Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Elena Miliauskienė ir UAB „Būsto paskolų draudimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjai D. J. ir J. J. kreipėsi į antstolę su skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, tai yra dėl 2021 m. rugsėjo 30 d. turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugsėjo 30 d. patvarkymo dėl skolininko turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, nes jie, pasak pareiškėjų, – nepagrįsti ir neteisėti.

Antstolė Elena Miliauskienė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510–513 ir 613 straipsniuose numatytus reikalavimus išnagrinėjo pareiškėjų skundą, 2021 m. spalio 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjų skundą, nustačiusi, jog skundas nėra pagrįstas ir pareiškėjų skundą bei vykdomąją bylą perdavė teismui.

Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą, vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų ir efektyvų, laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui. Jeigu per hipotekos sandoryje nustatytą terminą skolininkas neįvykdo įsipareigojimų, hipotekos kreditorius gali kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Iš civilinės bylos ir pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, jog antstolė Elena Miliauskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), užvestą pagal Vilniaus m. 20-ojo notaro biuro 2021 m. liepos 2 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kurio notarinis registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo iš skolininko ir įkaito davėjo D. J. bei subsidiariai iš įkaito davėjos J. J. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Notaro išduotas vykdomasis įrašas yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdytinas civilinio proceso tvarka (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl antstolė, esant išieškotojos prašymui, pagrįstai užvedė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo vykdymo veiksmus.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Instrukcija) 5 punkte nurodyta, jeigu vykdyti pateikiamas notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo išieškojimo, išieškotojas ar jo įgaliotas atstovas prašyme privalo nurodyti savo pasirinkimą dėl hipoteka ar įkeitimu įkeisto daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ar perdavimo išieškotojui administruoti, jeigu skolininkas per raginime nustatytą terminą neįvykdys hipoteka ar įkeitimu užtikrinto įsipareigojimo. Turto realizavimo būdo pasirinkimo teisė priklauso išieškotojui, o ne skolininkui ir pagal CPK 695 straipsnyje nustatytas išieškojimo taisykles.

Išieškotoja UAB „Būsto paskolų draudimas“ vykdymo procese savo nuomonę dėl įkeisto turto realizavimo būdo yra išsakiusi prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, nurodydama antstolei įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių (vykdomosios b. l. 3). CPK 746 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį įrašą, skolininkui išsiunčia raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos, o raginimo kopiją išsiunčia įkaito davėjui. Raginime turi būti nurodyta skolininko teisė pateikti duomenis apie įvykdytą hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą ar jo dalį. Pareiškėjams procesiniai dokumentai ir raginimai įvykdyti sprendimą buvo išsiųsti 2021 m. liepos 28 d. ir 2021 m. liepos 29 d. (vykdomosios b. l. 13, 16–20, 21, 33).

CPK 746 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio teisė ir pareiga, išsiuntus ar įteikus skolininkui raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, areštuoti įkaito davėjo, t. y. skolininko turtą šio kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka. CPK 678 straipsnio 3 dalis numato, jog skolininkui per raginime nurodytą terminą neįvykdžius hipoteka ar įkeitimu užtikrinto skolinio įsipareigojimo, antstolis įkeistą turtą realizuoja priverstine tvarka.

Antstolė 2021 m. rugsėjo 30 d. parengė patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininkams priklausantį įkeistą turtą, tai yra butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį D. J. ir J. J. (vykdomosios b. l. 78–80). Būtent šiuos dokumentus ir prašo pripažinti niekiniais bei panaikinti pareiškėjai.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, antstolės patvarkymą bei vykdomosios bylos medžiagą, sprendžia, kad patvarkyme dėl atsisakymo patenkinti pareiškėjų D. J. ir J. J. skundą antstolė Elena Miliauskienė išsamiai ir argumentuotai išdėstė motyvus, dėl ko pareiškėjų skundas pagrįstai netenkintas. Teismas neturi pagrindo nesutikti su antstolės nurodytais argumentais, nes kaip nustatyta šio skundo nagrinėjimo metu, antstolė, areštuodama pareiškėjų įkeistą turtą, vykdė CPK 746 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, taigi elgėsi teisėtai ir pagrįstai, todėl pagrindo naikinti antstolės patvarkymą dėl skolininko turto arešto ir turto arešto aktą pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų skundas dėl antstolės veiksmų netenkintinas.

Be to, pareiškėjai prašo likusią bylos dalį dėl Žmogaus diskriminacijos perduoti pagal teismingumą Tarptautiniam teismui, o taip pat kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl teisės aktų pripažinimo negaliojančiais ir neatitinkančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir žmonių valiai. Teismas, įvertinęs prašymų kreiptis į kitus teismus motyvus sprendžia, jog pareiškėjų skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo teismui abejoti skundo nagrinėjimui taikytinų teisės aktų teisėtumu ir jų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, todėl nėra pagrindo ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą ar administracinį teismą (CPK 3 straipsnis), o pirmosios instancijos teismo teisės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl galimo žmogaus diskriminavimo civilinio proceso kodekso normos nenumato. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjų prašymai kreiptis į kitus teismus taip pat atmestini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjų D. J. ir J. J. skundo dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų netenkinti.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.