- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-02
- Bylos Nr.
- e2S-80-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- D. J., J. J.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. J. ir J. J. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-5171-1081/2021 pagal pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė E. M. ir UAB „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. J. ir J. J. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų, tai yra dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. turto arešto akto Nr. Bk-8894 ir 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo dėl skolininko turto arešto Nr. Sk-64073, panaikinimo, nes jie, pasak pareiškėjų, – nepagrįsti ir neteisėti.
2. Antstolė E. M., išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2021 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. Sk-68484 atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą, nustačiusi, jog skundas nėra pagrįstas ir pareiškėjų skundą bei vykdomąją bylą perdavė teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjų D. J. ir J. J. skundo dėl antstolės E. M. veiksmų netenkino.
4. Teismas nustatė, jog antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro 2021 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. J. bei subsidiariai iš įkaito davėjos J. J. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas civilinio proceso nustatyta tvarka, todėl antstolė, esant išieškotojos prašymui, pagrįstai užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdymo veiksmus.
5. Išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdymo procese savo nuomonę dėl įkeisto turto realizavimo būdo yra išsakiusi prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodydama antstolei įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių. Pareiškėjams procesiniai dokumentai ir raginimai įvykdyti sprendimą buvo išsiųsti 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 29 d.
6. Antstolė 2021 m. rugsėjo 30 d. parengė patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. Sk-64073 ir turto arešto aktą Nr. Bk-8894, kuriuo areštavo skolininkams priklausantį įkeistą turtą, tai yra butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. J. ir J. J..
7. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą antstolė E. M. išsamiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, dėl to pareiškėjų skundas pagrįstai netenkintas. Teismas neturėjo pagrindo nesutikti su antstolės nurodytais argumentais, nes kaip nustatyta šio skundo nagrinėjimo metu, antstolė, areštuodama pareiškėjų įkeistą turtą, vykdė CPK 746 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, taigi elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo naikinti antstolės patvarkymą dėl skolininko turto arešto ir turto arešto aktą pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų skundą dėl antstolės veiksmų teismas atmetė.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjų prašymų kreiptis į kitus teismus motyvus sprendė, jog pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui abejoti skundo nagrinėjimui taikytinų teisės aktų teisėtumu ir jų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, todėl pripažino, kad nėra pagrindo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ar administracinį teismą (CPK 3 straipsnis), o pirmosios instancijos teismo teisės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl galimo žmogaus diskriminavimo civilinio proceso kodekso normos nenumato. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų prašymus kreiptis į kitus teismus teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjai D. J. ir J. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti pareiškėjų skundą. Likusią bylos dalį dėl žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui. Skundą pasiruošiant nagrinėti teisme, kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir pripažinti negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Konstitucijai ir žmonių valiai skunde nurodytus teisės aktus ir įstatymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantai nurodo, kad teismui ir antstoliams privalu žinoti, kad Niujorko Konvencijoje ir vaikų teisių Konvencijoje nenumatytas paskutinio būsto atėmimas, tačiau teismas dėl to net nepasisakė. Tokiam veiksmui prieštarauja ir Lietuvos Konstitucija, Lietuvos tikslams, bei Jungtinių Tautų organizacijos ir Lietuvos tarptautiniams susitarimams. Būtent, nurodytų materialinių ir procesinių teisių pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir kreiptis į tarptautinį teismą dėl teisingo, objektyvaus ir sąžiningo procesinio sprendimo priėmimo, tokiu būdu užtikrinti ir apginti Lietuvoje žmogaus teises, teisę į būstą, o ypač nepilnamečių vaikų.
9.2. Apelianto nuomone, Lietuvoje nuo 1990-03-11 nėra įstatymo leidėjo, todėl nėra ir antstolio įstatymo bei antstolio. Antstolis gali veikti tik esantis prie teismo, o šeimai priklausantis butas negali būti realizuotas.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Atsižvelgiant į vykdomojoje byloje esančius įrodymus, pareiškėjų atskirajame skunde pateikiami argumentai, kurie tiesiogiai ir iš esmės net nėra susiję nei su skundžiama nutartimi, nei su konkrečiais antstolės veiksmais, funkcijomis ar antstolės veiksmų teisėtumu, pateikti vadovaujantis įvairiomis publikacijomis ir negaliojančiais teisės aktais, suinteresuotam asmeniui yra visiškai nesuprantami, nepagrįsti ir atmestini. Tokie pareiškėjų veiksmai, suinteresuoto asmens nuomone, yra ne kas kita, kaip pareiškėjų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis išraiška.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
12. Byloje kvestionuojamas teisėtumas nutarties, kuria atmestas pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų.
13. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas esminiu argumentu, kad tiek pareiškėjų skundžiami patvarkymai, tiek turto arešto aktas, o ir teismo priimta nutartis yra ydingi. Apeliantų atskirojo skundo argumentai, tiek atskirajame skunde nurodyti įstatymai, teisės aktai ir pateiktos nuorodos, tiesiogiai ir iš esmės nėra susiję su konkrečiais antstolės atliktais veiksmais, nei su jų teisėtumu. Apeliantai iš esmės atskirąjį skundą grindžia publikacijų ištraukomis, citatomis, nebegaliojančiais sovietmečio įstatymais ir teisės aktais bei kitais pagrindais, kurie visiškai nesusiję nei su antstolės vykdomu išieškojimu ar atliktais skundžiamais veiksmais, bei prašo teismo kreiptis į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą dėl skunde nurodytų įstatymų ir teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir neatitinkančiais LR Konstitucijos ir žmonių valios.
14. Iš skundo dalyko matyti, kad skolininkai iš esmės skundžia antstolės E. M. 2021 m. rugsėjo 30 d. turto arešto aktą Nr. Bk-8894 ir 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. Sk-64073, kaip nepagrįstus, neteisėtus ir įstatymo reikalavimų neatitinkančius veiksmus.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje Nr. 3K-3-328/2014 išaiškino, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 491 straipsniu, Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 (toliau – Aprašas), nustatyta tvarka ir forma. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Notariato įstatymo 43 str.), priskirtinas kitų institucijų ir pareigūnų priimamiems CPK nustatyta tvarka vykdytiniems sprendimams. Notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis), todėl antstolis privalo vadovautis vykdomajame įraše nurodytais duomenimis. Antstoliui įstatymu nėra priskirtos funkcijos nei spręsti klausimus dėl hipotekos sutarties sąlygų, nei tikrinti vykdomųjų raštų, šiuo atveju – notaro išduoto vykdomojo įrašo – teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra išimtinai teismų prerogatyva.
16. Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 5 punkte nurodyta, jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo. Turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui, o ne skolininkui ir pagal CPK 695 straipsnyje nustatytas išieškojimo taisykles.
17. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė E. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro 2021 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. J. bei subsidiariai iš įkaito davėjos J. J. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Apeliantai kredito sutarčiai užtikrinti, 2006-01-30 hipotekos lakštu įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), numatant atitinkamas sąlygas ir reikalavimus, tarp kurių buvo numatyta ir sąlyga-reikalavimas, kad, skolininkams uždelsus pagal mokėjimo grafiką grąžinti kreditą ar jo dalį, nesumokėjus palūkanų ar jų dalies, baudų ir/ar delspinigių, kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį ir pradėti išieškojimo procesą prieš terminą. Taip pat hipotekos lakšte buvo numatyta sąlyga, kad skolininkams neįvykdžius Hipotekos registre įregistruotu įkeitimu užtikrintos prievolės, įkeistas turtas bus parduodamas kreditoriaus nuožiūra. Hipotekos lakštas pasirašytas abiejų skolininkų. Taigi, šalys hipotekos lakšte įtvirtino nuostatą, kad įkeistas nuosavybės teisės objektas, varžytynėse bus parduodamas kreditoriaus nuožiūra. Abu sutuoktiniai žinojo, kad jiems nevykdant Hipotekos registre įregistruotu įkeitimu užtikrintos prievolės pagal sudarytą mokėjimo grafiką, įkeistas turtas, bus parduodamas kreditoriaus nuožiūra.
18. Hipotekos lakštas nebuvo nuginčytas, ir turi sutarties šalims įstatymo galią (CK 6.189 str.), tiek pateiktas vykdyti notarės vykdomasis įrašas nebuvo ginčijamas ir nebuvo pripažintas negaliojančiu, todėl, nenustačius jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, 2021-07-27 vykdomasis dokumentas buvo užregistruotas Antstolių informacinėje sistemoje, parengtas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirajame skunde apeliantai neginčija fakto, kad notarės išduotas vykdomasis įrašas privalo būti vykdomas.
19. Išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdymo procese savo nuomonę dėl įkeisto turto realizavimo būdo yra išsakiusi prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodydama antstolei įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių.
20. CPK 746 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui. Raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju skolininkams procesiniai dokumentai ir raginimai įvykdyti sprendimą buvo išsiųsti 2021-07-28 ir 2021-07-29.
21. 2021-09-30 buvo parengtas patvarkymas dėl skolininko turto arešto Nr. Sk-64073, areštuoti skolininkams priklausantį įkeistą turtą, 2021-09-30 buvo surašytas turto arešto aktas Nr. Bk-8894, kuriuo buvo areštuotas hipoteka įkeistas butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis D. J. ir J. J.. Turto arešto akte įrašyta pastaba, jog areštuoto turto vertė bus nustatyta atskiru antstolio patvarkymu.
22. CPK 754 straipsnis numato reikalavimų patenkinimo eilę, o hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimų iš įkeisto turto patenkinimą be eilės. Hipotekos kreditorius turi pirmenybę prieš kitus kreditorius siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tik juos patenkinus, tenkinami kitų kreditorių reikalavimai, laikantis įstatyme nustatytos reikalavimų tenkinimų eilės ir proporcingumo principo. CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi ir negali būti pakeista.
23. CPK 664 straipsnyje įtvirtinta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Civilinio proceso įstatyme nurodytas išieškojimo eiliškumas atitinka hipotekos esmę ir hipotekos kreditoriaus privilegijuotąjį statusą, išskiriantį jį iš kitų kreditorių rato (CK 4.170 straipsnio 3 dalis). Be to, ir CPK 662 str. 5 d. yra įtvirtinta nuostata, kad išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto eilės tvarka netaikoma, jeigu išieškoma iš įkeisto turto, o CPK 664 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus naudai.
24. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad vykdymo procese yra numatyta skolininko teisė sudaryti taikos sutartį su išieškotoju (CPK 643 str. 1 d. 7 p.). Taip pat išieškotojas vykdymo procese turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo tiek dalinai, tiek ir visiškai, bei sudaryti taikos sutartį su skolininku (CPK 627 str. 1 d. 1 p., CPK 639 str. 1 d. 4 p., 8 p.). Skolininkams apie pradėtą jiems priklausančio turto priverstinio pardavimo iš varžytynių procesą yra žinoma jau nuo 2021-07-29, kai jiems buvo įteikti procesiniai dokumentai: patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. Sk-46587, vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. Bk-6487, raginimas įvykdyti sprendimą Nr. Sk-47051, ir raštas dėl skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. Sk-47050, todėl, teismo vertinimu, apeliantai turėjo pakankamai laiko ir galimybių išnaudoti savo teises ir tiesiogiai kreiptis į išieškotoją UAB „Būsto paskolų draudimas“, nes tik bendras skolininko ir išieškotojo tarpusavio susitarimas, geranoriškumas, kompromiso suradimas gali įtakoti išieškotojo apsisprendimą dėl taikos sutarties sudarymo, visiško ar dalinio išieškojimo iš įkeisto skolininkų turto sustabdymo, atsisakymo nuo priverstinio išieškojimo iš įkeisto skolininkės turto vykdymo.
25. Apeliantai prašo likusią bylos dalį dėl Žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui, o taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir žmonių valiai. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl apeliantų nurodomų teisės aktų atitikimo tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tiek kitiems norminiams teisės aktams, todėl apeliantų pareikštų prašymų tenkinti nėra pagrindo.
26. Kiti apeliantų nurodyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis atskirajame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.