Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-39309-960/2019 pagal pareiškėjo A. C. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656. Suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis D. Š.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) A. C. skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656, t. y. dėl antstolio D. Š. 2019-10-08 patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-19-178-14987, antstolio D. Š. 2019-10-08 raginimo įvykdyti sprendimą Nr. S-19-48957, antstolio D. Š. 2019-10-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-19-48958.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacinio proceso paskirties

14.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-09-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-30130-2015-4): i) netenkino A. C. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5822-807/2016 pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovui Swedbank, AB, dėl banko būsto kredito sutarties Nr. BS1133040103 vykdymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų G. V. C., išvadą teikiančios institucijos: Lietuvos bankas, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba; ii) paskyrė A. C. 100 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis;

14.2. Vilniaus apygardos teismas 2018-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2929-603/2018 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartį paliko nepakeistą;

14.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 atsisakė priimti pareiškėjo A. C. 2018-12-04 pareiškimą dėl termino atnaujinimo ir baudos panaikinimo;

14.4. Vilniaus apygardos teismas 2019-01-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-221-614/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-21 nutartį paliko nepakeistą;

14.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-07 išdavė išieškotojai Lietuvos Respublikai (valstybei), atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018 dėl 100 Eur baudos išieškojimo.

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 išduotas vykdomasis raštas antstoliui D. Š. pateiktas vykdyti 2019-10-08 (v. b. l. 2). Aptarto vykdomojo dokumento pagrindu antstolio D. Š. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0178/19/ 02656.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK reguliuojamam civiliniam procesui būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą; ribotos apeliacijos aspektas įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas (apeliacinio (atskirojo) skundo argumentai) bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas; apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis); byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, nutarties 27–28 punktai). Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas teisinio pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Dėl antstolio 2019-10-08 patvarkymo Nr. S-19-178-14987 (ne)teisėtumo

17. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. teigė, kad antstolis D. Š. skundžiamu 2019-10-08 patvarkymu Nr. S-19-178-14987 nepagrįstai priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 išduotą vykdomąjį raštą.

18. CPK 651 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Akivaizdžios kliūtis, sudarančios pagrindą atsisakyti priimti vykdymui vykdomąjį raštą, numatytos CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. CPK 651 straipsnio 2 dalies normos tikslas – išskirti ne visus vykdomojo dokumento trūkumus, o nustatyti akivaizdžias kliūtis, kaip pagrįstą atsisakymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagrindą.

19. Apylinkės teismas nurodė, kad teismo procesinis sprendimas, kurio pagrindu atliekamas baudos išieškojimas, įsiteisėjęs, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 vykdomasis dokumentas yra vykdytinas, o CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, tokiai apylinkės teismo nutarties motyvacijai pritaria. Pastebėtina, jog konkrečių (ne abstrakčių) pagrindų, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti esant akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentu priimti vykdyti, apeliantas nesuformulavo nei skunde dėl antstolio veiksmų (b. l. 2–6), nei atsiliepime (b. l. 33–39), nei atskirajame skunde (b. l. 79–98). Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad vykdomasis raštas dėl 100 Eur baudos išieškojimo buvo išduotas įsiteisėjusios nutarties (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018) pagrindu. Ir nors civilinės bylos Nr. eA2-29699-466/2018 proceso eiga rodo (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog pareiškėjas A. C. įvairiais skundais ir prašymais siekė paskirtos 100 Eur baudos sumažinimo ar panaikinimo, tačiau 100 Eur bauda nebuvo nei sumažinta, nei panaikinta. Duomenų, kad buvo panaikintas vykdomasis dokumentas (2019-02-07 vykdomasis raštas), kuris buvo vykdymo pagrindas (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas), pareiškėjas nepateikė, tokios aplinkybės nenustatė ir teismas. Nenustatyta, kad pareiškėjas būtų įvykdęs įsiteisėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartį. Ta aplinkybė, jog išieškotoja buvo sustabdžiusi baudos išieškojimo procedūrą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo 2019-03-01 atskirasis skundas (b. l. 26) nereiškia, kad išieškotoja neturėjo teisės, išnykus išieškojimo procedūros sustabdymo pagrindams, kreiptis dėl vykdomojo rašto vykdymo. Išieškotoja teikė teismui užklausą dėl aptarto pareiškėjo (skolininko) atskirojo skundo išnagrinėjimo (b. l. 27), o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-26 informavo, kad buvo atsisakyta priimti pakartotinius pareiškėjo (skolininko) pareiškimus dėl termino atnaujinimo ir baudos panaikinimo (b. l. 28). Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties priėmimo momentu taip pat nenustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartimi paskirta 100 Eur bauda pareiškėjui (skolininkui) būtų buvusi panaikinta.

20. Pareiškėjas (skolininkas) taip pat teigė, jog antstolis galėjo vertinti teismo sprendimo, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, teisėtumą ir pagrįstumą. Visgi, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, kad antstoliui nesuteikta teisė kvestionuoti įsiteisėjusių teismų sprendimų ir jų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, nutarties 23 punktas). Sprendimo (nutarties) įsiteisėjimas sąlygoja reikšmingą teisinę pasekmę – įsiteisėjusį sprendimą (nutartį) galima pradėti vykdyti priverstinio vykdymo tvarka (CPK 18, 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bylos duomenys rodo, kad nors pareiškėjas (skolininkas) ir naudojosi instancine tvarka, siekdamas paskirtos 100 Eur baudos panaikinimo, tačiau procesinis rezultatas pareiškėjui (skolininkui) nepalankus.

21. Likę pareiškėjo (skolininko) A. C. atskirojo skundo argumentai yra abstraktaus pobūdžio ir neturi įtakos nei skundžiamos nutarties, nei skundžiamo antstolio 2019-10-18 patvarkymo Nr. S-19-178-14987 rezultatui, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl antstolio 2019-10-08 raginimo įvykdyti sprendimą (ne)teisėtumo

22. Pareiškėjas (skolininkas) A. C. skundė ir 2019-10-08 raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S19-48957. Apylinkės teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-07 vykdomajame rašte nenurodytas baudos išieškojimo įvykdymo terminas, todėl antstolis raginime pagrįstai nustatė įstatymo nustatytą 10 dienų terminą nuo raginimų gavimo dienos vykdomiesiems dokumentams įvykdyti.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, nutarties 16 punktas).

24. Antstolis 2019-10-08 patvarkymu Nr. S-19-178-14987 priėmęs vykdomąjį raštą priverstiniam vykdymui, tą pačią 2019-10-08 surašė ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S19-48957 (v. b. l. 6), kuriuo paragino pareiškėją (skolininką) per 10 dienų nuo raginimo įteikimo dienos sumokėti iš viso 100 Eur baudą. Aptartas raginimas pareiškėjui įteiktas 2019-10-11 (v. b. l. 8). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog antstolis raginime pagrįstai nustatė 10 dienų terminą nuo raginimų gavimo dienos vykdomiesiems dokumentams įvykdyti. Pažymėtina, jog 10 dienų terminas imperatyviai nustatytas įstatymo – CPK 659 straipsnio 1 dalyje. Ta aplinkybė, jog CPK 659 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 dienų terminas yra trumpesnis už CPK 512 straipsnyje numatytą 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminą teisinės reikšmės neturi. Terminų, numatytų CPK 659 straipsnio 1 dalyje, nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne teismo prerogatyva. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. eA2-29699-466/2018, kuria buvo paskirta 100 Eur bauda, įsiteisėjo dar 2018-11-20, o vykdomasis raštas išduotas 2019-02-07 bei pateiktas vykdyti antstoliui tik 2019-10-08, t. y. priverstinio vykdymo veiksmai inicijuoti daugiau nei po metų nuo baudos paskyrimo. Kadangi pareiškėjui (skolininkui) buvo žinomi pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu priimti sprendimai (pats pareiškėjas iniciavo apeliacinius procesus), todėl pareiškėjas (skolininkas) A. C. turėjo pakankamai laiko įvykdyti nutartį, kuria jam buvo paskirta bauda. Kitų argumentų, kurių pagrindu būtų galima svarstyti apie raginimo neteisėtumą pareiškėjas (skolininkas) nepateikė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atskirajame skunde dėl raginimo (ne)teisėtumo pareiškėjas (skolininkas) nurodė iš esmės analogiškus argumentus, kuriuos buvo nurodęs tiek antstoliui, tiek apylinkės teismui. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, jog nėra teisino pagrindo naikinti ginčijamo 2019-10-08 raginimo Nr. S19-48957.

Dėl antstolio patvarkymo, kuriame apskaičiuotos vykdymo išlaidos (ne)teisėtumo

25. Pareiškėjas (skolininkas) taip pat skundė 2019-10-08 antstolio vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S19-48958 (v. b. l. 5). Teigė, kad apskaičiuotos vykdymo išlaidos (24 Eur būtinos vykdymo išlaidos, 0,35 Eur pervedimo išlaidos ir 2,19 išlaidos paštui) nepagrįstos.

26. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija (SVI). Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir SVI nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia. Skolininkui to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių, kurių viena – vykdymo išlaidų atlyginimas antstoliui (CPK 610 straipsnis). Priėmus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas paprastai siunčiamas kartu su raginimu įvykdyti sprendimą (CPK 656 straipsnio 5 punktas, SVI 4, 41 punktai). Vykdymo išlaidų apskaičiavimo dokumentą (patvarkymą) galima apibrėžti kaip dokumentą (patvarkymą), kuriame antstolis nurodo konkrečiai atliktus vykdymo veiksmus bei jų apimtis, konkrečių vykdymo veiksmų įkainius ir sumą, kuri turi būti atlyginta antstoliui už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, nutarties 37 punktą).

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolio veiksmų teisėtumo bei pagrįstumo nagrinėjimas pradedamas pagal pareiškėjo pateiktą skundą. Toks skundas turi atitikti procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus su papildymais, numatytais CPK V dalies atitinkamuose straipsniuose. Nesant individualizuotų argumentų bei motyvų dėl konkretaus skundžiamo antstolio patvarkymo, arba jiems esant abstraktiems, taip pat analogiškiems argumentams, kuriais jau buvo remtasi pirmosios instancijos teisme, asmuo prisiima riziką, kad toks skundas gali būti pripažintas nepagrįstu (Vilniaus apygardos teismo 2019-05-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-951-933/2019, nutarties 37 punktą).

28. Apylinkės teismas nurodė, kad kai vykdomas 100 Eur skolos išieškojimas, todėl pagal SVI 47 punktą būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 24 Eur. Apygardos teismas sutinka, kad tuo atveju, kai išieškojimo suma sudaro nuo 50 iki 300 Eur, tai būtinosios vykdymo išlaidos yra 24 Eur (SVI 50 punktas, 1 lentelės 4 punktas). Nors pareiškėjas (skolininkas) nurodė, kad 24 Eur suma nepagrįsta ir lupikiška, tačiau konkrečios būtinųjų vykdymo išlaidų sumos nustatymas yra įstatymo leidėjo, o ne antstolio ar teismo prerogatyva. SVI 47 ir 50 punktai yra imperatyvūs, o juose nurodytos sumos – fiksuotos (konkrečios) ir nepriklausančios nuo antstolio valios, todėl teigti, jog jos (būtinosios vykdymo išlaidos) yra nepagrįstos ar lupikiškos teisinio pagrindo nėra.

29. SVI 92 punkte nurodyta, kad išlaidos, susijusios su pinigų pervedimu bankiniu pavedimu, išieškomos iš skolininko. Antstolis 2019-10-28 patvarkyme nurodė, kad antstoliui išieškojus 100 Eur baudą, aptarta suma bus pervesta bankiniu pavedimu į išieškotojo sąskaitą, todėl antstolis patirs papildomų išlaidų, susijusių su mokėjimo pavedimo atlikimu. Nors vykdomojoje byloje nėra duomenų apie bankinių (mokėjimų) pavedimų įkainius, atliekamus naudojantis elektronine bankininkyste, tačiau sutiktina su antstoliu, jog tokios išlaidos savo esme antstoliui yra neišvengiamos, todėl pagrįstos.

30. Pareiškėjas (skolininkas) nesutinka ir su 2,19 Eur išlaidomis, skirtomis pašto paslaugoms apmokėti. Pagal SVI 65 punktą, pašto išlaidos antstoliui atlyginamos pagal faktą. Antstolis, siųsdamas vykdomojoje byloje priimtus dokumentus, pasinaudojo pašto paslaugomis (v. b. l. 8). 2,19 Eur išlaidos patirtos pagal faktą, jų reikalaujama konkrečiu teisiniu pagrindu (SVI 65 punktas), todėl naikinti aptartų vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisinio pagrindo nėra. Pareiškėjas (skolininkas) nurodo, kad raginimą galima buvo siųsti elektroniniu paštu, o ne registruota pašto siunta. CPK 624¹ straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta galimybė antstoliui procesinius dokumentus, siunčiamus vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje numatytais atvejais, siųsti elektroninių ryšių priemonėmis pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad kitiems asmenims (į minėtą asmenų ratą patenka ir pareiškėjas) teismas (šiuo atveju – antstolis) procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-08-02 įsakymu Nr. 1R-205 patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 punkte (toliau – Aprašas) numatyta, kad asmenys pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninio ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Taigi, raginimo skolininkui įteikimas elektroniniu paštu galimas tik tuomet, jeigu skolininkas yra raštu pareiškęs pageidavimą dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodęs tam reikalingus kontaktinius duomenis (žr. ir Kauno apygardos teismo 2017-05-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1200-773/2017, nutarties 12–17 punktus). Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0178/19/02656 nėra duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjas (skolininkas) raštu ar kitokiu būdu būtų išreiškęs valią dokumentus iš antstolio gauti konkrečiu elektroniniu paštu. Iš bylos duomenų negalima nustatyti, ar pareiškėjas (skolininkas) yra (buvo) prisijungęs prie antstolių informacinės sistemos ir raštu išreiškęs valią procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad vien galimas elektroninio pašto nurodymas antstolių informacinėje sistemoje nepakankamas pagrindas laikyti, kad asmuo pageidauja gauti iš antstolio dokumentus elektroniniu būdu (Aprašo 7 punktas).

31. Kitų argumentų, kurie sudarytų teisinį pagrindą suabejoti antstolio D. Š. 2019-10-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimu pareiškėjas (skolininkas) nenurodė, tokių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžiama, jog nėra teisino pagrindo naikinti ginčijamo 2019-10-08 vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S19-48958.

Dėl kitų pareiškėjo (skolininko) prašymų

32. Skunde pareiškėjas (skolininkas), be kita ko, prašė ir: i) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0178/19/02656 ir jos vykdymą iki šio skundo ir šio ginčo išnagrinėjimo pabaigos; ii) sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-27 nutarties vykdymą iki šio pareiškėjo skundo išnagrinėjimo pabaigos, ir iki kitų civilinių bylų Nr. e2-4300-803/2018, Nr. e2-3460-864/2018 išnagrinėjimo pabaigos. Apylinkės teismas aptartų papildomų pareiškėjo prašymų netenkino, kadangi nenustatė teisinių pagrindų, kurie leistų svarstyti dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Viena vertus, pareiškėjas (skolininkas) prašė sustabdyti vykdomosios bylos veiksmus iki bus išnagrinėtas šis ginčas, o šia nutartimi pareiškėjo (skolininko) ir antstolio ginčas ir yra išnagrinėjamas iš esmės (CPK 339 straipsnis). Kita vertus, pareiškėjas (skolininkas) nors ir nurodė kitas civilines bylas, kurių pagrindu prašoma stabdyti civilinę bei vykdomąją bylą, tačiau neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dėl pareiškėjo (skolininko) nurodytų bylų priimti procesinį sprendimą stabdyti civilinę ar vykdomąją bylą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė tiesioginio ryšio tarp šios ir pareiškėjo (skolininko) nurodytų civilinių bylų, todėl pareiškėjo (skolininko) nurodytų bylų rezultatas negali įtakoti skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (pvz., susiję su Lietuvos Respublikos Seimo 2019-06-26 išvada; direktyvų neperkėlimu į nacionalinę teisę; „Mano VMI“ elektroninės sistemos netinkamu darbu (veikimu), kitų įsiteisėjusių pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu priimtų sprendimų kritikavimas) skundžiama nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).

34. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.