Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. S. pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo, peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 1 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį ir ieškovei iš atsakovės A. S. priteisė 990,32 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt eurų 32 ct) skolos už šilumos energiją/karštą vandenį, 30,71 Eur (trisdešimt eurų 71 ct) delspinigius, taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1021,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,45 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Atsakovė A. S. pateikė pareiškimą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Savo prašymą atsakovė motyvuoja tokiais esminiais argumentais:

2.1. Teismas nutartyje netinkamai ir nepagrįstai nustatė faktines esmines bylos aplinkybes (jų visumą), kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. vykusiame nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nėra gauta, nes priešingai nors atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. vykusiame nuotoliniame teismo posėdyje nedalyvavo, nes nors pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nėra gauta, tačiau nors atsakovė pateikė pagrįstą ir motyvuotą 2022.04.20 dienos prašymą nagrinėti šią civilinę bylą rašytinio proceso tvarka(CPK 235 str. 6 d.), tačiau teismas iki teismo posėdžio nepriėmė jokio procesinio sprendimo (nutarties, rezoliucijos) dėl šio atsakovės prašymo, nors ieškinio suma yra mažesnė nei du tūkstančiai eurų, dėl to byla galėjo būti skiriama nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, ir kadangi analogiškai sprendė kitoje analogiškoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022.03.04 dienos nutartimi c.b. Nr. e2-5258-1089/2022, teisminio proceso Nr. 2-68-3-01047-2022-7, ir kadangi tai yra jau ne pirma ginčo byla tarp atsakovės ir ieškovo dėl skolos, todėl atsakovės pagrįstas ir motyvuotas prašymas nagrinėti šią civilinę bylą rašytinio proceso tvarka (CPK 235 str. 6 d.) buvo priimtinas ir tenkintinas, be to ir 2022.02.28 dienos atsakovės motyvuoto atsiliepimo į naują ieškinį prašymas, kuriuo atsakovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip buvo teismo visiškai ignoruotas, nes teismas nepriėmė jokio procesinio sprendimo (nutarties, rezoliucijos) ir dėl šio atsakovės prašymo.

2.2. Ieškovas teikia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį buitinėms reikmėms daugiabučiam gyvenamam namui adresu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) butas priklauso atsakovei nuosavybės teise. Ieškovas kiekvieną mėnesį išrašo sąskaitą atsakovei už sunaudotą šilumos energiją (buto patalpų šildymą ir sunaudotą karštą vandenį) pagal vartojamąją paslaugų teikimo šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – sutartis). Ieškovo teikiamos paslaugos yra centralizuotos ir monopolinės, į butą pateikiamos šilumos kiekis nėra reguliuojamas, todėl atsakovė negali pasirinkti kito šilumos energijos tiekėjo, sumažinti arba atsisakyti jai teikiamų paslaugų. Ieškovas naudojasi savo išskirtine monopoline padėtimi ir elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai atsakovės atžvilgiu, nes jokiu įmanomu būdu tinkamai neinformavo ir neperspėjo atsakovės apie susidariusią skolą ir nepagrįstus ketinimus vienašališkai kreiptis į teismą su nauju pareiškimu dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo. Taip pat ieškovo teikiamos paslaugos nėra kokybiškos, atsakovė ne kartą kreipėsi į ieškovą dėl teikiamų paslaugų kokybės (šildymo ir karšto vandens), tačiau paslaugų kokybė nepasikeitė. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad turėjo šiokių tokių sunkumų paskutiniu metu mokant ieškovui už suteiktas paslaugas, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusi pasaulinė pandemija turėjo esminės įtakos ieškovės gaunamoms pajamoms. Pandemija yra laikytina visiems žinoma aplinkybe, ji yra sąlygota visame pasaulyje vykstančių procesų, kurių negali įtakoti nei viena iš šio ginčo šalių, todėl pandemijos įtaka sandorio šalių galimybėms tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus turi būti atitinkamai įvertinta. Atsakovės nuomone, šiuo metu susiklosčiusi situacija yra pripažintina nuo šalių valios nepriklausančia, t.y. nenugalimos jėgos, aplinkybe, kas sąlygoja būtinybę modifikuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymą taip, kad silpnesnioji sandorio šalis (šiuo atveju atsakovė kaip vartotoja) turėtų galimybę apginti savo interesus ir jai būtų sudarytos sąlygos tinkamai įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, maksimaliai išsaugant jos, kaip teisinių santykių dalyvio, turtines galimybes ir toliau dalyvauti tokiuose santykiuose. Ginčo atveju, nepagrįsti ir neteisėti ieškovo veiksmai vienašališkai dar kartą pakartotinai (jau penktą kartą) kreipiantis į teismą dėl atsakovės skolos, tokių sąlygų jai nesudarė, nes ankstesnės ginčo bylos su ieškovu dar nėra pasibaigę (c.b. Nr. 2YT-3329-863/2022), ir nes atsakovė jau sumokėjo visas skolas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotus vykdomuosius raštus (antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0013/19/00268 skolos likutį 1615,10 Eur, ir antstolės D. M. vykdomojoje byloje Nr. 0012/20/00199 skolos likutį 2436,06 Eur, t.y. visą skolos likutį 4 051,16 Eur), tačiau atsakovė dar nesumokėjo visos skolos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą (antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00754 skolos likutį 1260,88 Eur pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-26371-294/2020), todėl ieškovo naujas pareiškimas yra atmestinas kaip nesąžiningas ir neteisėtas, nes atsakovė per tokį trumpą laiką negalėjo sumokėti šios naujos skolos, be to ir delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2021-06-01 iki 2021-11-30, nors pati skola paskaičiuota už laikotarpį nuo 2020-05-01 iki 2021-10-31. Atsakovė remdamasi LR įstatymais ir LR Civilinio kodekso nuostatomis mano, kad ieškovo primtas vienašališkas sprendimas pakartotinai kreiptis į teismą su nauju ieškiniu buvo primtas neteisėtai ir nepagrįstai, ir atliktas nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, prieštarauja bendriesiems sutarčių sąžiningumo reikalavimams, ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos nenaudai (LR CK 6.188 str. 1 ir 2 dalys, dabar 6.2284 straipsnis)

2.3. Ieškovo vienašališkas sprendimas kreiptis į teismą su nauju ieškiniu prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai (LR CK 6.188 str. 1 ir 2 dalyse), todėl teismo iniciatyva jos turėtų būti pripažintos negaliojančiomis ab initio (LR CK 6.188 str. 7 dalis). Vertinant šių tarpusavio teisinių santykių turinį, jų ilgalaikiškumą, prievolių vykdymo periodiškumą bei dydį yra darytina išvada, jog ieškovo veiksmai prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai. Įstatyme nustatyta, jog tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti (arba šiuo atveju kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo) (LR CK 6.217 str. 3 dalis). Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta (nuspręsta kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo), jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (LR CK 6.209 str. 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (LR CK 6.209 str. 4 dalis). Ginčo atveju ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties sąlygas nustatančias ieškovo teisę nutraukti sutartį (kreiptis į teismą) dėl termino praleidimo bei jos įgyvendinimo pagrindus ir tvarką, pripažįstant nesąžiningomis (LR CK 6.188 straipsnis), ieškovo sprendimas turi būti vertinamas taikant LR CK 6.209 ir 6.217 straipsnių nuostatas. Kita vertus, šis ieškovo sprendimas turi būti vertinamas ir laikantis LR CK 6.209 str. 4 dalies reikalavimų, t.y. tuo aspektu, kokią sutartinių prievolių dalį sudarė neįvykdyta prievolė. Faktiškai neįvykdyta atsakovės prievolė ieškovui sudarė 990,32 Eur sumą, taigi akivaizdu, kad neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių prievolių dalį, todėl LR CK 6.209 str. 3 dalis šiuo atveju negalėjo ir neturėtų būti taikoma (LR CK 6.209 str. 4 dalis). Taigi, ieškovo sprendimas negali būti vertinamas kaip papildomo prievolės įvykdymo termino nustatymas, o sutartis nutraukta (kreiptasi į teismą dėl skolos) įstatymo pagrindu.

2.4. Atsakovei (vartotojai) nustatyti delspinigiai, kurie siekia net 7,30 procentų metinių palūkanų (0,02 proc. x 365 dienos) yra nesąžiningai ir neprotingai dideli (lupikiški), kai tuo tarpu rinkoje realios palūkanos yra lygios arba mažesnės nei 0,00 procento, be to jiems pagal LR CPK nuostatas gali būti taikoma senatis, nes pagal LR CK 1.125 str. 5 d. nuostatas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, ir nes LR CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, ir nes aplamai galiojančiame LR CK nėra numatyta baudinių netesybų, ir LAT yra ne kartą pabrėžęs, kad netesybos atlieka tik kompensuojamą funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai tik realiai jos patirtus nuostolius, tačiau jos negalėjo leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti iš kitos šalies jos sąskaita, nes šioje ginčo byloje ieškovas nepatyrė dar jokių realių nuostolių, ir nepateikė byloje jokių realių įrodymų (paskaičiavimų ar pagrindimų) apie jo patirtus nuostolius, ir nes dėl sutartinių netesybų ir kitų mokėjimų ribojimų Direktyvos 2014/17/ES 28 straipsnio 2 ir 3 dalys nustato, kad tuo atveju, kai kreditorius gali vartotojui nustatyti ir taikyti mokesčius, susijusius su įsipareigojimų neįvykdymu, tie mokesčiai būtų ne didesni, nei būtina kompensuoti kreditoriui dėl įsipareigojimų neįvykdymo jo patirtas išlaidas, o valstybės narės nustato tokių mokesčių ribas, ir nes šiame ES teisės akte tik akcentuota būtinybė užtikrinti, kad mokesčių dydis nebus nukreiptas į silpnesnės pusės kredito santykiuose padėties pabloginimą, bet sukurs balansą ir atras atitikmenį kompensuoti kreditoriaus patirtas išlaidas dėl kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymo, ir kadangi LR Civilinio kodekso 6.2010 straipsnyje nustatytos penkių procentų dydžio metinės palūkanos atitinka 0,014 proc. už pradelstą mokėti dieną, ir kadangi netesybos yra skirtos minimaliems kreditoriaus nuostoliams atlyginti, ir kadangi įstatymo nuostatos dėl netesybų dydžio ribojimo neatima iš kreditoriaus teisės, vadovaujantis bendrosiomis Civiliniame kodekse nustatytomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, reikalauti atlyginti nuostolių, kurių nepadengia įstatyme ir (ar) kredito sutartyje nustatytos netesybos, ir kadangi kreditorius, įrodęs kitus realius (o ne hipotetinius) nuostolius, turi teisę į jų atlyginimą, todėl teismas turi vadovautis Direktyvos nuostatomis ir išvadomis, ir todėl turi taikyti byloje sąžiningumo ir protingumo kriterijų.

2.5. Kadangi ieškovas nepagrįstai ir nesąžiningai bei vienašališkai priėmė sprendimą pakartotinai (jau penktą kartą) kreiptis į teismą tinkamai apie tai neinformavus ir neįspėjus atsakovės, todėl, atsakovės nuomone, ieškovas tokiu savo veiksmu padarė atsakovei turtinę ir neturtinę žalą, kuri atsirado dėl atsakovės sveikatos sutrikdymo, streso dėl šio pranešimo ir įsakymo gavimo, psichologinio smurto ir spaudimo iš ieškovo pusės, nes tai sukėlė atsakovei dideli stresą, kuris sutrikdė jos sveikatą ir normalią veiklą. Ieškovo pakartotinas vienašališkas kreipimasis į teismą ir atsakovės duomenų perdavimas skolininkų informacinei sistemai, kurią valdo ir tvarko (duomenys neskelbtini), taip pat padarė didelę neturtinę žalą atsakovei, todėl atsakovė pasilieka sau teisę kreiptis į teismą dėl ieškovo jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė:

3.1. Ieškovė pareiškia, kad su pateiktu pareiškimu nesutinka. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pagal kurią šalies pasyvumo priežastys, lėmusios sprendimo už akių priėmimą, kasacinio teismo nuomone, turi būti įrodomos: „CPK 288 str. 4 d. įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. <...> Priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį, buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų. Vis dėlto šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, teikdama pareiškimą dėl tokio sprendimo peržiūrėjimo, turi nurodyti, svarbias neatvykimo į teismą priežastis ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus (CPK 287 str. 2 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012). Ieškovės nuomone, šiuo atveju neegzistuoja nei viena CPK 288 str. 4 d. nurodyta aplinkybė.

3.2. Bylos šaliai, siekiančiai sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepakanka pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti savo nesutikimo su teismo priimtu sprendimu. Šalies pateikti įrodymai turi suponuoti tai, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų būti panaikintas. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovė nepateikė.

3.3. Atsakovė neneigia, kad ieškovė tiekia šilumos energiją/karštą vandenį butui, be to, kad yra susidaręs įsiskolinimas už patiektą šilumos energiją.

3.4. Nagrinėjamu atveju su buto savininke (atsakove) nebuvo sudarytos individualios rašytinės šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, buto šilumos / karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad energetikos įmonė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su buto savininke neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį pagal aprašo nuostatas. Šių aplinkybių atsakovė taip pat neginčija.

3.5. Taip pat svarbu pažymėti, kad tais pačiais klausimais buvo išspręsta ne viena civilinė byla atsakovės atžvilgiu, todėl ieškovei nesuprantama, kodėl atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir visais įmanomais būdais stengiasi apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Apibendrinant, darytina išvada, kad nėra pagrindo naikinti byloje priimtą sprendimą už akių, dėl ko atsakovės pareiškimas turi būti atmestas.

Dėl sąlygų priimti sprendimą už akių

4. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

5. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

6. Nagrinėjamu atveju 2022 m. kovo 25 d. teismo nutartimi byla paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdžio vietą ir laiką, tačiau 2022 m. gegužės 3 d. 13:30 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nebuvo gauta. Atsakovė, teismui paskyrus parengiamąjį teismo posėdį, pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 235 straipsnio 6 dalį byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Jau minėta, kad teismas dar iki ieškovės prašymo pateikimo sprendė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka parengiamajame teismo posėdyje. Ieškovės atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė priimti sprendimą už akių. Atsakovės elgesys, teikiant prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka jau gavus šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, t. y. žinant apie teismo priimtą procesinį sprendimą skirti parengiamąjį teismo posėdį 2022 m. gegužės 3 d., teismo vertinimu, turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei nesuderinamas su proceso operatyvumo reikalavimais. Atsakovės argumentas, jog toks atsakovės prašymas nebuvo teismo išspręstas yra nepagrįstas, nes teismas sprendė dėl šio prašymo parengiamojo teismo posėdžio metu ir protokoline nutartimi jį atmetė bei tenkino atvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies prašymą priimti sprendimą už akių neatvykusios šalies atžvilgiu.

7. Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes ir faktus, teismas sprendžia, kad priimant 2022 m. birželio 1 d. sprendimą už akių egzistavo jo priėmimui būtinos sąlygos: Teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendimą už akių priėmė atsakovei neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, apie kurį atsakovė buvo informuota tinkamai ir ieškovei prašant priimti sprendimą už akių. Prašymo atidėti parengiamąjį teismo posėdį atsakovė nepateikė, taip pat nepateikė ir įrodymų, pateisinančių neatvykimą į paskirtą parengiamąjį teismo posėdį. Nenustačius ir CPK 285 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių teismas būtų negalėjęs tenkinti ieškovo prašymo priimti sprendimo už akių, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnis). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, t. y. aplinkybė, nurodyta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte (byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių), nenustatyta.

Dėl pareiškėjos nurodytų įrodymų svarbos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

8. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi sprendžiant sprendimo už akių panaikinimo bei bylos nagrinėjimo atnaujinimo klausimą turi būti vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

9. Sprendžiant dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo ir pagrindo panaikinti teismo sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, svarbu atsižvelgti ir įvertinti šio proceso teisės instituto tikslus, esmę ir prigimtį. Vienas iš sprendimo už akių peržiūrėjimo tikslų – sudaryti teisines prielaidas teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi šis institutas nėra savitikslis, o juo siekiama užtikrinti byloje dalyvaujančio asmens (asmenų), kurio atžvilgiu buvo priimtas teismo sprendimas už akių, teisę į teisingą teismą, užtikrinti visapusišką ir išsamų bylos nagrinėjimą įgyvendinant proceso šalių lygiateisiškumo, rungtyniškumo, dispozityvumo ir kitus civilinio proceso teisės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui iš esmės atnaujinti teismas turi įvertinti ir konstatuoti, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šalies neatvykimo į teismo posėdį priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiavertiškai ar svarbiau negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui; kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

10. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalis pateikė įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pastebėtina, kad pareiškėja, prašydama peržiūrėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimą už akių, nenurodė teismui jokių įrodymų, kurie gali turėti įtakos sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat pareiškėja nepateikė ir jokių naujų įrodymų. Prašymas peržiūrėti sprendimą už akių yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais, vertinant byloje jau esamus įrodymus, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m birželio 1 d. sprendimą už akių neteisėtu ir nepagrįstu. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė dėsto analogiškus argumentus, kurie buvo pateikti atsakovės atsiliepime į ieškinį. Šiuos argumentus teismas įvertino ir išsamiai išanalizavo 2022 m. birželio 1 d. sprendime už akių, todėl atsakovei nepateikus naujų įrodymų apie šio sprendimo neteisingumą ir jos teisių pažeidimą, teismas atskirai (pakartotinai) dėl jų nepasisako.

11. Minėta, jog teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą tuo atveju, jei pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, tačiau pareiškėjos nurodyti bendro pobūdžio prieštaravimai, teismo vertinimu, nelaikytini aplinkybėmis, galinčiomis turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl darytina išvada, kad CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, kurios pagrindu teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nenustatyta. Atsakovė jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės galėtų būti priimtas kitoks teismo sprendimas (CPK 178 straipsnis, 288 straipsnio 4 dalis). Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog atsakovė turi teisę nemokėti už jos butams tiekiamą šilumos energiją/karštą vandenį, byloje nenustatyta.

12. Apibendrinant konstatuotina, kad atsakovė nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti, todėl pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas.

13. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog teismas nenustatė CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo 2022 m. birželio 1 d. priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, todėl atsakovės pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetamas.

14. Už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokėtinas 50 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas pareiškėjai A. S. buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo. Pareiškimo netenkinus, iš atsakovės A. S. priteistinas 50 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės A. S. pareiškimo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų. Išaiškinti atsakovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.