Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. M., D. M., atstovaujamų advokato M. G., atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų M. M., D. M. patikslintą skundą dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuotas asmuo V. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai M. M., D. M., atstovaujami advokato M. G., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolis raginimą ir kitus dokumentus skolininkui M. M. ir įkaito davėjai D. M. įteikė tinkamai. Nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog antstolis skolininkui M. M. skirtą raginimą būtų įteikęs registruotąja pašto siunta ar raginimą paskelbęs specialiame interneto tinklapyje (CPK 657 straipsnio 1 dalis, 660 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjų teigimu, kitoks raginimo įteikimo būdas įstatyme nėra numatytas. Pažymėjo, kad įkaito davėjai D. M. pagal CPK 746 straipsnio 1 dalį taip pat turėjo būti įteikta raginimo kopija, tačiau tai padaryta nebuvo jokiu būdu. Teismas nepagrįstai tinkamu pranešimu apie antstolio atliktus vykdymo veiksmus laikė antstolio patvarkymų išsiuntimą elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 punktas ir CPK 175¹ straipsnio 9 dalis nustato konkrečias vykdymo proceso dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis sąlygas: 1) asmuo yra pareiškęs prašymą gauti dokumentus tokiu būdu; ir 2) asmuo yra nurodęs antstoliui elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidauja dokumentus gauti. Pareiškėjų teigimu, jie nebuvo pateikę antstoliui prašymo procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu ir nebuvo nurodę savo galiojančių ir naudojamų elektroninių paštų adresų. Pažymėjo, kad neaišku kada ir kokioje informacinėje sistemoje ir kokiomis aplinkybėmis M. M. bei D. M. deklaravo antstolio minimus asmeninius duomenis. Pareiškėjų vertinimu, išsiunčiant svarbius vykdymo proceso dokumentus elektroninio pašto adresais, apie kurių tikrumą ir patikimumą antstolis neturėjo patvirtinimo iš skolininko ir įkaito davėjos, buvo pažeistos šių asmenų procesinės teisės. Pažymėjo, kad į antstolio siųstus laiškus nebuvo atsakyta, nes nei skolininkas M. M., nei įkaito davėja D. M. nežinojo apie į nurodytus elektroninio pašto adresus išsiųstus antstolio laiškus ir nesitikėjo jų gauti.Nepagrįsta teismo išvada, kad pareiškėjai buvo informuoti apie paskelbtas varžytynes. Nurodė, kad CPK 706 straipsnis reglamentuoja ne pranešimą apie varžytynių paskelbimą vykdymo proceso dalyviams, o varžytynių išviešinimą potencialiems pirkėjams. Pažymėjo, kad pareiškėjams nežinant apie pradėtą vykdomąją bylą, jie negalėjo domėtis jos eiga. Pareiškėjų teigimu, teismas turi pareigą patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą, nepriklausomai nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą. Be to, pareiškėjams negavus turto arešto akto, jie negalėjo reikšti prieštaravimų dėl turto įkainojimo. Pareiškėjų vertinimu, ginčo butas buvo įkainotas per maža suma (34 200 Eur), nes šiuo metu analogiškų butų kainos yra nuo 47 000 Eur iki 62 000 Eur. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. U. prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad raginimas ir kiti antstolio dokumentai skolininkui buvo įteikti tinkamai elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad užsivedus elektroninę vykdomąją bylą yra pateikiamas ne tik asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, bet ir elektroninio pašto adresas. Antstolio teigimu, pareiškėjus sieja asmeniniai ryšiai, todėl pareiškėjui M. M. įteikus raginimą elektroniniu paštu, apie pradėtą vykdymą procesą galėjo sužinoti ir pareiškėja D. M.. Nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kad ginčo butas parduotas už nepagrįstai žemą kainą, nes pareiškėjai prieštaravimų dėl turto įkainojimų nepateikė ir neprašė atnaujinti termino tokiems prieštaravimams pateikti. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. J. prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad antstolis veikė tinkamai, o pareiškėjai procesinius dokumentus gavo laiku arba juos tyčia atsisakė priimti, taip siekdami vilkinti procesą. Suinteresuoto asmens teigimu, jis pareiškėjams pranešė apie pradėtus priverstinio vykdymo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolio dokumentų įteikimo naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, 624¹ straipsnio 12 dalis, 657 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje yra vykdomas Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomasis įrašas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko M. M. pagal hipotekos kreditoriaus V. J. prašymą (įkaito davėjai D. M. ir J. M., v. b. l. 9–10). Nustatyta, kad antstolis S. U. 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti ir surašė raginimą įvykdyti sprendimą ir juos registruotu paštu išsiuntė skolininkui M. M. adresu: (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), dokumentai 2016 m. spalio 21 d. grįžo neįteikti (v. b. l. 12–15). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolis S. U. 2016 m. spalio 27 d. surašė turto arešto aktą ir pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo. Šiuos dokumentus išsiuntė skolininkui M. M. adresu: (duomenys neskelbtini) ir elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei įkaito davėjai D. M. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) bei adresu: (duomenys neskelbtini), antstolio registruotu laišku siųsti dokumentai taip pat grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte“ (v. b. l. 17–21). Antstolis S. U. 2016 m. gruodžio 8 d. paskelbė įkeisto turto pirmąsias varžytynes (v. b. l. 27). Pareiškėjai skolininkas M. M. ir įkaito davėja D. M. 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė skundą (kurį patikslino 2017 m. sausio 6 d.) dėl antstolio veiksmų, kuriame nurodė, kad iš skambinančių potencialių buto pirkėjų ir informacijos tinklapyje e.varzytynes.lt sužinojo apie vykdomą priverstinį išieškojimą, jokių dokumentų iš antstolio nėra gavę. Antstolis S. U. pareiškėjų skundą atmetė ir jį kartu su vykdomąja bylą persiuntė Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama 2017 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjų skundą taip pat atmetė, konstatuodamas, kad antstolis procesinius dokumentus skolininkui ir įkaito davėjai įteikė tinkamai pasinaudodamas informacinėmis elektroninių ryšių technologijomis. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant nepažeisti proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų antstolis vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus privalo griežtai laikytis CPK nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad antstolis privalo užtikrinti, jog raginimas įvykdyti sprendimą būtų tinkamai įteiktas skolininkui, nes būtent raginimu antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 655 straipsnio norma yra imperatyvaus pobūdžio. Vykdydamas šios teisės normos reikalavimus, antstolis, iki pradėdamas priverstinio vykdymo procedūras, privalo paraginti skolininką įvykdyti teismo sprendimą geruoju. Šios teisės normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas teismo sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, jog yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2012).Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 624¹ straipsnio 12 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui gali būti išsiunčiamas elektroninių ryšių priemonėmis pagal šio Kodekso 175¹ straipsnio 9 dalį. Taigi, įstatymas numato šiuos raginimo skolininkui įteikimo būdus: registruota pašto siunta, įteikimas asmeniškai, raginimo paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje, raginimo įteikimas elektroninių ryšių priemonėmis CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka. CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje be kita ko, įtvirtinta, kad kitiems asmenims (į minėtą asmenų ratą patenka ir pareiškėjai) teismas (šiuo atveju antstolis) procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.Antstolių įstatymo 44³ straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 patvirtinto Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 7 punkte (toliau – Aprašas) numatyta, kad asmenys pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninio ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad raginimo skolininkui įteikimas elektroniniu paštu galimas tik tuomet, jeigu skolininkas yra raštu pareiškęs pageidavimą dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodęs tam reikalingus kontaktinius duomenis (žr. šios nutarties 13–16 pastraipos). Teismui pateiktoje vykdomojoje byloje Nr. 0034/16/01333 nėra jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad pareiškėjai M. M. ir D. M. raštu ar kitokiu būdu būtų išreiškę valią dokumentus iš antstolio gauti konkrečiu elektroniniu paštu. Antstolio S. U. teigimu, užsivedus elektroninę vykdomąją bylą naujojoje antstolių informacinėje sistemoje yra pateikiamas ne tik asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, bet ir elektroninio pašto adresas. Iš bylos duomenų negalima nustatyta, ar pareiškėjai yra (buvo) prisijungę prie antstolių informacinės sistemos ir raštu išreiškę valią procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, kaip nustatyta šios nutarties 14, 16 pastraipose (CPK 178 straipsnis). Be to, vien galimas elektroninio pašto nurodymas antstolių informacinėje sistemoje nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad asmuo pageidauja gauti iš antstolio dokumentus elektroniniu būdu (Aprašo 7 punktas). Pažymėtina, kad nei skolininkas M. M., nei įkaito davėja D. M. neatsakė į antstolio siųstus elektroninius laiškus, nepatvirtino jų gavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, raginimo skolininkui neįteikus CPK 657 straipsnio 1 dalyje ar 660 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir nesant skolininko raštu prašymo dėl dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis, antstolis nepagrįstai raginimą išsiuntęs elektroniniu paštu laikė jį įteiktu tinkamai (CPK 624¹ straipsnio 12 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. raginimo kopija būtų išsiųsta įkaito davėjams D. M. ir J. M. (CPK 178 straipsnis, 746 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu įkaito davėjams nebuvo suteikta teisė įvykdyti prievolę už skolininką, siekiant išvengti nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių (CK 4.195 straipsnio 2 dalis). Nustačius, kad raginimas nėra įteiktas skolininkui M. M. neturi teisinės reikšmės antstolio nurodyta aplinkybė, jog šalis sieja artimi giminystės ryšiai.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. raginimas skolininkui M. M. įvykdyti Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą nebuvo įteiktas, todėl priverstinio vykdymo procedūra M. M. atžvilgiu negalėjo būti pradėta (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, 655 straipsnio 1 dalis, 657 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių naikinti antstolio atlikti priverstinio vykdymo veiksmai, t. y. 2016 m. spalio 27 d. turto arešto aktas NR. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 27 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto pardavimo (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 655 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjai M. M. ir D. M. skunde nenurodė jokių aplinkybių, jog Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomasis įrašas negalėjo būti priimtas vykdyti. Teismas taip pat nenustatė, kad egzistavo kliūtys vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti, todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti antstolio S. U. 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti atmestinas (CPK 651 straipsnis). Įvertinus tai, kad Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomasis įrašas yra galiojantis ir vykdytinas, pareiškėjai nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, jog vykdomąjį įrašą yra įvykdę, todėl pareiškėjų reikalavimas panaikinti 2016 m. rugsėjo 26 d. raginimą įvykdyti sprendimą taip pat atmetamas (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismas įvertina pareiškėjų M. M. ir D. M. reikalavimą panaikinti D. M. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių. Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. nutartimi sustabdė buto, esančio (duomenys neskelbtini) varžytynes, vykdomas antstolio S. U. kontoroje, iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo (v. b. l. 37). Antstolis S. U. 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymu atšaukė ginčo buto varžytynes (v. b. l. 38). Apeliacinės instancijos teismui nenustačius, kad ginčo butas būtų parduotas iš varžytynių ir surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas, netenkintinas pareiškėjų reikalavimas panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimą iš varžytynių (CPK 724 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš bylos duomenų nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai siekia vilkinti vykdymo procesą. Priešingai, po varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklapyje 2016 m. gruodžio 8 d., jie operatyviai gindami savo interesus 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodydami, kad nežinojo apie vykdomą priverstinį išieškojimą, paskelbtas varžytynes ir turto pardavimo kainą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas klaidingai nurodė, jog antstolis grįžus jo siųstiems registruotiems laiškams, dokumentus persiuntė elektroninių ryšių priemonėmis. Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis patvarkymus išsiuntė elektroniniu paštu dokumentų priėmimo dieną, nelaukdamas duomenų apie jų įteikimą registruota pašto siunta. Teismas įvertina tai, kad antstolis grįžus visiems jo registruotais laiškais siųstiems dokumentams neišnaudojo CPK 123 straipsnyje numatytos galimybės dokumentus įteikti pareiškėjų darbo vietoje. Remiantis Sodros duomenimis, pareiškėjai M. M. ir D. M. dirba UAB „Alternetas“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog pareiškėjui M. M. nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti Kauno rajono 5-ojo notarų biuro 2015 m. lapkričio 13 d. vykdomąjį įrašą. Dėl to, Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjų M. M., D. M. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies, panaikinami antstolio S. U. atlikti priverstinio vykdymo veiksmai: 2016 m. spalio 27 d. surašytas turto arešto aktas NR. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 27 d. pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto pardavimo, kita patikslinto skundo dalis atmetama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Valstybė byloje patyrė 4,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės buvo patenkinta 50 procentų pareiškėjų reikalavimų, todėl iš antstolio turėtų būti priteista 2,41 Eur (4,83 Eur : 2), iš pareiškėjų po 1,20 Eur (2,41 Eur : 2) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinus tai, kad priteistinos sumos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti dalį pareiškėjų M. M., D. M. patikslinto skundo dėl antstolio veiksmų.

Panaikinti antstolio S. U. 2016 m. spalio 27 d. surašytą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. spalio 27 d. pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuoto turto pardavimo. Kitą patikslinto skundo dalį atmesti.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.