojo nuo atsakomybės. (Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos 2021 m. sausio 20 d. nutarimas Nr. O3E-88).

29. Šilumos ūkio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir (ar) kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal energetikos ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal Metodiką. Užfiksavus pažeidimą ir surašius pažeidimo aktą, karšto vandens kaina apskaičiuota pagal karšto vandens normatyvą, patvirtintą 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu „Dėl šilumos ir karšto vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų, savininkams, atsisakiusiems įsileisti šilumos ir karšto vandens tiekėjų bei šių sistemų prižiūrėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais (2017 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. O3E-138 komisija pakeitė karšto vandens suvartojimo normatyvus, todėl butams ar patalpoms, nesuteikusiems galimybės įrengti karšto vandens tiekėjui priklausančius skaitiklius, nuo 2017 m. birželio 1 d. taikomas didesnis normatyvinis karšto vandens kiekis).

30. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė karštą vandenį skaičiavo pagal normatyvus, nurodytus 2009 m. kovo 10 d. Valstybinės kainų, ir energetikos kontrolės komisijos nutarime Nr. 03-26 ir vėlesniais pakeitimais. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl skaitliukų įrengimo – nėra (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/ 2017, nutarties 36 punktas).

31. Apeliantės argumentas apie ekstremalią situaciją yra pakartotinis ir dėl jo buvo pasisakyta kitose analogiškose bylose (žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1234-794/2021, 25-27 punktai). Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios atitiktų nenugalimos jėgos sąlygas. Pažymėtina, kad ankstesni teismų sprendimai rodo, jog prievolių ieškovui apeliantė nevykdė ir anksčiau.

32. Nei ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose ir įrodymuose, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nurodyta, kad priteistinų delspinigių dydis yra lygus 7,3 proc. Delspinigiai pagrįstai skaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kurio 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas mokėtinų delspinigių dydis – 0,02 proc. Matyti, kad ieškovė delspinigius prašė skaičiuoti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2023 m. liepos 27 d., taikant 0,02 proc. normą. Buvo paskaičiuota 55,90 Eur delspinigių suma, tačiau reikalavimą reiškė dėl 55,59 Eur delspinigių priteisimo. Nesant duomenų apie tai, kad apeliantė įvykdė pirminę prievolę (1 710,51 Eur), laikytina, kad apeliantė privalo sumokėti ieškovei prašytus priteisti 0,02 proc. dydžio delspinigius – 55,59 Eur. Procesinių 5 proc. dydžio palūkanų mokėjimą numato CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 d.

33. Aplinkybė, kad atsakovė kitose bylose naudojasi EPP, nesaisto pirmosios instancijos teismo, gavusio ieškinį ir informuojančio kitą bylos šalį, kuri neturi pareigos byloje dalyvauti per EPP sistemą, apie vykstantį teismo procesą. Teismas, gavęs ieškinį, informavo atsakovę vadovaudamasis CPK 117 straipsniu – išsiųsdamas procesinius dokumentus apeliantės gyvenamosios vietos adresu. Gavęs atsakovės atsiliepimą EPP priemonėmis, teismas likusius procesinius dokumentus jau siuntė tik EPP priemonėmis, t. y. atsižvelgdamas į faktinę byloje susiklosčiusią situaciją, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priešingai nei nurodo apeliantė, yra laikytinos protingomis ir racionaliomis.

34. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja.

35. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi galiojančia teismų praktika, prejudiciniais faktai ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti apeliantės A. S. apeliacinio skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.