Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.; 1.1.8.6.6.; 1.1.8.8.; 1.1.8.9.2.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.11.; 1.2.4.4.1.; 1.2.4.4.2.6.; 2.1.7.4.4.; 2.1.14.2.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.4.2.1.

2025 m. lapkričio 20 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, E. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, E. A. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, E. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda.

Nuspręsta nebenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui ir nebenukreipti baudos priverstiniam vykdymui.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. kovo 17 d.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, E. A. pripažintas recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Iš E. A. priteista G. A. naudai 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Iš E. A. priteista Šiaulių teritorinei ligonių kasai 240,75 Eur žalos atlyginimo.

Nuspręsta palikti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. A. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms: AB (duomenys neskelbtini) bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sumažinant apribojimo mastą iki 3 240,75 Eur. Įvykdžius civilinius ieškinius, laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti.

Nuspręsta nepriteisti iš E. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. E. A. nuteistas už tai, kad jis mušdamas nesunkiai sužalojo G. A., o būtent: 2025 m. vasario 6 d., apie 19.00 val. (duomenys neskelbtini), bute ir to paties namo antros laiptinės trečio aukšto koridoriuje tyčia kumščiu sudavė po vieną smūgį į kairę veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė G. A. poodinę kraujosruvą kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

2. Be to, E. A. nuteistas už tai, kad jis, kankindamas ir itin žiauriai smurtaudamas, nesunkiai sužalojo G. A., o būtent: 2025 m. vasario 9 d., nuo 19.00 val. iki 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis ir kojomis suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 40 kartų nukentėjusiajam G. A. į veido ir kitas kūno vietas, mediniu pagaliu suduodamas jam ne mažiau kaip 5 kartus į nugaros sritį, stipriai stumdamas jį ne mažiau kaip tris kartus, dėl to G. A. atsitrenkė į baldus, suduodamas jam vieną kartą medine taburete į nugaros sritį, nuolat spjaudydamas ant jo, liepdamas klauptis ir atsiprašyti jo mažametės dukros, apšlapindamas jo kūną ir galvą, maudamas apatines kelnaites nukentėjusiajam, grasino medinį pagalį įkišti jam į išangę, tokiais savo veiksmais padarė G. A. poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kaktos kairėje, apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimus, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio jam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo pakeisti nuosprendį, jam skirti švelnesnę bausmę bei sumažinti priteistą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo.

3.1. Teigia, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta per griežta bausmė ir priteistas per didelis žalos atlyginimas. Nurodo, jog pagal BK 61 straipsnio 2 dalį bausmės dydis nuo 2025 m. vasario 1 d. nebeskaičiuojamas nuo bausmės vidurkio, kaip buvo numatyta iki tol. Tvirtina, kad teismas, jam skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, jog jis augina tris vaikus, su kuriais jį sieja tvirti socialiniai ryšiai, vaikai jo pasiilgsta, jis juos finansiškai privalo išlaikyti, nes žmona (vaikų mama) šiuo metu mokosi ir pajamų negali gauti. Dėl to tiek jo vaikai, tiek ir jo žmona yra priklausomi nuo pašalpų bei jo tėvų, uošvių ir draugų paramos, kurios nepakanka, todėl jis, būdamas laisvėje, galėtų aprūpinti šeimą materialiai ir skirti jai savo laiką, dėmesį bei pastangas. Dėl to mano, kad teismas turėjo pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme.

3.2. Taip pat teigia, jog teismas neįvertino duomenų, kad nukentėjusysis G. A. užgauliojo, įžeidinėjo jo mažametę dukrą, todėl jo nusikalstamą veiką nulėmė būtent provokuojantis, neadekvatus nukentėjusiojo elgesys, kuris jį, kaip tėvą, labai įžeidė, jis jautė pareigą užstoti savo dukrą nuo smurto. Taip pat teigia, jog teismas neįvertino, kad nukentėjusysis jau praeityje buvo žinomas policijai dėl pedofilinių polinkių, smurto prieš vaikus, kas taip pat jį provokavo.

3.3. Teigia, jog teismas neteisingai įvertino teismo medicinos specialisto išvadą, nes iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad ant nukentėjusiojo kūno esantys sužalojimai yra įvairaus senumo – nuo kelių savaičių iki kelių dienų, todėl mano, jog nustatyti sužalojimai negali būti susiję su jam (apeliantui) inkriminuotomis veikomis, kaip nurodyta nuosprendyje. Tvirtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog G. A. linkęs į girtuokliavimą, asocialų elgesį, pedofiliją, todėl mano, kad su smurtu susiduria nuolat ir ne visus ant nukentėjusiojo kūno esančius sužalojimus galima sieti su jam (apeliantui) inkriminuojamais nusikaltimais, dėl to turėtų mažėti jam inkriminuojamos veikos apimtis ir turi būti švelninama jam paskirta bausmė.

3.4. Taip pat skunde apeliantas nurodo, jog jo veikos turi būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika. Nors smurtas vyko kelių dienų intervalu, tačiau konflikto priežastis, vieta, smurtavimo būdai buvo tokie pat, t. y. tarp jo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas tęsėsi kelias dienas ir santykius buvo bandoma aiškintis smurtu. Dėl to mano, kad yra padarytas vienas nusikaltimas (BK 138 straipsnis), o ne du atskiri, kaip konstatuota nuosprendyje, todėl jam turi būti skirtina švelnesnė bausmė.

3.5. Teigia, jog teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, neįvertino jo (apelianto) prastos turtinės padėties, nes jis, būdamas kalėjime, neturėdamas pastovių pajamų, privalo išlaikyti tris mažamečius vaikus ir nedirbančią žmoną. Pastebi, kad dalis bylos aplinkybių, tokių kaip „grasino įkišti į analinę angą pagalį“, „numauti kelnaites“, tėra paties nukentėjusiojo išsigalvojimai, galintys sukelti gailestį, tačiau jie nepagrįsti bylos medžiaga.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Nors nuteistasis E. A. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo pripažinimo kaltu nesunkiai sužalojus nukentėjusįjį G. A., tačiau apeliantas mano, kad jo nusikalstami veiksmai turėjo būti kvalifikuojami ne kaip du atskiri nusikaltimai, o kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jog ne visus eksperto nustatytus nukentėjusiojo sužalojimus padarė jis, taip pat mano, kad jam paskirta per griežta bausmė bei priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsniu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo E. A. apeliaciniu skundu.

7. Nuteistasis skunde teigia, jog ne visus teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus nukentėjusiajam padarė jis. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas.

7.1. Nukentėjusysis G. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. vasario 6 d. 19 val. vykusių išgertuvių metu E. A. jam du kartus smogė kumščiu į veido sritį, vieną smūgį sudavė kambaryje į kairę veido sritį, o antrą smūgį sudavė koridoriuje taip pat į kairę veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį vertino 5 balais 10 balų skalėje, be to, parodė, jog nuo šių suduotų smūgių jam bėgo kraujas iš nosies, buvo patinimas su mėlyne po kaire akimi, o 2025 m. vasario 9 d. nuo 19 iki 21 val. vykusių išgertuvių metu E. A. jam sudavė ne mažiau kaip 20 kartų kumščiu į veido sritį, ne mažiau kaip 5 kartus sudavė mediniu pagaliu į nugaros sritį, ne mažiau kaip 20 kartų spyrė į įvairias kūno vietas, ne mažiau kaip 3 kartus stipriai stūmė į baldus bei sudavė medine taburete į nugaros sritį, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertino 7 balais 10 balų skalėje (1 t., b. l. 9-12, 22, 79-80). Tokius nukentėjusiojo parodymus dėl 2025 m. vasario 6 d. padarytų sužalojimų patvirtina liudytojo D. P. parodymai, jog 2025 m. vasario 9 d. vykusių išgertuvių metu ant G. A. veido matė mėlynę (1 t., b. l. 101-102). Sužalojimo faktą patvirtina ir paties nuteistojo E. A. prisipažinimas, kad jis du kartus smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu – pirmą kartą 2025 m. vasario mėnesio pradžioje, kai smogė vieną kartą nukentėjusiajam į veidą, jog nuo jo atstotų, o antrą kartą, praėjus kelioms dienoms, kai nukentėjusysis jo dukrelę pavadino „durnele“, tada nukentėjusįjį mušė rankomis ir kojomis, smūgiavo į įvairias kūno vietas, mušė pagaliu (2 t., b. l. 157-158). Taip pat nuteistasis parodė, kad matė po kažkuria G. A. akimi mėlynę, tik nežino, ar ji buvo nuo to pirmo karto, kai jam trenkė.

7.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G177/2025(04) nurodyta, jog G. A. nustatyta: poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, viršutinio kairės pusės I danties ir apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis. Taip pat šioje išvadoje nurodyta, kad G. A. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžius, viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimą, padaryti prieš apie 2-4 paras iki apžiūros (pst. apžiūra atlikta 2025 m. vasario 12 d.), G. A. nustatyti kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai, padaryti prieš apie 5-7 paras iki apžiūros, mažiausiai 1 trauminio poveikio metu; G. A. nustatytas viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimas padarytas prieš daugiau nei 2 savaites iki apžiūros, 1 trauminio poveikio metu; G. A. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje čiurnoje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kaktos kairėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais; G. A. nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje čiurnoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais ir / ar paviršiais; G. A. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 26 trauminių poveikių metu; nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, viršutinio kairės pusės I danties ir apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, G. A. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui (1 t., b. l. 139–141).

7.3. Teisus nuteistasis, kad pagal šią teismo medicinos specialisto išvadą nukentėjusiajam G. A. buvo nustatyti įvairaus senumo sužalojimai, kurie padaryti apie 2-4 dienas iki apžiūros, apie 5-7 paras iki apžiūros ir padaryti prieš daugiau nei 2 savaites. Dėl to tyrimo metu buvo paskirta papildoma užduotis teismo medicinos specialistui, jog būtų nustatyta, kurie sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti 2025 m. vasario 6 d. įvykio metu, o kurie 2025 m. vasario 9 d. įvykio metu, be to, jog būtų nustatyta, keliais smūgiais sužalojimai buvo padaryti (1 t., b. l. 142-144).

7.4. Specialisto išvadoje Nr. pG 303/2025(04) nurodyta, kad G. A. poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai galėjo būti padaryti 2025 m. vasario 6 d., mažiausiai 1 trauminio poveikio metu ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Taip pat šioje papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, jog G. A. poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis galėjo būti padaryti 2025 m. vasario 9 d., mažiausiai 24 trauminių poveikių metu ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 147–148).

7.5. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, E. A. pagal BK 138 straipsnį nuteistas tik už tuos nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie pagal papildomą specialisto išvadą nurodyti kaip galėję būti padaryti 2025 m. vasario 6 ir 9 dienomis, o sužalojimas - viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimas, dėl kurio nustatyta, jog jis buvo padarytas prieš daugiau nei 2 savaites iki nukentėjusiojo apžiūros, t. y. iki 2025 m. vasario 12 d., nuteistajam neinkriminuotas.

7.6. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis buvo sužalotas ir jam daugybiniai sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis nei byloje nustatytomis. Abejoti teismo medicinos specialisto išvadomis taip pat nėra pagrindo, o specialisto nustatytas skaičius smūgių, kuriuos suduodant nukentėjusiajam buvo padaryti nustatyti sužalojimai, neprieštarauja nukentėjusiojo G. A. nurodytam smūgių skaičiui.

2. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis E. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme pripažino smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu tiek 2025 m. vasario 6 d., tiek ir 2025 m. vasario 9 d., neneigė, jog galėjo padaryti nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus, taip pat įvertinus ir tai, kad specialisto išvadoje Nr. pG 303/2025(04) konkrečiai nustatyti nukentėjusiajam 2025 m. vasario 6 d. bei 2025 m. vasario 9 d. padaryti sužalojimai, nurodyta keliais smūgiais šie sužalojimai buvo padaryti, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti kitomis aplinkybėmis, o ne nuteistojo smurtiniais veiksmais, daroma išvada, kad nuteistajam E. A. skundžiamame nuosprendyje suformuluotuose kaltinimuose nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai padaryti nuteistojo smurtiniais veiksmais. Dėl to keisti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatytas įrodytas aplinkybes dėl E. A. atliktų neteisėtų veiksmų ir tokiais veiksmais sukeltų padarinių nėra pagrindo.

3. Taip pat nuteistasis E. A. skunde teigia, jog jo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, nes nors smurtas panaudotas per kelias dienas, tačiau konflikto priežastis, vieta, smurtavimo būdai buvo tokie pat, t. y. tarp jo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas tęsėsi kelias dienas ir santykius aiškinosi smurtu. Šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas.

9.1. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2007, 2K-P-412/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008). Veiksmai, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai, paprastai pripažįstami tęstine nusikalstama veika, jei juos jungia vieninga kaltininko tyčia ir jie yra padaryti dėl to paties nusikalstamos veikos dalyko. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Taigi, tęstinės nusikalstamos veikos ypatumas yra tas, jog ji daroma ne ištisai, o susideda iš atskirų veikų, kurios, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti kvalifikuojamos atskirai, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vienos tos pačios savarankiškos nusikalstamos veikos atskiras sudėtines dalis (epizodus). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Nustatant vieningą tyčią, vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

9.2. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. A. smurtinius veiksmus 2025 m. vasario 6 ir 9 dienomis atliko to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, toje pačioje vietoje, nuteistojo nusikalstamus veiksmus skiria kelios dienos. Tačiau tokius nuteistojo smurtinius veiksmus, atliktus nukentėjusiojo atžvilgiu, vertinti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką nėra pagrindo. Nukentėjusysis G. A. parodė, kad po to, kai 2025 m. vasario 6 d. E. A. jam du kartus kumščiu smogė į veido sritį, jis parėjo namo, 2025 m. vasario 7 d. vakare pas jį į namus atėjęs E. A. jo atsiprašinėjo, kvietėsi pas save į namus, sakė duosiąs tepalo veidui, jog veidas netintų, davė ragauti bulvių košės, o 2025 m. vasario 8 d. E. A., vėl pasikvietęs pas save į butą, pripylė lėkštę sriubos, pasiūlė atsigerti alaus, 2025 m. vasario 9 d. vakare E. A. vėl jį pasikvietė pas save į butą išgerti, tų išgertuvių metu E. A., būdamas girtas, tapo vis agresyvesnis, reikalavo, jog jis, atsiklaupęs ant kelių, atsiprašytų jo mažametės dukros, kurią buvo pavadinęs „durnele“, po to E. A. jį periodiškai daužė kumščiais, spardė kojomis, daužė pagaliu per nugarą bei galvą, paėmęs už drabužių, sviedė ant baldų, medine taburete sudavė jam į nugaros sritį, šlapinosi ant jo nugaros ir galvos, liepė nusirengti megztinį ir juo viską išvalyti, vieną kartą jam, gulinčiam ant grindų, numovęs jo kelnes, į išangę bandė kišti pagalį (1 t., b. l. 9-11). Pats nuteistasis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teigė, jog po to, kai jis nukentėjusiajam pirmą kartą kumščiu smogė į veidą, ir nukentėjusysis išėjo iš buto, tą dieną viskas pasibaigė, kitą kartą nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo po kelių dienų (2 t., b. l. 157-158). Taip pat nuteistasis parodė, jog jis pirmą kartą nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo dėl to, kad nukentėjusysis nuo jo atstotų, nes jam nepatiko, jog nukentėjusysis jį palietė už pečių, tampė už pečių, nepamena, ar tada bute nukentėjusysis jo dukrytę buvo pavadinęs „durnele“, o antrą kartą nukentėjusįjį sumušė, nes G. A. jo dukrytę pavadino „durnele“, ir tai jį labai supykdė (2 t., b. l. 157-158). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis teigė, kad pirmą kartą nukentėjusįjį sumušė, nes nukentėjusysis jį tampė, o tai jam nepatiko, o antrą kartą sumušė dėl to, jog užgavo jo dukrą, ją pavadino „durnike“ ir pastūmė (3 t., b. l. 73-74).

4. Įvertinus tokius nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymus, daroma išvada, kad nuteistasis neturėjo vieningos tyčios 2025 m. vasario 6 ir 9 dienomis smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, nes po to, kai 2025 m. vasario 6 d. jis nukentėjusiajam 2 kartus kumščiu smogė į veido sritį, apeliantas dėl tokių savo smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atsiprašinėjo kelias dienas, jį vaišino maistu, davė tepalo, t. y. jo tyčia buvo įgyvendinta, o sumanymas smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu buvo pasibaigęs. Be to, nuteistasis apklausų metu nurodė skirtingas priežastis, kurios lėmė jo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, t. y. pirmą kartą smurtą naudojo dėl to, kad nukentėjusysis jį tampė už pečių, o antrą kartą dėl to, jog jo dukrą pavadino „durnele“, o nukentėjusysis apklausos metu nurodė, kad E. A. jo atžvilgiu pradėjo smurtauti dėl to, jog jis juokaudamas E. A. dukrytę pavadino „durnele“ ir krisdamas sugadino televizorių. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo smurtavimas nukentėjusiojo atžvilgiu 2025 m. vasario 9 d., kai jis nukentėjusiajam sudavė daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, nebuvo 2025 m. vasario 6 d. vykusio konflikto tęsinys, nuteistasis neturėjo vieningos tyčios smurtauti nukentėjusiojo atžvilgiu, o smurtas prieš G. A. buvo panaudotas dėl išgertuvių metu kilusio naujo konflikto. Todėl pagrįstai nuteistojo E. A. smurtiniai veiksmai, atlikti 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. vasario 9 d., kvalifikuoti ne kaip viena tęstinė nusikalstama veika, o kaip du atskiri nusikaltimai, numatyti BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kurių nesiejo vieninga nuteistojo tyčia. Nuteistojo skundo argumentai dėl jo veiksmų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos vertinami kaip deklaratyvūs, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Be to, pažymėtina, kad pozicija, jog apelianto veiksmai turėtų būti kvalifikuoti kaip viena tęstinė nusikalstama veika, buvo išsakyta tik apeliaciniame skunde, kai nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme toks prašymas nebuvo išreikštas, todėl tokia apelianto pozicija aukštesniojo teismo vertinama kaip gynybinė, siekiant išvengti griežtos atsakomybės.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.

11.1. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, jog teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11.2. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, jog ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. A. parinktų bausmių rūšimis ir dydžiais.

11.3. Nuteistasis E. A. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), nusikalstamos veikos baigtos. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

11.4. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog jo nusikalstamą veiką nulėmė būtent provokuojantis, neadekvatus nukentėjusiojo elgesys, nes nukentėjusysis G. A. užgauliojo, įžeidinėjo jo mažametę dukrą, todėl tai jį, kaip tėvą, labai įžeidė, jis jautė pareigą užstoti savo dukrą nuo smurto.

11.5. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-P-135-648/2016). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020).

11.6. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis parodė, kad nukentėjusįjį G. A. sumušė dėl to, jog jis juokėsi iš jo dukters, ją pavadino „durnike“ bei pastūmė (3 t., b. l. 73-74). Ikiteisminio tyrimo metu E. A. teigė, kad pirmą kartą G. A. smogė, nes pastarasis jį pradėjo tampyti už pečių, kas jam nepatiko, tas nukentėjusiojo tampymas jam jokio fizinio skausmo nesukėlė, tik sunervino, o antrą kartą sumušė dėl to, jog, jiems begeriant, G. A. jo dukrytę pavadino „durnele“, pasakydamas kažką panašaus: „Va, durnelė vaikščioja“, kas jį labai supykdė, jis buvo girtas, įsikarščiavęs ir piktas, nes įžeidė jo vaiką (2 t., b. l. 157-160, 170-172). Tuo tarpu pats nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pirmą kartą E. A. jį sumušė dėl to, jog išgertuvių metu jis, pamatęs, kaip eidama per kambarį pargriuvo E. A. mažametė dukra, norėdamas pajuokauti, pasakė: „Ot durnelė“, o antrą kartą E. A. jį sumušė, kai išgertuvių metu E. A. prisiminė, kad jis pavadino jo dukrą „durnele“, liepė klauptis ant kelių ir prašyti jo dukters atleidimo, ką jis padarė, nenorėdamas sukelti didesnio konflikto, bet tada E. A. jį periodiškai ėmė daužyti kumščiais, spardyti, mediniu pagaliu daužė per nugarą, galvą, suėmęs už drabužių, jį sviesdavo ant baldų, sudavė medine taburete per nugarą, šlapinosi ant nugaros ir galvos, vėliau liepė nusivilkti megztinį ir juo viską išvalyti, jis vykdė visus E. A. nurodymus, nes nenorėjo toliau būti mušamas (1 t., b. l. 9–12, 76–78, 79–82). 2025 m. vasario 9 d. nusikalstamos veikos metu buvęs liudytojas D. P. parodė, jog išgertuvių metu E. A. su G. A. sukonfliktavo dėl to, kad kažkada G. A. E. A. dukrą buvo pavadinęs „durnele“, abu pradėjo muštis, G. A. labiau gynėsi, E. A. G. A. nesuskaičiuojamą kiekį kartų smūgiavo rankomis ir kojomis, daužė G. A., gulintį kambario viduryje, apšlapino G. A. ant veido, megztinio ir ant galvos, po to liepė viską išvalyti su savo megztiniu, ką G. A. padarė (1 t., b. l. 102–104).

12. Įvertinus šiuos nuteistojo ir nukentėjusiojo duotus parodymus, kuriuos, be kita ko, patvirtina liudytojo D. P. parodymai, daroma išvada, jog nukentėjusiojo elgesys, nuteistojo dukrą pavadinant „durnele“, buvo neetiškas, galimai įžeidžiantis, tačiau toks nukentėjusiojo elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis, o nuteistojo neteisėti veiksmai – smūgių sudavimas, nukentėjusiajam padarant daugybinius sužalojimus, nelaikytini nuteistojo reakcija į nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo apeliacinio skundo teiginius, kad nukentėjusysis yra žinomas kaip pedofilas. Pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme parodė, jog išgertuvių metu nukentėjusysis minėjo, kad buvo užgavęs vaiką, dėl to jam buvo taikyta probacija (3 t., b. l. 73). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog G. A. tik vieną kartą buvo teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu. Be to, kaip rodo bylos aplinkybės, nukentėjusiajam E. A. reikalavimu atsiprašius nuteistojo mažametės dukters, nuteistasis E. A. be jokios rimtos priežasties nukentėjusiojo G. A. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas ir padarydamas nukentėjusiajam specialisto išvadoje nustatytus daugybinius sužalojimus. Taigi, šioje aptartoje situacijoje nuteistojo E. A. atlikti veiksmai buvo neteisėti, nepateisinantys smurto naudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu. Dėl to nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys.

13. Kitų nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad E. A. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Nuteistasis E. A. vedęs, turi tris mažamečius vaikus, apygardos teismui pateikė tai patvirtinančias vaikų gimimo įrašų kopijas, pateikė medicininį pažymėjimą, iš kurio matyti, jog nuteistojo sutuoktinė laukiasi ketvirto vaiko, planuojamas gimdymas 2026 m. sausio 25 d., tačiau kaip liudytojas apklaustas D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog po visų šių įvykių jis laikinai globoja E. A. dukrą, o, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. e2-13551-1028/2025 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos E. A. ir tėvo E. A. valdžia dviejų jų vaikų, t. y. K. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, jų globėja paskirta D. M.. Iš Sodros duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 134), nuo 2025 m. vasario 11 d. neberegistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 136), Lietuvos kalėjimų tarnybos Darbinės veiklos organizavimo skyriaus vedėjos sprendimu nuteistajam E. A. organizuojama darbinė veikla Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo valgykloje. Byloje esantis administracinių nusižengimų registro išrašas rodo, jog per paskutinius penkerius metus nuteistasis E. A. administracine tvarka buvo baustas net 12 kartų, iš jų 2 kartus baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) bei 5 kartus už administracinius nusižengimus, kuriuos nuteistasis padarė būdamas neblaivus (2 t., b. l. 120-132), paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą E. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas teistas net 7 kartus, iš jų net 3 kartus už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu pagal BK 140 straipsnio nuostatas, be to, 2025 m. kovo 16 d. jo atžvilgiu buvo pradėtas dar vienas naujas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šiame tyrime jam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium ir nesiartinti prie nukentėjusiosios E. A. (2 t., b. l. 95-107). Taigi, nusikaltimus, už kurių padarymą E. A. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas teistas, kai teistumas nebuvo išnykęs, bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, kuris taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Pažymėtina, jog minėtu nuosprendžiu nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas to paties teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti nuosprendžiu jam paskirtą 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašas apie ankstesnius E. A. teistumus ir jam paskirtas bausmes rodo, jog anksčiau paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu, areštu, laisvės atėmimu), ne kartą taikytu arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu (tris kartus taikytos BK 75 straipsnio nuostatos), taikytu lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes nuteistasis toliau darė naujas tyčines nusikalstamas veikas, savo nusikalstamo elgesio nekeitė, kas leidžia daryti išvadą, jog jis yra linkęs nesilaikyti įstatymų, konfliktus spręsti smurtu. Tokios išvados nekeičia ir apygardos teismui pateikti duomenys apie E. A. darbinę veiklą Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo valgykloje, MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštas apie nuteistojo būsimą įdarbinimą po bausmės atlikimo, taip pat duomenys apie tai, jog Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2025 m. gegužės 26 d. nuteistasis dalyvavo „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, atliko individualias užduotis, ar pateikta profesinio mokymo sutartis, iš kurios matyti, jog E. A. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje pagal suvirintojo modulinę profesinio mokymo programą.

15. Įvertinus visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. pagrįstai už jo atskiras įvykdytas nusikalstamas veikas parinko griežčiausią skirtinos bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

16. Nuteistojo E. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatytos sąlygos, leidžiančios manyti, jog sankcijose numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o BK 62 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos netaikytinos, nes nenustatyta minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų visuma (pats asmuo neatvyko ir nepranešė apie savo nusikalstamus veiksmus, prokuroro 2025 m. vasario 19 d. nutarimu buvo paskelbta E. A. paieška, nuteistasis buvo surastas tik 2025 m. kovo 17 d. (2 t., b. l. 78-79, 90), bent iš dalies neatlygino ar nepašalino padarytos žalos). Nors nuteistasis teigia, kad jis vienintelis šeimoje išlaiko savo žmoną, kuri mokosi ir negali gauti pajamų, vienintelis išlaiko vaikus, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir jo gynėjas. Be to, kaip jau minėta, liudytojas D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis laikinai globoja E. A. dukrą, o iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-13551-1028/2025 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 29 d. sprendimu neterminuotai apribota motinos E. A. ir tėvo E. A. valdžia dviejų jų vaikų, t. y. K. ir E. A., atžvilgiu, jų globėja yra D. M.. Taigi, šie paminėti duomenys paneigia nuteistojo skundo argumentą, jog jis vienintelis materialiai išlaiko vaikus ir jais rūpinasi. Nenustačius BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų sąlygų, nėra pagrindo nuteistajam pirmosios instancijos teismo parinktą bausmės rūšį keisti kita.

17. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį, o minėto straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta viena nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi) bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas įvykdė recidyvistas, todėl nėra sąlygų visumos, jog nuteistajam už jo padarytus nusikaltimus galėtų būti skiriama minimalaus dydžio bausmė. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą, be kitų bausmių rūšių, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki trejų metų, o BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki penkerių metų. Skundžiamu nuosprendžiu E. A. už BK 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytų nusikaltimų padarymą paskirtos bausmės, kurios savo dydžiais yra mažesnės nei straipsnių sankcijose numatyti tos bausmės rūšies vidurkiai (BK 61 straipsnio 3 dalis). Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti du tyčiniai nusikaltimai, priskiriami nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis (vedęs, dirba, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą), daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės už atskiras nusikalstamas veikas savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos, todėl nuteistajam E. A. už jo padarytus tyčinius nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių trumpinti nėra pagrindo.

18. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam E. A. už jo atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrino tarpusavyje taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, nes nusikalstamos veikos, nors ir padarytos toje pačioje vietoje, to paties nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau šias veikas nuteistasis įvykdė kitu metu, kai nuteistojo nusikalstamą elgesį lėmė naujai susiformavusi tyčia, t. y. padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. BK 63 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas, nuteistajam E. A. subendrinęs už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, paskyrė subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Taigi, prie griežtesnės bausmės, skundžiamu nuosprendžiu paskirtos pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, pirmosios instancijos teismas pridėjo 9 mėnesius iš 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o taip pat ir į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, ypatingą dėmesį skiriant tam, jog nuteistasis jau ne pirmą kartą teisiamas už analogiškas nusikalstamas veikas ir išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, savo elgesio nekeičia, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pridėdamas 9 mėnesius iš 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, todėl mažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę nėra pagrindo. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistojo E. A. atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Dėl to nuteistajam paskirta subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė nekeičiama.

19. Taip pat skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, E. A. paskirtą subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL dydžio bauda, pridėdamas 1 metus iš 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir pridėdamas visą nesumokėtą 60 MGL dydžio baudą. Paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, mažinti jos nėra pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. A. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL dydžio bauda buvo paskirta ne Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, o to paties teismo 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu. Minėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistajam E. A. tik buvo panaikintas 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Dėl to skundžiamo nuosprendžio rezoliucinė dalis tikslinama, nurodant, kad, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, E. A. paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinama ne su 2025 m. vasario 25 d. nutartimi paskirta bausme, o su 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL dydžio bauda.

20. BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

20.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

20.2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, paskirtos bausmės dydį, esminė šio instituto taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, jog nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad tokiu atveju nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

20.3. Nagrinėjamu atveju E. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, jam paskirta bausmė savo dydžiu neviršija ketverių metų laisvės atėmimo bausmės, todėl yra formalios sąlygos spręsti dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nuteistajam, tačiau būtina nustatyti ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau minėta, naujas nusikalstamas veikas E. A. padarė būdamas anksčiau teistas net 7 kartus, iš jų net 3 kartus už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežtesnės bausmės, tačiau jos teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, be to, nuteistajam ne kartą buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas. Tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Taigi, nors įstatymas nedraudžia asmeniui, kuriam jau buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl pirmiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo manyti, kad, atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tai neabejotinai pakeis nusikalstamus E. A. polinkius ir ateityje jis nebenusikals, t. y. nėra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Priešingai, manytina, kad nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

21. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, savo nusikalstamo elgesio nepakeitė ir vėl įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti E. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

22. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu nukentėjusiajam G. A. neturtinės žalos dydžiu, mano, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į jo prastą turtinę padėtį, šeimos padėtį, tris vaikus, teigia, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, kad „grasino įkišti į analinę angą pagalį“, „numauti kelnaites“, tėra išsigalvojimai, galintys sukelti gailestį, tačiau jie nepagrįsti bylos medžiaga.

22.1. Vadovaujantis BPK normomis, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, jog būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

22.2. Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. A. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš E. A. priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentus metinių palūkanų.

22.3. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo patenkintas iš dalies, iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisiant 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos neturtinės žalos dydžio, palūkanas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

22.4. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, ne kartą yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018).

22.5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo G. A. patirtą neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur.

22.6. Byloje nustatyta, jog dėl nuteistojo E. A. nukentėjusiajam G. A. tyčia suduotų smūgių, t. y. 2025 m. vasario 6 d. suduotų 2 smūgių ir 2025 m. vasario 9 d. suduotų ne mažiau kaip 40 smūgių rankomis ir kojomis į veido bei kitas kūno vietas, ne mažiau kaip 5 smūgių mediniu pagaliu į nugaros sritį, ne mažiau kaip 3 kartus stipriai stumiant, suduodant 1 kartą medine taburete į nugaros sritį, dėl 2025 m. vasario 6 d. smurto G. A. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai, tai yra nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžių jam sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; o 2025 m. vasario 9 d. smurtaudamas nuteistasis nukentėjusiajam padarė poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kaktos kairėje, apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimus, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžį, ir šie nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 139–141, 147–148). Ieškinyje nukentėjusysis G. A. nurodė, kad E. A. kankindamas jį žiauriai sumušė, dėl to jis patyrė daugybinius sužalojimus; suduodamas daugybinius smūgius į veidą, galvą, krūtinę, nugarą, E. A. sukėlė jam ilgalaikį skausmą, sumušimo pasekmes jaučia iki šiol, taip pat jis patyrė skausmą, išgąstį, stresą, didžiulę baimę, neigiamus išgyvenimus, jaučiasi nesaugus, jį persekioja nerimas, baimė, sutriko jo miegas, sumažėjo bendravimo galimybės, nes po sužalojimo pradėjo bijoti pašalinių žmonių, bendravimas su aplinkiniais jam pradėjo kelti neigiamus išgyvenimus, atsiradusios pasekmės yra ilgalaikės, neatmeta, jog jo sveikatos būklė neatsistatys, be to, E. A. savo noru neatlygino jam padarytos žalos (1 t., b. l. 90-92). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis palaikė savo pareikštą civilinį ieškinį, sutiko, kad neturtinės žalos dydis gali būti mažesnis nei jo nurodytas, bei teigė, jog tuo metu, kai buvo mušamas, patyrė didelį stresą, iš jo buvo tyčiojamasi, nežinojo, kas bus, jei nepavyks išeiti (3 t., b. l. 75). Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis po jam nuteistojo 2025 m. vasario 9 d. suduotų daugybinių smūgių pusnuogis, vilkėdamas tik kelnėmis, basomis kojomis pabėgo iš buto, bijodamas sugrįžti į savo butą, žiemą, nakties metu klaidžiojo miesto gatvėmis, kol jį rado policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos tarnybos medikai, apžiūrėję įvykio vietoje, pristatė į gydymo įstaigą.

22.7. Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės, jog „grasino įkišti į analinę angą pagalį“, „numauti kelnaites“, tėra išsigalvojimai, galintys sukelti gailestį, bet tokios aplinkybės neparemtos bylos medžiaga. Šis nuteistojo skundo argumentas yra nepagrįstas, nes nukentėjusiojo parodymus, jog nuteistasis, maudamas jam apatines kelnaites, grasino įkišti medinį pagalį į išangę, patvirtina 2025 m. vasario 13 d. iš liudytojo D. P. paimto jo asmeninio mobiliojo ryšio telefono „RedMi“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini), 2025 m. vasario 13 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys - apžiūrimi „Messenger“ programos susirašinėjimai su asmeniu, pasivadinusiu „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrimi 2025 m. vasario 9 d. susirašinėjimai „SUN AT 6:02 PM“, vartotojui siunčiama nuotrauka, kurioje matomas ant žemės sustatytas alkoholis, galimai alus, matoma žmogaus koja, daiktai, matyti, kad „SUN AT 6:57PM“ fiksuotas įeinantis vaizdo skambutis, po jo – du išeinantys 26 sek., 4 min. 20 sek. trukmės pokalbiai, „SUN AT 8:58 PM“ išsiunčiamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vyriškis muša kitą vyriškį; matomas siunčiamas ir dar vienas įrašas, kuriame matosi muštynės, girdimi ir matomi grasinimai sukišti pagalį vyriškiui į išangę, maunamos kelnės; po vaizdo įrašo matoma „SUN AT 9:10 PM“ įeinantis žinutė „Xddddddddd“, „Beleka xd“, matoma išeinanti žinutė „Pizda bus jam“, „Telika nauja nupirks db“. Tuoj pat matomas įeinantis 1 min. 25 sek. vaizdo skambutis, taip pat 8 min. 43 sek. išeinantis skambutis (2 t., b. l. 5–7). Pažymėtina ir tai, kad fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu 2025 m. vasario 9 d. tęsėsi apie porą valandų, jam buvo suduota visa eilė smūgių, padaryti daugybiniai sužalojimai visame kūne, taip pat ir gyvybiškai svarbioje galvos srityje, veide, iš jo buvo tyčiojamasi, jis buvo žeminamas – jam buvo liepiama atsiklaupti ir prašyti atleidimo mažamečio vaiko, ant jo nuteistasis šlapinosi, o po to liepė viską išvalyti, ką nukentėjusysis padarė, vengdamas dar didesnio konflikto su nuteistuoju, norėdamas, kad nuteistasis jo nebemuštų.

22.8. Įvertinus nukentėjusiojo parodymus, teismo medicinos specialisto išvadoje nurodytus duomenis, sprendžiama, jog nukentėjusysis dėl nuteistojo E. A. smurtinių veiksmų, žeminančio elgesio su juo, kentė fizinius skausmus, jautė diskomfortą, patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą dėl ateities ir sveikatos būklės atstatymo, todėl patyrė neturtinę žalą.

22.9. Pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

22.10. Nors apeliantas teigia, jog nukentėjusiajam G. A. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis, tačiau pažymėtina, kad, analizuojant teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-105-222/2019, 2K-289-693/2019), o tuo tarpu, kai nustatoma, jog nukentėjusiam asmeniui dėl suduotų smūgių buvo nustatyti lūžiai, priteisiama nuo 2 000 iki 4 000 Eur (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-485/2019, Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-56-519/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-35-898/2023). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-942/2021, išaiškino, jog teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017), tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018). Taigi, kitose panašaus pobūdžio bylose priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra privalomi. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai, todėl nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

22.11. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes apie nukentėjusiajam G. A. padarytą sveikatos sužalojimą ir jo pasekmes (dėl jo atžvilgiu įvykdytų dviejų tyčinių nusikalstamų veikų jam abu kartus nesunkiai buvo sutrikdyta sveikata, t. y. nukentėjusiajam buvo nustatyti kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai bei juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis ir daugybinės poodinės kraujosruvos), suduotų smūgių gausą, smūgių lokalizaciją (daugybiniai smūgiai suduoti į veidą, nugarą, kitas kūno vietas, o taip pat ir į gyvybiškai svarbią galvos sritį), sužalojimo aplinkybes (tai, kad buvo padaryti du smurtiniai nusikaltimai nukentėjusiojo atžvilgiu, o smurtavimas 2025 m. vasario 9 d. tęsėsi net apie porą valandų, smurto metu buvo tyčiojamasi iš nukentėjusiojo, jis buvo žeminamas, dėl to pusnuogis turėjo bėgti iš įvykio vietos, bijodamas nuteistojo, negrįžo į savo butą, o žiemos metu naktį basomis klaidžiojo po miestą), nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, atsižvelgusi į tai, kad nuteistojo nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, įvertinusi nusikalstamas veikas padariusio asmens E. A. asmenybę (dirba, vedęs, turi tris mažamečius vaikus, kuriuos, kaip jau minėta, augina ir prižiūri kiti asmenys, turi galiojančių administracinių nuobaudų, anksčiau buvo teistas 7 kartus, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymą), nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat atsižvelgusi ir į teismų praktiką analogiškose ir panašaus pobūdžio bylose, kuriose spręstas klausimas dėl priteisiamos neturtinės žalos dydžio, į šalyje esančią infliaciją, bei, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam G. A. nustatytas padarytos neturtinės žalos dydis yra 3 000 Eur. Mažinti šį neturtinės žalos dydį, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, vien dėl to, kad nuteistojo turtinė padėtis yra prasta, jog jis turi tris mažamečius vaikus, sutuoktinė laukiasi ketvirto vaiko, turi išlaikyti šeimą, nėra pagrindo, nes šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nėra vienintelės, į kurias atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, pažymėtina, jog nukentėjusysis neturtinę žalą patyrė būtent dėl nuteistojo neteisėtų smurtinių veiksmų, kai nukentėjusiojo veiksmų, lėmusių fizinio smurto panaudojimą jo atžvilgiu, nenustatyta, o nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, dirba.

4. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo priteisto neturtinės žalos dydžio mažinti, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra pagrindo.

5. Apeliacinės instancijos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-13021 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.3. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 112,50 Eur už nuteistajam E. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

24.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

24.2. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nuteistajam E. A. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinkta gynėja advokatė Lionė Musteikienė (3 t., b. l. 137).

24.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020, 2K-41-697/2021).

24.4. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą. Išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė apeliacinio skundo netenkinti. Gynėjas E. A. buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, bet pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgusi į tokias aplinkybes, taip pat ir į tai, jog byla apeliacine tvarka išnagrinėta viename teismo posėdyje, nebuvo atliktas įrodymų tyrimas, nuteistojo E. A. apeliacinis skundas netenkinamas, įvertinusi ir tai, kad nors šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, turi išlaikytinių, tačiau jis yra darbingas, dirbantis, be to, byloje nėra duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. A. apeliacinės instancijos teisme yra pagrįstas ir tenkinamas, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio.

Patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. gegužės 29 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, E. A. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL dydžio bauda.

Išieškoti iš nuteistojo E. A. valstybės naudai 112,50 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.