Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo D. T. (D. T.) skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – T. B. ir antstolė Jurgita Bareikienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

Skundas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

4. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolė laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl dalyvaujantys byloje asmenys privalo laikytis įstatymu nustatytos proceso tvarkos ir sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

6. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolė atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).

7. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ir nutarimo privalomumo principas. Jis įgyvendinamas antstoliui vykdant teismo sprendimą (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1619-513/2019). Antstoliui nesuteikta teisė kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-257-933/2020).

8. CPK 586 str. 1 d. nurodyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Taigi vykdymo veiksmų apimtį ir ribas nustato antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Todėl atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 str. 4 d.), atlikdamas vykdymo veiksmus vadovautis jam pateiktu vykdomuoju dokumentu.

9. Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-248/2015).

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

11. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020).

Tvirtindamas taikos sutartį, teismas priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Remiantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. <...> Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (CPK 365-369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad, pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama. Tai reiškia, kad byla užbaigiama nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi paisyti materialiosios ir proceso teisės reikalavimų. Pirma, asmuo, siekdamas ginčyti taikos sutartį, turi turėti tam procesines prielaidas. Kadangi taikos sutartis buvo patvirtinta teismo procese, tai jos ginčijimas taip pat turi vykti teismo procese. Jei teismo sprendimai būtų koreguojami neprocesine tvarka ir ne teismo, tai reikštų, kad būtų paneigta teismo sprendimo galia ir pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis, įtvirtinantis išimtinį teisingumo vykdymo priskirtinumą teismams. Jei dar įmanoma pagal apskundimo terminus ir tvarką, tai asmuo gali ginčyti nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo instancine tvarka. Tačiau šalys, tik sudariusios taikos sutartį, paprastai neskuba jos ginčyti dėl laikinai ar nuolatinai pagerėjusių tarpusavio santykių. Taikos sutartį norima ginčyti dažniausiai vėliau, kai procesiniai apskundimo terminai jau būna praėję. Šiuo atveju yra paduodamas pareiškimas dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriaus nustatyta tvarka ir CPK 366 straipsnio 1 dalies pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-679-324/2022).

12. Išieškotojas vykdymo procese turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo tiek dalinai, tiek ir visiškai, bei sudaryti taikos sutartį su skolininku (CPK 627 str. 1 d. 1 p., CPK 639 str. 1 d. 4 p., 8 p.), (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-80-267/2022).

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės.

13. LITEKO informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-07-21 nutartimi civilinėje byloje e2-5393-1115/2022 buvo patvirtina ieškovo T. B. ir atsakovo D. T. 2022-07-01 sudaryta taikos sutartis (toliau ir – Taikos sutartis). Taikos sutarties 5 p. numatyta, kad „Jeigu Atsakovas praleidžia terminą įvykdyti 3 ir 4 punktuose numatytus reikalavimus, jis įsipareigoja Ieškovo naudai mokėti 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio baudą už kiekvieną termino praleidimo dieną iki kol bus įvykdyti šia taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai.“. Byloje nėra įrodymų, kad minėtą taikos sutarties nuostatą pareiškėjas D. T. būtų ginčijęs teismui teikiant tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, taip pat teismui patvirtinus taikos sutartį nebuvo nustayta prieštaravimų imperatyvioms įstatymo normoms, ir/arba viešai tvarkai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atstolė Jurgita Bareikienė vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-11-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-5393-1115/2022 dėl dėl 1300,00 Eur skolos ir 50,00 Eur dydžio baudos už kiekvieną pradelstą mokėti dieną nuo 2022-08-10 išieškojimo iš skolininko D. T., pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-07-21 nutartimi šalių patvirtintos taikos sutarties 4 ir 5 punktus (v. b. Nr. 0018/22/01855).

2022-11-09 Patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-22-18-14753 antstolė Jurgita Bareikienė priėmė vykdyti Vilniaus rajono rūmų 2022-11-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-5393-1115/2022 (CPK 587 srtr. 1 p.; CPK 613 str.).

2022-11-09 buvo priimtas Raginimas įvykdyti sprendimą Nr. S-22-18-14759 4780, kuriuo skolininkas buvo raginimas nepradedant priversitnio išieškojimo veiksmų įvykdyti Vilniaus rajono rūmų 2022-11-07 vykdomąjį raštą Nr. e2-5393-1115/2022 (CPK 655 str.).

Pareiškėjas 2022-11-23 pateikė antstolių kontorai skundą dėl antstolio veiksmų, prašė panaikinti antstolės Jurgitos Bareikienės 2022-11-09 priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-18-14759 4780.

14. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo panaikinti antstolės Jurgitos Bareikienės 2022-11-09 priimtą raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-22-18-14759 4780 dėl per didelių netesybų (3400,00 Eur baudos).

15. Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjo bei antstolės paaiškinimų, Vilniaus rajono rūmų 2022-07-21 nutartis civilinėje byloje e2-5393-1115/2022, kuria buvo patvirtinta pareiškėjo D. T. ir suinteresuoto asmens T. B. sudaryta taikos sutartis yra įsiteisėjusi. Išieškotojui 2022-11-07 išduotas vykdomasis raštas. Išieškotojas T. B. nesutinka atsisakyti iš dalies ar visos išieškotinos sumos. LITEKO infromacinės sistemos duomenimis pareiškėjas atskirojo skundo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022-07-21 nutarties civilinėje byloje e2-5393-1115/2022 neteikė, taip pat nėra pateikto prašymo dėl proceso atnaujimimo. Pareiškėjas neginčija, kad jis nėra įvykdęs Taikos sutarties 4 p. prisiimtų įsipareigojimų tinkamai (1300,00 Eur skolos dalis). Netesybos 3400,00 Eur (bauda) yra paskaičiuotos už 68 dienas iki antstolės 2022-11-09 patvarkymo, kuriuo buvo priimtas vykdyti 2022-11-07 vykdomasis raštas Nr. e2-5393-1115/2022.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 d. numatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl netesybų priteisimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Šį klausimą teismas turi išspręsti tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-81-790/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutnka su netesybu dydžiu, tačiau netesybas kvestionuoja vykdymo procese, paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, tokiu būdu ne instancne tvarka ir ne per proceso atnaujinimo institutą siekdamas revizuoti įsteisėjusį teismo sprendimą.

Pažymėtina, kad antstolis neturi kompetencijos kvestionuoti įsiteisėjusių teismo sprendimų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų, pareiškėjo prašymas antstoliui panakinti teisėtai ir laikantis proceso taisyklių priimtą raginimą įvykdyti sprendimą dėl neprotingo dydžio netesybų yra nepagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad sudarant ir teismui tvirtinant taikos sutartį pareiškėjas pretenzijų dėl netesybų dydžio nereiškė. Mažinti netesybas CK 6.258 str. pagrindu gali tik teismas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų neteisėtumą, priimant procesinius dokumentus vykdymo procese.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pareiškėjo D. T. skundas dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų atmestinas.

16. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512-513 straipsniais, 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjo D. T. (D. T.), a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.