Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiltėja“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pigu perku group“ prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šiltėja“ dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

11. Įstatyme numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pagrindo išduoti vykdomąjį raštą priverstiniam atsakovės prievolių, nustatytų šalių sudarytoje ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, vykdymui. Taikos sutarties 1 punktu atsakovė pripažino ieškovės ieškinį dalyje dėl 20 835,00 Eur skolos ir 237,73 Eur palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki 2021 m. lapkričio 5 d., ir šalys susitarė, kad šias sumas atsakovė sumokės ieškovei tokiais terminais: „1.1. iki 2021 m. gruodžio 31 d. sumokės 390,67 Eur palūkanų; 1.2. iki 2021m. gruodžio 31 d. sumokės 1 000,00 Eur skolos dalį; 1.3. iki 2022 m. sausio 31 d. sumokės 1 800,00 Eur skolos dalį; 1.4. iki 2022 m. vasario 28 d. sumokės 2 000,00 Eur skolos dalį; 1.5. iki 2022 m. kovo 31 d. sumokės 2 200,00 Eur skolos dalį; 1.6. iki 2022 m. balandžio 30 d. sumokės 2 200,00 Eur skolos dalį; 1.7. iki 2022 m. gegužės 31 d. sumokės 2 500,00 Eur skolos dalį; 1.8. iki 2022 m. birželio 30 d. sumokės 2 600,00 Eur skolos dalį; 1.9. iki 2022 m. liepos 31 d. sumokės 3 500,00 Eur skolos dalį; 1.10. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. sumokės 3 035,00 Eur skolos dalį“. Taikos sutartyje šalys susitarė dėl skolos grąžinimo sumų ir terminų.

12. Ieškovės 2022 m. vasario 3 d. prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodė, kad atsakovė iki 2022 m. sausio 31 d. nesumokėjo ieškovei 1 800,00 Eur, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. vasario 7 d. skundžiama nutartimi ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą patenkino.

13. Atsakovė atskirajame skunde neneigė, jog praleido skolos įmokos mokėjimo terminą ir iki 2022 m. sausio 31 d. nepervedė ieškovei 1 800,00 Eur, nurodė, kad šį terminą praleido susidūrusi su banko sąskaitos techninėmis problemomis ir apie tai ieškovė buvo žodžiu informuota bei nurodyta, kad ieškovei dėl to bus pervesta didesnė suma. Atsakovė 2022 m. vasario 4 d. pervedė ieškovei ne 1 800,00 Eur sumą, kaip buvo numatyta taikos sutarties 1.3 punkte, o 2 000,00 Eur sumą, ką patvirtina atsakovės pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. 02041401, kurį atsakovė Alytaus apylinkės teismui pateikė jau po skundžiamos nutarties priėmimo (b. l. 86).

14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

15. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020, nutarties 14 punktą). Dėl šios priežasties teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).

16. Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, jos vykdymas nėra sustabdytas, todėl šalims yra privaloma ir turi būti vykdoma. Ieškovė, teigdama, jog atsakovė minėtos nutarties nevykdo, kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Alytaus apylinkės teisme gautas 2022 m. vasario 3 d., 2022 m. vasario 7 d. nutartimi patenkintas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turėjo pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, jog atsakovė CPK nustatyta tvarka buvo informuota apie ieškovės pateiktą prašymą bei vyksiantį rašytinį teismo posėdį (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis), taip pat nėra duomenų, jog atsakovei buvo suteikta galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų. Atsižvelgiant į tai spręstina, jog teismas nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytos prašymo nagrinėjimo ir šalių informavimo tvarkos, todėl nebuvo visapusiškai ištirtos bei nustatytos prašymo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju pasižymi specifika, kadangi jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ne tik nesuteikė galimybės priešingai šaliai pateikti savo nuomonę ir argumentus dėl prašymo išduoti vykdomąjį dokumentą, bet ir netyrė bei nevertino tiek ieškovės prašyme, tiek atsakovės atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties (ne)vykdymu.

18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, netinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta atsakovės teisė į teisingą teismą (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pigu perku group“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.