- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-09
- Bylos Nr.
- e2S-1030-392/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04969-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – antstolis S. M., AB,, Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymo veiksmus iki skundo (ginčo) išnagrinėjimo pabaigos. Nurodė, kad kreipėsi su skundu į antstolį, prašydama panaikinti patvarkymus: 2024 m. kovo 12 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-24-170-3889, 2024 m. kovo 12 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-24-170-3890, 2024 m. kovo 6 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-170-3661 vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/00519. Pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį motyvuoja tuo, kad tik išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų, bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas yra teisėtas, todėl vykdomoji byla turi būti sustabdyta. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad jos turtinė padėtis yra sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
3. Teismas nurodė, kad pareiškėja teismui pateiktame procesiniame dokumente prašo sustabdyti vykdomąją bylą, nenurodydama konkretaus numerio, tačiau iš skunde suformuluotų reikalavimų galima spręsti, kad pareiškėja siekia, kad būtų sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/00519. Pareiškėja skundžia antstolio S. M. vykdomojoje byloje Nr. 0170/24/00519 atliktus vykdymo veiksmus.
4. Byloje nėra duomenų, kokio dydžio sumos jau yra išieškotos iš pareiškėjos. Pareiškėja, teigdama, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, šios aplinkybės, teismo vertinimu, neįrodė jokiais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių, jog iki jos skundo išnagrinėjimo atsiras dideli nuostoliai.
5. Kadangi pareiškėja neįrodė, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai atsiras neproporcinga žala, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja grėsmė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Todėl teismas pareiškėjos prašymą atmetė, kaip nepagrįstą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir patenkinti skundo reikalavimus – sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl teisės aktų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 659 straipsnio 1 dalies) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; išdėstyti susidariusios skolos padengimą per 12–18 mėnesių; nustatyti kitą protingą terminą įvykdyti 2024 m. kovo 12 d. raginimą; panaikinti skunde nurodytus antstolio patvarkymus ir vykdymo išlaidų apskaičiavimų sumas. Atskirojo skundo argumentai:
6.1. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis priimta neįsigilinus į bylos faktines ir teisines esmines aplinkybes, šalių tarpusavio ginčo esmę. Vykdymo veiksmus teismas galėjo sustabdyti pripažinęs esant tai reikalinga, kaip išimtį iš bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklės – nustatęs akivaizdžią grėsmę apeliantės teisėms ir teisėtiems interesams, taip pat dar neišnagrinėjus skundo iš esmės, išryškėjusius antstolio veiksmų neteisėtumo požymius detaliai nurodytus apeliantės skunde.
6.2. Apeliantė teigdama, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, šią aplinkybę tinkamai ir detaliai įrodė argumentais ir rašytiniais įrodymais, taip pat tinkamai įrodė, jog iki jos skundo išnagrinėjimo atsiras dideli nuostoliai, nes bus išieškota ir nesanti jos skola, vykdymo išlaidos. Be to, nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei atsiras neproporcinga žala, todėl yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja grėsmė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
6.3. Apeliantė nurodo, kad atsakovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra laikinos, todėl jų taikymo atveju bylos šalys nepatirtų jokios realios žalos, tik vykdymas būtų atidėtas iki skundo išnagrinėjimo pabaigos. Teismo nutartis priimta visiškai ignoravus pareiškėjos pateiktas teisines ir faktines esmines ginčo aplinkybes ir prašymus. Pažymi, kad teismas turėjo pareigą tinkamai išnagrinėti visus pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, tuo tarpu apeliantės prašymai nebuvo išnagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tam, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi būti nustatytos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Tad laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodo, kad jas pritaikius bus išvengta galimų nuostolių, nes tik išnagrinėjus jos skundą dėl antstolio veiksmų bus atsakyta į klausimą ar priverstinis vykdymas yra teisėtas. Taip pat prašymą stabdyti vykdymo veiksmus grindžia sunkia turtine padėtimi, per trumpais antstolio nurodytais terminais sprendimui įvykdyti, nepagrįstai apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis. Apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų jai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo priešingai išvadai.
12. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, ji nesutinka su vykdomu išieškojimu, iš esmės nepritardama skunde nurodytiems teismų sprendimams. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Pažymėtina, kad antstolis vykdo vykdomuosius dokumentus, tačiau jis neturi kompetencijos vertinti įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Be to priimtų teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Net pasitvirtinus apeliantės skundo argumentams dėl antstolio procesiniuose dokumentuose neteisingai nurodytų terminų ar neteisingai apskaičiuotų vykdymo išlaidų, skunde nesant duomenų apie neteisėtai vykdomą išieškojimą, iš pareiškėjos vis tiek būtų išieškoma įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteista skola.
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, jog ji tinkamai argumentais ir rašytiniais įrodymais įrodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, iki jos skundo išnagrinėjimo atsiras dideli nuostoliai, nes bus išieškota ir nesanti jos skola, ir vykdymo išlaidos, be to nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantei atsiras neproporcinga žala, todėl yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja grėsmė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų kokio dydžio sumos jau yra iš jos išieškotos, pareiškėja jokiais rašytiniais įrodymais neįrodė, kad jos turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, jog iki skundo išnagrinėjimo atsiras dideli nuostoliai. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų ar iš priverstinio skolos išieškojimo kylančių nepatogumų. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjai neįrodžius, jog nepritaikius jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, jai atsiras neproporcinga žala, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja grėsmė, jog nesustabdžius vykdymo veiksmų galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.