- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-08
- Bylos Nr.
- e2-13194-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08533-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- T. K.
- Atsakovas
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. K. patikslintą ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas T. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. S., prašydamas priteisti iš atsakovės 28 000 Eur skolą, 2 520 Eur delspinigius, 840 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. balandžio 17 d. su atsakove sudarė rašytinę paskolos sutartį (toliau – Sutartis), kurią patvirtino Vilniaus m. 41-ojo notarų biuro notarė J. Mockuvienė. Remiantis Sutartimi, ieškovas paskolino atsakovei 28 000 Eur su 3 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. 2020 m. balandžio 17 d. bankiniu pavedimu ieškovas pervedė 25 000 Eur už A. S. tiesiogiai antstoliui R. Vasiliauskui į depozitinę sąskaitą, o 3 000 Eur perdavė atsakovei grynais pinigais. Skolos grąžinimo terminas numatytas iki 2021 m. balandžio 17 d.
Atsiliepimas
2.2. Atsakovė nurodytu terminu skolos negrąžino. Bandymai susisiekti su atsakove buvo nesėkmingi. Atsakovei neįvykdžius sutartinės prievolės grąžinti skolą, ieškovas prašo teismo priteisti visą skolos sumą – 28 000 Eur, 2 520 Eur delspinigių, 840 Eur sutartines palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, bei bylinėjimo išlaidas pervedant į ieškovo nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą.
3. Atsakovė A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo ieškovo ieškinį prašė atmesti kaip nesąžiningą ir nepagrįstą, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindė šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Atsakovė pateikė bankui 2020-03-27 dienos pasiūlymą dėl taikos sutarties. Ji įsipareigojo sumokėti į banko sąskaitą visą savo skolą pagal 2013-10-31 Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio išduotą vykdomąjį įrašą MK-6439 ir visas banko patirtas išlaidas, susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu pagal šį vykdomąjį įrašą, ne ankščiau kaip per 2 savaites.
3.2. Bankas atmetė T. K. 2020-03-26 dienos prašymą išduoti leidimą antriniam hipotekos įkeitimui hipoteka įkeistam sutarties turtui (butui, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), arba garantuoti jam, kad be jo leidimo nebus panaikinta dabartinis turto hipotekos įkeitimas. Tačiau dėl nepaprastosios padėties, pandemijos ir karantino, tą savaitę nedirbo notarai, o ateinančią savaitę jie dirbo kitu režimu, t. y. priėmė tik užsiregistravus iš anksto, o kadangi atsakovei sutikęs padėti ieškovas negalėjo pagal įstatymus paskolinti tokios sumos be notaro patvirtinimo, o paskambinus notarui, artimiausias galimas priėmimo laikas buvo ne ankščiau nei po dviejų savaičių, todėl atsakovė galėjo sumokėti skolą ir banko patirtas vykdymo išlaidas ne ankščiau kaip iki 2020-04-17 dienos.
3.3. Ieškovas 2020 m. balandžio 17 d. sumokėjo atsakovės paskolą pagal kredito sutartį Nr. 1450818074101-67 AB “SEB banke”, t. y. ieškovas pervedė dviem bankiniais pavedimais 25108,92 Eur sumą tiesiogiai antstoliui Robertui Vailiauskui į jo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB “Swedbank”, vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 už visą skolininkės skolą pagal 2013-10-31 dienos Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą MK-6439 ir visas banko patirtas išlaidas, susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu pagal šį vykdomąjį įrašą, pagal sutartimi hipoteka įkeistą sutarties turtą (butą, adresu - (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl atsakovė 2020-04-16 dienos prašymu prašė antstolio savo patvarkymu varžytynes Nr. 186514 paskelbti neįvykusiomis ir baigti vykdomąją bylą Nr. 0179/13/01165, ir todėl 2020-04-21 dieną antstolio patvarkymu Nr. S-20-179-11318 varžytynės ir buvo paskelbtos neįvykusiomis.
3.4. Atsakovė teigia, jog jokiu galimu būdu (nei pavedimu, nei grynais pinigais), nei paskolos sutarties sudarymo dieną, nei vėliau iš ieškovo negavo jokios paskolos sutartyje minimos 3000 Eur grynais pinigais sumos, priešingai, atsakovė notaro kontoroje perdavė ieškovui 108,92 Eur sumą grynais pinigais, kurie ieškovo mokėjimo nurodymu Nr. 437 (108,92 Eur) buvo pervesti antstoliui, nes šios sumos kaip tik trūko iki 25108,92 Eur sumos antstoliui Robertui Vasiliauskui vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 už visą skolininkės skolą pagal 2013-10-31 dienos Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą MK-6439 ir visas banko patirtas išlaidas susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu pagal šį vykdomąjį įrašą. Todėl pati paskolos sutartis yra iš dalies fiktyvi ir apsimestinė, dėl to ir iš jos kylantys visi išvestiniai dalykai (sutartinės palūkanos, delspinigiai, procesinės palūkanos) yra neteisėti ir atmestini, bei pats ieškinys yra atmestinas ir neteisėtas.
3.5. Ieškovo reikalavimai nesąžiningi ir nepagrįsti, nes teismui pateikiamas naujas ieškinys turėjo atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ieškovas turėjo pareigą pašalinti teismų nurodytus ieškinio (ankstesnio) trūkumus ir pateikti teismui atitinkantį bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinį, tačiau ieškovas ir 2023-05-07 dienos pakartotiniame ieškinyje to nepadarė. Ieškovo vienašališkas, tinkamai ir laiku neperspėjus ir neįspėjus atsakovės, sprendimas kreiptis į teismą su nauju analogišku (identišku) pareiškimu (prašymu) ir nauju ieškiniu buvo nesąžiningas ir priimtas neteisėtai ir nepagrįstai atsakovės atžvilgiu.
3.6. Naujame ieškinyje pareikštas reikalavimas mokėti nesąžiningus ir lupikiškus delspinigius (palūkanas), procesines palūkanas nuo 2023-04-17 ir bylinėjimosi išlaidas (1 182,75 Eur) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pateiktos bylinėjimosi išlaidos nėra detalizuotos ir pagrįstos, paremtos tinkamais įrodymais, nes 450 Eur suma buvo ieškovo sumokėta už kitus procesinius dokumentus. Nors naujame ieškinyje neminimas joks atskiras reikalavimas atsakovei sumokėti žyminius mokesčius, jo apskaičiavimas irgi kelia abejonių, kadangi ieškovo byloje jau ne kartą buvo suklysta dėl žyminio mokesčio dydžio apskaičiavimo bei prašoma grąžinti permokėtą sumą, be to, sumos ieškovo sumokėtos už panaikintus sprendimus ar atmestus reikalavimus neturėtų būti atsakovės kompensuojamos.
3.7. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad turėjo šiokių tokių sunkumų paskutiniu metu, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusi ekonominė krizė ir vėliau pandemija, karas ir didelė infliacija turėjo esminės įtakos atsakovės gaunamoms pajamoms.
3.8. Atsakovei nustatyti delspinigiai (palūkanos), kurie siekia net 18,25 procentų metinių palūkanų (delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,05 proc.) yra nesąžiningai ir neprotingai dideli (lupikiški), kai tuo tarpu rinkoje realios palūkanos yra lygios arba mažesnės nei 0,00 procento, be to, jiems pagal CPK nuostatas gali būti taikoma senatis. CK 6.228⁴ str. 2 d. 5 p. įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, galiojančiame CK nėra numatyta baudinių netesybų. Ieškovas nepatyrė jokių realiu nuostolių. Sutarties sudarymo ir jos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2008 iki 2013 m., Sutartyje nustatyti delspinigiai beveik 37 kartus viršijo rinkoje esančias palūkanas.
Šalies argumentai
3.9. Ieškovas nurodo palūkanas, kurios šiuo atveju yra delspinigiai. Delspinigiai yra už neįvykdytą prievolę skaičiuojama sutartyje (ar teisės aktuose) numatyta suma, nustatoma procentais kaip piniginė pabauda už prievolės neįvykdymą nustatytu laiku, todėl negali būti kartu skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai. Paskolos sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes atsakovė jų nesuprato ir negalėjo priimti tinkamo sprendimo, todėl neskaidrios ir neaiškios sutarties sąlygos yra neteisėtos ir naikintinos.
3.10. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo kokius nors minimalius nuostolius, todėl atsakovė turi būti atleista nuo prievolės juos mokėti.
3.11. Nors atsakovė pasirašė tokias sutarties sąlygas, tačiau neturėjo jokių galimybių jas ginčyti. Be to, pažymėtina ir tai, kad ieškovas iš esmės pasinaudojo atsakovės pasimetimu ir sunkia finansine bei psichologine situacija. Atsakovė sutiko su visomis paskolos sutarties sąlygomis, jų neginčijo ir neprašė pakeisti, nes atsakovė buvo labai didelio streso būsenoje ir negalėjo tinkamai įvertinti paskolos sutarties sąlygų sąžiningumo.
3.12. Dėl advokato suteiktų teisinių paslaugų pateikimo ir išlaidų atmetimo atsakovė teigia, jog ieškovas gali pats save atstovauti, ir kadangi prašymas yra šabloniškas, todėl tai reiškia, jog nors ieškovas turėjo teisę kreiptis į advokatą dėl teisinės pagalbos, tačiau toks jos elgesys yra nesąžiningas, lupikiškas.
3.13. Teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad atsakovės turtinė padėtis paskutiniu metu buvo sunki, nes atsakovės 5 metų terminuota darbo sutartis pasibaigė, ir iki senatvės pensijos paskyrimo atsakovė neturėjo kito darbo ir ji gavo tik socialinę pašalpą, nes nedarbingumo pašalpos mokėjimas po pusės metų pagal įstatymus buvo nutrauktas, ir kuri (socialinė pašalpa) buvo gerokai mažesnė už jos buvusį darbo atlyginimą ar nedarbingumo pašalpą, todėl jos turtinė ir finansinė padėtis dar pablogėjo lyginant su buvusia nagrinėjant kitą ginčo bylą.
3.14. Kadangi byloje nėra ir negalėjo būti jokių rašytinių įrodymų, kad prievolės įvykdymo termino atsakovė pratęsti neprašė, ir kad į raginimus grąžinti įsiskolinimą geruoju atsakovė nereagavo ir į telefoninius skambučius neatsiliepdavo, todėl šios ieškovo išdėstytos jokiais įrodymais nepagrįstos faktinės aplinkybės neleidžia ir nesudaro jokio pagrindo teigti, kad byloje yra bent kokių tikėtinų duomenų apie atsakovės galimą elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu.
3.15. Kadangi atsakovė nėra teisininkė ir atsakovė šiuo metu neturi galimybių samdyti advokato, atsakovei procesinius dokumentus paruošti šioje byloje ir pateikti raštu padeda nemokamai pažįstami teisininkai, kurie negali jai atstovauti byloje, todėl atsakovė prašo teismo nagrinėti šią bylą rašytinio proceso tvarka, nes atsakovė negali pati save atstovauti teisme, tačiau gali pateikti savo visus argumentus teismui raštu, ir kadangi ir atsakovės sveikata ir aplinkinė situacija reikalauja nedalyvavimo teismo posėdžiuose. Atsakovė taip pat negali dalyvauti nuotoliniu būdu organizuojamuose teismo posėdžiuose, nes jos interneto ryšys namuose yra nestabilus ir jos turima planšete yra labai nepatogi tokiam dalyvavimui.
4. Ieškovas pateikė dubliką ir patikslintą ieškinį, kuriais nesutinka su atsiliepimo teiginiais. Nesutikimą ieškovas grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
4.1. Atsakovė akivaizdžiai išeina už nagrinėjamos bylos dalyko ribų. Atsakovė nurodo, kad visiškai nesutinka su ieškiniu, bet ginčija tik delspinigių ir netesybų dydį, tačiau neišsako savo pozicijos dėl pagrindinio ieškinio reikalavimo – 28 000 Eur skolos grąžinimo.
4.2. Atsakovė teigia, kad sutiktų sudaryti taikos sutartį abiem šalims priimtinu pagrindu, tačiau nenurodo, kokiomis sąlygomis.
4.3. Atsakovė neigia gavusi iš ieškovo paskolos sutarties dieną 3 000 Eur grynais, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl ji sutiko pasirašyti paskolos sutartį, kurioje nurodomas 3000 Eur paskolos suteikimas grynaisiais pinigais.
Šalies argumentai
4.4. Ieškovas nurodo, kad sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, todėl šalys gali nustatyti nemažus delspinigius ir tai nereiškia prieštaravimo viešai tvarkai.
4.5. Dėl advokatui apmokėtos 450 Eur sumos - prie ieškinio pridėtos advokato išlaidų sąskaitos ieškovui ir jas atitinkantys mokėjimo kvitai.
4.6. Atsakovės atsikirtimai, kad ieškovo veiksmai, kelis kartus kreipiantis į teismą dėl įsakymo išdavimo yra nesąžiningi, visiškai nepagrįsti, nes dėl to atsakovė nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, o teismas nepriėmė įsakymo dėl skolos priteisimo dėl techninių klaidų, pareiškėjui apskaičiuojant materialinių reikalavimų dydį.
4.7. Atsakovė nepagrindžia ir nedetalizuoja, kokiu būdu pasaulinė ekonominė krizė, kurios buvimas ir laikotarpis yra abejotini, pandemija, kuri jau seniai baigėsi, karas Ukrainoje, kuris apskritai neturi jokio sąryšio su atsakovės padėtimi, ir didelė infliacija sukliudė atsakovei grąžinti skolą ieškovui, tuo labiau, kad ji ne tik nemėgino to padaryti, bet net ir nesiteikė informuoti ieškovo apie kokias nors kliūtis įvykdyti sutartinę prievolę netgi po to, kai gavo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023-03-14 teismo įsakymą apie skolos priteisimą. Atsakovė taip pat nenurodė jokių teisinių argumentų, kodėl šalių sudarytame sandoryje ji laiko save silpnesniąja šalimi. Analogiškai atmestini atsakovės priekaištai ieškovui, kad jis tariamai nesąžiningai kreipėsi į teismą be tinkamo įspėjimo apie skolos grąžinimą, nes T. K. pareiškė ieškinį teismui 2023-05-07, o A. S. savo prieštaravimus dėl teismo įsakymo priėmimo pareiškė dar 2023-03-14, t. y. akivaizdžiai žinojo apie ieškovo ketinimą prisiteisti paskolintą sumą.
4.8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad Sutarties sudarymo ar jos galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2008 iki 2013 m., pelno palūkanos (vertinant ne tik bazinę palūkanų dalį, bet ir palūkanų maržą) rinkoje buvo mažesnės nei Sutartyje nustatyti delspinigiai, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad bazinės palūkanų normos dydžiai buvo lygūs ar mažesni už nulį Sutarties sudarymo ar jos galiojimo laikotarpiu, t. y. tinkamai nepagrindė savo teiginių, kad Sutartyje nustatyti delspinigiai beveik 37 kartus viršijo rinkoje esančias palūkanas.
Atsiliepimas
4.9. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime vartoja terminus, kurių nėra nurodyti šalių sudalytoje Sutartyje, kurioje šalys susitarė dėl pelno palūkanų ir kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, kompensuojamųjų palūkanų dydžio įrodinėti nereikia.
4.10. Minėtos paskolos sutarties iniciatoriumi buvo A. S. ir abiejų šalių pažįstamas A. C., kuris, galimai turėdamas savanaudiškų interesų, įkalbėjo ir tiesiog išmaldavo, kad T. K. paskolintų atitinkamą sumą bei gelbėtų A. S. nuo gresiančių jos buto varžytynių, o pasibaigus sutartyje nustatytam paskolos grąžinimo terminui ir A. S. nesiruošiant grąžinti skolos, A. C. reikalavo, kad bet koks bendravimas su atsakove vyktų ne tiesiogiai, o tik per jį.
4.11. Vieninteliai teisingi atsakovės atsiliepimo teiginiai yra dėl negalėjimo kartu skaičiuoti palūkanų ir delspinigių. Dėl nurodytų motyvų ieškovas kartu su dubliku teikia teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsisakoma reikalavimo dėl 2520 Eur delspinigių priteisimo, kuris pakeičiamas reikalavimu dėl kompensuojamųjų palūkanų.
Šalies argumentai
4.12. Todėl ieškovas 2023-08-25 teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo teismo: priteisti iš atsakovės 28 000 Eur skolos, 840 Eur pelno palūkanų, 0,05 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas nuo negrąžintos skolos nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki skolos grąžinimo dienos už kiekvieną praleistą dieną, t. y. po 14 Eur už dieną, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo grąžinti permokėtą 45,50 Eur žyminį mokestį.
Atsiliepimas
4.13. Būtent pati atsakovė pasinaudojo ieškovo patiklumu ir geranoriškumu padėti į sunkią situaciją patekusiai atsakovei, kuri, kaip galima suprasti iš jos atsiliepime išdėstytos pozicijos, nei galvoja, nei ketina grąžinti pasiskolintą sumą. Atsakovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, galimai kliudžiusių jai ginčyti paskolos sutarties sąlygas.
4.14. Atsakovė puikiai žinojo apie ieškovo teisinius veiksmus prisiteisti paskolintą sumą teismo įsakymo tvarka, nustatant laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškinio pareiškimas 2023-05-07 negalėjo būti atsakovei netikėtas, nes ieškovas pasinaudojo įstatymų nustatyta teise ginti savo teises teismine tvarka.
4.15. Pagal bendras įrodinėjimo taisykles būtent atsakovė turėtų pateikti teismui įrodymus, kad ji prašė pratęsti prievolės įvykdymo terminą, reagavo į raginimus įvykdyti prievolę gera valia ar kokiais nors kitais būdais parodė savo sutikimą grąžinti skolą. Atsakovės motyvai dėl negalėjimo samdyti advokatą ir dalyvauti teismo posėdžiuose yra nepagrįsti, nes ji gali pasinaudoti nemokama teisine pagalba ir asmeniškai dalyvauti teismo posėdžiuose.
5. Atsakovė teismui pateikė tripliką, kuriame teigia, jog su nauju ieškovo pareikštu patikslintu ieškiniu, dubliku ir jo visais reikalavimais nesutinka. Nesutikimą atsakovė grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Ieškovo teiginys, kad ieškovė ginčija tik delspinigių ir netesybų dydį yra melagingas, nes visų pirma atsakovė ginčijo pačią skolos sumą, nes ieškovas 2020 m. balandžio 17 d. paskolos sutartimi paskolino atsakovei 25 000 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių eurų) sumą, ir nes atsakovė jokiu galimu būdu (nei pavedimu, nei grynais pinigais), nei paskolos sutarties sudarymo dieną, nei vėliau iš ieškovo negavo jokios paskolos sutartyje minimos 3 000 Eur grynais pinigais sumos, ir visų antra delspinigiai ir netesybos yra tas pats, todėl ieškovė negalėjo ginčyti tik delspinigių ir netesybų dydį.
5.2. Atsakovė tik dėl labai didelio streso ir patirto stipraus spaudimo pasirašė tokią sutartį, nes ji neturėjo jokių galimybių nesutikti su tokia sutartimi ir jos sąlygomis.
5.3. Ieškovo 2023-08-25 dienos dublikas yra neteisingas ir klaidina teismą, nes ieškovo teiginiai apie palūkanas ir procesines palūkanas bei delspinigius ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimuose skiriasi (ieškinio reikalavimai buvo pakoreguoti ir dalies jų buvo atsisakyta, t. y. delspinigių).
5.4. Bylinėjimosi išlaidos savo esme nėra visi nuostoliai, kuriuos proceso šalis patyrė dėl kitos šalies veiksmų, ir nes atsakovė neturi pareigos sumokėti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas kitose bylose (teikiant nepagrįstus pareiškimus, ar atmestus ieškinius), be to pateiktos bylinėjimosi išlaidos nėra niekaip nei detalizuotos, nei pagrįstos, nei paremtos tinkamais įrodymais. Be to, nepagrįstai teigiama, kad dėl to atsakovė nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, priešingai nors atsakovė neturi pareigos sumokėti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas kitose bylose (teikiant nepagrįstus pareiškimus, ar atmestus ieškinius), tačiau jos visos buvo pateiktos šioje (kitoje) byloje.
5.5. Atsakovė byloje labai detaliai ir išsamiai išdėstė savo poziciją dėl objektyvių aplinkybių, kurios sutrukdė jai laiku grąžinti skolą, nes priešingai atsakovė informavo ieškovą apie atsiradusias problemas, ir nors atsakovė ne kartą prašė ieškovą pratęsti sutartį, tačiau ieškovas nesutiko be jokių suprantamų motyvų, priešingai elgėsi nesąžiningai, nes siūlė pratęsti paskolos sutartį tik iš esmės padidinant paskolos sąlygas (palūkanas).
5.6. Atsakovė byloje labai detaliai ir išsamiai išdėstė savo poziciją dėl jos buvimo silpnesniąja sutarties šalimi ir šalių statusą, nes ieškovas yra darbingas, sveikas, pasiturintis verslininkas, o atsakovė yra pensininkė, turinti sveikatos problemų, be to, sutarties šalys sutartyje nesusitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, ir dubliko teiginiai apie atsakovės giminaičio (pusbrolio) savanaudišką veikimą ar kitas ginčo bylas ir jų argumentus, ar ieškovo nepasinaudojimą atsakovės sunkia padėtimi, ar atsakovės neketinimą grąžinti paskolą, ar pasikartojantys argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų, ar bylos nagrinėjimo būdo (raštu), ar jos nesąžiningumo yra visiškai atmestini, nes atsakovė byloje labai detaliai ir išsamiai išdėstė savo poziciją dėl šių aplinkybių ir atsakovė turi grąžinti tik pasiskolintą sumą, o ne fiktyvią sumą ir išvestines sumas iš fiktyvios sumos.
5.7. Dėl įrodinėjimo pareigos ir jos galėjimo dalyvauti posėdžiuose, atsakovė byloje labai detaliai ir išsamiai išdėstė savo poziciją ir dėl šių aplinkybių. Kadangi atsakovė negavo jokių raginimų ar perspėjimų grąžinti skolą, todėl ir negalėjo jokiu galimu būdu reaguoti. Pažymėtina, kad kol byla nėra išnagrinėta iš esmės, nėra neginčijamai įrodyta, jog atsakovė yra nesąžininga, ir, kaip minėta, jokių kitų reikšmingų argumentų dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovas nenurodė, įrodymų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė, ir apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą.
Šalies argumentai
5.8. Atsakovės veiksmus lėmė sunki jos turtinė ir neturtinė padėtis bei nuo jos valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės (jų visuma), o ne atsakovės tyčinis ir sąmoningas veikimas, todėl ieškovo nenoras ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų netinkamas.
5.9. Ieškovas siekia nepagrįstai ir neteisėtai praturtėti atsakovės sąskaita, nors paskolino vieną sumą, o reikalauja kitos, todėl ieškovas yra nesąžiningas.
5.10. Atsakovė jokiu galimu būdu (nei pavedimu, nei grynais pinigais), nei paskolos sutarties sudarymo dieną, nei vėliau iš ieškovo negavo jokios paskolos sutartyje minimos 3 000 Eur grynais pinigais sumos, priešingai, atsakovė notaro kontoroje perdavė ieškovui 108,92 Eur sumą grynais pinigais, kurie ieškovo mokėjimo nurodymu Nr. 437 (108,92 Eur) buvo pervesti antstoliui (priede), nes šios sumos kaip tik trūko iki 25 108,92 Eur sumos antstoliui Robertui Vasiliauskui vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 už visą skolininkės skolą pagal 2013-10-31 dienos Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą MK-6439 ir visas banko patirtas išlaidas, susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu pagal šį vykdomąjį įrašą, todėl pati paskolos sutartis yra iš dalies fiktyvi ir apsimestinė, ir todėl ir iš jos kylantys visi išvestiniai dalykai (sutartinės palūkanos, delspinigiai, procesinės palūkanos) yra neteisėti ir atmestini. Atsakovė nei prieš paskolos sutarties sudarymą, nei po jos sudarymo jokių papildomų lėšų iš ieškovo negavo.
5.11. Atsakovė neneigia tos aplinkybės, kad turėjo šiokių tokių sunkumų paskutiniu metu, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių, nuo atsakovės valios visiškai nepriklausančių aplinkybių – visą pasaulį apėmusi ekonominė krizė ir vėliau pandemija, karas ir didelė infliacija turėjo esminės įtakos atsakovės gaunamoms pajamoms.
5.12. Kadangi netesybos atlieka tik kompensuojamą funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiai šaliai jos patirtus nuostolius, ir ieškovas dar nepatyrė jokių realių papildomų išlaidų, todėl ieškinyje prašomi delspinigiai (palūkanos) yra neproporcingai didelė civilinė atsakomybė už mokėjimų neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
5.13. Paskolos sutartimi atsakovei nustatyti delspinigiai, kurie siekia net 18,25 procentų metinių palūkanų (0,05 proc. x 365 dienos) yra nesąžiningai ir neprotingai dideli (lupikiški). Atsakovei nustatyti delspinigiai (palūkanos), kurie siekia net 18,25 procentų metinių palūkanų (delspinigių norma už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,05 proc.) yra nesąžiningai ir neprotingai dideli (lupikiški), kai tuo tarpu rinkoje realios palūkanos yra lygios arba mažesnės nei 0,00 procento, be to jiems pagal CPK nuostatas gali būti taikoma senatis.
5.14. Atsakovė, kuri nesuprato sutarties sąlygų ar neturėjo visos apsispręsti reikšmingos informacijos, negalėjo priimti tinkamo sprendimo, todėl neskaidrios ir neaiškios sutarties sąlygos yra neteisėtos ir naikintinos.
5.15. Ieškovo neteisėtai ir ne pagal sutarties sąlygas pritaikytos palūkanos visiškai atitinka delspinigius už kiekvieną praleistą dieną, nes palūkanos, procesinės palūkanos ir delspinigiai (netesybos) yra visiškai skirtingi ir skirtingai skaičiuojami nuo skirtingos bazės (pagrindo) dydžiai (palūkanos, procesines palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos likusios paskolos sumos, o delspinigiai, netesybos yra skaičiuojami tik nuo vėluojančios nuo mokėjimų grafiko paskolos dalies sumos), ir yra visiškai nepalyginami ir skirtingi dalykai ir savo prigimtimi ir savo skaičiavimo baze, bei savo vertine sumine išraiška, todėl nesąžininga ieškovo prievolė atsakovei dėl palūkanų (delspinigių) teismo turi būti panaikinta, ir todėl ir šis ieškovo reikalavimas irgi turi būti atmestas.
5.16. Ieškovo vienašališkas sprendimas kreiptis į teismą su nauju pareiškimu (prašymu) ir ieškiniu prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovės, kaip vartotojos, nenaudai. Ieškovo vienašališkas, tinkamai ir laiku neperspėjus ir neįspėjus atsakovės, sprendimas kreiptis į teismą su nauju analogišku (identišku) pareiškimu (prašymu) ir nauju ieškiniu buvo nesąžiningas ir priimtas neteisėtai ir nepagrįstai atsakovės atžvilgiu.
5.17. Ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nebūtinos ir neracionalios, bei nepagrįstos, ir kadangi ieškovas gali pats save tinkamai ir kvalifikuotai atstovauti šiame tapačiame reikalavime, šis ieškinys nėra teisiškai sudėtingas, tapatus ankstesniems, bei šabloniškas, todėl byloje tarp ieškovo ir atsakovės tinkamai jam gali atstovauti ir pats ieškovas, todėl toks ieškovo elgesys yra netinkamas ir nebūtinas šioje byloje.
6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką, vietą ir teismo sudėti šalys yra informuotos.
Motyvuojamoji dalis
Civilinė byla dalyje dėl 2520 Eur delspinigių priteisimo nutrauktina, likusioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies
Dėl bylos dalyje dėl reikalavimo priteisti 2 520 Eur delspinigių nutraukimo
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Ieškovas 2023-08-25 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog atsisako 2023-05-07 ieškinyje išdėstyto reikalavimo priteisti 2 520 Eur delspinigių. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla dalyje pagal ieškovo ieškinį dėl 2 520 Eur delspinigių iš atsakovės priteisimo nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Išaiškintina, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
Dėl Paskolos sutarties sudarymo ir paskolos grąžinimo prievolės
8. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas T. K. (paskolos davėjas) ir atsakovė A. S. (paskolos gavėja) 2020 m. balandžio 17 d. notarine tvarka sudarė paskolos sutartį, kurios 1 punkte buvo numatyta, jog ieškovas skolina atsakovei 28000 Eur, kuriuos atsakovė privalo grąžinti iki 2021 m. balandžio 17 d. tokia tvarka: 1.1. ieškovas skolina atsakovei 28 000 Eur sumą su 3 procentų dydžio metine palūkanų norma atsakovės paskolos pagal kredito sutartį Nr. 1450818074101-67 padengimui AB SEB banke, tai yra ieškovas perveda bankiniu pavedimu 25 000 Eur sumą tiesiogiai antstoliui Robertui Vasiliauskui į jo depozitinę sąskaitą vykdomojoje byloje Nr. 0179/13/01165 už visą atsakovės skolą pagal 2013-10-31 Vilniaus miesto 19 notarų biuro notaro Mindaugo Kačergio vykdomąjį įrašą MK-6439 ir visas Banko išlaidas, susijusias su priverstiniu skolos išieškojimu pagal šį vykdomąjį įrašą; 1.2, ieškovas perduoda atsakovei 3 000 Eur sumą grynais paskolos sutarties sudarymo dieną. Paskolos sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo laiku grąžinti skolą, sumokėti 3 procentų dydžio metines palūkanas. Paskolos sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad atsakovė pilnai grąžina skolą su palūkanomis, kurią ji yra skolinga ieškovui pagal šią sutartį, ne vėliau kaip iki 2021 m. balandžio 17 d.; terminas gali būti pakeistas abiejų šalių susitarimu; atsakovei laiku negrąžinus skolos ir nesutarus su ieškovu dėl termino pakeitimo abiejų šalių sutarimu, atsakovė moka ieškovui 0,05 procentų palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną.
9. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-403/2020 27 punktas). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023).
10. Bylos duomenys patvirtina ir atsakovė byloje neginčijo, jog ieškovas, vykdydamas Paskolos sutarties 1.1 punktą, suteikė atsakovei 25 000 Eur paskolos, šią sumą sumokėdamas už atsakovę į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu padengdamas atsakovės AB SEB bankui turėtą skolą, kuri buvo išieškoma iš atsakovės vykdomojoje byloje. Tačiau atsakovė teigė, jog iš ieškovo niekada negavo ir ieškovas jai niekada neperdavė Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodytos 3000 Eur paskolos sumos grynais, todėl ji neturi pareigos tokios sumos grąžinti, nes nėra šių pinigų gavusi.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, yra išaiškinęs, jog bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. <...> Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reišmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame CPK numatytas išimtis. Dėl to teismas, byloje surinktų įrodymų viseto duomenų kontekste įvertinęs sutarties sąlygas „<...> pasiskolinau <...>“, „<...> skolinuosi <...>“, gali jomis remiantis konstatuoti paskolos sutarties sudarymo faktą.
12. Teismo vertinimu, šalių notarine tvarka sudarytoje Paskolų sutartyje aiškiai įvardinta atsakovei skolinama pinigų suma – 28 000 Eur; nurodoma, kuri paskolos sumos dalis mokama bankiniu pavedimu (25 000 Eur), o kuri – grynais (3000 Eur). Paskolos sutarties 1.2 punkte nurodyta, jog paskolos sumos dalis grynais (3000 Eur) atsakovei perduodama paskolos sutarties sudarymo dieną. Atsakovė neįrodinėjo, jog ji neturėjo poreikio ir intereso gauti paskolos sutartyje nurodytos 3000 Eur sumos grynaisiais, nepaaiškino, kodėl pasirašė sutartį, matydama, jog į ją yra įtraukta sutarties nuostata dėl 3000 Eur sumos grynais jai išmokėjimo, jeigu nurodyta suma jai nebuvo perduodama, ir nepateikė teismui jokių duomenų, kad iki ieškovo kreipimosi į teismą būtų reiškusi atsakovui kokias nors pretenzijas dėl neįvykdyto Paskolos sutarties 1.2 punkto ar prašiusi šį punktą pakeisti. Atsakovė taip pat neįrodinėjo, kad prieš ją buvo taikytos prievartos ar kitokios nusikalstamos priemonės dėl sutarties pasirašymo, taip pat apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, ar susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnis), taip pat neįrodinėjo kitų sandorio negaliojimo pagrindų, nustatytų CK 1.78–1.93 straipsniuose. Pažymėtina, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl nėra pagrindo tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių vertinti kaip vartojimo ir laikyti atsakovės silpnesniąja sutarties šalimi - vartotoja.
13. Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Vertinant šalių sudarytos notarine tvarka patvirtintos paskolos sutarties tekstą matyti, kad Sutartyje vartojamos sąvokos yra būdingos paskolos sutarčiai; pareiga pagal šią sutartį nustatyta tik paskolos gavėjui – pareiga grąžinti skolinamą 28 000 Eur sumą, t. y. nėra nustatyta paskolos davėjo pareiga paskolinti. Šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir nustatė terminą paskolai grąžinti. Taigi sutartyje aptartos esminės įstatyme įtvirtintos paskolos sutarties sąlygos – sutarties dalyko (pinigų) perdavimas ir skolininkės įsipareigojimas jį grąžinti. Šalių sudarytos paskolos sutarties sąlygos, jas vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, teikia pagrindą, kad ieškovas šioje byloje įrodė paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo faktą (CPK 176, 177, 185 straipsniai), tuo tarpu atsakovė, remdamasi pinigų dalies (3000 Eur sumos) negavimo aplinkybe, jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė ir nurodytos aplinkybės neįrodė (CPK 176, 177, 185 straipsniai).
14. Teismas laiko, jog aukščiau aptartų įrodymų vertinimo analizė patvirtina 28 000 Eur paskolos suteikimo atsakovei faktą, todėl atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog gautą paskolą (28 000 Eur) ji grąžino. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, jog ji bent dalį paskolos sumos ieškovui yra grąžinusi ir paskolos grąžinimo neįrodinėjo. Teismas pažymi, kad įstatymas nenumato, jog sunki atsakovės turtinė padėtis gali būti pagrindu atleisti atsakovę nuo prievolės vykdymo. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, šalys nesusitarė, kad Sutartyje numatytas terminas paskolai grąžinti atsakovei būtų pratęstas, tuo tarpu prievolės įvykdymo terminas galėjo būti pratęstas tik abiejų sutarties šalių suderinta valia. Kadangi byloje nustatyta, jog atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Paskolos sutartį joje numatytu terminu, dėl kurio pratęsimo šalių susitarimas nebuvo pasiektas, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 28 000,00 Eur negrąžintos paskolos (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200, 6.873 straipsniai).
Dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų
15. Paskolos sutarties 1.2, 2, 3 punktuose šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių (pelno) palūkanų mokėjimo. Šalių buvo susitarta dėl 3 procentų metinių palūkanų dydžio, kurio teismas neturi pagrindo vertinti kaip neprotingo ar neadekvataus, todėl atsižvelgiant į paminėtus Paskolos sutarties punktus, vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 840 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 17 d. iki 2021 m. balandžio 17 d. (28 000 Eur x 3 proc.).
16. Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį. Pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos, taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį, kaip specialiąją normą. Praleidus terminą paskolai grąžinti vietoj pelno palūkanų, nustatytų sutartyje ar įstatyme, mokamos kompensuojamosios palūkanos pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju šalys buvo susitarusios, kad skolininkui laiku negrąžinus skolos ir nesutarus su kreditoriumi dėl termino pakeitimo abiejų šalių sutarimu, skolininkas moka kreditoriui 0,05 procentų palūkanas už kiekvieną pradelstą dieną. Atsižvelgiant į šį šalių susitarimą, atsakovei pažeidus prievolės įvykdymo terminą, ieškovas iš atsakovės nuo 2021-04-17 (termino grąžinti paskolą dienos) iki skolos grąžinimo turi teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų (CK 6.261 straipsnis). Visgi teismas pažymi, kad šalių sutartas kompensuojamųjų palūkanų dydis - po 0,05 procentus nuo negrąžintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną nagrinėjamu atveju nuo negrąžintos 28000 Eur sumos, skaičiuojant po 14 Eur už dieną, sudarytų 5110 Eur sumą per metus, t. y. ieškovas su atsakove sudarytoje Paskolos sutartyje numatė 18,25 proc. metinių kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą prievolės pažeidimo atveju.
17. Palūkanos nustatomos dviem būdais - įstatymu ir šalių susitarimu. Nustatant palūkanas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis - kreditorius - gali pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palūkanas. Todėl teismas turi teisę vertinti sutarties sąlygą dėl palūkanų, kaip ir bet kokią kitą sutarties sąlygą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Nagrinėdamas šalių ginčus dėl palūkanų dydžio, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 straipsnis) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5 straipsnis, 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi, nors nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl kompensacinių palūkanų dydžio, teismo vertinimu, atsakovei nustatyta prievolė atlyginti ieškovui (kreditoriui) aiškiai per dideles palūkanas už paskolintą pinigų sumą jos negrąžinimo laiku atveju. Teismo vertinimu, šalių susitarimas dėl 0,05 proc. palūkanų mokėjimo už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintos paskolos sumos prievolės neįvykdymo laiku atveju pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis), todėl teismas, siekdamas užtikrinti prievolės šalių interesų pusiausvyrą, mažina kompensuojamųjų palūkanų dydį iki 0,009 procento (arba iki 3,285 procento metinių palūkanų). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovės nuo 2021-04-17 (termino grąžinti paskolą dienos) iki teismo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2023-12-08) priteistina 2 431,80 Eur kompensuojamųjų palūkanų (965 dienos x 2,52 Eur), taip pat ieškovui iš atsakovės priteistinos kompensuojamosios palūkanos, skaičiuojamos nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos iki visos skolos grąžinimo, skaičiuojant po 0,009 procento nuo negrąžintos sumos (pagal tą dieną likusią negrąžintą skolos sumą) už kiekvieną uždelstą dieną.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
19. Byloje pateiktais duomenimis, ieškovas už ieškinį sumokėjo 695,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat sumokėjo iš viso 165 Eur žyminio mokesčio už pateiktus 2 prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (3 x 55 Eur). Be to, ieškovas patyrė 1 080 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurios susideda iš 300 Eur sumos už ieškinio parengimą, 480 Eur už teisines konsultacijas ir dubliko parengimą bei 300 Eur už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus nustato dydžio, todėl teismas jų mažinti neturi pagrindo. Teismas atskirai pažymi, kad ieškovo pateikto 150 Eur apmokėjimo už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą nevertina kaip bylinėjimosi išlaidų, patirtų šioje civilinėje byloje, ir jų prie šioje civilinėje byloje ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų nepriskiria, nes byla dėl teismo įsakymo išdavimo buvo užbaigta teismui kreditoriaus pareiškimą laikant nepaduotu ir jam grąžinant (Panevėžio apylinkės teismo 2023-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. eL2-3178-434/2023).
20. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo pareiškęs turtinio pobūdžio reikalavimų 31 360 Eur sumai, byloje patenkintų reikalavimų suma sudaro 31 271,80 Eur sumą, t. y. patenkinta 99,72 proc. ieškovo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 99,72 procentai ieškinio reikalavimų, yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 693,05 Eur žyminio mokesčio ir 99,72 procentus patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, teisinės pagalbos išlaidas skaičiuojant nuo 780 Eur sumos (300 Eur + 480 Eur), t. y. 777,82 Eur, patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų (780 Eur x 99,72 proc.), iš viso 1 470,87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino ieškovo prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat į tai, jog kitas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas ir apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškovo atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas laiko, jog iš atsakovės ieškovui nėra pagrindo priteisti ieškovo už prašymus ir atskirąjį skundą sumokėtos 165 Eur žyminio mokesčio sumos, taip pat 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų sumos už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo parengimą (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Taip pat nėra pagrindo ieškovui grąžinti žyminio mokesčio permokos, nes ieškovas, nors patikslintu ieškiniu ir atsisakė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, tačiau vietoj to reikalavimo, suformulavo kitą turtinio pobūdžio reikalavimą - dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, kurio dalis sumos iki patikslinto ieškinio pareiškimo jau buvo aiški ir turėjo būti paskaičiuota konkrečia suma, todėl pareikšto patikslinto ieškinio suma iš esmės net viršijo pradinio ieškinio sumą.
21. Byloje yra susidariusios 6,64 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurių 99,72 proc. dalis, vadovaujantis CPK 96 str. 3 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą, t. y. 6,62 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Civilinę dalyje dėl 2520 Eur delspinigių priteisimo nutraukti.
Kitoje dalyje patikslintą ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 28 000 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius eurų 00 ct) skolos, 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) pelno palūkanų, 2 431,80 Eur (du tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną eurą 80 ct) kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 17 d. iki 2023 m. gruodžio 8 d., 0,009 proc. dydžio kompensuojamąsias palūkanas, skaičiuojamas nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. gruodžio 8 d.) iki visos skolos grąžinimo, skaičiuojant po 0,009 procento nuo negrąžintos sumos (pagal tą dieną likusią negrąžintą skolos sumą) už kiekvieną uždelstą dieną, ir 1 470,87 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt eurų 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,62 Eur (šešis eurus 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.