Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje Akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, antstolis S. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja su 2021 m. gruodžio 1 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti (pakeisti) antstolio S. M. 2021 m. spalio 22 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-13083, 2021 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-170-13082 vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00754 ir jų vykdymą; vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio nuostatomis išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12 -18 mėnesių; panaikinti 2021 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-170-13086 sumą kaip nepagrįstą, ir sustabdyti jų išmokėjimą, nes skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą.

Antstolis S. M. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-170-14860 skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinę bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 25 d. 14.00 val. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).

Vilniaus miesto apylinkės teismo, teismo pirmininkės Viktorijos Šelmienės 2022 m. sausio 24 d. nutartimi, atsižvelgiant į bylą nagrinėjančios teisėjos Kristinos Lysionok teisėtą nebuvimą darbe, bylos nagrinėjimas perkeltas 2022 m. vasario 3 d. 14.00 val.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, ir išieškotojas privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 tenkino ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį, priteisdamas iš atsakovės A. S. ieškovės naudai 1 260,88 Eur skolą su delspinigiais, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 8 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1234-794/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 19 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-26371-294/2020 dėl 1 260,88 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir 30,58 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 170/754/2021, duomenų nustatyta, kad minėtas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui antstoliui S. M.. Antstolis nenustatęs akivaizdžių kliūčių 2021 m. birželio 15 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstoliui vykdant išieškojimą pareiškėja A. S. pateikė skundą dėl antstolio S. M. veiksmų, prašydama: (i) sustabdyti šią bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 659 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; (ii) pagal CPK 284 straipsnio nuostatas išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių; (iii) nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti raginimą 2021 m. birželio 16 d. Nr. S-21-170-7569; (iv) sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; (v) atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už jos skundo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes tai apsunkina jos pažeistų teisių gynybą; (vi) panaikinti patvarkymus (raginimą) vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00754 ir jų vykdymą; (vii) panaikinti vykdymo išlaidų apskaičiavimo sumą kaip nepagrįstą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Antstolio kontorai grąžinus vykdomąją bylą, pastarojoje buvo tęsiami vykdymo veiksmai t. y. antstolis 2021 m. spalio 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-13083, 2021 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-170-13082 vykdomojoje byloje Nr. 0170/21/00754 ir 2021 m. spalio 22 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-170-13086. Pareiškėja nesutikdama su minėtais antstolio veiksmais pateikė skundą dėl antstolio veiksmų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, jog jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, kas yra konstatuota įsitiesėjusiais teismo sprendimais. Be to, paaiškina, kad ji gauna tik socialinės pašalpos išmokas ir pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą išieškojimas iš jų yra negalimas, todėl antstolio patvarkymai dėl priverstinio skolos nurašymo ir skolos išieškojimo yra neteisėti.

Pagal CPK 688 straipsnio 1 dalį išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas. CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas). CPK 739 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip išmokos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 170/754/2021 medžiagos matyti, kad pareiškėja socialinių ar CPK 738 straipsnyje nurodytų išmokų negauna, pagal darbo sutartis nedirba, tačiau nuo 2021 m. spalio 13 d. VSDFV Vilniaus skyriaus jai paskirta nuolatinė išmoka (pensija). Jokių duomenų, apie galimai gaunama pensiją pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą iš kurios nebūtų galimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnio 6 punktą pareiškėja nepateikė. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokių kitų išmokų (socialinių išmokų) į kurias negali būti nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas pareiškėja taip pat negauna. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog pareiškėjos gaunama pensija yra vienintelės jo pajamos, savaime neleidžia spręsti apie išieškojimo negalimumą. Teisės aktai nenumato tokio išieškojimo negalimumo pagrindo, tačiau CPK yra įtvirtinti tam tikri ribojimai išskaitų dydžiui. Iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 procentų; pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti, nagrinėjamu atveju antstolis 2021 m. spalio 22 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-13083, nutarė privertinai nurašyti iš skolininkės A. S. visų sąskaitų1 593,21 Eur. Minėtu patvarkymu antstolis nurodė, kad skolininkė gali laisvai disponuoti 400 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį. Be to, išaiškino, jog jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkė turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus; tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Per nustatytą terminą nepateikus nurašytų lėšų kilmę patvirtinančių dokumentų, nurašytos lėšos bus išmokėtos CPK 753 straipsnio ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatyta tvarka. Įvertinus aukščiau nurodytą, darytina išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti antstolio teisėtai ir pagrįstai 2021 m. spalio 22 d. priimtus Nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-21-170-13083, ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-21-170-13082.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja taip pat pateikė antstoliui prašymą dėl išieškomų sumų mokėjimo dalimis (t. y. išdėstyti susidariusios skolos sumokėjimą per 12–18 mėnesių laikotarpiui), tuo tarpu CPK nenumato tokio instituto kaip įsiskolinimo mokėjimo grafiko sudarymas bei nesuteikia antstoliui įgaliojimų tai padaryti, nesant kreditoriaus sutikimo. Dėl skolos mokėjimo dalimis pareiškėja turi kreiptis į kreditorių ir sudaryti taikos sutartį vykdymo procese įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš pateiktų paaiškinimų, pareiškėja tokia galimybe nepasinaudojo. Tai pat pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pareiškėja nenurodo nė vienos teisės normos, kurią pažeidė antstolis, atsisakydamas tenkinti prašymą dėl skolos mokėjimo dalimis. Visi pareiškėjos pateikti motyvai būtų reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl sprendimo išdėstymo įvykdymo, tačiau į tai negali būti atsižvelgiama nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymėtina, jog šį aplinkybė pareiškėjai jau ne kartą buvo išaiškinta nagrinėjant kitus pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų.

Pateiktu skundu pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2021 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-170-13086. Nurodo, kad antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimas nors ir yra atliktas pagal galiojantį įstatyminį reglamentavimą, tačiau mano, kad antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nesąžiningos, nepagrįstos, išpūstos ir lupikiškos.

Vadovaujantis CPK nuostatomis, pripažintina, kad antstolis, pradėjęs vykdymo procesą, įgyja teisę išieškoti iš skolininko vykdymo išlaidas (CPK 610, 611 straipsniai), kurias sudaro būtinos vykdymo išlaidos, papildomos išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, bei atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (CPK 609 straipsnis). Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau, jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių.

Iš 2021 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-170-13086 matyti, kad antstolio paskaičiuotas 215,22 Eur dydžio vykdymo išlaidas sudaro: 45,68 Eur administravimo išlaidos, 162,71 Eur atlygis antstoliui ir 6,83 Eur išlaidos tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas, t. y. 2,05 Eur užskaitos už pinigų pervedimą kituose bankuose (5 x 0,41 Eur), 3,33 Eur korespondencija (kurjeris) (3 x 1,11 Eur), 1,45 Eur užskaitos už pinigų pervedimą AB SEB banke (5 x 0,29 Eur). Įvertinus pateiktą vykdymų išlaidų detalizaciją darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju antstolio paskaičiuotos išlaidos už atskirus vykdymo veiksmus neviršija Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų dydžių. Patirtos išlaidos už kurjerių paslaugas, taip pat už mokėjimų atlikimą yra pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 134 punktas). Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 109.8 punktą, administravimo išlaidos už išieškotiną sumą nuo 1 150 iki 1 500 eurų sudaro 40 Eur. P. S. vykdymo instrukcijos 135 punktą vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Atsižvelgiant į tai, indeksuota administravimo išlaidų suma sudaro 45,68 Eur (40 Eur x 114,20 vartotojų kainų indeksas / 100). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo 2021 m. spalio 22 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-21-170-13086 naikinimui ar tai keitimui (mažinimui).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja be kita ko prašo teismo sustabdyti vykdomosios bylos Nr. 170/754/2021 vykdymą iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos.

Pažymėtina, kad ne visada vykdymo veiksmai gali būti atliekami nepertraukiamai iki tol, kol bus įvykdytas vykdomasis dokumentas. Pagal CPK 625 straipsnio 1 dalį sprendimo vykdymas gali būti laikinai sustabdytas – kai jį vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu sustabdo vykdomąją bylą. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad vykdomosios bylos sustabdymas pagal diskrecijos teisės suteikimą antstoliui spręsti sustabdymo reikalingumą skirstomas į dvi rūšis: privalomąjį (CPK 626 straipsni) ir fakultatyvųjį (CPK 627 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. antstolė N. Š., bylos Nr. 3K-3-29/2007). Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, kai nustato, jog yra CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyje įtvirtinti pagrindai. Kitais atvejais, nustatytais CPK 627 straipsnyje, antstolis turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą, t. y. savarankiškai nuspręsti dėl vykdomosios bylos sustabdymo reikalingumo. Vertinant, ar CPK 626 straipsnio 1, 2 dalyse expressis verbis įtvirtintų nuostatų, t. y. pagrindų, kuriems esant antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdymo veiksmus, sąrašas yra baigtinis, atsižvelgtina į tai, kad tiek CPK, tiek kituose įstatymuose yra įtvirtinta nuostatų, kurių taikymas lemia, jog vykdymo veiksmai dėl tam tikrų aplinkybių buvimo negali būti atliekami. Įvertinus tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja reiškia prašymą sustabdyti vykdomąją bylą iki ginčo išnagrinėjimo pabaigos dėl byloje pateikto skundo, tuo tarpu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato kaip pagrindo vykdomajai bylai sustabdyti ar vykdymo veiksmams atidėti skundo dėl antstolio veiksmų padavimo, prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. 170/754/2021 sustabdymo atmestinas.

Nagrinėjamu atveju antstolis S. M. 2021 m. gruodžio 9 d. patvarkymu Nr. S-21-170-14860, kurio netenkino skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų, prašo teismo skirti skolininkei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

CPK 95 straipsnyje reglamentuojamos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal šio straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Taigi šių teisės normų turinio analizė suponuoja išvadą, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad jomis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos A. T. 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018). Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sekančios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos A. T. 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog vien galimai nepagrįsto ieškinio (skundo) pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei (pareiškėjai) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, ieškovė (pareiškėja) turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama kitose bylose priimtais sprendimais. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą darytina išvada, jog nėra pagrindo prašymo dėl baudos skyrimo tenkinimui.

Kiti pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, priimant sprendimą neturi, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos A. S. skundą dėl antstolio S. M. veiksmų atmesti.

Netenkinti antstolio S. M. prašymo dėl baudos pareiškėjai A. S. skyrimo.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.