- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 2A-1051-340/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28241-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- UAB „Vilniaus energija“
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei A. S. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 4 451,14 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 149,65 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-5). Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms atidalintam butui, esančiam Gedimino pr. 44-23, Vilniuje. Butas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso savininkei atsakovei A. S.. Atsakovė yra neatsiskaičiusi už ieškovo laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-07-31 suteiktas paslaugas, jos skola ieškovui už suteiktas paslaugas ieškinio surašymo dieną yra 4 451,14 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė A. S. pateiktame atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti (b.l. 20-24). Pažymėjo, kad ieškovo teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, į butą pateikiamos šilumos kiekis nėra reguliuojamas, todėl ieškovė negali pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti ieškovo teikiamų paslaugų. Pasak atsakovės, ieškovas naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą ir savo nepagrįstus ketinimus vienašališkai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Taip pat nurodė, kad ieškovo teikiamos paslaugos nėra kokybiškos, atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl teikiamų paslaugų kokybės (šildymo ir karšto vandens), tačiau situacija nepasikeitė. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad turėjo šiokių tokių sunkumų paskutiniu metu mokant ieškovui už suteiktas paslaugas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė nuo 1998 metų dirba Vilniaus Universitete, gauna pastovias mėnesines darbines pajamas/darbo užmokestį, todėl mokėjo reguliariai įmokas ieškovui pagal savo finansines galimybes ir situaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisė ieškovo naudai iš atsakovės A. S. 4451,14 Lt skolos, 149,65 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 138 Lt žyminio mokesčio, 381,15 Lt advokato išlaidų; Sprendimui įsiteisėjus atidėjo A. S. priteistos 4 451,14 Lt skolos, 149,65 Lt palūkanų mokėjimą aštuoniems mėnesiams (b. l. 40-43). Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė kreiptųsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu sudaryti individualią šilumos bei karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje butų aptartos jai priimtinos šilumos energijos pirkimo–pardavimo sąlygos. Kadangi atsakovė su ieškovu geruoju neatsiskaito, susidariusį įsiskolinimą priteisė 6.388 str. pagrindu, nes laikė, kad komunalinių paslaugų teikimas (šilumos energijos ir karšto vandens) atsakovės ginčo butui yra įrodytas. Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui net tris įspėjimus atsakovei, kuriuose nurodoma atsakovės skola, prašoma ją sumokėti, o tai nepadarius, bus kreiptasi į teismą, tačiau dėl skolos dydžio atsakovė nesiteiravo, prašymo išdėstyti skolą ilgesniam laikotarpiui atsakovui neteikė. Pažymėjo, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog ieškovas teikė atsakovės butui paslaugas netinkamai, kaip tai nurodė atsakovė (LR CPK 178 str.), ar atsakovė pasirinko jai suteiktų teisių ribose kitą paslaugų tiekėją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė A. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b. l. 45-54). Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes. Sprendime nurodytų trijų ieškovo įspėjimų, kuriuose nurodoma atsakovės skola ir kad bus kreiptasi į teismą, atsakovė negavo, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šiais įrodymais. Nurodė, kad teismas atmetė ir visiškai nenagrinėjo atsakovės procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu išreikštos nuomonės dėl ieškovo nesąžiningumo. Taip pat nepagrįstai ir neargumentuotai buvo atmestas atsakovės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis 12 mėnesių laikotarpiui. CK nenumato baudinių netesybų, o ieškovas dar nepatyrė jokių papildomų išlaidų, todėl sprendime paskaičiuoti delspinigiai yra neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už prievolių neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą. Netgi skaičiuojant delspinigius pagal CK 1.125 str. 5 d. nuostatas reikėjo taikyti jiems 6 mėnesių senaties terminą. Tarp šalių sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nėra numatytas materialinių palūkanų (delspinigių) už vėluojančias įmokas mokėjimas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo materialinių palūkanų yra neteisėtas. Sprendimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo priimti ir ištirti atsakovės įrodymai, neišspręstas jos reikalavimų pagrįstumo klausimas, neatsižvelgta į abiejų šalių turtinę padėtį, neanalizuoti ir nevertinti įrodymai dėl ieškovo padarytų pažeidimų, nepasisakyta dėl atsakovės patirtos moralinės ir turtinės žalos dėl tokių ieškovo veiksmų. Ignoruota aplinkybė, jog sunkumai mokėti už suteiktas paslaugas susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės turėjusios esminės įtakos atsakovės gaunamoms pajamoms. Todėl susiklosčiusi ekonominė situacija pripažintina nenugalimos jėgos aplinkybe, kas sąlygoja būtinybę modifikuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą taip, kad silpnesnioji sandorio šalis turėtų galimybę apginti savo interesus ir jai būtų sudarytos sąlygos tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Turėjo būti įvertinta tai, kad atsakovė daug metų pastoviai mokėjo už suteiktas paslaugas. Kadangi skola už šilumą susidarė per ilgą laiko tarpą, o atsakovė pastoviai pagal savo finansines galimybes mokėjo įmokas už suteiktas paslaugas, todėl ieškovas į teismą kreipėsi nepagrįstai ir nesąžiningai. Tokiais veiksmais atsakovei padaryta neturtinė žala, kuri atsirado dėl atsakovės sveikatos ir normalios darbinės veiklos sutrikdymo, streso, psichologinio smurto ir spaudimo iš ieškovo pusės, atsakovės duomenų perdavimo skolininkų informacinei sistemai.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 78-80). Nurodė, kad atsakovės apeliacinis skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas, sąmoningai reiškiamas siekiant užvilkinti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą. Apeliantė nenurodo jokių teisinį pagrindą atmesti pareikštus reikalavimus sudarančių ar galinčių sudaryti aplinkybių. Atsakovės nevykdomos prievolės atsiskaityti negalima pateisinti susidariusia sunkia materialine padėtimi ar sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Dalis apeliaciniame skunde nurodytų argumentų netgi neatitinka tikrovės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas ( CPK 263 str.).
Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam Gedimino pr. 44, Vilniuje. Butas pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuosavybės teise priklauso atsakovei A. S.. Buto naudojami šildymo ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovas centralizuotą šilumą ir karštą vandenį atsakovės butui tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintas standartines šilumos pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas. Atsakovė naudojo ieškovo tiekiamą šilumos energiją savo buitinėms reikmėms, todėl jai atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį sutarties bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir tarifais. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovo tiektą karštą vandenį ir šilumos energiją laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, jog atsakovė su ieškovu geruoju neatsiskaito, byloje pateikta įrodymų, jog ieškovas paslaugas atsakovės butui teikė netinkamai.
Nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi trimis ieškovo įspėjimais apie susidariusią skolą ir ketinimą kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, nes šių įspėjimų atsakovė negavo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2013-09-30, 2014-01-31 ir 2014-05-10 įspėjimais ieškovas UAB „Vilniaus energija“ informavo atsakovę apie įsiskolinimą už ieškovo suteiktas paslaugas, ragindamas skolą sumokėti geruoju, kadangi priešingu atveju dėl skolos priteisimo bus kreipiamasi į skolų išieškojimo įmonę ar teismą (b. l. 29-31). Vienintelis apeliantės argumentas, kodėl pirmosios instancijos teismas negalėjo šiais įspėjimais remtis yra tas, jog ji šių įspėjimų nėra gavusi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su apeliante, jog ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog minėtus įspėjimus atsakovė tikrai yra gavusi. Kita vertus, iš minėtų įspėjimų turinio matyti, kad jie buvo adresuoti ne konkrečiai atsakovei A. S., bet jai nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam Gedimino per. 44-23, Vilniuje. Darytina išvada, jog minėti įspėjimai greičiausiai buvo įmesti į atsakovės pašto dėžutę, todėl nėra įmanoma nustatyti ar pateikti įrodymų, kad jie buvo tinkamai įteikti atsakovei. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad atsakovė galimai negavo ieškovo siųstų įspėjimų apie susidariusią skolą ir ketinimą kreiptis į teismą atsakovei jos nepadengus, neeliminuota atsakovės pareigos apskritai sumokėti už jai ieškovo suteiktas paslaugas, kurių suteikimo ji iš esmės neginčija ir ką patvirtina byloje esanti mokesčių paskaičiavimo pažyma (b. l. 6).
Skunde apeliantė nurodė, jog teismas atmetė ir visiškai nenagrinėjo atsakovės procesiniuose dokumentuose bei posėdžio metu išreikštos nuomonės dėl ieškovo nesąžiningumo, taip pat ignoravo aplinkybę, jog sunkumai mokėti už suteiktas paslaugas susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusios ekonominės krizės turėjusios esminės įtakos atsakovės gaunamoms pajamoms.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pasaulinė finansinė krizė bei aplinkybė, kad atsakovė uždirba nepakankamai lėšų butui išlaikyti neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas arba mažinti skolą, ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau taip pat pažymi, jog apeliantė nei atsiliepime į ieškinį, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos nurodomus teiginius. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliantės nurodomi teiginiai apie ieškovą kaip monopolininką, jo nesąžiningumą ir ekonominę krizę yra paremti pačios atsakovės niekuo neparemtais pasvarstymais (CPK 178 straipsnis). Be to, apeliantė yra neteisi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jos materialinės padėties ir galimybių sumokėti skolą, kadangi skundžiamu sprendimu buvo nutarta sprendimui įsiteisėjus atidėti A. S. priteistos 4451,14 Lt skolos, 149,65 Lt palūkanų UAB „Vilniaus energija“ naudai mokėjimą aštuoniems mėnesiams.
Skundu apeliantė taip pat nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo priteistais delspinigiais (palūkanomis), teigdama, jog ieškovo reikalavimui dėl delspinigių turėjo būti taikomas CK 1.125 str. 5 d. nustatytas 6 mėnesių senaties terminas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog palūkanas pirmosios instancijos teismas priteisė remdamasis LR CK 6.210 straipsniu, kuris numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, jog byloje iš esmės nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovė nesumokėjo už ieškovo laikotarpiu nuo 2013-03-01 iki 2014-07-31 suteiktas paslaugas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis ieškovo pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma (b. l. 6), priteisė ieškovo naudai iš atsakovė 149,65 Lt palūkanų.
Pažymėtina ir tai, jog apeliantė yra neteisi teigdama, jog ieškovo reikalavimui dėl delspinigių (palūkanų) priteisimo yra taikytinas CK 1.125 str. 5 d. nustatytas 6 mėnesių senaties terminas. Konstatuotina, jog apeliantės nurodytas senaties terminas būtų taikytinas tik tuo atveju, jei ieškovas reikštų reikalavimą tik dėl delspinigių priteisimo. Kadangi ieškovo pagrindinis reikalavimas yra priteisti skolą, o prašomos priteisti palūkanos yra išvestinis reikalavimas iš pagrindinio reikalavimo, jam nėra taikomas CK 1.125 str. 5 d. nustatytas 6 mėnesių senaties terminas, todėl šis apeliantės skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat pažymėjo, kad dėl ieškovo nepagrįsto ir nesąžiningo kreipimosi į teismą, atsakovei buvo padaryta neturtinė žala, kuri atsirado dėl atsakovės sveikatos ir normalios darbinės veiklos sutrikdymo, streso, psichologinio smurto ir spaudimo iš ieškovo pusės, atsakovės duomenų perdavimo skolininkų informacinei sistemai.
Pažymėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodytas aplinkybes apie pablogėjusią sveikatą, stresą ir kt., apeliaciniu skundu neprašė teismo priteisti neturtinę žalą, todėl plačiau dėl šio apeliacinio skundo argumento teismas nepasisako ir atmeta jį kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą nepakeistą.
Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 175,22 Eur už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (b. l. 81). Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovės.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo UAB „Vilniaus energija“, į.k. 111760831, naudai iš atsakovės A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 175,22 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.