Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudos Uckienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7230-734/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovei A. S. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės A. S. 2 041,34 Eur skolą už šilumos energiją/karštą vandenį, tiektą butams, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31, 107,28 Eur palūkanų nuo 2017-05-01 iki 2019-01-24, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad energetikos įmonė (iki 2017-03-29 UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 AB „Vilniaus šilumos tinklai“) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įskaitant atsakovei nuosavybės teise priklausantiems butams, esantiems, (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) (toliau – Butai). Butai, skolos susidarymo laikotarpiu, nuosavybės teise priklausė atsakovei. Už į Butus patiektą šilumos energiją/karštą vandenį nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31 susidariusi 2 041,34 Eur skola. Į nurodytą skolos sumą įskaičiuota 626,29 Eur, kurie ieškovei buvo perleisti iš UAB „Vilniaus energija“. Šilumos tiekėja su atsakove nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau Butų šilumos/karšto vandens tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad šilumos energijos tiekėja konkliudentiniais veiksmais su atsakove buvo sudariusi neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį.

2. Atsakovė A. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus atmesti. Nurodė, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės. Į Butus pateikiamos šilumos kiekis nereguliuojamas, todėl atsakovė negali pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo. Ieškovė naudojasi išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, nes neinformavo atsakovės apie susidariusią skolą. Ieškovės paslaugos nekokybiškos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016 nustatė, kad komisijos paskaičiuotos bazinės šilumos ir karšto vandens kainos UAB „Vilniaus energija“ už 2011–2015 m. neteisingos ir įpareigojo komisiją perskaičiuoti bazines šilumos ir karšto vandens kainas už penkis metus, grąžinti vartotojams permokėtas sumas. Vadovaujantis aptarta teismo nutartimi turi būti perskaičiuota ir atsakovės skola. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės delspinigių (palūkanų). Netesybos neskirtos vienai sutarties pusei pasipelnyti kitos pusės sąskaita ir jos negali būti neprotingai didelės. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje paslaugų tiekimo sutartyje nenumatytas materialinių palūkanų (delspinigių) už vėluojančias įmokas mokėjimas. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat nepagrįstas, kadangi kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus, esant vartojimo pirkimo- pardavimo santykiams, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Ieškovė vienašališkai nusprendė kreiptis į teismą prieš tai neinformavusi atsakovės. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos nebūtinos ir neracionalios. Ieškovė galėjo tinkamai ir laiku informuoti atsakovę apie jos skolą. Tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, todėl atsakovei turi būti taikomas vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolės mechanizmas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-11 sprendimu ieškinį tenkino – iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 2 041,34 Eur skolą už šilumos energiją/karštą vandenį tiektą butams, esantiems (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31, 107,28 Eur palūkanų nuo 2017-05-01 iki 2019-01-24, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso Butai (butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas (duomenys neskelbtini)). Aptartuose Butuose įrengtas centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Tarp ieškovės ir atsakovės nesudaryta rašytinė šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis, todėl tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal teisės aktais patvirtintas sutarčių standartines sąlygas. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei už tiektą į atsakovės Butus šilumos energiją bei karštą vandenį.

3.2. Ieškovė nurodė, jog atsakovė nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31 už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį įsiskolinusi 2 041,34 Eur. Už laiku nesumokėtus mokesčius ieškovė skaičiavo 5 procentų metines palūkanas už nesumokėtą sumą nuo 2017-05-01 iki 2019-01-24. Atsakovės argumentai, jog nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartį administracinėje byloje turi būti perskaičiuota atsakovės skola atmestini, nes atsakovė neteikė įrodymų bei paskaičiavimų, kokia dalimi turėtų būti sumažinta ieškovės paskaičiuota skola. Atsakovė, kaip teikiamos paslaugos vartotoja, turi už suteiktas paslaugas mokėti, o įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, paslaugos teikėjas perskaičiavimus turės atlikti visiems vartotojams. Iki įgyvendinant aptartą teismo sprendimą nereiškia, kad iki to laikotarpio atsakovė iš viso neturi mokėti už suteiktas paslaugas.

3.3. Apylinkės teismas sutiko, jog energijos pirkimo–pardavimo sutartis, kai vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis energiją buitiniams poreikiams tenkinti, yra vartojimo sutartis. Kadangi energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra viešoji sutartis, šios paslaugos įkainiai nustatomi teisės aktais, kurie yra privalomi visiems vartotojams. Atsakovė, teigdama, kad paslaugos teikėjas teikia nekokybiškas paslaugas, turi pareigą savo teiginius įrodyti. Teigdama, kad paslaugos teikimo sutartis yra nesąžininga, gali kreiptis į teismą su ieškiniu. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės laikytas pagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Ieškovė A. S. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

4.1. Teismas netinkamai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes. Atsakovė pateikė turimą informaciją: pagal galimybes mokėjo mokesčius; ieškovės paslaugos nekokybiškos. Atsakovė pateikė atliktus paskaičiavimus dėl to, kokia dalimi turėtų būti sumažinta ieškovės paskaičiuota skola. Įgyvendinant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį paslaugos teikėjas perskaičiavimus turėjo atlikti visiems vartotojams. Atsakovė neturėjo kreiptis į teismą su ieškiniu dar kitoje ginčo byloje, nes teismas ir šioje byloje, nustatęs nesąžiningas vartojimo sutarties sąlygas galėjo jas pripažinti negaliojančiomis. Šalys privalėjo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Kadangi atsakovė sutartinės prievolės mokėti už paslaugas nustatytais terminais nepažeidė, taip pat nebuvo procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinų dviejų pagrindinių sąlygų, bylos iškėlimo teisme faktas buvo tyčia pavėluotas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas atmestinas, kaip ir reikalavimas iš atsakovės priteisti 5 procentų metines palūkanas. Nebuvo poreikio kreiptis į registrą dėl duomenų paieškos, peržiūrėjimo ir išrašo, nes ieškovė jau ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl atsakovės skolų, todėl duomenis turėjo.

4.2. Ieškovės teikiamos paslaugos centralizuotos ir monopolinės, į Butus pateikiamos šilumos kiekis nereguliuojamas, todėl atsakovė negalėjo pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti jai teikiamų paslaugų. Ieškovės paskaičiavimai galėjo būti neteisingi, nes ankščiau atsakovei paslaugas teikusi UAB „Vilniaus energija“ neteisingai skaičiavo paslaugų kainas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-24 nutartyje konstatavo, kad vilniečiai (vartotojai) 5 metus per daug mokėjo už šilumą ir karštą vandenį. Atsakovės buto plotas sudaro 95,70 m², todėl atsakovei kas mėnesį priskaičiuojama nepagrįstai apie 16 Eur, o padauginus iš 5 šildymo sezonų, susidarytų iki 480 Eur suma, kurią atsakovė permokėjo. Padauginus iš 15 šildymo sezonų, susidarytų iki 1 440 Eur suma. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-24 nutartimi nutarė, kad Komisijos paskaičiuotos bazinės šilumos ir karšto vandens kainos UAB „Vilniaus energija“ už 2011–2015 m. neteisingos ir Komisija įpareigota perskaičiuoti bazines šilumos ir karšto vandens kainas už visus penkis metus. Komisija teismo sprendimo neįvykdė, todėl turi būti perskaičiuota atsakovės skola.

4.3. Ieškovė nepagrįstai reikalauja delspinigių (palūkanų). Ieškovės numatytos palūkanos (delspinigiai) buvo neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už atsakovės mokėjimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Tarp ieškovės ir atsakovės sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nenumatytas palūkanų (delspinigių) už vėluojančias įmokas mokėjimas. Kai pirkėjas praleidžia mokėjimo terminus esant vartojimo pirkimo–pardavimo santykiams, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos. Ieškovė vienašališkai nusprendė kreiptis į teismą su ieškiniu, prieš tai neinformavusi atsakovės, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėjo būti įvertintas bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas. Ieškovės vienašališkas sprendimas kreiptis į teismą su ieškiniu ir sutarties sąlygos prieštaravo bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidė šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai, todėl teismo iniciatyva šios sutarties sąlygos turėjo būti pripažintos negaliojančiomis ab initio. Atsakovės 2019-01-01 faktiškai neįvykdyta prievolė ieškovei sudarė 2 041,34 Eur, todėl neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį.

4.4. Teismas turėjo tinkamai įvertinti ieškovės procesinį elgesį ir laikyti jį netinkamu, nes atsakovė nebuvo nė karto perspėta dėl susidariusios skolos. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie kreipimąsi į teismą ir su tuo susijusiomis papildomomis išlaidomis. Skolos suma, palyginus su atsakovės gaunamu darbo atlyginimu (apie 700 Eur per mėnesį), buvo didelė. Atsakovė turėjo ir kitų įsipareigojimų, mokėjimų bei išlaidų, o atsakovės turtui taikytas areštas, todėl teismas turėjo tinkamą pagrindą atmesti arba atidėti ieškovės ieškinio nagrinėjimą iki kitų atsakovės ginčo bylų išnagrinėjimo. Teismas nepasisakė dėl kai kurių (didelės dalies) atsakovės pateiktų argumentų, t. y. dėl ieškovės priešiškų veiksmų, nesąžiningo elgesio, nenurodė argumentų. Teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų, kuriuose užfiksuoti ieškovės padaryti pažeidimai. Teismas nepasisakė dėl atsakovės patirtos moralinės ir turtinės žalos dėl tokių ieškovės veiksmų. Atsakovė byloje prašė išdėstyti skolos padengimą per 12–18 mėnesių, tačiau teismas šio atsakovės prašymo neišsprendė.

5. Ieškovė AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsiliepime į atsakovės A. S. apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-11 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:

5.1. Neaišku, ką atsakovė turi omenyje teigdama, jog paslaugos buvo nekokybiškos. Ieškovė šilumos energiją teikia iki namo įvado, o šilumos energijos paskirstymą po visą namą, įskaitant atsakovei priklausantiems butams, prižiūri namo administratorius. Dėl netinkamai ar nekokybiškai teikiamų paslaugų atsakovė visas pretenzijas turi reikšti namo administratoriui. Atsakovė atsiliepime nurodė melagingas faktines aplinkybes. Ieškovė nuo veiklos pradėjimo, t. y. nuo 2017-03-30 mokėjimų už tiektą šilumos energiją nėra gavusi. Gauti mokėjimai yra vykdomojoje byloje, kuri yra antstolio žinioje ir kuri neturi ryšio su naujo laikotarpio skola.

5.2. Nors atsakovė dažnai mini nesąžiningas sutarties sąlygas, tačiau atsakovė su ieškove nėra sudariusi individualios rašytinės šilumos energijos tiekimo sutarties. Butai nuosavybės teise priklauso atsakovei, tačiau Butų šilumos/karšto vandens tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais su atsakove sudarė neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį ir atsakovei atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumą. Į atsakovei priklausančius Butus tiekiama šilumos energija bei karštas vanduo, t. y. ieškovė atlieka savo pareigą, įtvirtintą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė teikiamomis paslaugomis naudojasi, tačiau už paslaugas neatsiskaito. Teisės aktai numato galimybę atsijungti nuo tiekiamos šilumos energijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo ieškovei iš atsakovės priteista 2 041,34 Eur skola už šilumos energiją/karštą vandenį, tiektą Butams nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31, 107,28 Eur palūkanos nuo 2017-05-01 iki 2019-01-24, 5 procentų metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-01-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 51,42 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

9. Bylos duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso 21,10 m² bendro ploto butas su 21,05 m² bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), bei 32,50 m² ploto butas su 21,05 m² bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini) (abu butai nutartyje įvardijami Butais) (el. b. l. 15–18). Energetikos įmonė (iki 2017-03-29 UAB „Vilniaus energija“, o nuo 2017-03-30 – ieškovė) tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovės Butai šildomi centriniu šildymu iš centralizuotų sistemų. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31 su ieškove neatsiskaitė ir liko skolinga 2 041,34 Eur. Bylos duomenimis, 2 041,34 Eur suma susidėjo iš: i) 626,29 Eur skolos likučio pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktą informaciją (laikotarpis iki 2017-03-29); ii) 779,68 Eur už šildymą (nuo 2017-03-30 iki 2018-12-31; ii) 499,74 Eur skolos už karštą vandenį (nuo 2017-03-30 iki 2018-12-31); iv) 145,60 Eur skolos už bendrojo naudojimo patalpų šildymą (nuo 2017-03-30 iki 2018-12-31); v) 3,07 Eur už šilumos kiekį su nepaskirstytu karštu vandeniu (nuo 2017-03-30 iki 2018-12-31); vi) -13,04 Eur už šilumos cirkuliaciją bendrosioms reikmėms (suma, kuri išskaičiuojama iš bendros atsakovės mokėtinos sumos). Taip pat paskaičiuotos 107,28 Eur palūkanos (nuo 2017-05-01 iki 2018-12-31) (el. b. l. 19).

10. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad:

10.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-18625-845/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-03907-2013-4) 2013-06-26 sprendimu priteisė iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai 1 005,06 Eur (3 470,28 Lt) skolos, 37,22 Eur (128,52 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 1 042,34 Eur (3 599 Lt) sumos nuo bylos iškėlimo (2013-02-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 33,86 Eur (116,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-968-160/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-26 sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2011-08-26 iki 2013-02-28;

10.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-35906-545/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-28241-2014-3) 2014-12-30 sprendimu iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ naudai priteisė 1 289,14 Eur (4 451,14 Lt) skolos, 43,34 Eur (149,65 Lt) palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur žyminio mokesčio, 110,38 Eur advokato išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1051-340/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-30 sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2013-03-01 iki 2014-07-31;

10.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/ 2017 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-31483-2016-7) iš A. S. UAB „Vilniaus energija“ priteisė 1 850,56 Eur skolos, 99,82 Eur palūkanų, 61,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 850,56 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-08-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus apygardos teismas 2018-04-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-57-794/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimą paliko nepakeistą. Aptariamoje byloje įsiskolinimas buvo priteistas už Butams tiektą šilumos energiją bei karštą vandenį nuo 2014-08-01 iki 2016-08-31.

11. Aukščiau aptartuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuota, kad atsakovė nesudariusi individualios šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, o atsakovei priklausantys Butai prijungti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis dėl šilumos energijos pirkimo–pardavimo sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tokią išvadą padarė ir apylinkės teismas skundžiamame sprendime, o šalys procesiniuose dokumentuose aptarto nustatytų faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo neginčija.

Dėl atsakovės A. S. apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

12. Bylos duomenimis, ieškovė siekė prisiteisti iš atsakovės 2 041,34 Eur skolą už Butams nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31 tiektą karštą vandenį bei šilumos energiją bei 107,28 Eur palūkanų (el. b. t. 19). Kadangi šalys teismui neteikė duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sudariusi individualią rašytinę energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl energijos tiekimo į Butus, todėl sutiktina su apylinkės teismo skundžiamo sprendimo motyvais, jog tarp ieškovės ir atsakovės energijos (karšto vandens bei šildymo) pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai susiklostė neterminuotai iš atsakovės konkliudentinių veiksmų (Butuose naudojamos šilumos energijos bei karšto vandens) (žr. ir aukščiau nutartyje įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose nustatytas analogiškas aplinkybes) (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 3 dalis, 185 straipsnis).

13. Atsakovė nei su atsiliepimu (el. b. l. 41–56), nei su apeliaciniu skundu (el. b. 96-110) nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė bent iš dalies atsiskaitė su karšto vandens bei šilumos energijos tiekėja – ieškove pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Sutiktina su ieškove, jog atsakovės argumentai, kad ieškovės paslaugos nekokybiškos – deklaratyvūs bei neįrodyti. Atsakovė teismui nepateikė objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ieškovės teikiamos paslaugos yra nekokybiškos, nepagrindė, kaip pasireiškia atsakovės teikiamų paslaugų nekokybiškumas. Pasisakant dėl atsakovės teiginių, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra monopolinės ir atsakovė negalėjo pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog butų savininkai turi teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/ 2017, nutarties 36 punktas).

14. Vertinant atsakovės teiginius, kuriais grindžiamos aplinkybės, susijusios su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, pažymėtina, jog:

14.1. aptariamoje administracinėje byloje Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, taip pat ir kiti pareiškėjai, prašė: i) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ (toliau – ir Nutarimas 1); ii) įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“; iii) panaikinti Komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija““ (toliau – ir Nutarimas 2); iv) įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“;

14.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-11 sprendimu: i) panaikino Komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ bei 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija““; ii) įpareigojo Komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2017-01-24 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą paliko nepakeistą.

14.3. Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nustatė šilumos bazinių kainų dedamąsias iki 2015-12-31; Komisijos 2010-12-15 nutarimu Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“ buvo nustatytos karšto vandens kainų dedamosios nuo 2011-01-01. Atkreiptinas dėmesys, jog Komisijos 2012-04-25 nutarimu Nr. O3-99 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija““ karšto vandens kainų dedamosios buvo nustatytos naujai nuo 2012-05-01.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aptarti įsiteisėję teismų sprendimai atsakovės prievoliniams (skoliniams) įsipareigojimams nuo 2016-09-01 iki 2018-12-31 teisiškai neaktualūs. Komisijos nutarimai, kurie buvo panaikinti, nustatė šilumos kainų dedamąsias iki 2015-12-31, o karšto vandens dedamąsias – iki 2012-05-01. Tai reiškia, kad net jeigu ir ieškovė turi tam tikrų prievolių, pagal aptartą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartį, tai atsakovė turėjo įrodinėti ieškovės prievolių apimtį atsakovei. Kadangi aptariamos prievolės dydį būtų galima nustatyti tik analizuojant konkrečius, atsakovės mokėtinas sumas individualizuojančius duomenis (kainų dedamąsias, Butų plotą, mokėjimo terminus ir t. t.), tai nesant tokių duomenų, teismas negali jų ir vertinti. Kita vertus, iš atsakovės įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau priteistos skolos už karšto vandens bei šilumos tiekimą Butams nuo 2011-08-26 iki 2013-02-28, nuo 2013-03-01 iki 2014-07-31 ir nuo 2014-08-01 iki 2016-08-31. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovės ieškovei skolos sumų perskaičiavimas galimai būtų aktualus vykdant ankstesnių teismų sprendimus, kuriais iš atsakovės ieškovei priteistos piniginės sumos buvo panaikintų Komisijos nutarimų galiojimo metu. Nagrinėjamu atveju panaikintų Komisijos nutarimų galiojimo laikotarpis su laikotarpiu už kurį ieškovė prašo priteisti skolą šioje byloje nesutampa.

16. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka ir su ieškovės apskaičiuotomis 107,28 Eur (5 procentų metinis tarifas) ir apylinkės teismo priteistomis palūkanomis. Palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 1 dalis). Palūkanas pirmosios instancijos teismas priteisė remdamasis CK 6.210 straipsniu, kuris numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nustatyta, kad šalys kitokio palūkanų dydžio sulygusios nebuvo. Kadangi kitoks palūkanų dydis šalių susitarimu nenustatytas, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio palūkanas įstatymo pagrindu (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

17. Atsakovė taip pat nesutinka su apylinkės teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog, siekdama pripažinti tam tikras vartojimo sutarties sąlygas negaliojančiomis ab initio, atsakovė turi kreiptis su ieškiniu į teismą ir tokias vartojimo sutarties sąlygas ginčyti atskirai. Teismas sutinka su atsakove, jog atsakovei, atsikertant į ieškovės reikalavimus, nebūtina kreiptis į teismą su nauju ieškiniu kitoje byloje su savarankiškais reikalavimais dėl vartojimo sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Pripažinti vartojimo sutarčių sąlygas negaliojančiomis turi teisę ir teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) (CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalis). Visgi, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovės argumentai, susiję su raštu nesudarytos energijos tiekimo pirkimo–pardavimo sutarties nesąžiningomis sąlygomis, yra deklaratyvūs. Viena vertus, kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nesant rašytinės sutarties atsakovei taikytos standartinės energijos pirkimo–pardavimo sąlygos, įtvirtintos teisės aktuose. Kita vertus, atsakovė nenurodė, kokios konkrečiais sąlygos turi būti pripažintos negaliojančiomis arba nesąžiningomis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė reikalauja apmokėjimo už suteiktas energijos tiekimo paslaugas neduoda pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos atsakovės teisės.

18. Atsakovė taip pat nesutiko ir su apylinkės teismo argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad ieškovei nebuvo poreikio iš naujo tikrinti Nekilnojamojo turto ir Gyventojų turto registrų (el. b. l. 13–18), kadangi ieškovė iš atsakovės jau seniau buvo prisiteisusi skolas ir žinojo aplinkybes apie atsakovės gyvenamąją vietą bei atsakovės turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Pastebėtina, jog paskutinį kartą skola už energijos teikimo paslaugas (nuo 2014-08-01 iki 2016-08-31) iš atsakovės buvo priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2053-595/2017, kuris įsiteisėjo po Vilniaus apygardos teismo 2018-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-57-794/2018 priėmimo. Šioje byloje ieškinys paduotas 2019-01-24 (el. b. l. 1). Aptariamas laikotarpis, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai reikšmingas, per kurį gali pasikeisti tiek nuosavybės statusas, tiek gyvenamoji vieta. Antstoliai vykdo išieškojimus iš atsakovės, todėl ieškovė pagrįstai pasidomėjo, ar atsakovei vis dar Butas nuosavybės teise priklauso ir, ar atsakovė gyvena to pačiu adresu.

19. Atsakovė nurodė, kad patyrė nuostolius (turtinę ir neturtinę žalą) dėl to, kad ieškovė iš atsakovės nesąžiningai reikalauja skolos priteisimo, o apylinkės teismas dėl šių argumentų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog, viena vertus, atsakovė savarankiškų reikalavimų dėl turtinės ar neturtinės žalos priteisimo nereiškė, todėl apylinkės teismas dėl jų ir neturėjo pasisakyti. Kita vertus, negalima ieškovei apriboti teisės kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), juolab, kad ieškovės ieškinys buvo pripažintas pagrįstu.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde apeliuoja ir į tai, kad ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi prieš tai neinformavusi atsakovės dėl skolos priteisimo. Pažymėtina, kad įstatymai nenumato pareigos ieškovei, kaip kreditorei, prieš kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo už suteiktas energijos tiekimo (karšto vandens bei šilumos) paslaugas atsakovę informuoti apie tokį veiksmą papildomais pranešimais. Be to, bylos medžiaga rodo, kad atsakovei visgi buvo siunčiami pranešimai apie įsiskolinimus ir mokėtinas sumas už einamuosius mėnesius (el. b. l. 8–12). Nors byloje nėra įrodymų, jog minėti įspėjimai (sąskaitos) buvo realiai įteikti atsakovei, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė apie įsiskolinimą nežinojo ar neturėjo žinoti. Atsakovė ieškovės paslaugomis naudojosi, todėl jau iš ankstesnių teismų sprendimų turėjo suvokti, kad už ieškovės atsakovei suteiktas paslaugas atsakovei kils prievolė atsiskaityti.

21. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme buvo pareiškusi prašymą išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių, tačiau apylinkės teismas tokio reikalavimo neišsprendė. Susipažinus su bylos medžiaga bei atsakovės procesiniais dokumentais matyti, jog aptariamas prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, todėl apylinkės teismas pagrįstai dėl tokių aplinkybių ir nepasisakė. Atsakovė ir po bylos išnagrinėjo apeliacine tvarka turi procesinę teisę teikti aptariamą prašymą pirmosios instancijos teismui (CPK 284 straipsnis).

22. Kiti (likę) atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

23. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Dėl aukščiau nurodytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-16 nutartimi nustatė, jog už teikiamą apeliacinį skundą atsakovė turėjo sumokėti 48 Eur žyminį mokestį, atidėjo 10 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki bus išnagrinėtas apeliacinis skundas, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo atsakovę atleido (el. b. l. 111–112). Ieškovė teikė atskirąjį skundą dėl nurodytos nutarties. Vilniaus apygardos teismas 2019-07-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1224-431/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-16 nutartį paliko nepakeistą (el. b. 132-135).

25. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė 10 Eur žyminį mokestį, kurio mokėjimas buvo atidėtas, būtų sumokėjusi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacine tvarka, todėl iš atsakovės priteistina 10 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas buvo atidėtas, į valstybės biudžetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-27 sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-124-370/2018, sprendimo 184, 191 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimt eurų) atidėtą žyminio mokesčio dalį valstybės naudai.