- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- eA2-1134-494/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01303-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- D. T.
- Suinteresuotas asmuo
- T. B.
- Ieškovas
- T. B.
- Atsakovas
- D. T.
- Advokatai
- Arvydas Budnikas, Vaiva Grižaitė, Ignotas Ungaila
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. T. (D. T.) patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo T. B., civilinėje byloje Nr.e2-5393-1115/2022 pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui D. T. (D. T.) dėl skolos ir nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas patikslintu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašo: atnaujinti procesą Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5393- 1115/2022; pripažinti negaliojančiu ab initio 2022 m. liepos 1 d. taikos sutarties 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5. Jeigu Atsakovas praleidžia terminą įvykdyti 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja Ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą“; pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 21 d. nutarties dalį, kuria patvirtinta 2022 m. liepos 1 d. taikos sutartis ir jos 5 punktą išdėstyti taip: ,,5. Jeigu Atsakovas praleidžia terminą įvykdyti 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja Ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą.“
1.1. Patikslintame prašyme nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5393-1115/2022, pagal ieškovo T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau - ieškovas) ieškinį atsakovui dėl 4 447,15 Eur skolos priteisimo. Dėl valstybinės kalbos nežinojimo, o taip pat neturėdamas specialių teisinių žinių, šią bylą pareiškėjas vedė per savo atstovą, advokato padėjėją Ignotą Ungailą. Pareiškėjas pasitikėjo savo atstovu ir jam suteikė teisė ne tik atstovauti teisme, rengti procesinius dokumentus bei ir sudaryti taikos sutartį. Bylos nagrinėjaimo metu pareiškėjui buvo išaiškinta, kad šalys bylą gali baigti taikos sutartimi ir pareiškėjas sutiko, kad atstovas siektų taikaus ginčo išsprendimo.
Derybas su ieškovu dėl taikos sutarties sudarymo vedė pareiškėjo atstovas. Jis pareiškėją informavo apie ieškovo padarytas nuolaidas bei suteiktą mokėjimo išdėstymą. Pareiškėją tokios sąlygos tenkino ir sutiko tokiomis sąlygomis baigti bylą. Pareiškėjas prie taikos sutarties rengimo taip pat nepsisidėjo. Šalių atstovams galutinai sudarinus taikos sutarties sąlygas, pareiškėjo atstovas I. Ungailą žodžių išvertė taikos sutarties sąlygas į rusų kalbą ir pareiškėjas ją pasirašė.Taigi, preiškėjui buvo žinoma apie taikos sutartį, esminės sutarties sąlygos (taikos sutarties 2-4 punktai) su pareiškėju buvo derinamos ir jis tokioms sąlygoms pritarė, tačiau su pareiškėju nebuvo derinamos taikos sutarties 5 punkte išdėstytos sąlygos, o atstovui I. Ungailai žodžių išverčiant taikos sutarties sąlygas buvo paminėta tik tai, kad praleidęs terminą įvykdyti taikos sutarties 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur dydžio baudą. Kokia tvarka ir sąlygomis sutartyje nustatyta baudą turėjo būti mokama pareiškėjui nebuvo išversta ir išaiškinta. Dėl jau nurodytų aplinkybių, pasirašant taikos sutartį, pareiškėjui nebuvo žinimo, kad taikos sutarties 5 punkte nustatytos netesybos (50,00 Eur dydžio bauda), skaičiuojamos kiekvieną termino praleidimo dieną iki kol bus įvykdyti šia taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai.
Šalies argumentai
1.2. Pasirašius taikos sutartį ir bylą nutraukus, pareiškėjo atstovas I. Ungaila apskritai nustojo bendrauti su pareiškėjui, neinformavo pareiškėjo nei apie ieškovo atstovės pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nei apie gautą 2022 m. rugsėjo 28 d. teismo nutartį, kuria D. T. buvo nustatytas terminas iki 2022 m. spalio 18 d. atsiliepimui į prašymą išduoti vykdomąjį raštą pateikti, nei apie išduotą vykdomąjį raštą. Svarbu paminėti ir tai, kad ir pats ieškovas pareiškėjo neinformavo apie tai, kad skaičiuoja 50 Eur / d. netesybas, neragino kuo greičiau įvykdyti sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas iš antstolės Jurgitos Bareikienės gavęs 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini). sužinojo, kad apie pradėtą 19 050,00 Eur išieškojimą, kurį sudaro 1300 skola bei 17 750 Eur (19 050 Eur - 13 000 Eur) bauda. Tik tuomet pareiškėjas pradėjo aiškintis kaip susidarė 19 050,00 Eur įsiskolinimas ir sužinojo apie taikos sutarties 5 punkte išdėstytas sąlygas.
1.3. Dėl proceso atnaujinimo pagrindų.
Proceso atnaujinimo institutas - išimtinis įsiteisėjusių teisimų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Pagirių šiltnamiai“ v. UAB „Nada Focus“, bylos Nr. 3K-3- 46/2011; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-468/2014; kt.).
Proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus bylose: Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgment of 1 March 2007; Volkov v. Russia, no. 8564/02, judgment of 15 March 2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo Č. G. prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3- 468/2014).
1.4. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje buvimas grindžiamas aplinkybėmis, kad byla, kurios metu atsakovui sudariusiam 2022 m. liepos 1 d. taikos sutartį buvo netinkamai išverstos ir išaiškintos taikos sutarties sąlygos ir atsakovas suklydo ją pasirašydamas, o taikos sutarties sąlygos bei 2022 m. liepos 21 d. teismo nutartis, kuria buvo patvirtintos šios taikos sutarties sąlygos, neatitinkančios atsakovo valios ir prieštarauja civilinės teisės principams, netesybų teisiniam reguliavimui, bei teismų praktikai šios kategorijos bylose.
1.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „ Tomis“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo, bylos Nr. 3K- 3-58/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė “ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; kt.). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011).
Žemesnės instancijos teismas
1.6. Dėl teisės ginčyti taikos sutarties sąlygas.
Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta tiek teismo patvirtinta, tiek šalių tarpusavio susitarimu, nesikreipiant į teismą, sudaryta taikos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 18punktas). Taikos sutartis - tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-129- 701/2023). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismo patvirtinta taikos sutartis turi res judicata galią, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Vertinant sutarties laisvės ir sutarties privalomumo principų tarpusavio sąveiką, darytina išvada, kad šalys turi teisę teisiškai susisaistyti įvairaus pobūdžio įstatymuose neaptartais susitarimais. Tokio pobūdžio susitarimai jų šalims turi įstatymo galią, yra teisiškai įpareigojantys, nebent prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei arba turi valios ydų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021, 22, 25 punktai).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.956 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (šio kodekso 6.228 straipsnis), taip pat kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Jeigu taikos sutartis buvo sudaryta remiantis sandoriu, kuris taikos sutarties sudarymo metu negaliojo, tai tokia taikos sutartis negalioja (2 dalis). Jeigu taikos sutartis sudaryta remiantis rašytiniais dokumentais, kurie vėliau paaiškėja esą suklastoti, tai tokia taikos sutartis negalioja (3 dalis). Taikos sutartis negalioja, jeigu, sudarydamos taikos sutartį, viena ar abi šalys nežinojo, kad klausimas, esantis taikos sutarties dalyku, jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu (4 dalis). Taikos sutartis negalioja, jeigu po jos sudarymo atsiranda dokumentai, patvirtinantys, kad viena iš taikos sutarties šalių neturi ir neturėjo teisės į tai, kas jai yra pripažinta taikos sutartimi (5 dalis). Šalių suklydimas dėl teisės normų, išskyrus imperatyviąsias teisės normas, nėra pagrindas pripažinti taikos sutartį negaliojančia (6 dalis).
1.7. Ieškovas civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022 buvo pareiškęs ieškinį dėl 4 447,15 Eur skolos, 5 % procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. 2022 m. liepos 1 d. taikos sutartimi šalys sutarė, kad bendra skola - 4 000,00 Eur (taikos sutarties 2 punktas) kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti nustatyta tvarka: 1 400,00 Eur - per 3 dienas nuo sutarties pasirašymo; 1 300 Eur - iki 2022 m. rugpjūčio 10 d ir likusią 1 300 Eur - iki 2022 m. rugsėjo 10 d. (taikos sutarties 3 ir 4 punktai). Atsakovas su šiomis sąlygomis buvo supažindintas tinkamai ir jų neginčija. Atsakovui buvo netinkamai išverstos ir išaiškintos taikos sutarties 5 punkte išdėstytos sąlygos: ,,Jeigu Atsakovas praleidžia terminą įvykdyti 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja Ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną iki kol bus įvykdyti šia taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai. “.
1.8.Dėl atsakovo valios trūkumo.
CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis).
Remiantis CK 1.90 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pažymėtina, jog tam, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, visų pirma turi būti konstatuotas suklydimas dėl sandorio sudarymo metu egzistavusių esminių sandorio faktų (suklydimas dėl sandorio esmės, sandorio esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių) ir, antra, toks suklydimas turi turėti esminę reikšmę, kadangi normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi suklydusios sutarties šalies valios trūkumų, kurie nulemia sutarties sudarymą arba klaidingą suklydusios sutarties šalies valios išraišką dėl sutarties turinį sudarančių esminių sutarties sąlygų.
Toks CK 1.90 straipsnyje įtvirtinto suklydimo, kaip sandorio negaliojimo pagrindo, aiškinimas formuojamas ir kasacinio teismo praktikoje, kuria remiantis suklydimas - tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas asmuo sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015; 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018 52punktą).
1.9. Nagrinėjamu atveju atsakovas suklydo pasirašydamas taikos sutartį ir sutikdamas su taikos sutarties 5 punkte išdėstytomis sąlygomis. Atsakovas suprato, kad praleidęs terminą įvykdyti taikos sutarties 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur dydžio baudą, t. y. vienkartines netesybas. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas, kad praleidęs terminą įvykdyti taikos sutarties 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus jam bus skaičiuojami delspinigiai (tęstinio pobūdžio netesybos), jis su tokiomis sąlygomis nesutiko ir jų neketino pasirašyti.
Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). Esminiai baudos skirtumai nuo kitos netesybų rūšies - delspinigių - yra tai, kad ji gali būti nustatoma ne tik už sutarties įvykdymo termino praleidimą, bet ir už kitaip išreikštą sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, yra vienkartinė (neturi tęstinio pobūdžio), nėra skaičiuojama už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (pavyzdžiui, už kiekvieną praleistą dieną, savaitę ir pan.) (2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87/2010).
1.10. Reikšminga pastebėti, kad netinkamą taikos sutarties sąlygų supratimą sąlygojo ne tik klaidinantis teisinių terminų naudojimas (delspinigius vadinant bauda) bet ir kitos sąlygos. Kaip antai, taikos sutarties 6 punkte nustatyta, kad Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios skolos pagal aukščiau pateiktą grafiką, nepaisant to, kad kitų sumų mokėjimo terminai dar nėra suėję. Sutarties sąlygose nutylima, kad Ieškovas teisė kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ne tik dėl skolos bet ir dėl netesybų išieškojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas suklydo savo parašu patvirtindamas taikos sutarties 5 punkte išdėstytomis sąlygomis.
1.11. Dėl viešajai tvarkai prieštaraujančių nuostatų.
Sistemiškai vertinant Taikos sutarties sąlygas, sutarties 5 punkte išdėstytos sąlygos laikytinos netesybomis, užtikrinančiomis pagrindinės prievolės - 4000 Eur skolos sumokėjimą sutartyje nustatyta tvarka. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
Taikos sutarties sąlygas, sutarties 5 punkte nustatytos netesybos dėl savo dydžio yra aiškiai per didelės, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams.
Antstolės Jurgitos Bareikienės 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vykdomas 19050 Eur piniginis išieškojimas, iš kurio skola - 1 300 Eur, o netesybos 17 750 Eur. (19050 Eur - 1 300 Eur), t.y. 1 365,38 proc. per metus nuo skolingos sumos ir atitinka teismų praktikoje formuojamą aiškiai per didelių netesybų apibrėžimą (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
1.12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatyme nesukonkretintos, todėl nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolius patyrusios šalies interesų.
Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu - aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021, 46 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
1.13.Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingo dydžio. Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 80punktą). Nustačius, kad netesybos yra neprotingo dydžio, teismo intervencija sumažinant netesybas iki protingo dydžio nelaikytina paneigiančia šalių laisvą valią.
1.14. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taigi taikos sutartimi šalys nustato teises ir pareigas, todėl jai taikomos sandorių galiojimą reglamentuojančios CK normos, o teismas privalo įsitikinti, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, viešajai tvarkai, nepažeidžia šalių teisių ar įstatymų bei kitų teisės aktų ar taikos sutartis iš tiesų išreiškia šalių valią, ar sutarties šalis nesuklydo dėl taikos sutarties sąlygų, ar ji nebuvo apgauta. Teismas neturėtų tvirtinti taikos sutarties, kurios sąlygos vienai iš jos šalių yra akivaizdžiai nepalankios ar ekonomiškai nenaudingos. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi atidžiai išanalizuoti šalių prašomą patvirtinti taikos sutartį ir tik įsitikinęs, kad ji neprieštarauja įstatymams ir nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, ją patvirtinti bei nutraukti bylą.
Nagrinėjant bylą, kurioje ginčo suma yra 4 447,15 Eur, abipusių nuolaidų būdu sudaryta taikos sutartis negali vienai iš šalių sukelti teisines pasekmes keletą kartų viršijančias ginčo sumą. Šioje byloje sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis akivaizdžiai atsakovui nepalankios ar ekonomiškai nenaudingos sąlygomis. Sutartyje nuostatos dėl netesybos klaidinančios, nustatytas netesybų dydis neprotingai didelis ir prieštarauja viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnio 1 d).
1.15. LR CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pranešame, kad atsakovas apie ginčijamą taikos sutarties nuostatą sužinojo iš antstolės Jurgitos Bareikienės 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini). LR CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nepraleistas.
2. Suinteresuotas asmuo T. B. atsiliepime nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka, prašė jį atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Atsiliepime nurodė, kad Pareiškėjas prašo teismo taikyti proceso atnaujinimo teisinį institutą. Šio teisinio instituto esmė, prigimtis bei taikymo sąlygos yra nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pripažinęs ir akcentavęs, kad taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbūs Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pateikti išaiškinimai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-3 78/2023). EŽTT praktikoje nurodyta, kad teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. EŽTT, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 6 str. 1 d. garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EZTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtrcmsavto Holding prieš Ukrainą: 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją: 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkovprieš Rusiją). Šį proceso atnaujinimo instituto aiškinimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra perkėlęs ir į savo bylas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 324-1120/2023; 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
2.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2022 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3- 259-943/2022; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-l 120/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai, kita vertus, proceso atnaujinimu suardoma teismo sprendimu atkurta (sukurta) teisinė taika tarp ginčo šalių (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio mėn. 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233). Taigi proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).
Žemesnės instancijos teismas
2.3. CPK 370 str. 3 d. įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimą atnaujinti procesą, jeigu nustato, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir prašymas yra pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais. Taigi, ši teisės norma įtvirtina dvi sąlygas, kurioms esant teismas gali atnaujinti procesą: (i) egzistuoja bent vienas CPK 366 str. 1 d. įtvirtintas proceso atnaujinimo teisinis pagrindas ir (ii) prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 str. 1 d. įtvirtinto trijų mėnesių termino. Abi šios proceso atnaujinimo sąlygos yra kumuliatyvios, t. y. jos privalo egzistuoti kartu ir tik tada teismas turi teisę atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad tiek remiantis CPK 12 str., 178 str., tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią, asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo (i) įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 526/2013; 2018 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-l54-378/2018), ir (ii) įrodyti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą pateikiant jį įrodančius duomenis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-310- 916/2020; 2023 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-l 120/2023), būtent Pareiškėjui kyla pareiga tinkamai įrodyti abiejų proceso atnaujinimo sąlygų egzistavimą.
2.4. Šiuo atveju, kaip patvirtina toliau šiame atsiliepime išdėstyti argumentai, Pareiškėjas neįrodo CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, kuriuo remiasi šioje Byloje, egzistavimo, taip pat akivaizdžiai klaidina teismą dėl sužinojimo apie aplinkybes, kuriomis remiasi kaip proceso atnaujinimo pagrindu, momento. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjo Prašyme išdėstyti teiginiai nesudaro pagrindo taikyti itin išimtinio proceso atnaujinimo instituto, nes nėra jokio pagrindo tam, kad šiuo atveju būtų paneigiamas teisinio apibrėžtumo principas bei suardomas Taikos sutartimi atsiradusių teisinių santykių stabilumas. Dėl to Pareiškėjo Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.
2.5. Dėl proceso atnaujinimo teisinio pagrindo neegzistavimo. Pareiškėjo Prašymas dėl proceso atnaujinimo yra grindžiamas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nurodytu teisiniu pagrindu. CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 366 str. 1 d. 9 p. turinį, suformavo nuostatą, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31- 916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018; 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje bvloje Nr. 3K-3-10-378/2021; 2024 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje bvloje Nr. e3K-3-53-l 120/2024).
2.6. Pareiškėjas Prašyme dėl proceso atnaujinimo teigia, kad Nutartimi patvirtinus Taikos sutartį buvo padaryta CK 1.90 str., CPK 42 str. 2 d. teisės normų taikymo klaida, kuri pasireiškė tuo, kad, sudarant Taikos sutartį, Pareiškėjo atstovas - advokato padėjėjas - tinkamai Pareiškėjui neatskleidė Taikos sutarties 5 punkto, kuriame numatytos netesybos už Taikos sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, turinio, dėl ko Pareiškėjas suklydo pasirašydamas Taikos sutartį, toje apimtyje, jog manė, kad Taikos sutarties 5 punktas įtvirtina vienkartines 50 Eur dydžio netesybas, o ne tęstinio pobūdžio 50 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną dydžio netesybas. Tokie Pareiškėjo Prašyme dėstomi teiginiai negali būti laikomi atitinkančiais aukščiau cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. šio atsiliepimo 12pastraipą) nurodytą CPK 366 str. 1 d. 9 p. turinio įrodinėjimo standartą (aiški ir esminė klaida; aiškios nuostatos netaikymas: vienareikšmiškos teisės normos netinkamas išaiškinimas: neginčijamai neprotingas aplinkybiiį įvertinimas; irpan.).
2.7. Pirma, Pareiškėjas savo Prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia tariama teismo padaryta teisės normos, kuri net neturėjo ir teismo negalėjo būti taikoma Byloje, taikymo klaida.
CK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas siejamas su pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta aiškiai teisės normos taikymo klaida. Sis proceso atnaujinimo teisinis pagrindas šios bylos kontekste gali būti taikomas tik konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos, kuri turėjo būti taikoma konkrečioje Byloje, taikymo klaidą. Pareiškėjas Prašyme nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, Nutartimi patvirtinęs Taikos sutartį, padarė CK 1.90 str. taikymo klaidą. Su tokiais Pareiškėjo Prašymo teiginiais nėra pagrindo sutikti. CK 1.90 str. 1 d. įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klvdusios šalies ieškinį. CK 1.90 str. įtvirtinti dėl suklydimo sudaryti sandoriai yra priskiriami nuginčijamu sandoriu kategorijai (CK 1.78 str.), kas, be kita ko, reiškia, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 d.), o teismui, priešingai nei niekinių sandorių atveju (CK 1.78 str. 5 d.), įstatymu nėra suteikta teisė ex officio (savo iniciatyva) konstatuoti nuginčijamo sandorio fakto ir teisinių pasekmių. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nesant atskiro Pareiškėjo prašymo, Byloje neturėjo teisinio pagrindo taikyti CK 1.90 str.
Atsižvelgiant į tai, kad Byloje, kurioje Nutartimi buvo patvirtinta Taikos sutartis, Pareiškėjas niekada nekėlė Taikos sutarties nuginčijimo CK 1.90 str. pagrindu reikalavimo, o (ii) teismas ex officio negali taikyti CK 1.90 str. ir konstatuoti nuginčijamo sandorio fakto ir teisinių pasekmių, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas Taikos sutartį, niekaip negalėjo padaryti CK 1.90 str. taikymo klaidos, nes ši teisės norma Byloje nebuvo, neturėjo būti ir negalėjo būti taikoma. Taigi, procesas negali būti atnaujinamas CK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu, remiantis tuo, kad neva buvo padaryta teisės normos, kuri nebuvo, neturėjo būti ir teismo ex officio negalėjo būti taikoma konkrečioje Byloje, taikymo klaida.
2.8.Antra, pažymėtina, kad Pareiškėjas savo Prašyme dėl proceso atnaujinimo, pažeisdamas savo CPK 12 str., 178 str., įtvirtintas pareigas, visiškai neįrodo, kad jo nurodytos faktinės aplinkybės, kurios, pasak Pareiškėjo, turėtų būti vertinamos kaip pagrindas išvadai, kad Nutartimi tvirtinant Taikos sutartį buvo padaryta aiški CK 1.90 str., CPK 42 str. 2 d. taikymo klaida, faktiškai egzistavo. Pažymėtina, kad visi Pareiškėjo Prašymo teiginiai dėl Pareiškėjo tariamo suklydimo, t. y., kad Pareiškėjui neva nebuvo išverstas ir atskleistas Taikos sutarties 5 punkto turinys, yra visiškai niekuo nepagrįsti, t. y. be itin subjektyvių teiginių Pareiškėjas Prašyme nepateikta daugiau jokiu įrodymų, kurie pagrįstų, kad faktinės aplinkybės, kuriomis Pareiškėjas grindžia savo Prašymą, realiai egzistavo, t. y., kad suklydimas buvo realus. Minėti teiginiai turėtų būti vertinami itin kritiški ir atsižvelgiant į visą Pareiškėjo ir Suinteresuoto asmens teisinių santykių kontekstą, o ypač į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2- 5393-1115/2022, kurioje buvo sudaryta ir patvirtinta Taikos sutartis, buvo pradėta būtent dėl to, kad Pareiškėjas laiku ir šalių sutarta tvarka nesumokėjo Suinteresuotam asmeniui skolos už nuomą, taip pažeisdamas Suinteresuoto asmens teises, Pareiškėjas nesilaiko Taikos sutarties sąlygų ir neatsiskaitė su Suinteresuotu asmeniu Taikos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, taip vėlgi pažeisdamas Suinteresuoto asmens teises. Toks Pareiškėjo sisteminis civilinės teisės požiūriu neteisėtas elgesys rodo Pareiškėjo polinkį vengti ir visiškai ignoruoti savo teisinių pareigų vykdymą, taip pat sistemingą nesąžiningumą. Todėl vien Pareiškėjo spekuliatyvūs teiginiai dėl tariamo tinkamo jo ne supažindinimo su Taikos sutarties 5 p., kurie nėra pagrįsti absoliučiai jokiais įrodymais, negali būti pripažinti įrodytais ir jų pagrindu procesas negali būti atnaujintas. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad Pareiškėjo Prašyme yra prieštaravimų paties Pareiškėjo teiginiuose. N. P. Prašyme bando įteigti teismui, kad jam nebuvo išverstas ir išaiškintas Taikos sutarties 5 punktas, tačiau kartu Pareiškėjas pačiame Prašyme pripažįsta, kad jam buvo išversta visa Taikos sutartis prieš jam ją pasirašant. Taigi, Pareiškėjas ne tik nepateikia jokių jo teiginį, kad jis prieš pasirašant Taikos sutartį nebuvo tinkamai supažindintas su Taikos sutarties 5 punktu, patvirtinančių įrodymų, tačiau ir pats savo Prašymo pradžioje paneigia šią aplinkybę pripažindamas ir patvirtindamas, kad jo atstovas jam išvertė visas Taikos sutarties sąlygas į Pareiškėjui suprantamą rusų kalbą ir tik po to Pareiškėjas pasirašė Taikos sutartį.
2.9. Trečia, objektyvūs Bylos duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas, prieš pasirašydamas Taikos sutartį, buvo tinkamai supažindintas su visomis Taikos sutarties nuostatomis ir, elgdamasis protingai ir rūpestingai, turėjo visas sąlygas išsiaiškinti Taikos sutarties nuostatas, jeigu jos Pareiškėjui nebuvo aiškios, todėl visiškai nėra jokio pagrindo konstatuoti bet kokio Pareiškėjo valios trūkumo ar suklydimo sudarant Taikos sutartį.
Kaip nurodo ir pripažįsta pats Pareiškėjas, Byloje ir Taikos sutarties sudarymo procese jį atstovavo profesionalus teisininkas - advokato padėjėjas, kuris faktiškai vykdė Pareiškėjo supažindinimo su Taikos sutartimi procesą, įskaitant, išvertė ją į Pareiškėjui suprantamą rusų kalbą (ir. šio atsiliepimo 22pastraipą). Todėl preziumuotina, kad Pareiškėjui buvo (turėjo būti) išaiškintas visas Taikos sutarties turinys bei jos sudarymo teisinės pasekmės. Profesionalaus teisininko - advokato padėjėjo dalyvavimas Taikos sutarties sudarymo procese taip pat patvirtina, kad, jeigu Pareiškėjas, kaip teigia, nesuprato Taikos sutarties ar bet kokios jos sąlygos, ar jam buvo neaiškūs kiti su Taikos sutarties sudarymu susiję klausimai, jis, elgdamasis kaip apdairi, rūpestinga, atidi Taikos sutarties šalis, t. y. pagal racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą, turėjo visas galimybes prieš pasirašant Taikos sutartį tinkamai išsiaiškinti visą jos turinį ir gauti profesionalius atsakymus į savo klausimus. Jeigu Pareiškėjas, kaip jis pats teigia, pasirašė Taikos sutartį tik susipažinęs su Taikos sutarties 1- 4 punktais, o ne su visu Taikos sutarties turiniu, toks Pareiškėjo elgesys negali būti pripažintinas kaip atitinkantis racionalaus, protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje standartą, todėl tokio elgesio rizika išimtinai tenka pačiam Pareiškėjui ir negali sukelti neigiamų pasekmių Taikos sutarties panaikinimo forma Suinteresuotam asmeniui. Papildomai pažymėtina ir tai, kad pačioje Taikos sutartyje net keliose jos vietose - 11 punkte bei atskiru prierašu - Pareiškėjas raštu patvirtino, kad jam visa Taikos sutartis yra išversta į jam suprantamą rusų kalbą. Atkreiptinas teismo dėmesys, į tai, kad šis Taikos sutarties prierašas, patvirtinantis, kad visa Taikos sutartis ir visos jos sąlygos buvo išverstos į Pareiškėjui suprantamą rusų kalbą, buvo parašytas rusų kalba, todėl Pareiškėjas suprato (privalėjo suprasti), ką tiksliai prierašu patvirtina. Pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nustatant sutarties šalių tikrąją valią, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-150- 378/2023). Taigi, šiuo atveju objektyviausiai Pareiškėjo valią dėl Taikos sutarties atspindintis šaltinis - pati pasirašyta Taikos sutartis - patvirtina, kad Pareiškėjui buvo išversta visa Taikos sutartis ir visos jos sąlygos, tad Pareiškėjui Taikos sutarties sąlygos nebuvo nežinomos ar nesuprantamos dėl kalbos baijero, ir jas pasirašydamas Pareiškėjas patvirtino, kad jo tikrąją valią atitinka būtent tokios Taikos sutarties sąlygos.
2.10. Ketvirta, Byloje esantys įrodymai ir Pareiškėjo profesionalaus atstovavimo aplinkybės patvirtina, kad Taikos sutartyje yra išreikšta tikroji abiejų šalių valia, visos Taikos sutarties sąlygos jos sudarymo metu buvo aiškios ir priimtinos šalims, šalys suvokė Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme teisinius padarinius, todėl visiškai nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad Taikos sutartis buvo patvirtinta netinkamai pritaikius CPK 42 str. 2 d. nuostatą. Pareiškėjas Prašyme nurodo, kad Taikos sutarties patvirtinimas prieštarauja CPK 42 str. 2 d., nes teismas patvirtino Taikos sutartį, kurios nuostatos prieštarauja viešajam interesui ir viešajai tvarkai, kadangi Taikos sutarties 5 p. įtvirtintas netesybų dydis yra „neprotingai didelis'/ Atsiliepiant į tokius Pareiškėjo teiginius pažymėtina, kad Pareiškėjo subjektyvus ir niekuo nepagrįstas netesybų dydžio vertinimas neturi jokios sąsajos su teisinėmis viešojo intereso ir viešosios tvarkos kategorijomis.
2.11. Bendrąja prasme viešasis interesas suprantamas kaip teisiniai gėriai, reikšmingi valstybei, visuomenei ar jos daliai, kurių apsauga būtina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms pamatinėms visuomenės vertybėms užtikrinti. Viešojo intereso požymis yra jo bendrumas {žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 261/2006; 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-208-701/2020; ir kt.). Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka suprantama kaip Lietuvos Respublikos imperatvviųju teisės normų visuma {Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-573/2008; 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2014), viešosios tvarkos tikslas yra apsaugoti pagrindinius, gyvybiškai svarbius valstybės, visuomenės interesus. t. y. viešosios tvarkos sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas {žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2006; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-255- 611/2022). Šiuo atveju Pareiškėjas Prašyme niekaip nepagrindžia, kodėl Taikos sutarties, kuri buvo sudaryta tarp dviejų privačių asmenų, siekiant taikiai išspręsti jų tarpusavio ginčą, kilusį iš civilinių nuomos teisinių santykių, 5 punkte įtvirtintos netesybos bei jų dydis turėtų būti vertinamas kaip turintis viešojo intereso ar viešosios tvarkos požymių, t. y. visiškai nepagrindžia, kad Taikos sutarties 5 punktas ir jo patvirtinimas turi visuomeninę reikšmę, nepagrindžia, kad šis klausimas išeina iš dviejų asmenų - Pareiškėjo ir Suinteresuoto asmens - santykių ribų.
2.12. Pažymėtina, kad Taikos sutartimi buvo išspręstas privatus civilinis ginčas tarp Pareiškėjo ir Suinteresuoto asmens, kilęs iš privačios nuosavybės nuomos teisinių santykių. Taip pat pabrėžtina tai, kad netesybų Taikos sutartyje įtvirtinimo faktas bei jų dydis per se (savaime) nėra neteisėta, nesąžininga ar kurios nors iš šalies interesus pažeidžianti praktika. Priešingai, netesybos yra teisėta CK 6.71-6.75 str. įtvirtinta prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, todėl jų įtvirtinimas Taikos sutarties 5 punkte per se nėra ir teismui tvirtinant Taikos sutartį negalėjo būti vertinamas kaip nesąžininga ar Pareiškėjo interesus pažeidžianti nuostata, ar, juo labiau, kaip viešajam interesui ar viešajai tvarkai prieštaraujanti sutarties nuostata. Akcentuotina ir tai, kad Taikos sutarties 5 punkte įtvirtintas netesybų dydis (50 Eur per dieną) pats savaime taip pat nėra .per didelis'' nesąžiningas, pažeidžiantis Pareiškėjo interesus ar prieštaraujantis viešajam interesui ar viešajai tvarkai. Itin svarbu pabrėžti ir tai, kad Pareiškėjas Prašyme kaip „per dideles" netesybas nurodo antstolės 2023-09-19 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą absoliutų priskaičiuotų netesybų dydį, už kurių atsiradimą ir dydį yra atsakingas pats Pareiškėjas. Pabrėžtina, kad netesybų atsiradimo bei jų dydžio priežastis - paties Pareiškėjo civilinės teisės požiūriu atlikti neteisėti veiksmai, t. y. Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, tad antstolės patvarkyme nurodyto dydžio netesybos buvo priskaičiuotos dėl paties Pareiškėjo kaltės. Todėl Pareiškėjas negali remtis argumentu, kad tokios netesybos prieštarauja CK 1.5. įtvirtintiems principams, nes būtent Pareiškėjo neteisėti veiksmai lėmė antstolės patvarkyme nurodyto dydžio netesybas. Apibendrinant pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2010). Šiuo atveju pažymėtina, kad Taikos sutarties 5 punkte įtvirtintos netesybos bei jų dydis (50 Eur per dieną) savaime nepažeidžia jokių nei Pareiškėjo, nei trečiųjų asmenų teisių ar materialinių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo CPK 42 str. 2 d. įtvirtinto teisinio pagrindo netvirtinti tokios Taikos sutarties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negali būti laikomas padaręs akivaizdžią CPK 42 str. 2 d. taikymo klaidą.
Žemesnės instancijos teismas
2.13. Penkta, Pareiškėjo Prašyme išdėstyti teiginiai negali būti pagrindas paneigti Taikos sutarties res judicata galią. Taikos sutartis - tai Pareiškėjo ir Suinteresuoto asmens tarpusavio kompromisų būdu išspręstas ginčas, kilęs iš civilinių nuomos teisinių santykių, nustatantis Taikos sutarties sudarymo metu abiem šalims abipusiškai priimtinas šio ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai įtvirtintų CK, rūšių. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.), kuri suponuoja jos nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Taikos sutartis privalo būti gerbiama ir vykdoma (pacta sunt servanda) (CK 6.189 str. 1 d.) - kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-136- 378/2023). Sutarties šalis negali elgtis priešingai nei tie lūkesčiai, kuriuos ji savo veiksmais, sudarant sutartį, suformavo kitai sutarties šaliai. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.59 str.). Sutarties privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas.
2.14. Aukščiau minimos sutarčių teisės nuostatos ir principai užtikrina civilinių teisinių santykių apibrėžtumą, stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, kas yra civilinės teisės reglamentuojamų teisinių santykių pagrindas. Taigi, šiuo atveju Pareiškėjui Prašyme apskritai neįrodžius, kad teismui Nutartimi patvirtinus Taikos sutartį buvo netinkamai pritaikyti teisės aktai, prioritetas privalo būti teikiamas Ieškovo ir Atsakovo civilinių teisinių santykių apibrėžtumui bei stabilumui, kurį užtikrina Taikos sutartis. Jeigu Pareiškėjas mano, kad jis buvo netinkamai atstovaujamas atstovo - advokato padėjėjo, tai gali būti Pareiškėjo atstovo - advokato padėjėjo atsakomybės taikymo pagrindas, tačiau tai negali būti pagrindas atnaujinti baigtą teisminį procesą, kuomet su Prašymu nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų netinkamą Pareiškėjo atstovavimą jam pasirašant Taikos sutartį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta šiame skyriuje, darytina išvada, kad Pareiškėjas Prašyme visiškai nepagrindžia ir neįrodo, kad egzistuoja itin svarbios ir įtikinamos aplinkybės, patvirtinančios esminę teismo teisės taikymo klaidą tvirtinant Taikos sutartį, kurios pagrįstų proceso atnaujinimo instituto kaip išimtinės priemonės, taikomos išimtinais atvejais, taikymo bei Taikos sutartimi atkurtos teisinės taikos tarp ginčo šalių suardymo būtinybę. Pareiškėjo Prašymas yra tik bandymas vilkinti Taikos sutarties įvykdymą, kas negali būti teisėta proceso atnaujinimo priežastis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Pareiškėjas Prašyme visiškai neįrodo pirmosios proceso atnaujinimo sąlygos - CPK 366 str. 1 d. 9 p. įtvirtinto proceso atnaujinimo teisinio pagrindo, kuriuo remiasi savo Prašyme, egzistavimo.
2.15. Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino (CPK 368 str. 1 d.). Antroji proceso atnaujinimo sąlyga - prašymo pateikimas per CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prašymą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas sužinojo arba turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (ir. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
2.16. Pareiškėjas Prašyme nurodo, kad apie tai, jog Taikos sutarties 5 punkte yra įtvirtinta ne vienkartinės 50 Eur dydžio netesybos, o tęstinio pobūdžio 50 Eur už kiekvieną pažeidimo dieną dydžio netesybos, t. y. apie aplinkybes, kurias nurodo savo Prašyme kaip proceso atnaujinimo pagrindą, neva sužinojo tik gavęs 2023-09-19 antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigia, kad būtent nuo šios datos turėtų būti skaičiuojamas CPK 368 str. 1 d. įtvirtintas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tokiais teiginiais Pareiškėjas akivaizdžiai klaidina teismą apie aplinkybių, kurias savo Prašyme nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojimo ir, atitinkamai, CPK 368 str. 1 d. įtvirtinto termino pradžios momentą. Pirma, teikiame teismui antstolės 2022-11-09 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad piniginį išieškojimą iš Pareiškėjo sudaro 1.300 Eur skola ir 3.400 Eur bauda (Priedas Nr. 2). Taigi, apie aplinkybę, kad už Taikos sutarties netinkamą vykdymą netesybos yra ne vienkartinės 50 Eur dydžio, o tęstinio pobūdžio, Pareiškėjas jau objektyviai turėjo žinoti ne vėliau nei 2022 m. lapkričio mėn., gavęs nurodytą antstolės raginimą, kuriame nurodyta didesnė nei 50 Eur dydžio bauda. Antra, atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad 2023-09-19 antstolės patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pirmasis antstolės patvarkymas, siųstas Pareiškėjui šioje vykdymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip patvirtina elektroniniai vykdomosios bylos duomenys, prieinami Suinteresuotam asmeniui, pirmasis antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuotas ir Pareiškėjui išsiųstas 2022-11-29 (Priedas Nr. 3). Siame patvarkyme taip pat nurodyta didesnės nei 50 Eur netesybos už Taikos sutarties tinkamą nevykdymą. 2022 m. gruodžio 04 d. yra laikoma šio patvarkymo įteikimo Pareiškėjui diena. Trečia, paminėtina ir tai, kad Pareiškėjas teisme bandė ginčyti antstolės 2022-11-09 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis tuo argumentu, kad šiame raginime nurodyti delspinigiai yra neprotingo dydžio ir prašydamas juos anuliuoti. Pažymėtina, kad šiame ginčijime Pareiškėją atstovavo jau kitas atstovas ir vėlgi profesionalus teisininkas - advokatas Arvydas Budnikas, taigi ne tik ankstesnis atstovas advokato padėjėjas, bet ir naujasis atstovas advokatas Budnikas privalėjo ir neabejotinai tą padarė - savo klientui paaiškino, kad bauda yra skaičiuojama po 50 Eur už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, nes juk būtent tai jie bandė ir ginčyti (Priedas Nr. 4). 2023-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2709-845/2023 (Priedas Nr. 4) atmetė tokį Pareiškėjo prašymą bei konstatavo, kad antstolė pagrįstai pagal Taikos sutarties 5 p. skaičiuoja 50 Eur per dieną dydžio netesybas. Taigi, akivaizdu, kad Pareiškėjui kur kas anksčiau nei tik gavus 2023-09-19 antstolės patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip Pareiškėjas bando melagingai įtikinti teismą, bet dar nuo 2022 m. veiksmų prieš antstolę inicijavimo turėjo būti aišku, kad pagal Taikos sutarties 5 p. netesybos skaičiuojamos 50 Eur per dieną dydžiu.
2.17. Taigi, aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas apie aplinkybę, kad Taikos sutarties 5 punkto pagrindu yra skaičiuojama ne vienkartinė 50 Eur bauda, o tęstinio pobūdžio bauda, t. y. aplinkybę, iš kurios savo Prašyme kildina proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo (turėjo objektyviai sužinoti) 2022 m. lapkričio mėn. (vėliausia galimo sužinojimo data laikytina 2022 m. gruodžio 04 d.). Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjas Prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui pateikė tik 2023 m. gruodžio 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip 12 mėn. nuo momento, kuris objektyviai vertinamas kaip Pareiškėjo sužinojimo apie aplinkybę, kurią Pareiškėjas nurodo kaip proceso atnaujinimo pagrindą, momentu, darytina išvada, kad Pareiškėjas Prašymą pateikė daugiau nei metus laiko praleidęs CPK 368 str. 1 d. įtvirtintą terminą.
2.18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta šiame skyriuje, darytina išvada, kad Pareiškėjas Prašyme neįrodo ir antrosios proceso atnaujinimo sąlygos - prašymo padavimo per CPK 368 str. 1 d. įtvirtintą trijų mėnesių terminą - egzistavimo, todėl tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti Pareiškėjo Prašymą dėl proceso atnaujinimo. iuo atveju byla dėl proceso atnaujinimo buvo pradėta ir Suinteresuotas asmuo į ją įtrauktas Pareiškėjo iniciatyva, taigi Pareiškėjas yra atsakingas (kaltas) dėl šio proceso ir, atsižvelgiant į tai, kad šiame procese Suinteresuotas asmuo, siekdamas būti tinkamai atstovautas, patyrė bylinėjimosi išlaidas, Pareiškėjas yra atsakingas (kaltas) ir dėl Suinteresuoto asmens šiame procese patirtų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, Suinteresuotas asmuo prašo teismo priteisti iš Pareiškėjo šiame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagrindžiantys dokumentai teismui pateikiami su šiuo atsiliepimu (5 priedas). Taigi, Suinteresuotas asmuo prašo priteisti iš Pareiškėjo 1 597,20 Eur Suinteresuoto asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
3. Kaip nustatyta Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr.e2-5393-1115/2022, 2022-05-11 d. ieškovas T. B. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus su ieškiniu atsakovui D. T. prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 4 447,15 Eur skolos (įskaitant atlygintinus nuostolius), procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo iki pilno bei tinkamo teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovo pinigines lėšas pareikštų reikalavimų sumai.
3.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-05-13 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikyti atsisakyta.
3.2. 2022-07-05 d. teisme gauta šalių ieškovo T. B. ir atsakovo D. T. sudaryta taikos sutartis bei prašymas ją patvirtinti (taikos sutartį teismui pateikė atsakovo D. T. atstovas advokato padėjėjas Ignotas Ungaila.).
3.3. 2022-07-21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022 patvirtino šalių 2022-07-01 d. sudarytą sekančio turinio taikos sutartį:
„T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (toliau-Ieškovas), ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini), (toliau-Atsakovas), toliau kartu vadinamos Šalimis, o atskirai - Šalimi, susitarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-5393-1115/2022 pagal Ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo ir nuostolių atlyginimo iš Atsakovo pabaigti taikos sutartimi ir sudarė šią taikos sutartį toliau nurodytomis sąlygomis.
1. Ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl 4 447,15 Eur skolos, 5 % procesinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš Atsakovo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022.
2. Šalys, siekdamos taikiai užbaigti kilusį teisminį ginčą, susitaria, kad Ieškovas sutinka, jog Atsakovas savo įsipareigojimus įvykdytų per šalių sutartą terminą. Šalys susitaria, kad bendra skola susidedanti iš skolos už: nuomą, nuostolių atlyginimą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas – 4 000,00 Eur (keturi tūkstančiai eurų 00 ct).
3. Šalys susitaria, kad per 3 (tris) darbo dienas nuo šios taikos sutarties pasirašymo dienos Atsakovas sumoka Ieškovui 1 400,00 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų 00 ct) įmoką į Ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB.
4. Šalys susitaria, kad likusi skolos suma 2 600,00 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai eurų 00 ct) bus dengiama pagal žemiau pateiktą grafiką, kurio Atsakovas įsipareigoja laikytis. Atsakovas atsiskaitymus su Ieškovu atliks pervesdamas pinigus į Ieškovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank AB.
Suma, Eur Mokėjimo data 1300 2022-08-10 1300 2022-09-10 2600 VISO
5. Jeigu Atsakovas praleidžia terminą įvykdyti 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja Ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną iki kol bus įvykdyti šia taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai.
6. Šalys susitaria, kad Atsakovui vėluojant atlikti bent vieną mokėjimą pagal aukščiau pateiktą grafiką ilgiau kaip 3 (tris) darbo dienas, Ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios skolos pagal aukščiau pateiktą grafiką, nepaisant to, kad kitų sumų mokėjimo terminai dar nėra suėję.
Žemesnės instancijos teismas
7. Šalys prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų, tvirtinančio šią taikos sutartį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 str. 2 d. nuostatomis, grąžinti Ieškovui 75 procentus jo sumokėto žyminio mokesčio, paduodant ieškinį.
8. Visi šios taikos sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tokiu atveju, jeigu jie sudaryti raštu, pasirašyti visų Šalių ir patvirtinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.
9. Ši taikos sutartis sudaryta lietuvių kalba trimis vienodą teisinę galią turinčiais egzemplioriais, po vieną egzempliorių kiekvienai iš Šalių ir vienas egzempliorius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose. Ieškovas sutartį pasirašo elektroniniu parašu.
10. Atsakovas papildomai patvirtina, kad ši taikos sutartis jam papildomai išversta į jam suprantamą rusų kalbą.
11. Šalys, pasirašydamos šią taikos sutartį, pareiškia, kad ši taikos sutartis yra visoms Šalims priimtinas susitarimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo yra išspręstas visas ginčas. Šalys patvirtina, kad yra susipažinusios su taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 3 p., 293 str. 5 p. ir 294 str., ir šios pasekmės Šalims yra žinomos bei aiškios.
12. Šalys, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d. nuostatomis, prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų šią taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022 patvirtinti rašytinio proceso tvarka.“
3.4. 2022-07-21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022, kuria buvo patvirtinta šalių 2022-07-01 d. sudaryta taikos sutartis , 2022-07-22 d. buvo išsiųsta šalims, tame tarpe atsakovo atstovui advokato padėjėjui Ignotui Ungailai ir gauta 2022-07-25 d.
3.5. 2022-09-27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose buvo gautas ieškovo T. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022, kadangi atsakovas nevykdo taikos sutarties.
3.6. 2022-09-28d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo paskirtas posėdis rašytinio proceso tvarka 2022-10-25 d. 9.30 val. dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovui D. T. buvo nustatytas terminas iki 2022-10-18 d. pateikti teismui atsiliepimą dėl prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2022-09-28 d. nutartis buvo 2022-10-11 d. išsiųsta atsakovo atstovui ir įteikta 2022-10-12 d.
3.7. 2022-10-25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi buvo išduotas vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022, ši nutartis 2022-10-25 d. buvo išsiųsta atsakovo atstovui.
Žemesnės instancijos teismas
3.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023-12-18 buvo gautas pareiškėjo D. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022.
4. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką).
5. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką).
6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, jog, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (išmintingas, protingas asmuo), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013, 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).
CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi nurodyta teisės norma nustato prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino pradžios momentą. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet ir įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2007; 2009 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktą).
7. Teismo nuomone, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022 paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta, kad atsakovas apie ginčijamą taikos sutarties nuostatą sužinojo iš antstolės Jurgitos Bareikienės 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl CPK 368 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas nepraleistas. Su tokiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo sutikti. Teismo nuomone, apie ginčijamą taikos sutarties 5 p. nurodytą sąlygą buvo žinoma jau 2022-07-01 d. šalims (ieškovui ir atsakovui) sudarius taikos sutartį ir ją pasirašius (atsakovas taikos sutartį pasirašė 2022-07-05 elektroniniu parašu). Atkreiptinas dėmesys, kad 2022-07-01 d. šalių sudarytą taikos sutartį teismui tvirtinti pateikė būtent atsakovo D. T. atstovas. Taikos sutarties 10 p., atsakovas papildomai patvirtino, kad taikos sutartis jam papildomai išversta į jam suprantamą rusų kalbą. 2022-07-21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties civilinėje, kuria buvo patvirtinta šalių 2022-07-01 d. sudaryta taikos sutartis, atsakovas neskundė, paminėta nutartis buvo išsiųsta atsakovo atstovui 2022-07-22 d. ir tinkamai įteikta atsakovo atstovui 2022-07-25 d., ši nutartis įsiteisėjo 2022-08-02 d. Be to, kaip jau nurodyta aukščiau, atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovui nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, dėl ieškovo prašymo atsakovas atsiliepimo neteikė, apie 2022-10-25 d. 9.30 val. posėdį, kuriame buvo sprendžiamas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovo atstovui buvo pranešta tinkamai ( 2022-10-11 d. išsiųsta nutartis dėl posėdžio ir įteikta 2022-10-12 d., 2022-10-25 d. teismo nutartis, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas ieškovui buvo išsiųsta atsakovo atstovui, ši nutartis nebuvo atsakovo skundžiama. Jokių įrodymų, kad apie visas šias aplinkybes pareiškėjui jo atstovas nepranešė ir/ar jo neinformavo, pareiškėjas nepateikė. Teismo nuomone, pareiškėjas nesutikdamas su taikos sutarties sąlygomis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022 turėjo kreiptis per tris mėnesius nuo 2022-07-21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties įsiteisėjimo, t.y. nuo 2022-08-02 d. o pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo teisme gautas 2023-12-18 d., ženkliai praleidus nustatytą terminą, termino atnaujinti prašymui paduoti pareiškėjas neprašė.
8. Be to, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas apie ginčijamą taikos sutarties 5 p. nuostatą sužinojo iš antstolės Jurgitos Bareikienės 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), paneigia 2023-01-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta (įsiteisėjusi) nutartis (toliau – nutartis) civilinėje byloje Nr.2YT-2709-845/2023 pagal pareiškėjo D. T. skundą dėl anstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys T. B. ir anstolė Jurgita Bareikienė, kuria pareiškėjo skundas dėl anstolio veiksmų buvo atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad Liteko duomenimis pareiškėjas su skundu (kurį grindė būtent dėl netesybų išieškojimo pagal 2022-07-21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartį civilinėje, kuria buvo patvirtinta šalių 2022-07-01 d. sudaryta taikos sutartis, išduotą vykdomąjį raštą) dėl anstolio veiksmų į Vilniaus miesto apylinkės teismą civilinėje byloje Nr.2YT-2709-845/2023 kreipėsi 2022-11-29 d. Nutartyje nurodyta, kad atstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-11-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-5393-1115/2022 dėl 1300,00 Eur skolos ir 50,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną nuo 2022-08-10 išieškojimo iš skolininko D. T., pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-07-21 nutartimi šalių patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktus (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2022-11-09 Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė Jurgita Bareikienė priėmė vykdyti Vilniaus rajono rūmų 2022-11-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-5393-1115/2022 (CPK 587 srtr. 1 p.; CPK 613 str.). 2022-11-09 buvo priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkas buvo raginimas nepradedant priverstinio išieškojimo veiksmų įvykdyti Vilniaus rajono rūmų 2022-11-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-5393-1115/2022 (CPK 655 str.). Pareiškėjas 2022-11-23 pateikė antstolių kontorai skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolės Jurgitos Bareikienės 2022-11-09 priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolės Jurgitos Bareikienės 2022-11-09 priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) 4780 dėl per didelių netesybų (3400,00 Eur baudos).
9. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą praktiką). Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodytą praktiką).
10. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Ieškovė ir atsakovas taikos sutartį pasirašė teismo posėdžio metu, šalys patvirtino, kad taikos sutarties sudarymo, jos patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės joms žinomos. Teismo sprendimu (nutartimi) patvirtinta taikos sutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, nes ji kyla iš šalių suderintos valios, kuri patvirtinama teismo sprendimu. Pažymėtina, kad taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų CK, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis), vienos šalies išreikštos valios netvirtinti taikos sutarties pakanka, kad teismas atsisakytų tvirtinti jos pasirašytą taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
11. Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Neteisėtais yra pripažįstami sandoriai, kuriuos šalis sudarė dėl suklydimo, taip pat grasinimo, apgaulės ar kitokio poveikio į asmens valią atvejais. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius.
12. CK 1.90 straipsnyje reglamentuojamas vienas iš nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, kai sandoriai sudaromi iš esmės suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (šio straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (šio straipsnio 4 dalis).
13. Kaip jau nurodyta aukščiau, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-5393-1115/2022, pareiškėjui (atsakovui) atstovavo atstovas advokato padėjėjas, taikos sutartį teismui tvirtinti pateikė būtent pareiškėjo atstovas. Taikos sutarties 10 p., pareiškėjas papildomai patvirtino, kad taikos sutartis jam papildomai išversta į jam suprantamą rusų kalbą, kad taikos sutartis yra visoms šalims priimtinas sprendimas, pasiektas abipusių nuolaidų būdu, kuriuo išspręstas ginčas, kad taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės šalims yra žinomos bei aiškios (taikos sutarties 10-11 p. p.). 2022-07-21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarties civilinėje, kuria buvo patvirtinta šalių 2022-07-01 d. sudaryta taikos sutartis, atsakovas neskundė, paminėta nutartis buvo tinkamai įteikta atsakovo atstovui. Pareiškėjui buvo žinoma, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovui nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties, dėl ieškovo prašymo atsakovas atsiliepimo neteikė, apie posėdį, kuriame buvo sprendžiamas ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pareiškėjo atstovui buvo pranešta tinkamai, 2022-10-25 d. teismo nutartis, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas ieškovui buvo išsiųsta pareiškėjo atstovui. Jokių įrodymų, kad apie visas šias aplinkybes pareiškėjui jo atstovas nepranešė ir/ar jo neinformavo, kad pareiškėjui nebuvo tinkamai išverstos taikos sutarties 5 p. nustatytos sąlygos, pareiškėjas nepateikė.
14. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad pareiškėjas, pasirašydamas taikos sutartį ir sutikdamas su taikos sutarties 5 p. sąlyga, suklydo (CK 1.90 str.), atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad pats pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo patvirtino, kad taikos sutarties 2 p., 3-4 p. p. sąlygos jam buvo suprantamos, kad su šiomis sąlygomis pareiškėjas buvo supažindintas ir jų neginčija. Teismo nuomone, nėra galima tokia situacija, kad iš vientisame taikos sutarties tekste nurodytos taikos sutarties 2 p., 3-4 p. p. sąlygos buvo pareiškėjui žinomos, aiškios, išverstos į jo gimtąją kalbą ir suprantamos, o tuo pačiu metu taikos sutarties 5 p. nurodyta sąlyga pareiškėjui nebuvo išversta į jo gimtąją kalbą ir nebuvo išaiškinta. Tokie pareiškėjo argumentai vertintini kritiškai (CK 1.5 str.1d.). Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis Liteko duomenimis pareiškėjas turi patirties sudarant taikos sutartis civilinėse bylose (Vilniaus miesto apylinkės teismo: civilinė byla Nr. e2-16571-996/2022, civilinė byla Nr.e2-2029-807/2023). Teismo nuomone, atsižvelgiant į pareiškėjo amžių, jog pareiškėjas buvo atstovaujamas atstovo tuomet nagrinėjant civilinę bylą ir sudarant taikos sutartį, pareiškėjas aiškiai suprato taikos sutarties tekstą, sutarties sąlygas ir jos pasirašymo pasekmes.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t.t. 9CK 6.71 str. 3 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).
16. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).
Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, civilinė byla Nr. e2-5393-1115/2022 buvo baigta, teismui patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukus, t. y. šiuo atveju byla nebuvo nagrinėjama iš esmės. Todėl teismas turėjo vertinti tik taikos sutarties, iš kurios kildinti ieškinio reikalavimai, nuostatas (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismas šiuo atveju neturėjo pareigos vertinti faktines bylos aplinkybes, pasisakyti dėl jų teisinės reikšmės, nes būtent pačios šalys, laisva valia, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustatė abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas, t. y. tarpusavio nuolaidų būdu išsprendė kilusį teisminį ginčą taikos sutartimi. Esant tokiai civilinės bylos baigčiai, nei ginčą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nei šalių nustatytų netesybų dydis taikos sutartyje nebuvo ir neturėjo būti vertinamos jokia apimtimi.
Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas teigdamas apie nepagrįstai dideles netesybas remiasi antstolės Jurgitos Bareikienės 2023 m. rugsėjo 19 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vykdomas 19050 Eur piniginis išieškojimas, iš kurio skola - 1 300 Eur, o netesybos 17 750 Eur. (19050 Eur - 1 300 Eur), t.y. 1 365,38 proc. per metus nuo skolingos sumos. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nurodytame antstolės patvarkyme paskaičiuotos netesybos jau vykdant išieškojimą iš pareiškėjo, pastarajam nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, pareiškėjo prašymas CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatytu pagrindu, yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas. Be to, pareiškėjas yra praleidęs praleidęs terminą, nustatytą CPK 368 straipsnio 1 dalyje, prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, todėl pareiškėjo D. T. prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas ir netenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai, 370 straipsnio 3 dalis).
18. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Suinteresuotas asmuo T. B. buvo atstovaujamas advokatės Vaivos Grižaitės. Iš byloje esančios 2024-01-22 d. PVM sąskaitos - faktūros už teisines paslaugas ir 2024-01-22 AB Seb bankas patvirtinimo apie lėšų įskaitymą matyti, kad suinteresuotas asmuo T. B. patyrė 1 597,20 Eur bylinėjimosi išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atmetus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš pareiškėjo priteistinos suinteresuotam asmeniui T. B. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,
nutarė:
pareiškėjo D. T. prašymą (patikslintą prašymą) dėl proceso atnaujinimo Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5393-1115/2022 atmesti.
Priteisti T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš D. T. (D. T.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 597,20 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.