Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.2.4.4.1; 1.2.4.4.2.6; 2.3.6.4.2.

2025 m. gegužės 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. vasario 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams ir 60 MGL (3000 eurų) bauda;

2) 2020 m. gruodžio 31 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams ir 60 MGL (3000 eurų) bauda;

3) 2021 m. gruodžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 parų ir 60 MGL (3000 eurų) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams;

4) 2022 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ir 64 straipsniais, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 60 dienų ir 60 MGL (3000 eurų) bauda; 2023 m. vasario 8 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu 2022 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 60 MGL (3000 eurų) bauda;

5) 2022 m. lapkričio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį, 2023 m. kovo 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi bausmės subendrintos ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių ir 60 MGL (3000 eurų) bauda;

6) 2023 m. rugpjūčio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui ir 60 MGL (3000 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant 3 mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti, o netekus darbo - per vieną mėnesį užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio);

7) 2024 m. kovo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir visiško sudėjimo būdu subendrinta su 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda, ir skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 5 mėnesiams ir 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant 6 mėnesiams intensyvią priežiūrą su įpareigojimais. 2025 m. vasario 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, vykdant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2025 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi atmestas E. A. skundas dėl 2025 m. vasario 25 d. teismo nutarties ir palikta galioti 2025 m. vasario 25 d. teismo nutartis, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. A. mušdamas nesunkiai sužalojo G. A., o būtent: 2025 m. vasario 6 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bute ir to paties namo antros laiptinės, trečio aukšto koridoriuje, tyčia kumščiu sudavė po vieną smūgį į kairę veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė G. A. poodinę kraujosruvą kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Be to, E. A. kankindamas ir itin žiauriai smurtaudamas nesunkiai sužalojo G. A., o būtent: 2025 m. vasario 9 d., nuo 19.00 val. iki 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, tyčia rankomis ir kojomis suduodamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių kartų, bet ne mažiau kaip 40 kartų nukentėjusiajam G. A. į veido ir kitas kūno vietas, mediniu pagaliu suduodamas jam ne mažiau kaip 5 kartus į nugaros sritį, stipriai stumdamas jį ne mažiau kaip tris 3 kartus, dėl to G. A. atsitrenkė į baldus, suduodamas jam vieną kartą medine taburete į nugaros sritį, nuolat spjaudydamas ant jo, liepdamas klauptis ir atsiprašyti jo mažametės dukros, apšlapindamas jo kūną ir galvą, maudamas apatines kelnaites nukentėjusiajam grasino medinį pagalį įkišti jam į išangę, tokiais savo veiksmais padarė G. A. poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus nugaros dešinėje, dešinioio peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimus kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kaktos kairėje, apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimus, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio jam sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. A. parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Dėl pirmos nusikalstamos veikos parodė, kad po darbo, kartu su „švogeriu“ nusipirko alaus ir nusprendė pasikviesti G. Pasikvietė, atsigėrė „po biški“. Šis pradėjo pasakoti, kad vaiką kažkokį buvo užgavęs, buvęs probacijoje. Aplinkui vaikščiojo jo 10 mėnesių dukra, o nukentėjusysis vis „žvengė“ ir sakė, kad „durnikė“ vaikšto. Nukentėjusysis jo dukrą pastūmė, todėl jis jį sumušė. Kiek smūgių sudavė jis nepamena, bet trenkė į „korpusą“. Pripažįsta visus sužalojimus. Savo poelgį vertina neigiamai, nukentėjusiojo neatsiprašė, nes kai jam skambino, telefoną pakėlė mama. Nukentėjusiojo atsiprašė teisiamajame posėdyje. Dėl antro nusikaltimo, tai tiksliai nepamena, lyg nukentėjusysis pats atėjo. Jam tada buvo sustojęs skrandis, o šis pradėjo jį tampyti, nors prašė to nedaryti. Neblaivus nebūtų sumušęs nukentėjusiojo. Su Šiaulių teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad galėtų atlyginti 2500 Eur neturtinę žalą.

Nukentėjusysis G. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, tačiau neprieštaraus jei suma ir bus sumažinta. Dėl sužalojimų buvo gydomas, dėl dvasinių išgyvenimų į psichologą nesikreipė.

Po kaltinamojo E. A. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaltinamojo E. A. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

E. A. savo kaltę pripažino visiškai. Jis parodė, kad psichinėmis ligomis nesirgęs, galvos traumų neturėjęs, priklausomybių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms neturi, turi priklausomybę alkoholiui, nuo kurios panašiai prieš kokius metus laiko gydėsi Šiaulių priklausomybių centre, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bet jam gydymas nepadėjo. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai pagal abu epizodus. E. A. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kartu su žmona E. A. ir dukryte M. A.. Ten yra žmonos vardu gautas socialinis būstas. Jų butas yra trečiame namo aukšte. Gyvenant ten, prieš kelis mėnesius, susipažino su kaimynu G. A., kuris gyvena antrame aukšte, po jų butu. Su juo susipažino kaip ir atsitiktinai, tai yra, per balkoną, kai kažkada rūkė bendrame savo aukšto balkone, o G. A. tuo metu buvo savo aukšto balkone ir pats jį užkalbino. Taip ir prasidėjo jų bendravimas. Jis nebuvo labai artimas, tai yra vieni pas kitus į svečius nevaikščiodavo. 2025 m. vasario mėnesio pradžioje, datos tiksliai neprisimena, atrodo, kad dienos metu, nes dar buvo šviesu, jis pas save į namus, adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), pasikvietė G. A., nes norėjo „pataisyti sveikatą“. Jį pasikvietė koja pabelsdamas į savo grindis, tai jam gaunasi į lubas. Kai jis atėjo, su juo „taisė sveikatą“, gėrė alų. E. A. parodė, kad begeriant jam nepatiko, kad G. A. palietė jį už pečių, nes jam tuo metu buvo pradėjęs stoti skrandis, skrandį skaudėjo, atsistojęs nuo lovos pradėjo vaikščioti, G. A. irgi tada atsistojo ir pradėjo tampyti jį už pečių. Kokiu tikslu jis jį tampė už tų pečių, nežino, jam jokio fizinio skausmo tas jo tampymas nesukėlė, tik sunervino, todėl jis atsisuko į jį ir „lupo“ vieną kartą jam kumščiu į veidą tam, kad nuo jo atstotų. Nematė, kad po jo smūgio G. A. būtų pradėjęs bėgti kraujas. Po to smūgio jis nukrito dar ant žemės, nežino, ar nuo smūgio stiprumo, ar nuo to, kad buvo girtas ir neišlaikė pusiausviros. Tada G. A. atsistojo ir išėjo iš jo buto. Nepamena, kad koridoriuje jį būtų dar vijęsis ir sudavęs dar vieną smūgį. Nepamena, ar tada jo bute G. A. buvo pavadinęs jo dukrytę „durnele“. Viskas tą dieną pasibaigė. E. A. parodė, kad po to, po kelių dienų po šio įvykio, jis „baliavojo“ pas savo „švogerį“ D. P. bute, esančiame tame pačiame bendrabutyje, tik jo kambario Nr. 60. Begeriant sugalvojo iš draugiškumo pasikviesti ir G. A.. Abu su D. P. nuėjo pas G. A. į namus jo pasikviesti. G. A. atėjo pas D. P. į butą. Matė, kad pas G. A. yra mėlynė po kažkuria akimi, po kuria nepamena, ar ji buvo nuo to jo pirmo karto, kai jam trenkė, nežino. Visi gėrė alų. Tada bute dar buvo jo žmona ir dukrytė. Begeriant G. A. pavadino jo dukrytę „durnele“, pasakydamas kažką panašaus: „va, durnelė vaikščioja“, kas jį labai supykdė, už tai jis G. A. sumušė. Mušė rankomis ir kojomis, smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Dar mušė jį kažkokiu pagaliu, kuris ten mėtėsi bute, tas pagalys buvo sutrūnijęs, nes mušant juo G. A., jis lūžo. Buvo girtas, įsikarščiavęs ir piktas už tai, kad įžeidė jo vaiką. E. A. parodė, kad jis pats neprisimena, kad G. A. smaukė apatines kelnaites ir grasino, kad jam į išangę įkiš pagalį, nepamena, kad būtų spjaudęs ant jo ir šlapinęsis, gal ir galėjo taip būti. Kiek laiko tai tęsėsi, nurodyti negali. Po to G. A. kažkaip dingo iš D. P. buto, nepamena kaip, taip pat nepamena, ar jis buvo apsirengęs, ar ne. Apie kokius nors jo daiktus nieko nežino, jis jokių daiktų iš G. A. nereikalavo ir nepaėmė. Daugiau ir detaliau papasakoti nieko negali, nes abiem kartais buvo girtas ir ne viską pats gerai pamena, tačiau sutinka su visais pranešime apie įtarimą jam inkriminuojamais veiksmais. Suvokia ir supranta, kad tokiais savo netinkamais veiksmais jis padarė nusikalstamas veikas ir dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Žinojo, kad yra ieškomas dėl to policijos, slapstėsi nuo jos, nes norėjo būdamas laisvėje užsidirbti pinigų, padėti žmonai auginti dukrelę. Be to, bijojo atvykti ir prisipažinti, nes žinojo, kad gali būti suimtas už tai. Slapstėsi kaime, pas žmonos tėvą. Tikrai labai labai nuoširdžiai gailisi, tokiems jo veiksmams turėjo įtakos išgertas per didelis alkoholio kiekis, nes būdamas blaivus taip tikrai niekada nebūtų pasielgęs (2 t., b. l. 157–160).

Įteikus E. A. galutinį pranešimą apie įtarimą, jis savo kaltę pripažino, parodė, kad patikslintas pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, jo esmę suprato, kaltu pagal abu epizodus prisipažįsta visiškai ir tvirtina ankstesnius savo parodymus, duotus pirmos apklausos metu. Jų papildyti neturi kuo. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, jam atrodo, kad tą pirmą sykį G. A. nuo jo gavo pas jį namuose, bet dėl to visiškai tikras nėra. Labai nuoširdžiai gailisi padaręs šiuos nusikaltimus, apgalvojo tokius netinkamus savo veiksmus ir pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (2 t., b. l. 170–172).

Nukentėjusysis G. A. parodė, kad nuo 2025 m. sausio 24 d. įsikėlė į išsinuomotą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Gyvendamas minėtame name susipažino su E., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo antroje laiptinėje, dešinėje pusėje, baltos medinės durys po kaire. E. turi butą, kuris yra trečiame aukšte virš jo. G. A. parodė, kad 2025 m. vasario 6 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į namus atėjo E., kuris su savimi turėjo alaus. E. jam pasiūlė eiti pas jį į butą, atsigerti alaus. Jis sutiko, jie nuėjo pas E. į butą antroje laiptinėje, kur dar kartu su E. gyveno D., jo pavardės nežino. Minėtame bute jie gėrė. Iš pradžių išgėrė E. alų, po ko jis alų pirko parduotuvėje. Maždaug apie 19.00 val., išgertuvių metu, jis pamatė, kaip eidama per kambarį pargriuvo E. mažametė dukra, kuriai yra apie 1 metai amžiaus. Jis sėdėdamas ant lovos, norėdamas pajuokauti pasakė „ot durnelė“. Tada E. jam pasakė: „ - Kaip tu vadini mano dukrą, kokia ji tau durnelė?“ ir vieną kartą kumščiu smogė jam į veido sritį. Jis gavęs smūgį atsistojo ir išėjo į koridorių, kur priėjus prie koridoriaus durų pasivijęs jį E. dar kartą kumščiu sudavė jam į veido sritį, dėl ko jam iš nosies ėmė bėgti kraujas. Tuo metu jis grįžo į namus. Dėl sumušimo į policiją tuo metu nesikreipė. 2025 m. vasario 7 d. vakare pas jį į namus atėjo E., kuris ėmė jo atsiprašinėti, pasiūlė eiti pas jį į namus, kur jis duos jam tepalo pasitepti veidą, kad jis netintų. Jis nuėjo pas E., kur E. jam davė tepalo, po to pasiūlė paragauti bulvių košės. Vėliau pasiūlė išgerti. 2025 m. vasario 8 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, E. vėl atėjo pas jį į namus ir pasikvietė pas save į butą, jam pripylė lėkštę sriubos, paskui vėl pasiūlė atsigerti alaus. Būnant bute jis pasigedo savo telefono „Honor 200“, juodos spalvos korpusu, kuriame buvo įdėta „Bitė Labas“ kortelė. Paklausus, kur jo telefonas, E. pasakė: „- Nebijok, mes ne vagys, atsiras“, tačiau jis taip ir neatsirado. Pašalinių asmenų į kambarį tuo metu nebuvo atėję. Pagalvojus, kad telefoną galėjo paimti E. dukra, jis labai nesijaudino. 2025 m. vasario 9 d. vakarop vėl pas jį atėjo E. ir pasiūlė išgerti. E. jį pasikvietė pas save į butą. Jis sutiko eiti į butą norėdamas ten susirasti savo telefoną. Nuėjus pas E. į butą, kur dar buvo D. ir E., jie visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu E., būdamas girtas, tapo vis agresyvesnis ir jam pasakė: „ - Prisimeni, kad tu vadinai mano dukrą durnele? Klaupkis ant kelių ir prašyk jos atleidimo“. Jis, norėdamas nesukelti didesnio konflikto, atsiklaupė ant kelių ir atsiprašė mergaitės, kuri sėdėjo šalia jo, ant lovos. Tada E. ėmė jį periodiškai daužyti kumščiais, spardė jį kojomis ir paėmęs medinį pagalį daužė juo per nugarą bei galvą. Tarpuose E. kelis kartus suėmęs jam už drabužių jį pakėlė nuo žemės ir pasodino ant lovos, tačiau po to rankomis sugriebęs jį už drabužių sviesdavo jį ant baldų. Vieną kartą jį sviedžiant ant staliuko, jis atsitrenkė į televizorių ir tuo metu televizorius nuvirto, po ko televizoriui dingo vaizdas. E.s supykęs reikalavo jo atpirkti jam televizorių ir toliau jį daužė. Bute buvęs D. keletą kartų sakė jam nesijaudinti, nes E. tuoj nurims, o jei ne, tai D. jį apgins, tačiau E. vėl ėmus jį daužyti, D. nieko nedarė. Bute buvusi jo žmona E. ne kartą prašė E. nusiraminti ir baigti jį daužyti, tačiau E. buvo agresyvus ir jos nesiklausė. E. dar porą kartų jam sudavė ranka, dėl ko jis nugriuvo ant grindų, po ko paėmęs medinę taburetę sudavė ja jam į nugaros sritį. Jis tuo metu rankomis dengėsi galvą. Matė, kaip E. pasiėmęs telefoną kažkam paskambino ir pokalbio metu vaizdo ryšio pagalba rodė jį. Tada jis rodydamas jį per telefoną išsitraukė savo lytinį organą ir ėmė ant jo šlapintis. Jis šlapinosi jam ant nugaros ir galvos. Baigęs jis liepė jam nusirengti megztinį ir viską išvalyti. Jis vykdė E. visus nurodymus, nes nenorėjo toliau būti mušamas. Kiek kartų jam E. buvo sudavęs, jis nežino, tačiau mano, kad E. jam rankomis sudavė ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, ne mažiau 20 kartų spyrė jam į įvairias kūno vietas, paėmęs medinį pagalį, ne mažiau 5 kartų, sudavė juo jam į nugaros sritį, kartą sudavė taburete į nugaros sritį ir ne mažiau 3 kartų sviedė jį į baldus. Mušdamas jį, E. spjaudė ant jo ir vieną kartą gulinčiam ant grindų numovęs jam kelnes badė jam į išangę kišti pagalį, tačiau jis nesileido ir užsimovė kelnes, dėl ko buvo vėl mušamas. Tuo metu kambaryje buvęs D. juokėsi ir E. pavadino per silpnu, dėl ko E. dar labiau įsiuto. Visą tai truko ilgą laiką. Kai jo žmona E. nuėjo su vaiku miegoti, jis gulėdamas prie durų nutaikęs momentą, kai E. su D. gėrė alų, pradarė buto duris ir išbėgo į gatvę ieškodamas žmonių, kurie jam iškviestų pagalbą. Kas iškvietė policijos pareigūnus jis nežino. Įvykio metu pas E. bute buvusi 1 metų jo dukra matė, kaip prieš jį buvo vartojamas smurtas. Muštynių metu, jam išbėgus iš buto, jame pasiliko jo šlepetės mėlynos spalvos, žieminė ilga striukė mėlynos spalvos, kur kišenėje buvo raktai nuo jo buto bei raudonos spalvos „Nike“ megztinis, su kuriuo E. liepė valyti jo šlapimą. Mano, kad minėtame bute gali būti ir jo telefonas „Honor 200“. Jo vertė 130 eurų. Namuose turi jo dėžutę su IMEI numeriu, kurį reikalui esant galės pateikti tyrimui. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje jam buvo nustatytos muštos kaktos žaizdos, veido kaulų lūžimas, girtumas (1 t., b. l. 9–19).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. A. parodė, kad pirminės paklausos metu buvo neteisingai suprastas. Kai E. šlapinosi ant jo, tuo metu ne E., o D. paėmęs savo telefoną su kažkuo kalbėjo vaizdo ryšiu ir viską rodė pašnekovams. Labai daug laiko praleido gulėdamas ant grindų ir dengdamas rankomis savo galvą, todėl kas tiksliai ką veikė nurodyti negali. Kokia seka buvo suduodami smūgiai taip pat tiksliai nurodyti negali, nes visa tai truko labai ilgai, muštynių metu jam dar buvo liepta atsigerti alaus, buvo duodama parūkyti, po ko vėl buvo mušamas. Megztinis buvo džemperio tipo, raudonos spalvos „Nike“ su kamuolio piešiniu (1 t., b. l. 76–78).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. A. parodė, kad E. A. prieš jį smurtavo dvi dienas, tai yra 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. vasario 9 d. Turi jam pretenzijų dėl tų abiejų kartų. 2025 m. vasario 6 d. E. A., kaip ir minėjo, sudavė jam du kartus kumščiu į kairę veido sritį, po ko jam iš nosies bėgo kraujas ir buvo patinimas su mėlyne po kaire akimi, tuo padarydamas jam sužalojimą ir sukeldamas fizinį skausmą, kurį dešimties balų skalėje vertina penkiems balams. Dėl 2025 m. vasario 9 d. E. A. smurtinių veiksmų jo atžvilgiu papildomai daugiau nieko, nei, kad papasakojo anksčiau, detalizuoti negali, nes, kaip ir minėjo, labai daug laiko praleido gulėdamas ant grindų ir dengdamas rankomis savo galvą, tik gali nurodyti, kad E. A. su juo elgėsi itin žiauriai, nes mušimas truko virš dviejų valandų, E. A. jį mušė ne tik rankomis, kojomis, bet ir mediniu pagaliu, šlapinosi ant jo, spjaudė bei maudamas jam apatines kelnaites grasino įkišti medinį pagalį į išangę. Tuo metu jis juto ne tik fizinius skausmus, bet ir didžiulį psichologinį smurtą, pažeminimą, patyčias. Taip pat patikslina, kad telefono „Honor 200“ E. A. iš jo neatėmė, nereikalavo, kad telefoną jam atiduotų, jis pats telefoną 2025 m. vasario 8 d. svečiuodamasis pas jį namuose, paliko. Pradžioje galvojo, kad jo telefoną buvo pasiėmusi pažaisti jo mažametė dukra ir galimai kažkur užmetė, kas jau buvo pasitaikę ir anksčiau. Kažkada anksčiau, čia dar iki tų smurtinių įvykių, jis taip pat buvo palikęs pas juos savo telefoną, tada dar ir pats matė, kad juo žaidė jų dukra, einant namo jo irgi tada nerado, nes jį buvo kažkur užkišusi mergaitė, bet po to jis atsirado. Tai ir šiuo kartu, kaip 2025 m. vasario 8 d. pasigedo telefono, E. A. jam ir pasakė, kad nebijotų, jie ne vagys yra ir telefonas atsiras, bet taip jis ir neatsirado. Po 2025 m. vasario 6 d. sumušimo į policiją nesikreipė, nes kažkiek kaltės tada prisiėmė ir sau už tai, kad pavadino jų dukrą „durnele“ ir jei jo nebūtų dar taip sumušę ir taip žeminę ir 2025 m. vasario 9 d., tai jis niekur nebūtų iš vis kreipęsis. Po 2025 m. vasario 9 d. sumušimo iškart į policiją su pareiškimu nesikreipė taip pat, nes iš Priėmimo skyriaus grįžo iškart į kaimą pas tėvus, kur norėjo gerai išsimiegoti po tų visų įvykių ir pailsėjęs, pilnai išsiblaivęs ir atgavęs jėgas, 2025 m. vasario 11 d. pats atvyko į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Į Priėmimo skyrių jį nuvežė ne policijos pareigūnai, o greitoji medicinos pagalba. Jis pabėgęs iš E. A. buto tiesiog ėjo gatvėmis, jų pavadinimų nurodyti negali, nes yra ne vietinis ir nelabai orientuojasi Šiaulių mieste, link pėsčiųjų tako bulvare ir prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai jo klausė, kas jam atsitiko, jis jiems pamelavo, kad nieko. Jie jį nuvežė kažkur, kur greitoji, o greitoji nuvežė į ligoninę. Greitojoje jis sakė, kad buvo užpultas ir apiplėštas, tiksliau aplinkybių neaiškino, nes tiek policijai, tiek ir greitajai jis pradžioje bijojo pasakyti tiesą kas, kaip ir kur jį sumušė. Tiesos nepasakė, nes tuo metu buvo dar ištiktas ir šoko dėl tokio E. A. elgesio su juo ir bijojo galimo E. A. keršto, nes tuo metu dar gyveno E. A. kaimynystėje. Iš po ligoninės grįžęs pas tėvus į namus iš jų į tą bendrabutį daugiau ir nebegrįžo, tik buvo nuvykęs kažkurią dieną kartu su tėvais pasiimti savo daiktų. Tada E. A. nesutiko. E. A. jo po šių įvykių neieškojo ir niekaip nebandė susisiekti. Nenorėtų daugiau niekada ir niekur su E. A. susitikti, būtų labai nemalonu ir nejauku jį bet kur pamatyti. Civilinį ieškinį byloje reikš, artimiausiu metu kreipsis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamo advokato skyrimo. Jei jam ir davė kokį išrašą išleidžiant iš Priėmimo skyriaus, tai jis jo tyrimui pateikti negali, nes pats nežino ar tokį gavo ir jei gavo, tai nežino kur jis yra. Dėl sumušimų jis buvo apžiūrėtas tik Priėmimo skyriuje ir pas teismo medicinos ekspertus, daugiau į jokias gydymosi įstaigas nesikreipė ir jokio gydymo netęsė. Jokių vaistų dėl to nevartojo. Šiai dienai dar kažkiek skauda žandikaulį. Daugiau jokių papildymų neturi (1 t., b. l. 79–82).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis G. A. parodė, kad jo mobiliojo ryšio telefonas „Honor 200 Smart“, kurį jis pats neaiškiomis aplinkybėmis buvo palikęs D. bute, striukė, džemperis ir šlepetės, kuriuos jis irgi pats buvo palikęs pabėgdamas iš to buto, jam grąžinti, todėl dėl jų niekam jokių pretenzijų neturi, tų daiktų į civilinį ieškinį nebuvo net ir įtraukęs, nes jie iš jo nebuvo pagrobti. Džemperis įplyšęs, toks prieš įvykį nebuvo, bet dėl to jam jokia turtinė žala nepadaryta, kadangi jis jau buvo senas ir menkavertis. Patikslina, kad tiek 2025 m. vasario 6 d., tiek ir 2025 m. vasario 9 d. jis E. A. buvo sumuštas D. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Kažkada anksčiau, dar iki tų vasario 6 ir 9 dienos įvykių, jis buvo pas E. A. jo bute, kuris yra tame pačiame name, tik kitoje laiptinėje, jo Nr. (duomenys neskelbtini), ten jie gėrė ir ten E. A. jam nestipriai buvo taip pat sudavęs, bet nuo to sudavimo jam nei jokių žymių, nei sužalojimų nebuvo likę, dėl to jis niekur nesikreipė, jie tada tarpusavyje viską išsiaiškino, jis pareiškimo nerašė nei tada, nei dabar jo nerašys, nes tada jam nebuvo padaryta jokia žala ir nebuvo sukeltas joks fizinis skausmas. Daugiau nieko papildyti, ar patikslinti neturi (1 t., b. l. 96-99).

Liudytojas D. P. parodė, kad 2025 m. vasario 9 d. grįžo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur gyvena jo tėtis, nuėjo į savo nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Minėtame bute tuo metu gyveno jo sesuo E. A. su vyru E. A.. Minėtą butą buvo laikinai užleidęs jiems, nes jie savo butą tvarkėsi. Atėjęs bute rado E., sesę E. ir jų dukrą. Jam atėjus, su E. ėjo į parduotuvę alaus, o po to nuėjo pasikviesti G. G. pasikvietė išgerti, nes jie su E. kartu dažnai girtaudavo. Išgertuvių metu E. su G. pradėjo konfliktuoti, tikslios priežasties nežino, nes tai buvo praeitų dienų E. nuoskaudos, konfliktas vyko dėl to, kad kažkada G. E. dukrą buvo pavadinęs „durnele“. Abu pradėjo muštis, G. labiau gynėsi, bet netrukus E. jį nugalėjo. E. G. nesuskaičiuojamą kiekį kartų smūgiavo iš rankų ir iš kojų, daužė G. gulintį vidury kambario. G. tarpais atsistodavo, vis bandė G. laikyti pasisodinęs prie savęs, bet E. vėl ir vėl jį daužė. Mano, kad visas veiksmas galėjo trukti apie porą valandų, nežino, ar buvo kraujo, matė tik tiek, kad ant G. veido buvo mėlynė. Kažkuriuo metu E. paklausė G., ar jis nori, kad „apmyžčiau ant galvos?“. G. tuo metu gulėjo ant žemės, atsakė, kad nenori, prašė E. nelįsti, bet E. iš kelnių išsitraukė organą, apšlapino G. ant veido, ant megztinio, ant galvos, mano, kad apšlapino visur ir dar po viso to liepė viską išvalyti su savo megztiniu. G. šlapimą valė su savo tuo metu apsirengtu raudonos spalvos džemperiu. Tuo metu, kol E. šlapinosi ant G., jis sėdėjo prie lango ir rūkė, kol sulaukė skambučio iš kitos sesers D. P. sugyventinio A. M.. Jis jam skambino, o gal jis jam perskambino, tiksliai dėl girtumo neprisimena, per programą „Messenger“, jie kalbėjo vaizdo skambučiu. Tiksliai nepamena kodėl, bet bešnekant jis ir A. parodė tą vaizdą, kai E. šlapinosi ant G. Kodėl taip pasielgė, nežino, sunku jam paaiškinti, nes buvo neblaivus. Po to, kai E. G. apšlapino, mano, kad dar porą kartų jį mušė, kol netrukus atsisukęs pamatė, kad kambaryje G. nebėra. Kada ir kaip G. išėjo, jis nežino. Bute liko G. „tapkės“, džemperis ir striukė, todėl mano, kad G. išėjo basas ir be rūbų. Nurodo, kad pats policijos nekvietė, nes E. jis pats bijo, yra turėjęs konfliktą su juo, buvo teismas, todėl nenori daugiau turėti jokių reikalų. Aišku, dabar supranta, kad pasielgė negerai, bet tada girtam taip atrodė. Po įvykio nuolat E. jam rašė ir skambino, jo klausinėjo, ar buvo atėjęs G., tada G. parašė per „Messenger“, kad pasiimtų savo daiktus. Kai E. pasakė, kad G. ateina pasiimti raktų, liepė paklausti, ar neparašė pareiškimo (1 t., b. l. 102–104).

Liudytojas E. J. parodė, kad 2025 m. vasario pradžioje, datos tiksliai nurodyti negali, nes neprisimena, vakare, panašiai apie 21.30 val., stovėdamas su savo automobiliu automobilių stovėjimo aikštelėje, šalia (duomenys neskelbtini) aukštės, pamatė nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ateinantį vaikiną, kuris perėjęs (duomenys neskelbtini) aikštę, ėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o po to pasuko link (duomenys neskelbtini) gatvės, link bulvaro. Vaikinas buvo pusnuogis, tik su sportinėmis kelnėmis, daugiau be jokių rūbų, be batų. Atrodė toks išsigandęs, pasimetęs, susigūžęs, ar buvo kruvinas, nepastebėjo, nes buvo tamsus paros metas. Mano, kad vaikinas buvo išgėręs, nes eidamas svirduliavo. Jis visą laiką jį stebėjo ir telefonu informuodavo pareigūnus, kur vaikinas eina. Vienu metu bandė vaikiną pakalbinti, prasivėręs savo automobilio langą, bet vaikinas su juo į jokį kontaktą nėjo. Nuo to momento, kai jis vaikiną pamatė, iki tol, kol prie jo neatvyko jo iškviestas policijos ekipažas, šalia to vaikino jokių kitų žmonių nebuvo, nematė, kad kas nors vaikiną būtų vijęsis ar sekęs. Vaikinas buvo vienas. Atvažiavęs policijos ekipažas vaikiną išsivežė (1 t., b. l. 116–119).

Liudytoja D. P. parodė, kad E. A. yra jos sesės E. A. vyras. D. P. yra jos brolis. Su E., E. ir D. palaiko ryšius, nei su vienu iš jų nėra susipykusi. Su E. bendrauja mažiausiai ir tik tada, kai jie būna kartu su jos sese. Žino, kad E. šiuo metu yra „uždarytas“, kadangi jis slapstėsi prieš tai, nes smurtavo prieš kažkokį vyrą. Tiek ji apie tai ir težino. Jos vadu yra registruotas „Bitės“ tinkle abonentas, kuriuo naudojasi jos mažametis sūnus D., o ta kortelė yra įdėta į mobiliojo ryšio telefoną „:Honor“, tikslaus modelio nurodyti negali, nes neprisimena. Šį telefoną prieš gal kokį mėnesį, už 20 eurų, nusipirko iš savo brolio D. P.. Kiek žino iš D., jis tą telefoną buvo nusipirkęs iš E. A. ir pats kažkurį laiką dar juo naudojosi, o po to telefonas jam tapo nebereikalingas ir perpardavė telefoną jai. Kad telefonas yra gautas kažkokiu neteisėtu ar nusikalstamu būdu, ji tikrai nežinojo, kitaip jo nebūtų pirkusi. Kai ji nupirko tą telefoną, jame nebuvo jokios informacijos, jame buvo atstatyti gamykliniai parametrai (1 t., b. l. 122–125).

Liudytoja D. M. parodė, kad E. A. yra jos žentas, jos dukra E. P. su juo prieš du metus susituokė kalėjime. E. A. yra melagis ir mušeika, jis velka ir jos dukrą į dugną, jie, kad ir kaip stengiasi, niekaip negali dukros nuo jo „atmušti“. Jos dukra jam ir slapstytis padėjo, na, gal ne taip tiesiogiai, bet ji visą laiką žinojo, kur jis yra. 2025 metų žiemą, datos ji tiksliau nurodyti negali, nes neprisimena, vienu laikotarpiu E. su E. laikinai gyveno pas jos sūnų D. P., kuris gyveno tame pačiame bendrabutyje, tik kitoje laiptinėje. Iš D. pasakojimo žino, kad tuo laikotarpiu, kai E. su E. gyveno pas jį, E. sumušė kaimyną. D. minėjo, kad E. pagalį kažkokį naudojo, kad E. kaimynui trenkė iš to pagalio, kad net tas pagalys perlūžo. Ji dar D. klausė, kodėl jis nieko nedarė, tai yra negynė to kaimyno, bet D. į tai jai nieko neatsakė, gal ir D. prisibijojo to E. Ev., būdamas girtas, agresyvus yra, o blaivas atrodo normalus žmogus. Čia po to tos žinios apie tą kaimyno sumušimą kai praėjo kažkiek laiko, bet tiksliau datų ji įvardinti negali, nes neprisimena, E. į jos namus savo ketverių metų sūnui atnešė žaidimams mobiliojo ryšio telefoną, jo pavadinimo neatsimena, bet ne iš tų žinomų. E. jai pasakė, kad rado telefoną lyg namo laiptinėje. Ji nelindo į tą telefoną ir nematė, ar jame yra kokių nors duomenų. E. nei patikėjo dėl to telefono radimo aplinkybių, nei nepatikėjo, nelabai sureikšmino to naujai atnešto telefono tada, nes ir prieš tai E. ne vieną kartą buvo atnešusi tų telefonų savo vaikui. Po kurio laiko, kai iš sūnaus D. buvo paimtas jo telefonas policijoje, ji D. davė tą E. atneštą telefoną. D. E. sūnui už tą telefoną į taupyklę įdėjo 20 eurų, nepaėmė to telefono visai dykai. Dar po kažkiek laiko tas telefonas atsidūrė pas jos dukrą D., ji telefoną nupirko iš D., kai šis įsigijo naują iš salono, savo sūnui D. Tas telefonas taip ir ėjo iš rankų į rankas, kol neatsidūrė policijoje, nes kaip dabar jau aišku jis yra to kaimyno, kurį E. tada sumušė. Iš D. paėmus tą telefoną, bandė klausti E. apie tą telefoną, bet kol ji blaivi, iš jos nieko neišgausi. Ji daro tą, ką sako E. ir „dengia“ jį visais įmanomais būdais. Dar iš paties E. pasakojimo žino, kad prieš tai, kai E. sumušė tą kaimyną D. bute, jis dar anksčiau, prieš kelias dienas irgi sudavė vieną kartą tam pačiam kaimynui, nes, kaip pasakojo E., jie kartu su juo gėrė ir kaimynas negražiai pavadino E. dukrą. Kur tai buvo, ji nežino, nepamena ar tuo metu E. su E. laikinai jau buvo persikraustę pas D. Kol E. ir E. laikinai gyveno pas D., jie nueidavo ir į savo butą. Jokių detalesnių aplinkybių nei apie pirmą, nei apie antrą atvejį, ji nežino (1 t., b. l. 128–130).

2025 m. vasario 11 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole G. A. nurodė, kad 2025 m. vasario 6 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini) namo antroje laiptinėje, trečiame aukšte, viename iš butų, išgertuvių metu jį sumušė iš matymo pažįstamas kaimynas E., suduodamas jam 2 kartus kumščiu į veido sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. 2025 m. vasario 9 d., nuo 19.00 val. iki 21.00 val., E.s sudavė jam ne mažiau 20 kartų kumščiu į veido sritį, ne mažiau 5 kartų suduodamas mediniu pagaliu į nugaros sritį, spirdamas ne mažiau 20 kartų į įvairias kūno vietas, stipriai stumdamas jį ne mažiau 3 kartų į baldus, sudavė medine taburete jam į nugaros sritį, dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis 10 balų skalėje (10 skaudžiausia) įvertina 7 balais. Taip pat E. jį žemino nuolat ant jo spjaudydamas, šlapinosi jam ant galvos ir ant nugaros, bendraudamas telefonu vaizdo ryšiu rodė tai pašnekovams. Prašo nustatyti kaltą asmenį ir taikyti jam įstatymo numatytas poveikio priemones (1 t., b. l. 9–19).

2025 m. vasario 25 d. protokole-pareiškime G. A. nurodė, kad 2025 m. vasario 6 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bute ir to paties namo antros laiptinės, trečio aukšto koridoriuje, E. A. kumščiu jam sudavė po vieną smūgį į kairę veido sritį, po ko jam iš nosies bėgo kraujas ir buvo patinimas su mėlyne po kaire akimi, tuo padarydamas jam sužalojimą ir sukeldamas fizinį skausmą. Prašo E. A. nubausti įstatymo numatyta tvarka (1 t., b. l. 22–27).

2025 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Atvykus matomas penkių aukštų pastatas, pažymėtas gatvių ženklinimo lenta (duomenys neskelbtini). Iš kiemo pusės matomos dvi laiptinės, einama į pirmą iš dešinės. Lipama laiptais į trečią aukštą, matomos magnetiniu raktu rakinamos durys. D. P. atidaro duris ir nuveda koridoriumi dešiniau iki buto durų, kurios yra rudos spalvos, ant jų numeris – 60. Asmuo atrakina ir įleidžia į butą. Patekus į patalpą matomas prieškambaris, kuriame yra šaldytuvas, vaikiškas vežimėlis, indai viryklė ir kt. daiktai. Pro prieangį patenkama į kambarį, dešinėje matoma rūbų spinta, minkštas kampas, kairėje - sofa lova, staliukas ir televizorius. Kairėje ant sofos lovos matomi sudėti daiktai: mėlynos spalvos striukė, ant žemės - mėlynos spalvos šlepetės, iš po lovos ištraukiamas raudonos spalvos džemperis. Iš įvykio vietos paimti daiktai: striukė, džemperis, šlepetės (1 t., b. l. 32–35, 36–45).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2025 m. vasario 9 d., 21.25 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs pranešėjas, tyrimo metu nustatyta, kad E. J., pranešė, kad (duomenys neskelbtini) aikšte vyras eina sumuštas, galva kruvina, tik su kelnėmis, be batų ir be „maikės“, basas (1 t., b. l. 64–65).

Specialisto išvadoje Nr. G 177/2025(04) nurodyta, kad G. A. nustatyta: poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, viršutinio kairės pusės I danties ir apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis. G. A. nustatyt kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžius, viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimą, padaryti prieš apie 2-4 paras iki apžiūros. G. A. nustatyti poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai padaryti prie apie 5-7 paras iki apžiūros, mažiausiai 1 trauminio poveikio metu. G. A. nustatytas viršutinio kairės pusės I danties vainiko nuskilimas padarytas prieš daugiau nei 2 sav. iki apžiūros, 1 trauminio poveikio metu. G. A. nustatyti kūno sužalojimai, išskyrus poodines kraujosruvas kairio peties išoriniame-viršutiame paviršiuose, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimus dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimus kaktoje, dešinėje čiurnoje, muštines žaizdas ir poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, kaktos kairėje, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. G. A. nustatyti poodinės kraujosruvos kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešinio peties išoriniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaktoje, dešinėje čiurnoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais ir/ar paviršiais. G. A. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 26 trauminių poveikių metu. G. A. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių ir juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Vertinant sužalojimus atskirai, poodinės kraujosruvos kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, viršutinio kairės pusės I danties ir apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, makromorfologinį vaizdą, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu G. A. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui (1 t., b. l. 139–141).

Specialisto išvadoje Nr. pG 303/2025(04) nurodyta, kad G. A. poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai galėjo būti padaryti klausime nurodytu laiku (2025 m. vasario 6 d.), mažiausiai 1 trauminio poveikio metu ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairio žandinio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. G. A. poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis galėjo būti padaryti klausime nurodytu laiku (2025 m. vasario 9 d.), mažiausiai 24 trauminių poveikių metu ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 147–148).

2025 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš liudytojo D. P. paimtas jo asmenis mobilaus ryšio telefonas „RedMi“ (2 t., b. l. 1–4).

2025 m. vasario 13 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas 2025 m. vasario 13 d. iš D. P. paimtas jo asmenis mobilaus ryšio telefonas „RedMi“, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI 2 (duomenys neskelbtini). Telefonas skilusiu ekranu, skilusia nugarėle, matomi galinės kameros mechaniniai pažeidimai – subraižymai. Telefonas atrakinamas užraktu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimi „Messenger“ programos susirašinėjimai su asmeniu pasivadinusiu (duomenys neskelbtini). Apžiūrimi 2025 m. vasario 9 d. susirašinėjimai „(duomenys neskelbtini)“ vartotojui siunčiama nuotrauka, kurioje matomas ant žemės sustatytas alkoholis, galimai alus, matoma žmogaus koja, daiktai. Matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ fiksuotas įeinantis vaizdo skambutis, po jo – du išeinantys 26 s., 4 min. 20 s. trukmės pokalbiai. „(duomenys neskelbtini)“ išsiunčiamas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip vyriškis muša kitą vyriškį. Vaizdo įrašas apžiūros metu išimamas ir pridedamas prie ikiteisminio tyrimo bylos. Matomas siunčiamas ir dar vienas įrašas, kuriame matoma ir girdima muštynės, girdimi ir matomi grasinimai sukišti pagalį vyriškiui į išangę, maunamos kelnės. Vaizdo įrašas apžiūros metu išimamas ir pridedamas prie ikiteisminio tyrimo bylos. Po vaizdo įrašo matoma „(duomenys neskelbtini)“ įeinantis žinutė „Xddddddddd“, „Beleka xd“. Matoma išeinanti žinutė „Pizda bus jam“, „Telika nauja nupirks db“. Tuoj pat matomas įeinantis 1 min. 25 s vaizdo skambutis, tuoj pat 8 min 43 s. išeinantis skambutis. Telefono apžiūros metu kitų ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (2 t., b. l. 5–7).

2025 m. vasario 14 d. elektroniniu paštu nukentėjusysis G. A. pateikė savo telefono „Honor 200 Smart“ įsigijimą patvirtinančius dokumentus (2 t., b. l. 15–18).

2025 m. balandžio 4 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad iš liudytojos D. P. paimtas nukentėjusiajam G. A. priklausantis mobilaus ryšio telefonas „Honor 200 Smart“ (2 t., b. l. 43–46).

2025 m. balandžio 9 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas mobiliojo ryšio telefonas, paimtas 2025 m. balandžio 4 d. iš liudytojos D. P. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu; striukė, džemperis ir šlepetės, paimti 2025 m. vasario 13 d. įvykio vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūros metu. Mobiliojo ryšio telefonas „Honor“, juodos spalvos korpusu, ant ekrano užklijuota apsauginė ekrano plėvelė, kuri apsibraižiusi. Telefonu kamera nugarinėje pusėje taip pat su nežymiais įbrėžimais. Įjungus telefoną nustatyta, jog telefonas „Honor 200 Smart“, modelis ALT-NX1, IMEI (duomenys neskelbtini). Telefone nerasta jokių nukentėjusiojo G. A. duomenų, jame yra parsisiųsti įvairūs žaidimai, telefono adresinėje D. vardas. Striukė yra mėlynos spalvos, medžiaginė, su tamsiai rudos spalvos medžiaginiu pamušalu. Striukė su gobtuvu, kurio krašte yra prisegamas rudos spalvos dirbtinis kailiukas. Striukė su keturiomis, kvadrato formos, išorinėmis kišenėmis viršuje ir apačioje, kurios užsegamos juodos spalvos plastmasinėmis sagomis. Striukė užtraukiama juodos spalvos plastmasiniu užtrauktuku ir susegama spaudėmis, iš vidinės striukės pusės yra sutraukiamas dirželis. Striukės vidinėje pusėje yra prisiūta medžiaginė, juodos spalvos etiketė su užrašais: „ONLY&SONS XL“. Striukė nešvari. Džemperis yra raudonos spalvos, medžiaginis, su gobtuvu. Ant džemperio priekio yra mėlynos spalvos „Nike“ ženklas ornamento-kvadrato fone, po kuriuo yra baltos spalvos užrašas: „BASKETBALL“. Džemperio priekinėje dalyje, ties apykaklės viduriu, yra 4 cm įplyšimas. Džemperio vidinėje pusėje yra prisiūta medžiaginė etiketė su „Nike“ ženklu ir užrašais: „SIZE L MADE IN INDONESIA“. Džemperis turi stiprų šlapimo kvapą, priekinėje dalyje ir ant rankovių yra dėmių, panašių į kraują, yra nešvarus. Šlepetės yra mėlynos spalvos, guminės. Šlepečių viršutinėje dalyje yra dvi juostos. Ant šlepečių viršutinės dalies nėra jokių užrašų, ant padų įspaustas dydis – 42. Šlepetės dėvėtos (2 t., b. l. 48–50, 51–60).

2025 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi du policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, atsisiųsti iš POLIS bazės kūno kameromis užfiksuoto vaizdo registrų ir vienas garso įrašas BPC, atsisiųstas iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR), pagal ROIK 0125000077924. 2025 m. kovo 14 d. iš POLIS (policijos informacinės sistemos ir registrų) bazės kūno kameromis užfiksuoto vaizdo registrų parsisiųsti ir į IBPS per dokumentų įkėlimą 2025 m. kovo 28 d. prie ROIK įkelti du policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašai, pavadinimu: PSS-20250209-213430UTC+0200, PSS-20250209-213432UTC+0200. Atidarius failą, pavadinimu PSS-20250209-213430UTC+0200, jame matyti policijos pareigūnai, važiuojantys tarnybiniame automobilyje, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma P. Višinskio gatve, Šiauliuose. Ties Vilniaus Universiteto Šiaulių akademija pareigūnai gatvėje pastebi, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma - nukentėjusįjį G. A., sustabdo savo automobilį. Išlipę iš automobilio pasisveikina su G. A., kuris vilki tik juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, viršutinė kūno dalis visiškai nuoga, kojos basos, be batų. G. A. laiko save apglėbęs rankomis, akivaizdžiai matyti stipriai sumuštas ir sutinęs veidas, ant nugaros ryškios ir didelės kraujosruvos. Pareigūnai paklausia G. A., kas jam nutiko, į ką jis atsako, kad sumušė gatvėje, į pareigūnų klausimą kas, atsako, kad nežino, nurodo, kad apiplėšė, pareigūnams klausiant, kas apiplėšė, atsako, kad nežino. Pareigūnams paklausus, kur jo rūbai, iš kur išeina, atsako, kad pavogė, kad gėrė. Pareigūnai pasodina G. A. į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą, nurodydami, kad jam reikia iškviesti medikus, į ką jis atsako, kad nereikia. Pareigūnai patys su G. A. nuvyksta į GMP stotį, esančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kur G. A. pereina ir atsisėda į GMP automobilį. Pareigūnas užsirašo G. A. duomenis ir grįžta į tarnybinį automobilį patikrinti nurodytų duomenų, patikrinęs ir patvirtinęs G. A. asmenybę, jo asmens kodą perduoda medikams. Medikai nurodo, kad G. A. išveža į ligoninę. Daugiau šiame vaizdo įraše jokių tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo trukmė 11 min. 14 sek. Atidarius failą, pavadinimu PSS-20250209-213432UTC+0200, jame iki tos vietos, kol vienas pareigūnas nenuėjo į tarnybinį automobilį patikrinti G. A. nurodytų duomenų, yra tas pats vaizdo įrašas, kaip ir apžiūrėtas pirmo failo apžiūros metu, tik filmuotas iš kito pareigūno kūno kameros, todėl jis tik peržiūrimas, tačiau neaprašomas. Vienam pareigūnui nuėjus patikrinti duomenų, kitas pareigūnas, likęs prie G. A., alkotesterio pagalba nustato jam 1,11 promilių neblaivumą. Daugiau šiame vaizdo įraše jokių tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo trukmė 11 min. 14 sek. 2025 m. vasario 13 d. iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) pagal ROIK 0125000077924 atsisiųstas ir į IBPS per dokumentų įkėlimą kartu su ROIK įkeltas vienas BPC skambučio garso įrašas, pavadinimu: BPC skambu io ra as (ID 95483946684, skambu io prad ia_ 2025-02-09 21_25_24). Paleidus failą girdisi, kaip iš ikiteisminio tyrimo bylos yra žinoma – liudytojo E. J. ir BPC darbuotojos balsai. E. J. pranešė, kad mato Šiaulių centrine miesto aikšte einantį žmogų, kuris yra be marškinėlių ir rūbų, matyti, kad yra sumuštas. E. J. BPC darbuotojos yra sujungiamas su policija, atsiliepusiam pareigūnui nurodo matomo asmens ėjimo kryptį, sulaukia, kol pamato atvažiuojantį policijos ekipažą ir nurodo, kad mojuoja jam. Įrašo trukmė 8 min. 43 sek. (2 t., b. l. 64–66).

Dėl duomenų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamojo E. A. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam po vieną smūgį į kairę veido sritį, tokiais savo veiksmais padarė G. A. poodinę kraujosruvą kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžius, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi dėl kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžių jam sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino asmenį kankindamas arba kitaip itin žiauriai, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 138 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamojo E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, pasak paties kaltinamo, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, BK 27 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis prieš tai buvo teistas net 7 kartus, beveik visi kaltinamo padaryti nusikaltimai tyčiniai, kelis – smurtinio pobūdžio, paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. A., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 95–108), padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 120–133), vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 134–135).

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė, teismas skiria kaltinamajam už nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. A. skirtina 3 metai laisvės atėmimo.

Kadangi byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina 2 metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi, kuria panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 27 d. nuosprendžiu 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda ir skirtina galutinė bausmė – 3 metai laisvės atėmimo ir 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. kovo 17 d. (2 t., b. l. 188–193).

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis G. A. kaltinamajam E. A. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Eur – neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo dienos (1 t., b. l. 90–92).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui. Taip pat yra nurodęs, kad teismas turi atsižvelgti į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatos laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse, kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, reikšmingas nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą (2021 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, byloje Nr. 3K-3-236/2010).

Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad G. A. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – poodinė kraujosruva kairės pusės akies vokų-paakio-skruosto srityje, kairio žandikaulio ančio priekinės-viršutinės sienelių lūžiai, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, kairės ausies kaušelyje, kakle, kairio peties išoriniame-viršutiniame paviršiuose, kairio peties priekiniame paviršiuje, krūtinės kairėje, nugaros kairėje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairės plaštakos I piršto tarppirštakaulinio sąnario projekcijoje, kairės plaštakos I piršto tolimojo pirštakaulio projekcijoje, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaros dešinėje, dešiniojo peties išoriniame paviršiuje, dešinio peties užpakaliniame paviršiuje, dešiniame dilbyje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kaktoje, pakaušyje, krūtinėje, pilve, nugaroje, dešiniame rieše, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešiniame kelyje, kairėje blauzdoje, dešinėje čiurnoje, dešinėje pėdoje, muštinės žaizdos ir poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje, kaktos kairėje, apatinių dešinės pusės I-III dantų vainikų nuskilimai, juosmeninio II stuburo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad žalą E. A. nukentėjusiajam G. A. padarė tyčia, dviem nusikalstamomis veikomis, tarp kurių buvo trys dienos. Dėl padarytų sužalojimų G. A. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Kaltinamasis iš nukentėjusiojo tyčiojosi, jį kankino, žemino ne porą valandų pašalinių asmenų akivaizdoje. Nukentėjusysis, pasprukęs nuo kaltinamojo, žiemos metu, iki pusės nuogas, vien su kelnėmis, basas, nedrįso grįžti į savo butą ir bastėsi gatvėmis, kol policijos pareigūnų buvo nuvežtas į gydymo įstaigą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą nukentėjusiojo patirtos žalos aspektu bei atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), sprendžia, kad esant patirtiems sužalojimams, kitoms nustatytoms reikšmingoms aplinkybėms, nukentėjusiojo G. A. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 3000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.250 straipsnis).

Kaltinamajam E. A. taip pat pareikštas ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 240,75 Eur žalai, patirtai dėl nukentėjusiojo gydymo. Kadangi patirta žala yra patvirtinta rašytiniais rodymais (1 t., b. l. 151–158) iš kaltinamojo E. A. civilinės ieškovės naudai priteistina 240,75 Eur žalos patirtos dėl G. A. gydymo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu E. A. turtui taikytas laikinas nuosavybės apribojimas. Tenkinus nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinius ieškinius, laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo E. A. turtui paliktinas, tačiau atžvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas mažesne apimtimi, nei buvo prašomą, todėl atitinkamai mažintinas ir laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktų pažymų: 2025 m. gegužės 14 d. Nr. APD-2025-05786 ir 2025 m. gegužės 16 d. Nr. APD-2025-05867, matyti, kad dėl kaltinamajam ir nukentėjusiajam teiktos antrinės teisinės pagalbos buvo patirta 322,92 Eur ir 116,67 Eur išlaidų. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nuteisiamas realia laisvės atėmimo bausme ganėtinai ilgam laikotarpiui, duomenų apie šio kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, gynėjo dalyvavimas šioje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), be to, iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai yra priteistos didelės civilinių ieškinių sumos, todėl teismas sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos sumos iš kaltinamojo E. A. neturi būti išieškotos (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas kaltinamojo E. A. atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir nebūtų teisingas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Mobiliojo ryšio telefonas „RedMi“, grąžintas saugojimui D. P. (2 t., b. l. 8–10), paliktinas jo neribotai nuosavybei;

2. Mobiliojo ryšio telefonas „Honor 200 Smart“, paimtas iš liudytojos D. P., ir striukė, džemperis bei šlepetės, grąžinti saugojimui nukentėjusiajam G. A. (2 t., b. l. 61–63), paliktini neribotai jo nuosavybei;

3. Vokas su DVD-R laikmena, paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

E. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir jį nubausti 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. A. paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, E. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartimi paskirta 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3000 eurų) dydžio bauda, ir skirti galutinę bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo ir 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Nebenustatyti termino savanoriškam baudos sumokėjimui ir nebenukreipti jos priverstinai vykdyti.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 17 d.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti E. A. recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Priteisti iš E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Priteisti iš E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šiaulių teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188784026, 240,75 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų ir 75 ct) žalos, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą numeris (duomenys neskelbtini).

Palikti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2025 m. balandžio 10 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms: AB SEB bankas sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Swedbank“, AB sąskaitoje, Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau sumažinant apribojimo masto vertę iki 3240,75 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimties eurų ir 75 ct). Įvykdžius civilinius ieškinius – panaikinti.

Nepriteisti iš E. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Mobiliojo ryšio telefoną „RedMi“, grąžintą saugojimui D. P., palikti jo neribotai nuosavybei;

2. Mobiliojo ryšio telefoną „Honor 200 Smart“, striukę, džemperį bei šlepetes, grąžintas saugojimui nukentėjusiajam G. A., palikti neribotai jo nuosavybei;

3. Voką su DVD-R laikmena, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.